Langai

Iš EE namo pusės žiūrint, vienas svarbiausių langų parametrų yra šilumos laidumas. Todėl čia neišskirsim medinių, plastikinių ar aliumininių langų. Nagrinėsim tik šilumines langų savybes. Antras labai svarbus EE namo parametras yra langų šviesos energijos laidumas.

Šilumą galima prarasti trimis būdais: kondukciniu, konvekciniu ir spinduliavimu.

  • Kondukcija – šilumos perdavimas kūno viduje arba tarp besiliečiančių kūnų. Kaip pavyzdį paimkim arbatinį šaukštelį, įmerkiamą į karštos arbatos puodelį. Labai greitai ir šaukštelio kotelis sušyla. Šiluma iš vieno šaukto galo iki kito perėjo kondukcijos būdu. Šilumos laidumas kondukciniu būdu mažinamas parenkant medžiagas mažiau laidžias šilumai;
  • Konvekcija – šilumos perdavimas tarp kieto kūno paviršiaus ir skysčio ar dujų. Pasireiškia, kai prie kieto šilto paviršiaus esančios dujos ar skysčiai pradeda šilti ir plėstis, taip jie palengvėja ir pradeda kilti nusinešdami šilumą, o prie šalto paviršiaus, atiduoda šilumą, vėsta ir leidžiasi. Esant konvekcijai, šiluma perduodama intensyviau, nei tai vyktų kondukcijos būdu;
  • Spinduliavimas – šilumos perdavimas tarp dviejų dviejų skirtingų temperatūrinių kūnų infraraudonųjų spindulių pagalba. Jie yra kaip ir matomos šviesos spinduliai, skiriasi tik bangų ilgis, kuris yra ilgesnis už paskutinius ilgiausius matomus raudonos spalvos spindulius. Būtent todėl jie ir vadinami ifraraudonaisiais, esančiais už raudonos spalvos. Žmonių akis infraraudonųjų spindulių nemato, bet jie dažnai naudojami vaizdo kamerose pašvietimui, žmogui nematomais spinduliais. Šilumos perdavimą spinduliavimu, galima sumažinti naudojant atspindinčias dangas, tokias, kaip, veidrodis, aliuminio folija, selektyvinė danga ant stiklo.  Stiklo laidumas yra lygus 0,89. Specialių selektyvinių dangų pagalba stiklo laidumas gali būti sumažintas iki 0,10 ir žemiau.

Šilumos perdavimas visais trims būdais yra išreiškiamas šilumos perdavimo koeficientu U – šilumos perdavimas per 1 m² ploto paviršių, esant vienam laipsniui (Kelvino ar Celsijaus) temperatūrų skirtumui tarp skirtingų paviršių pusių (W/m²K). Kuo šilumos perdavimo koeficientas mažesnis, tuo efektyvesnė lango šilumos izoliacija.

Langai ir durys yra atitvaros, kurių šiluminę varžą sunkiausia padidinti. Langai susideda iš rėmo ir stiklo paketo. Nors rėmas ir storesnis, bet jis yra mažiausią šiluminę varžą turinti lango dalis. Kalbant apie lango šiluminę varžą (Uw (window)) būtina įvertinti tiek rėmo (Uf (frame), tiek stiklo paketo (Ug (glas)) šilumines savybes.

Stiklo paketas

Stiklo paketas susideda iš stiklų kurie tarpusavį sujungiami tarpinėmis ir oro tarpo tarp stiklų. Pats stiklas yra laidūs šilumai Ug-5,8W/m²K ir g-87%. Siekiant sumažinti spinduliavimo būdu sklindančią šiluminę energiją, stiklai padengiami selektyvinėmis plėvelėmis. Plėvelės dedamos iki dviejų, didesnis jų skaičius neduoda juntamos naudos. Šiluma sklinda per stiklą ir kondukciniu būdu. Šiuo būdu sklindančią šilumą geriausiai padeda sulaikyti oro tarpas. Norint pasiekti juntamas šilumines savybes, tarp stiklų turėtų būti ne mažesnis, kaip 12 mm tarpas. Kuo tarpas storesnis, tuo stiklo paketas šiltesnis. Deja oro tarpo didinti be galo negalima nes kai tarpelis didesnis nei 20 mm argono užpildo atveju jame atsiranda konvekcija, kuri labai greitai perneša šilumą. Todėl tarpeliai neturi viršyti 20 mm. 20mm argono tarpas tarp stiklų 0.01 šiltesnis nei 18mm ar 22mm 😉 t.y. 20mm – aukso vidurys. Vis tik šioje vietoje norėčiau  stabtelėti. Kiek pamenu, seniau, kai stiklo paketai būdavo užpildomi oru, o ne inertinėmis dujomis, buvo rekomenduojama oro tarpelį daryti iki 12mm siekiant išvengti oro konvekcijos. Iki 20mm oro tarpelis padidėjo po to, kai tarpas buvo pradėtas užpildyti inertinėmis argono dujomis. Inertinės kriptono dujos duoda geresnį rezultatą, bet kainuoja ženkliai brangiau, tad pildant kriptono dujomis tarpelis irgi paprastai daromas 12mm storio. Tarp kitko, didinti kriptono dujomis užpildyto tarpelio ir neverta, nes stiklo paketo šiluminės savybės pradeda prastėti, todėl kriptono dujoms aukso vidurys 12mm.   Norint padidinti tarpelį dedamas trečias stiklas, leidžiantis oro tarpelį padvigubinti pridedant dar vieną tokį patį ar panašų (dėl geresnio triukšmo slopinimo) oro tarpelį. Ketvirtas stiklas leistų oro tarpelį padidinti trigubai, bet ir taip stora stiklo konstrukcija dar pastorėtų, stipriai pabrangintų, sumažtų šviesos laidumas, ir pasunkėtų. Daryti keturių stiklų stiklo paketą, storio kaip trijų stiklų, prasmės nedaug, nes dėl papildomo stiklo sumažėtų oro tarpelis ant tokio pat dydžio kokio storio stiklas, tad šiluminės savybės suprastėtų, pasunkėtų konstrukcija. Taigi, tokio pačio storio stiklo paketas su trimis stiklais esant optimaliausio dydžio tarpeliams, pagal šilumines savybes bus šiltesni už stiklo paketą iš keturių stiklų. Apie ketvirto stiklo naudą galima kalbėti tik storinant stiklo paketą. Vargiai rasit rėmų į kuriuos būtų galima tokius paketus sudėti. Tokius rėmus storiems stiklams greičiausiai reikėtų gamintis individualiai, nors situacija pamažu keičiasi, vat Veka Artline 82 palaiko 60mm stiklo paketus, o “Tėvelis“ iš bangos forumo teigia, kad jam “Velansta“ pasiūlė “Gealan 9000“ profili su pastorinimo stiklajuoste, leidžiančia sumontuoti 64mm storio stiklo paketą (o tai yra 4 stiklų stiklo paketas su 16mm oro tarpeliu). Taigi situacija keičiasi. Iš kitos pusės, jei nepagailėsim pinigų kriptonui, tai galite turėti šilčiausius 4 stiklų paketus ir standartiniuose languose palaikančiuose 52mm paketus, ką jau grubiai prieš dešimt metų pademonstravo Lenkijos langų gamintojai su Rehau Geneo langų rėmais.

5787278f06a02

“Gealan 9000“ profilis su pastorinimo stiklajuoste

Pateiksiu kelių stiklo paketų šilumines savybes:

4XN-20Arg-4-20Arg-4XNUg-0,5 W/m²K, Lt-74%, q-0,54%, Storis – 52 mm.
4XN-12Arg-4-12Arg-4-12Arg-4XN Ug-0,6 W/m²K, Lt-68%, q-0,50%, Storis – 52 mm.
4XN-12Arg-4-12Arg-4XNGr-12Arg-4XN – Ug-0,5 W/m²K, Lt-67%, q-0,49%, Storis – 52 mm.
4XN-18Arg-4-18Arg-4XNGr-18Arg-4XNUg-0,4 W/m²K, Lt-67%, q-0,49%, Storis – 70 mm.
4XN-20Arg-4-20Arg-4XNGr-20Arg-4XN – Ug-0,3 W/m²K, Lt-67%, q-0,49%, Storis – 76 mm

4XN-12Kr-4-12 Kr- 4XN – Ug-0,487 W/m²K; Lt-74,5% ; q-53.94%. Storis – 36 mm.
4XN-14Kr-4-14Kr- 4XN – Ug-0,489 W/m²K; Lt-74,5% ; q-53.94%. Storis – 40 mm.
4XN-16Kr-4-16Kr- 4XN – Ug-0,495 W/m²K; Lt-74,5% ; q-53.94%. Storis – 44 mm.
4XN-18Kr-4-18Kr- 4XN – Ug-0,502 W/m²K; Lt-74,5% ; q-53.94%. Storis – 48 mm.

4XN-18 Arg-4-18Arg – 4XN – Ug-0,528 W/m²K; Lt-74,5% ; q-53.93%. Storis – 48 mm.
4XN-20Arg-4-20Arg-4XN – Ug-0,522 W/m²K; Lt-74,5% ; q-53.93%. Storis – 52 mm.
4GNP2-20Ar-4-20Ar-4GNP2 – Ug-0,519 W/m²K; Lt-73,3% ; q-52.4%. Storis – 52 mm.
4GNP2-20Kr-4-20Kr-4GNP2 – Ug-0,504 W/m²K; Lt-73,3% ; q-52.4%. Storis – 52 mm.

4 stiklai (3 selektyvai) paketo m² kaina – 70,18 €, 3 stiklų (2 selektyvai) – 50,79 €.

Kalbant apie inertines dujas, kuriomis pakeičiamas oras tarp stiklų, reikia atkreipti dėmesį, kad laikui bėgant jis gali iš stiklo paketų išeiti. Jam išeiti trukdo tiktai tarpinių tarp stiklų sandarumas. Trijų stiklų stiklo paketo šilumos laidumas Ug iš stiklo išėjus argonui pablogės per 0.17W/m2K. Retėjimas pagrinde priklauso nuo sandarinimo medžiagos ir rėmelio. Sandarinimui pagrinde naudojamos dvi medžiagos: polisulfidas ir silikonas. Standartiniai langu paketai sandarinami polisulfidu. Stiklo fasadu su prakištom briaunom, “kišenėm”, atvirom briaunom paketai sandarinami silikonu (nes turi UV atsparumą, ko neturi polisulfidas). Argono pralaidumo palyginimas: polisulfidas 0.03l/m2d, silikonas 10l/m2d. Tarpinės vaidina svarbų vaidmenį langų šiluminėms charakteristikoms. Anksčiau dažniausiai naudotos aliumininės tarpinės yra labai geros šilumos laidininkės, todėl PN jos netinka ir reikia keisti šiltesnėmis. Bet šilčiausi bus be metalo “intarpu”, todėl jie prastai izoliuoja argoną ir turi dideli temperatūrinį plėtimąsi. Taigi ir čia nereikia per daug persistengti, rekomenduotina rinktis metalizuotą šiltą rėmelį. Pavyzdžiui „Swisspacer“ stiklo paketo rėmeliai padengti aliuminio, o „Swisspacer V“ – nerūdijančio plieno folija. Folijos pagerina sukibimą su sandarikliais ir sumažina dujų prasiskverbimą. „Thermix“ plastikinis rėmelis armuotas nerūdijančio plieno folija, jos dėka rėmelis tampa stabilesnis už aliuminio rėmelius, bet kadangi folija yra rėmelio viduje, iškyla klausimas, kaip efektyviai jinai sulaiko dujų apykaitą.

linijinis rėmelio šilumos perdavimo koeficientas Ψ
Aliuminis rėmelis 0,07 W/mK
Chromatech rėmelis 0,054 W/mK
„Swisspacer“ rėmelis(negaminamas) 0,043 W/mK
Termo TGI rėmelis 0,039 W/mK
Chromatech Ultra rėmelis 0,038 W/mK
„Swisspacer Advance“ rėmelis 0,037 W/mK
„Thermix“ rėmelis 0,036 W/mK
„Swisspacer V“ rėmelis (negaminamas) 0,034 W/mK
„Swisspacer Ultimate“ rėmelis – rekomenduoju 0,029 W/mK
„Multitech“ rėmelis 0,028 W/mK
swisspacer thermix
swisspacer2 thermix2
„Swisspacer“ rėmelis „Thermix“ rėmelis

 Dėl stiklo paketo žymėjimo, tai pavyzdžiui mano langų stiklo paketas 4PUN-20SwissAr-4-18SwissAr-4PUN, reiškia,  kad žiūrint iš lauko pusės (kairė pusė – lauko pusė, dešinė – patalpų vidus) stiklo paketą sudaro 4mm storio stiklas padengtas selektyvu, kurio pavadinimas PUN, tada yra 20mm tarpelis užpildytas argono dujomis,  užsandarintas „Swispacer“ rėmeliu, tada paprastas 4mm storio stiklas, vėl 18mm tarpelis užpildytas argono dujomis,  užsandarintas Swispacer rėmeliu ir baigiasi 4mm stiklu padengtu PUN selektyvu. PUN selektyvas yra identiškų savybių kaip ir GNP.

info_IGU

„Swispacer“ rėmelį savo stiklams naudojau todėl, kad tuo metu rinkoje buvo tik paprasti „Swispacer“, Thermix ir TGI rėmeliai, „Swispacer V“ rėmeliai tik pasirodė spaudoje, bet iki gamybos dar nebuvo daėję. Nors Thermix rėmelių šiluminės savybės ir buvo geresnės, bet įsigilinęs į jų pjūvį, ir pamatęs, kad metalo folija eina ne nuo krašto iki krašto, kaip „Swispacer“ rėmelyje, ir žinodamas, kad dujų nepraleidžia metalo folija, o plastikai praleidžia, padariau prielaidą, kad „Swispacer“ rėmeliai nors ir turi prastesnę šiluminę varžą, bet dujas stiklo pakete turėtų išlaikyti ilgesnį laiką, todėl rinkausi būtent juos. TGI rėmelio pjūvio rasti nepavyko. Dabar pirkdamas langus, žinoma rinkčiausi „Swisspacer Ultimate“ rėmelius. Nors „Multitech“ rėmelis ir geresnių šiluminių savybių, bet skirtumas minimalus, o šių rėmelių pjūvio neteko matyti (nors dabar poreikio nėra, tad labai ir neieškojau), tad mano nuomone pirktum katę maiše. „Swispacer“ rėmelių gamintojais pasitikiu, ir nemanau, kad jie aukos kitas svarbias rėmelio savybes, kad tik pasiektų aukštesnę šiluminę varžą.

Užkliuvo, kad kai 2012 metais perskaičiau Simono Klezio blogo įrašą apie stiklo paketus, bei komentarus po juo,  nuėjau į tuometinę Resto parodą tikėdamasis sužinoti ką nors daugiau apie selektyvų tipus. Apėjau visus langus demonstravusius stendus ir sužinojau, kad net tą mažą straipsnelį perskaitęs aš už „specialistus“ žinojau gerokai daugiau :). Jie žinojo tik tai, kad yra selektyvas, o kad jis gali būti skirtingų rūšių, jiems buvo kosmosas :).

Lango rėmas

Taigi, pereikime prie rėmo. Rėmas yra pati šalčiausia lango dalis. Siekiant padidinti rėmų šilumines savybes, paprastai montuojami termoydėklai užpildantys vieną ar kelias lango rėmo kameras. Vis tik, mano akimis žiūrint, tai yra tik žaidimas termosavybių gerinime. Ką nors rimtesnio galima pasiekti tik rimtai apšiltinant lango rėmą, kas geriausiai pasiekiama įplukdant rėmą apšiltinimo sluoksnyje. Vis tik pilnai putplastyje lango rėmo nepaslėpsi, nes apatinė lango rėmo dalis remiasi su palange. Norint, kad po palange nepatektų vanduo, teisingiausias palangės tvirtinimo būdas yra pakišant palangę po lango rėmu, tad visas apatinis rėmas iki pat apačios gaunasi nepridengtas putplasčiu. Norint palangę pakelti ir bent jau dalį apatinio lango rėmo paslėpti putplastyje reikėtų palangę tvirtinti prie lango rėmo šono klijuojant. Deja, bet vargiai rasit klijų, kurie laikui bėgant išlaikytų sandarumą, tad taip pritvirtinus palangę, po kiek laiko vanduo per išsisiandarinusį sujungimą pateks po palange ir pridarys daugiau bėdų, nei gausim naudos iš papildomo putplasčio sluoksnio. Iš kitos pusės, PN populiaru stiklo paketus į langų arkas statyti tiesiai be langų rėmų, taip taupant rėmų sąskaita. Tiesa, čia taipogi iškyla klausimas, dėl palangės tvirtinimo mazgo. Vis tik, rėmas langams reikalingas tik varstomų langų atveju, kurių PN su priverstiniu vėdinimu reikia minimaliai. Iš kitos pusės, stiklo paketus įstatytus lango rėme sudaužius pakeisti lengviau, nei įtinkuotus arkose.

Kalbant apie langų skandinimą putplastyje, atkreiptinas dėmesys, kad standartinių langų varčios vis tiek nepaslėpsi, kas garantuotai prastins bendras lango šilumines savybes. Šiuo klausimu artėja nauja langų rėmų modeliavimo era. Daugėja langų rėmų, kurių varčia pilnai pasislepia po stacinariai sumontuota langų dalimi. Kaip pavyzdį galima paminėti GEALAN-KUBUS® langų profilius rinkai pristatytus 2016 metų kovą. Vis tik, man šie rėmai nelabai patinka, dėl stiklo paketo klijavimo varčioje, kas stiklo paketų keitimą, jiems sudužus, daro ženkliai sudėtingesnį. Antras dalykas, vis dar neteko matyti palangės tvirtinimo mazgo, tad panašu, kad ir šiuose languose palangės tvirtinamos pakišant jas po lango rėmu, kas ir vėl neleidžia kalbėti apie pilnavertį lango rėmo skandinimą apšiltinimo sluoksnyje. Kliūna ir palaikomas stiklo paketo storis. Kadangi atsisakyta stiklajuosčių, GEALAN-KUBUS® sistemoje gali būti naudojamas tik vienos rūšies stiklo paketas – 48 mm pločio. Dar keli modeliai su paslepiama varčia: „Aluplast“ energeto 5000 view (palaikomas iki 49mm stiklo paketas, kurio nereikia klijuoti), Schüco Window AWS 90 BS.SI + (bet šis profilis aliuminis, tad manau, naudos bus mažiau iš slėpimo apšiltinimo sluoksnyje).

Vis tik man labiausiai užkliuvo Veka Artline 82 lango profilis palaikantis net 60 mm storio stiklo paketą. Jis geras tuo, kad ne tik kad paslepią varčią, bet ir pritaikytas skandinimui apšiltinimo sluoksnyje ne tik šonines bei viršutinę dalį, bet net ir apatinę, o tai jau yra tikrai rimtas žingsnis į priekį. Visa bėda, kad nors šis profilis pasaulyje pardavinėjamas daugelį metų, Lietuvoje juo niekas neprekiauja, bent jau taip buvo iki šiol, nes po šiuo straipsniu atsirado skelbimas, teigiantis, kad ir Lietuvoje yra galimybė įsigyti šio profilio langus. Jei kas susigundys šiais langais bei pasinaudos pasiskelbusio asmens paslaugomis, labai būtų įdomu išgirsti atsiliepimus apie prekės ir paslaugų kokybę.

Kelių šiltų profilių, tinkančių PN palyginimas:

Profilio gamintojas Profilio modelis Profilio medžiaga profilio storis Uf – W/m²K Stiklo paketo storis iki Papildomai
Rehau GENEO PVC plastikas 86mm „PHZ“-0,77
„MD+“-0,85
„MD“-1,1
50mm nereikia armuotės
Schüco AWS 90.Si+ aliuminis 90 mm 1 ? iki 160 kg svorio varčios
Kommerling 88 Plus PVC plastikas 88 mm 0,8-1,2 52 mm metalinis armavimas
Aluplast ENERGETO 8000 PVC plastikas 85 mm 0,96-0,82 53 mm nereikia armuotės,
stiklai varčioje klijuojami
Veka TOPLINE Plus PVC plastikas 104 mm 0,74 44 mm armuotas

 Taipogi norėčiau atkreipti dėmesį, kaip standartinius langus apšiltinimo sluoksnyje sumontavo Simonas Klezys. Tai tikrai inovatyvus sprendimas kuris buvo priimtas ankščiau, nei kad langus apsišiltinau aš, bet aš jo pėdomis eiti neišdrįsau, suabejojau dėl apsaugos nuo lietaus.

Langų montavimas

PN atveju svarbus ir langų montavimas. Siekiant išvengti šalčio tiltelio per langus į laikančiasias konstrukcijas privaloma langą išnešti į pastato apšiltinimo sluoksnį, sumažinant kontaktą su šilumai laidžiom laikančiosiomis konstrukcijomis.

izoteru-sulyginimas

Langų prie arkų montavimui dažniausiai naudojamus metalinius kronšteinus (geležies, plieno šilumos laidumo koeficientas 50 (W/mK)), galima keisti stiklo pluošto kronšteinais,  kurių šilumos laidumo koeficientas 0,32 (W/mK). Kitas variantas, langus montuoti į prie arkų sumontuotus specialius profilius, pavyzdžiui  illbruck klijuojamų profilių sistemą, greenteQ Klima Konform Profil Standard sistemą ar kitas.

Render-pilnas333-1024x602

Siekiant maksimaliai sumažinti šilumos nuostolius per langus galima dėti du langų rėmus. Vienas atsidaro į vidų, kitas į išorę. Tai tikrai vertas dėmesio sprendimas norint labai šiltų langų.

 Egzotika

Šiais laikais jau yra sukurta keli tikrai šiltų langų variantai.

Vienas iš variantų, yra tikrai šiltos, bet skaidrios medžiagos – aerogelio užpildas tarp dviejų stiklų. Gaunamas šviesą praleidžiantis šiltas stiklo paketas. Problema, kad per tokį stiklą, jau nieko nepamatysit, vaizdas pro jį bus kaip pro matinį stiklą, tad vitrinoms su gražiu vaizdu į lauką tokių langų nepanaudosit.

Dar vienas iš variantų, yra stiklo paketai su vakumu tarp stiklų. Pakolkas tokių stiklų, dėl didelės kainos nėra daug, be to neaišku, kiek laiko tokie langai išliks sandarūs, išlaikydami vakumą.

Vietoje stiklų skaičiaus didinimo, yra galimybė naudoti skaidrias plėvelias ir taip didinti langų šiluminę varžą.

Literatūros sąrašas:

Įrašo “Langai” komentarai: 7

    • Nors tai ir reklaminis skelbimas, bet džiaugiuosi tokį matydamas :). Vis tik, nieko bendro su šias paslaugas teikiančiu žmogumi neturiu, tad nieko konkretaus apie paslaugų kokybę, patikimumą, garantijas, negaliu pasakyti.

      Pagal telefoną pagūglinus, panašu kad jo savininkas dirba Klaipėdiečių įmonėje “Vinkelis ir KO“.

      Tikrai džiugu, kad Lietuvoje jau galima įsigyti šį profilį.

  1. Sveiki, pastaruoju metu ieškausi informacijos apie apsaugines langų konstrukcijas. Kadangi atrodo Jūs gana stipriai šią temą išsistudijavęs, gal galėtumėt pasakyti ar teko svarstyti irgi apie langų uždangų montavimą? Kol kas tepavyko atrasti labiau biurams/prekybos vietoms pritaikytų susukamų grotų variantą http://www.baremarytai.lt/susukamos-grotos/ , bet privatiems namams neaišku kaip pasiteisintų. Jei teko susidurti, būsiu dėkingas už visas rekomendacijas.

  2. Atgalinė nuoroda: Kokius langus rinktis? – Statome namą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s