Pirmas sandarumo testas

Priimta, kad statant sandarų namą, prieš darant apdailą, padaromas pirmas sandarumo testas, kad galima būtų ištaisyti broką, taigi pats metas pirmąjį testą padaryti ir man, kaip tik ir langai sureguliuoti. Taigi skambinu www.termas.lt firmos atstovams, tariamės dėl laiko ir jiems atvažiavus pradedam sandarumo testą. Paklausiau, koks jų praktikoje, pasitaikė geriausias rezultatas atliekant pirmąjį sandarumo testą,  atsakė kad 0,75. Pasakiau, kad tikiuosi, jog mano rezultatas bus geresnis, tikiuosi viršyti 0,6 karto oro kaitos reikalavimą iš karto, bet maža kas, paliktas skylutes konstrukcijoje vis tiek reikia užtaisyti.

Taigi paruošiamieji darbai, susineša įrangą į patalpas, į duris sumontuoja sandarumo tikrinimui skirtą įrangą su ventiliatoriumi, pasirašom darbų atlikimo sutartį, apžiūrim mano name komunikacijas kurios kerta išorinį sluoksnį dėl poreikio užsandarinti, o tai yra kanalizacijos vidinis alsuoklis su vožtuvu, bei į stogą vedantis 110 kanalizacijos vamzdis skirtas visokios įrangos, montuojamos ant stogo pajungimui. Buvau nusprendęs, kad taip bus patikimiau, nei vėliau atsiradus poreikiui, gręžti stogą tuo keliant problemų sandarumui, bei stogo hidroizoliacijai. Kadangi vamzdį į stogą apklijavęs pleistru buvau jau anksčiau, o prieš atvažiuojant testuotojams alsuoklį buvau nuėmęs pats ir vamzdį užsandarinęs akle, papildomai sandarinti nieko nereikėjo. Vėliau apėjo visą namą su lazeriniu matuokliu, susižymėjo patalpų dydžius, tam kad galėtų tiksliai suvesti patalpose esančio oro kubatūrą, išmatavo pirmo aukšto oro temperatūrą, kuri buvo 17C. Taigi, pradedami sandarumo testai.

Pradedamas testas orą išpučiant į lauką. Po kiek laiko  testuotojas eina užkimšti kelias skyles ventiliatoriuje specialiais guminiais sandarikliais. Dar kelios minutės  ir testuotojas vėl einama guminėmis tarpinėmis užkimšti dar keletą skylių. Dar po kiek laiko, užkišamos visos likusios skylės. Dar po kiek laiko testuotojas vėl prieina prie ventiliatoriaus, nuima dangtį ir pleistru užklijuoja dvi iš keturių skylučių, kaip supratau skirtų ventiliatoriaus variklio atsukimui ar reguliavimui, pasakant, kad taip dar jų praktikoje nebuvo :). Man paklausus, kokio rezultato galima tikėtis, vienas testuotojas sako, kad bus koks 0,36, kitas, kad gal ir kokį 0,11 trauks. Taigi, testas pradedamas iš naujo ir laukiam rezultatų.

Rezultatas 0,08495 šokiravo visus.

Vienas testuotojų pradeda nerimauti, gal vamzdeliai bus užsikimšę, bet kitas į tai atsako, kad ką tik kitą namą testavo ir nustatė oro kaitą 5,5 karto per valandą, nerealu, bet vis tiek pirmasis nueina patikrinti įrangos.

Grįžta, apsuka ventiliatorių į kitą pusę, bus matuojamas sandarumas sukeliant slėgį namo viduje. Testavimo metu kontroliniai rodmenys panašūs, kaip ir pirmojo testavimo metu. Testo rezultatas 0,08645

Bendras namo sandarumo rezultatas 0,08570, suapvalinus 0,09.

Testuotojas iškart perspėjo, kad sekantį kartą atliekant testą idealiai toks pats rezultatas gautas nebus, nes kiekvienas atidarytas ir vėl uždarytas langas gali turėti jau kitokį sandarumą, plius begalė kitų niuansų.

Kadangi buvo susitarta, jog bus ieškomi nesandarumai, matuotojai abejodami, kad juos pavyks surasti, name slėgį sumažina iki atrodo ~n70 dydžio. Pasak testuotojų, jei mano name sandarumas būtų užtikrintas sandarinimo plėvelių pagalba, tokio slėgių skirtumo sukelti nebūtų galima, nes pradėtų plyšinėti plėvelės.

Nusprendžiam, kad viso namo tikrinti dūmais nėra prasmės, iškart einam prie varstomų langų. Na ir rezultatas toks, kad didžioji dauguma varstomų langų vis tik minimalų dūmų kiekį praleidžia. Užkliuvo tai, kad viename lange, virtuvės varčioje, dūmai patenka per lango apačioje esančia drenavimo skylutes, o į patalpas iš lango skverbiasi per rankeną.

Kadangi antrame aukšte problematiška tikrinti su dūmų pagalba, pasitelkiamas termovizorius, ir sandarumo problemų ieškoma su juo. Viename lange pamatoma labai didelė tamsi dėmė tarp rankenos ir viršutinės lango dalies. Kituose languose tokių ryškesnių tamsių dėmių nesimato. Testuotojas žvilgteli ir į namo kampus, jie tamsesni, paklausus, ar didelis brokas, atsako, kad čia skalė tokia, temperatūros skirtumas nesudaro nė vieno laipsnio. Antro aukšto sienų paviršiaus temperatūra 21C.

Užkliuvo, kad kai termovizorius nukrypo į stiklą kampu, tai nuo stiklo atsispindėjo žmonės, tarsi nuo veidrodžio. Vaizdas buvo labai ryškus, matėsi net drabužių nelygumai, į mano pastabą sureagavęs testuotojas pakėlė termovizorių į mano aliuminio plėvelę, ten irgi pasimatė šiltos dėmės, atsispindėjusios nuo žmonių šilumos. Buvau tuo irgi nustebintas. Tikėjau, kad aliuminio plėvelė dirba, bet kad  net esant tokiam nedideliam temperatūrų skirtumui, kaip tarp sienų ~21C ir žmogaus kūno -36C, nesitikėjau.

Baigus nesandarumų paieškas, pažadėjo sandarumo ataskaitą atsiusti paštu. Taigi gavau ir asmeninius duomenis paslėpęs po juodu “markeriu“, dalinuosi su Jumis:

Man pateiktoje testavimo atskaitoje pateikta įrangos kalibravimo ir patikrinimo aktas.  Jo neplatinsiu.

Apgailestauju, kad testavimo metu, neturėjau padoresnio fotoaparato, tad vaizdą fiksavau parankinėmis priemonėmis.

Po kelių metų sužinojau, kad Šiauliuose karkasinis namas pasiekė geresnį sandarumą.

Įrašo “Pirmas sandarumo testas” komentarų: 31

  1. Sveikas. Sveikinimai puikus rezultatai! Investicijos ir smulkmeniskas poziuris i detales pasiteisino.
    Kiek toks testas kainuoja? Kokios sandarinimo priemones pareikalavo minimaliu islaidu ir jusu nuomone, labiausiai prisidejo prie tokiu geru sandarumo rezultatu?

    • Sveikas.

      Dėkoju už sveikinimus.

      Šis testas man asmeniškai kainavo 430,00 Lt. Kainą pasakė išklausinėję smulkmenų apie mano namą, tokių kaip plotas, kubatūra, stogo konstrukcija ir pan.

      Visos sandarinimo priemonės kainavo ir nemažai. Brangiausia bet efektyviausia, vis tik buvo PUR putų purškimas, kainos tiksliai dabar nepasakysiu, bet kažkur ~10000,00 Lt. Iš kitos pusės, profesionaliai montuojami langai su užsandarinimu netoli to kainuoja, aš mokėjau tik už langų sumontavimą, palyginus kapeikas, bendroje sumoje, gavosi truputį brangiau, nei langų montavimas su jų užsandarinimu, bet aš gavau ženkliai kokybiškesnį užsandarinimą, be to, ne vien langų, bet visos namo konstrukcijos, plius minimalus namo apšiltinimas. Primečiau, kad mano namas, vien tik su putomis ir mūru buvo ~R3 šiluminės varžos.

      PUR putas, kaip didžiausią tikėtiną sandarumo šaltinį vardino ir testuotojai. Manau gelbėjo ir bitumo su aliuminiu juostos, kuriomis apklijavau langus. Per langų montavimo vietas dūmų prasiskverbimo nepastebėjom.

      Priemonės brangios, bet pagal efektyvumą manau vertos tų pinigų. Nors iš kitos pusės, nereikėtų pamiršti ir mano mėnesio darbo lyginant putų paviršiaus, kad būtų galima ant putų klijuoti putplastį. Jei tai būčiau daręs ne pats, net neįsivaizduoju, kiek tai būtų kainavę.

      Ai, tiesa, pati pigiausia ir efektyviausia priemonė buvo langų reguliavimas, kurį man padarė tos pat savaitės pradžioje. Už šią priemonę papildomai nemokėjau nė kapeikos :).

  2. Dar kartą sveikinu su rekordiniais rezultatais.
    Idomi informacija dėl plėvelių naudojimo karkasiniame name. Man jos niekada neatrodė patikimos. Man irgi įdomu kaip tas “besaikis“ sandarumas atsispindės namo šildymo išlaidose.

    Dar tokia idėja kilo. O jeigu putplastį pritvirtinti prie mūro smeigėmis su 5 cm tarpu ir tą tarpą užpūsti su PUR? PUR ir yra klijai. Tik kažin ar neišpūstų.

    • Primečiau su PHPP, tai nuo 0,6 iki 0,09 padidėjęs namo sandarumas sumažino metinį šilumos suvartojimą per 3kWhm2. Bet kokiu atveju, rekuperacija tuo veiksmingesnė, kuo namas sandaresnis. Tiesa, apie rekuperatorius, kuriuose atitirpinimas užtikrinamas disbalansuojant oro srautus aš tikrai galiu užmiršti, nors ir visiems, kas stato EE namą,į tokius neverta žiūrėti. Nesuprantu, kaip veikmės PN`e jis dirba.

      Dėl tavo idėjos, tai ji turi pagrindą, aš ir apie kažką panašaus mąsčiau, bet visą namą man nupurškė per dvi dienas, nesugalvojau, kaip putplastį aplink visą namą taip greitai įtvirtinti. Kad ši idėja teisinga, žinau, kadangi ŠVYKŲ PUR purškimo specialistas man davė nuorodą su Youtube filmuku, kuriame matėsi, kad purškiama prisilaikant šio principo.

      Toks purškimo būdas būtų pats geriausias, jei tik sugalvoti, kaip putplastį pritvirtinti, nes mėnesį lyginti PUR paviršių, tai labai neracionalu, plius kai PUR, būtų ir putplastį suklijavęs. Dėl idėjos su smeigėmis, nežinau, vis tik putų plėtimosi jėga didelė, nors ir kietesnės plečiasi mažiau. Gali besiplėsdamos putplastį sulaužyti. Reikėtų testuoti.

  3. Radau neblogą variantą kaip galima būtų tvirtinti putplastį su 3-4 cm tarpu nuo sienos

    Nors tikriausiai tektų tankiau prisukti ir kaina taptų neadekvati

    • Aš matau kitą problemą. Pakankamai mažas tarpelis 5cm, tai užpurškinėti putas reiktų po kiekvieno putplasčio eilės suklijavimo, o tai reiškia, kad putų purškimas užtruks ilgiau nei purškėjai užtruktų paprastai.

      Bet pats principas man labai patiko. Manyčiau, kad šia linkme turėtų judėti PUR užpūtinėjimas.

      Dėl kainos, tai nemanau, kad su didesniu smeigių kiekiu būtų per brangu. Vis tiek atsimeta putplasčio klijai, PUR lyginimas, kur aš sugaišau apie mėnesį su pastolių nuoma ir kitomis išlaidomis. Darant šiuo principu, bendra kaina ir darbų kokybė būtų aukštesniame lygyje.

  4. Įmetu nuorodą, kurią esu gavęs iš Švykų specialisto besispecializuojančio PUR putų pūtime Žilvino. Filmuke naudojamas atvirų porų poliuretanas, bet galima pritaikyti ir su uždarom porom, tik kol kas Lietuvoje dar nenaudojama:

    Čia dar jo žodžiai, kuriuos jis parašė, apie PUR pūtimą stogui.
    Apšiltinus 25 cm storio uždarų porų putų poliuretano sluoksniu, šiltinamojo sluoksnio šiluminė varža R=10,41 m2K/W (pagal STR 2.05.01:2005 “Pastatų atitvarų šiluminės technika” reikalavimus), arba R=8,33 m2K/W (naudojant NTL-01-057:2010 techninio liudijimo 1-oje lentelėje nurodytą deklaruojamą šilumos laidumo koeficiento vertę po sendinimo (25 metų eksploatacijos laikotarpiui)). Tokio storio turėtu pilnai pakakti, nes namas bus pilnai užsandarintas.

  5. Ar teisingai skaiciuoju? 3kw x 150kvm= 450 kw x 0.5 lt = 225 lt per metus tai jei Jus isleidot apie 10000 lt tai atsipirks po mazdaug 35 metu. Jei skaiciai teisingi tai tada vargu ar verta. Nors tikrai ispudinga. 🙂 o ar neuztektu tinkavimo ir klyjavimo NEPS’o per sukas (jei sienos lygios)? Nejaugi tinkas yra toks nesandarus?

    • Neteisingai skaičiuota iš principo. Kai kalba eina apie EE namą, negalima imti vieną mazgą ir skaičiuoti jo atsiperkamumą. Kai statai EE namą reikia skaičiuoti visus mazgus ir tik visų mazgų atsiperkamumą kartu. Taip pat, prie rezultato reikia pridėti ir tai, kad aš šiais metais absoliučiai nesirūpinau namo šildymu, o name šilta, kai dirbu, tai po namą su maikute vaikštau. Komfortas kaip bute. Beje, šiai dienai aš turiu namą su daline apdaila, o jo pastatymui išleidau panašiai, kaip kainuoja dvigubai mažesnio ploto, naujos statybos butas su daline apdaila. Beje, ir namo šildymo kaina, šildant elektra irgi bus maždaug tokiame pat lygyje, kaip dvigubai mažesnės kvadratūros naujos statybos buto, šildomo pigesniu centriniu šildymu. Taip, kad tikrai nesutinku su skaičiavimo metodika, kai imamas vienas mazgas ir skaičiuojama jo atsiperkamumas. Kategoriškai nesutinku. Tai absoliučiai netinka EE namui. Čia tik visuma duoda rezultatą.

      Beje, dar dėl to skaičiavimo. 3kWh/m2 metams tai skirtumas nuo 0.6 iki 0.09. Skirtumą tarp 5,5 oro kaitos per valandą iki 0,6 karto, PHPP programa, mano namo atveju, įvertino jau ne 3kWh/m2 metams, o visais 35kWh/m2 metams. Čia tik energijos sąnaudų skirtumas dėl mažesnio namo sandarumo. Kad pasiekti 0.6 reikės išleisti mažiausiai ~6000-7000 Lt vien už sandarų langų montavimą, nekalbant apie pinigų sumą išleistą kitų mazgų sandarinimui ir vėliau taisant nesandarumus. O prie mano ~10000 išleistų už PUR putas, reikėtų pridėti mėnesio darbą, lyginant putų nelygumus, bei pastolių nuomos kainą.

      Dėl paprastų priemonių, tai noriu atkreipti dėmesį, į testuotojų teiginį, kad pats geriausias rezultatas, pirmą kartą testuoto namo sandarumo buvo tik 0.75 oro pasikeitimo patalpose karto per valandą, ir tik po klaidų taisymo pasiekiamas rezultatas geresnis, nei 0.6 kartai. Mano rezultatas 0.09 yra iš pirmo karto, ruošiantis taisyti nesandarumus, bet manau, kad sandarumui galiu daugiau dėmesio neskirti. Retas kas ir daug dėmesio skirdamas klaidų taisymui pasieks mano rezultatą nenaudodamas panašių priemonių.

      Bet 0.6 oro kaitos rezultatą žinoma, kad galima pasiekti ir su paprastesnėmis priemonėmis, nei PUR putų purškimas, o tai jau tenkina ir PN ir A, A+ ar A++ namo reikalavimus.

      Neagituoju naudoti PUR namo sienų purškimui. Aš pats nemanau, kad antrą kartą ryžčiausi šiam sprendimui, tomis pat sąlygomis, kaip dariau dabar. Pabandyčiau pakombinuoti kažką panašaus, apie ką mes dabar diskutuojam su “Bangų namo“ blogo autoriumi.

      Jei klausiate, tik apie tinkavimą ir putplasčio klijavimą, tai tokių priemonių žinoma, kad neužteks aukštesnio lygio namo sandarumui. Pas mane atvažiavo ištestavę kitą namą, kurio sandarumas buvo 5.5 kartai oro kaitos per valandą. Tai buvo senos statybos namas. Manot jame žmonės gyveno sienų neištinkavę? Taip, putplasčio greičiausiai nepriklijavę, bet putplastis absoliučiai neskirtas namo sandarumo užtikrinimui, priešingai, nei tinkas, bet vien tinko ženkliai per mažai.

      Kaltas ne tinkas. Tinkas pakankamai neblogai užtikrina sandarumą. Kaltos visos sujungimų su tinku vietos – ties langais, ties grindimis, ties mūrlotu, ties perdangomis, ties gegnėmis, ties ortakiais ir visur kitur, kur tik yra sujungimai.

  6. As net nebandau teigti kad EE namas yra per brangus ir neapsimoka. As visikai sutinku kad tik tokie namai turi but statomi ir projektuojami. Siuo metu pradedu statybas tikrai silto namo ir bandau ieskotis sprendimu kurie pades namui tokiam tapti. Apie 5.5 sandarumus as net nesneku. As tik bandau teigti ar tikslaiu klausiu jusu nuomones ar pritarimo kad statant beveik ar visikai pasyvu nama sis sprendimas, kad ir koks jis superinis sandarumo prasme yra brangus ir vargu ar atsiperkantis. Juk galima ir metra neoporo uzsidet. Ir mane is tikro ne kaina labiausiai gasdina o laikas kuris bus reikalingas viska nudrozt.

    • Nenorėčiau teigti, kad mano sprendimas geras ar blogas. Mano atveju, kaina gavosi pakankamai patraukli, nes namo sandarumą užtikrinant kitomis priemonėmis, gal net brangiau būtų gavesi. Mėnesis darbo statybose, tikrai neilgas laiko tarpas, kai kalba eina, apie jau trečius metus vykstančias statybas. Nesiūlyčiau priimti tokius greitus ir kategoriškus sprendimus statybų klausimais. Čia labai retai būna (jei iš vis būna) atsakymas, kad daryk tik taip, o jei jau sutiksi taip teigiantį, žinok, tas žmogelis, kuris taip teigia, paprasčiausiai vaidina daug išmanantį, o praktiškai, nežino apie kitų variantų galimybę.

  7. Dabar ideja/zaibas atejo :))) – o jei nama istept hidroizoliacija, idomu kaipsu sandarumu butu?

    • Būtų brangu. Gal ir sandaru, bet brangu, garantuotai. Naudos išskyrus sandarumą nebūtų, nebent mažesnis laidumas garams, bet kai yra ekonomiškai tinkamesnių sprendimų, ties šiuo apsistoti neverta.

      • Abejoju kad brangu -15 -20 lt kvadratas. Bet paskaites jusu bloga radau kita galima beda del kurios Jus netepet gruntu vidaus sienu pries tinkavima – prie blokeliu nelips putplascio klyjai nes I juos irgi neisigers vanduo. O kokie dar yra ekonomiskai tinkamesni sandarinimo sprendimai?

      • jei rimtai, nelabai supratau, prie ko čia vidaus sienų gruntavimas ir putplasčio klijavimas iš išorės?
        Jei būčiau iš vidau nutepęs paviršių drėgmės nepraleidžiančiu gruntu, nebūtų lipęs vidinis tinkas. Putplasčio klijavimui, tai jokios įtakos neturėtų.

        Kiti sprendimai, nebūtinai geresni. Galima iš vidaus apklijuoti garui nelaidžiomis plėvelėmis, kurių 1m2~1Lt. Galima nutinkuoti sienas, o sujungimams naudoti visokias sandarinimo juostas. Bet kokiu atveju, sprendimų daug, bet visi turi, tiek trūkumų, tiek ir pliusų. Aš pasirinkau, Lietuvoje mažiau įprastą sprendimą. Rezultatą matom, bet šis būdas irgi turi nemažai trūkumų.

  8. Esmė būtų kažkurio sienos sluoksnio užliejimas. Šiuo atveju tai buvo PUR vienalytė masė tarp putplasčio ir mūro. Kitas atvejis galėtų būti liktinių klojinių siena, kuri taip pat idealiai sandari, bet turi kitų trūkumų. Išliejus iš betono monolitinę dėžutę ir idealiai užsandarinus visas jos angas galima tikėtis panašaus rezultato.
    Kad ir koks būtų mūras ar karkasas jis vistiek turės plyšių, nes nėra vientisa masė. Padėtį taiso tinkas, bet jis yra vidinėje sienos dalyje, kurią labai daug kas kerta ir pridaro skylių. Taip pat tinkas yra per plonas ir dažnai atsiranda įskilimų. Idealiu atveju tas sandarumo sluoksnis turi būti viduryje sienos, kur ir yra montuojami langai. Juos lengva sujungti su viduryje sienos esančiu sandarumo sluoksniu. Taip pat toks sluoksnis bus mažai kertamas, nes visos vidaus inžinerinės komunikacijos liks vidinėje pusėje. Toks viduryje sienos esantis daugiau 3 cm storumo užlietas sluoksnis ir yra teisingiausias kelias siekti aukščiausio ilgalaikio sandarumo.

    • As statysiu is silikatiniu bloku pertepant ir tarpus kad nebutu kiaura. Silikata pasirinkau nes jo tiesiog didesne dali turiu plius silikatas turi tikdai geras silumos akumuliavimo savybes. Perdangos lietos. Aisku nezinau kiek to akumuliavimo isgausiu nutinkavus sienas. Putu apipurskimas yra labai geras dalykas bet kaina ir darbo laikas man per dideli. Langus apklyjuot planuoju taip kaip Jus Mintai. Didziausi sandarumo skauduliai pakol man atrodo bus sie: grindu sujungimas su siena ir paciu blokeliu galimi nesandarumai. Kas jeigu isore nutept latex gruntu? Ar lips putpascio klijai? (Smeigiu nedesiu) Kaip spresti grindu ir sienos sujungimo sandarumo klausima?(O gal cia jokiu problemu nebus)? Aciu.

      • Dėl tarpų pertepimo nemanau, kad tai būtina, siena iš vidaus vis tiek bus tinkuojama ir jei tikėti specialistų teiginiais, tinkavimo šiai problemai spręsti, turėtų užtekti.

        Nutinkavus sienas jos ir perims pirmų valandų šilumos akumuliavimą, tad šiam reikalui, mano supratimu labiau turėtų tikti kalkinis tinkas, kuris yra laidesnis šilumai, tad greičiau ir daugiau šilumos galės įsisavinti, ar esant reikalui, atlaisvinti.

        Sienų purškimas PUR, kadangi apie jį jau žinau truputį daugiau, galiu pasakyti, kad yra visai neblogas sprendimas, o ir kaina jo yra visai priimtinose ribose. Namo sandarumo užtikrinimas kitomis priemonėmis, nemanau, kad kainuotų pigiau. Vis tik dėl tolimesnio apdirbimo, laiko sąnaudos pakankamai didelės. Šią problemą reikėtų spręsti ir mano nuomone, tai išsprendžiama, nors dar praktiškai netaikoma.

        Dėl savo sprendimo, langus apklijuoti ne specialiomis tam skirtomis plėvelėmis, o bitumo, dengto aliuminiu juostelėmis nesigailiu. Manau, šis sprendimas leido užtikrinti aukštesnio lygio sandarumą ir apsaugą nuo garo.

        Dėl grindų sujungimo su sienomis, pasakyti negaliu. Mano atveju tai nebuvo didelė problema, nors praktikoje pasitaikanti. kadangi apie šią problemą buvau girdėjęs, buvau pasiruošęs, po sandarumo testo šią problemą nustačius, perimetru pereiti, su tomis pačiomis juostomis, kaip ir palei langus, bet po testo, šios minties atsisakiau, kaip mano atveju neaktualios. Pačių blokelių nesandarumus, manau pakankamai neblogai užsandarins tinkas.

        Dėl latex grunto, tai jį palei mano langų arkas pamatę tinkuotojai, perspėjo, kad prie jo tinkas nelips, todėl paviršių vėl gruntavo dar kitu gruntu, bet aš į smulkmenas nesigilinau. Antro aukšto lubas, prieš išklijuojant aliuminio plėvele, taipogi nutepiau latexiniu gruntu. Tapetų klijai prikibo puikiausiai. Vis tik šis tinkas neužsandarins didesnių plyšių, tokių, kaip sudūrimai tarp blokelių. Tam jis neskirtas.

    • praeita savaite snekejau su tinkoriumi del bpicf vidiniu sienu tinkavimo. Tai sake sienas butina armuoti kokybisku metaliniu tinklu. Tinklo 1m2 kaina kainuoja 14lt, dar prideti reikia pacio tinkavimo kaina (darbas+medziagos) 20ltm/m2. Iseina minimum 34lt/m2. Sake kai kurie klientai naudoja plastikini tinkliuka, kuris tam reikalui nelabai tinka, bet jo kaina pigesne.
      Man idomu kaip bpicf sienas vidines sutvarko jei netinkuoti, tai gipso plokstes klijuoti?

      • Negaliu dar tvirtai teigti, kad tinkuoti be tinkliuko teisinga, bet ant savęs išbandžiau ši variantą. Kovo menėsį bus metai kaip ištinkuotos sienos, jokių problemų nematau. Svarbiausia name palaikyti pastovią temperatūrą, tada vidinis polistirolis nejudės ir niekas netrūkinės. Ši sprendimą priėmiau remdamasis lenkų gamintojo rekomendacijomis ir perskaitęs ICF pradininkų amerikonų rekomendacijas. P.S. tai galioja tik gipsiniam tinkui. Kalkiniu cementiniu tinkavau vonios kambarį – sutrūkinėjo. Gipsinis yra elastingesnis tinkas.

    • Mano požiūriu, didžiausias šios sistemos trūkumas yra putplasčio sluoksnis atskiriantis konstruktyvą nuo patalpų vidaus, iš čia ir visi trūkumai. Konstruktyvas turi didelę ir efektyvią betoninę termomasę, bet ji nedirba, nes putplastis ją “išjungęs“ ir pan.

  9. Maniškis pirmu kartų 0.41. Įdomiausia tai, kad neleido aklių į kanalizijaciją sukišti. Galvojau gal išstums vandenį iš trapų ir sifonų. Tik katilinėje, kur sausas trapas užklijavom. Šauni chebrytė iš termo.

    • Aš ir dėl sifonų nerimavau, bet su sifonais viskas tvarkoje. Vis tik dėl alsuoklio, net nelaukęs sandarumo montuotojų, jį nuėmiau ir vietoje jo uždėjau aklę. Užteko to, kad žiemą pravėdinus ir uždarius langus jis pas mane kelias minutes pakankamai garsiai “kalena“, nes priėjęs šaltas lauko oras šildamas plečiasi ir aluoklis sudirbinėja, tai sakiau, per sandarumo testą ne sandarumą matuosiu, o kalenimą klausysiu, jei alsuoklio nepakeisiu akle. Kai pirmą kartą išgirdau tą kalenimą, ne iškart susivokiau, kad ten alsuoklis, tai truputį teko pasinervuoti ieškant to triukšmo šaltinio, o vėliau tai jau kaip po defaultu, tik uždarei langus ir tą pačią sekundę lauk kalenimo.

      Žiūriu labai geri pirmo testo rezultatai jau ne pirmą kartą. Pakankamai kokybiškai yra statančių namus :).

Parašykite komentarą