Energiškai efektyvaus namo šildymas

Šildymas, yra ta Pasyvaus namo sistema, dėl kurios iki šiol nesu iki galo apsisprendęs. Papasakosiu apie viską išsamiau, tiesa, nesitikėkit čia rasti referato apie visas šildymo sistemas, ar kad ir apie visas šildymo sistemas tinkančias PN. Čia apsiribosiu tik sprendimais, apie kurių įgyvendinimą svarstau savam namui.

Šildymo sistemą sudaro šilumos šaltinis, šilumnešis ir šildymo prietaisai, per kuriuos atiduodama šildymo šaltinio pagaminta šiluma. Jei kalbėti apie paprasčiausius variantus, tokius kaip židinys ar koklinė krosnis, tai čia ir šilumos šaltinis ir šiluma atiduodantis prietaisas tampa vienu ir tuo pačiu įrenginiu ir atpuola šilumnešio poreikis, kurio paskirtis pernešti šilumą per atstumą. Deja, bet tokie prietaisai morališkai yra pasenę ir blogai atlieką tiesioginę savo paskirtį patalpose su daugeliu kambarių, todėl labiau tinkami tik kaip dizaino akcentai. Išskirti galima tik elektrinius šildymo prietaisus, kurie dažniausiai irgi kur gamina šilumą, ten ją ir atiduoda, bet šildymas elektra yra pakankamai brangus dėl naudojamo kuro (elektros) kainos. Tai pats brangiausias kuras todėl, kaip pagrindinis šilumos šaltinis jis nėra labai populiarus, nors kai kalba pradeda eiti apie pasyvų namą, skaičiukai tampa šiek tiek kitokie, nei įprasto šildymo atveju, bet apie tai šiek tiek vėliau.

Jei pastatas turi daug uždarų patalpų, tikrai neapsimokėtų, kiekvienoje patalpoje statyti ir kūrenti po židinį. Ženkliai protingesnis sprendimas būtų organizuoti šilumos gamybą vienoje vietoje, iš jo šilumą perduodant į visas likusias patalpas individualiai.

Šilumos gamybą trumpam palikime ramybėje, pereikime iš karto prie šilumnešio.

kaip pernešti šilumą į patalpas nuo šilumos šaltinio

Praktikoje labiausiai paplitę šilumnešiai – oras ir vanduo. Oras, kaip šilumnešis nėra labai geras pasirinkimas, nes ore telpa ženkliai mažiau šilumos, nei tame pačiame kiekyje vandens. Tai taip vadinama medžiagos šiluminė talpa (oras-1008 J/(kg x K), vanduo-4190 J/(kg x K)). Atkreipkit dėmesį, kad šiluminė talpa matuojama ne pagal tūrį, o pagal svorį. Todėl man abejonių kelia oro kaip šilumnešio pasirinkimas tokioje šildymo sistemoje, kaip šildomos grindys oru „Legalett“ grindų sistemoje. Visai kitas dalykas, kai pašildytas oras paduodamas tiesiai į visas šildomas patalpas. Taigi, orinis šildymas.

Kad ir kokia šildymo sistema bebūtų (išimtis infraraudonasis šildymas), svarbiausia šildymo paskirtis, sušildyti patalpų orą. Taigi, jei oras pašildomas centralizuotai ir paduodamas į visas šildomas patalpas, prapuola šilumos perdavimo poreikis papildomam šilumnešiui ir taip didėja naudingumo koeficientas, nes kiekvienas šilumos perdavimas kitai terpei lydimas energijos nuostolių. Bet čia susiduriama su mano jau paminėta oro šiluminės talpos problema. Kad pernešti standartiniam šių dienų namui reikalingą šilumos kiekį, reikia labai didelio oro kiekio. Šis kiekis yra ženkliai didesnis nei oro kiekis reikalingas namo vėdinimui. Problema sprendžiama naudojant storesnius nei būtų naudojama ventiliacijos atveju ortakius, ir prie ventiliacijai naudojamo oro, paimto iš lauko pridedant dalį (kuri priklauso nuo namo šilumos poreikių) iš patalpų vidaus ir jį recirkuliuojant. Kai namo šilumos poreikiai tampa tokie maži, kaip PN, su ventiliacija paduodamo oro kiekio jau užtenka pernešti nedideliam PN poreikius tenkinančiam šilumos kiekiui. Atpuola recirkuliacijos poreikis, mažėja ortakių dydis iki standartinių naudojamų vėdinimui dydžių ir orinis šildymas tampa labai, labai patraukliu šildymo būdu. Tokiu atveju, įsirengus priverstinį vėdinimą su šilumos rekuperacija tereikia vienintelio kaloriferio, teno ar kito šildymo prietaiso ortakyje į patalpas. Taigi, šiuo atveju, viso namo šildymo sistemos įrengimo kaštai baigiasi vieno šildymo prietaiso ortakyje įrengimu. Vienas kaloriferis leidžia sutaupyti lyginant su daugybe radiatorių ir šildymo vamzdyno išvedžiojamu kiekvienam kambariui. Todėl orinio šildymo sistema labai pamėgta ir rekomenduojama PN statybai. Tokiu atveju oras gali būti šildomas elektra ir nors elektrinio šildymo kilovato kaina yra brangiausia, bet dėl nedidelio šilumos poreikio, sutaupymas ant šildymo sistemos įrengimo su kaupu atpirktų elektrinės kilovatvalandės didesnę kainą per visą tokios šildymo sistemos eksploatacijos laiką.

Beje, pardavime yra rekuperatorių su įmontuotais šilumos siurbliais, kurie energiją ima iš išmetamo laukan oro ir ją perduoda į patalpas paduodamam orui. Išmetamas oras naudojamas todėl, kad jis yra pakankamai šiltas net ir per didžiausius šalčius, jei rekuperatorius plokštelinis ir į rekuperatorių paduodamas oras pašildomas, kad neužšaltų šilumokaitis ir šilumogrąžos metu, rekuperatorius atvėsina išmetamą orą iki paduodamo į rekuperatorių oro temperatūros lygio. Toks kinietiškas su šilumos siurbliu rekuperatorius kainuoja truputį virš 1700,00 Eur. Kaina panaši į analogiškų “brendinių“ ar lietuviškų rekuperatorių be šilumos siurblių. Taigi žiūrint iš techninės pusės toks pirkinys turėtų būti racionalus.

Vis tik orinio šildymo sistema irgi turi trūkumų. Pirmiausiai, tai, kad namo šildymą organizuojant oriniu šildymu, patalpų pertvaros būna vėsesnės, todėl komfortiškai savijautai reikalinga oro temperatūra privalo būti aukštesnė, kas didina šilumos nuostolius, antra, tai jau minėtas, oro šilumos talpumas, kuris labai riboja pernešamos šilumos kiekį. Nors statau EE namą, bet nesu tikras ar man pavyks pasiekti pakankamą lygį, kad šildymui užtektų vien vėdinimui tiekiamo oro srauto. Namo šilumos poreikiams realiai esant didesniems, vėdinimui užtikrinti reikalingo oro kiekio pradeda neužtekti ir vis tiek tenka mąstyti arba apie oro recirkuliaciją, kuri brangina ventiliacijos sistemos įdiegimo kaštus, arba pravesti tradicinius šilumos perdavimo prietaisus – radiatorius ar šildomas grindis, beje, net ir vokietijoje pasyviems namams rekomenduojama pasinaudoti elektriniais radijatoriais, kai būna labai šalta. Situaciją Lietuvoje turėtų išlikti ta pati, nes kalbam ne apie tokio pat apšiltinimo sluoksnio storio, o apie tų pačių šilumos nuostolių namus. Trečia problema – sunku palaikyti skirtingas temperatūras skirtingose patalpose, pavyzdžiui palaikyti aukštesnę temperatūrą vonioje. Dar viena problema, kad šildant orą elektros pagalba, elektra reikės ruošti ir buitinį karštą vandenį, kas padidina namo ekspluatacines išlaidas. Net jei kalba eitų apie saulės kolektorių panaudojimą karšto vandens gamybai ir namo šildymui, orinio šildymo sistema nebūtų pats geriausias sprendimas, nes saulės kolektorių sušildyto vandens temperatūra reikalinga pakankamai aukšta (oras turi būti sušildomas iki maksimum 55 C), o tai reiškia, kad atsinaujinančius resursus naudojantys prietaisai (šilumos siurblys, saulės kolektoriai) ar kad ir kondensacinis dujų katilas šiuo režimu dirbs mažiau efektyviai.

Brangiau įrengiama, bet daugiau rezervo turinti vandeninio šilumnešio pagrindu organizuota šildymo sistema. Šioje sistemoje dažniausiai naudojami šildymo prietaisai – radiatoriai, bei dabar vis labiau populiarėja grindinio šildymo sistemos. Fankoliai man nepatinka dėl papildomai naudojamos elektros, šilumos nuo šildymo prietaiso nuėmimui, kas reiškia papildomas sąnaudas, bei nereikalingą triukšmą. Dėl grindinio šildymo veikimo, kaip infraraudonojo šildytuvo, grindiniam šildymui aš simpatizuoju labiausiai. Grindinis šildymas taip pat patogus tuo, kad dėl labai didelio šilumos atidavimo ploto, šilumnešio temperatūra gali būti labai nedidelė, kas leidžia optimaliausiai panaudoti saulės kolektorius, šilumos siurblį ar kondensacinį dujų katilą. Noriu atkreipti dėmesį, kad gerai apšiltintame name, dėl labai nedidelio šilumos poreikio, net esant didžiausiems šalčiams, šildomos grindys bus vos 1-2 laipsniais šiltesnės už norimą palaikyti oro temperatūrą, o dėl jų šildymo principo, šildant kaip ir su infraraudonaisiais spinduliais, kambariuose palaikoma temperatūra bus žemesnė norint išlaikyti tą patį šilumos pojūtį, lyginant su oriniu šildymu, kas mažina šilumos nuostolius ir dar labiau mažina reikalingą šilumnešio temperatūrą. Tiesa, reikėtų pastebėti, kad labai gerai apšiltintame name visų vidinių pertvarų temperatūra bus labai artima patalpų oro temperatūrai, todėl infraraudonojo šildymo privalumai tokiame name, kaip ir nublanksta.

 

Šilumos šaltinis

Renkantis šilumos šaltinį labai dažnai žiūrima į to prietaiso šildymo energijos pagaminimo kainą. Pagal šį parametrą pakolkas be konkurencijos kieto kuro katilai (toliau -KKK). Deja kieto kuro katilai PN nelabai tinkami, dėl šiems katilams reikalingo kamino, kuris labai apsunkina namo sandarumo užtikrinimą, bei problematiška su tokiu katilu pagaminti labai tikslų reikalingą nedidelį šilumos kiekį. Atliekant namo sandarumo matavimus, kaminas užkamšomas, kad nesimatytų jo matavimuose.  Kaminas taip pat yra daugybės didelių šilumos tiltelių šaltinis, kurių nepavyksta išvengti, net specialiai pasyviems namams pardavinėjamuose variantuose.Vis tik, kamino vertinti, tik kaip atitvarų šilumos tiltelio negalima, nes tokiu, jis būna tik tuomet, kai katilas nedirba. Dirbant kaitilui, kaminas yra šilumos šaltinio nvk įtakojantis elementas, tad jei iš kamino pastoviai rūksta dūmai, jis namo šilumos nuostolių, kaip ir neneša.

Taip pat pasitaiko straipsnių apie specialiai pasyviems namams pritaikytus mažo galingumo granuolinius katilus, židinius ar krosneles bet jų kaina pakankamai aukšta, kas daro juos nepatraukliais EE namui, nors jei ugnies vaizdas interjere yra gyvybiškai svarbus, ko gi nepadarysi dėl jaukumo :).

Vertinant šilumos šaltinį, nederėtų vertinti tik pakuros kainos, būtina į tą kainą įkalkuliuoti ir šilumos prietaiso įsigijimo, jo amortizacijos kainą, o renkantis šildymo prietaisą konkrečiam pastatui, būtina įvertinti ir to pastato šilumos poreikį, kuriam esant nedideliam, kuro kaina tampa mažiau aktuali, svarbesniu parametru iškeliant prietaiso įsigijimo kainą. Būtent dėl nedidelio energijos poreikio, PN tampa labai patraukliu šildymas elektros pagalba. Elektriniai šildymo prietaisai paprastai yra pigiausi, tuo kompensuodami nors ir brangios elektros energijos nedidelį sunaudotą kiekį. Pats paprasčiausias būdas elektriniu prietaisu šildyti PN yra patalpų šildymas rekuperatoriuje sumontuotu elektriniu patalpų šildymo tenu, kuris paprastai jau būna sumontuotas rekuperatoriuose. Taigi, statant PN iš esmės galima rūpintis tik vėdinimo sistema, šildymo sistema būna komplekte kaip bonusas. Vis tik šis šildymo būdas, turi trūkumų. Pirmiausiai, paaiškėjus, kad namo šilumos nuostoliai didesni, šio šildymo galingumo gali neužtekti ir vis tiek reikės įrenginėti galingesnę šildymo sistemą, antras dalykas, vanduo būtų šildomas irgi brangiausiu šilumos šaltiniu, kas padidina bendras namo ekspluatacijos išlaidas. Trečia – pasirinkę tokią šildymo sistemą, kaip ir eliminuojame galimybę pajungti atsinaujinančių šildymo prietaisų, tokių kaip saulės kolektorius ar geoterminis šilumos siurblys, galimybę (nors bus galima pajungti saulės baterijas, bei šilumos siurblį oras-oras) ir ketvirtas dalykas, pabrangus elektros energijai, atsiperkamumą reikėtų perskaičiuoti iš naujo. Pasiekus tam tikrą elektros energijos kainos dydį, elektrinis šildymas taps mažiau patraukliu net ir PN.

Rinkdamasis šilumos šaltinį savo namui buvau susidomėjęs elektriniu grindiniu šildymu naudojant „CELEO“ grindinio šildymo plėvelę, bet pasiskaičiavęs jos įrengimo kainą (~10000,00 Lt), supratau, kad vandeninis grindinis šildymas su elektriniu boileriu vandens pašildymui ir cirkuliaciniu siurbliu turėtų kainuoti panašiai ir turėtų galimybę nesunkiai pajungti bet kokį kitą šilumos šaltinį. Todėl savo namui pasirinkau grindinį šildymą, su šilumos pernešimu naudojant vandenį. Dabar jau matau, kad padariau didelę klaidą darydamas šiuos skaičiavimus, nes skaičiavau plėvelės kiekius rekomenduojamus standartinių šilumos nuostolių namams. Jei būčiau skaičiavęs plėvelės kiekius pagal pageidaujamą išskirti galingumą, plėvelės būtų reikėję gerokai mažiau ir kaina būtų gavusis mažesnė. Vis tik, “Celeu“ aš šiai dienai neišskirčiau. Manyčiau, jog standartiniai elektriniai kilimėliai montuojami plytelių klijų sluoksnyje yra lygiaverčiai pagal kokybę, o pagal kainą, net ir pigesni. “Celeo“ plėvelė pasiteisntų tik po laminatu, dėl patogesnio montavimo.

Tokio grindų šildymo elektrinių kilimėlių pagalba trūkumas EE namuose yra tas, kad kilimėlių reikėtų  labai nedideliam grindų plotui ir tose vietose kuriose vyktų šildymas, grindys būtų šiltos, o kituose plotuose šaltos. Vis tik, tokį trūkumą galima paversti ir privalumu. Tokie kilimėliai tikrai pasiteisintų sanitariniuose mazguose, bei nuolatinėse buvimo vietose, tose zonose, kuriose planuojamas buvimas basomis.

Tęsiant mintis apie mano namo šildymą, pradžiai buvau nusiteikęs šildymo funkcijas patikėti kaip ir priklauso PN, tik rekuperatoriui. Įsirengiant namo grindis prasivesti grindinio šildymo vamzdelius, jo pradžiai nepajungiant, įrengiant kaip rezervinį ir papildomą, prie kurio per akumuliacinę talpą bus galima pajungti atsinaujinančius resursus išnaudojančius šilumos šaltinius. Vis tik realus bandymas namą šildytis rekuperatoriuje sumontuoto teno pagalba man nepatiko, nes norint padidinti paduodamos šilumos kiekį, privalai didinti vėdinamo oro srautus, kurie tuo pačiu didina ir patiriamus namo šiluminius nuostolius. Tai nėra efektyvu, nebent rekuperatorius būtų beveik 100% NVK. Šiai dienai manyčiau, jog EE namui optimaliausia būtų derinti elektrinį grindinį šildymą ir rekuperatoriaus paduodamo oro pašildymą elektros pagalba su saulės baterijomis, jei yra galimybė saugoti vasarą sukauptą energiją “Lesto“ tinkluose ir ją naudoti žiemos metu. Elektrinį grindų šildymą laikyčiau pagrindiniu namo šilumos šaltiniu, rekuperuojamo oro pašildymą laikčiau “komfortą“ užtikrinančiu, o saulės baterijos, tai investicija, leisianti namą pritraukti prie nulinio energijos poreikio lygio.

Iš atsinaujinančių šilumos šaltinių buvau nusižiūrėjęs du – šilumos siurblį ir saulės kolektorių. Nors šilumos siurblys ir žiūrisi patraukliau pagal eksploatacines savybes, tačiau geoterminio šilumos siurblio, ar žemose temperatūrose galinčio dirbti oras-vanduo šilumos siurblio kaina labai didelė, kas šiam momentui daro šį pasirinkimą nepatraukliu (vis tik, geoterminį šilumos siurblį laikau labai rimtu kandidatu į mano katilinę, todėl kieme pasiklojau ~270m geoterminio kolektoriaus vamzdžio, kuris bus naudojamas ir kaip žemės šilumokaitis). Saulės kolektoriai nors ir pigesni, mažiau patrauklūs tuo, jog negali užtikrinti pilnaverčio šilumos tiekimo kiaurus metus ir jis gali būti tik kaip papildomas šilumos šaltinis, nors kai šilumos poreikis yra labai nedidelis, saulės kolektoriai gali žiūrėtis visai patraukliai. Šildantis saulės kolektorių pagalba, kai saulės nėra, akumuliacinė talpa šildoma elektros pagalba, atsiradus saulei, akumuliacinę talpą šildo saulė. Tuo metu, kai yra saulė, elektros energijos sąnaudos minimalios, naudojamos tik cirkuliaciniam siurbliui ir valdymo elektronikai. Tokiu būdu, dalį šildymo energijos krūvio nuo elektros perkėlus ant saulės, mažėja bendra šildymo kaina ir jei saulėtų dienų yra daug, su saulės kolektoriais gal net pavyks šildytis pigiau nei su šilumos siurbliu, o saulės kolektorių kaina turėtų būti mažesnė. Saulės kolektoriai turi dar vieną pliusą. Su jais, karšto vandens gamyba vasarą beveik visai nekainuotų, o ir žiemą būna saulėtų dienų. Beje, žiemą saulėtos dienos būna kaip ir visuomet, anticiklonų metu, o tai yra pačiu šalčiausiu žiemos metu, taigi, šalčiausiu žiemos metu saulės kolektorius realu panaudoti ne tik karšto vandens gamybai bet ir šildymui. Tai reiškia, kad saulės energija pagelbėtų tada, kada šilumos reikia labiausiai, o tai labai vilioja.

Vis tik, jau naudojančių saulės kolektorius žmonių atsiliepimai stipriai nuvylė.  Mintis tokia, kad saulėtų dienų žiemą būna labai mažai, tad apie šildymą žiemos metu verčiau negalvoti. Galima tik prikaupti šilumą vasarą, didelėje bačkoje ir ją naudoti žiemos metu. Tai taip vadinami saulės namo projektai. Mintis tokia, kad jei kalbėt apie šilumą, tai svarbu plotas kuriuo surenkama saulės energija. Saulės kolektoriai, pakankamai brangiai kainuoja, o įstiklinimas pietų pusėje energiškai efektyvaus namo atveju paprastai pats didžiausias, taip kad energiškai efektyvaus namo atveju, jis saulės šilumą pakankamai efektyviai įsisavina ir per langus, o turint vieną-du kolektorius ant stogo, energijos kiekis patekęs per juos, lyginant su įstiklinimu bus labai menkas.

Šilumos siurblys tikėtina kad pigs. Jau šiais laikais, Kinijoje gamintų šilumos siurblių kainos labai patrauklios, taip kad tikėtina, jog jis taps pakankamai patrauklia preke. Iš bėdos yra nemažai šilumos siurblius susirinkusių savarankiškai. Į ką verta atkreipti dėmesį renkantis šilumos siurblį? Šilumos siurblio kompresoriai būna rotoriniai arba scroll’iniai. Abejų tipų kompresoriai praktiškai vienodai patvarūs ir 8-10 metus normaliom sąlygom tarnauja be problemų. Todėl nereikėtų ypatingai baimintis dėl pačio kompresoriaus. Nors ne visi remontuotini, yra beveik neardomų – sugedo tai tik išmest. Šilumos siurbliams naudojami freonai  R407, R417 yra daugiakomponenčiai, gal būt efektyvūs, bet jei sistema išsisandarina ir atsiranda nuotėkis – teks pilnai keisti visą, nepapildomi. R410a pakankamai neblogas variantas, vienkomponentis, papildomas, plačiai paplitęs, ne brangus. R134a neteko matyti sistemose skirtose darbui ekstremalioms sąlygoms, turbūt geo ŠS jis tiks, bet oras-??? sistema žemesnėje temperatūroje bus mažiau efektyvi. Vandens srautas kinta priklausomai nuo kompresoriaus galios.  Pvz. jei ŠS šiluminė galia 7,8KW, vandens srautas grindims turi būti nemažesnis nei 710l/h, o grunto kontūrui berods 1120l/h. Kuo kompresorius galingesnis tuo didesnio vandens srauto jam reikia, kitaip padažnės išsijungimai.

 

Grindinis šildymas

Kai įsigilini į teoriją, ir realiai pamatai, kaip vedžioja, supranti, kad projektas grindinio šildymui ne toks jau ir sudėtingas reikalas. Aš sau antrą kartą projekto nedaryčiau. Nieko keisto, kad santechnikai, paprastai be projekto grindinį vedžioja. Aišku, būtina sąlyga, kad jie išmanytų grindinio šildymo subtilybes, būtų mąstantys, o ne “copy“ “paste“ principu dirbtų.

Kas dėl energijos poreikio kiekvienam kambariui individualiai, tai galima paskaičiuoti poreikį, ir atitinkamai suprojektuoti vamzdelių ilgį tam kambariui, bet esmė ta, tas poreikis priklauso nuo to kambario ploto. Skiriasi tik ties įstiklintomis vietomis ir patalpose, kuriose norima palaikyti aukštesnę temperatūrą, automatiškai visose patalpose vedžioji vamzdelius absoliučiai vienodu atstumu tarp vamzdelių, tik ties langais ir tose patalpose, kuriose nori užkelti temperatūrą, vamzdelius sutankini.

Kas dėl to, kad neidealiai paskaičiavus, patalpos kais ne vienodai. Tai net ir suprojektuoti niekas negali, kad iškart būtų viskas idealiai, vėliau reguliuojant kontūrus sureguliuoji pro vamzdelius pratekančio skysčio kiekius ir tik tuomet viską suderini. Vėlesnį grindinio šildymo reguliavimą pagal momentinį šilumos poreikį reguliuoja termopavaros, dabar madinga, pagal elektroninius termostatus kiekvienam kambaryje.

KAS GERIAU 16mm, 18mm ar 20mm IR KOKIU ATSTUMU?

Kuo per grindis praleisi mažiau vandens, tuo aukštesnę termofikato temperatūrą turėsi paduoti, o tai reiškia, kad jei šildysiesi su ŠS, tuo brangiau šildysiesi.

Jei nori sumažinti termofikato temperatūrą reikia didinti į grindų kvadratą patenkančio vandens kiekį. Tai galima daryti dviem būdais, mažinti atstumą tarp vamzdelių arba didinti vamzdelių diametrą. Galima ir storesnius vamzdelius vynioti tankiau.

Aptarkim atstumą tarp vamzdelių. Tai vienas iš būdų, kaip padidinti paduodamo skysčio į grindų kvadratą kiekį. Šis būdas turi trūkumą, kad labai pailgėja į grindis klojamo vamzdžio ilgis, kas didina grindinio šildymo įrengimo kainą, be to, kiekviena kilpa negali būti ilgesnė, kaip 80m-100m, priklausomai nuo vamzdelio storio (kuo storesnis, tuo pasipriešinimas tekėjimui mažesnis ir kilpa gali būti ilgesnė). Tai reiškia, mažindami atstumą tarp vamzdelių, būsime priversti didinti kilpų skaičių, ir reikės daugiau kilpų palaikančio kolektoriaus, daugiau termopavarų, grindinio šildymo įrengimo kaina vėl auga.

Aptarkim vamzdelių diametro didinimą. Pirmiausia, kuo storesnis vamzdelis, tuo didesnė vamzdelio metro kaina ir automatiškai, klojant vamzdelius tuo pačiu atstumu, brangsta grindinio šildymo įrengimas, bet kuo vamzdelio diametras didesnis, tuo mažesnis vamzdelio ilgis užtikrina tą patį šilumos kiekio perdavimą, arba kitaip sakant, jei projekte nieko nekeisim, tik padidinsim vamzdelių diametrą, į grindis bus galima paduoti mažesnės temperatūros termofikatą, kas teigiamai atsilieps ŠS eksploatacijos metu.
Dar vienas pliusas, padidinus vamzdžio diametrą sumažėja tekėjimo pasipriešinimas, o tai reiškia, kad gali užtekti mažesnio galingumo cirkuliacinio siurblio, taip pat, jei žiūrime ne į termofikato temperatūrą, o į minimalų vamzdžio ilgį, kurio užteks šilumos perdavimui, tai klojant didesnio diametro vamzdį galima trumpinti vamzdžio ilgį klojant vamzdelius su didesniais tarpais tarp jų. Beje, klojant 20mm vamzdį, manau nerealu jį kloti 10cm žingsniu, nes jų nepavyks taip užlenkti.

Aš pasirinkau abu variantus, tai reiškia, kad savo ~123m2 ploto namui, su ~1.2kW bendru šildymo galingumo poreikiu prie lauko -23C temperatūros išvedžiojau 20mm šildomų grindų vamzdį 20cm žingsniu (vonioje 15cm žingsniu). Mano grindinio šildymo galingumas, žiūrint šių dienų akimis yra stipriai perteklinis, bet man tai leis sumažinti termofikato temperatūrą grindyse, kas teigiamai atsilieps ŠS COP`ui, be to mano grindyse šiuo metu telpa tiek termofikato (120l), kad net 10kW galingumo ŠS, kurį įsigijau, gali dirbti be buferinės talpos, o t.y. energiškai efektyviau, nes nereikalingas trečias cirkuliacinis siurblys, bei nepatiriami šilumos nuostoliai iš buferinės talpos.

Dabar keli, dažnai pasitaikantys klausimai apie grindinį šildymą:

Vienas vamzdis visam namui. Tai įmąnomas sprendimas, jau ir praktikoje pritaikytas. Apskaičiavus namo šilumos poreikį ir žinant maksimalią leidžiamą termofikato temperatūrą, bei leidžiamą maksimalią grindų temperatūrą, galima apskaičiuoti minimalų vamzdžio ilgį kurio turi užtekti reikiamam šilumos kiekiui padengti. Jei jis gaunasi iki 100m, tai pilnai užtenka ir vienos vijos, kurią galima pravesti palei langus. Tokio sprendimu pliusas yra pati mažiausia grindinio įrengimo kaina. Minusai yra tai, kad termofikatas turės būti aukštos temperatūros, o tai reiškia, kad jo ruošimui ekonomiškiau naudoti KKK, granuolinį katilą, dujinį katilą (manyčiau, jok kondensacinis čia irgi būtų mažiau efektyvus), ar panašiai. Dar vienas dalykas, labai jausis, kuriose vietose paklotas kabelis, nes tos vietos bus labai šiltos, o visos likusios grindys – šaltos.

Šilta-šalta tarp didesniu atstumu paklotų vamzdelių. Taip, tokia situacija įmanoma, ypač, jei vamzdelių ilgis suprojektuotas minimalus reikalingam šilumos kiekio pernešimui, kaip dabar madinga darant 30cm žingsnį tarp jų. To išvengti galima mažinant atstumą tarp vamzdelių. Norėčiau nuraminti šios temos lankytojus, kad tokia situacija labiau tikėtina didesnių šilumos nuostolių namui. To energiškai efektyvių namų atveju galima nebijoti. Energiškai efektyvių namų atveju, gali net vienos kilpos užtekti, tad vyniojant vamzdelius 30cm žingsniu, bus keleriopai viršytas minimalus namo šildymo poreikiui reikalingo vamzdžio ilgis, termofikato temperatūra bus mažesnė, o tai reiškia kad ir temperatūrinis grindų paviršiaus nelygumas bus žmogaus jutimams nepastebimas.

Kaip išvengti šaltų grindų efekto esant grindiniam šildymui energiškai efektyviame name? Žinant tai, kas jau parašyta šiame poste aukščiau, nesunkiai galime suprasti, kad galima turėti šiltas grindis net ir energiškai efektyviame name. Tereikia mažinti bendrą namo šildomų grindų vamzdžio ilgį, tuo keliant termofikato temperatūrą ir darant didesnį grindų paviršiaus temperatūros skirtumą virš vamzdelių ir ties tomis vietomis, po kuriomis vamzdelių nėra. Padarius taip, galima pravesti vieną vamzdelį palei langus, kaip aptartame pirmame atvejyje, arba, žinant, kad energiškai efektyvaus namo atveju, šildyti po langais būtinybės nėra, šildymo vamzdelį pravesti ties tomis vietomis, ties kuriomis norimas “šiltų grindų efektas“. Pavyzdžiui išvedžiojant svetainės viduryje, kur žmonės sėdėdami fotelyje ir žiūrėdami TV greičiausiai ir bus nuleidę kojas. Tiesa vamzdelį reikėtų pravesti visuose kambariuose. Net ir energiškai efektyvaus namo atveju, jei šildysi tik vieną patalpą, kitose bus vis tiek vėsiau. Tokio vamzdžio vedžiojimo pliusai ir minusai analogiški kaip ir vieno vamzdžio atveju pirmame pavyzdyje.

Kaip passkaičiuoti grindinio šildymo poreikį, rasite kvazipupsas.blogspot.com bloge. Kelios rekomendacijos apie grindinį šildymą buvo ir Romualdo Cukuro bloge deja, bet jis savo blogą pašalino.

Šildymo sistemos rekomendacijos EE namui pagyvenus šiltame name (2015m rugsėjis)

Aptikau Rusišką puslapį passivhaus.ru kuriame pardavinėjami “Pasyvūs“ namai. Ten užkliuvo jų pateiktas pasyvaus namo dujinio ir elektrinio šildymo sistemų palyginimas.

Nesigilinant į smulkmenas, kad pavyzdžiui paimamas 130m2 “pasyvus namas“, kurio šildymui per metus sunaudojama 10000kWh (77kWh/m2* per metus, kas toli gražu net nepanašu į pasyvų namą 🙂 ), pateiktame palyginime dujinis šildymas lyginant su elektriniu šildymu atsiperka per 28 metus, o turint omenyje, kad per tą laiką jau reikės pakeisti vieną (o aš sakyčiau, kad gal net du) dujinius katilus, atsiperkamumo klausimas iš vis keliantis abejonių. Palyginime buvo užsiminta, jog katilinėje reikės natūralios ventiliacijos, namo patalpos dujinio šildymo atveju didėja katilinės plotu (kurioje vėdinama per atviras orlaides, nebent katilą statysim virtuvėje ir visą namą vėdinsime per niekad neuždaromas orlaides), bet skaičiavimuose imami absoliučiai tie patys šilumos nuostoliai 10000kWh.

Taigi, jei pakoreguoti skaičiavimus, kad labiau atitiktų skirtumus, be to šilumos nuostolius skaičiuoti tikram pasyviam namui su 15kWh/m2* šildymo poreikiu per metus, arba kaip mano namo atveju, realiai apie 20kWh/m2*metus, o ne 77kWh/m2* per metus, skaičiavimai gautųsi, kad dujinio šildymo atsiperkamumas lyginant su elektriniu pailgėtų apie 5 kartus iki ~140 metų.

Na skaičiai truputį pagrąžinti, ten spėju dujinio šildymo įrengimą paskaičiavo per brangų, bet iš principo šiuo skaičiavimu norima pavaizduoti poziciją, kurios aš laikausi jau kuris laikas.

Nėra geresnės šildymo sistemos energiškai efektyviam namui už tiesioginį šildymą elektra. Nors mano pasyvaus namo idealios šildymo sistemos komplektacija būtų tokia:

  1. įrengiamos elektra šildomos grindys pamėčius pagal šildymo galingumo poreikį po visą namą, kad būtų tolygiau šildoma, plius vonioje elektrinis grindinis šildymas įrengiamas pilno galingumo.
  2. Šildymo kaštams sumažinti įrengiame nebrangų kanalinį oras-oras šilumos siurblį, kokio pavyzdį “balamūtas“ įmetė SM temoje “80m2 namo sildymas“ ir jungiam jį prie rekuperacinės vėdinimo sistemos su recirkuliacija. Nors Pasyvaus namo šildymui turėtų užtekti ir ventiliacijai reikalingų oro kiekių, bet recirkuliacija leidžia šildymo galingumą reguliuoti nekoreguojant ventiliacijai naudojamų oro srautų. Oras-vanduo ŠS kainuoja per brangiai. Jei jau pasiryžta oras-oras keisti į oras-vanduo, tai geriau eiti dar toliau ir už beveik tą pačią sumą įsirengti gruntas-vanduo ŠS, bet EE namui tai tikrai per brangi investicija. Vis tik ties šia vieta reikalai jau keičiasi, jau galima rasti ženkliai pigesnių nei ankščiau oras-vanduo šilumos siurblių. Ventiliacijos SM temoje “balamūtas“ įmesta nuoroda apie recirkuliaciją. Youtube filmukas apie recirkuliaciją.
  3. Vandens šildymui statom saulės kolektorius ir taip apie 50% mažinam vandens šildymui reikalingos elektros energijos kiekį.
  4. Pagal primestą namo elektros energijos poreikį, laikui bėgant ant stogo išsikeliam saulės baterijas. Jei saulės baterijas keliam statybų metu, minusuojam stogo dangos kaštus.

Sukomplektavus namo šildymą taip, net su tiesioginiu elektriniu šildymu, mano supratimu, namas puikiausiai galėtų pretenduoti į A++ namo energinę klasę.

Nebent A++ energinei klasei tinkamo rekuperatoriaus nerasit. Iš esmės tokio ir nėra, nebent kombinuosit priešpriešinių srautų rekuperatorių su žemės šilumokaičiu, bet kas energinės klasės skaičiuotojui pateiks bendrą vėdinimo sistemos energinio efektyvumo deklaraciją? Šiai dienai tokią deklaraciją pateikia rekuperatorių gamintojai, o ji tik apie rekuperatoriaus efektyvumą.

Elektrinį šildymą su oriniu šildymu apjungti galima būtų, elektriniam šildymui nustatant mažesnę temperatūrą, pavyzdžiui 20C, o ŠS nustatoma 23C temperatūra. Krentant lauko temperatūrai, ŠS nustoja šildyti ir patalpų temperatūrai nukritus iki 20C įsijungia elektrinis šildymas. Lauko temperatūrai pakilus ir pradėjus veikti oras-oras ŠS, šis temperatūrą užkelia ir tiesioginis šildymas elektra vėl atsijungia. Kad šildant elektra temperatūra labai nešokinėtų, elektrinio šildymo prietaisų bendras galingumas turi būti labai nedidelis ir neviršyti namo šilumos nuostolių prie lauko -23C. Mano namo atveju bendras elektrinių šildymo prietaisų galingumas neturėtų viršyti 1.5kW, nebent, esant dideliai namo termomasei, elektrinį šildymą junginėti darbui tik naktimis, tuomet šildymo prietaisų galingumą galima atitinkamai padidinti (~2 kartus).

Dar norėčiau pasakyti kelis žodžius apie būtiną recirkuliaciją jei kalba eitų apie orinį šildymą.

Namą šildant oru be recirkuliacijos, norint didinti šildymo galingumą, reikės didinti oro srautą. Kai tas oro srautas bus iš lauko, tai kiekvienas papildomas kubas oro didins šilumos nuostolius rekuperatoriaus naudingumo koeficiento dydžiu, kuris realiai nesieks daugiau 70%-80%.

Paimkime kaip pavyzdį mano namą, kuris 2016m sausį tiesiogiai šildymui sunaudojo 1150kW, bei per vėdinimą šildymui sunaudojo apie 200kW (atmetus apie 30kW kuriuos rekuperatorius sunaudoja vasaros metu dirbdamas be šildymo), bendroje sumoje ~1350kW.

Sakykime, kad mano rekuperatoriaus NVK prie tokių didelių oro srautų sieks 70%, tai jei visas šildymui reikalingas oro srautas bus imamas iš lauko, mano namo šildymui reikalingas energijos kiekis būtų ne 1350kW, o 30% didesnis ~1928kW  (1350kW / 70(%) * 100(%) ), t.y. būtų sunaudota ~580kW daugiau, o tai jau yra pakankamai daug, mano atveju tai kainuotų apie 58Eurų per mėnesį daugiau. Kalba eina apie šildymą tiesiogiai elektra todėl, kad net jei būtų naudojamas kanalinis oras-oras šilumos siurblys, tokie dideli galingumai ir oro srautai bus reikalingi prie tų lauko temperatūrų, kada orinukas jau neveiks, tad net ir jo atveju būtų šildoma tiesiogiai elektra.

 

Literatūros sąrašas:

Reklama

Įrašo “Energiškai efektyvaus namo šildymas” komentarų: 30

  1. Sveiki,
    Mastote kaip Platonas… nieko neimanoma suprati, bet atrodo,kad viska aisku..
    Kalbant paprastai, tai super blogas su super info…
    atsiprasau uz barbariska leksikona.

  2. sveiki. planuojam irenginet grindini sildyma abiejuose aukstuose. noreciau suzinot kaip jums grindinis sildymas? ar patinka? ar yra kokiu minusu? mes planuojam det stropuva katila. gal galite duot projektuotojo kontaktus? aciu. el.pastas: noriustatyt@gmail.com

    • Sveiki, man projektą padarė per parduotuvę, kurioje pirkau grindinio šildymo medžiagas. Jei visą grindinio šildymo įrangą pirksite iš vienos besispecializuojančios šioje srityje parduotuvės, tai ne tik projektą padarys, bet ir nuolaidas įrangai pritaikys.

      Kas dėl atsiliepimų, vis tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad pas mane geoterminis šildymas, o pas jus planuojamas kieto kuro katilas (toliau – KKK). Šių šildymo prietaisų darbo režimai paprastai skiriasi, tad siūlau vadovautis patarimais žmonių, kurie eksploatuoja tokį patį katilą. Kadangi nesu KKK specialistas, negaliu kažką rekomenduoti, bet mano žiniomis KKK paprastai išskiria didelį energijos kiekį per pakankamai trumpą laiką, tai tokiu režimu dirbančios šildymo sistemos atveju, grindinio šildymo miegamajame nerekomenduočiau. Jei šiluma išskiriama pastoviai ir lengvai reguliuojamau galingumu, tuomet nematau problemų dėl grindinio šildymo ir miegamajame. Nors grindinis šildymas inertiškas, bet šilumą išskiriant pastoviai ir nedideliais galingumais, termostatų pagalba galima pasiekti komfortišką temperatūrą kiekvienoje patalpoje. Vis tik KKK ir lengvai reguliuojamas nuolatos veikiantis šilumos šaltinis man du nesuderinami dalykai, nebent naudojama didelės talpos akumuliacinė/buferinė talpa.

  3. Tikrai didelis kiekis naudingos informacijos. Dėkui autoriui už darbą. Įdomu kokias geriausios plytelės grindiniui miegamajam? Nes galvojam apie tokią galimybę, bet neįsivaizduojam kaip viskas turėtų būti. Dėl pačio mechanizmo ir projekto dabar jau aiškiau.

    • Tikrai neaukočiau patogumo, jaukumo, grožio energinio efektyvumo vardan. Nors ir įmanoma pritaikyti įdomesnį miegamojo dizainą naudojant plyteles, bet man toks miegamasis prarastų jaukumo jausmą. Man plytelės su miegamuoju nedera.

  4. Sveiki. Ačiū už puikų straipsnį, tačiau jis mano klausimo (šildymo tema) neatsake, o dar daugiau jų sukėlė 🙂 jau kaip ir nusprendęs esu dėl plokštuminių pamatų bei klijuoto tąšo su apšiltinimu sienojų, kadangi namelis šalia ežerėlio, vienkiemyje, galbut ne visam gyvenimui bus naudojamas kaip nuolatinis gyvenamasis būstas. Linkstu prie židinio su vandens kontūru šildymo sistemos. Tačiau vamzyno ilgis, akumuliacinių talpų dydis ( jų būtinumas), galingumas kW ir kiti klausimai bijau, kad nebus savarankiškai man įminami. Reiktų pagalbos 🙂 gal kas ka turite parekomenduoti ar pakomentuoti? bučiau labai dėkingas 🙂 povilas@gtvgroup.lt

    • Sveiki,

      Manyčiau kad visai vykęs pasirinkimas derinant namo architektūrą prie aplinkos. Gal kiek sudėtingiau bus pasiekti namo “šiltumą“ bet net pasyvių rastinukų yra :). Aš nesirinkau rąstinuko, manydamas, kad sunkiai pasieksiu norimą namo sandarumą, bet kaip minėjau, šiais laikais viskas įmanoma :).

      Dėl specialistų pasiūlymo, tai nelabai ką turiu, gal kas nors čia pasiūlys, bet nemanau, kad ties šiuo klausimu verta per daug užsiciklinti dar namo projektavimo stadijoje. Pirmiausiai vaizduotėje susikurkite namo, kokiame Jūs norėtumėte gyventi bendrą vaizdą, tuomet eikit pas architektą, kad tas vaizdas bendromis pastangomis persikeltų ant popieriaus. Svarbu, kad architektas žinotų Jūsų įsivaizduojamos šildymo sistemos bendrus bruožus. Šioje stadijoje svarbu atidžiau žiūrima ir į namo šiltumo klausimą, ne į šildymo sistemą. Architektas parinks optimaliausią židinio vietą, o jau konkrečią namo šildymo sistemą suprojektuoti ir parinkti puikiausiai galėsite ir namo statybų metu, ką iš tikrųjų ir siūlyčiau daryti. Kai prieisite iki tos stadijos, manau projektą pats galėsite pasidaryti ne prastesnį už specialisto :), o jei ir neišdrįsite, reikiamus specialistus pats pažinosite mažiausiai kelis :).

      Dėl šildymo sistemos, galiu pasakyti, kad turiu pažystąmą, kuris namą irgi šildo židiniu su vandens kontūru, tik pas jį šiluma vandeniu perduodama radiatoriams. Žmogus, kaip ir patenkintas tokiu šildymo būdu, tiesa, namas nors ir nedidelis, bet nėra šiltas mano akimis, todėl juntami didesni temperatūros svyravimai žiemą. Minėjo, kad žiemą grįžus namo, rasdavo lygtais apie 17C temperatūrą, o kai pakurdavo židinį temperatūra šokteldavo iki 23C, bet kadangi žmonai šiluma patinka tai tame jis problemos nemato :).

      Vis tik tokią šildymo sistemą aš rekomenduočiau tik rimtai mąstantiems apie taupymą, o ne apie patogumą :).

      Kas dėl namo šildymo sistemos suprojektavimo, tai pirmiausiai jums reikia žinoti visas statomo namo konstrukcijas, tokias kaip sienos, pamatai, stogas, langai, net dėl vėdinimo sistemos jau reikėtų būti apsisprendus. Kaip matai, tam jau reikia turėti suprojektuoto namo brėžinius. Tik žinant, kokie namo šilumos nuostoliai galima pradėti ieškoti tinkamiausio šildymo sistemos galingumo. Jei statybos leidimą planuojate gauti dabar, tai namas turėtų būti suprojektuotas pakankamai šiltas ir šildymo sistemos galingumo didelio nereikės.

      Kas liečia židinį ir akumuliacinę talpą, tai nors man ir neteko apie tokią girdėti, tai visai nesunkiai įgyvendinama. Vis tik, aš siūlyčiau akumuliacinės atsisakyti. Planuojate plokščiuosius pamatus, o tai yra tikrai pakankamai didelė “termoakumuliacinė talpa“, padarykite grindinį šildymą, su pamaišymo vožtuvais grindinis šildymas nesunkiai turėtų būti pajungiamas ir prie židinio. Turėsite ir šiltas grindis ir ilgiau išlaikomą šilumą nei židinio su radiatoriais. Vis tik betonas grindyse yra labai inertiškas ir gali būti diskomfortas laukti, kol namas prišils jam atšalus, bet kadangi kalba eina apie židinį, kuris šilumą pradeda skleisti vos jį užkūrus, manau šis grindinio šildymo minusas bus mažiau aktualus, taip pat galima pajungti kelis radiatorius, kas ypatingai populiaru dviejų aukštų name, pirmą aukštą darant grindinio šildymo, o antrą radiatorinio. Vis tik, kadangi aš supratau, kad kalba eis apie šiltesnį namą, temperatūrų svyravimas dienos bėgyje neturėtų būti didelis ir pasireikš tik ilgesniam laikui išvykus.

      Taigi, jei tik pradedat namo statybas, tai dėl šildymo sistemos pakolkas galvos nesukite, tik primeskite, kokio šilumos šaltinio norėtumėte. Apsisprendęs dėl šildymo šaltinio, kad rūpinimasis malkomis jums nekels nepatogumų, apie šildymo sistemą pamirškite iki bus gautas statybos leidimas ir pradėtos namo statybos.

      • Labai ačiū už pastabas 🙂
        Namo projekta jau turiu, statybos leidima taip pat. viskas gana standartiška, “špokinyčios“ tipo, stačiakampis pamatas.
        Šiuo metu ieškau kas irengtų plokštuminius pamatus. Kaip ir radau, tačiau šalia draugas taip pat statosi didesnį namelį, pas jį projektas su rūsiu, norisi kad rangovas pamatų butų vienas, taip turetume sutaupyti apie 20% technikos nuomai, medžiagų transportui. Tik nelengva rasti, kas daro visokius pamatus 🙂
        Legalett paskaiciavo 100 eur m2. “Befree“ 80 eur, anokia čia paslaptis 🙂 +pvm.
        Mąstant dar litais, 40.000lt uz 95m2 pamatėlį atrodo kosmosėlis 🙂 kiti jau dėžutę už tiek turi. Klijuoto tąšo kubas pas Beconį 600 eur + pvm + 20% surinkimas 🙂 o ka daryt?? kuriuo keliu eit? 🙂
        Bet čia apie šildymą. Du metus gyvenu nuomojame namelyje, kuris šildomas tik židiniu, ir malkų užsimest problemos nematau. Priešingai – malonumas. Dėl KK inertiškumo mąsčiau apie koklius, bet šildomos grindys atrodo patraukliau, nors ir tai papildomi 10klt. O galbūt įmanoma ir koklių dar damūryti prie to židinio su vandens kontūru? 🙂 tik įdomu kuris variantas gausis labiau: “sviestas sviestuotas“ ar “sviestu košės nepagadinsi“? 🙂
        Kitas atviras klausimas karšto vandens ruošimas. Kaip ir židinukas tuo pačiu kontūru ir vandenį ruošia, tik įdomūs kW poreikiai vandeniui ruošti ir patalpoms šildyti, ar reikalingi radiatoriai antrame aukšte, ar neužvirs vanduo boileryje, bei radiatoriuose antrame aukšte, kol prišildysiu tarkim po atostogu gryžęs pamatinę plokštę? ar nebus per karšta antrame aukšte, kol sušils grindys pirmame? 🙂 Mano architektas deja, šiais klausimais kiek pamačiau silpnokas 😦

  5. Kokliuose tiek šilumos tikrai neprikaupsi kaip grindų betone tai jau tikrai, tad pasiūlymas kažką damūryti mano nuomone nevertas dėmesio, Dėl grindinio šildymo 10k Lt, tai čia visa grindinio šildymo sistema su kolektoriais, termostatais ir darbu, realiai dabar liejant plokščiuosius pamatus užtektų tik vamzdį palaidoti, o tam manau reikės gerokai mažesnės sumos. Su darbu ir medžiagomis manau neturėtų viršyti 3000 Lt, jei pats vamzdelius pasiklosi ir juos su akcijomis pirksi, tai ir į 1000 Lt turi galimybę sutilpti. Tai tikrai nėra brangu, o dėl grindinio pajungimo prie židinio, tai židinio aprišimą ar tai, ar taip reikės daryti, prie tos kainos dasidės tik pamaišymo mazgas ir kolektorius. Žinok be kalbų manau, kad tavo atveju verta investuoti į grindinį, tai ženkliai pigiau, nei mąstyti apie akumuliacines talpas. Sau dabar abejoju ar daryčiau vandeninį grindinį, todėl, kad manau, jog elektra šildytis visai patrauklu, tad grindyse “laidočiau“ elektrinį šildymo kilimėlį, tavo atveju mano supratimu nėra nieko geriau už grindinį. Jis leistu akumuliuoti didelį šilumos kiekį ir taip leistų išlyginti temperatūros svyravimus name.

    Su papildomais damūryjimais, pirmiausiai tai bus labai brangi investicija vertinant išleistus pinigus ir gautą naudą, tikrai naudingumo koeficientas bus ženkliai mažesnis už grindinio šildymo, be to vien dastatymų neužtektų, reikėtų dar kažką galvoti, o esant grindiniam, naudos iš tų dastatinėjimų tikrai nepajusi. Manau neverta prasidėti.

    Tai kad turi praktikos su malkomis, gerai, tai jau žinios, o ne tik norai. Norai greitai keičiasi, o patirtis išlieka :).

    Dėl vandens ruošimo, tai kadangi jau esi susidūres su malkomis, manau turėtum turėti šiek tiek patirties. Iš esmės viską turėtų spręsti pamaišymo mazgai, jie į grindis paduos visuomet nedidelę temperatūrą, nepriklausomai iki kiek ją užkelsi vamzdyne su židiniu, tad pajungus kombinuotą boilerį, turėtum jį prišildyti su židiniu. Vasarą nematau kito varianto, kaip vandenį šildyti elektra, nebent saulės kolektoriais susidomėtum.

    Dėl plokštės prišildymo metu vandens radiatoriuose ir boileryje užvirimo, tai iš esmės sprendžiama reguliuojant šilumos šaltinio galingumą, kas su malkiniu šildymu nėra labai lengva, bet mano supratimu yra įmanoma. Esmė turėtų būti tokia, grįžus po ilgesnio laikotarpio primetat daugiau malkų į židinį, termofikatas greitai sušildo radiatorius ir vandenį boileryje, kol pirma užkrova sudega, name jau turėtų būti pakankamai šilta, nors grindys ir nesušilusios, o toliau jau metat malkytę kitą, kad vos ne visą židinio išduodamą galingumą pagrinde nuimtų grindų betonas, ir radiatoriams šilumos būtų mažiau. Termofikato temperatūra paduodama į radiatorius atitinkamai irgi turėtų kristi, teoriškai temperatūra turėtų stabilizuotis. Vienu žodžiu, būtų lengvai reguliuojamas šilumos šaltinio galingumas, būtų galima pasiekti labai aukštą komforto lygį, su malkiniu šildymu, kadangi išduodamą galingumą reguliuoti sunkiau, komforto lygis bus prastesnis, bet manau pakankamai aukštam lygyje. Siūlau pasidomėti kaip kiti žmonės įsirengę KKK gyvena. Mano pasiūlyta šildymo sistemą kietam kurui, kai pirmame aukšte grindinis, o antrame radiatoriai, turbūt pati populiariausia paskutinio dešimtmečio statybose.

    Dėl plokštės, tai jei tarsitės iškart kartu, tai galima pasiekti šiokių tokių nuolaidų dėl “transportavimo“, o iš anksto nesiderėjus, tai iš šalies gali net ir geresnį pasiūlymą sulaukti. Kas dėl plokščių pamatų, siūlyčiau kreiptis į forumus, kad ir supermamas, ten energiškai efektyvių namų temoje besireiškiančių, ne vienas sau tokius įsirengė, manau ten sulauktumei daugiau naudingų patarimų, nei iš manęs. Taip pat gali tiesiogiai kreiptis į Bangų namo blogo autorių. Šia tema jis prikaupęs didžiulį žinių bagažą, nes plokščius pamatus išliejo pats. Gal ir tave padrąsins tokiam žygiui. Tuomet įrengimo kaina ir svarbiausia kokybė be konkurencijos. Architektas Simonas Klezys sau plokščią pamatą taipogi pasigamino pats ir tai aprašė savo bloge.

    • Sveiki, vis dar nerimstu 🙂
      Dėl plokštės įrengimo dar pasiaiškinsiu 🙂 bet gal geriau ne, nes kuo toliau į mišką tuo medžių daugiau 🙂 kai per toli žmonės nueina, turbūt tada jau patys viską imasi daryt 🙂
      Tačiau dėl šildymo vis dar neatsakiau sau poros klausimų: jeigu antrame aukšte turėsiu du kambarėlius po 15kv.m, kuriuose bus po 0,7kv.m dydžio šiltai įstatytą langą, sienos klijuotas rąstas 14cm + 25cm ekovatos + keletas cm apdailos. stengsiuos pasiekti bent R8, stoge iki R10. Ar reikalingi radiatoriai antrame aukšte? Galbūt pakaks šilumos ateinančios per perdangą, per laiptus ir nuo tel įkroviklių, esančių kambary? 🙂 pirmam a. turesim minimum +22-23 tikrai (tokie jau įpročiai naudojant KK), II a. tenkintu 20-21 C.

      Kitas klausimas dėl įpročių (norų kūrenti židinį beveik kasdien) galimo pasikeitimo tikimybės. Galbūt verta pamąstyti apie Šilumos siurblį grindiniam šildymui? Jei ŠS (oras-vanduo) ar židinys su vandens kontūru kainuoja panašiai, o ŠS (S)Cop 4,5, tai kW kaina taip pat gaunasi labai panaši. O minėtas komforto lygis jau skirtingas. Židinio reiks vistiek, kaip alternatyvaus šildymosi būdo esant žemoms temperatūroms. Jis vėl kainuos, tik jau gerokai pigiau, nes bus be vandens kontūro. Bet ŠS vasaros metu labai nebrangiai ruoš karštą (iki +45C) vandenį. + galbūt jis tures ir kondicionavimo funkciją (jei kada nors į Lietuvą vasaros sugrįš) ir taip “atmuš“ savo kaina? 🙂

      • Sienų ir stogo varža jau plius minus neblogi. Su malkomis net C energinės klasės normalaus dydžio namuose šildymas sezonui kainuoja apie 2000 Lt. Tokio apšiltinimo lygio name šildymo poreikis bus ženkliai mažesnis, bet neišsprendus sandarumo klausimo, šilumos poreikio drąstiškai nesumažinsi. 25cm storio ekovatos sluoksnis, mano supratimu gana stipriai pagerins sandarumą, lyginant su šių dienų standartiniais namais, bet vien vatos pagalba, tikrai gero sandarumo nepasieksi, būtinai reikės plėvelių ir jas gerai sudėti, suklijuoti. Išsprendus sandarumo klausimą, toks namas taps labai šiltu, ir malkinis šildymas gali tapti jam net per galingu. Kadangi namo konstrukcijos vidinėje pusėje nematau šilumą akumuliuojančių medžiagų, storas betono sluoksnis grindyse mano manymu turėtų labai pagelbėti, kadangi šiluma bus perduodama ne tiesiogiai oru (kurio pagalba toks namas perkaistų tik užkūrus židinį), o per termofikatą pirmiausiai šildant grindis, tad šildant perkaitimo problema bus mažiau aktuali.

        Dėl telefonų pakrovėjų, tai jų nesijaučia, kaip ir vienoje Feisto knygoje minėtų kaitrinių 100W lempučių, bet esant geram apšiltinimui vidinių patalpų temperatūra labai stipriai supanašėja, taip, kad šildymo prietaisų būtinumas antram aukšte tampa mažiau aktualus. Vis tik pilnai atsisakyti šildymo antram aukšte gal nevertėtų, vienas kitas radiatorius labai sąmatos nepadidins, o ir prisukti šildymo galingumą (kai yra galimybė išskirtą šilumą nukreipti į betoną) galima visuomet. Iš kitos pusės ir elektriniai šildymo prietaisai ten daug elektros energijos neprisuktų taip, kad galima apsiriboti ir jais. Jų galima pastoviai nelaikyti įjungtų, o įjungti tik tuomet, kada jau tikrai reikia, arba pastoviai laikyti įjungtus su termostatais, neleidžiančiais temperatūrai nukristi labiau, nei užduota temperatūra. Kalbant apie komforto užtikrinimą, siūlyčiau rezervinius elektrinius šildytuvus įsirengti ir pirmame aukšte. Paprastai jais nebūtų šildoma, o įjungtumei juos tik kur ilgesniam laikui išvykdamas, kad namas per daug neatšaltų ir neužšaltų termofikatas šildymo sistemoje. Palaikant +5C- +10C tokio lygio name elektros sunaudota bus kapeikos, pamatę elektros sąnaudas, gal ir židinį kūrenti pradėsite kur kas rečiau, leisdami pasireikšti rezerviniam šildymui dažniau :).

        Geoterminis arba oras-vanduo šilumos siurblys, bent jau šiuolaikinėmis kainomis man neatrodo labai patraukliai. Kai maži šilumos poreikiai į tokį ŠS investuoti manau neverta, nors iš kitos pusės tokiame name puikiausiai galima įsirengti “kondicionierių“ su kuriuo galima ne tik prišildyti namą pereinamuoju periodu, bet ir atvėsinti vasaros karščių metu, tik karšto vandens su juo neparuoši.

    • Dėkui už gerus žodžius Paliuk. Dėl jų negaila ir granulinių krosnelių pareklamuoti, nors šiame puslapyje gal labiau tiktų jūsų produkcija iš saulės energetikos srities ;).

  6. Nusprendžiau apskaičiuoti, kiek energijos šildymui buvo sunaudota per 2014-2015 metų žiemos sezoną. Kadangi po 2014-11-01 sudariau tiesioginio debeto sutarti, tai skaitliuko duomenis paskutinį kartą nurašiau sausį ir nuo to nurašymo tiksliu duomenų neturiu iki birželio mėnesio ir rugpjūčio. Taigi skaičiukai:

    1. skirtumas tarp 2014 ir 2015 metų birželių
    Dieninio tarifo — 2519 kWh,
    naktinio tarifo — 5265 kWh
    viso: 7784 kWh

    2. skirtumas tarp 2014 ir 2015 metų rugpjūčių
    Dieninio tarifo — 2457 kWh,
    naktinio tarifo — 5186 kWh
    viso: 7643 kWh

    apskaičiuotas 2014 m vasaros mėnesių vidurkis apšvietimui, buitinėms reikmėms, vandens pašildymui (metų vidurkis 178kWh/mėn), kanalizacijos orapūtei ir vandens gręžinio siurbliui – 340 kWh
    per metus susidaro – 4080 kWh

    Minusavus elektros poreikį buitinėms reikmėms, gaunasi, kad šildymui per metus suvartojau:
    1.7784kWh-4080kWh=3704kWh
    2. 7643kWh-4080kWh= 3563kWh

    Įvertinus, kad mano namas buvo šildomas išimtinai tik naktiniu tarifu, gaunasi, kad per metus namo šildymas kainavo:
    1. 340.77Eur (1176.61Lt)
    2. 327.80Eur (1131.83Lt)

    2015 metais galiojantys elektros energijos tarifai (Taikomas tarifo planas “Namai“):
    Pastovioji dedamoji – 2,89 € (bet jos nematau reikalo skaičiuoti prie šildymo)
    0,125 €/kWh – Dieninis
    0,092 €/kWh – Naktinis, šeštadienio ir sekmadienio

    Namo plotas 131m2 taigi namo šildymo poreikis per metus:
    1. 28.3kWh/m2*metus
    2. 27.2kWh/m2*metus

    2014-2015 metų šildymo sezonas prasidėjo 2014 metų lapkritį, tada suvartotos 619kWh kas atmetus buitinėms reikmėms suvartojamą vidurkį reiškia 279kWh, baigėsi kovo mėnesį nes pradėjus šviesti saulei šildymo daugiau nereikėjo. Taigi realiai šildymas truko 5 mėnesius bet tiek lapkritį, tiek kovą šildymui buvo suvartota ženkliai mažiau energijos nei kitais šildymo sezono mėnesiais.

    Jei primesti, kad lapkričio ir kovo mėnesiais šildymui buvo sunaudota maždaug po 300kWh, tai likusiems trims mėnesiams vidutiniškai lieka po 1000kWh, padauginus iš naktinio tarifo gaunam 92Eur/mėn (318Lt/mėn)

    apie 2014 gruodį rašiau taip:
    “Šį mėnesį, kai temperatūra kelis kart buvo nukritusi iki -15C šildytis teko daugiau, Šio mėnesio viso sunaudojau elektros energijos už ~550Lt. Turint omenį, kad ~200Lt sunaudodavau ir vasarą, galima teigti, kad šio mėnesio namo šildymas elektra man kainavo ~350Lt.“

  7. Labai geras ir informatyvios straipsnis.Norėčiau išgirsti autoriaus nuomonę, koks šildymo būdas geriausiai tiktų A klasės karkasiniam namui,neturinčiam termomasės?Visos vidinės sienos karkasinės,tik 6cm betono grindyse.Namo dydis būtų apie 100 kvadratinių metrų.

    • Karkasinukui siūlyčiau rinktis mažiau inertišką šildymo sistemą. Manyčiau, kad šiltam karkasinukui geriausiai turėtų tikti orinio šildymo sistema, su kanaliniu šilumos siurbliu oras-oras. Kai kuriose patalpose siūlyčiau sumontuoti papildomus elektrinius šildytuvus, pavyzdžiui vonioje siūlyčiau įrengti elektra šildomas grindis. Šioje sistemoje prastai žiūrisi tik karšto vandens ruošimas, todėl karštam vandeniui galima būtų pasitelkti saulės kolektorius ir taip sumažinti bendrus metinius karšto vandens ruošimo kaštus.

      Nors iš kitos pusės, tai ir standartinės sistemos su granuliniu katilu ir radiatoriniu šildymu neišbrokuočiau. Vis tik grindinį šildymą karkasinukui rekomenduoti nedrįsčiau, nes grindinis šildymas per daug inertiškas ir gali būti problemų, kai karkasinukas greitai įšils nuo saulės pritekėjimų.

  8. Kiek teko bendrauti su žmonėm,pasirinkusiais sildymui oras oras (sienini)šilumos siurblį,jie kaip minusą minėjo garsą ir oro srautus ,bei nevienodą šilumos pasiskirstymą.Bet čia turbūt kiekvienam individualiai. Su kanaliniu šilumos siurbliu šiluma turėtų pasiskirstyti vienodai,nors kiek teko bendrauti su projektuotojas tokią šildymo sistemą įvardija, kaip nelabai komfortišką.Pasidomėjus dar siurbliais(kanaliniais)kurie gali efektyviai dirbti iki -25(mitsubishi)kas labai abejotina,kaina jie nedžiugina,pigesni gali dirbti iki -15 tiek deklaruojama gamintojų, taigi reikėtų papildomai(kaip ir minėjote)montuoti elektrinius šildymo prietaisus.Įvertinus viska ir kad karštas vanduo ruošiamas pačia brangiausią kūro rūšimi (elektra), gal būt ekonomiškai labiau apsimoka montuoti pigesnį oras vanduo šilumos siurblį ar šildytis dujomis(jeigu yra arti sklypo ribos)?

  9. Aš į orinukus žvelgiu tik dėl kainos. Teko matyti visai neblogų kanalinių oras-oras pasiūlymų. Kas liečia oras-vanduo, jų kaina būdavo visuomet visa galva aukštesnė, o kai sau domėjausi mitsubishi variantu, tai jo kaina iš vis su geoterminiais konkuruoja, tai vienareikšmiškai geriau jau geoterminį įsirenginėti. Nors čia visai neseniai vienas žmogus supermamų forume nurodė, kad ir oras-vanduo galima už visai prieinamą kainą įsigyti. Jei kaina patraukli, tai žinoma, šilumos siurblys labai geras variantas. Bet dar kartą kartoju, viskas priklauso, nuo ŠS kainos.
    Kas dėl pagalbinės šildymo sistemos, tai siūlau jos neatsisakyti ir perkant iki -25C galintį dirbti orinuką. Kas dėl dujų, tai paprasti katilai daug dujų naudoja ir nedideliam gerai apšiltintam namui, gal net tiesiogiai elektra geriau šildytis, o kondensaciniai katilai brangūs, nors jei lyginti su orinukais, tai kažkas apylygaus. Vis tik man labiau patinka tiesioginės ugnies neturintis šilumos šaltinis, tad pirmenybę teikčiau ŠS vs dujos. Nors ir čia, po audros nutrūkus elektros tiekimui kokiai savaitei, su dujomis būtų papraščiau. Antras niuansas, dujinio katilo galingumas didėjant šačiui nemažėja, bei nėra ribos -25C, o orinukų ir galinguas stipriai mažėja ir yra minimali temperatūra, žemiau kurios reikia papildomos šildymo sistemos.

  10. Sveiki. Pastatytas namas – mūras. Apšiltinimas 20cm. I aukšte 70 kv.m, II aukšte bus palėpinis kambarys. Tiesiog nežinau kokį šildymą pasirinkti – kad būtų pigus, nereikėtų kūrenti. Siūlo oros -vanduo (jis nepigus), ir sako tik visas grindinis šildymas ( sako miegamąjame negerai, tinsta kojos..). Sako galima radiatoriais elektra – bet brangu. Skaitau, skaitau ir nieko nebesuprantu. :).

    • Sveiki, kadangi namas nėra didelis, net ir būdamas neįpatingai apšiltintas, jis šildymui sunaudos nedaug energijos, iš akies spėju iki 6kW (jei bus rekuperatorius, tuomet gal net ir 3kW-4kW), tai ir nedidelio galingumo šildymo sistema, tokia kaip oras-vanduo šilumos siurblys, tokiam namui visai tinkamas pasirinkimas. Aišku orinis šilumos siurblys turėtų būti bent jau per pus galingesnis, nei namo šilumos poreikis. Nors nemanau, kad reikėtų apsiriboti tik šiuo pasirinkimu. Tikrai bus ir kitų šildymo sistemų tinkamų šiam namui, pavyzdžiui granulinė krosnelė.

      Jei bus pasirinktas šilumos siurblys, žinoma geriau, kad visas namas būtų šildomas grindimis, net ir miegamajame. Dėl grindinio ir miegamojo suderinamumo nepergyvenkit. Grindinis su miegamuoju nesuderinamas tik tuomet, kai grindys šildomos malkomis ar anglimis kūrenamomis kieto kuro katile.

  11. Tikrai geras straipsnis! Mes dabar kaip tik ruošiamės sodo namelyje dėti šildymo sistemą. Nors šiam name laiko praleisime mažai, tačiau jį norime įrengti su tą minti, kad ateityje būtų galimybė į jį persikelti gyventi, todėl norime jį įsirengti kuo geriau. Domintų nuomonė būtent apie granulines krosneles. Name jau yra įrengtas kaminas. Kokia Jūsų nuomonė būtent apie šias krosnelės ir ar jos yra patvarios.

    • Kadangi, tai reklaminis skelbimas, tai ir atsakymai duotoje nuorodoje :). Vis tik granulinės krosnelės yra brangios, tad alternatyvų joms manau tikrai surasit, o jei kalba eina apie šiltus namus, tai dėl kainos, tokios krosnelės bent jau man žiūrisi nelabai patraukliai. Vis tik, jei besistatantys namą būtinai nori matyti tikros ugnies vaizdą namuose, tai gal ir patrauklesnis variantas už židinį, bei papildomą šildymo sistemą, kuria bus namas pastoviai šildomas.

  12. Ačiū už informaciją. Laukėme, tačiau pasigedome infraraudonųjų spindulių šildymo sistemos pasyviame name analizės. Visi kalba apie plokštes arba grindinius tinklelius. Yra rinkoje labai ekonomiška lubinė – grindinė plėvelinė sistema ZEBRA EVO 300 PRO, kuri turi viena kreipiamąjį šildymo sluoksnį ir reguliuojama sistemą. Jokio šilumos disbalanso kaip grindiniame šildyme, jokių dulkių kaip oriniame. Deja, Lietuvoje ji kažkodėl nėra paplitusi.

  13. Ačiū, tikrai puikus straipsnis. Tik norėčiau paklausti konkrečiai apie gyvatukus. Ar verta juos sudėti senos statybos name? Kažkaip galvoju, kag gyvatukas būtų puikus sprendimas vonios kambaryje ir virtuvėje. Plius, vonia kol kas yra visiškai nešildoma. Jau netgi jaučiasi, kad po plytelėmis siena yra minkšta…ką daryti?

    • Nors čia labiau panašu į reklamą, bet tiek to, bent jau panašu pagal temą :).

      Gyvatukas yra geras šildymo prietaisas vonioje, tad komforto atžvilgiu jį apsimoka įsirenginėti. Problema tik su jo šildymu. Jei namas šildomas žematemperatūriais šildymo prietaisais, kuriai temperatūrą užkelti aukščiau kainuoja juntamai brangiau, gyvatuko šildymo kilovatvalandė kainuoja daugiau, nei viso namo šildymo. Tad jei namas šildomas pav. šilumos siurbliu, gyvatuko šildymas bus brangokas, tik truputį pigesnis, nei gyvatuko šildymas tiesiogiai elektra, tad jei yra problemų, su pajungimu prie karšto buitinio vandens sistemos, gal geriau statyti elektrinį gyvatuką.
      Aš ekonomijos vardan gyvatuko namie nedėjau. Namas šildomas šilumos siurbliu.

      Kas dėl minkštos sienos po plytelėmis, nieko pasakyti negaliu, čia gal jau ir rimtesnio remonto gali reikėti. Vis tik vonios sienos turi būti gerai hidroizoliuotos prieš klijuojant plyteles.

  14. Sveiki,

    Ką manote apie namo iki 100 kv.m. šildymą šilumos siurbliu? Daug skaičiausi, konsultavausi su įvairiais specialistais. Gal kažkas iš patirties galėtų pakomentuoti apie šį būdą? Kadangi mūsų žiemos nebėra tokios šaltos ir arktinės, tad mąstau apie šilumos siurblį.

    • Šilumos siurblių yra įvairių, namai irgi būna įvairaus šiltumo, nors jei kalbama apie naujos statybos namą, tai jis jau bus šiltas, tad jam pirmu numeriu išbraukčiau geoterminį šilumos siurblį, kaip per brangų. Pigesnį variantą galima atsisiųsti iš Kinijos pačiam, Lietuvoje ekonomiškai tinkamo varianto nerasi, be to lauko kontūras irgi brangus. Taigi, jei namas šiltas ir nedidelis, geoterminio ŠS nerekomenduoju.

      ŠS oras-vanduo, jau pigesnis variantas ir galima surasti pigesnių variantų net Lietuvoje, tad tai jau svarstytinas pasirinkimas.

      Šilumos siurblys oras-oras, mano nuomone labai tinkamas variantas šiuolaikiniam nedideliam ir šiltam namui. Čia didelis pliusas gaunasi iš to, kad nereikia investuoti į vandeninį grindinį šildymą, tad susitaupo dar nemaža sumelė. Vis tik, aš rekomenduočiau ne pasinaudoti jūsų čia bandoma prastumti reklama, bet pasidomėti kanaliniais oras-oras šilumos siurbliais, kuriuos galima apjungti su rekuperacine vėdinimo sistema ir taip tolygiau šildyti visą namą. Jų galima surasti labai patraukliomis kainomis, mano straipsnyje galima surasti nuorodą į vieną tokių. Nors jei jau labai taupyti, tai ir toks standartinio kondicionieriaus tipo variantas manyčiau tinkamas, tik kaip minėjau, papildomai būtinas ir elektrinis šildymas, apsaugantis nuo didžiausių šalčių.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s