Mano namo statybos pradžia 2010-2011 metai

Mano namo statybos prasidėjo po 2010 m. buto įsigijimui paieškos. Iki to laiko gyvenom nuomojamame 1 kambario bute, tai mažiau vieno kambario buto nusprendžiau neieškoti, nes labai nemalonu vestis svečius į miegamąjį paverstą universaliu kambariu. Nekilnojamo turto burbulas jau buvo sprogęs ir tikėjausi, kad galėsiu už pakankamai neblogą kainą įsigyti 2 kambarių butą. Buto paieškos baigėsi nesėkmingai. Naujos statybos neįrengti butai buvo siūlomi už maždaug 200`000.00 Lt. Pažįstami, kurie jau buvo įsirengę butus, sakė, kad buto įrengimui mažiau 30`000.00 Lt neišleisiu, o orientuotis reikėtų į 50`000.00 Lt sumą. Kadangi bute nelabai lieka vietos daiktų sandėliavimui, papildomo sandėliuko įsigijimas kainuoja apie 8`000.00 Lt ir kadangi visos vietos aplink naujos statybos namus yra parduodamos papildomai, jai norėsi statyti automobilį nepažeidinėdamas kelių eismo taisyklių, turėsi įsigyti ir jas. Nuo burbulo laikų, vieta vieno automobilio pastatymui kieme nuo maždaug 25`000.00 Lt nukrito iki 18`000.00 Lt. Sudėjus visas šias sumas, gaunasi, jog naujo įrengto buto kaina atsistoja kažkur apie 280`000.00 Lt. Tokios sumos man bankai nedavė, o ir manęs ji nežavėjo. Sprendimas visam gyvenimui pasirašyti „nuosprendį“ už dviejų kambarių gyvenamą plotą, kuris šeimai pagausėjus taptų labai ankštas, neatrodė labai patraukli.

Nežinojau ką daryti. Dar ieškant buto, mano draugas Nerijus, gyvenantis nuosavame name pastoviai siūlė ne buto ieškoti, o namą statytis. Iš pradžių aš į jo siūlymą nekreipiau dėmesio, bet kuo toliau, tuo labiau, man jo pasiūlymas atrodė pakankamai racionalus pasirinkimas. Turint omenyje, kad tuo metu jau buvo nemažai įmonių siūlančių namą įrengti už 1500.00 Lt/m², tai nuosavo namo statybų kaina gavosi dvigubai mažesnė nei tuo metu siūlomų neįrengtų butų, kurių kaina sukosi kažkur apie 3000.00 Lt/m². Tokia namo statymo kaina leistų įsigyti didesnį gyvenamą plotą, kuris nevaržytų ir pagausėjus šeimai. Primečiau, kad mano poreikiams per akis užteks maždaug 120 m² ploto namo ir jei jis bus „keliamas“ pigiausiais tarifais, jo kaina turėtų apsistoti kažkur apie 180`000.00 Lt. Ši kaina man jau atrodė patrauklesnė, panašią sumą, įvertinę mano finansinę padėtį, žadėjo paskolinti ir bankai.

Žemės įsigyti nereikėjo, mano tėvai turėjo 10 arų sodų paskirties žemės sklypą. Vieta jo gal ir ne pati geriausia, bet kai finansai spaudžia, po ilgų apmąstymų nusprendžiau pradėti statybas. Taigi 2010 m. pradėjau domėtis statybomis.

Nuosavo namo idėją galvoje nešiojau dar nuo vaikystės, bet visuomet buvau įsitikinęs, kad tai per brangus pirkinys. Vaikystėje, perskaitęs įvairios vaikams skirtos techninės literatūros, buvau suformavęs savo svajonių namo įvaizdį. Jis turėjo būti autonomiškas, su nuosavomis saulės ir vėjo jėgainėmis, jame turės būti panaudojamos bioatliekos biodujų gamybai, kurios vėliau būtų naudojamos buityje, pilkas vanduo išvalytas biofiltrų panaudojamas antrą kartą ir pan. Bet svarbiausia jis turės būti pastatytas vadovaujantis žurnale „Junyj technik“ aprašytu „namo termoso“ principu.

Kai reikalas prisirpo iki realių statybų aišku pradėjau domėtis, ar išeis man pasistatyti vaikystės svajonių namą. Buvau maloniai nustebintas, kad mano svarbiausiu reikalavimu keliamas namo ekonomiškumas gvildenamas ne tik mokslininkų laboratorijose, bet šiuo principu statomi namai jau išvydę dienos šviesą ir puikiausiai gyvuoja vakarų pasaulio statybose „pasyvių namų“ pavidale.

Buvau sužavėtas minties, kad turiu galimybę pasistatyti savo vaikystės svajonių namą ir pradėjau veiksmus šios idėjos įgyvendinimui. Kadangi PN idėja Lietuvos statybininkų galvose dar buvo retenybė, specialistų išmanančių PN koncepciją surasti nebuvo lengva, o rastu įkainiai buvo ženkliai per aukšti mano finansiniam pajėgumui („Veikmės“ PN architekto įkainiai, apie 45`000.00 Lt už namo projektą – 2010 m. pabaiga) nusprendžiau visą savo laiką skirti žinių apie PN rinkimui, jas pritaikant praktikoje, koreguojant statybų eigą, pačią statybą patikint šios srities specialistams. Internete pradėjau ieškoti informacijos apie PN. Prisipažinsiu, kai pradėjau domėtis, daugelį „realybės“ suvokimų turėjau pakeisti kardinaliai. Jau vien straipsnius apie ventiliacijoje naudojamus rekuperatorius skaičiau po kelis kartus, kad po perskaitymo šis tas susivirškintų ir sekantį kartą skaitydamas, jau suvokdamas šiek tiek daugiau vėl rastum daug naujo, vėl pasinertum į naujai gautos info apvirškinimą ir vėl skaitydamas tą patį straipsnį, vėl rastum šį tą naujo. Tik po kokio mėnesio intensyvaus gilinimosi supratau, kad pagaliau perpratau šį technikos stebuklą. Tas pats sekė langus, duris, sienų apšiltinimo „sumuštinį“ ir kitus namo mazgus. Vis dar renku info visų, jau kaip ir perprastų mazgų klausimais ir vis randu ką nors naujo. Šis puslapis tikiuosi padės man iškrauti visą info iš smegenų ir leis sustruktūrizuoti turimas žinias bei dar geriau suvokti reikalo esmę.

Gryžkim prie statybų. 2010 m. pabaigoje jau pradėjęs domėtis ir padaręs aukščiau minėtus sprendimus pradėjau ieškoti architekto, bei pradėjau tvarkyti popierius, padaviau prašymą Vilniaus savivaldybei. Architektams buvo suformuluota tokia užduotis:

“Mūsų įsivaizduojamas namas yra minimalistinis dviejų aukštų, be rūsio, apie 120 kv.m. su plokščiu stogu, be balkonų. Planuojama statyba iš silikatinių blokelių minimalaus storio. Jei teisingai suprantu, tai turetu buti 18 cm storio blokeliai.Pirmame aukšte virtuvė su valgomuoju, svetainė, tambūras, rūbinė, tualetas įkištas po laiptais, ir nedidelė katilinė. Antrame aukšte labai nedidelis koridorius, vonia, ir trys miegamieji. Šalia katilinės turės būti tiek tualetas, tiek virtuvė tiek ir vonia antrame aukšte, kad minimizuoti santechnikos vamzdyną.Namas turėtų būti orientuotas i pietų pusę, tad ir maksimalus langu plotas turėtų būti nukreiptas i pietus. Namo sienos planuojama apšiltinti 35 cm putplasčiu, kuris iš išorės tik aptinkuojamas. Statomas vadovaujantis pasyvaus namo koncepcija, todėl šildymas pradžiai planuojamas elektrinis, su rezervu katilinėje pastatyti šilumos siurblį oras-oras, arba oras-vanduo. Saulės kolektoriai būtų statomi tik vėliau jei pasitvirtintų, kad šildymas elektra yra optimalus ir investuoti į šilumos siurblį neapsimoka. Katilinė skirta rekuperatoriui, karšto vandens boileriui, skalbimo mašinai ir kitai panašiai technikai.Automobiliams statyti bus skirta tiktai pavėsinė, kuri neturės kontakto su namu.Namas butu statomas sodų bendrijos 6 arų sklype, šalia kurio dar yra taip pat mums priklausantis 4 aru sklypas, kuriuos prireikus galima apjungti.Pradžiai domintu Jūsų įkainiai tokio namo statybai.Panašūs projektai: Uola PI Danija 1 Archas – 6 Yra ir daugiau, bet visi panašūs, o ne tokie kokio norime. Abiejų aukštų vidaus išplanavimą turime daugmaž ižbaigtą.“

2011 metai

Suradęs architektą su juo realiai pradėjau dirbti nuo 2011 m. sausio pradžios. Jis perėmė viso popierizmo tvarkymą ant savo pečių, tad man beliko su juo tik derinti man svarbius architektūrinius, patalpų išdėstymo, namo „pasyvumo“ niuansus. 2011 m. balandžio mėn. 28 d. man buvo išduotas statybų leidimas. Ir aš pradėjau ieškoti statybininkų galėsiančių man iškelti pamatus.

Pirmas aukštas

Antras aukštas

Pietinė pusė

Rytinė pusė

Šiaurinė pusė

Vakarinė pusė

 

Namo architektūrinė dalis plačiau

Pradžiai kreipiausi į architekto rekomenduotas, kaip geriausias statybų bendroves besispecializuojančias pamatų srityje, į „Vilniaus rentinį“ ir „Geostatybą“, taip pat plokščių pamatų „Legalet“ statybos bendrovę. „Legalet“ vieninteliai man padarė preliminarią pamatų sąmatą be grunto tyrimų, bet ir jie pasakė, kad jei su jais sudarysiu sutartį, vis tiek reikės padaryti grunto tyrimus, taigi kreipiausi į rekomenduotus, kaip vienus rimčiausių specialistų šioje srityje UAB „Geopra“. 2011-05-23 jie atliko grunto tyrimus.

Lygegrečiai pamatų darbams, su draugo Ričardo pagalba persodinau vieną mažesnį medelį iš vietos kur buvo suprojektuotas namas. Likusius vaismedžius, nors ir kaip mano tėvas to nenorėjo, teko išpjauti.

Turėdamas grunto tyrimus sužinojau „firmų“ pamatų kainas ir nusprendžiau eiti kitu keliu, kreipiausi į rekomenduotą, kaip vieną geriausių projektuotoją Vilniuje, jis man padarė pamatų projektą, o su projektu jau ieškojau, kas pagal jį galės man pagaminti pamatus.

Su paieškomis užtrukau. Rekomenduoti statybininkai tuo metu buvo užimti, laukiau kol atsilaisvins ir galės imtis mano pamatų, bet galiausiai jie pranešė, kad šiais metais neras laiko mano pamatams. Teko ieškoti kitų.

Kreipiausi į pamatų projektuotoją, jis mane suvedė su kitais, sudarėm sutartį ir pradėjome darbus. Įvertinę situaciją, specialistai patarė, prieš keliant pamatus pasidaryti gręžinį, nes iškėlus pamatus nebus galimybės privažiuoti su sunkiąja technika ir rekomendavo gręžėjus. Apskambinęs visas rastas gręžėjų firmas Vilniuje ir supratęs, kad pas visus kainos identiškos, pasirinkau rekomenduotuosius.

2011-09-19 atvažiavę gręžėjai išgręžė gręžinį. Sekančią dieną atliko gręžinio bandymus. Tuo reikalai su gręžėjais baigėsi, tik kiek vėliau, gal po mėnesio reikėjo pas juos nuvažiuoti, pasiimti gręžinio pasą.

Po gręžinio prasidėjo pamatų statyba. Pamatus iškėlė labai greitai. Jie gavosi lygūs, bet dėl tikrai didelio darbo greičio, pasigedau darbo kruopštumo. Pastoviai buvau statybų metu ir reikalavau darbus atlikti kruopščiau. Dabar suprantu, kodėl vakarų kraštuose draudžiama darbininkams per daug greitai atlikti darbus. Ten yra nustatytas laikas, per kurį reikia atlikti konkrečius darbus ir nevalia darbų atlikti greičiau. Ten tikrai darbai bus atliekami kruopščiau.

Kadangi po pamatų iškėlimo jau turėjo prasidėti šalčiai, nusprendžiau statybas sustabdyti ir pratęsti tik atšilus orams 2012 m.