statybos 2013 metų pradžioje

Šiuos 2013 m. aš galima pasakyti sutikau statybose. Grindis išbetonavau, vos kelios dienos iki Naujųjų metų, po to rūpesčiai dėl šildymo organizavimo, kad betonas neperšaltų, bei pamažu kitų darbų judinimas. Atvažiavęs į statybas pamažu judinu elektros instaliacijos darbus, susižymėjau visas būimų razečių ir jungiklių vietas, nusipirkau “karūną“ leisiančią su perfaratoriumi betone išgręžti razečių ertmes ir pradėjau darbus. Išgręžus apie pusę pastebėjau, kad mano kinietiškas už 200 Lt Gariūnuose įsigytas perfaratorius nustojo kalti. Tiksliau vibravo ir toliau, tik pačio kalimo, kaip ir neliko. Taip gyvai įsitikinau, kad ir perfaratorių reikia rinktis kokybišką. Perfaratorius vis tik vienas labiausiai naudojamų statybų įrankių.

Tolimesni planai

Per 2012 m padarius ženkliai daugiau, nei planavau iš anksto, nesinori stabdyti darbų. Tokiais tempais dirbant ir toliau, gal 2014 m pavyks sutikti jau name. Liko ne tiek jau daug tų darbų :):

– apšiltinti, nuarmuoti ir nutinkuoti išorines namo sienas;
– įrengti elektros instaliaciją;
– įrengti vidinę santechniką;
– Nutinkuoti vidines namo sienas ir pertvaras esančias antrame aukšte;
– Surinkti pertvaras iš gipskartonio pirmame aukšte;
– padaryti laiptus;
– išbetonuoti antro aukšto grindis;
– įrengti vėdinimo sistemą;
– įrengti šildymo sistemą;
– atlikti vidaus apdailos darbus;
– apstatyti baldais ir technika;
– įrengti stogines virš terasos ir automobilių stovėjimo aikštelės;
– sutvarkyti gerbūvį.

Kaip namas peržiemojo

2013 m. žiema, nors ir nepasižymėjo labai dideliais šalčiais, bet apie -17C laikėsi pakankamai ilgai ir pakankamai dažnai. Užkliuvo keli namo eksploatavimo momentai. Pirmiausia tai, kad name niekad nebuvo minusinės temperatūros. Tai žinau, nes ant langų susikondensavę garai, taip niekad ir nesušalo. Kadangi name esantis termometras rodė~3C, tai langais esu labai patenkintas, pasitvirtino, kad jie pakankamai šilti. Tiesa, lauko durys, nors ir pagamintos iš Geneo profilio, buvo šaltesnės. Tam įtakos aišku turėjo šiek tiek šaltesni stiklo paketai durų kraštiniuose langeliuose (ilgi ir siauri langai reikalavo storesnio stiklo, stiklo pakete), ties jais buvo užšalęs kondensatas. Užšalęs kondensatas buvo ir ties durų apačia, bei labiausiai į akis krito labai greitai kondensatą pritraukianti ir iškart jį užšaldanti surų spynos šerdis. Nors su durų stiklais greičiausiai artimiausiu laiku nepavyks nieko padaryti, spynos šerdį manau keisiu pakankamai greitai. Reikės ieškoti tokios, kuri nutrauks termo tiltelį.

Užkliuvo dar ir tai, kad namo kampuose, ant lubų taip pat rinkosi kondensatas. Ten taipogi buvo pliusinė temperatūra, nes jis niekad nebuvo užšalęs, bet kondensato buvimas liudiją vesesnę temperatūrą lubų kampuose, arba prasčiausią oro judėjimą ties kampais, arba ir vieną ir kitą. Atsidarančius langus stengiausi laikyti mikroventiliacjos režime, tai ir tarp minimaliai pravertų langų tarpų labai greitai rinkosi kondensatas kuris momentaliai užšaldavo. Padariau išvadą, kad žiemos metu mikroventiliacija yra peilis langams. Kai įrengsiu priverstinį vėdinimą, žiemą tikrai neatidarinėsiu langų.

Langai

Šiuos metus pradėjau elektros instaliacijos darbais, bet kai reikalas priėjo iki laidų tampymo juos sustabdžiau. Galvojau sienas prieš tinkavimą padengti garui mažiau laidžiu lateksiniu gruntu, o juo padenginėjant, geriau, kad laidai netrukdytų. Tad, sustabdžiau elektros instaliacijos darbus ir perėjau prie langų. Langai pas mane užpurkšti iš išorės PUR putomis. Iš vidaus apipjausčiau nelygiai nupurkštas putas. Nekreipiau dėmesio į teiginį, kad putų negalima pjaustyti, jas reikia užpurkšti taip, kad nereikėtų pjaustyti, nes nupjautos putos labai greitai prikaupia vandens. Taip purškiant, nebus pilnai užpildytas tarpas, pas mane purkštos ne “balionėlinės“ putos, bei nuo drėgmės putas reikia saugoti ne putos “plėvele“, o specialia, tam pritaikyta, garui nelaidžia langų sandarinimo juosta. Taigi, nupjaustęs putas, kai kuriose vietose, kur dėl įvairių tvirtinimo elementų purškiant PUR susiformavo plyšiukai, juos užpurškiau “balionėlinėmis“ putomis ir jas vėl apipjausčiau.

Apipjausčius visas putas, kai neliko jokio plyšiuko, langus apklijavau garui nelaidžia lipnia bitumine juosta. Naudojau bituminę “Saudal“ firmos lipnią juostą padengtą aliuminio foliją, skirtą stogų sandarinimui. Tiek bitumas, tiek aliuminis yra labai geri garo izoliatoriai, tad tik pamačius šią juostą, nusprendžiau, kad langų sandarinimui naudosiu tik ją, o ne specialiai langų sandarinimui pardavinėjamas, kurios bent jau iš išvaizdos man nekelia pasitikėjimo. Jei leis stogas, greitai produkcija bus išbrokuota, o kad garą praleidžia langus sandarinanti plėvelė, pastebės toli gražu, ne visi. Vėliau arkas nutepiau lateksiniu, garų nepraleidžiančiu gruntu.

Apklijavęs langus plėvele, nuvažiavau į parduotuvę ieškoti XPS plokščių langų arkų apklijavimui iš vidaus. Putplastis turėtų apsaugoti garui nelaidžią plėvelę nuo pažeidimo, bei sumažinti ilginį langų montavimo termo tiltelį. Nors langai iš išorės ir bus apklijuoti putplasčiu, bet mano langai, prie mūro pritvirtinti metaliniais laikikliais, tad iš vidaus užklijuotas putplastis, turėtų sumažinti šių metaliukų poveikį. Šių metų “Resto“ parodoje mačiau 3 skirtingas langų montavimo apšiltinimo sluoksnyje sistemas, o jas siūlančių įmonių dar daugiau. Jei langus būčiau montavęs dabar, būčiau turėjęs didesnį pasirinkimą, o pernai metais “Resto“ parodoje tokias sistemas siūlusių nebuvo nei vieno. Langistai irgi kalbėdavo, kad gali sumontuoti į apšiltinimo sluoksnį, bet išnešimo rėmą reikėdavo pasidaryti pačiam, su visomis iš to išplaukiančiomis garantijos taikymo sąlygomis. Dažniausiai būdavo naudojamas medinis rėmas, bet dėl ties langais esančių labai prastų ekspluatacinių sąlygų (didelis temperatūrų skirtumas ir blogai apsaugojus langų montavimo vietas nuo garo, didelis drėgmės poveikis), pasirinkau metalinius tvirtinimo elementus.

Nuvažiavęs į parduotuves susidūriau su problema, kad sunku įsigyti patogaus dydžio plokštes. Jos parduodamos nepatogaus pjaustymui dydžio, nes liktų labai daug atliekų. Taip pat būtų reikėję spręsti transportavimo problemą. Mano antroji pusė, pradėjo priekaištauti, “kodėl mes norim nusipirkti tokio brangaus XPS, kai dar turim nemažai atlikusio nuo pamatų ir grindų EPS100“. Nors garo laidumas šiek tiek skiriasi, bet tikrai neženkliai, kad tai turėtų esminę įtaką. Kietumas irgi nelabai stipriai skiriasi. Būčiau pirkes 150 kPa atsparumo gniuždymui lapus, tad nuo EPS100 skiriasi tikrai ne ženkliai. Bandant paspaudinėti abiejų atsparumų pavyzdžius ženklaus skirtumo tikrai nepajutau, tad nusprendžiau nepirkti nieko naujo ir panaudoti likusį EPS100. EPS`ą susipjausčiau pasigamintomis įkaitintos vielos staklytėmis ir aplink arkas suklijavau poliuretaniniais “balionėliniais“ klijais.

Pasiruošimas tinkavimui ir tinkavimas

Kadangi planavau išdžiovinęs sienas jas visas nugruntuoti garo nepraleidžiančiu gruntu, kuriam laikui buvau sustabdęs elektros laidų tiesimą, bet pasikonsultavęs su specialistu supratau, kad mano sumanyta neteisingai, nes kad tinkas priliptų prie sienos, siena turi gebėti įgerti drėgmę, bei pageidautina, kad ji būtų drėgna. Supratęs savo klaidą, susitariau dėl sienų tinkavimo kalkiniu tinku bei puoliau ruoštis sienų tinkavimui. Pirmiausiai išvedžiojau 3×2.5mm elektros laidus razetėms, tada apklijavau antro aukšto lubas aliuminio folija ir baigiau vedžioti 3×1.5mm elektros laidus apšvietimui, interneto ftp cat5 (papildomas ekranas), televizijos ir signalizacijos magnetiniams kontaktams laidus. Vos spėjau baigti šiuos darbus, kai atvažiavo tinkuotojai.

 

Įrašo “statybos 2013 metų pradžioje” komentarų: 16

  1. Sveikas. Labai jau smagiai cia viska destai! 🙂 kas per folija luboms klijuoji? Kokios naudos tikiesi?

    • Sveikas, dėkui, stengiuos :). Folija paprasta, ant popieriaus, atrodo pats pigiausias folijos variantas. Pagrindinis klijavimo tikslas – garo izoliacija, šalutinis – infraraudonūjų spindulių atspindėjimas, bet net jei ir veiks tas infra atspindėjimas, didelio efekto nesitikiu, nes nebus aukštos temperatūros šilumos šaltinio.

      • O juosta su folija langams ar pasiteisino? Kaip ji klijuojama, kaip limpa?

      • Šiai dienai tikrai nepasiteisino, nes dar neužtaisytos skylės po tinkuotojų subadymo. Dabar kaip tik taisom. Iš principo turėtų pagerinti sandarumą ir apsaugoti aplink langą apipurkštas putas nuo drėgmės patekimo taip ardančio putas. Klijuojasi kaip ir visos lipnios juosttos, gal tik kiek standesnė, limpa pakankamai gerai.

  2. eksperimentuojate?! 🙂 o gal tiesiok istepti tepama hidroizoliacija? 0 is isores jau nieko neklijavote?

    • Ne, žodis “eksperimentuoju“ absoliučiai netinka konkrečiu atveju. Aš domiuosi, skaitau apie problemas, su kuriomis reikia kovoti, apie sprendimo būdus, taikomus toms problemoms spręsti. Taigi aš absoliučiai nebandau, ką nors atrasti ekperimentuodamas, o tik realizuoju įgytas žinias parankinėmis priemonėmis.

      Iš vidaus langų montavimo vietas reikia apsaugoti nuo drėgmės, kuri ten patenka iš patalpų vidaus, garų pavidale ir dėl žemesnės temperatūros kondensuojasi. Taigi iš vidaus būtina apsaugoti langų sujungimo vietą, garui nelaidžiomis priemonėmis. Jūsų paminėta, tepama hidroizoliacija, šiam reikalui netinka, nes ji saugo nuo drėgmės skysčio pavidale, bet yra laidi drėgmei garo pavidale. Tam taikomos specialiai pagamintos juostos, bet kiek domėjausi, tai norint gerai apsisaugoti nuo drėgmės, garo pavidale, neišsiversi be aliuminio folijos, ar kitų metalų folijos, beje, storesnis bitumo sluoksnis, taip pat pakankamai gerai nepraleidžia garo, tad mano pasirinkta juosta, mano supratimu yra net geresnis sprendimas, nei parduodamas “popieriukas“ specialiai langų angokraščių apsaugai. Jis man pasitikėjimo nekelia, kaip ir tepama hidroizoliacija. Mokėti pinigus, tik tam, kad uždėti paukščiuką, kad kažką uždėjau, nenoriu. Noriu daryti garantuotai. Tai atsakymas dėl angokraščio apsaugos iš vidinės pusės.

      Dėl angokraščio apsaugos iš išorės, tai šiuo atveju dedama izoliacija, kuri labai gerai praleidžia garus iš vidaus į išorę, ir nepraleidžia drėgmės skysčio pavidale į vidų. Šiuo atveju tiktų ir tepamoji hidroizoliacija. Kadangi angokraščius nuo drėgmės skysčio pavidale patekimo apsaugojau kitomis priemonėmis nei specialūs, tam skirti pleistrai, tai specialių, tam skirtų pleistrų neklijavau.

  3. Sveiki, na taip, pasikaustes esate! 🙂 Kokioje srityje specializuojates / is ko duona valgote?
    O kuo apdoroti / apklijuoti remomenduojate langu angas isoreje jei jos tik putomis uzpukstos?

    • Duonos iš statybų verslo nevalgau, rimtai domėtis statybomis pradėjau ~2010 metus, kai pradėjau savo namo statybas.

      Langų apsaugai iš išorės skirtos specialios plėvelės, kurias manau galėtumėte įsigyti langus gaminančiose ir montuojančiose įmonėse. Pačiam tokio rūpesčio nebuvo, tai labiau nesidomėjau.

      Iš išorės klijuojamos plėvelės, privalo išgarinti drėgmę.

  4. Sveikas, šaunus blog’as. Bandau pats klijuoti bitumine juosta su aliuminio folija. Bet klausimas kaip po to prie jos lips montazines putos. Ar tu tiesiog priklaudei putu polistirola neklijuodamas jo ant juostos ?

    • Putplastį arkose klijavau su CT84 poliuretaniniais putų klijais. Klijavau ir prie mūro apie 70-80% ploto ir prie bituminės, aliuminiu dengtos plėvelės apie 20-30%. Klijavau pirmiausiai tam, kad putplastis būtų imobilizuotas ir ties pačiu langu nejudėtų. Net ir neprilipę klijai prie plėvelės tai būtų užtikrinę. Dabar taisydamas tinkuotojų subadytą plėvelę, matau, kad putos prie aliuminio folijos prilipo pakankamai tvirtai.

    • Klijavau su Cerasit CT84 balioneliniais klijais. Po to, kai teko ardyti, isitikinau, kad sie klijai puikiausiai prilipo tiek prie aliuminio folijos ant tos bitumines juosteles, tiek prie PVC plastmases mano languose. Prilipo taip, kad bandant atplesti atsiplesdavo per putplasti, o ne per klijus.

  5. Sveiki Mintai, niekur nerandu parasyta- ar uzleidot putplasti, klijuodamas langu angokrascius is vidaus, ant lango remo? Jei taip, tai kiek cm?
    Na, ir mes nusipirkom sios bitumines juostos, dengtos aliuminiu :).Kai pirkom langus, kartu pirkom ir Soudal lipnia juosta, tiek isorei,tiek is vidaus. Isorine jau tupi po NEPS-u, o vidine tik priklijuota prie langu remo. Ka galetumet patarti- ar ja palikti ir ant jos klijuoti bitumine, ar ja nuplesti ir TIK bitumine klijuoti. Patys galvojam ja nuplesti ir tik bitumine klijuoti, nors truputeli gaila jau isleistu pinigu…
    Aciu

  6. Kai klijavau garui nelaidžias juostas, jas užleidinėjau lygiai 1cm ant lango profilio. Putplastį kai klijavau, jį dariau storio tik tokio, kad pilnai uždengtų tarpą tarp lango rėmo ir arkos. Putplastis klijuotas iš vidaus, lango rėmo neuždengia, todėl net ir nuotraukose, kur matosi suklijuotas putplastis iš vidaus, matosi apie 1cm išlindusi garo nepraleidžianti juosta užlipusi ant rėmų.

    Tai daryta dė to, kad jei užleisčiau putplastį ant rėmo ir dar dedam apdailą, tai galutinis sluoksnis atsiremtų į varstomą langų dalį ir mano atsidarantys langai jau būtų neatidaromi niekada. Pas mane per siauras profilis.

    Ant putplasčio klijavau gipskartonį, taip lygindamas arkas, ties varčiomis klijavau 0.6cm storio gipskartonį, kuris su gipskartoniui priklijuoti naudotu klijų sluoksniu padaro apdailos storį ~1cm ir pilnai uždengią išlindusią foliją dengtą garui nelaidžią plėvelę. Ten, kur nevarstoma dalis, klijavau 1,2cm storio gipskartonio plokštes. Jos ir tvirtesnės ir pigesnės, o disharmonijos nelabai ir matosi.

    Dėl Jūsų jau priklijuotos juostelės, tai jei jau priklijuota, tai sakyčiau, tegul ji jau būna ir nevarkit su bitumine juosta. Jei ji blogai priklijuota ir reikia nors vienoje vietoje atplėšti, tai antrą kartą ji jau nelips, reikėtų klijuoti kitą juostą.

    Mano pasirinkta bituminė folija dengta, garui nelaidi juosta nėra labai gera, nes ji klijuojasi ant matomos profilio dalies, o kadangi ji pas mane siaura, tai net 1 cm ją dar susiaurinus, yra problemų su atsidarančiomis langų dalimis. Stengiausi tas problemas maksimaliai sumažinti, bet vis tiek, bandant varčią atidaryti maksimaliai, ji remiasi į apdailą. Ilgainiui gali nusidaužyti. Nors tikiuosi, kad po vėdinimo sistemos įdiegimo, ji atidarinėjama bus tik langų valymui :).

  7. Sveiki Mintai, niekur neradau apie signalizacija. Kaip tvirinot langų daviklius ar grežėt per rėma? Sau galvoju kaip daryt ,bet bijau, kad gali nukentet sandarumas.

    • Signalizacija yra toks dalykas apie kurį ir nežadu rašyti :). Dėl daviklių tvirtinimo, tai yra ir paviršinio tvirtinimo daviklių, dėl kurių nebūtina gręžioti lango rėmo, nors jei bus pažeista tik viena sienelė, nemanau, kad bus labai didelė nuodėmė. Pasižiūrėkite į besivarstančių langų apkaustus. Jie pritvirtinti varžtelių pagalba. Tad vienu varžteliu daugiau ar mažiau, situacijos labai nepakeis.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s