statybos 2013 metų pradžioje

Šiuos 2013 m. aš galima pasakyti sutikau statybose. Grindis išbetonavau, vos kelios dienos iki Naujųjų metų, po to rūpesčiai dėl šildymo organizavimo, kad betonas neperšaltų, bei pamažu kitų darbų judinimas. Atvažiavęs į statybas pamažu judinu elektros instaliacijos darbus, susižymėjau visas būimų razečių ir jungiklių vietas, nusipirkau “karūną“ leisiančią su perfaratoriumi betone išgręžti razečių ertmes ir pradėjau darbus. Išgręžus apie pusę pastebėjau, kad mano kinietiškas už 200 Lt Gariūnuose įsigytas perfaratorius nustojo kalti. Tiksliau vibravo ir toliau, tik pačio kalimo, kaip ir neliko. Taip gyvai įsitikinau, kad ir perfaratorių reikia rinktis kokybišką. Perfaratorius vis tik vienas labiausiai naudojamų statybų įrankių.

Ertmės rozetėms

Ertmės rozetėms

Ertmės rozetėms

Žilvinas padeda štrabuoti ertmę skydeliui

Sumontavau skydelį

Tolimesni planai

Per 2012 m padarius ženkliai daugiau, nei planavau iš anksto, nesinori stabdyti darbų. Tokiais tempais dirbant ir toliau, gal 2014 m pavyks sutikti jau name. Liko ne tiek jau daug tų darbų :):

– apšiltinti, nuarmuoti ir nutinkuoti išorines namo sienas;
– įrengti elektros instaliaciją;
– įrengti vidinę santechniką;
– Nutinkuoti vidines namo sienas ir pertvaras esančias antrame aukšte;
– Surinkti pertvaras iš gipskartonio pirmame aukšte;
– padaryti laiptus;
– išbetonuoti antro aukšto grindis;
– įrengti vėdinimo sistemą;
– įrengti šildymo sistemą;
– atlikti vidaus apdailos darbus;
– apstatyti baldais ir technika;
– įrengti stogines virš terasos ir automobilių stovėjimo aikštelės;
– sutvarkyti gerbūvį.

Kaip namas peržiemojo

2013 m. žiema, nors ir nepasižymėjo labai dideliais šalčiais, bet apie -17C laikėsi pakankamai ilgai ir pakankamai dažnai. Užkliuvo keli namo eksploatavimo momentai. Pirmiausia tai, kad name niekad nebuvo minusinės temperatūros. Tai žinau, nes ant langų susikondensavę garai, taip niekad ir nesušalo. Kadangi name esantis termometras rodė~3C, tai langais esu labai patenkintas, pasitvirtino, kad jie pakankamai šilti. Tiesa, lauko durys, nors ir pagamintos iš Geneo profilio, buvo šaltesnės. Tam įtakos aišku turėjo šiek tiek šaltesni stiklo paketai durų kraštiniuose langeliuose (ilgi ir siauri langai reikalavo storesnio stiklo, stiklo pakete), ties jais buvo užšalęs kondensatas. Užšalęs kondensatas buvo ir ties durų apačia, bei labiausiai į akis krito labai greitai kondensatą pritraukianti ir iškart jį užšaldanti surų spynos šerdis. Nors su durų stiklais greičiausiai artimiausiu laiku nepavyks nieko padaryti, spynos šerdį manau keisiu pakankamai greitai. Reikės ieškoti tokios, kuri nutrauks termo tiltelį.

Užkliuvo dar ir tai, kad namo kampuose, ant lubų taip pat rinkosi kondensatas. Ten taipogi buvo pliusinė temperatūra, nes jis niekad nebuvo užšalęs, bet kondensato buvimas liudiją vesesnę temperatūrą lubų kampuose, arba prasčiausią oro judėjimą ties kampais, arba ir vieną ir kitą. Atsidarančius langus stengiausi laikyti mikroventiliacjos režime, tai ir tarp minimaliai pravertų langų tarpų labai greitai rinkosi kondensatas kuris momentaliai užšaldavo. Padariau išvadą, kad žiemos metu mikroventiliacija yra peilis langams. Kai įrengsiu priverstinį vėdinimą, žiemą tikrai neatidarinėsiu langų.

žiema

Kondensatas lubų kampuose

Stogas atlaikė puikiausiai

Langai

Šiuos metus pradėjau elektros instaliacijos darbais, bet kai reikalas priėjo iki laidų tampymo juos sustabdžiau. Galvojau sienas prieš tinkavimą padengti garui mažiau laidžiu lateksiniu gruntu, o juo padenginėjant, geriau, kad laidai netrukdytų. Tad, sustabdžiau elektros instaliacijos darbus ir perėjau prie langų. Langai pas mane užpurkšti iš išorės PUR putomis. Iš vidaus apipjausčiau nelygiai nupurkštas putas. Nekreipiau dėmesio į teiginį, kad putų negalima pjaustyti, jas reikia užpurkšti taip, kad nereikėtų pjaustyti, nes nupjautos putos labai greitai prikaupia vandens. Taip purškiant, nebus pilnai užpildytas tarpas, pas mane purkštos ne “balionėlinės“ putos, bei nuo drėgmės putas reikia saugoti ne putos “plėvele“, o specialia, tam pritaikyta, garui nelaidžia langų sandarinimo juosta. Taigi, nupjaustęs putas, kai kuriose vietose, kur dėl įvairių tvirtinimo elementų purškiant PUR susiformavo plyšiukai, juos užpurškiau “balionėlinėmis“ putomis ir jas vėl apipjausčiau.

Nupjaustau perteklines PUR putas

Langų arkose užpurškiu plytų skylutes balionėlinėmis putomis

ir užtepu plytelių klijais

Apipjausčius visas putas, kai neliko jokio plyšiuko, langus apklijavau garui nelaidžia lipnia bitumine juosta. Naudojau bituminę “Saudal“ firmos lipnią juostą padengtą aliuminio foliją, skirtą stogų sandarinimui. Tiek bitumas, tiek aliuminis yra labai geri garo izoliatoriai, tad tik pamačius šią juostą, nusprendžiau, kad langų sandarinimui naudosiu tik ją, o ne specialiai langų sandarinimui pardavinėjamas, kurios bent jau iš išvaizdos man nekelia pasitikėjimo. Jei leis stogas, greitai produkcija bus išbrokuota, o kad garą praleidžia langus sandarinanti plėvelė, pastebės toli gražu, ne visi. Vėliau arkas nutepiau lateksiniu, garų nepraleidžiančiu gruntu.

Langų sandarinimui naudotos juostos

Klijuojama juosta viršuje

Nutepiau lateksiniu gruntu

klijuojamas EPS100

Apklijavęs langus plėvele, nuvažiavau į parduotuvę ieškoti XPS plokščių langų arkų apklijavimui iš vidaus. Putplastis turėtų apsaugoti garui nelaidžią plėvelę nuo pažeidimo, bei sumažinti ilginį langų montavimo termo tiltelį. Nors langai iš išorės ir bus apklijuoti putplasčiu, bet mano langai, prie mūro pritvirtinti metaliniais laikikliais, tad iš vidaus užklijuotas putplastis, turėtų sumažinti šių metaliukų poveikį. Šių metų “Resto“ parodoje mačiau 3 skirtingas langų montavimo apšiltinimo sluoksnyje sistemas, o jas siūlančių įmonių dar daugiau. Jei langus būčiau montavęs dabar, būčiau turėjęs didesnį pasirinkimą, o pernai metais “Resto“ parodoje tokias sistemas siūlusių nebuvo nei vieno. Langistai irgi kalbėdavo, kad gali sumontuoti į apšiltinimo sluoksnį, bet išnešimo rėmą reikėdavo pasidaryti pačiam, su visomis iš to išplaukiančiomis garantijos taikymo sąlygomis. Dažniausiai būdavo naudojamas medinis rėmas, bet dėl ties langais esančių labai prastų ekspluatacinių sąlygų (didelis temperatūrų skirtumas ir blogai apsaugojus langų montavimo vietas nuo garo, didelis drėgmės poveikis), pasirinkau metalinius tvirtinimo elementus.

Nuvažiavęs į parduotuves susidūriau su problema, kad sunku įsigyti patogaus dydžio plokštes. Jos parduodamos nepatogaus pjaustymui dydžio, nes liktų labai daug atliekų. Taip pat būtų reikėję spręsti transportavimo problemą. Mano antroji pusė, pradėjo priekaištauti, “kodėl mes norim nusipirkti tokio brangaus XPS, kai dar turim nemažai atlikusio nuo pamatų ir grindų EPS100“. Nors garo laidumas šiek tiek skiriasi, bet tikrai neženkliai, kad tai turėtų esminę įtaką. Kietumas irgi nelabai stipriai skiriasi. Būčiau pirkes 150 kPa atsparumo gniuždymui lapus, tad nuo EPS100 skiriasi tikrai ne ženkliai. Bandant paspaudinėti abiejų atsparumų pavyzdžius ženklaus skirtumo tikrai nepajutau, tad nusprendžiau nepirkti nieko naujo ir panaudoti likusį EPS100. EPS`ą susipjausčiau pasigamintomis įkaitintos vielos staklytėmis ir aplink arkas suklijavau poliuretaniniais “balionėliniais“ klijais.

EPS suklijuotas

EPS nuarmuotas

Pasiruošimas tinkavimui ir tinkavimas

Kadangi planavau išdžiovinęs sienas jas visas nugruntuoti garo nepraleidžiančiu gruntu, kuriam laikui buvau sustabdęs elektros laidų tiesimą, bet pasikonsultavęs su specialistu supratau, kad mano sumanyta neteisingai, nes kad tinkas priliptų prie sienos, siena turi gebėti įgerti drėgmę, bei pageidautina, kad ji būtų drėgna. Supratęs savo klaidą, susitariau dėl sienų tinkavimo kalkiniu tinku bei puoliau ruoštis sienų tinkavimui. Pirmiausiai išvedžiojau 3×2.5mm elektros laidus razetėms, tada apklijavau antro aukšto lubas aliuminio folija ir baigiau vedžioti 3×1.5mm elektros laidus apšvietimui, interneto ftp cat5 (papildomas ekranas), televizijos ir signalizacijos magnetiniams kontaktams laidus. Vos spėjau baigti šiuos darbus, kai atvažiavo tinkuotojai.

Klijuojama aliuminio folija 2a luboms

Pravedžioti laidai

Tinkuojamos sienos