Programos

Susidūriau su problema, kad kai prireikia kokių nors programų, iš naujo tenka ieškoti, vietoje to, kad naudoti man patikusias jau išbandytas. Pasimiršta jų pavadinimai, ar funkcionalumas, užsimiršta, kad kompiuteris ar mobilusis gali daugiau. Taigi, nors tai ir nėra tiesiogiai susijusi tema su namo statybomis, namo šiltumu, bet tiesiogiai nukreipta į kompiuterinę techniką naudojamą namuose :). Gal bus naudinga ir jums. Šį sąrašą nuolatos koreguosiu ir papildysiu.

Neblogos programų parsisiuntimo svetainės surūšiavusios programas į kategorijas yra  TuCows, Major Geeks.com, bei kitos. Dažnai prireikus kokios programos vienkartiniam naudojimui užsuku į PortableApps.

Windows`inės programos

Kai perinstaliuoju Windows`us, pirmiausiai suinstaliuoju draiverius. Tinklo plokštės draiverius teisingiau būtų susirasti prieš perinstaliavimo darbus, o visus kitus draiverius bus galima susirasti ir vėliau. Nors paskutinė OS versija kaip ir suranda draiverius vos ne visai aparatiniai daliai, bet jei norit ramiau gyventi, nepatingėkit, čia vis tik ne Linux, kuriems tinklo plokščių draiverių nereikia ieškoti dar nuo dosinių windous`ų (95, 98) laikų. Kas liečia draiverius, tai ką suranda windows`ai, paprastai ir palieku kaip yra, tik vaizdo plokščių draiverius parsisiunčiu naujausius iš gamintojų tinklapių. Draiverių suinstaliavimo poreikis matosi “task manager“ lange. Pagal galimybes stengiuosi rinktis Portable programų versijas, nereikalaujančias instaliacijos, kurios neužteršia sistemos, ir kurias ištrynus, sistemoje nelieka jokių šiukšlių. Problema su Windows 10, kurioje nesugebėjau priskirti norimų failų plėtinių nesuinstaliuotoms programoms.

Vėliau einu prie ofisinių programų.

Ofisinės programos

Aišku, lygiuotis reikėtų į Microsoft Office programų rinkinį, bet jis mokamas ir gana brangus. Sau renkuosi Libre Ofice programų rinkinį.  Taip, jis ne tiksliai atidaro Microsoft`inio produkto sukurtus dokumentus, bet lygiai taip pat netiksliai juos atidaro ir to pačio Word skirtingos versijos, taip, kad norint neturėti problemų, reikia, kad ir sukūrusi dokumentą programa ir jį atvėrusi, būtų to paties gamintojo, tos pačios versijos. Kadangi Microsofto produktų kaina gana didelė, neturėtų būti sudėtinga ir darbdavį įtikinti šiek tiek sutaupyti, tuo labiau, kad net kai kurios valstybinės institucijos taupydamos mokesčių mokėtojų pinigus tai daro.

Pdf

„Pdf“ failų atidarymui gal vis tik teisingiausia naudotis Adobe Acrobat Reader, nors man ji nelabai patinka, dėl pakankamai didelio resursų vartojimo, bei visokio nereikalingo funkcionalumo, todėl paskutiniu metu dažniau naudoju alternatyvas, šiuo metu apsistojau ties Sumatra PDF, kuri mažesnė, greitesnė ir palaiko gerokai daugiau failų formatų (eBook (ePub, Mobi), XPS, DjVu, CHM, Comic Book (CBZ and CBR)). Vis tik, užkliuvo, kad kai kurios alternatyvos nekokybiškai atidaro failus su Lietuviškais rašmenimis, su Sumatra tokių problemų, kaip ir nepastebėjau.

 

System Tools

Archyvatoriai

Darbui su archyvais naudoju 7-Zip, nors man labiau patinka Portable versija, kurią ankščiau dažniausiai ir naudodavau, bet su Windows 10 problema automatiškai paleisti neįdiegtas programas :(.

Darbas su informacijos laikmenomis

Jei reikia tik susikurti particijas, ar jas suformatuoti į FAT ar NTFS, tai užtenka ir įdiegtos operacinėje sistemoje programos, bet mane domina programos, kurios gali dirbti (didinti/mažinti, stumdyti) su particijomis turinčiomis duomenis jų neprarasdamos, be to galinčios dirbti su EXT2/3/4 ir kt. Darbui su particijomis, ankščiau naudojau Partition Magic, programą ir dabar visas kitas vertinu, lygindamas jas su pastarąja. Problema, kad ji nevystoma toliau bei palaiko tik iki 300Gb particijas, todėl prireikus sutvarkyti particijas iš šio particijų tvarkymo programų palyginimo, išsirinkau MiniTool Partition Wizard Free, kurį parsisiųsti galima iš čia.

Prireikus particijas tvarkyti su live CD/USB pagalba, galima parsisiųsti Linux`inę GParted.

Kai prireikė iš vienos SD kortelės kelių particijų atvaizdą nukopijuoti į kitą SD kortelę, turint tik vieną kortelės skaitytuvą, aukščiau paminėtos programos negelbėjo. Ilgai pavargau, kol suradau „HDD Raw Copy Tool“, su kurio pagalba SD kortelėje esančių kelių particijų atvaizdą nusikopijavau į failą kietajame diske, o į kitą kortelę particijas perkėliau iš failo. Programėlė nedidelė, kaip ir „portable“ versija nereikalaujanti instaliacijos.

Virtualios mašinos

Norintiems išbandyti kitą operacinę sistemą, nebūtina ją instaliuoti į kompiuterį, galima ir emuliatorių pagalba suemuliuoti virtualią mašiną ir pavyzdžiui susiinstaliuoti Linuxus tarsi į eilinį Windows`ų langą. Tam naudojami emuliatoriai. Ankščiau teko bandyti VMWare, bet paskutiniu metu dažniausiai naudoju VirtualBox, manau kad kitos alternatyvos ieškoti neverta. Emuliatoriai geri tuo, kad naują operacinę sistemą galite išbandyti susiinstaliuodami ją greitai ir neskausmingai ją pašalindami, nes nebus problemų su MBR atkūrimu, paleidžiančio norimą operacinę sistemą, o blogai tuo, jog emuliuojama sistema dirbs lėčiau. Androdo emuliavimui naudoju BlueStacks, su kuriuo be žaidimų, „Mi Home“ galima paleisti Windows`iniame kompiuteryje.

Darbas su ISO failais

Win 7 ar naujesni, ISO failus atidaro, kaip ir Zip archyvus, panašiai kaip eilinę direktoriją. Norint ISO (disko kopijos) failą įrašyti į USB, galima pasinaudoti Rufus programėle. Jos instaliuoti nereikia. Norint ISO failą įrašyti į CD ar DVD diską, galima pasinaudoti tokio pat tipo instaliacijos nereikalaujančia Free ISO Burner programėle, nors šiam reikalui manyčiau teisingiau būtų turėti suinstaliuotą darbui su diskais skirtą programą ir pasinaudoti ja. Aš tam reikalui naudoju CDBurnerXP.

Visai neseniai sužinojau ir man labai patiko idėja vienam USB atmintuke turėti kelių sistemų instaliacijas ir iš vieno ir to pačio USB  instaliuoti tiek Windows, tiek ir Linux. Tai padaryti leidžia Easy2Boot. Be to ši priemonė dar gera ir tuo, kad vieną kartą ją įdiegus, visus kitus instaliacinius *.iso failus tiesiog nukopijuojate į direktoriją ir jau galite juos paleidinėti. Ta prasme nereikia jokių papildomų programų, tokių kaip aukščiau paminėtas Rufus, paprasčiausias Copy ir Paste. Daugiau apie šią sistemą galima pažiūrėti čia. Pasidariau vieną USB su šia programėle, negaliu atsidžiaugti, susimečiau visus turėtus Windowsų ir Linux`ų iso atvaizdus ir kai reikia ką instaliuoti sprendžiu vietoje ką pasirinkti.

 

Internetas

Nuotolinis kompiuterio valdymas

Gana dažnai tenka pasijungti prie nutolusio kompiuterio, ar tai tėvų kompiuteris, jiems iškilus problemų, ar prie savo namų kompiuterio ir tai padaryti paprasčiausia su TeamViewer. Jį galima suinstaliuoti ir į Windows`inį kompiuterį ir į kompiuterį su Linux, Mac, ChromeOS, Raspberry Pi operacinėmis sistemomis, bei į savo telefoną ar planšetę su Androidu ar iOS ir su jais jungtis prie kompiuterių. Labai patogi programinė įranga. Labai patrauklu, kad privačiam naudojimui ši programa nemokama. Vis tik, šios programos minusas, kad suinstaliavę ją, suteikiate prieigą TeamViewer administratoriams pasiekti visą jūsų įrangą. Labai maža tikimybė, kad ta prieiga bus pasinaudota, bet realiai ji yra ir ji manęs nežavi, todėl ieškau šios programos pakaitalų. Jei žinot variantų, būčiau dėkingas jei pasidalintumėt.

Prie kompiuterių su Linux os galima prisijungti PuTTY programos pagalba. Trūkumas, kad jungtis galima tiktai konsole (Windows 10 ir Linuxe, nors ir yra galimybė pasileisti PuTTy, patogiau jungtis iš CMD ar terminalo).

Norintiems prie Raspbbery jungtis grafiniu interfeisu, galima pasinaudoti RealVNC, prie windowsinio kompiuterio (home netinka, reikia Pro licensijos) galima jungtis naudojantis Remote Desktop. Šiose abejose programose man patiko, kad norint jungtis lokaliame tinkle, tai galima atlikti tiesiogiai, be jokių išorinių serverių pagalbos, nors yra ir išorinio pasijungimo galimybė per Cloud serverį, kaip su TeamViewer`iu.

Failų sinchronizacija, backupavimas, Cloud servisas

Failų sinchronizacija ir backupų darymas yra labai svarbus duomenų prieinamumo ir išsaugojimo procesas. Nors sinchronizacija ir backupų darymas pagal paskirtį šiek tiek skiriasi, bet žiūrint iš techninės pusės, tai labai panašiai veikiantis softas (tiek vienu tiek kitu atveju galimas identiškų duomenų kopijavimas į dvi skirtingas laikmenas. Nors backupų darymo atveju galima duomenis archyvuoti, o vėliau įrašinėti tik duomenų pasikeitimus, bet jei kur nors įsivelia klaida, apie tai sužinai tik kai prireikia tuos duomenis atstatyti ir tada paaiškėja, kad jokių backup neturi, tad su duomenų spaudimu ir vėlesniu tik pasikeitimų rašymu reikia būti atsargesniems). Debesų servisas iš esmės taipogi panašiai veikiantis softas, tik praplečiant duomenų sinchronizavima iš vieno kompiuterio ar lokalaus tinklo ribų. Taigi, paprasčiausiam duomenų sincronizavimui vieno kompiuterio ar lokalaus tinklo ribose užtenka pačių paprasčiausių programų, tokių kaip nemokama, mažai resursų reikalaujanti  @MAX SyncUp, ar Igno komentare nurodytoji, nors pastaroji man nepatiko dėl maždaug 30 kartų didesnės apimties, didelio reklamos kiekio, o naudos ne ką daugiau, vertinant mano poreikius. Vis tik, nemanau, kad teisinga apsistoti tik ties lokaliomis programomis. Mano supratimu, teisingiau lokaliame tinkle pasikurti Cloud servisą, kuris ir backupus darytų automatiškai, ne tik vieno kompiuterio ribose, bet ir iš telefonų (pav. nuotraukas), bei kitos nutolusios įrangos, bei leistų sinchronizuoti tam tikrus duomenis. Nuosavas servisas užtikrina, kad prie Jūsų nuotraukų, bei kitų duomenų neturės priėjimo tretieji asmenys. Aišku, to užtikrinimui reikės pasirūpinti ir tinklo apsauga nuo įsilaužimų iš išorės.

Kas liečia komercinius Cloud servisus, jei naudojatės Dropbox, ar Microsofto OneDrive paslaugomis suprasite ką turiu omenį. Vis tik išvardinti servisai nekelia pasitikėjimo. Karts nuo karto išlenda perliukai, kaip kad pavyzdžiui po vieno bugo, žmonės pradėjo savo Dropboxo akaunte rasti failus, kurie buvo ištrinti prieš kelis metus [pirmas googlo išmestas šaltinis]. Tokie bugai pademonstruoja, kad didžiosios kompanijos, failų netrina ir skrupulingai kaupia visą informaciją apie kiekvieną klientą, ir tik tokie bugai parodo, ką tokios kompanijos veikia su duomenimis iš tikrųjų [mano nuogastavimus patvirtinantis Snowdeno komentaras]. Galite tikėti oficialiomis versijomis, kad būtent bugas buvo failų kaupimo priežastimi, aš būčiau kompanijos atstovas irgi taip teigčiau, bet šiuo atveju aš prisilaikau aukščiau išsakytos nuomonės. Taigi, duomenų kaupimo Cloud servisai iš tikrųjų yra labai patogūs, bet nekreipiant dėmesio į saugumo niuansus, leidžia kaupti arba labai mažai duomenų arba už didesnės talpos paslaugas prašo pakankamai didelių įkainių.  Nekelia didelio pasitikėjimo ir Cloud servisas organizuojamas NAS gamintojų standartiniais sprendimais, bet tai visa galva aukštesnį duomenų saugumą užtikrinantis sprendimas. Šiuo metu dar neturiu variantų, bet planuose turiu idėją, savo „avietę“ paversti Cloud serveriu. Šiam tikslui ieškojau tinkamo sprendimo. Buvo rasti kitų blogerių siūlyti komercinis Resilio, bei atvirojo kodo Syncthing, OwnCloud, Nextcloud Hub projektai, o Vikipedija siūlo dar daugiau. Vis tik, pasigilinęs labiau, nelikau sužavėtas tokių Cloud sprendimų saugumo aspektu. Visi duomenys keliauja per kažkam priklausantį serverį, o ne tiesiai iš vieno prietaiso į kitą. Taip, jie būna užšifruoti, bet labai nesunkiai gali būti perimami transportavimo metu, toliau belieka tik backdors`ai šifravimo algoritme. Tikėkimės, kad atviras kodas palieka mažiau galimybių backdors`ams. Vis tik, kodėl negalima pačiam pakurti serverio, į kurį cloud klientai jungtųsi tiesiai, be jokių tarpinių serverių? Ir pasirodo, tokių yra, Syncthing galima sukonfiguruoti, kad būtų kreipiamasi tik į nuosavus kompiuterius. Iš kitos pusės OwnCloud ir Nextcloud projektai leidžia sinchronizuoti ne tik failus, bet ir kalendorius, adresus ir kt. Iš išvardintų Cloud programų teko išbandyti Syncthing, nepatiko, kad sinhronizuojamoje direktorijoje sukuriamas tuščias failas. Jis kaip ir nieko nemaišo, bet mano Anroidinis softas, karts nuo karto ištrina tuščius failus, kas sustabdo sinchronizacijos programos veikimą ir sukuria tam tikrus nepatogumus. Iš tikrųjų tai kaip ir Androidinio softo problema, bet vis tiek nepatogu.

Interneto naršyklės

Interneto naršymui naudoju pagrinde dvi naršykles – Google Chrome ir Firefox. Teko bandyti operą bei keletą kitų, bet kažkaip neprilipo. Internet explorerio vengiu gal labiau iš principo. Teko išbandyti saugaus naršymo naršyklę Tor, kuri nuolatos kaitalioja proxy serverių grandinę, taip labai stipriai apsunkindama naršytojo identifikavimą. Sklando gandai, kad ji buvo sukurta JAV žvalgybos saugiam komunikavimui, bei, kad šios naršyklės naudojimas neidentifikuotų žvalgybos dalyvių, naršyklė buvo paplatinta plačioms masėms. Vis tik specialistai nepasitiki ja, kaip užtikrinančia pilną anonomiškumą. Jei galvojate apie prekybą narkotikais ar ginklais, geriau atsisakykite tokių minčių, nes Toras jums nepagelbės ir jūs ankščiau ar vėliau vis tiek būsite pagauti. Taigi, Toras pilno anonomiškumo neužtikrina, be to vien jo parsisiuntimas gali patraukti žvalgybos dėmesį į jus. Taigi, Toro aš nenaudoju, naršau aukščiau paminėtomis dvejomis naršyklėmis, pirmenybę suteikdamas Firefox`ui, būtinai jį papildydamas pluginais: AdblockerPlus, kuri pašalina didžiąją dalį internetinės reklamos, net Youtube leidžia be reklamos žiūrėti. Nors ir naudoju Pi-Hole, bet ji tandeme su AdBlocker`iu veikia kokybiškiau. Taipogi, pasižiūrėjęs video, susiinstaliavau  NoScript Security Suite ir Canvas Defender. Jei manot, kad galioja konstitucijoje įtvirtinta žodžio laisvė (nepažeidžiant žmogaus garbės ir orumo bei kitų įstatymais saugomų vertybių), tai jūs klystat. Pasakysit ką nors, kas prieštarauja valdančiosios ar kitos įtakingos politinės jėgos planams, ir jūs galite atsidurti specialiųjų tarnybų akiratyje. Nesam mes laisva, demokratiška visuomenė, oi nesam, o teisėsauga yra tiesiogiai priklausoma nuo virš jos, valdžioje stovinčios, politinės jėgos valios.

Bendravimo programėlės

Internete nuo seno bendraujama elektroniniais laiškais, kadangi prisijungimui prie pašto dėžutės pagrinde naudoju WEB interfeisą, tai jokių papildomų programų instaliuoti nereikia. Teko naudoti The Bat, Thunderbird ir kitas pašto programas, bet negalėčiau išskirti nė vienos iš jų, kaip man labai patikusios. Web interfeisas labai patogus tuo, kad perinstaliavus kompiuterį, visi saugomi laiškai išlieka nepaliesti, nereikia žaisti su išsaugotų laiškų perkėlinėjimu į naujai įdiegtą kompiuterį.

Šiais laikais labai išpopuliarėjo pokalbių programėlės, tokios kaip Skype, Viber, Signal, Whatsup ir pan. Niekur nedingsi, nori bendrauti su kitais, privalai jas instaliuoti, tad šiuo momentu naudoju Skype ir Viber (abi turi Windows programėles). Vis tik, man labai nepatinka, kad bendraujant tokių chat programų pagalba, absoliučiai visas bendravimo metu išsakytas tekstas bei apsikeisti failai yra skanuojami ir gali būti skaitomi tokių programų kūrėjų. Vat, eilinė byla kai per Facebook Messenger`io programėlę uždaroje grupėje žmonės apsikeitinėjo eiliniais juokingais video failiukais. Kai į tą grupę papuolė video su Lietuvoje uždraustu turiniu, į siuntėjo duris pasibeldė policija. Nesakau, kad tokį turinį derėtų turėti ar tuo labiau juo keistis. Faktas kad ne, bet taipogi faktas, kad absoliučiai kiekvienas žodis, paveiksliukas ar video, net ir uždarame pokalbyje yra perskaitomas/peržiūrimas trečiųjų šalių, kurioms ta info nebuvo skirta. Beje, yra pokalbių programėlių, kuriose bendravimo informacija iš vis nešifruojama, ir ją kontroliuoti gali ne tik kad programos kūrėjei, bet absoliučiai bet kuris žmogus iš šalies, perėmęs interneto srautą, pavyzdžiui, jei naudojatės nemokamu WiFi tašku. Didžioji dalis tokių programų šifruoja siunčiamus duomenis ir kaip teigia, neatskleidžia jų net teisėsaugos institucijoms, kas pavyzdžiui Telegram atveju labai pasitarnavo suorganizuojant protestus Rusijoje, prieš valdžios savivalę. Po to Rusijos valdžia pasimokė, ir reikalavo visų bendravimo programų, veikiančių Rusijos teritorijoje,  paviešinti backdorus šifravimo algoritmams. Telegramas kaip teigiama, nepaviešino, nors kiti specialistai teigia, kad tiek reklamos dėl šios programos nenulaužiamumo, kad net nesitiki, kad teisėsaugos institucijos neturi prie jos prieigos.

Kam to reikia. Negerai, kai tokiomis programomis naudojamasi norint padaryti kriminalinius nusikaltimus, bet kai kontroliuojamas kiekvienas žmogaus susirašinėjimas, tam, kad tokiu būdu būtų apsaugoma valdžios tironija, tai jau atleiskite, bet daromas dar didesnis nusikaltimas, nes nuo jo nukenčia ne vienas asmuo, ar maža asmenų grupė, bet visa tauta. Taigi, mano supratimu, tam, kad šalis būtų demokratiška, joje turi būti užtikrinama žodžio laisvė, konstitucijoje įtvirtinta teisė į susirašinėjimo neliečiamybę ir išimtis teisėsaugos institucijoms neturėtų būti suteikiama politiniais motyvais per daug lengvai įvardijant teisėtą veiklą kriminaliniu nusikaltimu. O Lietuvoje kaip aš supratau iš Bako pasipiktinimo, būtent tokia situacija ir yra. Įtagingiems asmenims nepatiko koks žmogus, sugalvojam bet kokią iš piršto laužtą nusikalstamą veiklą, kad teisėjas sankcionuotų asmens pokalbių ir susirašinėjimo kontrolę, o po to jau klausom, žiūrim, gal ir koks prasilenkiantis su įstatymu veiksmas bus išgirstas, nesvarbu, kad dėl išgirsto mažareikšmio veiksmo, įstatymas teisės sankcionuoti pokalbių klausymo nesuteiktų, su žmogumi jau susidorota. O tą pagrindą, dėl kurio buvo sankcionuota, nurašysim, kaip nepasitvirtinusį. Bako paviešintu atveju, kaip aš situaciją supratau iš žiniasklaidos, žmonių kontrolė buvo vykdoma ne tik kad nesankcionavus teisėjams, ji net nebuvo įforminta raštiškai, tad bet kokio vėlesnio veiklos audito metu, net nebūtų išaiškėję, kad toks veiksmas iš vis buvo atliktas.

Dabar, naudojuosi viber (kuris iš esmės užtikrina gana aukštą saugumo lygį, nors nepakankamą) ir skype (sakyčiau, kad labai nesaugi), bet mielai naudočiau saugesnes alternatyvas. Populiarinkim tik saugias pokalbių programas. Gaila, nežinau, kokią programą galima būtų rekomenduoti. Gal dėmesio verta DeltaChat, kadangi programos kūrėjai iš vis neturi prieigos prie susirašinėjimo? Nors šiuo atveju reikėtų skirti  dėmesį naudojamų elektroninio pašto serverių bei jų naudojimo saugumui.

Specialistai rekomenduoja WhatsUp ir Signal bendravimo programas kaip saugiausias. Vis tik WhatsUp, visi duomenys keliauja per Serviso Cloud serverius, kur nesunkiai gali būti perimti ir iššifravus nuskaityti, tuo labiau, tai Facebooko produktas, o dėl turinio nuolatinės kontrolės masanger programėlėje (kuri tarp kitko teigiama taipogi šifruoja duomenis) jau minėjau. Taigi nežinau, gal Signal, gal ir Telegram.

Dar vienas niuansas. Patogu, kai bendravimo programėlė tik suinstaliavus iškart nuskaito visus turimus kontaktus, bet visi jūsų turimi kontaktai iškart tampa žinomi ir tretiesiems asmenims. Pasitaiko situacija, kai turit kelis telefono numerius ir nenorit kad būtų žinoma kam priklauso vienas iš numerių, sakykim žmonai Onutei, bet jei sakykim draugas Jonas abu tuos numerius pokalbių programoje sujungė vienam kontaktui, tai ir Onutė gali sužinoti kam priklauso abu numeriai.

Kitos gudrybės

Virtualūs desktopai

Win 10 jau turi įdiegtą virtualių desktopų palaikymą, kokį Linux sistemos turi jau dešimtmečius. Desktopai valdomi arba „Taskbare“ paspaudus „Task View“, su pelytės pagalba, arba greitųjų klavišų kombinacijų pagalba:

  • Win + Ctrl + D (Naujo virtualaus desktopo atidarymas)
  • Win + Ctrl + / (judėjimas tarp virtualių desktopų kairėn/dešinėn)
  • Win + Ctrl + F4 (Esančio virtualaus desktopo uždarymas)
  • Win + Tab (atidaro visus virtualius desktopus)

 

„Programs“ in „Start menu“ → „Toolbar“

Paskutinėje Windows versijoje iš „Start menu“  buvo pašalintas patogus priėjimas prie instaliuotų programų meniu. Jis buvo ženkliai patogesnis, nei dabar rodomas visų programų sąrašas, nes pavyzdžiui mano atmintis vardams yra prasta, retai prisimenu rečiau naudojamos programos pavadinimą, jas man ženkliai lengviau surast, kai yra sugrupuotos, o kai jos išmėtytos visos vienoje krūvoje, man jas surasti tapo gerokai sudėtingiau, ką jau kalbėti apie programos pavadinimo rašymą paieškos langelyje, todėl norėdamas pasiekti programas senuoju būdu, nuorodą į jas įsivedžiau „Task bar`e“. Tai daroma paspaudžiant dešinį klavišą ant „Task bar`o“ ir pasirenkant „Toolbars“ → „New toolbar…“ ir suvedant nuorodą (pasirinkti vieną iš dviejų):

  • shell:common programs“. Ši nuoroda atitinka pilną adresą iki „C:\ProgramData\Microsoft\Windows\Start Menu\Programs“
  • „shell:programs“. Ši nuoroda atitinka pilną adresą iki „C:\Users\<username>\AppData\Roaming\Microsoft\Windows\Start Menu\Programs“

 

„Startup“ direktorija automatiniam programų paleidimui

Ankščiau norint, kad programa automatiškai pasileistų startuojant Windowsams, užtekdavo į „startup“ direktoriją įmesti linką į tą programą. Naujuose windowsuose nors „stratup“ direktorija ir išliko, bet priėjimas prie jos apsunkintas. Nuo šiol „startup“ direktoriją galima rasti šiais adresais:

Visiems vartotojams automatiškai paleidžianti programas „startup“ direktorija randasi:

„C:\ProgramData\Microsoft\Windows\Start Menu\Programs\StartUp“
arba greičiau – (Windows Key + R), type „shell:common startup“

Šiuo metu pasijungusio vartotojo „startup“ direktorija:

„C:\Users\[User Name]\AppData\Roaming\Microsoft\Windows\Start Menu\Programs\Startup“
arba greičiau – (Windows Key + R), type „shell:startup“
Startuodami windowsai pirmiausiai paleidžia sisteminius procesus, vėliau „Task Manager’io„ „Startup“ tab`e ir tik po to paleidžiamos „startup“ direktorijose esančios programos.
 
Registrų įrašai apie kartu startuojančias programas randasi čia:
 
1) HKLM\Software\Microsoft\Windows\CurrentVersion\Run
2) HKCU\Software\Microsoft\Windows\CurrentVersion\Run
Dar prie „startup“ programų galima prieiti „Task Manager“ → „Startup“, arba „Start“ → „Settings“ → „Apps“ → „Startup“

 

„System Volume Information“ on USB

Jei nenorit, kad Įkištuose USB diskuose atsirastų „System Volume Information“ direktorija, „regedit“ adresu „HKEY_LOCAL_MACHINE\SOFTWARE\Policies\Microsoft\Windows“ užlipam ant kairėje pusėje esančios „Windows“ direktorijos, paspaudžiamas dešinys mygtukas ir pasirenkama „New Key“ sukuriama nauja sub-key direktorija „Windows Search“ ir jos dešiniam lange spaudžiam dešinį mygtuką, pasirenkam „New -> DWORD (32-bit) Value“ kurį pavadinam „DisableRemovableDriveIndexing“. Dvigubas paspaudimas ir laukelyje „Value data įrašom „1“.

Vis tik, tai ne viskas, be regedito, dar reikės nueiti į servisus („Run“ → „services.msc“) ir išjungti, bei disabl`inti, du servisus – „Windows Search“ bei „Storage Service

 

Failų šarinimas

Gal Windowsai šiai dienai ir pakankamai saugūs, bet kai atimamos tikrai naudingos funkcijos, tai jau nėra gerai. Pakeiskit jas saugesnėmis, bet ne visai atimkit. Šiam momentui, norint prieiti prie kitame kompiuteryje šarinamų failų, neradau kitos galimybės, kaip tik nueiti į „Control Panel“ → „Programs and features“ → „Turn Windows features on or off“ → ir čia uždėti paukštelį ant „SMB 1.0/CIFS File Sharing Support“ ir paspausti „Ok“.

SMB

Būtų įdomu išgirsti kitų būdų, kaip galima būtų pasiekti šarinamus failus?

 

Auto logon

Norint sukonfigūruoti, kad tik užsikrovęs kompiuteris iškart prisijungtų konkretaus vartotojo vardu naujausioje Windows 10 versijoje, reikės pažaisti su „Registry Editor“ (šio varianto atveju slaptažodį matys bet kas turintis priėjimą prie kompiuterio ir mokantis pasileisti Regedt32.exe) arba parsisiųsti Autologon programą ir sukonfigūruoti prisijungimą gerokai paprasčiau (šiuo atveju slaptažodis užšifruojamas).

Automatinio prisijungimo nustatymas sukuria didelę saugumo spragą, tad jį naudoti rekomenduotina išskirtiniais atvejais. Aš jį naudoju, kai konkretus  kompiuteris naudojamas tik vienai funkcijai atlikti, pavyzdžiui kaip NVR (tinklinis vaizdo stebėjimo kamerų įrašymo ir peržiūros įrenginys), NAS ar pan. Tokiu atveju, automatinis liginimasis būtinas, norint, kad įrenginys veiktų be priekaištų ir automatiškai užsikrautų po netikėto elektros tiekimo sutrikimo. Šiuo atveju, be autologinimosi dar reikėtų sukonfigūruoti ir BIOS`ą, nustatant, kad kompiuteris būtų fiziškai įjungiamas tik atsiradus elektros energijos tiekimui.

 

Privatumas

Gal ir esu kiek paranojikas, bet kai žinai šiek tiek daugiau, nei eilinis kompiuterių vartotojas, kitaip mąstyti ir negaliu. Labai užkliuvo naujuose Windowsuose renkami privatūs duomenys apie asmenį, kurie vėliau sinchronizuojami su serveriais. Na aišku, tai daroma dėl „Jūsų patogumos“, jūsų sudarytas asmeniškai jūsų naudojamų žodžių žodyas (Inking & typing personalization) reikalingas tik jums, o ne tam, kad konkrečiai iš jūsų vartojamų žodžių žodyno, būtų lengviau parinkinėti slaptažodžius, ar vėliau identifikuoti, kokį tekstą parašiusį asmenį. Jūsų naudotų failų istorija (Activity history) sinchronizuota su Mikrosofto serveriais irgi reikalinga būtent Jums, kad žinotumėte kokį suaugusiems skirtą failą buvote atsidaręs, kitame kompiuteryje, kuriame to failo nėra. Arba, kad žinotumėte kokius puslapius lankote. Sakykim Mikrosoftui jūs asmeniškai  nereikalingi, bet Lietuvos žvalgybininkai pasijungę prie jūsų kompiuterio sužinos tikrai labai daug apie jus. Kaip paaiškėjo iš  Bako paviešinto skandalo, žvalgybinių priemonių vykdymui, Lietuvoje nereikia jokių sankcijų, užtenka valstybinės institucijos vadovo žodinio nurodymo.

Taigi, einam į „Start“ → „Settings“ → „Privacy“ ir čia išjungiam visus leidimus rinkti privačią informaciją, bei ištrinam visą jau surinktą („Delete diagnostic data“, „Clear activity history“).

 

Linux`inės programos

Linux, tai UNIX tipo tuometinio studento Linus Torvalds sukurta ir savanorių tobulinama operacinė sistema. Iš tikrųjų linux tėra tik jos kernelis, kurį labiau reikėtų tapatinti su DOS`u. Windows grafinio interfeiso alternatyvų sukurta gerokai daugiau. Ankščiau žinomiausios buvo Gnome ir KDE,  dabar jų gerokai daugiau. Taigi, kai kalbama apie Linux operacinę sistemą, tai turima omenyje distributyvus, kurie be Linux kernelio, dar turi ir kokį nors vieną ar kelis grafinius interfeisus ir jau įdiegtų programų rinkinį. Populiariausią Linux distributyvą rasite čia. Aš asmeniškai esu išbandęs Ubuntu (kaip namų kompiuterio vienintelė operacinė sistema jis pas mane veikė kelis metus. Vis tik, kol buvo naudojamas Gnomas, ji man patiko, o Unity aplinka man taip ir „neprilipo“, todėl ieškojau kitų distributyvų), Lubuntu (patiko dėl labai mažo resursų naudojimo), Linux Mint (su Cinammon, MATE ir Xfce grafiniais interfeisais) taipogi visai patrauklūs distributyvai. Norintiems privatumo saugumo galima rekomenduoti Tails sukurtą taip, kad maksimaliai išlaikytų naudotojo anonimiškumą, o hakeriai mieliau renkasi Kali distributyvą, nes įprastų ofisiniam darbui skirtų programų nerasite, užtat visos programos tokios, kaip patikrinti WiFi slaptažodžio stiprumą ir pan. Tokių jau paruoštų programų rinkinių Windows sistemose nerasite ir čia jau reikėtų ilgus metus rinktis programų rinkinius patiems. Vis tik, kas liečia įdiegtų darbo vietų nuotolinį administravimą, kai vienas žmogus turi prižiūrėti daugelį ofisinių kompiuterių, teigiama, kad Linux sistemos stipriai atsilieka nuo Windows, todėl ofisuose tikėtina, jog Linux pasirodys ne greitai.

Dar reikėtų atkreipti dėmesį į repositorijas. Tai programų rinkiniai, kurie dėl skirtingai išdėliotų tarpusavio ryšių gali tarpusavyje pjautis, todėl tas pačias programas skirtingoms repositorijoms reikėtų diegtis iš savų repositorijų. Netgi terminale rašomos komandos gali šiek tiek skirtis tarp repositorijų. Iš repositorijų galima būtų išskirti stiprią RedHat (projektą vystanti kompanija su daugiau nei 13`000 darbuotojų turinti virš 400mln $ pelno per metus), iš kurios vėliau atsišakojo Fedora, Mandriva ir kt. Kitą kaip šakninę repositoriją išskirčiau Debian GNU/Linux distributyvą (kurį kuria ir prižiūri virš 1000 savanorių iš viso pasaulio šalių) iš kurio atsišakojo Kali, gana stiprus distributyvas Ubuntu, o jau iš Ubuntu dar naujų atšakų, tokių kaip Linux Mint ir kt. Taip pat, norėčiau atkreipti dėmesį, kad Raspbberi Pi firminė operacinė sistema Raspbian, taipogi naudojasi Debian Linux repositorija. Taigi, siūlau nesimaišyti, ir jei apsistojote ties viena repositorija, pav. Debian, tai ir kitas distribucijas ieškokit suderinamas. Bus mažiau painiavos, o visus grafinius interfeisus, bei programų rinkinius susirasite ir čia. Tiesa, dėl pačio Debiano, tai kažkada, prieš kokius 5-10 metų, kai daugumos Linux distributyvo dydis tilpdavo į paprastą CD, Debianui reikėjo ar tai 5 ar tai 6 DVD diskų, nemanau, kad tai visiems atvejams tinkamiausias variantas :).

Kas liečia linux`ines programas, tai man patinka grafinis interfeisas, nesu komandinės eilutės šalininkas, nors šioje operacinėje sistemoje, be komandinės eilutės neišsiversi. Vis tik, jei ką galima atlikti grafinio interfeiso pagalba, tai ir bus mano pasirinkimas.

Kas dėl programų, tai dažnai alternatyvų ieškoti nereikia, tokios programos, kaip Libre Ofice, VirtualBox, TeamViewer, RealVNC, Dropbox, Google Chrome, FirefoxViberSkype bei daugelis kitų, turi ir originalias Linuxines versijas, o visais kitais atvejais pilna analogų, kuriuos tereikia tik pasirinkti. Čia gal net didesnė problema ne surasti, analogą, bet atsirinkti labiausiai atitinkantį tavus poreikius iš daugybės siūlomų. Ateityje žadu ir čia išskirti sau labiausiai patikusius.

 

System Tools

Darbas su informacijos laikmenomis

GParted – Programa skaidanti, kopijuojanti, keičianti  diskų particijų dydžius, formatuojanti įvairiais formatais, padeda atkurti informaciją iš prarastų particijų. Buvo kažkuriame distributyve, man su ja darbas visai patiko, tenkino visus mano poreikius. Įdomu tai, kad turi LiveCD ar LiveUSB versijas, nors iš kitos pusės, užkraukite kokį nors mažesnės apimties Linux distributyvą (kuriame būna įdiegtas GParted), ir turėsite GParted live CD :).

 

Androidiniai apsai

Darbas su kita įranga

Darbui su Xiaomi Amazfit Pace laikrodžiu, be firminės programos, pranešimų patogesniam siuntimui susiinstaliavau AmazMod (4pda). Juokas ima iš youtuberių įvardijančių Xiaomi laikrodžius, išmaniosiomis apyrankėmis laikrodžių korpuse, nes jų OS uždaras ir  nėra galimybės į juos įdiegti programinės įrangos. Tai tikrai netiesa. Pirmiausiai juose veikia šiek tiek modifikuotas androidas (ankščiau 4,4, dabar 5,1), tik google plėjaus nėra, tad šiek tiek sudėtingesnis programų diegimas, bet Jūs man Windows XP ar ankstesniuose, parodykite Google play analogą. Tai kad programas diegiant reikia pavargti, tai dar nereiškia, kad OS nepilnavertė.

Kaip pačiam pasidaryti 4G ryšio anteną. Teorinė dalis

Kadangi antenų kainos gana didelės, internete paieškojau informacijos dėl galimybės tokią anteną pasigaminti pačiam.

Norėčiau priminti, kad 4G ryšio antenos, priešingai nei 3G ryšio ar dauguma kitų yra MIMO, t.y. dvigubos poliarizacijos, tad jei kaip variantą pasirinksite 3G atitinkamo dažnio anteną, tai reikės dviejų antenų kurių viena kitai turi būti statmena o ne lygiagreti.

Kas liečia antenų stiprinimą, tai mano įsigytų Elpos gamybos antenų stiprinimas iki 7dB-11dB, man  yra truputį per mažas, norėtųsi didesnio stiprinimo.

Nesakau, kad antenos blogos, ne, su jomis prisijungiu prie stulpų esančių daugiau, nei už 3,5 km-5km, ir jei jungiuosi 800MHz dažniu, tai signalo kokybė aukščiausio lygio.

atstum

Su prastesnėmis antenomis rezultatai būtų gerokai prastesni. Šių antenų pagalba suradau stulpus, kurie duoda gerokai didesnį interneto greitį, bet jų signalas labai silpnas, tad norint geresnio signalo būtent iš tų stulpų, reikia kaip tik mažo dažnių ruožo antenos, kad būtų mažiau triukšmų nuo siųstuvų dirbančių kitais dažniais, siauresnio kryptingumo, vėl kad sumažinti triukšmų lygį, nuo aplinkinių stulpų, bei didesnio stiprinimo. Nors ir vėl, interneto greitis labiau priklauso nuo signalo ir aplinkinių triukšmų stiprumo santykio, o ne nuo signalo stiprumo, tad su stiprinimu persistengt nereikia, nes didinant antenos stiprinimą, didinam jos kryptingumą ir siaurinam stiprinamo signalo kryptį ir pav. su 27dB stiprinančia antena nuo tikslo anteną nusukus tik per 2°-3° stiprinimas bus ne 27dB, o tik 3dB-5dB. Įsivaizduokit koks interneto ryšio stabilumas būtų, jei vėjas tokią anteną turėtų galimybę bent minimaliai pajudinti.

Čia gal reikėtų paaiškinti kaip suprasti antenos stiprinimą. Situacija ta, kad antena signalo nei stiprina, nei silpnina, ji dirba su tuo pačiu signalu, kokį duoda modeme sumontuotas siųstuvas. Jei anteną turime daugiakryptę, tai signalas siunčiamas aplink anteną į visas puses vienodai, signalą gaudysime, kad ir į kurią pusę nueitume nuo antenos vienodai, tik atstumas nueinamas nuo antenos bus nedidelis. Norėsime nueiti toliau, tada reikės sumažinti spinduliavimą į nenaudingas puses, permetant visą energiją į mus dominančią pusę. Taigi, didesnį stiprinimą turinčios antenos, tai ne labiau stiprinančios signalą, bet sugebančios didesnę gauto signalo dalį numesti konkrečiai ten, kur reikia, nešvaistant energijos į šalis. Kai kalba eina apie 27dB stiprinimą, realiai turim labai siaurą spindulį. Čia kaip to pačio galingumo lemputė šviečianti prožektoriuje ir lazeryje. Prožektorius apšviečia daug bet netoli, o su lazeriu mes apšviečiam net labai toli esančius objektus, problema tik tiksliai jį nutaikyti ten kur reikia.

Savadarbėmis alternatyvomis domiuosi, nes net turimos logoperiodinės gamyklinės antenos kainavo virš 40€ komplektas, o rimčiau stiprinančių kaina virš 100€ už vnt. (nors šiuo atveju galima iškart žiūrėti MIMO variantą). Iš kitos pusės, jei nesidomėsite stiprinimu, tai parduotuvėse ir 10dB stiprinimo neturinčias antenas parduos brangiau nei už 100€, beje tokio prasto stiprinimo antenų – dauguma. Nors, jei dar nesinaudojate mobiliuoju internetu ir nežinote su kokio dažnio antena galite pasiekti geriausią rezultatą norimoje teritorijoje, teisingiau būtų žiūrėti į platesnio dažnių ruožo antenas, aukojant maksimalų stiprinimą, nes interneto greičiai nebūtinai bus didžiausi iš to stulpo, prie kurio prisijungė jūsų telefonas. Aš savo namuose išbandžiau interneto greičius prisijungęs prie mažiausiai 20 mobilaus ryšio tiekėjų stulpų ir tik dabar tiksliai žinau, ko konkrečiai noriu. Beje, tai ne tas stulpas, kurį man rekomendavo mobilaus interneto teikėjas. Mano namuose dabartinis Telia ryšio stiprumo žemėlapis rodo -96 dBm (4G, 4G++) stiprumą, nors ten pat ankščiau rodydavo tik ~-114 dBm, o internetas mobiliam telefone dabar neveikia kaip ir ankščiau, telefonas namo antrame aukšte rodo tik ~-110dBm.

Su kinietiškomis antenomis problema, nes ten nors ir yra garantuotai aukštos kokybės gaminių, bet kad iki jų dasikapstytum, reikia praeiti per toną šlamšto, ir didesnė tikimybė, kad kaip gerą, nusipirksi būtent tą iš šlamšto srities, o ir kaina gerų kiniškų antenų didesnė, nei galima įsigyti Lietuvoje specializuotose parduotuvėse. Dėl deklaruojamų kosminių decibelų jau rašiau, kaip eksperimento vardan nusipirkau 28 Db anteną už 4€, kurios realus stiprinimas vargiai ir 3dB siekia. Beje, ieškodamas antenų tarp Lietuvos prekeivių, radau tas pačias kiniškas „daugiadecibeles“ kambarines antenas už gerokai didesnę kainą, atitinkančią net, matosi suprantančių ką parduoda, antenų kainas. Tad žiūrėkit neapsigaukit. Negali 28 dB antena būti kambarinė, atkreipkit dėmesį į aukščiau pateiktą kryptingumo reikalavimą, kai 2°-3° laipsniai į šoną ir antena nieko nemato. Ten tie decibelai greičiausiai skaičiuojami sudedant 3 dB vienam dažnių diapozonui, plius 2dB kitam ir t.t. ir rezultate tai dar prastesnė antena nei integruota maršrutizatoriuje. Norite rimtos antenos, pirkite tik besispecializuojančiose šioje srityje parduotuvėse, arba paskaitykit, kokie savadarbių antenų galimi variantai, ir anteną pasidarykit patys. Iš kitos pusės, primetę savadarbių antenų variantus, lengviau atsirinksit, kokią anteną norėtumėt nusipirkti.

 Dar vienas dalykas, kurį reikėtų žinoti, tai kad ryšio antenoms dažniausiai naudojamas 50Ω banginės varžos koaksialinis kabelis, kai TV antenoms naudojamas 75 Ω banginės varžos. Vis tik, kokį kabelį naudoti reikėtų vertinti skaičiuoklėse, apskaičiuojant antenų išmatavimus, kad dydžiai būtų suderinti konkrečiai kabelio banginei varžai. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dažniai aukšti, tad perkamas kabelis turi palaikyti apskaičiuojamą dažnį. Pav. H155 kabelis prie 2,4GHz signalą slopina -49.6dB, RG174U prie 2,4GHz -240dB, turbūt matote koks skirtumas, kai daugumos kabelių charakteristikos nurodomos tik iki 0,2GHz (200MHz) dažnio. Nors užkliuvo pigus 75Ω kabelis RG660, kurio deklaruojama varža tik iki 1GHz, bet ji tik -20.5dB, kas geriau net už H155 kabelio -30.9dB, o ir visi kiti deklaruoti slopinimai prie tų pačių dažnių RG660 kabelio geresni, tad realiai įdomu, koks gi šio kabelio slopinimas prie aukštesnių dažnių. Vis tik, atkreipus dėmesį į tai, kad Rusijoje mėgėjai dažnai šiam tikslui naudoja ir 75 omų kabelius, tikėtina, kad jie geba dirbti ir aukštesniuose dažniuose. Arba šis – KH/KK125-81 iš vis rekordininkas prie 1GHz tik -17,4dB. Ech, nekreipiau dėmesio į šias charakteristikas, tai dabar sienose įtinkuotais laidais TV signalas televizorių pasiekia tik sustiprintas stiprintuvo pagalba, kai tokio ilgio dauguma kabelių perduotų signalą be papildomo stiprinimo poreikio, o su KH/KK125-81, tai iš vis drąsiai ir didesniais atstumais, nei mano name. Taigi, signalo slopinimo kabelyje įtaka labai didelė. Pasirinkite tik kokybišką kabelį gaminamoms antenoms.

 

Antena Bi Kvadratas (Rus. „Харченко“, Angl.
„BiQuad“, „Trevor Marshall’s antenna“)

Šios antenos tipas – zigzaginė (Rus. – зигзагообразная). Tai turbūt pirma antena, kurią radijo mėgėjai siūlo pasigaminti. Iš tikrųjų, tai pakankamai nesudėtingai pagaminama antena, tik man jos stiprinimo koeficientas vis tik mažokas.

Teorinis antenos stiprinimas su ekranu apskaičiuotas pagal programą – 10,5 dB, be reflektoriaus iki 2dB mažiau, užlenkiant reflektoriaus kraštus, kaip pavaizduota mėlynam paveikslėlyje, galima iki 6dB sumažinti triukšmus iš šonų ir galo, kas teigiamai atsiliepia signalo kokybei, bei šiek tiek padidina stiprinimą.

Pakankamai nesudėtinga gamyba. Galima gaminti be ekrano, tuomet bus dvikryptė ir stiprinimo koeficientas silpnesnis apie 2dB. Šios antenos poliarizacija priešinga, nei galima būtų tikėtis, ištempta vertikaliai gaudo horizontalios poliarizacijos bangas, o ištįsusi horizontaliai – vertikalios poliarizacijos. Ši antena skirta gana siauram dažnių diapazonui, nors kai ją 1961 m. pristatė Харченко К.П. metrinių TV bangų diapazonui, ji buvo plačiajuostė, bet atkreipkit dėmesį, kad tame variante ją sudarė realiai 3 skirtingo diametro antenos sumontuotos ant vieno rėmo, kurios kiekviena atskirai greičiausiai buvo suderintos skirtingiems dažniams. Ir dabar, vielos storis iš kurios gaminama antena įtakoja antenos gaudomų dažnių diapazoną. Mano supratimu, būtent iš to ir išplaukė jos plačiajuostiškumas, kai realiai ji pakankamai siauro dažnių ruožo. Užkliuvo teiginys, kad jei anteną lankstysim iš 1,2mm vielutės, tai šios antenos stiprinamų dažnių diapozonas bus per siauras ir neapims visų naudojamų tik Wi-Fi 2,4GHz ryšiui. Padidinus vielutės storį iki 1,6mm bus apimami visi 14 kanalų, bet antenos stiprinimas sumažės 1dB. 4G ryšiui anteną geriau lankstyti iš 2,3mm diametro vielutės (4mm²) arba 2,5mm (5mm²).

Antenos forma turi būti artimesnė taisyklingiems kvadratams, nors internete sutinkami ir rombai. Apskaičiuoto reflektoriaus dydis yra minimalus dydis, jis gali būti ir didesnis. Reflektorius gali būti ne skardos lakštas bet tinklelis, kurio akučių dydis ne didesnis, nei apskaičiuojamas pagal skaičiuokles, nors pilnaviduris reflektorius efektyvesnis. Su pagaminta antena pasijungus prie mobilaus ryšio tiekėjo „bokšto“ galima dar minimaliai pakaitalioti kvadratų formą bei atstumą iki reflektoriaus. Ši antena gana jautri matmenų netikslumams, tad yra galimybė taip ją paderinti.

Nors šia anteną ir neturėtų būti sunku pagaminti savom rankomis, turbūt labiau apsimokėtų gaminti taip vadinamą „praplėsti šikšnosparnio sparnai“.

Antena „praplėsti šikšnosparnio sparnai“

Tai panelinės antenos tipas. Pavadinimas kilo iš antenos formos. Rekomanduojama ją mieliau gamintis, nei „BiQuad“. Pirmiausiai matmenų tikslumas čia gausis didesnis, o antras dalykas, prie to pačio stiprinimo, bus apimtas diapozonas nuo 1800 MHz iki 2,6GHz, t.y. beveik visas 4G diapozonas, bei 2,4GHz Wi-Fi. Pasigaminsit vieną anteną, o naudoti vos ne visiems gyvenimo atvejams :). MIMO atveju, tokių antenų reikėtų dviejų. Šie išmatavimai tinka visiems išvardintiems dažniams. Nors vat, kaip telefono ryšio sustiprinimo antena ji netiktų nei viduj, nei išorėj, nes ten kur signalas labai silpnas, greičiausiai 4G ryšiui bus naudojamas 800MHz dažnis, kurio kaip tik šita antena nepalaiko.

 

„Double/Triple BiQuad“ antena

Realiai tai ta pati „BiQuad“ antena su dalankstytais papildomais kvadratais. Atitinkamai ir stiprinimas šios antenos geresnis. Sutinkami teiginiai, kad ji turėtų stiprinti signalą apie – 12dB, o  6 kvadratų apie 14 Db. Teoriškai kiekviena papildoma kvadratų pora turėtų stiprinimo galingumą padidinti ~3dB, bet taip nėra, nes kvadratai per arti vienas kito, todėl prasideda slopinimai. Šią problemą pastebėjo ir išsprendė „Quados“ antenoje. Taip, kad nesiūlau kartoti šių antenų. Šios antenos poliarizacija, tokia pat, kaip ir mažesniojo varianto.

Antena „Quados“

Šiek tiek patobulintas „Double/Triple BiQuad“ antenos variantas padidinant antenos stiprinimą. Šiuo atveju kvadratukai atskirti vienas nuo kito λ/4 bangos ilgiu ir taip kvadratukų stiprinimas išnaudojamas maksimaliai. Šią anteną serbas Dragoslav Dobričić, sugalvojęs ir „Amos“ anteną, pristatė 2008 m. 8 kvadratukų antenos stiprinimas turėtų siekti 17.6 dB, (4xQuados – 14.7 dB, 6xQuados – 16.5 dB), o tai jau tikrai pakankamai rimtas dydis. Nors šios antenos atveju susiduriama su kita problema – didesnio stiprinimo, ji labai ištįsusi ir MIMO kombinaciją suderint jau gali būti problematiška. Nežinau, kaip tai būtų efektyvu, bet šio tipo antenas aš jau bandyčiau naudoti tos pačios poliarizacijos, taip pagerinant jos estetinį vaizdą, bei palengvinant geriausios pozicijos paiešką. Įdomu, kaip tai atsilieptų interneto greičiui.

 

AMOS antena

Čia to pačio serbo Dragoslav Dobričić kūrinys. Realiai tai labai nesunkiai pagaminama ir gana geras charakteristikas turinti antena. Man ji netiks dėl gana plataus kryptingumo, ji labiau tiktų Wi-Fi signalo skleidimui, jei routeris stovėtų prie lauko sienos, bet čia ją pateikiu, bendram supratimui, kaip su atrodo paprasčiausia, minimaliai palankstyta  vielute galima pasiekti 12-14 dB stiprinimą.

 

 

„Dvigubas ar trigubas kvadratas“

Šios antenos tipas – rėminė.

Kuo daugiau kvadratų, tuo didesnis stiprinimas, trigubo kvadrato stiprinimas pagal programą apskaičiuotas 9,3dB. Ji labai jautri netikslumams, tad elementų didinimas, gali ne padidinti, bet netgi sumažinti stiprinimą, todėl retai gaminama daugiau nei trijų kvadratų, o tarp norinčių gamintis savarankiškai, ši antenas mažiau populiari. Vis tik „BiQuad“ tipo antenų gamyba paprastesnė, o stiprinimas labai panašus.

 

Yagi-Uda (Banginis kanalas, Rus. – Волновой канал) antena

Tai buvo turbūt labiausiai paplitusi antenų rūšis metrinių TV bangų priėmimui. Joje pagrindinis yra tik vienas strypas, prie kurio pajungtas kabelis – taip vadinamas aktyvusis vibratorius. Antena tik iš vieno vibratoriaus jau veikianti, ją nesudėtinga apskaičiuoti norimam dažniui, nes jos ilgis, tai pusė bangos ilgio. Norint antenai suteikti kryptingumo ir padidinti stiprinimą iš galo, iš kur norima sumažinti stiprinimą dedamas ilgesnis strypas – reflektorius, o iš tos pusės, iš kurios norima sustiprinti signalą dedami vis mažėjantys strypai – pasyvūs vibratoriai – direktoriai. Vibratorių tarpusavyje sujungti nereikia. Šių dydį ir atstumus, jau reikėtų apskaičiuoti norimam signalui, jis svarbus, nes nors pasyvūs vibratoriai ir nesujungti su aktyviuoju, bet jų pagalba sukuriamas rezonansas leidžiantis stipriai padidinti pradinio signalo stiprumą.

Ankščiau buvau pesimistiškai nusiteikęs šių antenų tipui, gal dėl nesėkmingo bandymo pasigaminti tokią TV anteną praeityje, bet tuomet neskyriau pakankamai dėmesio suderinimo kilpai ir laidą jungiau tiesiai prie antenos. Su programa sumodeliavęs anteną iš 22 vibratorių vienam pasirinktam dažniui, gavau gana įspūdingą 18 Db stiprinimą, tad jos nurašinėti, kaip prastai stiprinančios nederėtų. su 7 vibratoriais tokio tipo antena realu pasiekti 8dB-10dB stiprinimą. Dar kartą žvilgtelėjau į Aliexpres, ir ten pilna antenų ir apimančių visus 4G dažnių ruožus (kai Yagi antenos yra pakankamai siauro diapozono antenos, ir norint platesnio diapozono, teisingiau rinktis logoperiodines antenas) ir 17 vibratorių stiprinančių iki 25Db (kai 22 vibratorių gali stiprinti tik iki 18Db), tad čia perki katę maiše ir neaišku kokiam dažniui skirtą. Neradau nei vieno pasiūlymo su antenos charakteristikų kreive. Nesakau, kad Kiniečiai blogai gamina, ne, bet ten labai daug pardavėjų norinčių užsidirbti daug, ir net nesuprantančių, ką pardavinėja, kad tik pelną neštų. Apsiskaičiuoti tokių antenų matmenis galima su androidine programėle naudingų nuorodų saraše.

 

Logoperiodinės antenos

Jos labai panašios į Yagi tipo antenas, bet iš esmės skiriasi labai stipriai. Būtent tokio tipo aš esu nusipirkęs ir naudoju dabar. Jų skirtumas nuo yagi, kad naudojamas ne vienas kotas, kaip Yagi tipo antenose, bet du kotai, ir iš vieno koto vibratorius išlindęs tik į vieną pusę, į kitą pusę tokio pat ilgio vibratorius išlindęs iš kito koto. Man jos patinka, nes apima tikrai platų dažnių diapozoną, tad su viena antena gali priimti visus mobilaus ryšio naudojamus dažnius. Neblogi stiprinimo duomenys, maniškės stiprina iki 11,5 dB, o tai tikrai didelis stiprinimas. Aišku galima iškart nusipirkti 18 dB panelinę-sektorinę anteną ir tokio ryšio kokybe būt patenkintam daug ilgiau, bet palyginkit kainų skirtumą, kur ~40€ ir kur ~190€. Kaip minėjau, savo antenomis esu patenkintas, kaip pirmas pirkinys, tai labai geras pasirinkimas, tik kai konkrečiai žinai, ko toliau nori, tuomet gali rinktis konkrečiam dažniui pritaikytas bet didesnį stiprinimą turinčias. Vis tik, norint didesnio stiprinimo, manau, kad vertėtų rinktis kito tipo antenas.

Kas liečia savadarbes antenas, aš nemanau, kad tai geras pasirinkimas. Mano nuomone čia labai nesunku nukrypti nuo užduotų matmenų, tad kad pavyks pasigaminti kokybišką tokio tipo anteną savarankiškai, abejoju.

 

Cantennator – Yagi antena iš diskų

Rusiškai turbūt bus vadinama blogerio „KREOSAN“ vardu, jo video žemiau, nors dar dažnai sutinkama pavadinimais „Wi-Fi пушка“, „Wi-Fi Gun“. Patiko dėl pakankamai nesudėtingo antenos surinkimo. Antena turėtų būti pakankamai didelio stiprinimo. Tolimesnis žiedų skaičiaus didinimas pakankamai nesudėtingas, nes jų dydžiai ir atstumai identiški, kas nesunkiai leidžia padidinti jų skaičių, tuo pačiu didinant stiprinimą ir kryptingumą. Gaminant, kas liečia matmenų atitikimą brėžiniams, sudėtingiausia turėtų būti iškirpti taisyklingus apskritimus, o atstumus tarp diskų išlaikyti tikslių matmenų turėtų būti nesudėtinga, kas leidžia tikėtis pagaminti savadarbę anteną su realiu stiprinimu artimu teoriniam. Šiai akimirkai tai mano akimis žiūrint, vienas patrauklesnių variantų.

Kas dėl stiprinimo, tai kai kalba eina apie tokias 7 plokštelių antenas, tai jų stiprinimas turėtų būti kažkas apie 11dB ir su tokio stiprinimo antena signalą gaudo geriau už panašaus stiprinimo kitas antenas, kas rodo galimybę namų sąlygomis pasigaminti gana tiksliai matmenis atitinkantį produktą iš čia ir panašu, kad ir stiprinimą artimą deklaruojamam galima pasiekti, kai kito tipo antenose nukrypstama nuo užduotų matmenų ir realus tų antenų stiprinimas gaunasi prastesnis. Kas dėl 11dB, tai stiprinimas gana nedidelis, mano poreikiams per mažas, bet plokštelių gana nesunkiai galima sudėti gerokai daugiau ir taip tikėtina neblogai padidinti tokių antenų stiprinimą. Yagi tipo antena su 22 vibratoriais gali pasiekti gana įspūdingą 18dB stiprinimą, norėtųsi tikėti, kad ir su šia antena galima pasiekti kažką panašaus, o tai jau būtų gana rimtas stiprinimas, todėl ši antena iš savadarbių šiai akimirkai viena iš rimtesnių kandidačių.

Cantennator (Rus. Спиральная антенна)

Dar vienas lengvai pagaminamos antenos variantas. Antena pagaminta ant storo vamzdžio užsukant kabelį. Kuo daugiau vijų suksi, tuo didesnis stiprinimas. 7 vijų užtenka, kad antenos stiprinimas siektų 10 dB, bet vėliau  decibelai kyla lėčiau. Su kalkuliatoriumi primečiau, kad pav. Tele 2, dažniui, prie kurio dabar esu pasijungęs – 1800MHz reikėtų 133mm diametro plastikinio vamzdžio, ant kurio būtų vyniojama vielutė. Gaminant svarbiausia surasti tinkamo diametro vamzdį ir išlaikyti vienodą atstumą tarp vyniojamų vielučių, bei nenukrypti nuo kitų matmenų. Radau parduodamas šias antenas Lietuvoje, vienos antenos kaina virš 60€, MIMO varianto susidedančio iš dviejų tokių antenų – virš 130€. Jei jau pirkti, tai jei nedidelio stiprinimo, aš mieliau rinkčiausi gerokai pigesnę logoperiodinę, o jei didesnio  – parabolę. Kaina skirsis neženkliai, bet stiprinimo charakteristikos garantuotos. Ne veltui profesionalūs montuotojai dažniau paraboles stato, rūpesčių vėliau mažiau. Panelinės irgi neblogos, bet tiek logoperiodinė, tiek parabolinė panašių charakteristikų greičiausiai bus pigesnis pasirinkimas. Bet kai kalba eina apie savadarbę anteną, tai mano nuomone, ši antena – vienas iš patraukliausių variantų.

Antena iš „skarbonkės“

Seniau teko girdėti, jog labai populiari, nesudėtingai iš Pringles  dėžutės pagaminama visai neblogų charakteristikų Wi-Fi antena. Jos esmė, skarbonkės pagal skaičiuoklę apskaičiuotoje vietoje įkišamas konkrečiai radijo bangai apskaičiuotas strypelis. Strypas iš tikrųjų yra pati paprasčiausia visakryptė antena su neįpatingomis stiprinimo charakteristikomis iki 2.15 dB, bet kai jis įdedamas į skarbonkę, iš tokios antenos jau galima tikėtis 4-6 dB ar net 9 dB siekiančio stiprinimo, bet tai jau tokios antenos riba. Iš kitos pusės, prieš skarbonkę pastačius pleišto formos ruporių ar parabolę galima pasiekti labai didelio stiprinimo, bet tai jau kito tipo antena. Čia nėra būdo, kaip kad Yagi tipo antenose didinti vibratorių kiekį. Beje, yotube teko matyti eksperimentų, kai į metalizuotą skarbonkę įkiša Cantennator tipo anteną ir teigia, kad tokiu būdu pagerina pastarosios charakteristikas. Beje, akivaizdu kad ją labai nesunkiai galima padaryti tikra MIMO antena, tereikėtų antrą „adatą“ įsmeigti nutolusią 90° kampu nuo pirmosios. Lygiai taip pat, kaip ir Cantennator atveju. Ir konkrečiai šiuo atveju, būtų tikrai dvi atskiros antenos su vienu bendru reflektoriumi, kai Cantennator atveju antena būtų ta pati, tik signalo nuėmimo/skleidimo vietos kitos, ten nuėmimui  kaip ir įtakos neturėtų būti, bet siuntimas jau gali įtakoti kito modemo darbą, o šiuo atveju, antenos stovi statmenai viena kitai, tad net ir siuntimas kitą anteną įtakoti turėtų minimaliai.

 

Ruporinė antena (Rus. Рупорная антенна, Angl. Horn antenna)

Tai dar vienas antenų porūšis. Iš esmės tai pleišto formos ruporius sukoncentruojantis signalą į centrą užsibaigiantį antena, kažkas panašaus į anteną skarbonkėje. Aš čia matau kažko bendro su parabolinėmis antenomis. Ten signalai irgi koncentruojami į vieną tašką, tik parabolinėse antenose koncentracija vyksta į prieš parabolę esantį tašką, o ruporiuje – už jo. O ir stiprinimo galima pasiekti gana panašaus, labai priklauso nuo to, kokio dydžio ruporių statysim. Būtent su tokio tipo antena 1964m buvo atrasta kosminių mikrobangų radiacija (antenos nuotrauką įmetu). Bet ir minusą matau panašų, kaip ir parabolės atveju, tai didelės vėjo apkrovos.

Panelinės antenos

Pagal technines charakteristikas būna ir visai gerų parametrų antenų. Pavyzdžiui jūsų telefonuose sumontuotos būtent šio tipo antenos, ir būdamos labai mažos, jos pakankamai kokybiškai gaudo signalą. Vis tik, tokių antenų charakteristikų žvilgtelėjęs į anteną neįvertinsi. Tai ant tekstolito rūgštimi išdeginti antenos atvaizdai, kurių raštų begalė ir sunku suprasti, koks raštas kaip veikia, tuo labiau, kad jie paslėpti gražiame korpuse. Aš tokių antenų prisibijau, nes gali užsirauti ant kokio kiniečio, kur deklaruotas 28 dB stiprinimas, o realiai ir 3 dB nestiprins. Na jei pirksit rimtoje parduotuvėje tai viskas tvarkoje, bet čia straipsnis vis tik apie savadarbes antenas. Beje, kalbant apie panelines savadarbes, tai užkliuvo vienas youtuberis, kuris pasigamino visai neblogų parametrų panelinę anteną (kaip tik jo antena tarp paveiksliukų) ir vėliau panašių parametrų Cantennator – Yagi anteną iš diskų ir pastaroji užtikrino stabilesnį stiprinimą. Aš pagal tai darau išvadą, kad gaminant panelinę anteną namų sąlygomis yra didesnė tikimybė nukrypti nuo užduotų matmenų, tad savadarbės panelinės antenos charakteristikos gali būti ir ženkliai prastesnės nei gamyklinės, nors androidinėje programoje mačiau pakankamai nesunkiai pagaminamos panelinės antenos variantą su visai neblogomis charakteristikomis. Aš šiai dienai nuo panelinių susilaikau, ateityje gal ką ir daugiau apie jas parašysiu. Jei vis tik pirkti, tai visai neblogos antenos, tik jas pirkite rimtose tuo besispecializuojančiose parduotuvėse. Tarp paveiksliukų įmečiau ir kelias panelines su standartiniu „4G“ užrašu būdingu kinietiškoms antenoms, kurių parametrais jokiu būdu nepasitikėčiau, ir jei parduotuvėje aptikote tokias, toje parduotuvėje nepirkit jokių, nes pardavėjai nesupranta ką parduoda, ir savo parduodamos produkcijos aprašyme atkartoja tuos pačius iš piršto laužtus, kad ir 88 dB.

Parabolinės antenos

Norintiems aukščiausio stiprinimo vis tik, teks rinktis tarp gamyklinių antenų ir konkrečiai – parabolinių. Realiai tik jas mačiau su stiprinimu siekiančiu 27 dB (nežiūrėkite į delną telpančias kinietiškas, ant kurių ir 88 dB gali būti užrašyti, kai realiai iš jų tikėčiausi 6dB-8dB stiprinimo 🙂). Bėda, kad jų kaina paprastai ne mažesnė nei 100€. Šio tipo antena gali būti dviejų poliarizacijų (MIMO), deja, bet MIMO antenų kaina dar mažiau draugiška. Mano nuomone, šio tipo antenos vienos pačių rimčiausių rinkoje, tad jei nesugebėsiu pasigaminti tinkamos, greičiausiai pirksiu parabolinę. Parabolinių būna įvairių, kad ir su palydovinei televizijai naudojamomis lėkštėmis, vis tik, palydovinės lėkštės variantas man nelabai patinka, nes didelio stiprinimo antena turi būti labai gerai pritvirtinta prie namo konstrukcijų, kad vėjas jos nepajudintų (2°-3° laipsniai į šoną ir antena „akla“), o kadangi ji vienalytė, vėjo apkrova bus labai didelė. Nebent lėkštė būtų sumontuota pastato viduje, kaip kad pateiktame paveikslėlyje žemiau. Aš prie namo konstrukcijų nieko tvirtinti nenoriu, tad mano pasirinkimas kristų į anteną su tinkleline parabole.

 

Konsultacija su specialistu

Apsilankiau parduotuvėje „Erksa“ Vilniuje. Ten jau senokai dirba specialistas, kurio kompetencija šioje srityje neabejoju. Aišku, tai pirmoje eilėje pardavėjas, bet turintis daugiametę patirtį šioje srityje, ir pamenu kažkada, gal prieš 10 metų, draugas klausė patarimo TV antenos išsirinkime, tai kai nuėjome, nieko nenutuokiantį bandžiau primesti :), tai konsultavo teisingai, paliko labai gerą įspūdį, todėl šį kartą važiavau tiesei ten ir iškart ėjau prie reikalo. Išdėsčiau kokia situacija ir paklausiau, ką rekomenduotų. Pasiūlė iš esmės tik dviejų tipų antenas, man iki tol nežinomas sektorines antenas 18dB stiprinimo. Tai kažkoks panelinių antenų porūšis, kaip minėjo, būtent tokios, tik šiek tiek didesnės, statomos ryšio tiekėjų bokštuose. Kaina rodyto modelio netoli 190€. Ir antras antenų tipas, kurias rekomendavo, tai parabolinės, kaip minėjo tai pigesnis variantas, pasiūlė vieną ne MIMO standarto anteną mano pageidaujamam dažniui, 21dB stiprinimo už ~75€. Sakau, kad komplektas man tuomet kainuos ~150€, į tai atsakė, kad tai bet kokiu atveju pigiau nei pirmesnis sektorinės antenos variantas ir dar pigiau, nei  parabolinė MIMO standarto viename komplekte. Na ką, kaip už panelinę 75€, tai visai nebloga kaina, bet mokėti 150€ kaip tais vis dar nepasiruošęs :). Tai dar kartą motyvavo pabandyti kažką pasigaminti pačiam. Apsilankysiu kitą kartą, kai nieko nesigaus :). Taigi, šiuo momentu pasitvirtino, mano primestas stiprinimo poreikis. Aukštumų, su 27 dB siekti nereikia, realiai turėtų užtekti 18dB stiprinimo, atmeskim pardavėjo apsidraudimo „на всякие пожарные“ 2dB – 4dB ir turim 14dB-16dB stiprinimo antenos poreikį.

Paklausiau dėl MIMO, ar jo nuomone verta eksploatuoti modemą su viena antena. Atsakė kad jo nuomone ne, nes taip modemas netenka, neužfiksavau kokį skaičių sakė, lygtais apie 20%-40% greičio.

Paklausiau dėl kitų antenų tipų, nes pasirinkime turėjo jų nemažai. Atsakė, kad iš realiai veikiančių, mano poreikius atitinkančių kitų variantų siūlyti nenorėtų. Pavyzdžiui Yagi-Uda tipo antenos pagal charakteristikas kaip ir turėtų tenkinti, bet kiek teko jų bandyti gyvai, tai paprastai lūkesčių jos nepateisina. Šis patarimas turėtų būti naudingas mąstantiems kokio tipo anteną pasirinkti savarankiškai gamybai. Kiek aš turėjau patirties su Yagi-Udo tipo TV antenomis, tai kai pačiupinėjau logoperiodines, į Yagi net žiūrėt nenorėjau, todėl ir internetui pirmas antenas kai pirkau, rinkausi tik pasitvirtinusias logoperiodines. Vis tik, kai kalba eina apie didesnį stiprinimą, ir logoperidinės eina ant atsarginių suolelio :(.

Atkreipiau dėmesį, kad vitrinoje nebuvo tokių antenų, kaip Cantennator – spiralinės, ar Cantennator – Yagi antenos iš diskų. Nusivyliau, nes šiam momentui konkrečiai tokias nusižiūrėjau savadarbei gamybai, o būtų visai įdomu paklausyti atsiliepimų apie jas iš gerokai daugiau antenų rankose turėjusio žmogaus. Yootuberiai vieną anteną pasigaminę ir neturintys galimybės su kuo ją palyginti nekelia pasitikėjimo, jiems akivaizdu, kad savos gamybos pati geriausia :).

Vėliau paklausiau dėl poliarizacijos, ar teisingai dedu antenas, vieną vertikaliai, kitą horizontaliai. Atsakė kad ne, teisinga poliarizacija yra įstrižai, todėl net kelis komplektus taip jau sumontuotus siūlo. Į klausimą, kokio galima tikėtis stiprumo praradimo, dėl neteisingos poliarizacijos, atsakė kad nedidelio, gal 1 dB gal 2dB neturėtų būt daugiau.

Paklausiau dėl kabelių, tai patvirtino, kad ryšio antenoms naudojami tik 50Ω kabeliai, 75Ω kabeliai tik televizijai ar mėgėjams. Vis tik, jei pirkčiau anteną, tektų įsigyti ir ar tai 15€ ar tai 25€ kainuojantį 5m, 10m ar 15m kabelį. Sakau, kad man maksimum 3m reikėtų, gal teisingiau užsispausti tokio ilgio kokio reikia, juk kabeliai turi varžą ir prarandama antenų duodama nauda ir čia man atrodo vėl prabilo pardavėjas, aiškinantis, kad per tuos porą metrų nuostolių beveik nebus :). Vis tik, internete ne kartą teko sutikti variantus, kai modemus montuoja prie pat antenų, kad aukštadažnio kabelio būtų kuo mažiau, tolimesnį atstumą duomenis paleidžiant tinklo kabeliu. Nors čia gali būti, kad taupoma ant brangaus kabelio. Bet kokiu atveju, kabelis nuostolius neša, ir per youtube teko matyti video, kaip vienas žmogus skundėsi, jog anteną kėlė aukščiau, bet vietoje geresnio signalo, gavo prastesnį, nes ilgesnis kabelis „suvalgė“ daugiau, nei aukščiau iškelta antena davė. Tarp kitko, kabelis aišku ne ryšio, o televizinis buvo – 75Ω :). Na, dėl kabelio daugiau nesigilinau, nusprendžiau, kai prireiks, šiuo reikalu kreipsiuosi į „Lemoną“, turiu įtarimą bus pigiau :).

Dar užkliuvo teiginys, kad naujesnio tipo modemai dirbdami MIMO standartu sugeba net skirtingais dažniais dirbti kiekvienas modemas su savo MIMO antena atskirai pasirinkdamas tą dažnį, kuris tuo momentu yra mažiau apkrautas, tad šiuo atveju laimi plačiadažnių antenų turėtojai, ir aišku reikia palikti galimybę modemui pačiam parinkinėti dažnius, paliekant dažnių pasirinkimą ant „auto“, nes pasirinkus konkretų vieną dažnį, modemas jau nešokinės tarp dažnių. Išgirdęs šią info supratau, kodėl kai tik modemą nustatau ant fiksuoto dažnio, toks jausmas, kad internetas ilgainiui vaikšto lėčiau, nei ant auto režimo, nors modemo indikacijoje nieko nesimato. Taigi, tuo momentu man tai buvo naujiena, dabar jau tikrai žinau, kad CAT6 ir aukštesnės kategorijos modemai tai sugeba. Gebėjimas dirbti keliais dažniais vienu metu vadinasi „Agregacija“. Senesnės versijos Huawei maršrutizatoriuose rodomas tik vienas dažnis, o naujesnių modemų jau du, nors nieko išsamaus, jokiu gyvu nepalyginsi su tuo, ką galima pamatyti Mikrotik modemų meniu:

 

Papildyta, rezultatas

Pasidariau aš anteną, panašią, kaip rusų mėnuleigyje buvo :). Vis tik, toliau bandymų patalpų viduje nepajudėjau, pirkau gamyklinę anteną. Pirmiausiai, tai peržiūrėjęs šį video, supratau, kad realiai, tai čia ta pati Yagi antena, tik vibratoriai kitokios formos. Dar vienas dalykas, kurį sužinojau, kad iš savadarbės nereikėtų tikėtis didesnio, kaip 10dB stiprinimo. Galima didinti vibratorių skaičių, ir kaip ir turėtų didėti tokios antenos stiprinimas, bet norint judėti toliau už 10dB visus komponentus reikia derinti su derinimui skirta įranga. Vien bandymas tiksliai atkartoti matmenis, geresnių rezultatų neturėtų duoti. Dar vienas niuansas, mano gamintos antenos atstumas tarp vibratorių yra vienodas, o tokių Yagi antenų stiprinimas prastesnis, nei antenų kuriose visi matmenys yra individualūs, taip, kad realiai, mano savadarbės antenos stiprinimas teoriškai neturėjo būti geresnis, nei turėtų dviejų 10dB stiprinimo logoperiodinių antenų, turėtų iš ankščiau. Atlikti bandymai su savadarbe antena taipogi nepademonstravo nieko išskirtinesnio, taip kad eksperimentą su savadarbe antena baigiau (nors, kaip paaiškėjo vėliau, net gamyklinė 17dB stiprinimo antena neparodė akivaizdžiai išsiskiriančių rezultatų). Taigi, nusprendžiau, kad eksperimentas su savadarbe antena nepavyko, teko pirkti naują didesnio stiprinimo anteną, tad toliau papasakosiu apie savo naująjį pirkinį.

Pirmiausiai, tai mane labiausiai žavi parabolinės antenos dėl stiprinimo charakteristikų, todėl jei jau galvoti apie pirkimą, tai pirmiausiai varianto norėjau ieškoti tarp jų, nors ir sudomino sektorinės antenos variantas, bet kai paskui sužinojau, kad sektorinės antenos turi gana platų darbinį kampą, pagalvojau, kad mano atveju, kai labai didelis aplinkinio triukšmo lygis, kaip tik geriau kaip galima siauresnio kampo antena. Dar vienas niuansas yra tai, kad visose jungtyse ir laidų metraže prarandami antenos sustiprinto signalo decibelai, todėl svarsčiau variantus, kaip išnešti maršrutizatorių ant stogo, sumontuojant hermetiškoje dėžėje šalia antenų, kad sumažinti nuostolius laiduose. Mano paieškos baigėsi, kai aptikau Mikrotik LHG LTE6 anteną, kuri kainavo net pigiau, nei specializuotoje parduotuvėje buvo siūloma panašaus stiprinimo sektorinė antena, o Mikrotiko antena parduodama jau su įmontuotu modemu, taip kad realiai vieną dalyką, maršrutizatorių arba anteną gauni dovanų :). Taigi, tai yra parabolinė antena, nors su pakankamai nedideliu stiprinimo koeficientu, kaip parabolinėms antenoms – 17dB, bet kadangi nėra jokių antenos laidų, tai realiai modemas visą antenos signalą gauna be nuostolių, kas jai leidžia turėti panašų stiprinimą, kaip ir maždaug 21dB antena su neilgais laidais, o tai jau visai padorus stiprinimo dydis. Dar vienas niuansas, parabolės paprastai suderinamos tik vienam dažniui, kas neleidžia išnaudoti agregacijos, o Mikrotiko antena plataus dažnių ruožo. Taigi, įsigijau.

Pirmiausiai užkliuvo, kad tai galima sakyti visa vos ne pilnai plastmasinė antena su mažu plonu metaliniu tinkliuku parabolėje pritvirtintu ant plastikinio parabolės „korio“. Antena labai lengva, pabandžiau ja pamojuoti, pažiūrėdamas kokį oro pasipriešinimą turi, nepajutau jokio. Kaip ir viskas su ja gerai. Užkliuvo tik SIM kortelės lizdas. Viena SIM kortelė įsistatė gana lengvai ir ją paspaudus gana lengvai buvo išstumta, deja, kai stačiau kitą SIM kortelę, ji stūmėsi sunkiai ir įstačius ją į vietą paspaudus stipriau jos neišmetė, realiai nežinau, kaip ją reikės dabar ištraukti, gal reikės patį korpusą ardyti, bet kadangi pastaroji kortelė, kaip tik ta, kuri tame modeme ir turėjo likti, tai ties šiuo punktu neužsiciklinau.

Dar vienas niuansas. Modemo derinimas. Patikėkit, interfeiso intuityviu nepavadinčiau. Taip, viskas ten aišku, bet nustatinėjamų parametrų tiek daug ir kad juos galėtum suprasti reikia jau gilintis į RTFM. Bet, defaultiniai nustatymai iš tikrųjų geri. Tik įstatei kortelę ir modemas gaudo ryšį. Bet jei nepatingi pasidomėti labiau, sužinai, kad šis modemas nustatymų pagalba gali būti pririštas prie konkrečios stoties, bei yra kitų detalesnio nustatymo subtilybių apie kokias su Huawejum gali tik pasvajoti.

Pereikim prie bandymų. Užlipau ant stogo, ir… Su defaultiniais antenos nustatymais nepasakyčiau, kad gavau nors kiek geresnius rezultatus nei su savo logoperiodinėmis antenomis. Tuomet programiškai prisirišau prie vieno stulpo ir anteną apsukau 360° ieškodamas kurioje vietoje tas stulpas stovi ir ką. Realiai vos ne į visas puses man antenos stiprinimas buvo daug maž vienodas! Vieno ir to pačio stulpo!  Vertinant antenos stiprinimo charakteristikas ši antena yra gana siaurakryptė, o realiai bandymų metu matau, kad kryptis beveik neturi reikšmės. Nu ne visai vienodas stiprinimas, plius minus galima pasakyti, kur bokštas, bet skirtumas nelabai ryškus. Išvada, aš esu duobėje, aplink mane miškai tad gaudau labai daug atspindžių, iš čia ir labai prastas SINR.

Pradėjus derinimo darbus vykdyt kruopščiau suradau gana daug stulpų ryšį palaikančių 2100 MHz dažniu, kai su logoperiodinėmis pamenu šio dažnio nebuvau pagavęs. Taip, kad stiprina akivaizdžiai geriau, tik sąlygos pas mane ne kokios.

Dar užkliuvo vienas dalykas, kad su defaultiniais nustatymais neužfiksavau nė vieno 2600MHz dažnio bokšto, man tai pasirodė keista, nes su logoperiodinėmis man buvo pavykę pasijungti prie vieno tokio bokšto, kuris leido pasiekti didesnį interneto greitį net signalo parametrams esant prastesniems. Vis tik, signalas buvo labai silpnas, tad su logoperiodinėmis antenomis, Huawei maršrutizatorių nustačius darbui tik su 2600MHz dažniu, ryšys būdavo labai nestabilus, dažnai būdavo prarandamas, tad su logoperiodinėmis antenomis teko tą stulpą pamiršti. Taigi, pradėjau aiškintis kodėl parabolė nemato B7 bokštų. Per terminalą pasižiūrėjau kokius bokštus modemas iš vis mato. Pastebėjau, kad su defaultiniais nustatymais modemas mato tiktai B1 (2100MHz) ir B20 (800MHz) bokštus. Modemo nustatyme atjungiau B1 dažnį, modemas pradėjo matyti tiktai B7 (2600MHz) ir B3 (1800MHz) dažnius. Visų dažnių atjunginėti nenorėjau, nes CAT6 modemai gali dirbti su keliais dažniais vienu metu (palaiko agregaciją), tad palikus tik vieną dažnį apkarpytume ryšio galimybes, vis tik padariau išvadą, kad mano modemas vienu metu dirba dviem dažniais, arba su B1 ir B20, arba su B3 ir B7, tad svarbiausia neatjungti porų. Kažkuriam video užkliuvo, kad Qualcomm modemas dirba našiau už mikrotiko, gal jis vienu metu agregacijos režimu gali dirbti su didesnių dažnių kiekiu. Taigi, su šia antena B7 stulpą, su kuriuo logoperiodinės nepalaikė stabilaus ryšio, ši antena užtikrina pakankamai stabilų ryšį, dirba agregacijos režime tuo pat metu prikabinusi ir B3 dažnį. Akivaizdu, kad charakteristikos geresnės, vis tik tikėtosi interneto greičio padidėjimo nesulaukiau. Taip ryšys geresnis, bet minimaliai :(. Kai iš visų pusių pilna vos ne visų aplinkui matomų stulpų atspindžių, triukšmo foninis lygis labai didelis ir siauro kampo kryptinė antena situacijos ženkliai nepakeičia.

Ir pabaigai šiek tiek komandų modemo terminale:

Norint pažiūrėti kokias celes modemas mato be tų, prie kurių pasijungęs, terminale suvedam (galima tik pradėti vesti ir paspausti TAB kuris pabaigs rašyti komandą automatiškai):

„interface“ spaudžiam ENTER, tada suvedam „lte“ toliau „cell-monitor“ ir iššokus užklausai įvedam „lte1“

Bus išmestas panašus sąrašas:

PHY-CELLID BAND PSC EAR.. RSRP RSRQ RSSI SINR
29 B3 1348 -111dBm -19.5dB
145 B3 1348 -108dBm -18dB

Norint prisijungti prie tame sąraše esančio bokšto, rašom tokią komandą:

/interface lte at-chat lte1 input="AT*Cell=2,3,,1348,29"

juodai paryškintus skaičius pakeičiant jūsų bokšto reikšmėmis.

pasižiūrėti prisijungimo parametrus galima su komanda:

„info“ ENTER „lte“

Norint nuimti prirakinimą prie vieno bokšto rašom:

/interface lte at-chat lte1 input="AT*Cell=0"

 

Modemo firmwaro atnaujinimas (kaip supratau atnaujinamas tik komandinės eilutės pagalba):

„interace“ ENTER „lte“ ENTER „firmware-upgrade“ ENTER „LTE 1“

Bus parodyta dabartinė ir naujausia galima firmware versijos. Esant naujesnei atnaujinama:

 interace>lte>firmware-upgrade >lte 1 → upgrade=yes

Kitų modemo dalių programos atnaujinamos per meniu:

„system → routerboard“  spaudžiam update arba einam į „setings“ ir uždedam paukščiuką ant „autupdate“

ir dar:

„system→ packages“ ir čia  patikrinam „updates“ ieškom ne „stable“ bet „long term“

 

Naudingos nuorodos

Protingas namas

Kai pradėjau namo statybas, norėjau savo namą padaryti ir protingesniu, arba kitaip pasakius įdiegti „namo automatizavimo sistemą“. Tuo metu rinkoje siūlomų „Protingo namo“ išbaigtų sistemų kaina buvo neadekvati, pradiniai komplektai su minimaliomis valdymo galimybėmis buvo siūlomi už maždaug 10`000,00 Lt. Palyginimui, mano geoterminis šilumos siurblys kainavo maždaug dvigubai pigiau.

Statybas pradėjau su mažesniu biudžetu, nei kainavo tokio dydžio namo statyba, net ir įvertinus banko paskolą, tad daug ką stengiausi padaryti savom rankomis ir taip atpiginti statybas, bei kai reikėdavo rinktis medžiagas ar įrenginius, kaina užėmė vieną pagrindinių vaidmenų pasirinkime. Aišku, nesirinkau visko kas pigiausia, ką beje matote ir patys, skaitydami mano blogą, bet tikrai mano name nieko nerasite nepagrįstai brangaus. Taigi, ir „Protingo namo sistema“ su tuometinėmis jos kainomis pateko į per brangių sprendimų kategoriją.

Vis tik neketinau visko palikti be jokio automatizavimo. Jau tada planavau signalizaciją išnaudoti ir tam tikrų elektros linijų atjungimui, kai išeinant iš namų įjungi signalizaciją, o signalizaciją atjungus, elektros linijų įjungimui. Taigi, dėl palikto įjungto lygintuvo išvažiavus atostogauti pergyventi  nebūtų reikėję :). Beje, ELDES produkcija, vertinant atsinaujinusį prekių asortimentą šiuo metu irgi tapo patrauklesne, Tuo labiau, kad ji palaiko tiek laidinius tiek ir belaidžius įrangos valdymo variantus. Taipogi atkreiptinas dėmesys, kad valdymo serveriai randasi Lietuvoje, tad valdomos įrangos atsako laikas pakankamai geras ir kas svarbiausia, įranga pakankamai aukšto patikimumo lygio. Vis tik, specializuojasi apsaugos sistemose.

Atsižvelgdamas į tai, namuose visą elektros instaliaciją atlikau standartiškai, nepravedžiau nei vieno tinklo laido prie šviesos jungiklių. Nesant namuose, nereikalingų elektros linijų atjungimas būtų vykdomas  iš elektros automatukų esančios dėžės, ten sumontuotų relių pagalba valdomų signalizacijos.

Vis tik, progresas namo automatizavimo sistemų srityje, per šį gana trumpa laikotarpį, vyko labai intensyviai. Šios srities produktus pradėjo siūlyti ir masiškai produkciją gaminančios įmonės, tad šį prekė iš prabangos prekių segmento nusileido į kasdieninių prekių segmentą. Mano ankstesnės mintys apie namo automatizavimo patikėjimą signalizacijai pasikeitė. Nusprendžiau, kad laikas patobulinti savo viziją šiuo klausimu.

Pirma mintis buvo, pasitelkti „aviete“ (RASPBERRY PI), kaip rekomendavo Egyras, kurio namo automatizavimo „avietės“ pagalbą rezultatą galime pamatyti čia. Taigi, nusipirkau „avietę“, suinstaliavau „Openhab 2“, kaip buvau pamokytas padaryti ir… tuo viskas ir baigėsi. Supratau, kad norint pajudėti bent kiek toliau, privalau lysti į visokius manualus ir kokiam pusmečiui pamiršti visą kitą. Manęs tokia idėja nežavėjo, tuo labiau, kad kaip tik tuo momentu išgirdau apie „Mi Home“ Xiaomi firmos siūlomus protingo namo sprendimus.

Kurį laiką pasvarsčiau, ar nevertėtų užmesti avietės varianto ir pereiti prie „Mi Home“ varianto, bet kai aptikau, kad į avietę įstačius USB ZigBee modulį, avietė gali puikiausiai susidraugauti su visa, jau įdiegta „Mi Home“ protingo namo įranga, nusprendžiau nelaukti ir iškart užsisakiau išbaigto produkto elementų. Vėliau sužinojau, kad net paildomo USB modulio pirkti nereikia, nes Mi Home Gatawėjus leidžia prie jo prisijungti ir valdyti prie jo pajungtą įrangą tiesiogiai iš pavyzdžiui kompiuterio su įdiegtais Windowsais.

Norėčiau visus susidomėjusius „Mi Home“ produkcija perspėti, kad atkreiptų dėmesį į regionus, kuriems skirta produkcija. Kadangi jau galima įsigyti ir Lietuvai skirtos produkcijos. Lietuvos rinkai skirtų prietaisų kiekiui padidėjus iki tenkinančių vos ne visus poreikius, siūlyčiau neeksperimentuoti su įranga skirta tik Kinijos regionui. Tuomet išvengsite „darbščiųjų rankų“ poreikio, bei užblokavimo problemų, su kuriomis man teko susidurti, žemiau aprašytoje situacijoje eksploatuojant vaizdo kamerą. Lietuvos rinkai skirta produkcija bus su Lietuviškoms rozetėms tinkamais kištukais. Realų tokio gatawėjaus pavyzdį apžiūrėti galėsite pavyzdžiui Topo Centro, Kilobaito, senukų, bei kitose parduotuvėse. Dasipirkti trūkstamos įrangos galėsite ir iš AliEkspreso. Palaikomos įrangos sąrašą rasite „Mi Home“ aplikacijoje pasirinkę Lietuvos regioną.

Beje, čia norėčiau truputį stabtelėti ir pakalbėti apie tam tikrus su protingu namu susijusius dalykus. Į protingo namo įvairius standartus dabar nesigilinkim, nesu aš visų standartų žinovas, be to gana nemažai apie juos aprašė čia. Pereikim prie svarbiausio. Protingo namo sistemą turi sudaryti smegenys – pakankamai nedidelio galingumo kompiuteris kai kur vadinamas valdikliu, įvairūs davikliai ir relės (visokios protingos rozetės, šviesos jungikliai). Ryšys tarp kompiuterio, daviklių ir relių gali būti organizuojamas laidais arba radijo bangomis.

Radijo bangos bute, tai dar vienas radiacijos šaltinis, tad visai logiška būtų vengti dar vieno radiacijos šaltinio, be to, visuomet laidinis ryšys bus patikimesnis už belaidį. Bet jei viską darysite laidų pagalba, tai iki pagrindinio valdiklio reikia nutiesti begalę laidų ir jei tik pradėjote protingo namo įrengimą, neapsigaukite su mažu pradinių laidų skaičiumi, su laiku bus noras automatizuoti didesnį namo elementų kiekį ir laidų kiekis tik didės. Čia man labai patiko „Darau Blė“ pasidalinta patirtis apie laidų raizgalynes, kai pradžiai žinai kokio rezultato nori, bet dar nesugalvoji, kaip tai turi būti padaryta. Pradžiai viską susimetė į tam pasidarytas lentynėles, bet paskui pamatęs, kokia betvarkė gaunasi, viską pritvirtino be jokių lentynėlių ant sienos su DIN bėgeliais. Kai žiūri, tai tarsi elektros skydinė pritvirtinta ant sienos. Man patiko :).

 

 

Bet kokiu atveju, jei planuosite sau laidinę sistemą, tai kažkas panašaus bus ir Jūsų namuose. Elektros rozetėms tiekiamą srove, mano supratimu teisingiau nutraukinėti dar saugiklių dėžutėje, relių pagalba, nei protingomis rozetėmis galiniuose taškuose, tad kažkas panašaus „auginama“ ir mano skydinėje, nors aišku, pakolkas bent jau ne tokiais kiekiais. Be to, kadangi dalį ryšio perduodu belaidžiam „ZiBee“, tai patraukliau elektros tiekimą nutraukinėti ne saugiklių dėžutėje, o arčiau elektros vartotojų, tad mažėja saugiklių dėžutės apkrova.

Kas liečia „Mi Home“ sistemą, tai čia belaidis ryšys užtikrinamas tiek Wi-Fi pagalba, tiek ir ZigBee, tiek Bluetooth. Kas liečia Wi-Fi tai radiacijos padidėjimas patalpose bus vienareikšmiškai didelis. Bluetooth žiūrisi šiek tiek patraukliau, bet tai vis tiek mano supratimu pakankamai daug radiacijos skleidžiantis standartas, o vat ZigBee visai kas kita. ZigBee standartu dirbantis daviklis, su labai maža baterija sugeba išdirbti iki 2 metų, tai apie kokią spinduliuotę galima būtų kalbėti? Įtariu, spinduliuotė bus net mažesnė, nei gaunate iš kaimynų.

Dar vienas niuansas kalbant apie Wi-Fi ryšį, tai kad dauguma įprastų namų maršrutizatorių palaiko ne daugiau kaip 30 vienu metu prijungtų įrenginių. Taip yra ir daugiau palaikančių, pavyzdžiui žiūrėjau Xiaomi maršrutizatoriaus aprašymą, tai ten buvo nurodytas net 128 palaikomų Wi-Fi įrenginių skaičius, bet kalbėkime apie dažniausiai pasitaikančią situaciją. Taigi, kai kiekvienam davikliui naudosime po Wi-Fi ryšio adapterį, nesvarbu, kad komentaruose akcentuojamas mažas tokių prietaisų spinduliuojamas galingumas, labai greitai užpildysime maršrutizatoriaus palaikomų įrenginių kiekį ir teks įsigyti antrą ar jau ir trečią, daug spinduliuotės skleidžiantį Wi-Fi įrenginį – maršrutizatorių, taip, kad net ir tuo atveju, kai patys prie daviklių montuojami ryšio moduliai spinduliuoja nedidelį kiekį radiacijos, vis tiek tenka susidurti su spinduliuotės didinimu dėl bevielių ryšio taškų didinimo. ZigBee atveju, gatawėjus taip pat palaiko ribotą kiekį įrangos, lygtais iki 36 vnt., bet jis vienintelis bendrauja su maršrutizatoriumi naudodamas Wi-Fi ryšį, greičiausiai tokio pat galingumo, kaip ir Wi-Fi daviklių atveju, tad mano supratimu ZigBee bendra radiacija turėtų būti be konkurencijos mažesnė. Be to, kompiuterinis duomenų tinklas paliekamas kompiuteriams, o namų automatizavimui naudojamas specialiai tam sukurtas ryšys.

Kai toks mažas radijo ryšio galingumas, gali kilti abejonių dėl ryšio stabilumo, kad prietaisų veikimas bus nepatikimas. Kadangi šią sistemą naudoju jau keli mėnesiai, galiu pasakyti, kad ji dirba tikrai stabiliai. Gal kariniams tikslams ryšio patikimumas ir būtų per mažas, bet buitinėms reikmėms, sistemos patikimumas tikrai pakankamas.

Dar grįžtant prie aukščiau nuotraukose matomų laidų raizgalynės, tai kiek aš įžiūriu, didžiąją dalį sienos užima relės, o jos ir belaidės sistemos atveju turės būti. Su belaide sistema mes išvengsime tik laidų iki daviklių. Be to, vienoje vietoje koncentruoti reles patogu, kai relės su valdikliu jungiamos laidų pagalba, o kai jos jungiamos belaidžiu ryšiu, pakankamai patogu jas išmėtyti arčiau junginėjamų taškų, taip sumažinant laidyno poreikį.

„Mi Home“ pliusas tame, jog ši įranga gali būti įdiegta bet kuriame jau seniai pastatytame name, išskyrus šviesos jungikliams reikia kvadratinių montažinių dėžučių, kurias patogiausia įsirengti darant vidaus apdailą, bet ir tai mano nuomone ne problema.

Vis tik, „Mi Home“ nepavyks pajungti prie rekuperatoriaus ir šilumos siurblio per ModBus jungtį, tad šių prietaisų nustatymus iš vieningos sistemos valdyti nepavyks. Tam vis tik reikės pasitelkti avietę, tad jos neapleisiu, tik gilinimąsi į ją nukeliu vėlesniems laikams. Ir nurodytų prietaisų įjungimą ir išjungimą, galima patikėti „Mi Home“ sistemai, bet kaitalioti darbo režimų iš vienos programos nepavyks.

Štai kodėl taip svarbu, kad visa protingo namo sistema būtų pilnai suderinama tarpusavyje, kas šiai dienai reiškia, kad visi protingo namo elementai turi būti vieno gamintojo. Kai turi 10 skirtingų gamintojų ir standartų protingo namo sistemos dalių, tai visoms joms valdyti reikia ir 10 skirtingų programėlių, kas labai apsunkina tokios sistemos valdymą, be to, kai tos sistemos tarpusavyje nedera, gaunasi, kad kiekvieno įrenginio valdymui turi statyti su konkrečia sistema suderinamus daviklius, nesvarbu, kad abosoliučiai toks pats daviklis jau stovi šalimais, bet jis suderinamas su kita sistema. O dabar, pasistatei svetainėje termometrą, ir pagal jo temperatūrą gali būti reguliuojamas ir ŠS ir rekuperatorius ir žaliuzės ir bet kas, ką dar sugalvosit. Visam šiam valdymui užtenka vieno daviklio, ir nereikia atskirai termometro statyti pajungiamo prie ŠS, ar atskiro prie rekuperatoriaus.

Kaip minėjau, mano ŠS, signalizacija ir rekuperatorius valdomi per ModBus jungtį ir tiesiogiai prie mano diegiamos „Mi Home“ protingo namo sistemos neprijungiami ir pilnai valdyti jų negalima, bet tai nereiškia, kad jų negalima integruoti į „Mi Home“ sistemą. ŠS turi du jungiklius, kuriais galima valdyti šildymo ir karšto vandens ruošimo įjungimą, vat šiuos jungiklius valdant su „Mi Home“ razetėmis per reles, vadovaujantis bet kurioje patalpoje esančiu šios protingo namo sistemos termometru galima minimaliai valdyti ŠS jį įjungiant ir išjungiant. Taip, į ŠS nustatymus neįlysite, bet jo pajungimas prie „Mi Home“ nėra sudėtingas.

Lygiai taip pat ir mano rekuperatorius, nors jis ir neturi integracijos į „Mi Home“ sistemą galimybės, bet pajungus jo “OVERRIDE“ (OVR) su „Mi Home“ razete per relę, bus galima per rekuperatoriaus meniu nustatytam laikotarpiui ir intensyvumui įjungti rekuperatorių kokioje nors patalpoje termometrui užfiksavus nustatytą temperatūrą ar drėgmę.

Taigi, daug prirašiau teorijos apie „Mi Home“ su  ZigBee belaidžio ryšio sistemos pasirinkimą, o dabar pereikim prie praktinės mano protingo namo dalies.

Vieni pirmūjų mano pirkinių be gatawėjaus, buvo termometrai. Juos pasirinkau matuojančius tepmperatūrą, oro drėgnumą ir slėgį, tikėdamasis, kad vieną patalpinus patalpų viduje, o kitą lauke, matydamas slėgių skirtumą galėsiu subalansuoti rekuperatorių. Deje, teko nusivilti. Rekuperatoriaus sukuriamas slėgių skirtumas per mažas, kad būtų fiksuojamas šių prietaisų. Koks slėgis rodomas lauke, toks ir patalpų viduje, nepriklausomai nuo to, kaip nustatinėju rekuperatorių. Bet šeip, atmosferos slėgio kitimus fiksuoja, taip, kad prietaisas veikia, bet realiai dabar tuos termometrus naudoju, tik temperatūros ir oro drėgmės monitoringui.

 

 

O šiaip, pradedant protingo namo diegimą, pirmiausiai reikia įsigyti pagrindinį valdiklį, šioje sistemoje vadinama „Gatawey“. Šiai dienai yra kelios jų versijos, viena iš jų suderinama su Apple protingo namo apsu, bet aš kaip nesu Apple produkcijos gerbėjas, apsiribojau antrąja gatawėjaus versija.

gatawey

Gatawey, kaip ir visi kiti į razetę kišami „Mi Home“ prietaisai yra su kiniško „AU“ standarto razetės kištuku. Konkrečiai gatwėjui pajungti įsigijau paviršinio montavimo razetę už ~4€.

 

 

 

Razetė kokybiška, bet vienu metu į ją gali būti įkišta tik du prietaisai. Tai sakyčiau visai neblogas sprendimas, bet vis tik brangus. Vizualiai įvertinus, razetės kontaktai atrodo pakankamai patikimai. Kitus razetės kištukus perdarinėjau atsižvelgdamas į šio žmogaus patarimus, tik kadangi 3D printerio neturiu, pirkau montuojamus kištukus ir juos perdarinėjau. Kas dėl kinietiškų perėjimų, tai jų kontaktai yra labai jau silpni, vienoje iš razečių kontaktas iš vis buvo nepatikimas, judinant razetę tai atsirasdavo tai dingdavo, taigi, kategoriškai rekomenduoju pagal galimybę jų vengti, o jungiant daugiau srovės naudojančius prietaisus kategoriškai jų nenaudoti.

 

 

 

 

 

 

Kaip matot, kontaktai visuose vos vos prisiliečia, taip kad apie didesnes sroves net nesvajokit.

Taigi, razetes perdarinėjau nurodyto youtube filmuko pagrindu:

 

 

Šiuo atveju elektrodai paimti iš vieno perėjimo razetės pilnaviduriai, o ant viršaus klijų pagalba pritvirtinau kito perėjimo plastmasine apsaugą. Įžeminimo kontaktą pradžioje galvojau nupjauti, bet vėliau pažiūrėjau, kad jis visai netrukdo įkišti kištuką į rozetę, o prietaiso viduje įžeminimo elektrodas neturi jokio kontakto su viduje esančia elektronika. Žemiau pamatysit išardyto prietaiso vaizdą.

 

 

Kitame variante prie pritaiso elektrodų tiesiogiai prilitavau elektros laidus, kuriuos vėliau su kitais laidais sujungiau kaladėlių pagalba. Įšėjimo L laidą prilitavau prie vieno iš perėjimo razečių tuščiavidurių elektrodų ir įkišau į prietaiso L skylę. N laido nejungiau, jį pasiskolinsim iš įėjimo kontakto, mums svarbu nutraukti tiktai L.

Čia tik keli razetės kontaktų perdarymo eksperimentai, bet esmę manau perduoda.

Taigi toliau šio jungiklio skerstuvės:

 

 

Šią razetę panaudojau apšvietimo junginėjimui. Pradžioje galvojau visas razetes taip perdarinėti, bet vargo išardant ją tikrai daug. Beardant, kaip vėliau pastebėjau, iš kontakto vietos išlaužiau diodą, nes jis išardžius razetę iškrito iš jos. Išlaužau, nes kaip matosi vienoje iš nuotraukų, diodas randasi prie pat krašto, ir užkišus peilį į plastmasių sujungimo vietą, bandant jas praskirti, buvo užkabintas ir išlaužtas. Diodui nieko nenutiko, įlitavus jį į tuščią vietą skirtą diodui, prietaisas veikė be priekaištų. Taigi, išlitavau visus elektrodus, vietoje jų prilitavau laidus, kuriuos vėliau jungiau kaladėlių pagalba. Išmontavau šoninį mygtuką, prie jų elektrodų prilitavau laidus, kuriuos planavau pajungti prie apšvietimo jungiklių (su spyruokle, kaip kad jungikliuose skirtuose skambučiams), bet viską sumontavus prietaisas veikė labai nestabiliai, kol galiausiai programa jį iš vis išmetė ir nepavyko jo pajungti prie sistemos. Kadangi prietaisas veikė gerai iki sumontuojant jį prie apšvietimo, supratau, kad tik jungiklio laidų prailginimas galėjo turėti įtakos. Taigi, atjungus trumpus laidelius prilituotus prie prietaiso jungiklio elektrodų prietaisas vėl pradėjo funkcionuoti teisingai. Taigi, priėmiau sprendimą laidelius užtrumpinti relės pagalba, o apšvietimo jungikliai valdo relę kuri ir perjunginėja prietaisą.

Taip pajungus apšvietimą, jis veikia be priekaištų. Po mygtuko nuspaudimo yra minimalus vėlavimas, kol šviesos įsijungs, trunkantis mažiau nei sekundę, tad naudotis netrukdantis, bet pastebimas. Taigi, šviesos veikia jungiklių pagalba standartiškai, bei galima jas valdyti protingo namo sistemos pagalba.

 

 

 

 

 

Kitoms lempoms, protingų razečių daugiau neardžiau, kaip sakiau, tai pakankamai daug vargo reikalaujanti procedūra, bei didelė rizika beardant išlaužyti detales. Vėliau užmačiau specialiai apšvietimui skirtą protingo namo relę, kurią manau tikslingiau būtų naudoti, pajungiant apšvietimą prie protingo namo sistemos. Tai gana naujas produktas, todėl ankščiau apie jį nebuvau girdėjęs. Su šiuo prietaisu daug paprasčiau pajungti apšvietimą ar kitus valdomus prietaisus, o jei jungiami du jungtukai, tai ir pigiau, be to, šį protingą jungiklį mato ir „Mi Home“ aps`sas nustatytas ant Lietuvos regiono. Vieną tokį pajungiau valdyti pirmojo aukšto padavimo ortakio elektrinį vožtuvą. Taigi, oro padavimas į pirmą aukštą pas mane automatizuotas ir valdomas per protingo namo sistemą. Užprogramuota, kad 23:30 val.  padavimas į pirmą aukštą nutraukiamas, o 7:00 vėl paleidžiamas, savaitgaliui laikus šiek tiek pavėlinant. Esant reikalui, programėlės pagalba ortakį valdau ir kitu laiku. Galite pažiūrėti išsamią šio prietaiso video apžvalgą rusų kalba.

Taip pat, noriu atkreipti dėmesį į tai, jog tas raudono laido kontaktų trumpiklis paduoda 220V į komutuojamą relių kontaktą. Jei mums reikia komutuoti kitas įtampas, tą laidelį paprasčiausiai reikia atjungti. Taigi, šį prietaisą su atjungtu trumpikliu, puikiausiai galima naudoti šilumos siurblio valdymui MiHome sistemos pagalba atjungiant/įjungiant šildymo ar karšto vandens boileryje ruošimą atsižvelgiant į MiHom temperatūros daviklių fiksuojamas temperatūras skirtinguose kambariuose ar kad ir į taimerį.

 

 

Nors šioje vietoje reikėtų stabtelėti, atkreipiant dėmesį, jog mano patirtis yra įdiegiant protingo namo produktus į jau įrengtas patalpas, kur yra įrengti jungikliai ir nėra noro jų keisti. Jei daromas pilnas remontas, arba įrenginėjamas naujai pastatytas butas ar namas, tai manyčiau daug teisingiau, jungikliams montuoti kiniškas montažines dėžutes ir į jas sumontuoti „Mi Home“ jungiklius. Relių pajungimo kontaktai matosi paveikslėlyje.

 

Originalūs „Mi Home“ jungikliai, be konkurencijos patrauklesni dėl to, kad tai ne vienas prietaisas, kaip kad mano atveju naudojami, tai ne tik relės nutraukiančios elektros grandinę, bet ir atskirai programiškai matomi jungikliai, kuriuos mano atveju reikia įsigyti atskirai. Šių razečių relės ir jungikliai yra du atskiri įrenginiai, kuriuos galima atskirti ir valdyti individualiai. Taigi, jei prie konkretaus „Mi Home“ jungiklio pajungėte svetainės lubų apšvietimą, atitinkamai jį sukonfiguravę appse, nuspaudę mygtuką jūs galite įjungti ne lubų apšvietimo, o pavyzdžiui koridoriaus ir/arba elektrinį virdulį pajungtą prie išmanios razetės, o svetainės lubų šviesą kontroliuosite su koridoriuje sumontuotu laidiniu ar belaidžiu jungikliu ar bet kuriuo kitu sistemoje esančiu mygtuku. Vieną ir tą pačią relę valdyti mes galime su neribotu kiekiu jungiklių. Taigi, originalus „Mi Home“ jungiklis, tai daug aukštesnio lygio įrenginys, nei mano aptarti ir naudojami. Mano atvejis tinka tik tuomet, kai nenorime keisti jungiklių, nors dabar galvoju, jog padariau klaidą. Jungiklius reikėjo keisti visus „Mi Home“ jungikliais, o ne žaisti su esančiais. Tam tereikėjo tik papildomai įsigyti kiniškų jungtukų montažinių dėžučių ir pačių jungiklių.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad galima įsigyti belaidžių jungiklių klijuojamų prie sienos, kurie visualiai atrodys identiškai įleidžiamiems į sieną laidais pajungtiems jungikliams.

Kalbant apie šiuos jungiklius reikėtų atkreipti dėmesį apie nulinio (angl. neutral, N) laido pajungimo galimybę. Jei iki jungiklio pravestų laido gyslų pakanka, visuomet rekomenduočiau įsigyti jungiklius su N kontaktu. Tuomet visa jungiklyje sumontuota elektronika bus maitinama neįtakojant grandinėje sumontuotos įrangos, nes jungiklis be N kontakto, maitindamas elektroniką praleis nedidelį elektros energijos kiekį per save, kaip beje ir standartiniai jungikliai su pašvietimu. Bet tai kelia tam tikrų problemų, pavyzdžiui šiuo metu parduodamos LED apšvietimo lemputės pradeda šviesti net esant labai nedideliai galiai, ir už elektrą minimaliu galingumu praleidžiančių jungiklių, tokių LED lempučių pilnai neišjungsite. Nors jos ir nešvies pilnu galingumu, bet prietemoje tikrai matysis, kad jos šviečia. Taigi, prie be N kontakto jungiklių galima jungti ne mažesnės galios nei 3W ir ne didesnės galios nei 800W įrangą, o prie jungiklių turinčių N kontaktą, galima prijungti ne didesnio, nei deklaruojamo 2500W galingumo prietaisus, neribojant galios minimumo, nors man čia man labiau panašu į 10A srovės ribą.

Kalbant apie didesnes sroves, tai buvau per protingą rozetę pajungęs ir gręžinio vandens siurblį. Siurblio galia 0,75kW, bet kaip ir kiekvienas variklis starto metu naudoja gerokai daugiau, tad pradėjau abejoti, ar srovė nesiekia maksimalaus rozetės palaikomo 10A dydžio, nes ji pradėjo nervinti, savarankišku siurblio atjunginėjimu. Daug aš ją keikiau, kol galiausiai atjungiau, kaip sugedusią, bet po kai kurio laiko buvo atnaujinta rozečių valdymo programinė dalis, padaugėjo nustatymų galimybių.

razetes_atnaujinimas

Taigi, su siurbliu, kuris be protingos rozetės buvo išjunginėjamas dar ir slėgio relės, buvo problemų, dėl ankščiau paslėpto funkcionalumo. Pastačiau tą pačią protingą rozetę, atjungęs raudonai apibrėžtą funkciją, ir mano siurblys vėl pajungtas prie „Mi Home“ sistemos, bei jau turimų „Mi Home“ vandens nuotėkio jutiklių. Išvykus kur nors tolėliau, ir pamiršus atjungti elektrą vandens tiekimui, aš tai galiu padaryti ir vėliau, iš bet kurios pasaulio vietos :). Kai tenka patirti užpylimo „malonumus“, imiesi priemonių jų pasikartojimo tikimybei sumažinti.

Kas dėl Lietuvos regiono, tai kol neįsigijau roboto dulkių siurblio, nemačiau jokios problemos naudotis aps`u nustatytu ant Kinijos regiono. Dauguma mano įsigytų protingo namo prietaisų ankščiau neveikė ant kitų regionų, kaip tik Kinijos, tad nusistačiau Kiniją, ir nemačiau tame jokios problemos. Įsigijus dulkių siurblį, jis reikalavo pasikeisti serverį į vietinį. Taigi, tuo pačiu akauntu regioną pakeiti į Lietuvą ir matai tik siurblį, bet gali valdyti jį pilnu funkcionalumu, o kai nori valdyti protingo namo sistemą, aps`e regioną pakeiti į Kinijos. Vis tik toks valdymas nesąmoningas, keliantis daug problemų, todėl atsisakiau Lietuvių regiono, Dulkių siurblį pajungiau prie Kinijos regiono ir jį valdau neišnaudodamas pilno jo funkcionalumo.

Taigi, manyčiau, kad teisingiau būtų naudoti Lietuvos regioną, siunčiantis tik Lietuvos regiono palaikančias protingo namo dalis, atkreipiant dėmesį, kad šiai dienai, Lietuvos regiono palaikomų prietaisų skaičius ženkliai prasiplėtė. Šiai dienai iš mano turimų prietaisų nepalaikomos tik protingos razetės su kinišku kištuku ir vaizdo kamera. Taigi, jei Jūs susidomėjote „Mi Home“ protingo namo sistema, tai siūlau atkreipti dėmesį į regionų palaikomus prietaisus. Man turint pakankamai daug LT regiono nepalaikomų razečių vis tik skausminga būtų atsisakyti Kinijos regiono. Lietuvoje siūlomų komplektų gatawėjai su gamykliniu lietuvišku razetės kištuku, tad siūlyčiau įsigyti jį, dasiperkant trūkstamas komplektuojančias iš Kinijos.

Konkrečiai mano protingo namo valdymo aps`as šiai dienai atrodo taip:

 

 

Turiu dar nepajungtų prietaisų.

Įterpsiu dar vieną mintį, kad visą valdymo intrefeisą galima suinstaliuoti į planšetę skirtą tik namo automatikos valdymui, kaip kad padaryta šiame video:

Įdomus skambučio funkcionalumas. Realiai skambutis man nekainavo nė 10€, nes papildomai reikėjo įsigyti tik „Mi Home“ belaidį jungtuką. Funkcionalumas jo ženkliai didesnis, nei kokiuose senukuose įsigyto standartinio varianto už ~20€. Kai kas nors paspaudžia skambučio mygtuką, aš tą pačią akimirką apie tai sužinau, kad ir kurioje pasaulio vietoje būčiau, aišku suskama ir Gatawėjus. Skambutis pakankamai garsus, net pritildytas puikiausiai girdisi visame name. Vėliau įsigijau vaizdo kamerą norėdamas ją apjungti su skambučiu, kad kam nors paskambinus iškarto gaučiau vaizdo įrašą apie tai, kas randasi prie lauko durų, bet deja, užprotestavus namiškiams, šios funkcijos pakolkas nenaudoju. Įdomu ir tai, kad skambučio jungiklis naudoja mažą plokščią batereiką, dirba nuo 2019-01-05, pradirbo visą žiemą lauke ir baterijos keisti vis dar nereikia.

Įdomus papildomas funkcionalumas. Pasiskaitęs apie tai, kaip Darau Blė panaudojo savo apšvietimą, norėdamas atkreipti savo žmonos dėmesį, kai negalėjo jai prisiskambinti ilgai „kabant ant telefono ragelio“, iškilus panašiai situacijai   „skambinu į duris“ :). Nors vėliau į skambučių sąrašą įsirašiau žinutę kažkas panašaus į šią: “Man labai reikia su tavimi pakalbėti, būk gera, atsiliepk į mano skambutį“ ir ją aktyvuoju iškilus panašiam poreikiui 🙂.

Dar apie kainą. Tai sakyčiau vienas svarbiausių niuansų, atkreipiantis dėmesį į šį variantą. Taip, šiai dienai tai labai platus įvairių daviklių, valdiklių ir prietaisų pasirinkimas, aukšta gaminių kokybė, bet kai visa tai dar už beveik nekonkurencingą kainą, tai daro šį pasirinkimą labai patraukliu. Net Gatawejų aš pirkau už mažesnę nei 22€ kainą, kas leidžia apsieiti be muitinės tarpininkų plešiančių nepagrįstai didelę pinigų sumą už savo paslaugąs, bei be PVM mokesčio. Pigesnė gal būtų  SonOff`o produkcija, bet šie prietaisai dirba WiFi ryšio pagalba, ir daviklių gama nėra tokia plati, kaip „Mi Home“ atveju, o kaip minėjau, vienu metu naudotis keliomis sistemomis iš tikrųjų yra nesąmonė. Reikia apsispręsti, ties kažkuria tai viena, arba jas apjungti pačiam prisėdus prie programavimo pasitelkiant kaip pavyzdžiui avietę.

Taigi, visi mano pirkiniai neviršijo 22€ dydžio, net kai vieną pirkinį sudarė keli prietaisai. Vat įkeliu visus savo pirkimus padarytus iki šio momento (2019-07-02):

 

 

 

Labai svarbus niuansas yra tas, kad šią sistema gali komplektuoti, kaip tik nori, pradžiai sakykim įsigyji gatawėjų ir skambučio mygtuką bendroje sumoje mažiau, nei už 30€ ir jau turi pilnavertį, pilnai funkcionuojantį variantą su daug platesnėmis funkcijomis, nei nusipirksi eilinėje parduotuvėje, o vėliau dasiperki tik tai, ko tau konkrečiai šiuo momentu reikia. Tai tikrai didelis šios sistemos privalumas.

Informacijos pildymas. Buvau nusipirkęs Xiaomi „XiaoFang“ vaizdo kamerą, kurią planavau suporuoti su skambučiu, kad kam nors paskambinus į duris būčiau ne tik informuotas apie skambutį, bet ir vizualiai galėčiau matyti skambinančiuosius. Užprotestavus namiškiams, aš jos nepajungiau, ir įjungdavau, tik ilgesniam laikui išvykdamas iš namų. Šiaip tai labai patogi kamerytė buvo, magnetinį paduką paprasta pritvirtinti prie bet kurio metalinio paviršiaus nors ir žemyn “kojom“ ar šonu, nekalbant apie paprastą pastatymą ant lygaus paviršiaus. Maitint gali nors nuo powerbanko, pigi, ir pakankamai kokybišką vaizdą fiksuojanti.

xiaofang1

Taigi, 2019m. rugsėjį įjungęs ją pamačiau, kad yra atnaujinimas, parsisiunčiau jį ir… mano kamera nedirba. Pranešimas, kad ji skirta Kinijos rinkai. Taigi, dar kartą pasikartosiu, kad teisingiausia viską pirktis, kas tinka Lietuvos rinkai, kad vėliau išvengti tokių pranešimų. Vis tik, jos užblokavimas aptikus, kad ji eksploatuojama ne Kinijoje prasidėjo 2017 metais ir aš ją įsigijęs gerokai vėliau, nei prasidėjo blokavimai kurį laiką paeksploatavau Lietuvoje iki atnaujinau Firmware.

Bandžiau ją nulaužti ir paversti normalia IP kamera. Nepatiko man jų nestandartinis valdymas ir negalėjimas pajungti prie NVR. Deja, bet pirmi bandymai buvo nesėkmingi :(.

Taigi, dar karta atkreipiu dėmesį į regionų problemą.

 

Taigi, pradžiai tiek, tikiuosi kiek vėliau šį postą papildyti.

 

Patirtis diegiant protingo namo sistemas:

 

 

 

 

Namų internetinio tinklo praplėtimas

Pradėjus name gyventi, pamažu jį įrenginėji, pritaikai savo poreikiams, įsirengi papildomų funkcijų, apie kurių poreikį ankščiau net nebuvai pagalvojęs. Taip jau nutiko, kad ankščiau planuotas mano namo tinklas su vienu GSM maršrutizatoriumi prasiplėtė iki didesnio skaičiaus taškų (kompiuteriai, rekuperatorius, televizoriai, NAS saugykla, kita įranga), nei palaikė mano įsigytas GSM maršrutizatorius, tad reikėjo įsigyti papildomos tinklo praplėtimo įrangos, su kuria man ankščiau gyvenime neteko susidurti. Pakolkas mano namo tinklas šiek tiek mažesnis nei šiame video, bet panašu, kad tai tik laiko klausimas :). Taigi, pradedant plėsti savo namų tinklą, pradžiai reikėjo pagilinti žinias tinklų srityje.

Taigi, pradžiai reikėjo išsiaiškinti su įrenginiais, ko man tiksliai reikia.

Maršrutizatorius (ROUTER) – tai prietaisas, vieną interneto linija padalijantis visiems vidinio tinklo įrenginiams. Jis pajungia taip, kad iš interneto matomas tik vienas pajungtas prietaisas – maršrutizatorius. Tai labai pagerina viso tinklo saugumą, nes iš išorės matomas vienas prietaisas, tad visi kenkėjai bando skanuoti maršrutizatoriaus portus, o vidinio tinklo iš išorės nei nesimato, nei nėra galimybės prie jo prieiti, plius labai dažnai maršrutizatoriuose būna įdiegtas ir firewall, kas dar labiau pagerina vidinio tinklo apsaugą nuo išorinio interneto. Mano supratimu, norint patekti į vidinį tinklą reikės pradžiai “nulaužti“ maršrutizatorių, jei maršrutizatorius naudojamas be papildomai atidarytų išorinių portų iškart prileidžiančių prie vidinio tinklo resursų. Tai neapsaugo nuo pavojų iš vidiniame tinkle pajungtų kompiuterių, bet jei vidiniame tinkle esančiais kompiuterių vartotojais pasitikima (jūsų vaikas nesusidomėjo įsilaužimais į kompiuterinius tinklus?), tai apie programinių „Firewallų“ arba „Ugnesienių“ diegimą, vidiniame tinkle esančiuose kompiuteriuose galite pamiršti. Aparatinė įranga visuomet patikimesnė už programinę įrangą. Nors kai vidiniame tinkle yra bevielio ryšio taškų, reikia turėti omenyje, kad Wi-Fi yra dar viena prieigos prie vidinio tinklo vieta. Taigi pagrindinis niuansas tas, kad maršrutizatorius/routeris tai prietaisas, vieną tinko ryšio kanalą „WAN“ padalinantis keliems įrenginiams „LAN“ , to nerodydamas išorėje esantiems įrenginiams. Dar vienas aktualus niuansas, kad internete dirbama ne su MAC adresais, o su IP adresais, tad maršrutizatorius dalina internetą adresuodamas ne pagal MAC, o pagal IP adresus, tad juos reikia suteikti ir viduje prijungtiems įrenginiams, kas daroma arba “manual“ – „rankiniu nustatymu“, arba ženkliai paprasčiau – įjungiant Dynamic Host Configuration Protocol (DHCP) serverį, kuris automatiškai visiems naujai prijungtiems prie vidinio tinklo įrenginiams suteikia naują IP adresą dažniausiai naudojamose ribose nuo 192.168.0.0 iki 192.168.255.255 nors yra ir kiti vidiniai IP adresai.

Visas tinklo skirstymas yra atliekamas pagal OSI modelį, kuris susideda iš 7 sluoksnių. Pagal jį tinklo duomenų maršrutizavimas išoriniuose įrenginiuose dažniausiai atliekamas dvejuose lygmenyse: paskirstant duomenis pagal MAC adresą (vidinis tinklas; OSI sluoksnis 2) ir pagal IP, žinučių persiuntimą ir pan. (OSI sluoksnis 3), dar kitaip vadinamas „network layer“. Šaltinis.  Kalbant apie tinklo sluoksnius, manau reikėtų suprasti, kad jei kalba eina apie keitimąsi duomenimis vidiniame tinkle (Folder network sharing), tai užtenka 2 tinklo sluoksnio ir tam puikiausiai užtenka tik MAC  adresus palaikančių tinklo šakotuvų, bet jei norima į tinklą įnešti internetą, tinklą reikia perkelti į 3 tinklo sluoksnį ir į tinklą pajungti IP adresaciją.

Taigi antras niuansas, kad maršrutizatorius duomenis siunčia ne pagal MAC adresus, o pagal IP adresus, todėl visam vidiniam tinklui reikalingas vienas DHCP serveris, kuris ir būna įdiegtas maršrutizatoriuje.

Dar reikėtų žinoti, kad būna maršrutizatorių su įdiegtu specifiniu prisijungimo prie interneto serverio modemu. Tada WAN lizdo išorinio tinklo pajungimui nebus, o jo vietą užims įdiegtas modemas. Jei tai bus DSL modemas, tai WAN lizdo vietoje bus telefono laidų pajungimo lizdas, jei kaip ir mano atveju, tai bus GSM modemas, tai daugiau lizdų iš vis nesimatys. Na dar gali būti ir USB lizdai įdiegti, bet čia jau nesiplėskim :).

Vidinio tinklo komutavimo įrenginiai. Pradžiai reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad visi vidinio tinklo komutavimo įrenginiai, dar kitaip plačiai vadinant „tinklo šakotuvais“ dirba tik su MAC adresais. Visi lizdai esantys tinklo šakotuvuose yra lygiareikšmiai, tad nėra absoliučiai jokio skirtumo, koks laidas kišamas į kokį lizdą.

Beje, net su tinklo šakotuvais galima pajungti visus vidinius įrenginius prie interneto, bet reikalas tas, kad visi įrenginiai būtų matomi interneto tiekėjui, tiems įrenginiams turėtų būti išduodami išorinio tinklo IP adresai ir atitinkamai jiems turėtų būti taikomi mokesčiai už naujų tinklo taškų pajungimą. Taipogi nebūtų jokio saugaus vidinio tinklo, jokių aparatinių ugnesienių ir pan. Nors greičiausiai jų MAC adresai nebus įtraukti į aptarnaujamų MAC sąrašą. Pagrindiniai vidinių tinklo šakotuvų tipai:

Hubai (HUB) – tai pasenę vidinio tinklo komutavimo įrenginiai, kurių greičiausiai net nerasit kur nusipirkti, nes ir tobulesni tinklo komutavimo įrenginiai gerokai atpigę (pav. 5-port 100MB komutatorius/switch`as kainuoja tik 5.57€ ar dar pigiau), ir Hub`o įsigijimas yra nepagrįstas jokiais argumentais. Šis įrenginys per vieną lizdą įėjusius signalus siunčia į visus kitus lizdus absoliučiai neatrinkinėdamas, koks MAC adresatas yra reikalingas, ir prie kokio lizdo kompiuteris su tokiu MAC adresu yra pajungtas. Taigi, vienu metu į habą gali būti paduodamas tik vienas signalas, t.y. jis  negali dirbti  „dupleks“ režimu (kai vienu metu gali “kalbėti“ ir “klausytis“ abu įrenginiai, kaip pavyzdį galima pateikti telefono ryšį, priešingai „single“ ryšio režimui, kai vienu metu gali „kalbėti“ tik vienas įrenginys ir kai vienas „kalba“, kiti tik „klauso“, kaip pavyzdį galima būtų paminėti radijo stoteles), kas iškart kerta per tokio įrenginio pralaidumą net komutacijai vienu metu vykstant tik tarp dviejų įrenginių. Dar vienas niuansas, kad kai vienas kompiuteris siunčia duomenis, tuo metu negali duomenų siusti absoliučiai joks kitas kompiuteris, tad vienu matu iš sakykim 8 pajungtų įrenginių gali dirbti tik vienas. Realiai jau vien išvardintų hubo darbo niuansų užtenka, kad suprasti tokio įrenginio gabumus, ir tai, kad tokio jums tikrai nereikia. Užsiminsiu tik apie tai, kad būtent hubai leidžia pajungus vieną kompiuterį atitinkamai sukonfiguruotą, įrašyti absoliučiai visus tinklu perduotus duomenis, kas daro tokį tinklą ne tik kad labai lėtu, bet ir ypatingai nesaugiu. Atėjai su kokiu nors nedideliu srautą įrašančiu įrenginiu pas klientą, įkišai jį į vieną laisvą ar atlaisvintą hubo lizdą, ir jau visus slapčiausius prisijungimo duomenis turi.

hub

Komutatorius (SWITCH) -Pirmiausiai tai atpažįstantis, kokie MAC įrenginių adresai yra pajungti prie konkretaus lizdo, ir leidžiantis duomenis iš vieno įrenginio perduoti konkrečiam įrenginiui sukomutuodamas tik du lizdus tarpusavyje, taigi vienu metu gali veikti keli įrenginiai. Dar vienas dalykas, kad dažniausiai leidžiamas dupleks ryšio režimas, kas dar padidina ryšio greitaveiką. Kadangi komutatoriai komutuoja pagal atmintyje esančius prie kiekvieno lizdo pajungtus MAC adresus, svarbus parametras yra palaikomų MAC adresų skaičius atmintyje, bet kadangi mano tinkle nenusimato didelis įrenginių kiekis, aš į jį nekreipiau dėmesio.

switch_anim

Vis tik dėl atmintyje saugomi MAC adresai skirti tik aktyvios sesijos metu vykstantiems duomenų mainams komutuoti, kas leidžia stipriai pagreitinti ryšį, bet jie greitai pamirštami, ir po ilgesnės pauzės ryšio užmezgimo pradžioje, kai kreipiamasi į kitą kompiuterį, atsakančiojo kompiuterio MAC adresas yra ištransliuojamas į visą lokalų tinklą, ir tik atsakančiajam kompiuteriui atsiliepus, komutatorius jau komutuoja ryšį tik tarp šių dviejų įrenginių. Taip, kad nors duomenų srauto kitiems įrenginiams prijungtiems prie lokalaus tinklo nepavyks nukopijuoti, bet klausydamasis įrenginys gali sugaudyti absoliučiai visų lokaliame tinkle esančių įrenginių MAC adresus. Ir net jei lokaliame tinkle bus keli potinkliai pav. 192.168.1.X ir 192.168.2.X su NetMask 255.255.255.0, kurie vienas kito nematys, bet nematys OSI layer 3 sluoksnyje, o MAC adresai yra OSI layer 2 sluoksnyje ir šiame sluoksnyje nėra apribojimų uždėtų OSI layer 3 sluoksnyje.

 Daugiau į įrenginių smulkmenas nesigilinau, man užteko turimos informacijos, kad galėčiau priimti tinkamus sprendimus.

Dar norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad yra įvairaus greičio tinklo standartų, tai seniai pamirštas ir nieko netenkinantis 10 Mb/s greičio tinklo standartas, vis dar labai paplitęs 100 Mb/s tinklo standartas ir jau gana seniai gyvuojantis bet dar ne vienvaldis 1000 Mb/s spartos (Gigabit) tinklo standartas. Yra ir dar didesnės spartos tinklo įrangos, bet privatiems poreikiams ši įranga per brangi, o ir poreikio didžiausia tikimybė kad nėra. Switch`ai leidžia prie to pat įrenginio pajungti įvairios spartos įrenginius. Vieno lėtesnio įrenginio pajungimas nesulėtins viso tinklo darbo, lėčiau vyks ryšys tik tarp įrenginių tiesiogiai tuo momentu bendraujančių su lėtesniaisiais.

Ar verta įsigyti lėtesnio ryšio standarto svičus?

Reikėtų žiūrėti, kam jie bus naudojami. Jei prie jų būs jungiami tik mažesnio greičio įrenginiai, tokie kaip pavyzdžiui IP vaizdo kameros, kurios palaiko tik 100Mb/s greitį su galimybe  tiekti elektros energiją kamerų maitinimui per tą patį tinklo laidą „Power over Ethernet“  (100 Mb/s ryšiui užtikrinti naudojami tik 4 laidai (1, 2, 3 ir 6) iš 8, tad kiti 4 laidai naudojami maitinimui perduoti užmaitinant vaizdo kameras. 1000Mb/s ryšio užtikrinimui jau naudojami 8 gyslų laidai, nors kaip supratau, naujesni „PoE“ standartai leidžia maitinimą perduoti ir duomenis perduodančiais laidais). Taigi, IP kamerų pajungimui tikslingiau įsigyti 100Mb/s svičą su „PoE“ maitinimo padavimo galimybe (rekomenduojama neviršyti 50% maksimalios svičo duomenų perdavimo apkrovos, nes viršijus prasideda problemos su vaizdo perdavimu), nei statyti paprastą swičą ir kiekvienai kamerai atskirai įsigyti „PoE“ maitinimo įrenginį, bet jei ryšį planuojama organizuoti tarp kompiuterių (kurių pagrindinės plokštės jau labai seniai komplektuojamos su integruotu 1Gb/s tinklo palaikymu), NAS serverių ar tarp vaizdo transliacijai naudojamų įrenginių, manyčiau, kad tikslingiau komutavimui naudoti 1000Mb/s svičus. Atminkite, kad 100Mb/s (megabitų į sekundę) tinklas yra tik (100/8=) 12MB/s (megabaitų į sekundę) pralaidos, tad duomenys per tokį tinklą keliausi tarsi būtų vykdomas įrašas į greitą USB2 standarto atmintuką, ir tik 1000Mb/s = 125MB/s greičio tinklas, leis su NAS įrenginyje esančiais HDD (nemaišykit su SSD 🙂 ) dirbti panašiu greičiu, tarsi jie būtų tame pačiame kompiuteryje.

Man patiko, kad įsigytame 1Gb/s sviče modemo lemputės rodo kokio greičio įrenginiai yra prijungti prie konkrečių lizdų.

Taigi, pasigilinęs į šiuos aukščiau aprašytus niuansus, pradžiai ryšio praplėtimui panaudojau iš seniau turėtą „Linksys“ tinklo maršrutizatorių, kuris buvo naudojamas ankščiau, kai gyvenau bute. Jo pajungimui pasinaudojau šiame šaltinyje pateiktomis rekomendacijomis. Pagrindiniai maršrutizatoriaus pajungimo, kaip svičo principai:

Pirmiausiai reikia atjungti DHCP serverį, nes vienam vidiniame tinkle gali būti tik vienas IP adresus dalinantis servisas.

Antras dalykas, visi jungiami prietaisai ir paduodamas ryšio laidas jungiami tik prie LAN lizdų, WAN lizdą paliekant neliestu. Taip pajungtas maršrutizatorius, jei jis turi bevielio ryšio Wi-Fi funkciją, praplės tinklą ir dar viena bevielio ryšio stotele.

Konfigūruojant bevielio ryšio prisijungimo stotelę, galima nustatyti tą patį SSID pavadinimą, kaip ir pagrindinės bevielio ryšio stotelės, be to nurodyti ir tą patį slaptažodį, kad bevielio ryšio įrenginiai automatiškai persijunginėtų prie artimiausios bevielio ryšio stotelės su stipriausiu signalu, nekeldami problemų su naujų prisijungimo taškų konfigūravimu kiekvienam atskiram įrenginiui. Nors kiti pataria kaip tik naudoti skirtingus SSID pavadinimus, kad pats vartotojas galėtų pasirinkti, prie kokio Wi–Fi taško jis nori konkrečiu momentu prisijungti, taip, kad galimybių yra įvairių, o kokį variantą pasirinkti, spręsti jums. Dar gerai būtų nustatyti skirtingus kanalus, kad bevielio ryšio stotelės netrukdytų viena kitai.

kanalai

Nepersidengiantys kanalai gaunasi tik 1-6-11, nes mano bevieliai maršrutizatoriai palaiko nuo 1 iki 11 kanalus.

Vis tik, pasigilinus daugiau, sužinai, kad maršrutizatoriuje gali pakeisti naudojamų dažnių diapozono dydį (2,4 GHz diapozone, tarp 20MHz ir 40Mhz, o 5GHz diapozone tarp 20MHz, 40MHz ir 80Mhz), o pasirinkus didesnį nei 20MHz, nepersidengiančių kanalų ribos šiek tiek pasikeičia. Bet kokiu atveju, pasirenkant maršrutizatoriaus kanalus, bei užduodant naudojamą dažnių diapozoną, reikėtų žinoti ne tik savo naudojamų maršrutizatorių nustatymus, bet ir visų kitų esančių aplink, pas kaimynus. Tam geriausiai padeda mobilių telefonų aplikacijos “WiFi analaizeriai“. Su jų pagalba nusistatysite radijo ryšio užimtumą ir susireguliuosite savo maršrutizatoriaus naudojamus kanalus optimaliausiai.

Taigi, dabar pas mane veikia dvi bevielio ryšio stotelės, be to dar įsigijau papildomai tris svičus. Du svičus pirkau 1Gb/s, atkreipdamas dėmesį į jų deklaruojamas mažas elektros sąnaudas. Mano įsigytas 5 kanalų svičas eikvoja iki 3,9W galios elektros,  o 8 kanalų – iki 4,8W galios, be to jie turi galimybę atjungti elektros energijos tiekimą nenaudojamiems lizdams, tad elektros energijos sąnaudos turėtų būti dar mažesnės, nei deklaruotos. O trečias svičas 100 Mb/s su PoE skirtas konkrečiam tikslui :). Taigi, ne toks jau ir mažas tas mano privataus namo kompiuterinis tinklas :).

Šiai dienai tai jau šiek tiek pasenęs mano kompiuterinio tinklo vaizdas, dabar jis šiek tiek praplėstas, bet kai rašiau šį straipsnį, vidinis tinklas atrodė maždaug taip, kaip pavaizduota žemiau esančiam paveikslėlyje. Artimiausiu metu jis dar plėsis ir LAN sujungimai šiek tiek keisis, be to tikrai dasidės didesnis kiekis laidais prijungtų televizorių, kompiuterių, vaizdo stebėjimo kameros ir kita įranga, apie kurios įsigijimą šiuo metu net negalvoju. Atrodytų, kad iš bėdos galėtų užtekti ir vieno maršrutizatoriaus, pagal laidais pajungtų įrenginių skaičių, bet realiai mane riboja ir stacionariai pravestų laidų kiekis. Įrangos skaičius taškuose viršija stacionariai pravestų  laidų kiekį, tad jau rašydamas straipsnį, po eilinio pirkinio, buvau priverstas plėsti savo tinklą. Be to, dar yra šis tas pajungta prie tinklo, apie ką aš nenorėčiau pasakoti plačiajai visuomenei ☺.

Tinklas inetui

Portų peradresavimas (Port Forwarding)

Jei kils noras prie savo įrangos jungtis tiesiogiai iš bet kurios pasaulio vietos per internetą, pavyzdžiui prie Komfovent rekuperatoriaus, reikia įjungti portų peradresavimą („Port Forwarding“, o mano maršrutizatoriuje ši funkcija vadinasi „Virtual Server“). Tada nurodote, kokį vidinį portą norite padaryti matomą iš išorės. Konkrečiai Komfovent rekuperatorių portas pagal nutylėjimą (default) yra 502. Taigi, forwrdinus 502 portą iš vidinio tinklo į išorinį, prie savo rekuperatoriaus galėsite jungtis iš bet kurios pasaulio vietos, reikės tik žinoti savo išorinį IP, bet jį sužinoti galėsite bet kuriame „What my IP“ paslaugas teikiančiame serveryje. Forwardinti galima ir į kitą portą. Tai šiek tiek apsunkintų priėjimą prie jūsų tinklo. Portui esant standartiniam, ženkliai lengviau surasti ir nustatyti, kokie servisai šiuo momentu susirišę su internetu. Skanuojant dažniausiai imamas platesnis IP adresų diapozonas ir nurodomi tik pagrindiniai portai, taip pagreitinant atvirų portų paiešką, tad portui esant ne standartiniam, jūsų atidarytas portas gali būti ir neaptiktas.

Yra kelios problemos.

Pirma, tai jūsų IP adresas, jei papildomai to neužsakėte pas paslaugų tiekėją, tai kiekvieną kartą jungiantis prie interneto bus vis kitas, kintantis. Šią problemą galima spręsti keliais būdais:

  1. Užsisakyti nekintančio IP paslaugą pas paslaugų tiekėją;
  2. Pasinaudoti Dynamic DNS paslaugų serverio pagalba;
  3. Paleisti kokią nors programą, kuri nuolatos naudotų internetą.

Paprasčiausias pirmas variantas, bet jis kainuoja papildomą abonentinį mokestį. Antras variantas, jei mokamas tai jau geriau rinktis pirmąjį, o jei nemokamas, tai ir vėl, veiks ne visuomet, nes pavyzdžiui į Komfovent rekuperatoriaus valdymo apsą yra galimybė įrašyti tik IP adresą. Trečias variantas nuolatos naudos interneto srautą, bet galima pasirinkti ir nuolatos mažai srauto naudojantį servisą, bet jūsų interneto tiekėjas, dėl šio būdo naudojimo patenkintas nebus ;).

Pavyzdžiui vaizdo kameros turi „OnVif“ funkciją, leidžiančią prie kameros jungtis iš išorės ir nekreipiant dėmesio į jūsų IP adresą, firewolą ir pan. Tad tai tikrai patraukli funkcija, nes nereikia atverti vartus iš interneto į savo vidinį tinklą.  Beje, tada nereikia sukti galvos ir dar dėl vienos problemos, tokios kaip paslaugų tiekėjo jungimas abonento, ne prie išorinių tinklų, bet prie vidinio tinklo.

Taigi, dar viena problema, su kuria gali tekti susidurti bandant prisijungti prie savo rekuperatoriaus per internetą. Jei internetui naudojate mobilaus ryšio operatoriaus SIM kortelę, kuri skirta mobiliam ryšiui, o ne internetui, tai jūs pajungiamas ne tiesiogiai prie interneto, o prie vidinio ryšio tiekėjo tinklo, ir vienu ir tuo pačiu IP adresu į internetą išeina labai didelis kiekis vartotojų. Taigi, kad veiktų portų peradresavimas, jums būtina įsigyti būtent interneto paslaugoms skirtą SIM kortelę. Sužinoti, prie kokio tinklo jūs esate prijungiamas, labai nesunku sužinoti maršrutizatoriaus nustatymuose pasirinkus pasijungimo informaciją rodantį meniu:

ip

Mus domina būtent „WAN“ eilutė. Jei joje matosi išorinis adresas, kuris sutampa su rodomu „What my IP“, viskas tvarkoje, jūs jungiatės prie išorinio tinklo iškarto, bet jei adresas prasideda vidinio IP tinklo skaičiukais, kaip taisyklė 10.x.x.x, ir tie skaičiukai nesutampa su „What my IP“ rodomu, tai jūsų vidinis tinklas pasijungė prie vidinio, ryšio paslaugų tiekėjų tinklo ir portai bus peradresuoti ne į išorinį internetą, bet į vidinį ryšio paslaugų tiekėjo tinklą ir iš interneto nebus pasiekiami. Nebent ir ryšio paslaugų tiekėjas tuos pačius portus peradresuotų :), bet to tikrai nebus. Beje, Kinijoje kaip supratau, net ir internetui tiekiamos SIM kortelės jungiamos prie vidinio ryšių paslaugų tiekėjų tinklo.

Vidinio tinklo vidiniai adresai:

  • 10.0.0.0 (10.0.0.0–10.255.255.255)
  • 172.16.0.0/12 (172.16.0.0–172.31.255.255)
  • 192.168.0.0/16 (192.168.0.0–192.168.255.255)

Beje, dėl portų peradresavimo. Prie kuo protingesnio įrenginio prisileisite iš išorės, tuo daugiau žalos gali padaryti įsilaužėlis. Teko matyti, pas draugą, kad jis buvo pasidaręs, jog iš išorės galėtų prieiti prie savo maršrutizatoriaus. Sakė, kad jis buvo nulaužtas, tai dabar sugalvojo daug sudėtingesnį slaptažodį, tad dabar į jį niekas neįsilauš. Sakau nesąmonė, nes prisijungimo ekrane matosi konkretus maršrutizatoriaus modelis. Suvedėm jį youtubėje su žodžiu “hack“ ir greitai išmetė, kaip galima į jį įsilaužti. Principas toks, kad į adreso eilutę, suvedus tam tikrą komandą, pradedama siūsti esanti firmware su visais nustatymais. Parsisiuntus firmware, ji iššifruojama su specialia iššifravimo įranga ir turime išsaugotus prisijungimo duomenis. Taigi, kad ir koks sudėtingas slaptažodis bebūtų, jis nesunkiai sužinomas ir be bruteforce slaptažodžių parinkinėjimo. Po šio yotube filmuko peržiūros, draugas priėjimą prie maršrutizatoriaus iš išorės išjungė. Turint priėjimą prie maršrutizatoriaus, turim priėjimą prie absoliučiai visų vidinio tinklo resursų.

Norint patekti prie vidinio tinklo, mano nuomone daug saugiau pasidaryti priėjimą, prie vidiniame tinkle esančio kompiuteriu su TeamViewer pagalba, o per jį, jau ir prie maršrutizatoriaus prieisite. Kas dėl Komfovet rekuperatoriaus, tai jo valdiklis „Ping2“, kuris yra pas mane, mano supratimu yra gana kvailas, tad laužimasis į jį iš išorės neturėtų duoti daug naudos. Nors vaizdo kameroms adresavimą taipogi buvau įjungęs, bet suradęs, kad jos gali transliuoti vaizdą į  išorę ir „OnVif“ pagalba, peradresavimą į Dahua vaizdo kamerų portą 37777 uždariau. Kuo mažiau portų atidaryta, tuo saugiau.

Dėl TeamViewer. Taip, suinstaliavus ją, kompanija turės pilną priėjimą prie jūsų kompiuterio, bei prie kitų vidinio tinklo resursų. Taipogi priėjimą turės ir tos šalies valstybinės saugumo tarnybos. Bet labai abejotina, kad jūsų privati nuotraukų kolekcija bus paviešinta šios kompanijos ar institucijos darbuotojų, priešingai nei po eilinio įsilaužėlio įsibrovimo.

OSI sluoksniai

Kas liečia OSI sluoksnius, tai vienas Tinklų administratorius paaiškino taip, kad suprasčiau net aš, taigi:

  • 1-asis OSI sluoksnis apima tinklą sudarančius laidus ir kitą aparatinę tinklo dalį.
  • 2-asis OSI sluoksnis apima MAC adresaciją, kurios per akis užtenka vietiniame tinkle.
  • 3-asis OSI sluoksnis apima IP adresaciją, kuri reikalinga norint išeiti iš lokalaus tinklo ribų. Yra ir daugiau, pav. ICMP, ARP, RIP, bet tai mažiau aktualu bendram suvokimui.
  • 4-asis OSI sluoksnis apima TCP (su nusiųstų duomenų gavimo patvirtinimu) ar UDP (nereikalingas patvirtinimas, kad duomenys gauti, kas padidina duomenų siuntimo greitį, bet kyla rizika atsirasti klaidų)  ryšio tarp dviejų tinklo įrenginių užmezgimą.

Ties šiuo sluoksniu paprastai pasibaigia tinklą palaikančios aparatinės įrangos galimybės. Sekančius OSI sluoksnius paprastai palaiko programinė įranga.

  • 5-asis OSI sluoksnis apima autentikaciją autorizaciją (logon/logof)
  • 6-asis OSI sluoksnis apima įvairių simbolių, (pav. ASCII simbolio „$“) keitimą į dvejetainę sistemą (konkrečiu atveju tai būtų „0010 0100“). Taip pat šis sluoksnis apima duomenų kompresiją (su duomenų praradimu arba be), bei siunčiamų duomenų šifravimą.
  • -7-asis OSI sluoksnis apima įvairių programų bendravimo protokolus, tokius kaip „HTTP, HTTPs, FTP, NFS, FMTP, DHCP, SNMP, POP3, IRC, NNTP, SMPT“ ir pan.

Network mask

Konfiguruojant prie tinklo prijungto kompiuterio ar kito įrenginio tinklo nustatymus, reikia nurodyti tokius parametrus

  • Įrenginio IP adresas. Įvedate IP adresą, kuriuo bus pasiekiamas konfiguruojamas įrenginys. Dažniausiai pasirenkamas vienas iš vietiniam tinklui skirtų IP adresų, nors nebūtinai.
  • Subnet Mask. Apie šį parametrą plačiau pakalbėsim truputį žemiau.
  • Default Gatawey. Įvedamas maršrutizatoriaus, sujungiančio vietinį tinklą su išoriniu IP adresas.
  • DNS serverio adresai. Galima suvesti maršrutizatoriaus IP adresą, interneto tiekėjo deklaruotą DNS IP adresą, arba kitų servisų, pav. Google – 8.8.8.8 arba 8.8.4.4; Cloudflare – 1.1.1.1 arba 1.0.0.1. Daugiau apie tai čia.

Subnet Mask adresas yra tarsi lentelė į kurią įrenginys turi žiūrėti prieš kreipdamasis į kitą įrenginį. Jei kitas įrenginys yra tame pačiame lokaliame tinkle, į jį galima kreiptis tiesiogiai. Su Net Mask mes nustatome ribas, pagal kurias kompiuteris supranta jog įrašomas adresas yra lokaliame tinkle ir į tą įrenginį galima kreiptis tiesiogiai apeinant maršrutizatorių (Gatawey). Jei IP adresas į kurį norima kreiptis išeina už Net Mask užduotų ribų, tuomet kreipiamasi į gatawejų ir jam pavedama toliau tvarkyti maršrutą iki užduotojo IP adreso.

Taigi, su Net Mask mes apibrėžiame kokio dydžio yra lokalus tinklas.

Subnet Mask adresas yra kaip ir visi kiti IP adresai sudarytas iš 32bit sveiko skaičiaus. Kaip ir visus kitus IP adresus network mask rašome X.X.X.X formatu – keturi baitukai atskirti taškais.

8bit = 1Byte (baitas)

32bit = 4 Byte (baitai, 4*8 = 32)

Net mask mes dažniausiai matome užrašyta kaip “255.255.255.0“, tokia net mask reiškia jog lokaliame potinklyje mes galime turėti 256 adresus (tiesa praktiškai panaudojami tik 254, nes apatinis ir viršutinis potinklio adresas yra techniniai jų negalima naudoti).

255.255.255.0  <– dvejetainėje sistemoje tas rašosi kaip:
255.255.255.0 = 11111111 11111111 11111111 00000000 = 24-keturi vienetukai pradžioje ir po to 8-tuoni nuliukai.
Net Mask skaičiai nebūtinai turi būti 255 arba 0. Jie gali būti ir kiti, svarbiausia, kad pavertus į dvejetainį formatą iš kairės pusės būtų vienetukai nepertraukti nuliukų pav.
11111111 11111111 10000000 00000000 – 255.255.128.0 ( arba /17)
11111111 11111111 11000000 00000000 – 255.255.192.0 ( arba /18)
11111111 11111111 11100000 00000000 – 255.255.224.0 ( arba /19)
11111111 11111111 11110000 00000000 – 255.255.240.0 ( arba /20)
11111111 11111111 11111000 00000000 – 255.255.248.0 ( arba /21)
11111111 11111111 11111100 00000000 – 255.255.252.0 ( arba /22
11111111 11111111 11111110 00000000 – 255.255.254.0 ( arba /23)
255.255.255.0 dar galima užrašyti taip vadinamu CIDR formatu. Šiuo formatų skaičiukas po pasvirusiu brūkšneliu rodo kiek subnet mask dvinariame skaičiuje vienetukų yra priekyje. Gaunasi taip:
PVZ: IP Address: 192.168.1.1 su netmask 255.255.255.0 galima užrašyti CIDR formatu 192.168.1.1/24
255.255.255.0 = /24  (apima adresų ruožą nuo 255.255.255.0 iki 255.255.255.255)
11111111 11111111 11111111 00000000 (priekyje 24 vienetukai)
255.255.0.0 = /16  (apima adresų ruožą nuo 255.255.0.0 iki 255.255.255.255)
11111111 11111111 00000000 0000000 (priekyje 16 vienetukų)
255.224.0.0 = /11  (apima adresų ruožą nuo 255.224.0.0 iki 255.255.255.255)
11111111 11100000 00000000 0000000 (priekyje 11 vienetukų)
255.0.0.0 = /8  (apima adresų ruožą nuo 255.0.0.0 iki 255.255.255.255)
11111111 00000000 00000000 0000000 (priekyje 8 vienetukai)
252.0.0.0 = /6  (apima adresų ruožą nuo 252.0.0.0 iki 255.255.255.255)
11111100 00000000 00000000 0000000 (priekyje 6 vienetukai)
Kaip jau minėta, lokaliam tinklui praktiškai galima pasirinkti bet kokį IP adresą su „Net Mask“ apibrėžiant tam tikrą adresų diapazoną. Problema tik ta, kad jei tai bus ne standarto priskirti lokaliam tinklui adresai, mes paprasčiausiai internete negalėsime pasiekti tuos adresus naudojančių interneto resursų. Toks adresavimas neturi prasmės, taip, kad ši informacija naudinga tik bendram supratimui. Nors iš kitos pusės, be standartais lokaliam tinklui priskirtų adresų zonų yra ir kitų rezervuotų diapazonų, pav.

Specialūs adresai:

  • 169.254.0.0/16
  • 224.0.0.0/4 – grupinio transliavimo (multicast) adresų sritis
  • 240.0.0.0/2 – rezervuota adresų sritis
  • 127.0.0.0/8 – kompiuterio adresas kreipiantis iš to paties kompiuterio.

O dabar šiek tiek praktikos.

Sakykim yra du kompiuteriai

(1). IP: 192.168.1.2

NetMask: 255.255.0.0

(2). IP: 192.168.2.2

NetMask: 255.255.255.0

Šioje situacijoje (1) kompiuterio NetMask nustatytas taip, kad (2) kompiuterio adresas patenka į nustatytas lokalaus tinklo ribas, tad matys (2) kompiuterį ir galės į jį kreiptis, bet negaus tiesioginio atsakymo, nes (2) kompiuterio NetMask užduotos per mažos ribos, į kurias nepatenka (1) kompiuteris. Antrasis kompiuteris pirmajam atsakymą perdavinės per Gatawėjų. Jei šiame tinkle bus gatawėjus, su Net Mask apimančiu abiejų kompiuterių IP adresus, tai turėtų peradresuoti užklausą teisingam adresatui, bet jei gatavėjaus NetMask per siauras, arba gatawėjaus iš vis nėra, tuomet ryšio tarp kompiuterių negalės būti. (2) kompiuteryje NetMask pakeitus iš 255.255.255.0 į 255.255.0.0 abu kompiuteriai matys vienas kitą ir puikiausiai tarpusavyje susikalbės be gatawėjaus pagalbos.

Klausimas, kam tuomet susisiaurinti „Net Mask“ aprėptį, jei nusistačius maksimalią neiškils problemų su vos ne visa naujai įsigyta įranga su skirtingais IP adresais? Privačiam asmeniui, manyčiau, kad NetMask 255.255.0.0 yra idealus, bet įmonėse su didelių apimčių tinklais stengiamasi nustatinėti NetMask maksimaliai siauros aprėpties. Tai daroma, kad pavyzdžiui per VPN apjungus kelių ofisų ar įmonių tinklus, neprasidėtų hemarojus su skirtingų lokalių tinklų adresacijos persidengimu. Įsivaizduokit koks gali būti malonumas pakeisti kokio 100 ar gerokai daugiau tinklo įrenginių adresaciją iškilus aprašytam konfliktui.

Realiai tai NetMask galima nustatyti net 0.0.0.0, bet tuomet, kad ir kokį IP adresą įrašytumėte, bus laikoma, kad tas adresas yra vidiniame tinkle ir jo peradresacijai nebus kreipiamasi į Gatawėjų o tai reiškia, kad joks išorinio interneto resursas bus nepasiekiamas.

Liteatūra:

  • Kaip užtikrinti namų interneto tinklo apsaugą? – tikrai gerai šią sritį išmanančio specialisto parašytas straipsnis apie maršrutizatoriaus konfiguracijos niuansus. Nors apie daugelį iš jų ir aš užsiminiau, bet jei skaitydami mano parašytą tekstą ne viską supratot, gal ten bus aiškiau. Straipsnis irgi tik supažindinantis su svarbiausiais niuansais, kad žinoti į kurias sritis reikia pasigilinti labiau :).
  • Populiariausi slaptažodžiai pasaulyje: 2018 m., dar vienas 2018 m. sąrašas,
  • Populiariausi lietuviški slaptažodžiai (pasistenkite parinkti tokį slaptažodį, kad jis nesutaptų, ar nebūtų panašus į esančius šiame sąraše): 2019 m. (123456, 123456789, 123123, lopas123, samsung, qwerty, mantas, lopas, lietuva, 12345, katinas, 111111, 12345678, asasas, asilas, nesakysiu, mamyte, saulute, kaunas, 1234567, labas, guardian101, karolis, 123, 123321, kaktusas, slaptazodis, 666666, justas, 1234, kompas, 654321, karolina, vasara, 0, andrius, 1234567890, 159753, zuikis, labas123, marius, mindaugas, kaciukas, angelas, monika, nezinau, lietuva1, edgaras, katyte, killer, saulyte, maziukas, 123123123, tomukas, liutas, drakonas, kristina, 112233, asdasd, lukas, siemens, asdfghjkl, creative, gaidys, 123456a, abc123, martynas, labas1, mamyte1, deividas, motorola, password, sandra, viktorija, asdfgh, edvinas, kakalas, kamile, makaka, gabriele, klaipeda, lopeta, zalgiris, 987654321, flatron, kalakutas, lalaila, mama, naujas, qazwsxedcrfv, gintare, masina, assfuck, qwerty123, arturas, belekas, ernestas, aaaaaa, donatas, master.)
  • Slaptažodžio “Bruteforce“ nulaužimui reikalingas laikas – howsecureismypassword, 6 simbolių slaptažodis nulaužiamas per sekundę, kai 12 simbolių (didžiųjų ir mažųjų raidžių, skaičių ir simbolių kratinys) užtruks iki 3000 metų! Aišku, jei tas kratinys nėra lengvai atspėjamas ar nėra aukščiau esančiam sąraše.
  • Naujas „Wi-Fi“ ryšio standartų žymėjimų sąrašas:
    • Wi-Fi 1: 802.11b (1999)
    • Wi-Fi 2: 802.11a (1999)
    • Wi-Fi 3: 802.11g (2003)
    • Wi-Fi 4: 802.11n (2009)
    • Wi-Fi 5: 802.11ac (2014)
    • Wi-Fi 6: 802.11ax (2019)
  • Nacionalinio kibernetinio saugumo centro Saugumo pranešimai ir rekomendacijos  / Naujienos pav. dėl D-Link maršrutizatorių naudojimo saugumo  – nors nemanau, kad tai turėtų būti vertinama, kaip perspėjimas nepirkti D-Link įrangos. Mano supratimu, tai labai gera kainos/kokybės atžvilgiu produkcija, tik atkreipkite dėmesį į  pavojų galinčius kelti nustatymus.

  • Esaugumas.lt
  • Kaip išlikti saugiam internete

Internetas

Nuo pat pradžių ieškojau geriausio interneto sprendimo savo namo vietovėje, kur net mobilus ryšys ne ypatingai gerai “traukia“, o apie šviesolaidinio interneto paslaugas tai iš vis tik pasvajot galima. Buvau pabandymui paėmęs “Mezon“ “WiMax“ maršrutizarių (tada šis operatorius dar neteikė LTE ryšio paslaugų), bet užlipęs ant stogo ir nepagavęs jokio signalo gražinau įrenginį. Nusprendęs naudotis mobilių operatorių paslaugomis ir išbandęs kelias korteles, apsistojau ties “Tele2“ operatoriumi ir 2014 m. rugsėjį įsigijau “Huawei 593u-12“ maršrutizatorių.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad nors manasis modelis ir palaiko “FDD 2600Mhz“ dažnį, bet  “Mezon“ teikia paslaugas tik “TDD 2600Mhz“, todėl, jei sugalvosiu pereiti pas šį tiekėją, turėsiu keisti ir maršrutizatorių.

Dažnių dalijimo FDD (angl. Frequency Division Duplex) – ryšys organizuojamas dažnių dalijimo būdu, kai atsisiuntimas vyksta vienu dažnių ruožu, o išsiuntimas kitu dažnių ruožu. Tarp šių ruožų numatytas 190 MHz apsauginis dažnių ruožas.

Laiko dalijimo būdu organizuoto abipusio ryšio TDD (angl. Time Division Duplex) kryptys naudoja tą patį dažnių ruožą, tačiau skirtingais laiko tarpais. Perdavimas ir priėmimas vyksta pakaitomis. Bendra ciklo trukmė 10 ms. Tarp perdavimų aukštyn ir žemyn paliekamas apsauginis laiko tarpas.

Kadangi maršrutizatoriaus vidinių antenų signalo neužteko 3G signalo priėmimui, o GPRS ryšio kokybė jau seniai nieko netenkina, ant stogo išsikėliau “Lemonoje“ nusipirktą logoperiodinę anteną ir naudojausi pakankamai kokybišku 3G ryšiu.

a7041

Nors kai maršrutizatorių įsigijau, Tele2 ir teikė 4G ryšio paslaugas, deja, bet jos teikiamos buvo keliuose miestuose, kurių tarpe Vilniaus nebuvo.  Gal po metų naudojimo žaisdamas su maršrutizatoriaus nustatymais ir įjungęs automatinį prisijungimo režimą buvau maloniai nustebintas, kai maršrutizatorius užtikrintai prisijungė prie 4G ryšio tinklų. Kadangi apie Tele2 pradėtą teikti 4G ryšį Vilniaus mieste nebuvo tekę girdėti, nuėjau į jų tinklapį ir radau kad visai neseniai šis ryšys buvo pradėtas tiekti ir Vilniaus ribose.

Dabar kai rašau šią žinutę, 4G ryšiu savo name jau naudojuosi virš metų. Įdomu tai, kad su mano ankščiau įsigyta logoperiodine antena 4G ryšys buvo ne ką geresnis nei su vidine, bet ženkliai geresnis, nei 3G su logoperiodine antena. 3G ryšys ir toliau su vidine antena nebuvo gaudomas. Atitinkamai darau išvadą, kad 4G ryšys yra skvarbesnis. Kadangi 4G ryšio kokybė ir su vidine antena ir su lauko antena buvo vienodas, nematydamas prasmės toliau gaudyti žaibus su ant stogo iškelta antena, ją nuėmiau ir toliau eksploatavau maršrutizatorių su vidinėmis antenomis.

Vis tik ryšio kokybė nebuvo ypatingai gera, pingas retai būdavo geresnis nei 40, o greitis svyravo tarp 5Mb/s ir 8Mb/s. Va, rašydamas žinutę padariau testą:

greitis

Greitis, kaip ir pakankamas, per Youtube prastesnės raiškos filmuką gali pažiūrėti be išankstinio atsisiuntimo, bet, kai žinai, kad galima geriau, norisi tai ir turėti. Pradėjau domėtis sprendimais leisiančiais pagerinti ryšio kokybę. Taigi sužinojau, kodėl mano išorinė antena neužtikrino didesnio greičio nei vidinė. 4G ryšys naudoja dvi tokias pat antenas vienu metu, vieną vertikalios, kitą horizontalios poliarizacijos. Taip vienu metu palaikomi du ryšio kanalai, kas leidžia pasiekti didesnį greitį. Ši technologija vadinasi MIMO, tad jei prireiks antenų 4G ryšio maršrutizatoriui, ieškokit arba MIMO technologijos antenas, arba susiraskite dvi antenas suderinamas su ryšio bendrovių dažniais, vieną pastatykite vertikaliai, kitą horizontaliai ir nukreipkite į stipriausią ryšį užtikrinantį siųstuvą.

Svarsčiau variantą įsigyti antrą tokią pat logoperiodinę anteną, kokią jau turėjau, bet užkliuvo tai, kad jos deklaruota, dažnių juosta pakankamai siaura (800MHz-2170MHz), ir jei sugalvosiu pereiti prie “Mezon“, vėl reikės pirkti naują anteną, nes šis operatorius teikią paslaugas tik 2600Mhz dažnių juostoje.  Tele2 ryšį maniškė antena  apima nepalaikydama tik  2600Mhz, tad nors ir nepilnavertiškai, bet dirbs. Tele 2 palaikomi dažniai: 2G ryšio 900/1800, 3G UMTS 900/2100 MHz. 4G LTE 800/1800/2600 MHz. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad didesnio dažnio (2600Mhz) radijo bangos gali užtikrinti didesnį interneto greitį, bet jos prasčiau sklinda didesniais atstumais, tad tikėtina, kad didesniuose miestuose ryšio tiekėjai labiau orientuojasi į 2600Mhz dažnį, o užmiesčiuose, kur didesni atstumai iki ryšio stulpų, didesnis akcentas daromas ant 800Mhz/1800Mhz dažnių.

a7041

Internete susiradau patikslintą Tele2 800Mhz dažnių diapozoną 811–821 MHz ir 852–862 MHz.

UAB „Bitė Lietuva“ laimėjo teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) iš 791–801 MHz ir 832–842  MHz suporuotos radijo dažnių juostos.UAB „Omnitel“ laimėjo teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) iš 801–806 MHz ir 842–847 MHz suporuotos radijo dažnių juostos (blokas Nr. 3) ir radijo dažnius (kanalus) iš 806–811 MHz ir 847–852 MHz suporuotos radijo dažnių juostos.UAB „Tele2“ laimėjo teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) iš 811–816 MHz ir 852–857 MHz suporuotos radijo dažnių juostos (blokas Nr. 5) ir radijo dažnius (kanalus) iš 816–821 MHz ir 857–862 MHz suporuotos radijo dažnių juostos

Plačiau: http://vz.lt/archive/article/2013/10/11/isdalinti-4g-dazniai-bitei-atiteko-dazniai-su-ipareigojimais#ixzz4DRowCFnR.

Iš čia matom, kad Tele2 800Mhz dažnių diapozone 811–862 MHz antenos stiprinimas pakankamai geras ~7.5Db, 1800Mhz diapozone tikėtinas stiprinimas silpnesnis – truputį virš 5Db. Kadangi mano teritorija ne miesto sąlygose, tad labiau reikėtų orientuotis į 800Mhz diapozoną, kuriame ši antena ir geriau stiprina.

Vis tik dar vienas niuansas, be 2600Mhz nepalaikymo. Šios antenos kaina šiam momentui 24.62 € . Užkliuvo tai, kad Aliexpress galima nusipirkti MIMO standarto anteną vos už $13.98. Aišku, kyla klausimas, koks jos stiprinimas, nes deklaruotas šio žaisliuko 35Db stiprinimas, tai greičiausiai sudėtas kelių dažnių diapozonų stiprinimas (pav. 791 ~ 821 MHz 3Db, 832 ~ 862MHz 4Db / 1710 ~ 1785MHz 3Db / 1805 ~ 1880MHz 2Db / 2500 ~ 2570MHz 4Db / 2620 ~ 2690MHz 3Db plius, kaip standartiškai būna produktuose iš Kinijos – bonusas iš lempos ~50%). Bendroje sumoje ir susidarytų tie deklaruoti 35Db, bet realiai aprašymo apie šių antenų stiprinimą niekur neradau, tad dabar galima tik spėlioti.

Papildysiu šį jau trijų metų senumo įrašą (2019-08-15). Pavyko užtikti minėto pavyzdžio anteną už mažiau nei 4€ (vat kaip stipriai jos atpigo ir štai kokia reali jų kaina 🙂 ). Deklaruotas stiprinimas truputį mažesnis, nei buvo deklaruojamas ankščiau – „tik“ 28dB, bet pagal išvaizdą, tai absoliučiai ta pati antena, kuriai ankščiau buvo garantuojami 35dB. Taigi, grynai „mokslinio tyrimo“ vardan nepagailėjau tokios pinigų sumos, nusipirkau ir gyvai pratestavau šį stebuklą :).

Norėčiau atkreipti dėmesį į vidinę mažosios antenos sandarą. Ten nufotografavau savo antenos vidurius, bei Aliekspres`e radau išdarytą tokią pat anteną bet jau su kitokiais viduriais. Abiem atvejais akivaizdžiai matosi, jog abu antenų laidai pritvirtinti tuose pačiuose taškuose, tad apie MIMO realiai galima pamiršti. Tai ne MIMO antenos.

Visas antenas testavau tame pačiame kambaryje, kaip ir stovėjo maršrutizatorius. T.y. jos testuotos pastato viduje, signalą silpnino namo sienos.

Integruota maršrutizatoriaus „Huawei B525S-23A“ antena rodė tokias signalo stiprumo reikšmes:

  • RSRQ: -17dB
  • RSRP: -104dBm
  • SINR: 6dB

„28dB“ Kiniška antena už nepilnus 4€:

  • RSRQ: -16dB
  • RSRP: -106dBm
  • SINR: 4dB

Dvi ~7.5dB – 5dB Elpa.lt antenos (apie kurias bus kalbama šiek tiek žemiau), sumontuotos viena vertikaliai, kita horizontaliai, taip organizuojant MIMO standartą:

  • RSRQ: -14dB
  • RSRP: -92dBm
  • SINR: 3dB

Šių parametrų reikšmės:

  •  RSRQ  – Rodantis priimamo nešančiojo signalo kokybę (Quality ). Reikšmė paprastai būna nuo -19.5dB (bloga) iki –3dB (gera))
  • RSRP – Rodantis priimamo nešančiojo signalo stiprumą (Power). Reikšmė paprastai būna nuo –140dB (blogas) iki -44dB (geras))
  • RSSI– (Received Signal Strength Indication) jis apibendrina RSRQ ir RSRP reikšmes, tad jei matomas šis parametras į tuos du galima nežiūrėti.
  • SINR– Rodantis vertinamo signalo ir triukšmo lygio santykį. Jei signalo ir triukšmų stiprumas būtų vienodas, reikšmė būtų 0dB, jei triukšmai būtų stipresni nei signalas, tai reikšmė būtų neigiama, kai signalas stipresnis už triukšmus, tai reikšmė teigiama. Pas mane, kai signalas buvo pakankamai geras reikšmė būdavo apie 7dB, kai prastesnis apie -2dB.

LTE-Signal-Strength

Ta pigioji antena signalą gaudė panašiam lygyje, kaip ir integruota modeme. Nors interneto greitis atrodė prastesnis. Priežastis paaiškėjo, kai išardžiau anteną ir paaiškėjo, kad tai ne MIMO antena. Kai su Elpa.lt antenomis youtube žiūri HD raiška be jokių problemų, su ta pigiaja antena internetas vos vos kruta, ką jau kalbėti apie youtube. Jų įsigijimą galima pateisinti nebent tuomet, jei norima anteną iškelti pav. už lango. Nors Elpa.lt tokiu atveju stiprintų vienareikšmiškai geriau, bet toji pigi yra labai maža, ir estetinis jos vaizdas geresnis, bet jei norite rimtesnio stiprinimo, ieškokit geresnių antenų už tą „mažylį“. Vis tik, jei jau susigundysit šiuo mažyliu, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, jog tai ne MIMO antena, tad realiai tokių mažų antenų reikėtų dviejų, o tuos antrus laidus iš antenos reikėtų pamiršti.

Šis testas dar kartą patvirtino seną rusišką posakį, “ant sandėliuko parašyta „penis“, o ten malkos“. Nėra toje mažoje antenoje deklaruotųjų 28dB, oi nėra :).

Taigi, buvo iškilęs klausimas, kokią anteną įsigyti ir čia buvau užklausęs patarimo. Dėkui niuniauskui už greitą atsakymą su tikrai gera nuoroda. Jo pasiūlyta Elpa.lt pirmiausiai sudomino patrauklia kaina, konkuruojančia su produktais iš Kinijos (deja, bet šiai dienai 2017 m. Elpos antenos kaina jau nėra patraukli, apie tai šiek tiek žemiau). Logoperiodinėmis antenomis aš pasitikėjau labiau, nes su jomis esu pažįstamas ir žinau, kad jos tikrai veikia. Be to maloniai nudžiugino gražios antenos stiprinimo skalės. Ši antena  labai gerai stiprina kaip tik tame diapozone, kuriame ir reikia norint gero 4G ryšio, priešingai nei mano seniau turimoji. Ankstesnės nors ir platesnis stiprinimo diapozonas, bet geriausias stiprinimas yra man neįdomiame diapozone, o mane dominančiame, kaip minėjau  ~7.5Db ir 5Db. Elpos antenoje 800Mhz dažnių diapozone stiprinimas panašus ir yra – virš 7Db, o aukštesniuose dažniuose 1800Mhz ir 2600Mhz – siekia ~10Db. Taigi dirba visuose trijuose mane dominančiuose dažniuose ir stiprina pakankamai gerai. Nieko keisto, ankstesnę anteną įsigijau, kai dar 4G ryšys tik, tik ateidinėjo į Lietuvą, tad ir projektuota buvo labiau orientuojantis į 2G ir 3G darbinius dažnius, o šią panašu, kad suprojektavo jau pritaikydami ir 4G ryšiui. Beje, pirkdamas pabendravau ir su asmeniu suprojektavusiu tą anteną :). Taigi, nusipirkau lietuvišką prekę, už tikrai labai konkurencingą kainą net lyginant su kinietiškomis.

Kadangi jau turėjau vieną anteną, iš pradžių buvau nusprendęs neišlaidauti ir iš Elpos įsigijau tik vieną, kurią sukomplektavau su jau turima. Taigi, grįžau namo ir išbandžiau namų sąlygomis. Gautas rezultatas maloniai nudžiugino, tandemas veikė pakankamai neblogai.

testuojamas tandemas

Viršutinė antena senoji “Lemonoje“ įsigyta nepalaikanti 2600Mhz dažnio, o mažesnioji apačioje iš Elpos.

greitis

Užkliuvo prastesnis pingas, bet atkreipiau dėmesį, kad skiriasi serverių adresai, su kuriais susijungiama testuojant. Pagalvojau, kad gal tai gali turėti įtakos, tad pabandžiau pakeisti serverį ir rezultatas nudžiugino, pingas daug geresnis :).

greitis

Ankščiau bandžiau surasti geriausią signalą sukiodamas anteną ir žiūrėdamas į modemo tinklapyje rodomą signalo stiprumo indikaciją. Prasukęs aplink, suradęs kelias pozicijas į kurias nukreipus signalo stiprumo skalė padidėdavo, paleisdavau interneto greičio testą ir pasilikau prie didžiausio greičio pusės. Aukščiau nurodyti testų rezultatai yra būtent tokiu būdu nustatytos antenos atveju.

Visai neseniai iškilus problemų su ryšiu, į mobilų telefoną pasrsisiunčiau kelias programas rodančias informaciją apie artimiausius ryšio retransliavimo stulpus ir viena iš jų OpenSignal buvo būtent ta, kurios man ir reikėjo. Ji parodė tikslią kryptį iki retransliatoriaus bokšto, su kuriuo mobilus telefonas turėjo stipriausią signalą. Su šios programos pagalba, pakoregavęs antenos kryptį gavau tokį rezultatą:

6141395212

Antena vis dar namo viduje, nes ant stogo lipti su paprastomis kopėčiomis jau nenoriu, o stacionarių, kurias, beveik prieš metus bandžiau užsakinėti e-metalurgija.lt, vis dar neturiu pagamintų, tad dabar ši problema sprendžiama teisme. Vat kas būna, kai ką nors darai ne pats, o bandai užsakyti pas tuo besispecializuojančius. Bet ne apie tai aš norėjau pasakyti :), situacija ta, kad antenos vieta visais trim atvejais nepasikeitusi, pasikeitė tik antenos kryptis, bei lauko sąlygos. Nepamenu, kokios sąlygos buvo, kai dariau pirmesnius testus, bet pastarąjį kartą testą bedarant, sąlygos buvo idealios, lietaus, galinčio blokuoti signalą nebuvo, švietė saulė, tad tikėtina, jog visa drėgmė ant medžių lapų, po naktį iškritusio lietaus bus išdžiovinta. Taigi, kai nustatinėsite antenos kryptį, pasinaudokite tam skirtomis programomis :).

Gal po metų ekspluatacijos dviejų skirtingų antenų, nusprendžiau įsigyti antrą tokią pat anteną iš Elpos, kad abi antenos būtų vienodos. Po pakeitimo, ryšio kokybė ir atitinkamai interneto greitis šiek tiek pagerėjo. Vis tik, užkliuvo, kad Elpoje pasakė, kad ta antena jau pabrango, ir jos kaina virš 20 € (o reikia dviejų, tad bendra kaina virš 40€). Nebūčiau iš anksčiau turėjęs pirmosios, tai dviejų antenų už tokią kainą tikrai nebūčiau pirkęs. Taigi, tų antenų šiai dienai jau negalėčiau rekomenduoti, kaip gero pasirinkimo. Taip, jos ryšį stiprina pakankamai, bet kaina šio produkto, jau nėra tokia patraukli, kokia buvo ankščiau, o ir stiprinimas nors ir neblogas, bet ir ne pats geriausias, tad galima surasti ne ką prastesnių variantų už patrauklesnę kainą, arba už panašią, geriau stiprinančių.

Papildomos literatūros sąrašas: