Pamato „sijonas“, tai ta dalis, dėl kurios įrengimo suabejoja dažnas šilto namo statytojas. Ilgai dvejojau ir aš, kol galiausiai nusprendžiau, jog įrengsiu ir tai nutiko kai jau gyvenau pastatytame name ir buvo atėjęs laikas trinkelių aplink namą klojimui.
Taigi, kas tai per pamato „sijonas“ (Angliškai – „Slab on Grade perimeter insulation“).
Kaip supratau iš aptiktos literatūros šia tema, tai aplink namą apšiltinimo sluoksnis pradėtas kloti tam, kad sumažinti įšalo gylį aplink namą, kas leidžia sumažinti pamato gylį, nes pamatai turį būti įkasti giliau už įšalo ribą. Apšiltindami gruntą aplink namą, mes sumažiname įšalo gylį ir taip galima sutaupyti ant kasimo darbų, bei betono kiekio.
Atkreipkit dėmesį į pirmą paveiksliuką, kuriame pavaizduotas tokio pamato su „sijonu“ pjūvis iš šono. Jame akivaizdžiai matosi, kad po namo grindimis nėra jokio apšiltinimo, apšiltinimo sluoksnis tik iš namo išorės, bei horizontalus sijonas. Tai padaryta tam, kad šiluma iš namo labiau sušildytų gruntą po namu ir įšalo priartėjimas prie pamato būtų dar labiau nutolintas. Įdomu tai, kad aprašant tokius pamatus, buvo kalbama, jog panašus namo šiltumas pasiekiamas, kaip ir apšiltinant tiktai namo grindis, panaudojus mažesnį apšiltinimo medžiagų kiekį.
Tik nemanykit, kad vadovaudamiesi tokiomis rekomendacijomis pastatysite šiltą namą. Be šansų. Tokio pamato apšiltinimo būdas pagal šiltumą gali konkuruoti tik su to laikotarpio energinio efektyvumo namais, kas šios dienos akimis žiūrint reikš, labai šaltus namus. Nepamirškim, tokio sijono paskirtis tais laikais buvo vis tik statybinių medžiagų ir darbo apimties taupymas, o ne namo šiltumo didinimas.
Taigi, kodėl mes apie juos kalbam dabar, kai kalba eina apie labai šiltus namus, kur apšiltinimą dėti po grindimis privaloma. Juk neverta tikėtis kad tas minimalus šilumos kiekis, kuris pasieks gruntą per 40cm storio apšiltinimo sluoksnį sugebės pakankamai sušildyti gruntą ties pamatais, kad būtų galima sumažinti pamatų gylį. Be to, retas dabar besistatantis renkasi juostinius pamatus, pagrinde renkamasi poliniai pamatai ar daug mieliau tokio tipo namams – plokštieji pamatai, kurie iš visų pusių apšiltinti.
Kai gaudoma kiekviena laipsnio dalis,tos patirties su pamato „sijonu“ pamiršti nevertėtų. Pirmiausiai to turėtų nepamiršti polinių pamatų savininkai, nes polių pilnai apšiltinti neįmanoma, kad neprarasti laikančiųjų savybių. Kažkada bandžiau skaičiuoti, kokie mano namo šilumos nuostoliai per polius, gavau apie 100W prarandamą šiluminę galią (beje, tuose skaičiavimuose vertinamas 20cm storio pamato apšiltinimas iš išorės, bet šis dydis, prieš apklijuojant pamatą apdailinėmis medžiagomis buvo dar padidintas 5cm storiu, tad dabar pamatas iš išorės apšiltintas 25cm storio putplasčiu). Tai kaip ir nedidelis dydis, bet kaip matot iš kitų SM forumo postų, yra niuansų kurie realius nuostolius gali šiek tiek padidinti. Taigi, protinga būtų šiuos nuostolius sumažinti ir apšiltinimo sluoksnio „sijonas“ aplink pamatą realiai leistų juos sumažinti. Akivaizdu, kad tolindami įšalo ribą nuo savo namo, mes leisim gruntui nuo namo sušilti labiau ir atitinkamai bus mažesnis temperatūrų skirtumas tarp namo ir grunto, kas taipogi mažins bendrus šilumos nuostolius. Dar vienas bonusas kurį gaunam sijono pagalba, tai įšalo po poliais sumažinimas, kas atitinkamai leidžia ne tik patirti mažesnius šilumos nuostolius, bet ir skaičiuoti didesnį poliaus laikančiųjų savybių gylį. Kai man projektavo pamatus, konstruktorius pasakė, kad polių laikančiosios savybės skaičiuojamos tik nuo 90cm poliaus gylio, nes tas gylis yra pasiekiamas įšalo. Taigi, pašalinę įšalą nuo polių mes padidinam polių laikančiąsias savybes. Dar vienas niuansas, kad jei įšalas palys po rostverku, o rostverkas nebus apšiltintas, tai gali būti iškilnoti pamatai, ką ankstesnės statybos namuose tekdavo sutikti. Vis tik, šiuo atveju, kai pamatai apšiltinti, iškilnojimo galima nebijoti, bet įšalo suspaustas putplastis gali neatsistatyti iki pradinio tūrio, tad laikui bėgant jis gali būti vis labiau ir labiau suspaudžiamas. Dar dėl įšalo. Įšalo šilumos laidumas yra gerokai didesnis nei neužšalusio grunto. Jei įšalas pasiektų polius, šilumos nuostoliai iškart stipriai padidėtų, todėl visais įmanomais būdais reikėtų siekti, kad įšalas polių nepasiektų.
Noriu pastebėti dar vieną niuansą. Aukščiau pateiktame paveikslėlyje buvo kalbama apie įšalo atitolinimą pasinaudojant šiluma iš namo, pro neapšiltintas grindis. Šios dienos vertinimu, tai labai dideli šilumos nuostoliai, todėl po grindimis būtina dėti apšiltinimo sluoksnį ir aš rekomenduočiau orientuotis į 40cm storio. Vis tik, nereikia manyti, kad negavus šilumos iš namo, bus sunku „kovoti“ su įšalu. Pirmiausiai, tai šilumos pakankamai yra žemėje ir taip, antras dalykas, po namu jos susikaupia irgi pakankamai nemažai, trečias dalykas, mes nekalbam apie statybinių medžiagų taupymą, tad ir „sijonas“ gali būti montuojamas šiek tiek giliau. Kad mano teiginiai turi pagrindo, galėsite žvilgtelėti į mano sijono įtaką sniego tirpimui aplink pamatus, padarytas pasibaigus žiemos šalčiams. Po mano namo grindimis 30cm EPS100 putplasčio, o šilumos užteko sniego nutirpdymui ir net pasibaigus žiemos šalčiams. Atkreipkit dėmesį į tai, kad prie pat namo sniegas nenutirpęs, tad žemė virš „sijono“ įšalusi, kaip ir visur kitur, o kur „sijonas“ baigiasi, šiluma iš gelmių tirpdo sniegą. Nemanau, kad ta šiluma iš namo, ne, manau, kad ji iš žemės gelmių.
Taip pat siūlau atkreipti dėmesį į tai, kad šiluma skverbiasi labiau ties sienų viduriu, o ne ties kampais. Mūsų atveju kalbėti reikėtų ne apie iš namo ištekančią šilumą, bet apie po namu išsaugotą šilumą, kuri mano supratimu turėtų būti artimesnė ovalo formai.
Norint išsaugoti šilumą ir ties namo kampais, gal teisingiau, ne apšiltinimo plotį ten didinti, kaip kad darydavo ankščiau (žvilgtelėkite į 2. pav.), o atvirkščiai, ovalą didinti, kad išsaugotos šilumos ovalas apglėbtų ir kampus, tad gal teisingiau iš tikrųjų “sijono“ plotį didinti ties sienų viduriu, o ne kampais. Vis tiek šiluma norės laikytis artimesnei apskritimui formai, ir tie „sijono“ praplatinimai kampuose absoliučiai neprisideda, prie to apskritimo formavimo. Taip, ten šilumos kaip ir daugiau turėtų išsisaugoti, bet realiai, ties namo sienų viduriu įsiterpusios šaltesnės zonos mažina visą ovalą ir atitinkamai šilumos kiekį kampuose. Manau, kad putplastį dėliojant, prisilaikant ovalo formos, su tuo pačiu putplasčio kiekiu, galima pasiekti geresnių rezultatų.
Vis tik „Sijonas“ iš tikrųjų sulaiko velniškai mažai šilumos, kad jo įtaka galima būtų vadinti juntama namo šiltumo didinimui. Jo paskirtis labiau saugoti namo konstrukcijas apglėbusį putplastį nuo įšalo poveikio, bei apsaugoti nuo ekstremalių įšalų, galinčių pasiekti polius ir tokiu atveju nuo tikrai rimtų šilumos nuostolių. Tad nemanau, kad verta su juo persistengti. Mano supratimu, net ir 60cm pločio XPS sluoksnio panaudoto „sijonui“, per akis užtenka šiai paskirčiai. Nepamirškim, kad pavyzdžiui mano atveju, „sijonas“ priglaustas prie 25cm storio cokolio apšiltinimo, tad „sijono“ kraštas nuo cokolio su poliais nutolęs per 85cm, o įšalui reikėtų įveikti dar ir gylį kuris iki polių nuo žemės paviršiaus mano atveju bus apie 70 cm.
Akivaizdu, kad „sijonas“ labiausiai aktualus polinių pamatų atveju, bet jis rekomenduojamas ir kitų pamatų atveju. Pavyzdžiui, Finfoamo paruošto sprendimo plokščių pamatų gamybai numatytas „sijonas“ įvardintas kaip horizontali pamatų apsauga nuo įšalo. Nors teigiama, kad plokštiems pamatams nelabai baisus palindimas po pamatu, aš taip nemanau. Net jei pamatų ir neiškilnos, apšiltinimo sluoksnis ties namo kraštais bus suspaustas ir klausimas ar atšilus orams jis atsistatys į pradinį tūrį. Jei neatsistatys, tai po kelių metų ties pamato kraštu putplasčio gali visai nebelikti. Aš po plokščiaisiais pamatais sijoną dėčiau, kaip rekomenduojama Finfoam sistemoje:
6. Pav.
Kaip minėjau, pamatų „sijoną“ įsirengiau gerokai vėliau, nei pradėjau gyventi, tad pirmosios žiemos, kai namas buvo šildomas elektros pagalba tiesiogiai, buvo pragyventos be „sijonų“. Kadangi įšalui pasiekus polius šilumos nuostoliai mano atveju būtų padidėja juntamai, aš to neužfiksavau, ir esu kaip ir ramus, kad įšalas polių nepasiekia ir be „sijono“ pagalbos, bet jį įrengę mes turėsim daugiau garantijų, kad įšalas polių nepasieks ir užėjus didesniems ar ilgiau trunkantiems šalčiams, be to pakelsime grunto temperatūrą ties poliais ir visais namo pamatais, kas turėtų nors ir minimaliai sumažinti bendrus namo šilumos nuostolius.
Kalbant apie pamatų „sijoną“ reikėtų paminėti, kad šiai dienai pagrinde kalbama apie dviejų tipų variantus – horizontaliuosius ir vertikaliuosius. Vertikaliųjų pavyzdį teko matyti putplasčio gamintojų svetainėje, skyriuje apie polių apšiltinimą, bet kaip pavyzdį siūlau žvilgtelėti į A+ namo feisbuko paskyros autoriaus straipsnį, bei į PHPP 2007 versijos instrukcijoje pateiktą informacinį paveiksliuką:
Koks sijonas geresnis. PHPP 2007 instrukcijoje nurodyta, jog prie tokių pačių „sijono“ parametrų vertikalusis bus šiltesnis, bet įvertinus kasimo darbų apimtį, aš manyčiau, kad horizontalų įrengti paprasčiau, mažiau kasimo darbų šalia namo, mano atveju reikėtų judinti gruntą prie pat polių, ko aš visai nenorėjau, nes mano polių gylis pagal konstruktyvą tik 1,2m (konstruktorius įvertino gruntinių vandenų gylį ir suprojektavo pamatus taip, kad nereikėtų lysti iki vandens), todėl sau pasirinkau horizontaliuosius.
Instrukcijoje buvo nurodyta, kad galima įrengti abu „sijonų“ variantus, bet skaičiavimams būtų imamas tiktai vienas geresnius šiluminius parametrus turintis. Skaičiavimams imamas „sijono“ plotis ar gylis – „D“, priklausomai horizontalų ar vertikalų sijoną vertinsim ir apšiltinimo sluoksnio šiluminė varža.
Grįžkime prie mano patirties.
Kaip minėjau, „sijono“ ilgai neįrenginėjau, prie jo montavimo poreikio grįžau, kai jau prireikė kloti trinkeles, tad ir sijoną įrenginėjau, vos ne taip, kaip finfoamas rekomenduoja įrengti apšiltinimą po trinkelėmis važiuojamojoje dalyje. Smėlio sluoksnis virš XPS plokščių mano atveju tam, kad atitolinti jį nuo žemės paviršiaus ir sumažinti įšalo po juo palindimo gylį. XPS pas mane sudėtas be nuolydžių. Su nuolydžių aišku būtų geriau, bet montavimas sudėtingesnis, ypač kampuose, kur turi sueiti lakštai, o ir be nuolydžio sudėto „sijono“ įtaka akivaizdi aukščiau pateiktose nuotraukose.
Keli kadrai iš „sijono“ montavimo momentų:
Daugiau nuorodų šia tema:
- „A+ namas“ feisbuko paskyros autoriaus įrašas šia tema
- „A-namas. Statome patys“ blogo įrašai šia tema
- Diskusija šia tema Supermamų forume
- Finfoamo paruoštas sprendimas plokščių pamatų gamybai kuriame numatytas „sijonas“
- Finfoam sprendimas apšiltinimui po trinkelėmis
eenamas.wordpress.com 
@eenamas
> Šios dienos vertinimu, tai labai dideli šilumos nuostoliai, todėl po grindimis būtina dėti
> apšiltinimo sluoksnį ir aš rekomenduočiau orientuotis į 40cm storio.
Siais laikais (kai atpigo saules elektrines) neverta investuoti tiek daug i grindu putplasti – tiek is pinigines, tiek is aplinkosaugines puses. Mano skaiciavimais nesildomoms grindims uztenka 20 cm EPS100. Kaip pavyzdys 80m2 pamatas. Kainos skirtumas tarp 20cm ir 25cm yra 222,75 Eur, o bus sutaupoma 132kWh per sezona. Jei sildoma vien elektra, tie papildomi 5cm atsipirks po 12 metu, o su orinuku sCOP=3 – po 36 metu. 40cm (+20cm) storio atsiperkamumas – 18 metu vien elektra arba 54 metai su orinuku.
Ir sie skaiciai nevertinant kiek papildomai kainuos pamatu sijonas, nes kuo siltesnes grindys tuo didesnio sijono (arba gilesnio nekilsnaus grunto sluoksnio) reikia, ypac plokstuminiuose pamatuose.
Geriau tuos pinigus investuoti i siltesnius langus, duris, stoga ar sienas, nes tai ne tik labiau (tiketina) sumazins siluminius nuostolius, bet ir bus galima sutaupyti ant silumos saltinio (jo galios).
O dar geriau tuos pinigus investuoti i saules elektrine, nes tie papildomo +20cm putplascio kainuoja tiek kiek 1kw saules elektrine, o sutaupo tik 472 kWh per sezona, kai elektrine sugeneruoja ~1000 kWh.
Ką galiu pasakyti. Džiugu kad mano bloga skaito turintys savo nuomonę asmenys :).
Dėl apšiltinimo storio apsimokėjimo, tai EE namų filosofija tokia, kad jei vertinsi tik vieną parametrą, tai iki tokių dydžių, iki kokių mes apšiltinam, jų šiltinti neapsimoka. Negalima į EE namo koncepciją žiūrėti per vieną parametrą atskirai. EE namas, tai tik kompleksinis požiūris į problemą. Tarp kitko, ne tik PN ar EE namų sritį pradėtas taikyti kompleksiškumo principas, pakeliantis srities supratima į kokybiškai visai naują lygį. Bet iki to reikia evoliucionuoti :).
Taip, paieškok google ar kitame paieškų tinklapyje, kiek reikia šiltinti namo sienas. Garantuoju, kad rasi atsakymą, kad ne daugiau ~20cm. Nu ir ką, pasigilinsi į tuos skaičius ir akurat, žmonės teisingai skaičiuoja, nu ir ką turim, ogi turim tai, ką turėjom prieš 10 metų – „B“ energinės klasės namą.
Jei nori pastatyti aukštesnės klasės namą, nei „A“ energinės klasės, privalai vienu metu vertinti absoliučiai visus namo šiltumą užtikrinančius parametrus. Tam ir sukurtos skaičiuoklės, tokios kaip PHPP ir pan. Būtent su jų pagalba reikia vertinti, ar grindų šiltinimui užtenka 20cm, ar vis tik reikėtų 40cm.
Ką mes gauname namo šiltumą vertindami bendrai? Ogi, mes galime pasiekti, tokį namo šiltumo lygį, kada jo šildyti beveik nereikia ir jau galime negalvoti apie atskirą šildymo sistemą. Taigi, pasiekiam tai, ko vertindami atskiras sistemas atskirai, pasiekti nebūtume galėję, nes turėtume 10kW namo šilumos nuostolius ir granulinį katilą kuris pigiausiai padengtų namo šilumos poreikį.
Taip, aš esu už elektrinį šildymą, ir su jo pagalba, „A“ energinės klasės namą šildysite panašiais kaštais, kaip ir „B“ energinės klasės namą su granuliniu katilu. Taip, ir „B“ kl. namas bus pastatytas už panašią kainą, kaip ar „A“ kl. su elektriniu šildymu, tad realiai atrodytų, kad sutaupymo nėra. Bet pažiūrėkime koks komforto skirtumas ir šildymo įrangos ilgaamžiškumas. Koks įrangų patikimumo skirtumas.
Beje, „B“ kl. namų savininkai dažnai kalba apie alternatyvų šilumos šaltinį, kad žiemą nesušaltų sugedus vienam. „A“ ir aukštesnės kl. namai, alternatyvą jau turi – tai namo šiltumas. Čia net nustojus namą šildyti, jame gyvensite pakankamai šiltai vos ne savaitę be jokio šildymo.
Ok. Kompleksiškumą palikime kitam kartui panagrinėti. Grįžkime prie tamstos „grindyse 20cm EPS“
Primesta teisingai, Saulės elektrinė žiūrisi pakankamai patraukliai. Ir nors ir vėl man norisi kabintis už sienų apšiltinimo storio, ir dar papildomas 1 kW saulės elektrinėm su bendra 30kW galia, nes su mažesne tokio namo jau nesušildysi, bet tiek to, jau ir taip per daug į lankas nuėjau. Taigi, apsistokim tik ties grindimis.
Pažiūrėkim iš kito aspekto. Kai suprasi klydęs dėl grindų apšiltinimo, kaip lengvai galėsi papildyti apšiltinimo sluoksnį po grindimis? Ir kita alternatyva, jei suprasi, kad saulės elektrinės galia tau vis tik per maža, nes ką tik nusipirkai antrą elektromobilį, ar sudėtinga bus papildyti saulės elektrinės galią?
Dėl teiginio, kad sutaupymą grindyse geriau išleisti langams, yra eilinis nesugebėjimo matyti bendrą vaizdą kompleksiškai pavyzdys. Kai skaičiuoji namo šiltumą su PHPP ar panašia skaičiuokle, žinai kokį uždavinį nori pasiekti ir su ja primetinėji, kas ekonomiškai labiau pagrysta, ar 1 cm iš grindų atimti, bet pasirinkti aukštesnio NVK rekuperatorių, sienoms 0,5cm apšiltinimo sluoksnio daugiau, langų reikės geresnių visai U=0,007 dydžiu, o gal vis tik pamatams geriau dėti 5cm, bet galėsime pastatyti rekuperatorių su 80% NVK.
Beje, su tomis skaičiuoklėmis iškart matosi harmonija, kur neapsimoka daugiau šiluminių savybių kelti, nes vis tiek visa šiluma išbėga pav. per 20cm apšiltintas grindis, ir tu nors ir 1m EPS ant sienų užkabink, efektą turėsi tą patį, kaip ir su 20cm.
Taip, aš ir galvoju apie saulės elektrinę ant stogo, taip jų kaina šiai dienai atpigo, bet saulės elektrinė turi būti vertinama po to, kai bent jau susiprojektavai šiltą namą. Tik tuomet namo energijos poreikis bus patrauklus nedidelės elektrinės ant stogo idėjai. Aišku neatmetamas ir kitas kraštutinumas, absoliučiai neinvestuojam į chruščiovkės apšiltinimą, visą kiemą nusėjam saulės elektrinėmis, ir džiaugiamės nemokamu šildymu. Deja, bet šiai dienai, žmonės vis tik labiau linkę nešvaistyti energijos vėjais ir tik vėliau, kai jos reikia taip ne daug, galvoja, kaip ir tą energijos dalį paversti nemokama ;).
Beje, klausimas. Neplatinat saulės elektrinės komplektuojančių? Gal ką patrauklesnio man pasiūlytumėt :)?
Ai, ir dar, kuo šiltesnės grindys, tuo didesnio sijono nereikia. Čia jau dezinformacija pateikta taip užtikrintai ;). Atkreipkit dėmesį, į mano straipsnyje apie „sijoną“ parašytus esminius skirtumus kam buvo sijonas naudojamas ankščiau ir kam dabar. Taip, kai namo sijonas turėjo išsaugoti šilumą tekančią iš namo, tada reikėdavo didesnio sijono, dabartinė sijono paskirtis ne šilumos iš namo sumažinimui, o šilumos iš gelmių sulaikymui po namu. Būtent todėl nematau poreikio storinti sijono palei kampus, ir būtent todėl mano pateiktose nuotraukose matosi, kad labiausiai šiluma iš gelmių skverbiasi ties sienų viduriu. Išsaugota šiluma po namu kaip minėjau, susikaupusi labiau ovalo forma.
Na čia irgi ne iš pirmo žvilgsnio viską suprasi.
> Beje, klausimas. Neplatinat saulės elektrinės komplektuojančių?
> Gal ką patrauklesnio man pasiūlytumėt :)?
Pasakau is karto, visiskai nesu susijes su statybu sritim ir nebandau prastumti cia kazkokiu produktu 🙂
> Taip, kai namo sijonas turėjo išsaugoti šilumą tekančią iš namo,
> tada reikėdavo didesnio sijono, dabartinė sijono paskirtis ne
> šilumos iš namo sumažinimui, o šilumos iš gelmių sulaikymui po namu.
Klaidinga prielaida. Jei namas statoma ne vulkano papedeje ar ant kokio geizerio, gelmiu siluma prie zemes pavirsiaus yra nykstamai maza ir neskaiciuojama. 6 metru gylyje, del grunto termomases, laikysis temperatura lygi vietoves metinei temperaturai. Viskas auksciau kis priklausomai nuo oro temperaturos.
> Būtent todėl nematau poreikio storinti sijono palei kampus,
> ir būtent todėl mano pateiktose nuotraukose matosi, kad
> labiausiai šiluma iš gelmių skverbiasi ties sienų viduriu
Pabandyk nubrezti du vienodus kvadratus, kur vieno centras butu ties isoriniu kampu ir kita ties sienos viduriu. Tuomet i lauka issikisanciose kvadratu dalyse parasyk (-), o vidinese – (+) ir palygink tu daliu plotu santykius. Turetu pasidaryti aiskiau is kur tas ovalas ir kodel kampuose reikia platesnio sijono ir kam jis is viso dedamas.
> Negalima į EE namo koncepciją žiūrėti per vieną parametrą
> atskirai
Pilnai sutinku, del to ir reagavau i rekomendacija deti bent 40cm putplascio i grindis. Mano komentaro esme ir buvo, kad nereikia pasikliauti rekomendacijomis vienam parametrui, o skaiciuoti visuma. Ir pasidalinau skaiciavimais, kad mano namo (A+) atveju energetiskai efektyviausia deti 20cm putplascio, nes sutaupytus pinigus nuo grindu galiu efektyviau isnaudoti pagerinant kitus mazgus.
> Grįžkime prie tamstos „grindyse 20cm EPS“ ir dar
> papildomas 1 kW saulės elektrinėm su bendra 30kW galia,
> nes su mažesne tokio namo jau nesušildysi
Greiciausiai kazka ne taip supratau, ka norejai parasyti, bet 20cm EPS tikrai nereiskia, kad reiks 30kW galios susildyti toki nama. Anaiptol, grindys yra vienintelis parametras, kuris tiesiskai neitakoja sildymo saltinio reikiamos galios, nes temperatura po grindimis kinta daug mazesniame diapazone nei lauke. Mano pamatu atveju su 20cm EPS prisideda 155W, o su 40cm – 87W prie sildymo galios. Skirtumas tik tiek kiek vienas zmogus isskiria silumos 🙂
Namo plotas ~135m2, sildymo galia prie -20C gaunasi apie 2.5kW. Tad planuoju deti silpniausia kondyske pirmame aukste, o antra auksta sildyti elektriniu tenu sildant is rekuperatoriaus tiekiama ora (pirmam aukstui tiekiamas oras nesildomas). Aisku, cia viskas ant ribos, tai dideliems salciams gali prireikti ir elektriniu radiatoriu.
Tai jau gerai, nes jau buvo kilęs šioks toks įtarimas.
Kaip visai visai nesusijęs su statybomis, visai neblogai išnagrinėjot geoterminio ŠS klojimui aktualią info ;). Taip, komentaras teisingas, bet atkreipkit dėmesį į žodžius „Viskas auksciau kis priklausomai nuo oro temperaturos“. Na čia „oro“ teisingai tik iš dalies, teisingiau būtų ne orą įvardinti, o terpę su kuria gruntas kontaktuoja ir kuri įtakoja grunto temperatūrą. Taigi, kai tos terpės – atmosferos temperatūra nuolatos kinta, tai akivaizdu, kad ji įtakoja ir grunto temperatūrą grubiai, kaip teisingai paminėjot – iki ~6 m gylio. Gylis aišku ne aksioma, nes priklauso nuo tame paviršiuje esančio grunto laidumo šilumai, nuo vandens aukščio ir pan. Bet ne tai svarbiausia. Svarbiausia, kokia temperatūra grunto paviršiuje. Ten kur tiesioginis kontaktas su atmosfera, tai ir kaitaliojamas atitinkamai, o ten kur kontakto su atmosfera nėra, o pastovios temperatūros namo grindys, jokios temperatūrų kaitos jau vykti iš principo negali, tad konkrečiai po namu grunto temperatūra pamažu įgauna žemės gelmių ir namo grindų apačios temperatūrų vidurkį. Čia toks supaprastintas teoriškas variantas. Kažkas panašaus, ką noriu paaiškinti galima įžvelgti tokiam paveikslėlyje:
Realiai ir vėl, gruntiniai vandenys labai stipriai įtakoja šilumos kiekį gaunamą iš gelmių, bet net ir šiuo atveju, supaprastintas teoriškas vaizdas išlieka. Taigi, po namu ilgainiui, per kelis metus nusistovi pastovi temperatūra, kuri jau vėliau beveik nekinta vos ne dešimtmečius, kol namas stovi, ar kol nepradedam šilumos nuiminėti su pravedžiotais vamzdžiais ar kitaip priverstinai įtakoti grunto po namu temperatūros. Yra išsakytų idėjų apie grunto šilumos iš po namo nuėmimą, vis tik, aš nors ta idėja ankščiau ir buvau susižavėjęs, manyčiau, kad to daryti neverta.
Beje, kad jau taip susidomėjote grunto šiluminėmis savybėmis, rekomenduoju pasigilinti žinias, apie saulės šilumos akumuliavimą grunte. Taip taip, tame pačiame grunte, kurio t° iki 6 m gylio kinta, o žemiau grubiai išlieka pastovi. Apie tokius sprendimus man akis pravėrė „Saulės-namas“ blogo autorius. Gaila blogo jis jau nepalaiko, tad surinktos info pas jį lengvai nepaskaitysi. Jis buvo sukaupęs daug informacijos apie tokius įdomius saulės šilumos kaupimo būdus, kaip pav. darom geoterminio gręžinius, sakykim kokius dešimt, vienas nuo kito nutolusius per labai nedidelį atstumą, tik į tuos gręžinius ne geoterminį jungiam, bet saulės kolektorius ir vasarą ten numetinėjam šilumą. Per vasarą grunte prisikaupia milžiniškas šilumos kiekis, kurio per akis užtenka namo šildymui visą žiemą. Kažkas panašaus į šį projektą http://idejasildymui.lt/Saules_namas , tik šilumos akumuliavimo terpės kaina gerokai pigesnė. Tiesa, toks principas labiau naudojamas didesnių gyvenviečių šildymui, mažiems objektams, tokiems, kaip namas tai mažiau tinkamas sprendimas.
Šaltinis.
Antras dalykas, konkrečiai pas mane, kur gausus vandens sluoksnis 30m gylyje, ir geoterminiam gręžiniui tai būtų aukso kasykla, saulės šilumos akumuliavimui tai būtų peilis.
Taigi, turbūt supratai, ką norėjau paaiškinti apie kintančią grunto temperatūrą iki 6m gylio? Taip, ji kinta tik tuomet, kai kontaktinio paviršiaus su gruntu t° kinta, bet jei paviršiaus t° nekinta ir yra pastovi, tai ir tas gruntas ilgainiui įgauna tą pačią temperatūrą ir realiai tai yra suakumuliuotas didžiulis šilumos kiekis, kuris ne tik kad neleidžia užšalti žemei po namu, bet jei su „sijonu“ mes tą grunto sluoksnį padidinsime, tai neleis užšalti žemei ir po pamatais. Beje, kuo didesnį žemės sluoksnį aplink namą apimsim, tuo sukauptos šilumos kiekis bus didesnis, ir įšalui po pamatais bus sunkiau palindinėti.
Aš suprantu puikiausiai, kam dedamas ir suprantu, kad tai iš tikrųjų veikia, bet kai gyvai matau, ką „sijonas“ duoda, manau, jog sprendimas labiau apšiltinti kampus yra neteisingas, ne taip reikia prieiti prie problemos. Prie jos priėjus kitaip, šiltinant ne kampus, o stengiantis išgauti ovalo formą, gausim daug geresnį rezultatą su tuo pačiu „sijono“ medžiagų kiekiu.
Na vat, vienoje komentaro dalyje rašoma, jog visai nesusijęs su statybomis, o dabar jau aiškėja, kad ir A+ namo projektas kaip ir rengiamas :). Sakau, kad truputį per daug žinių, kaip su statybomis visai nesusijusio :). Vis tik, jei kalba eina apie A+ namą, tai baisiai įdomu, koks bendras to namo tikrasis šilumos poreikis, nevertinant jokių energijos koeficientų didinančių ar mažinančių realų namo šilumos poreikį? Matau čia neatitikimą su norimu pasiekti rezultatu ir 20cm grindyse. Buvo čia Kaune statomas PN kotedžas, atrodo Medeinoje, tai ten irgi sienų apšiltinimui pakankamai mažas apšiltinimo sluoksnis buvo, bet ten viena siena su kitu namu susijungusi, tad bendri namo šilumos nuostoliai iš kart mažesni, bet vis tiek, vėliau ir darytas viešas namo šiluminės energijos monitoringas buvo greitai sustabdytas ir pašalintas iš interneto. Taip, kad vienas dalykas skaičiavimai, o visai kitas dalykas realūs vaizdai. Žmonės skaičiuodami apsirinka, o aš savo realių namo eksploatacijos sąnaudų niekur nepašalinau. Tad patikėk, aš kalbu ne tik teorinių žinių prisiklausęs ;).
Tai aišku, kad nereiškia, aš ten bandžiau privesti, kad vertindami tik vieno parametro šilumines savybes atskirai, apsistojam ties prastoku rezultatu, po to kitą parametrą, ir taip visus parametrus atskirai įvertinę turim jau ne A+ namą, bet ~8-10kW šilumos nuostolius. 30kW tai čia truputį pariebalinta, kad ryškiau matytųsi, ką noriu pasakyti :).
Užkliuvo, kodėl lauko t° buvo paimta -20°C? Vilniaus šalčiausias penkiadienis, į kurį reikėtų orientuotis skaičiuojant šilumos nuostolių galią namui statomam Vilniaus regione yra -23°C su kapeikom. Į panašų dydį reikėtų orientuotis, o ne kažkokį tai -20°C. Kokiam regione statai namą, pasitikslink jo šalčiausio penkiadienio reikšmę.
Dėl apšiltinimo sluoksnio po grindimis, pasakyčiau taip. Ten, kiek sudėsi, taip visą namo gyvavimo laikotarpį tiek ir turėsi. Sienų ar lubų apšiltinimo storis galės pakisti po eilinės renovacijos, o vat ką po grindimis padėsi, jau ir liks visam namo eksploatacijos laikotarpiui. Kas dėl 40cm, tai jo, šis dydis labiau tiktų kai kalba eina apie šildomas grindis, nešildomoms grindims dydis galėtų būti ir mažesnis, bet kategoriškai nenorėčiau nusileisti nuomonei, kad EE namui po grindimis užtenka apšiltinimo sluoksnio mažesnio už 30cm. Pats pamatų apšiltinimą nusikopijavau nuo Veikmės „pasyvaus namo“ ir tai truputį pariebalinau, tad mano cokolis buvo apšiltintas 20cm storio EPS. Vėliau, atkasęs pamatus šiltinau dar 5cm, nes tik tiek galėjau, dėl sienų apšiltinimo storio ribojimo. Būčiau galėjęs dėti daugiau, būčiau dėjęs. Putplastis, kiek jo sudėjai, tiek ir turi, jis valgyti neprašo, priešingai nuo bet kokio mechaninio ar elektroninio prietaiso, tokio kaip šilumos siurblys, saulės elektrinė ar pan. Jiems visiems reikia priežiūros, jų patikimumas turi savo ribas.
Gal geriau ne žiūrėk, kiek gali sutaupyti putplasčio, o kur jo gali pigiau įsigyti.
> Prie jos priėjus kitaip, šiltinant ne kampus, o stengiantis
> išgauti ovalo formą, gausim daug geresnį rezultatą su tuo
> pačiu „sijono“ medžiagų kiekiu.
Tau atrodo, kad suradai Amerika, kai is tikruju kampai tiesiog greiciau “sala“ del didesnio juos saldancio ploto. Ties kampai saldo daugiau kaip 3 kartus didesnis plotas nei paties kampo plotas, o einant link sienos vidurio santykis arteja ir tampa 1:1.
Sijonas klojamas TIK del pamatu apsaugojimo nuo isalo. Kuo pamatai seklesni ir kuo grindys daugiau apsildomos tuo platesnio sijono reikia, kad grunto temperatura ties pamato krastu isliktu teigiama. Visa tai senai istirta ir apskaiciuojama.
Aisku galima kloti sijona ir del “silumos issaugojimo“, taciau finansine nauda bus nykstamai maza. Max 5 Eur per sezona A+/A++ name (galima paskaiciuoti pagal STR 2.01.02:2016). Aisku klojant 5 metru sijona aplink nama, gal ir 20 Eur imanoma sutaupyti. Na bet tokie dalykai neatsiperka, del to (beveik)niekas ir nedaro.
> Apie tokius sprendimus man akis pravėrė „Saulės-namas“
> blogo autorius
As irgi tais metais buvau suzavetas ideja ir pasigilinau daugiau. Is esmes saules namo idejos buvo vystomos JAV/Kanadoje (kur daug saules net ir ziema) nuo septinto iki devinto desimtmecio, bet nepasiteisino individualiuose namuose del dideles kainos norint pasiekti komforta. Veliau juos nustelbe “super-insulated“ namu banga, kuri isliko iki siu dienu, o siuo metu ateina nauja banga su saules panelem, mazesniais langais ir CO2 footprint skaiciavimu medziagoms/eksploatacijai.
> Na vat, vienoje komentaro dalyje rašoma, jog visai
> nesusijęs su statybomis, o dabar jau aiškėja, kad ir
> A+ namo projektas kaip ir rengiamas
Turejau omenyje, kad nesusijes profesiskai ir nebandau prastumti kazkokiu produktu ar paslaugu. Diskutuoju tik pazinimo/malonumo tikslais 🙂
> Vis tik, jei kalba eina apie A+ namą, tai baisiai įdomu,
> koks bendras to namo tikrasis šilumos poreikis, nevertinant
> jokių energijos koeficientų didinančių ar mažinančių realų
> namo šilumos poreikį?
Sienos – 24 W/K
Stogas – 8 W/K
Grindys – 13 W/K
Langai – 20 W/K
Vedinimas – 7 W/K
(dar durys kokie 2 W/K, bet zemiau skaiciuose to nera)
Viso 7279 kWh (be pritekejimu) prie HDD=4500. Pagal realu pastaruju metu HDD=3200, gaunasi 5642 kWh. Grindis skaiciavau su HDD=2700.
> Užkliuvo, kodėl lauko t° buvo paimta -20°C
Na, nes patingejau ieskoti konkretaus skaiciaus 🙂 Bet kuriuo atveju bus didelis rezervas el radiatoriu pagalba, nes noriu tureti skirtingas temperaturas kambariuose ir galeti staigiai (salyginai) ja uzkelti.
> Putplastis, kiek jo sudėjai, tiek ir turi, jis valgyti neprašo
Valgyt nepraso, bet kainuoja sudeti. Nenoriu investuoti i tai kas atsipirks tik po keliu desimtmeciu. Mano nuomone, yra geresniu budu investuoti statant nama.
Tu kalbi apie didesnį šaldomą plotą, kuris nepridengtas namo? Tai jis pridengimas „sijono“, nematau tame esminio skirtumo. O vat ovalo formos nesilaikyme, jau matau esminę problematiką. Šonuose įleisdami šaltį į ovalą, mes mažinam šilto ovalo dydį, tad ovalas mažėdamas traukiasi ir nuo kampų ir kampus iš gelmių pasiekia mažesnis po namu ir „sijonu“ sukauptos šilumos kiekis, realiai įleisdami šaltį į ovalą per sienų vidurį, sumažindami šilto grunto ovalą, mes sumažiname grunto temperatūrą ties namo kampais, tad norint išlaikyti bent kiek šilumos, turime dėti gerokai daugiau apšiltinimo sluoksnio, kad apsaugoti kampus nuo įšalo, kai ženkliai mažiau jo prireiktų jei tik neįleistume šalčio į ovalą ir nemažintume ovalo dydžio. Dėdami „sijoną“ ovalo forma, padidintume šilumą suakumuliavusio grunto plotį, kuris apimtų ir kampus ir ties kampais net mažesnio sijono užtektų, nes gruntas po kampais būtų aukštesnės temperatūros. Kuo kampas bus giliau šiltojo ovalo vidurio, tuo aukštesnė temperatūra bus po juo. Na, mažesnio „sijono“ kampuose nedėčiau, dėčiau standartinį dydį, tik jei jau atsirastų norinčių palei kampus „sijoną“ paplatinti, tai vat platint geriau ne kampus, o kaip tik per sienų vidurį, taip bus padidintas šiltos žemės po namu ovalas, kuris automatiškai ir ties kampais būtų šiltesnis.
Nors ir vėl, teisingiau paimti planą ir pabandyti jį sutalpinti ovale, tada geriau matysis, kurias vietas reikėtų paplatinti. Aš tekste tai padariau, bet padariau pavaizduodamas realiai susiformavusį šiltesnio grunto ovalą ir tik kai realiai matau kas po namu vyksta, supratau, kad vis tik žmonės neteisingai „sijonus“ formuoja. Realiai mąsto kaip ir tu, bet ne taip reikia mąstyti. Pakeiti mąstymą ir geresnius rezultatus gali pasiekti.
Abejoju, tiek aš per savo pamatus šilumos neprarandu :). Shutka :). Šeip tai, kai kalba eina apie didesnį sijoną, sakyčiau labai svarbu, tada jau ne tik apšiltinti, bet ir neleisti vandens po tokiu sijonu palysti, nes bet koks vandens skverbimasis žemyn iškart nuneša visą sukauptą šilumą į gelmes. O konkrečiai mano atveju, kai sausas gruntas veikia ir kaip termoizoliatorius tai iš vis utopija, nes gruntiniai vandenys 2m gylyje. Jei artimiausias vanduo kokio 100m gylyje, tai modeliuojant sausą gruntą po namu, galima būtų sumodeliuoti ir labai šiltą namą, ne tik kad su 20 cm EPS, bet gal ir su 10cm po grindimis. Finansiniu požiūriu, sijonui putplasčio ir lietaus vandens nepraleidžiančių medžiagų kombinacija pareikalautų mažiau finansų, na bet tai labiau teoriniam lygmenį, o praktiškai joks šiluminių nuostolių skaičiuotojas tau grunto šiluminių savybių nevertins, tad niekaip tokio namo nepriduotum kaip gyvenamo.
Pirmiausiai tai tas blogo autorius gvildeno ne visai tą idėją, apie kurią čia kalbi. To blogo autoriaus idėja buvo su saulės kolektoriais vasaros metu sukaupti saulės šilumą didelėje akumuliacinėje talpoje (grunte) ir vėliau tą vasarą suakumuliuotą šilumą naudoti žiemą.
Kas dėl 70`tojo dešimtmečio saulės namo idėjos, tai mano nuomone tos idėjos niekas nenustelbė. Paprasčiausiai, tuo metu buvo tik idėja neturinti kūno – praktikoje patikrinto idėjos teisingumo. Įgyvendinus tą idėją praktikoje, paaiškėjo, kad saulė šviečia tik dieną, o šilumą reikia išlaikyti ir naktį, bei tomis paromis, kai saulės nėra. Taigi, ji ne pakeista buvo, bet evoliucionavo. Jei pasigilinsi, tai ir šiai dienai tos evoliucionavusios įdėjos yra įgyvendinamos pasyviuose namuose ir aš daug tų idėjų pritaikiau savo name. O dėl naujos bangos su saulės baterijomis aš ir nevadinčiau banga. Nesąmonė šalto namo šildyti saulės panelėmis. Tai tokia pati ateities neturinti idėja, kaip ir saulės namas be gero apšiltinimo, tad saulės baterijos ant stogo, tai tik tolimesnė evoliucija jau pasistačiusiems šiltus namus, galutinai atsikratyti bet kokių eksploatacinių išlaidų.
Kai stačiau namą, naujadaras HDD dar nebuvo vartojamas, o dabar poreikio atnaujinti žinias kaip ir neturiu, tad nesu susidūres su šio naujadaro vartojimu. Koks tai „kietas diskas“?
Atsipirks? Tuomet labai svarbu kokį atsiperkamumą turėjai omenyje? Šitą?
Su 20cm, gali būt problemų ne tik su šalčiu. Net savo name su ta kita problema buvau susidūres, tiesa, kai dar namas džiuvo ir rekuperatoriaus neturėjau, bet patikėk, net mažiausias temperatūrų skirtumas atitvarų vidiniame paviršiuje ir turi problemų. Ne, investuoti per daug nereikia, bet vien žvilgtelėjęs į tavo pateiktus skaičius, matau arba per silpną grindų apšiltinimą arba per storą stogo. Abiejų paviršių horizontalių plokštumų plotas identiškas, o per stogą nuostoliai mažesni, vadinasi tikrai ne harmoningai išmėtytas apšiltinimo sluoksnis, o stogą apšiltinti daug sudėtingiau ir investicijų daugiau reikia. Ženkliai labiau sutaupytum, jei tavo pateiktos eilutės būtų tokios:
Stogas – 13 W/K
Grindys – 8 W/K
o bendri namo šilumos nuostoliai būtų absoliučiai tokie patys. Mano supratimu, su apšiltinimo sluoksnių balansavimu, dar reikėtų padirbėti. Vis tik man labiau patiktų matyti tokius skaičiukus
Stogas – 8 W/K
Grindys – 8 W/K
Patikėk, nepermokėsi.
Primečiau savo namo reikšmes:
Sienos – 23 W/K (R
Stogas – 6,8 W/K
Grindys – 7,9 W/K
Langai/durys – 23 W/K Nors realiai turėtų būti mažiau, nes primečiau pagal deklaracijas, o rėmai pas mane pilnai įplukdyti putplastyje.
Vėdinimas toks labai nepastovus dydis, prie kurio prisirišinėti yra sudėtinga, nes projektiniai dydžiai retai būna naudojami, tad net nebandžiau skaičiuoti.
Akivaizdu, kad mano jau pastatytas namas šiltesnis, nei tavo statomas, o vis dar galvoju, ką dar galėčiau padaryti, kad šilumos nuostolius sumažinti. Grindis dabar tikrai pašiltinčiau, bet deja, tai parametras kurio gyvenime nepagerinsi :(. Na sijonas gal šiek tiek prisidės :).
Radiatoriais patalpų taip greitai neužkelsi, kaip su tenais ortakyne. Nori turėti skirtingas temperatūras patalpose, po atskirą teną į atskiras patalpas gali statyti, nors tai kainuos truputį daugiau. Vis tik temperatūros užkėlimo greitis būtų be konkurencijos, nes didelė radiatoriaus energijos dalis nueina sienos už jo šildymui, bet tai greito šilumos pojūčio tikrai neatneša. Be to, tenai ortakiuose absoliučiai neįtakoja vidinio patalpų vaizdo.
Klausimas. Jus polistirolu gal prekiaujat? 🙂 koks geresnis? 🙂 ar svarbiaisia, lad daug butu? 😀
:D, ne ne prekiauju, o man moka už reklamą :), būtum pamatęs kokią fūrą man lenkai putplasčio sienų apšiltinimui buvo atvežę, koks tai kiekis realiai >60m³ :). Tiesa, ir už putplastį ir už vežimą susimokėt reikėjo, už dyką nevežė 😦 (tikiuos supratai, kad pasakymas apie gaunamas pajamas iš reklamos, tai šutka, kaip ir aš supratau tavąjį komentarą). O šeip, tai putplasčio ir iš Kauno šilo pirkau stogui ir iš Šiloporo pamatų cokolio bei grindų apšiltinimui ir dabar, jei ką betonuoju ant žemės, apsaugai nuo įšalo iškilnojimo. Paskutinis dalykas ką betonavau, tai bortelis po tvora, tai ir kelis lakštus iš depo pirkau. Putplastis dabar viena labiausiai mėgstamų statybinių medžiagų :). Ir mano nuomone, kad tai ką jis suteikia, tai jis parduodamas iš vis vos ne už dyką :). Visuomet ieškau varianto už geriausią kainą. Laikausi principo, kad geriau pavargsiu geriausio pasiūlymo ieškodamas, nei taupysiu putplasčio sąskaita.
> Nesąmonė šalto namo šildyti saulės panelėmis. Tai tokia
> pati ateities neturinti idėja, kaip ir saulės namas be gero
> apšiltinimo, tad saulės baterijos ant stogo, tai tik tolimesnė
> evoliucija jau pasistačiusiems šiltus namus, galutinai
> atsikratyti bet kokių eksploatacinių išlaidų.
Nereiktu taip suabsoliutinti. Niekas nebegris prie saltu alytnamiu, tiesiog saules paneles siek tiek sumazina riba iki kurios apsimoka storinti izoliacija. Saules paneles yra normali EE namo dalis, o ne kazkoks papildomas etapas.
> Koks tai „kietas diskas“?
Trumpai tariant HDD rodo sezonini skirtuma tarp vidaus ir lauko temperaturu (tik dienomis, kai lauko temp zemesne uz vidaus). Is HDD galima paskaiciuoti sezonini K (K=HDD*24).
https://en.wikipedia.org/wiki/Heating_degree_day
> Ženkliai labiau sutaupytum, jei tavo pateiktos eilutės būtų tokios:
> Stogas – 13 W/K
> Grindys – 8 W/K
Nepamirsk, kad gruntas bus ~8C, o lauko sezoninis ~0C, tuomet:
Stogas – 13 W/K * (20 – 0) = 260 W
Grindys – 8 W/K * (20 – 8) = 96 W
Esant lauke -20C, stogas reikalautu 520W, o grindys tuos pacius 96W (na ok, gal keliais laipsniais ir pakristu grunto temperatura, bet ne esme). Akivaizdu, kad neapsimoka stipriai apsiltinti grindu, nes:
* del mazo temperaturu skirtumo papildomas siltalas duoda mazai naudos
* pastovi temperatura, todel nereikia investuoti i rezervine silumos saltinio galia
* beveik dvigubai brangesnes izoliacines medziagos nei stogo/sienu (putplastis vs vata)
* mazai igilintu pamatu atveju reikalingas platesnis sijonas
> Atsipirks? Tuomet labai svarbu kokį atsiperkamumą turėjai omenyje? Šitą?
Grindu silumine varza niekaip neitakoja namo kampu drekimo/pelejimo
> Radiatoriais patalpų taip greitai neužkelsi, kaip su tenais ortakyne
Namas karkasinis, tad nera skirtumo tarp siu budu, o el. radiatoriai paprasta ir pigu 🙂 Aisku cia skonio reikalas, kitiems svarbiau tureti plikas sienas.
> Grindis dabar tikrai pašiltinčiau, bet deja, tai parametras kurio gyvenime nepagerinsi
Panasu taviskis stogas tinkamas, tad vietoj to kad sutaupytum 100kWh, verciau uzsikelk kokius 2kW saules paneliu ir turesi ~1900kWh virsaus. Nebereiks sukt galvos del elektros islaidu 🙂
Na kaip čia pasakius, drysčiau nesutikti. Konstrukcijų drėkimui įtakos turi bet koks intensyvesnis šilumos nutekėjimas, šilumos tiltelis ar prastas apšiltinimas kuris numušinėja prasčiau apšiltintų konstrukcijos dalių temperatūrą.
Žvilgtelk į mano postą apie rezervinį maitinimą. Ten info jau pasenusi bei truputį nekvalifikuotai parašyta. Ten dariau įrašus, kai bandžiau įsigilinti į saulės elektrinių niuansus. Dabar jau toje srityje sukaupiau gerokai daugiau info, nei aprašyta tenai. Įtariu greitai tą sritį išmanysiu ne prasčiau už eilinį tos įrangos prekeivį, kaip kad su langais buvo, kai ėjau į paroda žinių lygį pasikelt, o pamačiau, kad vos ne prie visų stendų aš jiems konsultacijas teikti galėčiau :). Vieninteliame stende žinojo, kad yra daugiau nei viena selektyvinės stiklo paketų dangos rūšis. Na tai buvo seniai, gal jau bus labiau išprusę, bet patikėk, neinvestuosiu nė cento, kol pats negalėsiu objektyviai įvertinti ant kiek tai apsimoka.
Taigi, planuose yra saulės elektrinė ant stogo, bet vat čia matau kelis niuansus, kurie skiriasi nuo putplasčio. Putplastį ekonomiškai apsimoka sudėti visą tik namo statybos metu, o saulės elektrinę, jei tai ne stogo dangą atstojančios saulės panelės, gali sumontuoti kada tik nori, kada tik pamatai, jog tai ekonomiškai patraukliausias laikas įsigyti. Beje, jei saulės elektrinę kelsi statybų metu, negausi valstybės paramos, tad visą saulės elektrinės kaina guls tiktai ant tavo pečių, kas dar labiau nukelia saulės elektrinės įsigijimą vėlesniam nei statybų laikui.
Su putplasčiu, jau sumontavai ir iškarto gauni maksimalią naudą, kuri brangstant energijai vis didėja, o saulės elektrinių patrauklumui labai didelę įtaką turi, konkrečiai šią sritį reglamentuojantys politikai. Nustatys pasaugojimo kaštus kitokius ir žiūrėk, kaip prailgs saulės elektrinių atsiperkamumo laikotarpis. Palyginimui su putplasčiu, tai labai neužtikrinta investicija.
Saules paneles ziema neveikia, vasara ju nereikia. Jos paprasciausiai neatsiperka ir ta deklaruoja net paneliu gamintojai savo konferencijose.
Toki pati pamatu apsiltinima as irgi isirenges ir mano nuomone jis yra pranasesnis uz vertikaluji. Pirma ziema, kai buvo uzsandarintas ir apsiltintas namas ir be jokiu grindu, prie -20-25C viduje buvo +7C be jokiu sildymu.
Ir man keista, kaip vertikalus sijonas gali būti efektyvesnis už horizontalų, bet taip teigia pasyvaus namo institutas, o aš jokių matavimų neatlikau, jog galėčiau teigti priešingai.
Neblogą namą pasistatei :), šiltą.
O kas liečia saulės baterijas, tai nors tavieji teiginiai ir turi pagrindo, vis tik aš manyčiau, kad jie neteisingi. Neinvestuotų verslininkai į saulės elektrines, jei būtų priešingai. Taip, gali būti, kad tik subsidijos pakeičia apsimokėjimo/neapsimokėjimo reikšmę, bet ir patiems įsirenginėti siūlyčiau tik su subsidijomis. Taipogi, dar kartą užakcentuočiau niuansą, kad aš į saulės baterijas žiūriu, ne tik, kaip į energijos atpiginimo variantą, bet ir kaip į rezervinį maitinimą, tad čia jau visai kiti atsiperkamumo skaičiavimai. Nenoriu burzgiančio generatoriaus rezerve, o saulės elektrinė, ne tik kad užtikrins rezervą, bet ir greičiausiai atpirks visas investicijas, tad ekonominiu požiūriu tai patrauklesnis variantas, nekalbant apie energijos švarumą.
O ir vasaros ar žiemos laikotarpis. Teisingi teiginiai, bet šios problemos sprendimas yra energijos pasaugojimas ESO tinkluose. Aišku irgi ne be trūkumų, bet veikiantis sprendimas.
Sveiki, kad nesikasti verikaliai šalia polio, kaip vertinate variantą, metras horizantalaus sijono ir tik tuomet pusmetris vertikalaus kasamas į žemę, kad kastis toliau nuo polio. Gaunas kaip paversta L raidė arba kaip tikras sijonas.
Jei vertinti techninę pusę, tai mano supratimu taip daryti galima. Taip atitolinam kasinėjimo darbus nuo pamatų, gruntas aplink polius nejudinamas, kas turėtų teigiamai atsiliepti jų laikančiosioms savybėms. Beje, kai mano poliai negilūs, aš ir nenorėjau kasinėtis šalia polių, nes jei sijonas neleidžia įšalui jų pasiekti, tai poliai “dirba“ visu savo gyliu, o ne tik dalis esanti žemiau 90cm nuo žemės paviršiaus. Jei būtų vykdomi kasinėjimo darbai šalia polių, jokių laikančiųjų savybių iš judinto grunto nesitikėkit.
Taigi, išsakiau viską kas turėtų kaip ir pritart tamstos siūlymui. Vis tik..
Atkreipkit dėmesį į tai, kad PHPP, jei vienu metu yra ir vertikalus ir horizontalus sijonas, vertinamas tik vienas iš jų, kurio savybės geresnės. Tai akcentuoju tam, kad jei jau darote vieną sijoną, nemanau, kad dar reikia daryti ir kitą.
Tai, kad į PHPP skaičiavimo instrukciją yra įtrauktas punktas apie abiejų tipų sijono buvimą vienoje konstrukcijoje, rodo tai, kad tamstos idėja nėra nauja, ją greičiausiai įgyvendina ir daugiau maksimalistų, bet mano nuomone tai jau tikrai per daug. Paklojote horizontalų sijoną ir valio. Didžioji dalis net PN besistatančių, sijonui nesiryžta, tad pasiklojote vieno tipo sijoną ir realiai esate vienas iš nedaugelio. Ir taip dauguma pirštą prie smilkinio sukios, nes investicija į sijono medžiagas ir darbus per visą eksploatacijos laikotarpį neatsipirks, net jei į tai žiūrėsim ir globaliai. Čia jau labiau psichologinio komforto klausimas, nei šiluminės energijos išsaugojimo. Aš manau, kad taip ir kitos namo konstrukcijos ilgiau tarnaus, bet tai tik mano spėlionės, kurių atsiperkamumo irgi neįvertinsi.