Namo statybos 2012 metai

2012 metų statybos darbų planas

Nesijaučiu spaudžiamas statybas baigti kaip galima greičiau, todėl jų tikrai neforsuosiu. Šiems metams pagrindinė užduotis iškelti dėžutę, sumūriti sienas ir uždėti abi perdangas.

Sumūrijus dėžutę reikės išlieti grindis pirmame aukšte, bet prieš liejant grindis, dar reikės sukasti visas po žemėmis turinčias būti komunikacijas.

Taip pat planuoju įsistatyti ir langus bei duris.

Dėl pastato apšiltinimo nežinau, kaip ir norėtūsi prieš žiemą apšiltinti konstrukciją, bet taip toli pakolkas neplanuoju. Gal spėsiu pasidaryti ir daug daugiau.

Jei spėsiu apšiltinti konstrukciją, būtinai reikės įsirengti ir priverstinę ventiliaciją su rekuperatoriumi. Reikia leisti sienoms išdžiūti, o apšiltintame labai sandariam name, stovinčiame be ventiliacijos, ten garantuotai viskas supūtų.

Realūs veiksmai

Pamatams žiemojant pradėjau ieškoti, kas man galės iškelti dėžutę. Nors kartais pamąstydavau apie dėžutės mūrijimą savomis rankomis, bet greitai šią mintį nuvydavau į šoną. Šį kartą neapsiribojau viena brigada, kontaktavau su visomis man parekomenduotomis. Vienas svarbiausių parametrų buvo dėžutės iškėlimo kaina. Nors minėjau, kad prioritetu laikau “Fibo“ blokelius, bet buvau atviras statybininkų pasiūlymams. Kelios brigados pasiūlė mūryti iš keraminių plytų. Mane šis pasiūlymas sudomino. Buvo teigiama, kad nors darbas bus brangesnis, bet statybinių medžiagų kaina kompensuos darbų kainą su kaupu. Truputį pasigilinęs į šios statybinės medžiagos savybęs, nusprendžiau, kad ji pilnai tenkina mano poreikius. Nors statybininkai buvo skirtingi, bet visų pasiūlymai buvo labai panašūs, pabendravęs su visais, pasiderėjas dėl kainos išsirinkau labiausiai patikusius, sukirtom rankom, pasirašėm sutartį ir 2012-03-03 nuvažiavom apžiūrėti vietos gyvai įvertinti jau pastatytų pamatų. Atvažęves į vietą, su lazeriniu matuokliu išmatavęs pamatus, specialistas pasakė, kad pagal vidinį pamatų perimetrą, galutinis variantas neatitinka per porą centimetrų suprojektuoto dydžio, bet tai didesnės įtakos statyboms neturės.

Užkliuvo pastaba, jog ankstesnės brigados į pamatų vidų suverstos žemės trukdys statyboms, be to, prieš liejant grindis, jas vis tiek reikės išvežti. Tai man dabar kainuos papildomai, o argi ne pamatus įrengusi brigada tai turėjo padaryti? Argi ne ji turėjo dirbti tvarkingai? Kadangi už darbus su pamatus įrengusia brigada jau buvau atsiskaitęs, visą paliktą “gėrį“ dabar iškuopti turėsiu savo sąskaita. Nors galutinis rezultatas – pamatai, man, kaip neprofesionalui, atrodo visai geri, bet turiu pripažinti, kad ankstesnės brigados darbu vis tik nesu pilnai patenkintas :(.

Pamatai peržiemojo puikiai.

DSC00463

2012-03-09 buvo atvežtos plytos ir šiek tiek padirbėta su ekskavatorium, apie tai sužinojau tiktai sekančią dieną susitikęs su darbų vadovu. Žadėjo pirmadienį darbus pradėti jau rimtai. Taigi, 2012-03-12 užfiksavau šių metų statybų pradžią.

2012-03-13 dienos vaizdai.

2012-03-15 dienos vakaras.

Nuotraukose matosi, kad hidroizoliacija nepriklijuota prie pamato, ir lengvai su pirštu kilnojasi. Statybų vadovas pasakė, kad viskas tvarkoje, taip ir turi būti, tad nieko šiuo atžvilgiu daryta nebuvo, o kur nuotraukoje matomas hidroizoliacijos išsiskyrimas, buvo liepta nuardyti plytas ir sutvarkyti hidroizoliaciją kaip reikia.

2012-03-16 diena, tiek padaryta per savaitę.

2012-03-29 diena, mūro darbai baigti, iškeltas vainikas.

2012-04-12 diena, jau kuris laikas nelijo, žemė išsausėjo ir galima buvo išlyginti keliuką.

Iškėlus dėžutę statybos sulėtėjo, kaip ir apstojo. Iškilo poreikis hidroizoliuoti stogą, nes lietingų dienų išpuolė daug, o permirkusias sienas reikėtų išdžiovinti, prieš apšiltinant fasadą. Įrengus stogą bus galima lieti grindis, bet prieš liejant grindis dar reikės suvedžioti komunikacijas bei įsistatyti langus.

Taigi stogas. Priš jį hidroizoliuojant reikėtų apšiltinti. Šiltinti stogą nuo pat statybų pradžios norėjau su kietu uždarų porų poliuretanu. Apskambinau turbūt visas poliuretanu purškiančias įmones, su kai kuriom įmonėm pabendravau ir gyvai, deje poliuretano kainos tikrai kandžiojasi. Taigi šis klausimas nors ir judinamas, juda labai palengva. Prieš purškiant poliuretanu dar iškilo klausimas dėl lietaus nuvedimo. Nors ir kaip nenoriu jo nuvedinėti į pastato vidų, dėl šalčio tiltelių, mano pasitikėjimo nusipelnę statybinininkai įtikinėja nesirinkti lietaus nuvedimo į išorę. Tad šis klausimas dar neišspręstas. Taip pat klausimas yra su nuolydžio suformavimu. Šiam momentui labiausiai patikęs variantas, su stiažkės pagalba ant poliuretano, nes poliuretanas nėra supurškiamas labai lygiai. Poliuretano purškėjai taip pat siūlo hidroizoliacijai ant viršaus purkšti hidroizoliacinę medžiagą poliuretano pagrindu, poliurėja, bet ir ši gana brangi.

Dėl langų, tai šiai dienai labiausiai esu susižavėjas Rehau Geneo profiliu, todėl išsiuntėme užklausimus visoms firmoms gaminančioms langus iš šio profilio Lietuvoje. Taip pat išsiuntėme kelis užklausimus firmoms gaminančioms langus iš Kommerling 88 Plus profilio. Užfiksavom vieną dalyką, kad Geneo profilio langai juntamai brangesni. Kaina pakolkas neatbaidė, bet privertė rimčiau apmastyti pasirinkimą. Greičiausiai nereikėtų apsistoti, ties vienu nusižiūrėtu profiliu.

Ir galiausiai pasiruošimas grindų liejimui, komunikacijų įvedimas. Komunikacijos į namą, įtakojančios grindų liejimą, planuojamos tokios:

  • Iš gręžinio vandens įvadas ir elektros kabelis gręžinio surbliui;
  • Nuotekos į biologinio valymo įrenginį ir elektros kabelis orapūtei;
  • Elektros įvadas
  • Žemės šilumokaičio vamzdelis 100m po namo grindimis
  • Geoterminio šildymo kolektorius ~200-400m
  • elektros išvadas visiems kiemo elektros pajungimams

Kai šiuo momentu atvažiuoju prie namo, nors ir kaip norėčiau, kuo greičiau sutvarkyti stogą, pagrinde dirbu prie pasiruošimo komunikacijų įvedimui. Pirmiausiai sustumtos dvi didžiulės žemių ir molio krūvos, kurios užima vietą kolektoriaus klojimui. Reikėtų bent dalį tų kruvų užimamo ploto apmažinti, taip pat prie namo stovintis metalinis garažas irgi trukdo kolektoriaus pravedimui, tad reikia patraukti ir garažą. Buvo priimtas sprendimas, nukasti labiausiai trukdančią molio krūvą, nuvežant molį į atokiausią ir žemiausią sklypo vietą, pakeliant ją ir paruošiant pagrindą garažui.

Na, ir kelios nuotraukos vaizdžiau papasakot, kas padaryta.

Darbai po truputį judėjo tolyn.

2012-04-28, 29, 2012-05-01, 5 dienomis,bvo iškasta tranšėja, patiestas vandentiekio vamzdis ir elektros kabelis gręžinio siurbliui.

2012-05-05 dieną pagaliau buvo perkeltas garažas į naujai paruoštą vietą.

Didesnis padarytas dabas po ilgesnės pertraukos mažiau pastebimų mažareikšmių darbelių – stogo užpurškimas PUR 2012-05-11 – 2012-06-30. Darbus atliko Likon pateikę geriausią pasiūlymą. Stogą nupurškė per vieną dieną. Kadangi sluoksnio storis labai didelis ~23cm, purškėjai užtruko labai ilgai. Darbus pradėjo apie 6 val. ryto, o baigė jau temstant.

Apšiltinęs/užhidroizoliavęs poliuretanu stogą, pagaliau ramiau atsipūčiau ir vėl ėmiausi sklypo valymo darbų, ruošdamas jį geoterminio tiesimui. Iš sklypo vidurio reikėjo patraukti paskutinį likusį statinį, mano tėvo “bitininkų“ namelį. Jo visiškam pašalinimui iš sklypo prieštaravo mano tėvas, o ir iš tikrųjų, jis labai patogus persirengti, užkąsti namo statybų metu. Taigi, atostogos, o mes su tėvu vis po truputį bandom pajudinti namelį iš vietos. Tėvas mane pastoviai ramino, sakė, kur skubi, tuoj ramiai viską ir padarysim, o man statybos “dega“, noriu statybų imtis, o čia su tuo nameliu terliotis reikia. Galiausiai neiškenčiau, paskambinau draugui Žilvinui, turinčiam “galingą techniką“ ir su jo pagalba, per vieną dieną namelį nugabenom ten, kur jam ir buvo vieta :). Taip paruošėm sklypą tolimesniai statybų eigai :).

Kitas iš didesnių darbų – 2012-07-21/22 d. geoterminio šildymo žemės kolektoriaus vamzdžio paklojimas. Pirkau 300m vamzdžio pradžiai klojau 2m gylyje, bet vietomis (arčiau namo) klojau ir šiek tiek aukščiau, pakildamas iki 1.5m gylio, bet pagrinde galima sakyti, kad paklota 1.8 metro gylyje ir giliau. Liko nepaklota apie 20m plius 10m po namu įvadui, tad galima sakyti kad darbingi 270m.

Kaina viršijo pažįstamo minėtą 2000 Lt sumą. Pasamdytas “račiokas“ išdirbo 20.5 val.x90 Lt =1845 Lt, vamzdžio kaina apie 1500 Lt, smėlis -300 Lt, dar dvejose vietose vamzdis dėl pastovių žemių griūčių buvo užlenktas, tad teko atkasinėti, pjauti ir daryti sujungimus naudojant movas po ~100 Lt. Taigi mano geoterminio kaina gavos didesnė, apie 3845 Lt.

Tikrai dabar suprantu, kodėl geotermininkai nekloja vamzdžių giliai. Giliau klojant gaunasi, kad po žemių griūčių daugiau dirbi kastuvu nei eskavatorius. Darbas ženkliai pailgėja.

Po namu jau nesikasiu, nors iki šio momento grindų nebetonavau, galvodamas pravesti vamzdį glikoliniam ŽŠ. Pagal mano primestus skaičiavimus, mano pakloto vamzdžio turės užtekti tiek geoterminiam šildymui, tiek ŽŠ. Reikės dar sugalvoti, kaip apjungti abu įrenginius prie vieno vamzdžio, nors esu primetęs kelias schemas, vieną su dviem cirkuliaciniais siurbliais ir kitą su vienu cirkuliaciniu siurbliu ir dviem vožtuvais.

2012-08-03 pasistačiau dar Restos metu nusipirktą August biologinio valymo įrenginį (toliau – BVĮ). Pasisamdžiau eskavatorių, kuris dirbo 6 val. Su vandeniniu gulsčiuku suradau kokiame gylyje turi būti pakastas BVĮ architekto suprojektuotoje vietoje, eskavatorius iškasė tranšėjąkanalizacijos vamzdžiams, duobę skirtą BVĮ, kitus 20 cm baigėme kasti rankomis, kad būtų nejudinamas gruntas. Tada eskavatorius nuleido betoninį 170cm dangtį, o vėliau ant jo BVĮ. Gruntą buvome išlyginę taip, kad po betoninės plokštės nuleidimo, bei po BVĮ pastatymo nieko daugiau daryti nereikėjo, BVĮ stovėjo lygiai. Tada iškasus dar vieną duobę buvo nuleistas 2m skersmens žiedas, jo dangtis su skyle, ant skylės dar buvo nuleistas 70 cm skersmens žiedas. BVĮ tada buvo iš išorės užpiltas smėliu, iš gręžinio tolygiai pilant vandenį į jį, o infiltracinis šulinys užpiltas žvyru. Tai dienai darbai buvo baigti.

Šeštadienį su lazeriniu gulsčiuku susižymėjau nuolydį kanalizacijos vamzdžiui, su iš rasto pasidarytu grunto tankintuvu sutankinau tranšėjos dugną, o sekmadienį paklojau vamzdžius nuo BVĮ iki namo, išlaikydamas 2 cm nuolydį vienam metrui. Kanalizacijos vamzdžius sukišinėjau patepdamas specialiu tepalu, bet trečią vamzdį turbūt buvau per mažai patepęs, nes lindo labai sunkiai ir nepastebėjau ar jį įkišau iki galo, veliau tepalo negailėjau, tai vamzdžiai labai lengvai praėjo pro gumytes ir juntamai užsifiksuodavo galinėje padėtyje. Dar įlipęs į šulinį su ~15 grąžtu prigręžiau ~ 20 skylių, kad pagerinti infiltracinio šulinio infiltracines savybes.

BVĮ pakastas žemiau grunto lygio, todėl dar reikės įsigyti prailginamąjį žiedą, bei dar vieną 70 cm žiedą infiltracijai, tada reikės samdyti eskavatorių užlyginti, dar nuo geoterminio vamzdžio pratiesimo suverstą žemę visame kieme.

Na ir kelios nuotraukos iš darbų:

Vėliau pakalbėjęs su santechniku sužinojau, kad tą darbą, kurio nebaigiau per tris dienas, (reikia dar 40 cm BVĮ pagilinimo žiedo ir 70 cm diametro žiedo infiltracijai, bei baigti užvertinėti žemėm), santechnikai padaro greičiau nei per dieną. Ppasakojo ir metodus leidžiančius pagreitinti darbą, pavyzdžiui klodami vamzdį naudoja gulsčiuką vienam gale pakišdami pirštą. Taip dirbant iš tikrūjų būtų susitaupe begalė laiko, nes vien lygių suradimas užtruko nemažai, o vėliau nuolatinis pasitikrinimas, bet aš dabar žinau, kad mano nuolydis toks, koks reikalaujamas – 2 cm vienam metrui, o ne “per pirštą“.

Užsisakiau aš paaukštinimo žiedą, nes reikėjo minimum 40cm, bet pagamino ant 5 cm trumpesnį. Tiksliau ir pagamino 40 cm žiedą, bet 5 cm pas juos ant montavimo priklauso. Sakykit ką norit, bet kai kalba eina apie 40 cm paaukštinimo žiedą, aš ir tikiuosi gauti 40 cm paaukštinimą, o ne 35cm plius 5 cm montavimui. Toks jausmas, kad taip ir bando per visus galus apgauti. Taigi, 2012-08-10/12 su mažesnio diametro žiedu, nei pasiskaičiavom, paaukštinom Augustą, su eskavatoriau pagalba užvertėm duobę, prieš tai augustą apkasę smėliu, bei baigėm kanalizaciją tiesti name. Su kanalizacijos lauko įvadu baigta.

Pabaigę su kanalizaciją, dar tą patį savaitgalį, tikėdamiesi apšiltinti, atkasėme viduje roostverką, bet pamatę kaip iš lauko veržiasi vanduo, supratom, kad pirmiau reikės pasirūpinti roostverko drenažu, apsaugant pamatus nuo drėgmės ir tik tuomet užsiimti šiltinimu. Mano pamatų šiltinimui pasirinktas EPS100 nėra labai atsparus drėgmei, tad geriau drėgmės iki jo neprileisti. Taigi skyriau šiek tiek laiko pagilinimui žinių apie drenažą.

Kadangi lietvamzdžius planavau darytis tiktai, kai bus daroma fasado apdaila, su jais neskubėjau, bet pastebėjęs, kad vanduo bėgantis iš įlajų taip sudrėkina namo sienas, kad šios niekaip nespėja išdžiūti, supratau, kad padariau klaidą ir metęs visus kitus darbus nusprendžiau pirmiausiai įrengti lietvamzdžius. Kadangi lietvamzdžius planavau paslėpti fasado apšiltinimo sluoksnyje, jų išvaizdai skyriau mažiausiai dėmesio ir išsiaiškinęs, kad tam reikalui pigiau naudoti kanalizacijos vamzdžius įsigijau juos. 2012-08-13 pasiėmęs 75mm diametro kanalizacijos vamzdžius nuvažiavau darytis lietvamzdžius, deja, iki sutemų tespėjau padaryti tik vieną, po darbo nedaug telieka laiko :(. Antrą sumontavau 2012-08-14 taip pat nulėkęs po darbo.

DSC00956

lietvamzdžiai

2012-08-15 žolinės, šventinė diena, tad visą dieną galima buvo dirbti. Išsikasėm elektros įvado laidą, dabar jau 4`tą kartą, tik šį kartą išsikasę tranšėją ne per du kastuvus, kaip ligšiol, o ~80 cm gylio ir pravedėm įvadą iki namo, kur jis greičiausiai jau bus nejudinamas. Taipogi nutiesėm kabelį ir į kitą sklypo kraštą, į bitininkų namelį, kuriame pakolkas bazuojamės dirbdami. Gylį taipogi bandėm palaikyti 80cm, užkasėm 80-100cm atstumu nuo sklypo ribos. Bandroje sumoje iškasėm apie 35m ilgio tranšėją ~80 cm gylio. Šie pakasti elektros kabeliai buvo paskutiniai iš į namą įvestų komunikacijų, taip kad galima pereiti prie sekančio etapo, pamažu judant link grindų betonavimo.

Digital StillCamera

elektros įvadas

Kadangi atkasus pamatus iš vidaus buvo rasta kad lietaus vanduo maudo putplastį, 2012-08-18 pradėjau atkasinėti pamatus iš išorės. Bus apšiltinami pamatai ir įrengta hidroizoliacija bei drenažas, tada galima pradėti šiltinti roostverką iš vidaus bei pereiti prie grindų. 19d kai sutemo, jau matėsi pabaiga, bet taip ir nespėjom atkasti visų namo pamatų.

DSC00961

atkasėm rostverką iš išorės

Atkasus rostverką, 2012-08-24 su šepečiu buvo nušveisti visi nešvarumai, hidroizoliuoti pamatai iš išorės cementiniu (mineraliniu) hidroizoliaciniu mišiniu “mira 4600 aqua stop“, bei pradėta nupjaustyti nelygiai sudėtas, ir statybų mtu, statybininkų visai suniokota išlindusi putplasčio dalis iš po rostverko.

Atlikus paruošiamuosius darbus 2012-09-02 pradedamas iš rostverko išorės klijuoti putplastis 1 m x 1 m x 0.2 m. Putplasčio priklijavimui prie mūro ir betono naudojami cementiniai klijai, o prie putplasčio – poliuretaniniai. Darbo pradžioje naudodamiesi paprastu 2 m ilgio gulsčiuku, kuris matosi nuotraukoje, šiek tiek nugrybavome su aukščiais (~1 cm per ~10 m atstumą, o pamato ilgis ~37 m, tad jei būtume nesiėme priemonių, iki pirmojo putplasčio lapo būtume priėje su iki~4 cm nesutapimu), todėl į pagalbą pasitelkėme lazerinį gulsčiuką, susižymėjome aukščius ir daugiau su šia problema neteko susidurti :).

Poliuretanu išpurkštą stogą ketinau išbetonuoti. Nepatiko, kad ant stogo laikosi, nors ir nedidelės balutės. Nors man buvo pasakyta, kad poliuretanui nieko nenutiks, bet nenorėjau savo kailiu tuo įsitikinti, be to, stogą planuojam naudoti saulės kolektoriams, gal ir saulės elementus ten laikysim elektros gamybai, be to, nuo stogo atsiveria visai gražus vaizdas, tad neatmetama galimybė, stogą eksploatuoti ir kaip terasą poilsiui. Šiems poreikiams taip pat būtų geriau, kad stogas būtų betonuotas. Stogo betonavimo darbus ketinau atlikti kartu su grindų betonavimu. Artėjant žiemai, darėsi aišku, kad paruošti grindų galiu ir nespėti, todėl su stogu nusprendžiau nerizikuoti ir betonavimo darbus atlikau 2012-09-11 atskirai, nelaukdamas grindų.

2012-09-12 baigėme armuoti iš rostverko išorės suklijuotą putplastį ir pradėjome daryti nuolydį nuo pamatų drenažui, kad patekęs vanduo neužsilaikytų ties pamatais. Prasidėjus lietui, leidom jam sušlapinti stogo betoną, nereikėjo laistyti 🙂 ir padengėme plėvele apsaugodami nuo tolimsnio lietaus.

2012-09-13 su nuolydžiu paklotas 50mm drenažinis vamzdis su kokoso plaušais ir užpiltas smėliu.

2012-09-14 atlikti paruošiamieji darbai langų montavimui su išnešimu į apšiltinimo sluoksnį, buvo sumontuoti cinkuoti metaliniai kampai ant kurių vėliau buvo sumontuoti langai.

2012-09-15 baigiami darbai su drenažo įrengimu. Prie rostverko putplasčio priglaudžiama drenažinė membrana, ant smėlio uždedama geotekstilė ir viskas užpilama vietiniu atkastuoju gruntu, kuris yra prastai drėgmę praleidžiantis priemolis.

2012-09-18 toliau apšiltinamas roostverkas iš vidaus, su lazerinio gulsčiuko pagalba nubrėžiama linij iki kurios reikės užpilti smėlio ir vežamas smėlis.

Digital StillCamera

rostverko apšiltinimas
iš vidaus

 

Privežus reikiamą kiekį smėlio 2012-09-20 išsinuomojama vibroplokštė, jos pagalba trombuojamas smėlis frakcija 0-4mm, ir vežamas trūkstamas kiekis. Į pamato vidų teko rankomis privežti apie 40 tonų smėlio su viršum.

Laikui bėgant į akis krenta vienas dalykas, sienos, kurios vasarą kaip greitai sušlapdavo taip ir išdžiūdavo, džiūsta ženkliai lėčiau, o tiksliau, tie vandens nubėgimai nuo stogo, dėl kurių statėm lietvamzdžius, taip sušlapino sienas, kad jos vis dar šlapios ties tomis vietomis. Pradėjau mąstyti, kaip priverstinai išdžiovinti tas vietas. Pabandžiau jas džiovinti su statybiniu fenu, bet su juo, bergždžias reikalas, labai greitai plytos paviršius įkaisdavo, bet ir labai greitai atvėsdavo nustojus plytą šildyti, per pusvalandį nepasijautė jokios pažangos. Pabandžiau džiovinti su halogeninėmis lempomis, jos reikalavo mažiau pastangų.

Digital StillCamera

sienos džiovinimas

2012-09-24 pagaliau atvažiavo langai.

Nepavykus išdžiovinti sienos ir su lempomis buvo nuspręsta kovoti ne su pasekmėmis, bet su priežastimi, todėl ant parapetų buvo sumontuota lengva konstrukcija-stogelis, kurią vėliau apdengėme plėvele. Deje, konstrukcija nebuvo labai tvirta, todėl stipresni rudeniniai vėjai jau kelis kartus buvo ją išdraskę, bet atvažiavus ją sutvarkydavom ir vėl jinai turėjo saugoti nuo lietaus. Žiūrėsim, gal sienos pačios dabar džius :).

2012-10-18 pagaliau atslinko anticiklonas, išstumdamas lietų ir atnešdamas kelias saulėtas dieneles. Pagaliau išpuolė galimybė susitvarkyti darbus, kurių vis negalėjau niekaip pradėti ir paruošti namo žiemai. Taigi, pirmas darbas. Pradėdamos apipurkšti namo sienos poliuretano putomis, putų tankis 35kg/m3, sluoksnio storis ~4-5cm. Sienas, poliuretano putomis apipurškė nuo stogo purškimo pažystami Likon. Sandarumą užtikrins, o storiau purkšti brangu. Vis tik stengiuosi visur taupyti.

Tokiomis putomis purkšti aš norėjau pagrinde dėl to, kad jomis būtų užsandarinti langai, nes į šį pakankamai stipriai apkrautą mazgą purkšti poliuretano putų iš balionėlio nenorėjau. Buvau prisiklausęs nemažai pasakojimų, kokios tos balionėlinės putos yra trumpalaikės. Kadangi tik langus apipurkšti putomis nebūtų važiavusi jokia purškėjų komanda, arba kainą būtų užsiprašę kaip už viso namo apipurškimą, tai ir buvo priimtas sprendimas putomis apipurkšti visą namą. Po to, kai rudeniop pamačiau, kad mano namo plytos vis labiau permirksta ir vis mažiau džiūva, noras namą apipurkšti putomis dar labiau stiprėjo. Ir tikrai, po apipurškimo putomis, namas atlaikė žiemą sakyčiau labai gerai.

Vis tik, norėčiau atkreipti dėmesį į tuos dalykus, apie  kuriuos, tuo metu, kai PUR putomis namą purškiau aš, niekas atvirai nekalbėjo. Pirmiausiai tai PUR putų liambda ʎ kuri mano perkamoms putoms atsiustame putų sertifikate buvo nurodyta tiktai – 0,024W/m²K. Apie sumažėjusią putų šiluminę varžą po sendinimo sužinojau gerokai vėliau, o ir ta pati gamykla po kelių metų paprašius parašyti kokios mano putos šiluminės varžos po sendinimo, atsiuntė jau naujo pavyzdžio putų sertifikatą, kuriame buvo nurodytos liambdos reikšmės įvairiam apšiltinimo sluoksnio storiui. Jei sluoksnio storis mažesnis nei 4cm, tai putų ʎ  – 0,029W/m²K, putų sluoksnio storiui tarp 4cm ir 6cm putų ʎ – 0,028W/m²K, o storiui viršijus 6cm ʎ  – 0,027W/m²K. Stoge, kur putų sluoksnio storis gerokai viršija 6cm storį, manyčiau kad ir po sendinimo šiluminė varža bus gerokai didesnė. Vis tik atsižvelgus į tai, kaip atliekamas sendinimo testas, galima daryti prielaidą, kad ilgainiui visų storių poliuretano putų varža suprastės iki vėliau galutinio dydžio, bet ir vėl niuansas, putų sendinimas vyksta 175 dienas putas laikant ekstremalioje 70C laipsnių temperatūroje, kurios realiomis salygomis tikrai beveik nebūna, o jei ir pakyla iki tokios temperatūros tai būna labai trumpą laiką, bei iki tokios temperatūros įkais tik paviršinis putų sluoksnis. Darytina prielaida, kad realybėje putų senėjimas vyksta kelis ar net keliasdešimt metų, ypač kai kalba eina apie tokius putų storius, kaip mano stoge supurkšti ~23cm. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad sendinimo procesas sutrumpinamas iki 14 dienų jei testavimo metu naudojama temperatūra užkeliama iki 110C laipsnių. Tai rodo, kad putos labai stipriai “sensta“ jas veikiant aukštom temperatūrom, tad darytina prielaida, kad jei putas apsaugosim nuo aukštų temperatūrų, putų senėjimo procesą stipriai sulėtinsim.

Kas dėl mano namo pasirinkto užsandarinimo būdo, tai vėliau atlikto sandarumo testo metu mątosi, kad šių putų pagalba tikrai pasiekiamas labai aukštas namo sandarumo lygis, ir jei vertinti kitais atvejais naudojamų brangių “siga“ juostų metražą, didelis klausimas koks namo sandarumo pasiekimo būdas yra pigesnis. Aš drystu teigti kad PUR putų pagalba pasiekiamas sandarumas pigiau, o jei dar būtų sugalvojamas būdas, kaip būtų galima išvengti darbo poreikio putų paviršiaus lyginimui, tai mano nuomone PUR putos būtų privaloma namo sandarinimo medžiaga, nekreipiant dėmesio į jų netokią jau ir aukštą šiluminę varžą po sendinimo.

Bet kokiu atveju, PUR putas rinkausi ne dėl jų šiluminės varžos ir dėl mano pasirinkimo kriterijų: namo sandarumo, bei stogo atveju hidroizoliacijos, šios putos pasiteisino visu 100%.

Naudodamasis vis dar gerais orais, be prognozuojamo lietaus, hidroizoliacine danga padengiau stogo betoną. Nors stogo hidroizoliaciją atlieka ir poliuretano danga, tuo jau įsitikinau nuo 2012 m. birželio, bet purškimo nelygumus išlyginantis betonas reikalavo apsaugos nuo drėgmės, nes pagal betonuotojus, neapsaugotas betonas po žiemos šalčių suskilinės ir gali aptrupėti “nušlifuotas“ paviršius. Taigi, 2012-10-20 ištepiau iš Revidos anksčiau įsigytą poliuretaninę hidroizoliaciją “Mariseal 250“ 62 kg ir specialiai jai skirtą gruntą “Mariseal 750“ 10 kg. Deja, bet prognozuotas geras oras baigėsi šiek tiek anksčiau ir 2012-10-21 antras hidroizoliacijos sluoksnis buvo tepamas ne pačiomis geriausiomis sąlygomis :(.

Sienas padengus poliuretano putomis, bei hidroizoliavus stogą pasijutau ramiau, nes namas buvo apsaugotas nuo išorės drėgmės, todėl jam neturėtų būti kenksmingos minusinės temperatūros.

Vis tik, patalpų viduje, be įrengtos priverstinės ventiliacijos, po ilgesnio laiko jaučiasi drėgno užsistovėjusio oro kvapas. Kai užvažiuoju, namą pravėdinu langų pagalba. Dėl šios problemos, dar reikės sugalvoti ką nors rimčiau. Buvo minčių, taip užsandarinus namą įvesti priverstinę ventiliaciją su rekuperatoriumi, bet rekuperatorius, pakankamai brangus įrenginys. Dabar kažkaip nedrąsu būtų jį pastačius palikti visai žiemai. Bent jau ortakyną manau prasivesti reikėtų ir ventiliacijos užtikrinimui, gal kokį ventiliatorių reikės pastatyti. Kompiuteriniai ir panašūs ventiliatoriai gal ir nėra pats geriausias sprendimas, bet jų kaina visai patraukli, 120x120x38mm 230V 190m3/h 46dBA galima įsigyti už 20-40 Lt. Gal dar ir kokį savadarbį šilumokaitį susimeistrausiu :). Na bet tam reikia laiko, o jo pakolkas nelabai turiu. Pažiūrėsim kaip gausis.

Kurį laiką rimtesnių darbų nesiėmiau, dariau mažiau reikšmingus. Vienas tokių, buvo BVĮ apšiltinimas. Nors gamintojo teigiama, kad apšiltinti jų nereikia, bet nereikia jų šiltinti, kai BVĮ yra veikiantis, tai yra, į jį pastoviai atiteka šiltos nuotėkos, vyksta biologinio valymo procesas, kuris taipogi išskiria šilumos, bei veikia orapūtė, kuri neleidžia vandeniui užsistovėti. Mano atveju, tai tik negiliai užkasta bačka pilna nesunkiai užšalti galinčio vandens. Kadangi neturiu jokio noro įsitikinti Augusto atsparumu ledo griaunančiai jėgai, BVĮ apšiltinau putplasčio atliekomis, perdengdamas politileno plėvele, taip pristabdant oro jdėjimą per putplasčio gabalų tarpus. Sudėjau tris sluoksnius 10 cm storio putplasčio gabalų, tai bendras apšiltinimo storis gavosi 30 cm. Tikiuosi neužšals :).

DSC01149

Augusto apšiltinimas

Lauko darbai šiems metams buvo baigti, atėjo laikas persiorientuoti į vidų. Laikas prisiminti, uždelstąjį pirmo aukšto grindų liejimą. Pradžiai 2012-10-28 sodo namelyje buvo sumontuotos rozetės ir 2012-11-10 į namą permesta laikinoji elektros įvado dėžutė. Tai leis elektra naudotis ir name, be jokių prailgintuvų pagalbos. 2012-11-11 išlyginom namo smėlį paprastų lentų “majakų“ pagalba. Idėją nusižiūrėjau nuo Raituzo blogo. Buvau matęs kažką panašaus ir anksčiau, bet to blogo nuotraukose užfiksuotos priemonės ir jų panaudojimo būdas man buvo priimtiniausi. Išlyginus iš namo išnešėm apie tris karučius smėlio perteklių. Aukščio gaudymui pasinaudojau lazeriniu gulsčiuku, kurį įsigijau prieš darydamas lauko kanalizaciją už nepilnus 300 Lt. Tikrai labai patogus dalykas, leidžantis ne tik pagreitinti darbus, bet ir pasiekti ženkliai didesnį tikslumą visur, kur tik reikalingas gulsčiukas. Tikrai labai apsimokėjęs pirkinys. Naudojau ir putplasčio klijavime ir langų kampų primontavime. Problema vasarą buvo su matomumu, bet dirbant lauke sulauki prietemos, su gulsčiuku viską susižymi ir toliau dirbi pagal sužymėjimą, patalpų viduje spindulys matosi ir dienos metu. Brangesnių įrankių statybvietėje nepalikinėju, vežiojuos su savimi. Dar nufotografavau kirmėlę, kurių pastoviai randu ant savo namo putplastinio apšiltinimo. Neramu, ar jos nekenkia putplasčiui. Vėliau išsiaiškinau, kad tai yra šimtakojai, mintantys pagrinde augalinės kilmės maistu, tai tikėtina, kad putplastyje ieško tik vietos pasislėpti :).

Armatūrinio tinklelio rišimui žadu pasinaudoti bloge “žaidžiam statybas“ rasta informacija. Ten viskas labai vaizdžiai pavaizduota, tad nėra ką daugiau pridurti.

2012-11-17 baigęs lygintį smėlį, paklojau 200 mikronų plėvelę ir pradėjau kloti putplastį.

Grindys šiltinamos 30 cm, EPS 100. Jas jau sudėjau, dalis buvo 20cm dalis 10cm, 20 cm dalių neužteko visam plotui. Putplastį, pirkau kartu ir pamatų apšiltinimui, nenorėjau labai daug laiko gaišti skaičiuodamas tai 20 cm paėmiau truputį mažiau nei reikėjo, nes jei 20cm būtų buvę per daug, jie liktų nepanaudoti, o jei per daug 10cm, tai tik sluoksnių gautųsi daugiau. Taip ir buvo, tai pusė namo grindų sudėta dviem sluoksniais, 20cm ir 10 cm, kita namo grindų pusė sudėta trimis sluoksniais po 10cm.

Užkliuvo vienas dalykas pastebėtas šiandien 2012-12-02 name. Girdėjau, kad montažinės putos iš balionėlių labai sugeria drėgmę, todėl žiemą tai drėgmei užšalus ledas suplėšo putas, ir taip putos sudyla. Šiandien pamačiau, kad palei duris pribėgę vandens. Pirma mintis buvo, kad tai kondensatas nubėgęs nuo langų, bet kai nuvaliau, vandenį, jis ir vėl prisirinko. Pradėjau žiūrėti iš kur tas vanduo renkasi, ir pastebėjau, kad jis bėga iš putų pripurkštų po namo durimis. Girdėjau kažką panašaus, tai langus apipurškiau profesionaliai uždarų porų poliuretanu, o iš balionėlių apipurškiau, tiktai durų apačią, nes tą vietą šiltinau pats bešiltindamas pamatus. Kur profesionaliai užpurkštas uždarų porų poliuretanas, nė minties apie drėgmę, o ten kur purkšta su balionėlių montažinių putų poliuretanu, ten vandens kaip kempinėje. Nieko keisto, kad langus tik užpurškus montažinėmis putomis, rekomenduojama apklijuoti garo nepraleidžiančiomis juostomis.

Pirmam aukšte pertvaras darysiu iš gipso, nes pamatukų kategoriškai atsisakiau, o be jų mūrininkai sakė pertvarų nemūrys.

Grindys pas mane dedamos ant smėlio, frakcija ?-4, frakcija mano manymu per maža, sekančiam namui daryčiau iš stambesnės, tada 200 mikronų juoda plėvelė, klijavau krupščiai, tada 30cm EPS100, tada plėvelė, tada armavimo tinklelis, betonuotojas rekomendavo 150mm*150mm*4mm, bet kai paskaičiau Raituzo atsiliepimą apie šildomas grindis paėmiau dalį 150mm*150mm*4mm ir dalį 200mm*20mm*4mm, pagal šildomų grindų projekte suprojektuotą šildymo vamzdelių atstumą, tada į šį sluoksnį įdėsiu vamzdžius per kuriuos bus galima prastumti elektros laidus pirmo aukšto razetėms, ir bus liejamas 7 cm -7.5 cm betono sluoksnis. Apšvietimo laidus tiesiu po pakabinamomis lubomis.

Vandentiekio vamzdžių grindyse nevedžiosiu, nes juos reikės apšiltinti, galvoju 2cm šiltinimo sluoksniu, tai su ~2cm vamzdžiu gausis, kad ties vamzdžio klojimo vietomis visai nebus betono,planuoju vesti techninėje patalpoje atvirai palei siena, virtuvėje paslėpsiu spintelėse, o į tualetą paslėpsiu gipskartonio pertvaroje, ten iš vis bus gerai papildomame akmens vatos sluoksnyje. Apšiltinsiu ne tik karšto vandens bet ir šalto vandens vamzdžius, nes šalto vandens vamzdžiai atims šilumą iš patalpų, Feisto knygose apie tai buvo užsimenama.

Iš pradžių irgi galvojau karšto vandens vamzdžius kišti į polistirolo sluoksnį, bet po to pradėjau mąstyti, kad 30cm polistirolo sluoksnis skirtas apsaugoti 20C temperatūros nuotėkiui į šaltesnius žemės sluoksnius, paklodamas karšto vandens vamzdžius putplasčio sluoksnyje, aš didesnės temperatūros šilumos šaltinį paklosiu mažesnio sluoksnio apšiltinime nuo šaltos žemės. Be to, patalpose esantis karšto vandens vamzdis net ir būdamas apšiltinimo sluoksnyje spinduliuos šilumą į patalpų vidų, tai yra šiluma nepradings, o šiluma nuleista į gruntą bus prarasta šiluma. Dar apsisprendimui nekloti vandentiekio vamzdžių apšiltinimo sluoksnyje turėjo įtakos tai, kad padaryti gražias išpjovas vamzdžiams putplastyje yra labai sudėtingas darbas, taigi papildomai dar būtų pridaryta skylių putplastyje.

Elektros kabelius nusprendžiau pravesti betono sluoksnyje, kad nereikėtų darkyti putplasčio. Betono sluoksnio per akis užteks laidams paslėpti.

Lauko kanalizacijos vamzdis grindis kerta tik vienoje vietoje stačiai, prie pat pirmojo aukšto tualeto ir kils aukštyn į antrą aukštą. taip pat stačiai grindis kerta geoterminio kolektoriaus vamzdžiai 2 vnt., elektros įvado vamzdis 1 vnt, Vandens įvado vamzdis 1 vnt, vamzdžiai su 1.5mm elektros laidais kanalizacijos orapūtei, 2.5mm vandentiekio siurbliui ir atsarginiu į kiemą, taip pat 5*10 aliumininiu kabeliu į sodo namelį. Dar atsargai pravesti 2 vnt 40mm storio vandentiekio vamzdžiai atlikę nuo geoterminio ir vienas 32mm vamzdis atlikęs nuo vandentiekio, kaip atsarga elektros laidų ar vandentiekio žarnų pravedimui, kad atsiradus poreikiui nereikėtų gręžti skylių kertančių namo apšiltinimo sluoksnį.

Vis tik viskas vyksta ne visai taip kaip planavau iš anksto. Paklojęs putplastį užtiesiau dar vieną 200 mikronų plėvelę, sudėjau armavimo tinklelį, pravedžiojau šildymo vamzdelius ir užliejau betoną. Daugiau nieko nedariau :). Grindys išbetonuotos buvo 2012-12-28.

 Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad praėjus kiek tai laiko, supratau, kad mano toks grindų sumuštinis nėra geras. Aš pilnai uždariau grindų putplastį tarp dviejų garo nepraleidžiančių plėvelių. Norint, kad pasišalintų drėgmė papuolusi į putplastį, reikėtų kad su šaltąja putplasčio puse besiribojanti plėvelė garą praleistų. Šiuo atveju tai būtų apatinė plėvelė esanti tarp grunto ir putplasčio. Mano atveju, viršutinė garo nepraleidžianti plėvelė, dedant armatūrą garantuotai buvo subadyta, tad garas laisvai ją kerta ir dabar renkasi kondensatas ties apatine garui nelaidžia plėvele.

 

 

Įrašo “Namo statybos 2012 metai” komentarai: 34

  1. Dėkui už informaciją. Ne, su “Sumeda“ bendrauti neteko. Kampai matomi toje nuotraukoje, kaip sakė mano langus stačiusios firmos atstovas, pagaminti Lietuvoje, tad tikėtina, kad ir “Sumeda“ tuos pačius kampus naudoja, bet kodėl mano nuotrauką naudoja savo reklamoje, tai neaišku. Gal galit atsiusti pasiūlymą, kuriame matosi ta nuotrauka?

  2. Nerandu jusu kontaktu (elektroninio pasto) bet be jokios abejones foto ta pati ir darymo laikas net nenutrintas 🙂

  3. Sveiki, o darydami pamato drenazavima ir apsiltinima, nieko papildomai nedarete pvz. kaip vertikalaus pamato apsitinimo?

    • Nesupratau klausimo. Mano pamatai iš visų pusių apšiltinti. Apie kokį vertikalų apšiltinimą kalbat? Gal apie putplastinį “sijonėlį“? Tuomet dar nedarytas, darysiu, prieš plytelių aplink namą klojimą.

  4. Sorry, ji ir turejau omenyje :-). Cia virs drenazo ir ant virsaus danga. Ar kaip jus isivaizduojate?

  5. Parasiau klausima ir nematau kad jis butu “atejes“. Gal reikia Jusu “approve’o“?
    Bet kokiu atveju: Ar rinktumetes dabar stiklo pluosto laikiklius ar nesuktumet galvos ir detumet taip pat kaip padares? vienas stiklo pluosto laikiklis grubiai 10 Lt bendra suma tik ant laikikliu gausis virs 2200 lt. Koks butu Jusu patarimas (langu profilius slepsiu daugiau maziau)? dar jei ne paslaptis kas langus reguliavo? Aciu.

    • Metaliniai storo metalo kampai dėti tiktai apačioje. Kadangi mano atveju langai nebuvo dėti tiesiai ant tų metalinių kampų, bet ant plastikinių kaladėlių, skirtų reguliuoti langų padėčiai, šilumos tiltelio nėra, jį nutraukė tos plastikinės kaladėlės, tad ir kitam kartui, manau, kad metaliniai kampai apačioje yra visai geras sprendimas.

      Vis tik langas iš šonų ir atrodo viršaus turėjo tiesioginį kontaktą su metaliniais laikikliais. Tik šie laikikliai pakankamai ploni, be to rėmai paslėpti apšiltinimo sluoksnyje, tai iki metalo, kontaktuojančio su mano langais yra pakankamai didelis apšiltinimo sluoksnis, tad ir šiuo atveju, mano supratimu, metaliniai laikikliai turėtų stovėti panašiame lygyje kaip ir stiklopluošto. Manau, kad jų įtakos neturėtų jaustis.

  6. o kaip is apacios? prisukot varztu i popalangini profili? gal ira detalesne foto is sono? kaip suprantu dejot ant langiniu ploksteliu o po to dar makrofleksu apipursket? ir kaip su sandarinimo juostom is vidaus – sone kur islenda ploksteles i vidu jas papildomai su aliuminine juosta uzklijavot ar pakako aptepliojot bitumine mastika juos? dar del reguliavimo klausiau – jei ne paslaptis. Aciu.
    Taip pat turiu dar problema su ventiliuojamu fasadu nes noriu truputi jo derinti su tinku. tai va kaip pakabinti be salcio tiltu?. Daryt kaip Klezys nenoriu nes manau kad neopora butina uzarmuot visur kad jis nesikraipytu. jei armuoji tada suds gaunasi su medziu – nemanau kad ji galima armuot. jei imt fibro stiklo pluosto laikiklius tai 1kv pabrangsta apie 35 lt 🙂 gal kazkokius kitokius sprendimus asat girdejes? nesinori ilgasriegiu kiaurainsiltinima varyt.

    • Ne, detalesnių nuotraukų nei pateikta čia, neturiu. Langai ant apatinių kampų tiktai uždėti, tarp kampų ir lango rėmo įdėjus kaladėles. Pritvirtinti langai tiktai šonuose ir atrodo viršuje su plonomis metalinėmis plokštelėmis. Kai klijavau bituminę juostą, ties tomis juostelėmis buvo nesandarumas, tad visas tas plokšteles atskirai apklijavau bitumine juosta dengta folija. Tai puikiausiai matosi mano įraše, “statybos 2013 metų pradžioje“, nuotraukoje “Nutepiau lateksiniu gruntu“.

      Ten kur matosi, kad kaladėlės apipurkštos makrofleksu, tai čia langistai taip padarė tik tam, kad kaladėlės nejudėtų, iki man visus langus užpurškiant PUR putomis. Prieš purškiant PUR putas, makrofleksas buvo pašalintas.

      Dėl ventiliuojamo fasado patart negaliu. Pats jo atsisakiau, nes nesugalvojau, kaip jį padaryti, be ženklesnių šilumos tiltelių.

    • Sveiki.
      Šiai dienai esu įsitikines kad visu 100% apsimokėjo. Nedaug laiko aišku praėjo, kad galėčiau kalbėti apie patirtį, bet tie pora ar gal net trejetas metų, tai absoliučiai jokių problemų.

      Putplastis dėtas tik nuolydžio suformavimui, nuo 2cm storio ties lietaus nubėgimo įlajomis, iki ~15cm storio. Jei statot panašų namą, atkreipkit dėmesį į tai, kad dėl iškirpimo viename namo kampe, ties terasa, mano namo sienos plotas padidėjo ir dabar yra tarsi ~150m2 ploto namo, kai realiai turiu tik ~120m2. Tad jei mąstot apie minimalius nuostolius per sienas, tokios klaidos geriau nedaleisti. Neatstovėjau aš to kampo prieš architektą, padarė kaip gražiau :). Beje, lubų aukštis pas mane ~3m, tai mano nuomone irgi truputį per daug, ~2.7m-2.5m butų buvę pats tas, o tie 0.6m-1m per du aukštus irgi ~25m2-40m2 padidina namo lauko sienų plotą, be to namo aukštį, kas apsunkina namo sienų šiltinimą ir apdailą. Dabar, kad antro aukšto grindis pakelti dėjau 5cm putplastį ir žingsnių garso slopinimui 2cm vatos, jei nebūtų reikėję kelti antro aukšto grindų lygio, puikiausiai būčiau išsivertęs tik su 2cm akmens vatos storiu. Be to, visas lubas žeminsiu gipskartoniu. Aišku, patogu ten bus sukišti ortakyną, bet nematau problemų jį sukišti ir į 2.5m aukščio lubas. Jas tereikia įmantresnes padaryti.

  7. Kaip išsprendėte (spręsite) patekimo ant stogo klausimą? Minėjote, kad bus kolektoriai. Tai teks dažnai lipti ant stogo

  8. Tikrai ne geriau.
    Pirmiausiai, tiktai toks sumuštinis yra sveikas, t.y. be rasos taško, darant kaip siūlot būtų rasos taškas.
    Antras dalykas, poliuretano putų lengvai neišlyginsi iki padoraus vaizdo. Aš bent jau nesugebėjau, o vat su putplasčiu viskas išsilygino iki visai padoraus lygumo. Nebent karkasą ant viršaus dėti, bet tuomet neišvengiama šilumos tiltelių, tai pačiai bendrai šiluminei varžai reikės storesnio apšiltinimo sluoksnio, kas veda prie didesnės kainos. Šeip tai visai patiko toks sprendimas karkasui – http://www.fibro.lt/stiklo-pluosto-kronsteinai-fasadui jei
    dabar sugalvočiau rinktis, bet savo pasirinkimą aš jau seniau padaręs, tai labai į tai ir nesigilinau

  9. Buvau užklaustas dėl stogo privačiai, bet atsakymą paviešinu, gal daugiau kam įdomu, kyla panašūs klausimai.

    “Sveiki,

    noriu paklausti del stogo:
    kokio storio uzpurske poliuretana ir kiek laiko tai truko?
    Nuolydi is eps padaret patys ar uzsaket is polistirolo gamintoju?
    Teorine iseiga smarkiai skyresi nuo praktines?
    Kodel iskart nedenget poliuretano mariseal 250 danga, o papildomai stezke? Del lygumo?

    Aciu“

    Stogą prašiau kad užpurkštų 23cm storio. Kažkas panašiai ir užsipūtė, tiksliai pasakyti be badymo matavimo virbalu negalima, bet badyti nenorėjau, kad nebūtų pažeistos hidroizoliacinės savybės, kontrolinius matavimus dariau pagal parapeto aukštį. Užpurškimo darbai su pastolių pastatymu ir išrinkimu, bei kitais paruošiamaisiais bei baigiamaisiais darbais užtruko vieną dieną. Kiek tiksliai valandų, dabar jau nepasakysiu.

    Nuolydį pagal pačių padarytą projektą man išpjaustė “Kauno Šilas“. Aš užklausiau, kiek man kainuos putplastis mano namo stogui su nuolydžių. Man atsiuntė siūlomus nuolydžio eskizus ir tam nuolydžiui supjaustyto putplasčio kainą. “Šiloporo“ pasiūlymas buvo brangesnis, bet ne dėl putplasčio kainos, o dėl to, kad pagal jų pasiūlytą projektą buvo didesnė putplasčio išeiga.

    EPS buvo parduota konkrečiai tiek lakštų, kiek ir reikėjo mano stogui, pagal pateiktą projektą. Kadangi lakštus prieš tvirtinant reikėjo apipjaustyti, atliekų buvo, bet tikrai nedaug.

    PUR putų supurškė labai panašiai kaip ir buvo preliminariai suskaičiavę, kad reikės.

    Hidroizoliacija stogo užpurkšto PUR putomis iškart nedengiau būtent dėl lygumo. Nors teigiama, kad PUR putoms nebaisus vanduo, aš vis tiek nenorėjau, kad vanduo ant jo užsilaikytų. Be to, planuoju stogą išnaudoti saulės baterijoms, gal ir kitiems reikalams, tad tvirtas lygus pagrindas manau tik į naudą. Stogo betonavimas kainavo tik truputį virš 1000 Lt, bet tiek estetinis vaizdas, tiek vandens nutekėjimo forma, tiek jo tvirtumas vėliau prie jo tvirtinant su grąžtais prigręžiant kokias nors konstrukcijas, stogą pakelia visai į kitą lygį.

    Betonuotojai minėjo, kad apsauga nuo vandens betonui, kaip ir PUR putoms, nėra būtina, bet jam užšalus betono paviršius gali pradėti trupėti, tad hidroizoliacijai nekėliau labai rimtų reikalavimų, ieškojau pigesnės. Dabar jau po dviejų metų ekspluatacijos šia medžiaga nesu labai patenkintas. Nors po pirmos žiemos maniau, kad viskas labai gerai, hidroizoliacija atlaikė puikiausiai, bet vasarą nuo didesnių staigių temperatūros svyravimų betonas keliose vietose skilo, nes nebuvo sutvirtintas armuotūra, betone per skilimo vietas susirinko vandens, ir saulei šildant jis garavo, bei vietomis atkėlė hidroizoliaciją pūslėmis. Deklaruojamo hidroizoliacijos laidumo garams nepakako. Prieš 2014-2015m žiemą stogą aptvarkiau pigiausiomis prekybcentriuose rastomis tepamomis hidroizoliacijomis nebijančiomis UV spindulių, bet įtariu, kad vandens betone vis tiek pakankamai daug, tad šį pavasarį žiūrėsiu, kokia situaciją, be to, galvoju kad tose vietose, kur labiausiai užsilaiko vanduo ir intensyviausiai atkėlinėjama hidroizoliacija, statysiu ventiliacinius kaminėlius ir vėl užtepsiu pigiausiomis hidroizoliacijomis. Kai stogo konstrukcijos betone esanti drėgmė pilnai išgaruos, kaminėlius bus galima pašalinti. Nors “Marisel“ hidroizoliacija ir pakankamai tvirta, nepalyginama su pigiausiomis tepamomis hidroizoliacijomis, su kuriomis dabar lopau stogą, bet vis tiek dabar manau, kad jos jau nepirkčiau. Ant betono lydyčiau bituminę dangą ir jam privalomai sudėčiau ventiliacinius kaminėlius.

    Visos šios stogo problemos buvo labiau “dekoratyvinėmis“ stogo dangos apsaugos problemomis. Jau du metus stogo konstrukcija idealiai apsaugojo vidinę pastato dalį nuo vandens. Jokių problemų su stogo vandens laidumu neturėjau. Manau, kad ir su šilumos laidumu stogo konstrukcijoje problemų neturėtų būti.

  10. Čia dar atsakymai į klausimus:

    “Sveiki,

    as kiek klausiu, tai visi atkalbineja nuo storio ~20cm. Neefektyvu ir pan., tikriausia bijo, kad kaina didele pasirodys. Nei vienas neatsake, gerai padarysim.
    Tai ivertinus kartu su nuolydzio eps varza kokia gavosi? R12 ir daugiau?

    O to nuolydinio polistirolo koks minimalus sluoksnis buvo zemiausiam taske (koki 5cm)? Ar klijavot eps’a prie plokstes ar tik smeigiavot?

    Tai tuos itrukimus betone uztepet hidroizoliacija ir tada pusles atsirado ar dar netepus jos atsirado? Kaip tuos kaminelius reikia statyti? Mano projekte parodyta, kad jis tik po hidroizoliacija pakistas. Eps asociacija rodo, kad deda iki garo izoliacijos (tiesa ten panasu i renovuojama stoga). Vienas stogdengys sako, kad jie net garo izoliacija praduria (cia manau nesamone, nes reikia , kad is siltalo dregme pasisalintu). Likon sake irgi kaminelius dabar ideda i pur tik nelabai supratau kokiam gylyje ir ka jie ten duos.

    As tai pur noriu apsaugoti nuo dregmes. Finfoam irodineja, kad ilgalaikis 2% igeriamumas prastina silumines savybes.“

    Pamenu ir man aiškino, bet aš tuos aiškinimus nurašiau tam pačiam žmonių mentalitetui, kai aiškina, kad ir sienų daugiau 15cm apšiltinti neapsimoka. Patikslini dar kartą klausimą dėl kainos ir atsakai, kad apsimokėjimo skaičiavimus atlikai pats dėl to tiksliai žinai kokio storio reikia ir patarimų šiuo klausimu nelauki ir tiek.

    Dėl apsimokėjimo, taip, su putplasčiu pigiau, bet tik PUR leis užtikrinti kartu ir pačią geriausią hidroizoliaciją stogui, mano supratimu, net geresnę nei bet kokios šlaitinės stogų dangos, o tai jau du viename, kas bendroje sumoje pigiau.

    Taip, ant betono aš dėjau dar vieną hidroizoliacijos sluoksnį, bet jei tai būtų vienintelis ar bent jau pagrindinis sluoksnis, būčiau turėjęs problemų su stogo leidimu, o kai pagrindinio hidroizoliacijos sluoksnio funkcijas patikėjau PUR putoms, nusispjauti man ant hidroizoliacijos, kurios pagrindinė funkcija apsaugoti betoną.

    Dėl stogo varžos, tai skaičiavau PUR liambda 0,023 x 23cm + EPS100 (2cm-17cm) su liambda 0,035, tai gaunasi R10+(R0,57 – R4,86) taigi R nuo 10,57 iki 14,86. Kadangi 2cm storio EPS sluoksnis tik dviejuose mažuose taškuose laikiau bendrą stogo varžą virš R12, bet dabar labai rimtai suabejojau PUR deklaruojamos liambdos ilgaamžiškumu. Jai nukritus iki 0,028 reikšmės PUR sluoksnio varža iš anksčiau apskaičiuoto R10 belieka tik R8,21 ir mano primestas stogo varžos vidurkis nuo R12 krenta iki grubiai R10 lygio. Tai jau sakyčiau nėra daug. Dabar žinodamas, kiek išleidau stogui, drąsiai atsisakyčiau naudoto EPS, ir iškart pūsčiau storesnį sluoksnį su PUR. Nuolydžio formavimą patikėčiau betonuotojams. Galutinė stogo kaina su visais betonais manau vis tiek būtų mažesnė už atitinkamai apšiltinto šlaitinio stogo su įmantresne stogo danga.

    EPS ploniausias galimas lakšto storis yra 2cm, tokį ir naudojau. Plokštes prie stogo ir klijavau ir smeigiavau. Pradžiai klijavau cementiniais klijais, bet kadangi nespėji susipjaustyti ir suklijuoti viso putplasčio, kai užeina lietus ir visus klijuos išplauna (vis tik apie plokščią stogą kalba eina), tai suklijuotą putplastį perklijavau, o vėliau visą klijavau su purškiamais poliuretaniniais klijais, bei po to susmeigiavau.Vėliau uždengiau poletileno plėvele ir maksimaliai kaip tik buvo galima greitai organizavau PUR užpurškimą ant viršaus, nes ta poletileninė plėvelė tai tik dėl savęs nuraminimo, kad padarei viską ką galėjai, nuo rimtesnio lietaus ji nieko nesaugo.

    Pūslės atsirado iškart kai į betoną papuolė vandens ir pakaitino saulė, tad tik pradėjus jam skilti. Skilimus taisiau tepdamas hidroizoliacija ir sutvirtindamas ją armavimo juosta. Dėl kaminėlių statymo tai juos reikia statyti ten iš kur reikia pašalinti garą. Būtent dėl garo kondensacijos po PUR ant EPS aš dabar purkščiau tiktai PUR be jokio EPS iš viso. ta prasme PUR purkščiau tieisiai ant perdangos plokštės, tuomet galima būt absoliučiai ramiam dėl kondensato po PUR. Na mano EPS šiluminė varža yra mažiau nei 30% mažesnė už PUR sluoksnio šiluminę varžą, todėl ir mano atveju su EPS kondensacijos nereikėtų bijoti, bet be EPS vis tiek būtų ramiau.

    Mano atveju ventiliacinį kaminėlį reikėtų dėti virš betono, po hidroiziliacija, kad leistų iš betono pasišalinti drėgmei, kurios nespėja praleisti hidroizoliacijos sluoksnis ir atitinkamai nuimtų garų apkrovą nuo hidroizoliacijos sluoksnio, bei atitinkamai garai neatplėštų hidroizoliacijos sluoksnio nuo betono ir neatsirastų pūslių. Bet mano atveju kaminėliai reikalingi tiktai drėgmės pašalinimui iš betono. Jei nebūtų su lietaus vandeniu per plyšius jo patekę į betoną, ventiliaciniai kaminėliai mano stogui tikrai nebūtų reikalingi.

    Apie ventiliacinius kaminėlius kertančius apšiltinimo sluoksnį, mano supratimu negali būti nė kalbos. Jei jų reikia pagal U-Wert programą, tai vadinasi blogas stogo sumuštinis pasirinktas. Reikia ne kaminėlius dėlioti, bet sumuštinį “šlifuoti“ iki tokio lygio, kada ventiliaciniai kaminėliai jau nebereikalingi.

    Dėl likon teiginio, kad jie deda kaminėlius į PUR sluoksnį, tai reikėtų jų daugiau paklausinėti, vis tik jie praktikai, tad jų ir žinios paremtos ne tik teorija, bet ir praktika.

    Aš taipogi hidroizoliaciją ant betono tepiau, ne tik dėl betono apsaugos, bet kad ir PUR, kaip galima mažiau drėgmės gautų. Nors ta hidroizoliacija ir nepasitikiu, vis tik ji labai sumažina drėgmės apkrovą tenkančią PUR sluoksniui.

  11. Bet taip išeina, kad nėra garo izoliacijos, tačiau kai pažiūri su pur/pir plokštėm gamintojų sistemas ten ji yra. Kas kitaip su purškiamomis putomis, kad nereikalinga?

    • Ten pat, kur ir putplasčiu šiltintame name.

      Atsiversk, bet kokią namo apšiltinimu putplasčiu instrukciją. Konkrečiai vieno, gerai garo nepraleidžiančio sluoksnio nėra, jis privalomas tik šiltinant vatomis.

      Iš esmės tokie “sumuštiniai“ yra visiškai sveiki, ką įrodo modeliavimas U-Wert programa kondensatas jame nesusidaro.
      http://www.u-wert.net/

      Mano atveju, paprasta putplasčiu apšiltintos sienos konstrukcija papildyta dar vienu sluoksniu PUR. PUR putos mažiau laidžios garui nei putplastis, tad jis atlieka ir šiokią tokią garo barjero funkciją. Automatiškai mano atveju sienos konstrukcija atlaiko dar ekstremalesnes sąlygas.

      Kadangi mano sienos apšiltinimo sluoksnyje PUR “užima“ ~5cm, o putplastis (Neoporas) – 25 cm, manau, kad teisingiau būtų žiūrėti į putplastines apšiltinimo sistemas.

      Mano namo “sumuštinis“ sumodeliuotas u-wert programa:
      http://www.u-wert.net/

      • Del namo sienos, tai suprantu, kad gerai PUR 5cm viduje, bet klausiau kaip su stogu gaunasi. Cia PUR jau virs EPS.
        Del sienos su vienu sliuoksniu 30cm EPS prie -5 kondensato nera, bet jei temperatura zemesne jis atsiranda.

  12. Taip, sienose su EPS prie žemesnių temperatūrų kondensatas atsiranda. Vis tik, nereikia mažinti temperatūros iki -23C kad įvertinti sienos sumuštinio kokybę, kiek pamenu, užtenka kažkas apie -10C temperatūros, nes žemesnės laikosi labai trumpai ir jei kondensatas susidaro prie tų, žemesnių temperatūrų, tai jam nespėjus padaryti blogo darbo, temperatūra atšyla ir kondensatas išgaruoja.

    Dėl stogo, taip, ten jau nelabai graži kreivė gaunasi, todėl siekdamas sumažinti blogą vaizdą, iš vidinės perdangos pusės klijavau aliuminio plėvelę. Jei stogą daryčiau dabar, ten EPS nuolydžio suformavimui jau nebūtų. Ten būtų tik PUR ir nuolydis būtų formuojamas ant jo, su betonu, ar su smėliu ir po to betonu, nesvarbu, bet sumuštinis būtų formuojamas orientuojantis taip.

  13. Sveiki,norėjau pasiklausti, ar prieš šiltinant rostverką iš vidaus,tepėt jį hidroizoliacija,ar klijavot prie rostverko be hidroizoliacijos?

    • Rostverko išorinę pusę nutepiau su mineraline hidroizoliacija, apie tai rašiau savo bloge, konkrečiai šiame poste. Vidinės rostverko pusės hidroizoliacija netepiau. Dabar hidroizoliacijos rostverko betonui nenaudočiau iš vis, apsaugai nuo drėgmės, jei namas stovi ne vandenyje, manau per akis užtenka drenažinės membranos, o vandenyje aš iš vis siūlyčiau geriau nestatyti. Bus per daug brangu ir niekad nebus kokybiškos apsaugos nuo vandens. Jei kalba eina apie aukštus gruntinius vandenis, tai ir su jais geriau susitvarko drenažas, nei bet kokios hidroizoliacijos.

  14. Sveiki. Šauniai padirbėta. Kiek matau iš nuotraukų, rostverką iš išorės šildėte – putplastis buvo aukščiau pačio rostverko viršaus “užlipo ant sienos“ – taip blokavote siūlę. Manau tai geras sprendimas.
    O kaip buvo šildomas rostverkas iš vidaus? Ta prasme putplastis irgi kaip ir išorėje buvo padėtas aukščiau rostverko ir “užlipo and sienos“ taip irgi blokuodamas siūlę ir iš vidaus?
    Ir susijęs klausimas: Jūsų grindys (nulis) yra žemiau, ankščiau rostverko ar lygiai su rostverko viršumi? Dėkoju.

    • Parašiau atsakymą per telefoną ir buvau įsitikinęs, kad jau atsakęs, tad nustebau, neradęs savo atsakymo.
      Atitaisau savo klaidą ir kartoju atsakymą.
      Taip, 20cm storio, ištisinis putplasčio lapas, 1 m aukščio, nuo apačios į viršų buvo prispaustas prie 20 cm apatinio rostverko apšiltinimo, priklijuotas cementiniais klijais prie 60cm rostverko ir dar 20cm užlipo ant dviejų plytų eilės prie kurios taip pat buvo priklijuotas cementiniais klijais.

      Vėliau, kai apšiltinau fasadą neoporu aukštyn nuo rostverko apšiltinimo, į kampą žemyn priklijavau 10cm storio ir 10cm aukščio neoporo kaladėles. Taip persidengė apšiltinimo sluoksnių sujungimas, bei pažemintas fasado apšiltinimo sluoksnis. Daugiau apie tai “Darbai nestoja – baigtas putplasčio klijavimas“.

      Iš vidaus kai dėjau apšiltinimą, lakštus jau trumpinau nupjaudamas 18 cm, ir apšiltinimo sluoksnis baigėsi 2 cm aukščiau nei rostverko viršus, tik ties durimis putplasčio apšiltinimą sumažinau iki rostverko aukščio, nes ties ta vieta planavau dėti XPS. Tai matosi nuotraukoje, kur po durimis klijuoju aliuminizuotą bitumo juostą, pavadinimu “Užsandarinta apačia“.

      Grindų apšiltinimas buvo dedamas taip, kad kaip ir vidinis rostverko apšiltinimas baigėsi 2 cm aukščiau, o ant rostverko ties abejomis durimis dėjau 2 cm storio XPS sluoksnį.

      Aukščiau putplasčio dėti negalėjau, nes ribojo grindų aukštis.

      Betono storis apie 7cm-8cm grindų paviršius (nulis) pas mane 10 cm aukščiau rostverko aukščio.

  15. Ačiū už išsamų atsakymą. Viskas teisingai, manau tai labai geras rostverko/grindų ir lauko apšiltinimo sprendimas.
    Su malonumu beveik jau perskaičiau Jūsų blogą. Labiausiai (be kitos vertingos informacijos) užkliuvo, be abejo, sandarumo testo rezultatas. Sveikinu. Jūsų pavyzdys (bent jau man) 100% įrodė, kad putos – sandarinimo (ir šiltinimo) medžiaga Nr.1. Asmeniškai netikiu, kad šiltinant ir sandarinant kitais būdais, būtų pasiekti bent kiek panašūs rezultatai.
    Iš čia išplaukė klausimas. Jūs minėjote, kad šiltinimo putplasčiu darbus atlikote pats, na ir automatiškai sutaupėte nemažai pinigų. Noriu paklausti štai ko. Kai galvojote apie sprendimus, nebandėte skaičiuoti tarkime koks skirtumas (finansai) gaunasi tarkime a) šiltinant taip pat neoporų, kad darbą atliktų samdyti žmonės ir b) tiesiog užpurškiant reikiamą storį putų (kad varža būtų tokia pati), tai ko gero apie 22-23 cm storio sluoksnis. Tiesiog bandau po biški irgi galvoje dėliotis šį klausimą. Manau, be abejo, putų reikiamo kiekio užpurškimas gaunasi vistiek brangiau, bet klausimas maždaug procentaliai kiek, palyginus jeigu samdai žmones/įmonę, kad apšiltintų neoporu.

    • Ne, kainų nepasakysiu, bet jas nesunkiai sužinosit padaręs apklausą, o ją prieš kokį veiksmą darydamas vis tiek atliksit, kad rastumėt priimtinesnį sprendimą.

      Kas liečia konkrečiai mano variantą, kai neoporas buvo klijuojamas ant PUR putų, tai iš vis klausimas už kiek PUR nulyginimo darbus firmos apsiimtų padaryti.

      Vis tik, jei kalba eitų apie ištisinį PUR putų sluoksnį, mano supratimu teisingiausia galvoti tik apie ventiliuojamą fasadą, nes aš fasadą įšlyginau lygaus putplasčio sluoksniu, o vien tik PUR lygiai neišlyginsi. Ventiliuojamo fasado atveju tas PUR putų nelygumas iš vis iki lemputės. Taip kad jei kalba eitų apie ištisinį PUR sluoksnį reikėtų galvoti kaip be šilumos tiltelių pritvirtinti karkasą. Kaip supratau, bangų namo blogo autorius darosi ventiliuojamą fasadą, tai manau, vertėtų įsigilinti į jo konstrukcijos sprendimą.

      Dar pamąstymui apie PUR putas. Kai purškiau, aš dar nežinojau apie tai, kad PUR putos liambda nuo labai geros ~0,023, po sendinimo krenta iki labai jau žemiškos ~0,03, kokią beveik galima pasiekti, kad ir su tuo pačiu neoporu. Varžos skirtumas bus minimalus.Taip, kad teoriškai iš PUR putų gaunamas tik geras sandarumas, o dėl geresnio sandarumo už tą pačią šiluminę varžą permokėti gerokai, kažin ar verta. Per akis ir 5cm sluoksnio storio, bet čia susiduriama su kita, paviršiaus nelygumo problema. Gal čia jau labiau apsimokėtų galvoti apie likusį apšiltinimo sluoksnį iš vatų (idealiai būtų ekovata purškiama šlapiuoju būdu) ir ventiliuojamą fasadą. Tik ekovatos reali šiluminė varža siekia 0,04, o ne deklaruotas 0,032 rekšmes, tad sienos apšiltinimo sluoksnis turės būti gerokai storesnis.

  16. Dėkoju už diskusiją. Manau savo atsakyme Jūs iškėlėte labai įdomių klausimų visiems statytojams. Yra apie ką pagalvoti, turiu omenyje kainos ir kokybės, ir rezultato santykį. Štai ką turiu omenyje.
    a) Gyvename komercijos amžiūje. Manau visų prekių/medžiagų savybės dažnai yra pagražintos. Bandymai atliekami prie įdealių sąlygų ir pan. Turiu omenyje ne tik statybines medžiagas, o ir visą kitą, todėl manau to paties neoporo kaip ir visų kitų šilt. medžiagų, liambda irgi po kiek laiko krenta.
    b) Kaina visada svarbi. Bet statybų kaina ne vien pinigai, o ir sugaištas laikas, nervai ir pan. Turiu omenyje, kad sprendimo paprastumas (jeigu toks būna) irgi svarbus faktorius. Būtent dėl to ir pasidarė man asmeniškai įdomus pilnas vien tik PUR užpurškimas. Galvoju apie ventiliuojamą fasadą. Bet man Jūsų pasakojime užstrigo ypatingai sandarumas. Čia labai svarbus faktorius. Čia tik mano mintys garsiai. Kažin ar gaištant laiką su plėvelėmis ir pan, pasiekiami tokie rezultatai, o ir finansų norint užsandarinti plėvelėmis/juostomis irgi ko gero išleidžiama labai daug.

    Sutinku, vien už liambdą permokėti tikrai neverta, nors jeigu ji geresnė, čia irgi gerai, kitos mežiagos irgi sensta, bet sandarumas, va čia įdomi mintis.

  17. Jei grynai mano nuomone, tai PUR putos nepalyginimai geriau už plėveles. Plėveles reikia prišaudyt, prišaudžius turim skylių, ant skylių klijuojam lipnią juostą, bet visur čia jau yra broko tikimybė, Antras dalykas, man labai užkliuvo žodžiai, kad didesnis slėgio skirtumas gali suplėšyti plėveles, o 50Pa slėgių skirtumas tai tik truputį stipresnis vėjelis, o juk būna ir stipresnių. Taip kad čia mano nuomonė kategoriška.

    Kas dėl greito darbo, tai juk paminėjau variantą, kaip neišbranginti konstrukcijos, viską padaryti labai greitai ir tikrai pigiai.

    Sprendžiamas karkaso tvirtinimo klausimas, purškiamas PUR putų sluoksnis (rekomenduoju ant kiekvienos karkaso elemento dalies pažymėti PUR sluoksnio ribą, kad nerekėtų badyti putų ieškant sluoksnio storio) tik sandarumui užtikrinti ~5cm. Tada purškiama ekovata ir tvirtinamas fasadas ant karkaso.

    Mano namą apipurkšti uždarų porų PUR putomis užtruko 2 dienos. Ekovatą būtų užpurškę per dieną, taip, kad tolimesnio sluoksnio medžiagos pakeitimas iš PUR į ekovatą tik pagreitintų apšiltinimo darbus, o fasadą prie karkaso pritvirtinti laiko daug manau kad nereikės.

    Mano supratimu, čia labai geras, variantas tiek pagal kainą, tiek pagal kokybę.

  18. Dėl PUR įtakos sandarumui 100% pritariu.
    Ačiū už Jūsų pasiūlytą variantą. Atrodo patraukliai, rimtai apsvarstysiu. Reiks pažaisti su u-wert’u, pažiūrėti kas ir kaip 🙂 Šiuo momentu labai mažai domėjausi apie ekovatą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s