Priverstinę, rekuperacinę vėdinimo sistemą planavau įsirengti jau seniai, todėl dar 2012m pasidariau vėdinimo projektą. Iš pradžių turėjau minčių projektą pasidaryti pats, bet labiau įsigilinęs į vėdinimo sistemų subtilybes, nusprendžiau, kad geriau pačiam neeksperimentuoti ir projektą patikėjau daryti UAB “Oro centras“ Direktoriui Eduardui J., su kuriuo teko nemažai pabendrauti internetiniuose forumuose, ir dėl kurio kompetencijos man nekilo abejonių.
Susitikus, pasakiau savo pageidavimus, kad projektas atitiktų PN keliamus reikalavimus priverstiniai ventiliacijai, oro srautas būtų ~120m3/h, kad ties išmetimo difuzoriais triukšmo lygis nesiektų 25dB ir kad tam pasiekti būtų naudojama kaip galima mažiau triukšmo slopintuvų.
Projektuotojas kategoriškai pareiškė, kad arba projektuoja didesnio našumo vėdinimo sistemą, nei pageidavau aš, kad atitiktų ir tuo metu Lietuvoje įtvirtintus reikalavimus, arba net nesiims projekto. Nusileidau, sutikau, kad projektas būtų padarytas dvigubai galingesnis nei pageidavau iš pradžių ~240m3/h
Projektas paruoštas buvo pakankamai greitai ir mano akimis žiūrint pakankamai kokybiškai. Užkliuvo tai, kad projektuotojas garantavo, kad miegamojoje zonoje ties difuzoriais prie apskaičiuoto oro srauto nebus viršytas 25dB triukšmo lygis ir kas mane šokiravo, kad projektuotojas tai sugebėjo pasiekti nenaudodamas nei vieno triukšmo slopintuvo. Dabar, kai jau esu išbandęs savo vėdinimo sistemą, esu ramus, miegamojo zonoje triukšmo tikrai nesigirdi net ir tyliausią naktį atidžiai klausantis. Kažkas pradeda girdėtis tik gerokai viršijant mano projektinius oro srautus. Dar užkliuvo, kad projekte buvo jau numatytas konkretus palubinio rekuperatoriaus modelis – Komfovent Domekt Rogo 250PE, dėl jo, su projektuotoju nebuvau taręsis, iš vis tuo metu galvojau apie plokštelinį, bet į tai nekreipiau dėmesio, nes konkretaus modelio dar nebuvau išsirinkęs.
Taigi, projektą pasidariau 2012 m, planuodamas jau tada pradėti įrenginėti, o vėdinimo sistemos neįrengiau ir 2013 metais, ir tik 2014m vidurį užsipirkau medžiagų pagal projektą ir tik šią savaitę paleidau rekuperacinę vėdinimo sistemą, tiesa tiktai antrame aukšte. Pirmas bus baigtas įrenginėti vėliau, nes apdaila antrame aukšte jau beveik baigta, o pirmame aukšte net nepradėta.
Rekuperatorių rinkausi labai ilgai. Paieškas pradėjau dar gerokai prieš projekto darymą, pirmenybę teikdamas plokšteliniams priešpriešinių srautų rekuperatoriui, planuodamas priešužaliminę jo apsaugą patikėti žemės šilumokaičiui, bet galiausiai apsistojau ties tuo pačiu, kurį sau įsirengė Raituzas, bei kurį jis ir man asmeniškai rekomendavo (53 žinutė). Pasigilinęs į šio rekuperatoriaus charakteristikas juo likau patenkintas, tad jį ir įsigijau tiesiai iš “Amalvos“. Beje, pirkau aš jį be jokio papildomo pultelio, kurio neplanavau absoliučiai naudoti, o su internetiniu įrenginio valdikliu “ping“. Kaip vėliau sužinojau, lygiai tokį patį pasirinkimą padarė ir Puspasyvio namo blogo autorius.
Vidaus vamzdyną vedžiojau vadovaudamasis Raituzo bloge labai išsamiai ir vaizdžiai pavaizduota, vėdinimo sistemos montavimo “instrukcija“, tad nematau reikalo perpasakoti tų pačių veiksmų, eisiu iškart prie tų niuansų, kurie manau išskirtiniai mano statyboje.
Dar gilindamasis į Pasyvių namų statymo subtilybes užtikau mintį, kad gerai apšiltintų namų vėdinimo sistemos vamzdyną, kertantį mūrą, taipogi reikėtų apšiltinti ne mažiau, kaip 10 cm apšiltinimo sluoksniu, nes tik taip bus galima išvengti šilumos tiltelio per šį mazgą. Kadangi mano namo apšiltinimo storis 30cm, norėjau ir aplink vamzdį matyti tokį sluoksnį, bet paskaičiavus, kad 160mm vamzdžio atveju, reikėtų sienoje gręžti 76cm storio skylę, supratau, kad tokia mintis nėra labai gera, tad apsiribojau PN rekomendacijose nurodytu dydžiu.
Pirmiausiai galvojau, kokiu būdu padaryti skylę sienoje, ar samdyti gręžėjus ir gręžti taisyklingas, lygias skyles, ar jas išsidaužyti pačiam su perfaratoriumi. Nors pirmas variantas ir turi savo privalumų, bet jo kaina pakankamai aukšta, be to šio varianto atveju, būtų padaryta ir didelė skylė apšiltinimo sluoksnyje, kuris be to, jau ir nutinkuotas, tad man nelabai tiko, todėl teko viską darytis pačiam.
Taigi, darbai prasidėjo. Pirmiausiai buvo pasirinktos vietos kuriose darysiu skyles. Skylių aukštis buvo pasirinktas toks todėl, kad viena iš skylių nešančioje sienoje, tad nuo skylės viršaus paliktas 50cm mūro tarpas iki perdangos, kad kaip galima tolygiau pasiskirstytų perdangos apkrova skylės vietoje. Be to, iš lauko pusės žiūrint, grotelių apačia gavosi aukščiau nei 2m nuo planuojamo grunto aukščio.
Išdaužiau plytose dvi 36cm diametro skyles ir pasiekiau ant mūro apipurkštas putas. Tada per vidurį pragręžiau skylę, kad iš lauko pusės tiksliai žinočiau centro vietą. ir išpjoviau apšiltinimo sluoksnį pagal 160mm ortakį, bei praplatėjimą į 200mm į kurį įsistatė grotelės.
Skylę viduje aplink vamzdį apklijavau išpjautomis neoporo atliekomis, bei apipurškiau putomis.
Norėčiau visus perspėti, kad kai įsigysite individualiai pagamintus ortakyno elementus, būkite atidūs ir išsimatuokite jų dydžius vietoje, kad nebūtų taip, kaip nutiko man, kai pamatavau, kad perėjimo iš 160mm vamzdžio į 200mm diametro kvadratines groteles kraštinės yra nelygios. Dvi kraštinės buvo, kaip ir turėjo būti 20cm, viena buvo 19,8cm, o kita 19,5cm. Tad grotelės, kurių visos kraštinės buvo 20cm ilgio į perėjimą neįlindo net naudojant jėgą. Kadangi jau buvo praėjęs nemažas laiko tarpas nuo įsigijimo, teko perėjimą įkirpti ties siauriausia kraštine, pradžiai negiliai, po to, po nesėkmingų bandymų uždėti groteles – giliau, kol galiausiai įkirpau pakankamai giliai, bei padarau dar vieną įkirpimą į šoną, kad lengviau prasiskėstų.
Ties įkirpimo vieta iš abiejų pusių su silikonu priklijavau iš cinkuotos skardos iškirptus lopus. Na, gal laikys, nors tikrai ne taip, kaip iškart gerai pagamintas mazgas.
Kadangi visų parduodamų rekuperatorių apšiltinimo sluoksnis man kelią juoką, nes į jį patenka lauko temperatūros oras, nusprendžiau jį apšiltinti papildomai iš visų pusių. Pradžiai reikėjo apšiltinti sieną, prie kurios bus montuojamas rekuperatorius. Tam įsigijau 2cm storio XPS plokštę, kurią prie sienos pritvirtinau su gerokai tvirtesniais mūrvaržčiais nei būtų reikėję be XPS`o, tvirtindamas rekuperatoriaus kampinį laikiklį.
Pakolkas likusių rekuperatoriaus šonų neapšiltinau, tai padarysiu šiek tiek vėliau, ir jau sekančią dieną galėjau įsitikinti savo sprendimo teisingumu. Nors pas Jus greičiausiai to nebus. Toje patalpoje, kurioje stovi rekuperatorius buvo virš 70% drėgmės lygis ore, bet kondensatas labai aiškiai parodė, ant kiek silpnas yra standartinis rekuperatoriaus apšiltinimas. Lauko temperatūra tuo metu buvo apie -5C laipsniai.
Na ir nuotrauka, kaip šiuo momentu atrodo mano rekuperatorius, laikinai pajungtas tiktai prie antro aukšto ortakyno.
Bei dar pora nuotraukų.
Pakolkas šis, vienintelis kietas vamzdis, kuriuo cirkuliuoja lauko temperatūros oras apšiltintas tiktai 5cm storio akmens vatos kevalu. Vėliau šiltinsiu papildomai, planuoju iki 30cm storio. Pakolkas tik nesugalvoju, kaip reikės apšiltinti lanksčiuosius ortakius.
Šiuo metu pas mane rekuperatorius dirba 20% našumu. Antrame aukšte oras gaivus, kaip po ką tik pravėdinus uždarytų langų. Drėgmės surinkėjo daugiau nejungiu, manau kad nereikės :).
Vėdinimo sistemos įrengimo pirmas etapas baigtas. Antrą etapą pradėsiu apsitvarkęs su pirmuoju aukštu.
eenamas.wordpress.com 
Kad amalvos rekuperatoriai prastai apšiltinti jau įsitikinau praėjusią žiemą. Pradžioje matėsi kondensatas, o dar labiau atšąlus pasirodė ir šerkšnas. Šiemet papildomai apšildžiau rekupetorių 5cm vatos folija matysim kaip bus.
Tai kad prastas apšiltinimas būdingas vos ne visiems prekyboje esantiems rekuperatoriams. Neužkliuvo nei vienas, kurio specifikacijoje būtų numatytas didesnis nei 5cm apšiltinimas. Būtų bent standartinis – 10cm, tada dar kentėti galima.
Būtų įdomu pamatyti fotoreportažą šiuo klausimu. Na neseku tavo blogo kiekvieną dieną, tad gal dar nespėjau pamatyti, bet šeip tai neužkliuvo, kad apie tai būtų aprašyta.
Užtektų ir 5cm storio jei apšiltintas būtų uždarų porų poliuretanu. Pas mane būtent taip boileris apšiltintas, gerai laiko temperatūrą.
Turiu keletą nuotraukų iš praėjusios žiemos kai rekupas buvo peršąlęs 🙂 Pasižadu sekantį straipsnį būtent apie tai ir aprašyti.
Ok, laukiam įrašų 😉
Sveiki,
Jei rekupas dirba 20pr. tai jis tiekia ir istraukia 80m3 oro .Gal matavai ir fiksavai kokios temperaturos ,,vaikšto“ iš ,į namus ,išmetime, lauke . dekui
korida
Kokios temperatūros vaikšto, nematavau :(. Galėčiau pasakyti tik kokią temperatūrą rodo rekupo į patalpas tiekiamo oro daviklis esantis rekuperatoriuje, bet be kitų temperatūrų, tai mano manymu nelabai informatyvu. Visas temperatūras reikėtų matuoti vienu ir tuo pačiu termometru norint sumažinti paklaidos tikimybę. Tokiems matavimams tinkamo termometro neturiu :(.
Pagal Techninius duomenis, rekupas tiekia 300m3/h greičiausiai prie 100Pa pasipriešinimo. Neįsivaizduoju, kokio pasipriešinimo mano ortakynas, bei srauto matuoklių neturiu, tad tiksliai pasakyti negaliu, bet skaičiuojant matematiškai tik pateiktus skaičius, tai 20% mano rekupo našumas turėtų būti 60m3/h.
gal žinai ir gali pamatuoti kiek ,,srebia “ W prie tokio oro kaitos santykiopas tave ,kie paskaliu nuostoliai susidaro sistemoje ?
Elektros sąnaudų matuoklis prie 20% našumo rodo 21W galingumą.
Mano projekte nurodytas ortakyno pasipriešinimas – 80 H, Pa, tiek padavimui, tiek ištraukimui, esant 240 m 3 /val oro srautui.
Šiuo momentu pajungtas tik antro aukšto ortakynas, tad jo pasipriešinimas tikrai neatitiks projektinį.
Truksta pacio projekto nuotrauku, idomu kaip buvo suprojektuota, kad pasiekti tokie rezultatai be triuksmo slopintuvu
Dėl projekto skelbimo, dar neatsiklausiau projekto autoriaus. Kadangi projektą, kaip autorinį kūrinį gina autorinių teisių įstatymas, be autoriaus sutikimo, jo viešinti nežadu, nes šios srities ieškiniai būna labai įspūdingų sumų.
Sveiki,
gal galite pažiūrėti kiek laidų ateina į rotoriaus varikliuką? Įdomu ar jis turi galimybę sukti rotorių skirtingu greičiu.
Gal šią žiemą bus šildomasi tik rekuperatoriuje įmontuotu kaloriferiu?
Pasistengsiu nepamiršti ir pažiūrėti, bet tai nesunkiai galėsi padaryti ir pats, kai tik apsilankysi ;). Kiek laidukų dar nežiūrėjau, bet kai buvau atidaręs dėžę, prie 20% abiejų variklių apkrovimo, užkliuvo, kad rotorius sukasi labai lėtai. Įsivaizdavau, kad jis turi suktis gerokai greičiau. Galima bus pažiūrėti rotoriaus sukimosi greitį, kaitaliojant variklio apsukas. Korpuse nėra jungiklio, atjungiančio rekuperatoriaus darbą, atidarius dangtį.
Dėl šildymosi rekuperatoriumi, tai susidūriau su situacija, kad labai vėsta tos patalpos, kuriose veikia priverstinis vėdinimas. Nespėja radiatoriai šildyti tų patalpų, o jos vis vėsta ir vėsta. Antras aukštas pas mane dabar vėsesnis nei pirmas aukštas, kai anksčiau buvo priešingai. Pagalvojau, kad rekuperatorius sugedęs, todėl buvau atidaręs ir įsitikinau, kad rotorius sukasi. Vėliau dar žadu padaryti matavimus, kurių pageidavo Korida. Dar kilo mintis paskaičiuoti kokia oro kaita. Tai jei prie 20% oro kaita bus 60m3/h tai vėdinamose patalpose bus 0.6 oro kiekio pasikeitimo per valandą. Manyčiau, kad prie mažų apkrovų ortakyno pasipriešinimas mažesnis, tad oro srautas gali būti ir dar didesnis. Prie tokios intensyvios oro apykaitos tik dalyje namo, vėdinamų patalpų prišildyti nepavyksta.
Šildytis rekuperatoriuje sumontuotu tenu nenoriu, nes nėra galimybės suprogramuoti teno įsijungimo tik esant naktiniam tarifui. Nebent rekuperatorių dienos laikotarpiui išjunginėti, bet problema ta, kad neįrengiau ortakių sklendžių. Manau, kad reikės perdarinėti.
prie varikliuko pajungti 6 laideliai, bet pasijungus prie rekuperatoriaus valdiklio “ping“ visada matau vieną ir tą patį rotoriaus sukimosi greitį 100%.
Idomu butu suzinoti, kokie srautai projekte buvo numatyti(nes minite, kad nepavyksta patalpu prisildyti:
1. Miegamieji-
2. Vonia-
3. WC-
4. Svetaine-
5. Virtuve-
Pagal projektą mano vėdinimo sistemoje pateikti tokie skaičiai:
Bendras oro padavimas 240 m3/h, prie ortakyno pasipriešinimo 80 Pa.
Bendras oro ištraukimas 240 m3/h, prie ortakyno pasipriešinimo 80 Pa.
1 aukšte:
paduodama
– tiktai svetainėje Nr. 6 – 100m3/h
ištraukiama
– techninė patalpa Nr. 2 – 35m3/h
– WC Nr. 3 – 40 m3/h
– virtuvė Nr. 4 – 75 m3/h
2 aukšte:
paduodama
– miegamasis Nr. 4 – 35 m3/h
– miegamasis Nr. 5 – 35 m3/h
– miegamasis Nr. 6 – 70 m3/h
ištraukiama
– vonioje N. 2 – 70 m3/h
– drabužinėje Nr. 3 – 10 m3/h
– drabužinėje Nr. 7 – 10 m3/h
Architektūrinė dalis
Primenu, šiuo metu vėdinimo ortakiai prie rekuperatoriaus pajungti tik antrame aukšte.
o kodel miegamajame Nr.6 paduoda dvigubai daugiau nei 4 ar 5? plotas dvigubai didesnis?
Ne, ten ne dėl ploto, o kad planuojamas nuolatinis dviejų asmenų buvimas, kiekvienam po ~30m3h oro.
Gal zinai kokie gali buti rekuperatoriaus nustatomi rezimai, gali veikti 20%, 40%, 60%, 80%, 100% nasumu, ar gali nustatyti, koki tik nori ,ne maziau 20%?
Kadangi pirkau be valdymo pultelio, tiktai su “ping“ moduliu, tai ir kalbėti galiu tik apie “ping“ modulio sutelkiamą valdymo galimybę, nors mano supratimu, lygiai taip pat galima valdyti ir su standartiniu valdikliu.
Nustatymuose gali keisti kiekvieno variklio galingumą nuo 20% iki 100%, 1% tikslumu, atskirai, t.y. didėjančia tvarka būtų 20%, 21%, 22%,…,99%, 100%. Rotoriaus variklio galingumo keisti negali, pagal mano pastebėjimus jis pastoviai dirba 100% galingumu. Dabar žiema, tai nėra galimybės stebėti situacijos, kai rotorius stabdomas ir rekuperatorius pereina į “By Pass“ režimą. Teno galingumas reguliuojamas automatiškai. Yra galimybė užduoti norimą palaikyti, paduodamo į patalpas oro temperatūrą ir automatika pati reguliuodama tenui paduodamą galingumą, reguliuoja tiekiamo į patalpas oro temperatūrą. Buvau padėjas paprastą termometrą į ortakį, tai jis rodė tą pačią temperatūrą, kokią rodė ir rekuperatorius, taip, kad panašu, jog su paduodamo oro temperatūros reguliavimu, “Amalvos“ rekuperatorius susidoroja puikiai. Pakolkas neturiu jokių nusiskundimų jo darbu, išskyrus mano jau minėtą prastą jo apšiltinimą. 5cm vis tik nėra pakankamai.
Na nežinau, kaip ten su kitais rekuperatoriais, bet amalvos domekt serija kirviu tašyti. Pas mane naujesnis modelis su 50mm izoliacija, tai verkia kaip mažas vaikas, kai lauke -8. Jau korpusą išmėtė rūdžių taškeliais, nors veikia tik pirmą žiemą. Kažkodėl įtariu, kad kniedytos sienelės yra ne itin sandarios, į vatą (jei neklystų jie naudoją vatą korpuso šiltinimui) patenka drėgmė ir ten užsibūna. Vamzdžio izoliacijos jungtis su korpusu visiškai neišpręsta. Paskaitykit norvegų flexit`o pajungimo reikalavimus, pamatysit, koks svarbus vamzdžio izoliacijos sandūros mazgas su rekuperatoriaus apvalkalu.
Gal galima patikslinti nuorodą į nurodytą šaltinį apie flexit`o pajungimą.
http://www.flexit.no/Documents/Produkter/Aggregater/Bolig/UNI-3/MAN_110738N.pdf?epslanguage=no
12psl
Beje, gal kas žinot ko yra natūraliam lauko ore, kad turi tokį gaivų kvapą? Mes šiandien kaip tik diskutavom, kodėl rekupo tiekiamas oras tą gaivą praranda? Nieko nepadarau, žmona naktį kartais pradaro langus, atseit trūksta oro. Reikės CO2 išmatuoti.
Per maža oro kaita. Kadangi pajungiau vos kelis kambarius, tai vos ne visas rekuperatoriaus galingumas tenka vien jiems, tai kai padarau didesnį oro srautą, juose gaiva beveik tokia pati, kaip ir lauke. Dabar laikau ant minimalaus galingumo, tai jau tokios gaivos, kaip lauke nesijaučia, bet oras vis tiek pakankamai gaivus, tad langų papildomai atidarinėti nereikia. Beje, su drėgme pas mane jau kaip ir viskas susitvarkė. Vienas rekuperatorius drėgmę iš namo pašalina keleriopai geriau nei 20l per 24val surenkantis drėgmės surinkėjas.
Net esant tokiems dregsniems orams, bei veikiant rekuperatoriui ir grindiniam šildymui pastoviai dabar dregme pas mane namuose tik 38%. Nors yra ir akvariumas, taciau dregmes galetu buti ir daugiau.
Geras dalykas, kad neturint gyvatuko bei elektrines dziovyklos drabuziai puikiai isdziusta 🙂
Itariu rekuperatoriai su ploksteliniais silumokaiciais dar labiau sausina ora nei rotociniai?
Be to, dar atkreipiau dėmesį į oro temperatūrą. Kai šildžiau tiekiamą orą, kampariuose oras būdavo mažiau gaivus, nei kai paduodavau nepašildytą elektrinių tenų – vėsų. Šiltas oras greičiausiai pasilikdavo palubėje stumdamas žemyn jau pastovėjusį, o šaltas iškart leisdavosi žemyn, tiesiai į plaučius :).
Drėgmės lygis pas mane vis dar apie 50%. Per daug drėgmės liko konstrukcijoje, tai dar ilgai drėgmės trūkumu nesiskūsiu :).
Pas mus 62 proc. buvo kai lauke paleido sniegą. Apykaita 0.38 karto. Jo, plokšteliniai su paprastais šilumokaičiais visai išnaikina drėgmę.
Idomus faktas. Buvau pas kaimyna naujame name (statytas pries 3 metus). Rekuperacijos nera. Sildomos grindys. Dregme ta pati kaip ir pas mane 38% esant rotaciniam rekuperatoriui.
Skirtumas tik tas, kad pas tave buvo gaivesnis oras, šviežesnis, o pas jį užsistovėjęs. Turint omenį, kad pas tave vėdinant drėgmė yra gražinama, o pas jį ne, kad pasiekti tą patį drėgmės lygi name tau reikia gerokai intensyviau vėdinti namą rekuperatoriaus pagalba.
Iš kitos pusės drėgmės lygis ore stipriai priklauso ir nuo namo konstrukcijose užsilaikiusios. Nors pas mane ventiliacija rekuperatoriaus pagalba vyksta nuolat, kadangi drėgmės konstrukcijose yra labai daug, drėgmės lygis ore laikėsi apie 50%-60%.
Kaip pas jus si paduodamo oro temperatūra kai lauke tarkim +15C, namuose +25C? Pas mane visada būna paduoda ~+22C nors nustatyta 15C. Atrodo kad šilumokaita vyksta, nors rotorius nesisuka.
Pas mane šiuo momentu vis dar blogai apšiltinti iš lauko į rekuperatorių ateinantys ortakiai, tad oras juose šiek tiek sušyla ir į rekuperatorių paduodamas šiltesnis oras nei yra lauke, bet kai rekuperatoriuje sustabdomas rotorius, pagal temperatūros kritimą iškart matosi.
Nustatykit 30C kad rotorius veiktų, palaukit kurį laiką ir pažiūrėkit, ties kokiomis temperatūromis nusistovėjo paduodamas oras, tada nustatykit 15C temperatūrą ir vėl pastebėkit. Jei temperatūros keičiasi tuomet su rekuperatoriumi viskas tvarkoje. Greičiausiai ir pas jus iš lauko paimtas oras sušyla ortakiuose dar nepasiekęs rekuperatoriaus. Beje, šiuo metu ir naktį virš 20C
Atgalinė nuoroda: Vėdinimo įvedimas Nr. 2