Investavimas

Nors investavimo tema nėra tiesiogiai susijusi su namo statybomis, bet pinigai yra sritis, kuri tiesiogiai susijusi su vos ne visomis sritimis mūsų gyvenime, o teisingas investavimas gali stipriai prisidėti prie svajonės pasistatyti EE namą įgyvendinimo.

Investuoti mus verčia ar skatina (greičiausiai ne be lobistų pagalbos) seimo nariai priimdami įstatymus. Pensijų kaupimo fondai yra ta investavimo forma, kurią valdžios atstovai mus kaip ir verčia pasirinkti. Kaupiamieji/investiciniai sveikatos draudimai tik skatinama investavimo forma. Aš vis dar naudojuosi dalies mokesčių susigrąžinimo galimybe už investicinį gyvybės draudimą.

Kaip teko skaityti vienoje knygoje, jeigu kažkas atėjo pas jus ir bando pasiūlyti labai gerą investavimo variantą, žinokite, kad šis investavimo būdas geras bus jam, bet ne jums. Jūs būsite tas, kuris ne džiaugsis investavimo atnešamais bonusais, bet tas kuris apmokės tokį džiaugsmą „gerą investavimo variantą“ pasiūliusiam asmeniui. Nieko kito iš pensijų kaupimo fondų ar investicinių/kaupiamųjų gyvybės draudimų aš ir nesitikiu. Tiesa, nesitikiu dabar, o kai pasirašinėjau kaupiamojo gyvybės draudimo sutartį, tikėjausi visai ko kito. Dabar, jau šioje srityje žinių ir patirties sukaupiau šiek tiek daugiau todėl, kai mano brangioji nusprendė sudaryti investicinio gyvybės draudimo sutartį išsakiau jei savo abejones.

Aš investuoti pradėjau įsigydamas akcijų. Akcijų patogiai galima įsigyti per bankus internetu prisijungus prie savitarnos. Akcijos  visai nebloga investavimo priemonė. Padariau rinkos analizę, ieškojau patikimos, stiprinančios savo pozicijas vietos rinkoje įmonės akcijų, kurių kaina ateityje tikėtinai turėjo didėti. Nusprendžiau, kad tai turėtų būti „Snoro“ akcijos :). Daugiau į akcijas neinvestavau, nors ir toliau laikau, kad akcijos yra labai gera investavimo priemonė.

Sekanti mano investicija buvo kriptovaliutos. Tiesa, jų nepirkau, o įsigijau kelias vaizdo plokštes ir pabandžiau pakurti „kriptovaliutų fermą“. Tam išleidau nedidelę pinigų sumą, bet tai leido „savo kailiu“ patirti kas tai per investicija. Vienintelis dalykas, kurį supratau, kad tai iš tikrųjų buvo nelabai teisingas būdas įsigyti kriptovaliutos. Esmė ta, kad išleidus tam tikrą pinigų sumą „ferminimo“ įrangai, vėliau jai dirbant gauni kriptovaliutos. Apibendrinant, galima teigti kad tai tik dar vienas būdas įsigyti kriptovaliutos. Dabar, nesuprantu, kam vargti su „kripto fermomis“ kai nueini į bet kurią “kripto biržą“ ir už tą pačią pinigų sumą įsigyji gal net daugiau kriptovaliutos, nei primainini. Visa esmė yra tuometinė momentinė kriptovaliutos kaina biržoje. Jei norite įsigyti kriptovaliutos, neprasidėkite su „fermomis“. Tiesa, kai kalba eina apie EE namus, tai toks variantas, gali pasitarnauti namo šildymo sistemoje. Mano supratimu, tai teisingiausia būtų daryti, „maining rigą“ surenkant tokio tipo  korpuse ir jį pajungiant prie namo ventiliacijos sistemos su recirkuliacija. Pagrindinė problema, kad tokia ferma galėtų veikti tiktai vasarą. Galvoti kažką rimčiau, manau jau neapsimoka, dėl per daug didelių investicijų, ir per mažos naudos. Kita problema būtų reikalingos šildymo galios reguliavimas konkrečiu momentu. Arba reikėtų daryti kažkokią automatiką, programiškai atjunginėjančią vaizdo plokštes kai šildymui užtenka mažesnės galios, arba pati ferma turi būti labai mažos šildymo galios, kad reguliavimas būtų vykdomas su pagrindine šildymo sistema. Bet, dar karta kartoju, mano nuomone, neverta prasidėti su „kriptovaliutų fermomis“, paprasčiau kriptovaliųtų įsigyti ją paprasčiausiai perkant.

Ar verta investuoti į kriptovaliutas? Mano supratimu, verta. 2017 metų pradžioje  bitkoiną įsigijus už ~3000$, antroje tų pat metų pusėje galima jį buvo parduoti už 20`000$. Arba pav. 2020 m. pabaigoje įsigijus už ~10`000$,  2021 metų pradžioje buvo galima parduoti už ~60`000$. Taigi, akivaizdu, kad investicijos į kriptovaliutas gali būti pelningos. Bitkoinų įsigyti galima net ir per banko programėlę telefone. Pav. „Revoliut“ tikrai teikia tokias paslaugas. Vis tik, „Revoliut“ taiko 2% komisinius už operaciją, o tai yra, labai, labai daug. Įsigijus banko paslaugų krepšelį už ~80€ į metus, komisinių dydį už operaciją galima sumažinti iki 1,5%, kas vis tiek išlieka labai daug ir neapsimoka. Pinigus į kriptovaliutą pasikeisti labiausiai finansiškai apsimoka kriptovaliutų biržose. Čia pagrindinis minusas būna išsivedant pinigus iš biržos, todėl ieškokite biržų, iš kurių pinigus išsivesti galima už mažiausius įkainius. Beje, kas liečia kriptovaliutas, manau, kad jų šuolis į viršų turėtų prasidėti gana greitai, nors dabartinis kainų lygis artimoje ateityje gali net kristi. Dažnai taip būną prieš kilimą kad nusivylę kriptovaliutos laikytojai atsikratytų jos iš nevilties,  sau nepalankiausiomis kainomis.

Noriu atkreipti dėmesį, kad nelabai svarbu, į ką investuosite, į akcijas, į kriptovaliutas, į auksą ar bet kokias kitas vertybes, svarbiausias dalykas yra tai, už kokią kainą įsigijote tas vertybes ir už kokią pardavėte. Tai iš pirmo žvilgsnio atrodo labai paprasta, vis tik, iš patirties galiu atsakyti, kad taip nėra. Kriptovalitas buvau įsigijęs ir 2017 metais, ir 2021 metais, įsigijęs už žemas kainas, bet kai reikia parduoti, vat čia ir prasideda problemos. Pavyzdžiui 2021 metais, bitkoino kaina pakilo iki maždaug 60k $ ir jau skaičiuoji savo pelną, kai staigiai kaina krenta iki ~30k $,  tada parduodi bitkoinus norėdamas išsaugoti bent jau tokį pelną, bet bitkoino kaina pradeda augti. Žiūri, kad kaina jau vėl artėja prie 60k ribos, pagalvoji, kad gal ten buvo tik kainų „korekcija“ prieš augimą gal net iki 120k $, tai perki bitkoinus vėl, bet nespėji nusipirkti, o bitkoino kaina krenta dar kartą, tik dabar jau taip ir lieka žema. Visų šių pirkimo pardavimo operacijų pasekmė ne pelnas, o bendras nuostolis :(. Ir tas pats galioja ne tik kriptovaliutoms, bet ir akcijoms ar visoms kitoms vertybėms į kurias investuojat.

Ką aš noriu tuo pasakyti – visai nesvarbu į ką investuojat. Investavimo metu jūs perkat vertybes ir vėliau jas parduodat ir kad tai padaryti tinkamai, reikia žinoti, kada tai daryti. Mano patirtis rodo, kad tai užsiėmimas reikalaujantis prekybos biržoje žinių. Tik sekant vertybės kainų kreivę, bei vertinant įvairius kreivės niuansus (techninė analizė), bei naujienas pasaulyje, kurios gali įtakoti vertybės kainą, bei žinant, kaip konkreti žinia gali įtakoti rinką, galima daryti teisingus sprendimus perkant arba parduodant konkrečią vertybę. 

Taigi, nuo ~2017 metų bandau mokytis prekybos biržose niuansų, ypatingą dėmesį teikdamas techninei analizei, vis tik, tik įlendu į biržą, taip ir nukenčiu finansiškai :(.

Kadangi pradedu suvokti, kad aš greičiausiai nesu sutvertas tokioms prekyboms, pradėjau ieškoti kitų investavimo būdų.

Taigi, tokia mano investavimo patirtis. Būčiau labai dėkingas, jei pasidalintumėte savo patirtimi, galimais, pasiteisinusiais variantais. Kaip dažnai teigiama investavimo vadovėliuose, investicijų diversifikavimas yra teisingas investavimo būdas, taip kad žinios apie įvairesnius investavimo variantus būtų labai naudingos.

 

Įvadinis kabelis

Statant EE namą vadovaujamasi filosofija, jog reikia sumažinti namo išlaikymui reikalingos energijos poreikį, todėl tokio namo šilumos poreikis būna nedidelis ir jį galima patikėti elektriniams šildymo prietaisams. Taigi, elektros energijos poreikis gali būti pakankamai didelis, keliantis atitinkamus reikalavimus namo įvadui.

ESO nurodo, kad įvadui turi būti parenkamas 4 ar 5 gyslų varinis pagal galią ne mažiau kaip 4mm²  ir ne daugiau 16mm² skerspjūvio ploto arba aliuminis ne mažiau 10 mm² ir ne daugiau 25mm² skerspjūvio ploto kabelis. Dėl gyslų skaičiaus, tai 4 gyslos parenkamos, jei kliento objekte yra įrengtas atskiras įžeminimo įrenginys, o 5 gyslų kabelis pasirenkamas, kai pasijungiama prie ESO dėžutės įrengto įžeminimo, todėl siekiant išvengti papildomo įžeminimo įrengimo darbų paprastai renkamasi 5 gyslų kabelį.

Pagrindinis klausimas – kokios medžiagos kabelį geriau pasirinkti, aliumininį ar varinį. Standartinis atsakymas, nori kokybės imk varį, taupai pinigus – aliuminį. Prisilaikydamas šios rekomendacijos aš savo namui pirkau varinį, bet kai perskaičiau vieno elektriko straipsnį, susimasčiau, ar tikrai tai teisingas pasirinkimas.

Sakykim namo įvadas – 14 kW galios su 25A trifaziu saugikliu. Tokio galingumo įvadui rekomenduojamas varinis CYKY 5x6mm² kabelis. Tokio kabelio kaina apie 4,9€ už metrą. Jei laido ilgis nuo ESO dėžutės iki automatukų dėžutės 25 metrai, tokio kabelio kaina 122,50€. Aliumininis analogas būtų pav. AXMK 5×10 1,54 €/m arba 38,50 € už 25 metrus. Taigi, kabelio kainos skirtumas juntamas.

Aliumininio 10mm² kabelio maksimalus pralaidumas (38A vieno trigyslio) kaip ir geresnis nei 6mm² varinio (34A). Pažiūrėkim koks tokių kabelių pasipriešinimas.

Taigi, varinio 25 m ilgio, 6 mm² skerspjūvio ploto laido varža – 0.072917 omai.

Aliumininio 25 m ilgio, 10 mm² skerspjūvio ploto laido varža – 0.0725 omai.

Jei įsirengsite dar ir 14 kW galios saulės elektrinę, vasarą gana dažnai ir gana ilgai laidai bus apkrauti ne mažesne kaip 12 kW galia. Vienos fazės kabelio gyslai teks 4 kW ir tekės 17,4A srovė.

Varinio 6mm² laido įtampos kritimas bus – 1,27V (0,072917 Ω x 17,4 A), 10mm²  aliuminio  – 1,26V (0,0725Ω x 17,4 A), tai sudarys energijos nuostolius varinei gyslai –  22,1W (1,27 V x 17,4 A), o aliuminio gyslai 21,9W (1,26 V x 17,4 A). Kadangi kabelyje po tris gyslas, tai varinio kabelio bendri energijos nuostoliai bus –  66,3W, o aliumininio – 65,7W.

Vertinant energijos nuostolius, vos ne identiška situacija. Tada pasirinkimą lemia tik kiti skirtumai tarp skirtingų metalų kabelių. Turint omenį, kad aliuminio šiluminė varža maždaug dvigubai prastesnė, aliumininis kabelis gali šiek tiek labiau kaisti, nors čia labiau aktualus kontaktinis paviršius, kuriam kabelis galės atiduoti sukauptą šilumą, o ne metalų šilumos laidumas.

Bet tame man užkliuvusiame elektriko straipsnyje buvo išsakyta mintis, kad aliuminį galima pirkti ir maksimalaus galimo skerspjūvio – AXMK 5×25, kurio kaina – 5,12€, arba 128€ už 25m, kas labai panašu į 6mm² skerspjūvio varinio kabelio kainą.

Dabar paskaičiuokim energijos nuostolius.

Aliumininio 25 m ilgio, 25 mm² skerspjūvio ploto laido varža – 0.029 omai. Įtampos kritimas tokiame laide būtų 0,5 V. Energijos nuostoliai tokiame laide būtų – 8,7 W, arba visame kabelyje – 26 W. Sulyginkime su varinio kabelio nuostoliais – 66,3W, kas yra 2,5x arba 40 W mažiau.

Kai aliumininio kabelio energijos sąnaudos 2,5x mažesnės, nublanksta varinio kabelio 2 kart geresnio šilumos perdavimo privalumas, nes šiuo atveju aliuminis žiūrisi net geriau.

Galima pabandyti paskaičiuoti koks tikėtinas elektros energijos sutaupymas su storesniu aliumininiu kabeliu, įsigytu už panašią kainą, kaip ir varinio, per metus. Kadangi pradinėje sąlygoje saulės elektrinę iškėlėm 14kW, vadinasi elektros sunaudojimas bus apie 14000kWh per metus. Tai pilnai įmanoma situacija, net EE name, jei kieme stovi du elektromobiliai. Taigi 14000kWh, tai 14kW galia per 1000 valandų (galima skaičiuoti ir kitomis kombinacijomis, bet galutinis rezultatas bus identiškas). Kai bendra galia 14kW, vienam kabeliui tenka 4,67kWh galia, kas prie 230V įtampos bus 20,3A.

Variniame 25 m ilgio 6mm² kabelyje įtampos kritimas bus 1,4 V (20,3 A x 0,072917 Ω), o aliumininiame 25mm² – 0,6 V (20,3 A x 0,029 Ω). Variniame kabelyje energijos nuostoliai bus – 85 W (1,4 V x 20,3 A x 3 fazės), aliumininiame  – 36.5 W (0,6 V x 20.3 A x 3 fazės). Po 1000 valandų darbo tai sudarys 85 kWh ir 37 kWh atitinkamai, arba 48kWh skirtumą per metus. Jei vertinti 2022 m. rugpjūčio mėn. elektros įkainiu 0,72€/kWh, tai sudarytų 35€ dydžio skirtumą aliumininio kabelio naudai.

Skirtumas kaip ir nedidelis, bet jis yra nieko nedarant ir išleidus panašią pinigų sumą įrengiant elektros įvadinį kabelį. Prisilaikant EE namo filosofijos, esant net ir nedideliam skirtumui, pirmenybę reikėtų teikti mažiau energijos suvartojančiam kabeliui.

Vis tik reikėtų atkreipti dėmesį ir į kitus aliumininio kabelio trūkumus:

Varis lankstesnis ir atsparesnis korozijai. Aliuminis, po sąlyčio su oru, greitai oksiduojasi, susidaro plėvelė, kuri blogai praleidžią srovę, o tai silpnina kontaktą. Vieta, kur blogas kontaktas, kais, kibirkščiuos, daugiau oksiduosis ir tai gali būti gaisro priežastimi. Vis tik jei kontaktas užspaustas, į kontakto vietą oras kaip ir neturėtų patekti, be to teigiama, kad rinkoje yra tepaliukų skirtų užtepti kontaktų vietose. Aliuminį tvirtinant sraigtiniais laikikliais, pasireiškia dar viena jo savybė – aliuminio slydimas iš po laikiklio, todėl aliumininius laidus paskirstymo dėžėse reikia dažniau varžyti nei varinius. Jei aliuminis kontaktuoja su variu, aliuminį pradeda veikti elektros korozija, tai ir jis, ir kontaktai silpsta, todėl aliumininiai laidai su variniais jungiami per geležinius užspaudžiamus kontaktus ar kitais būdais.

Grįžkime prie įžeminimo klausimo. Vienas elektrikas man aiškino, kad įžeminimas turėtų būti atskirtas nuo N laido (ESO skydelyje N ir PE (įžeminimo) laidai dažnai būna sujungiami vienoje PEN šinoje), prie skydelio PE šinos turėtų būti pajungtas storesniu laidu, nei pajungti fazių ir N laidai, kad būtų mažesnis elektros tekėjimo pasipriešinimas, ir kad atsiradus nuolydžiui elektra tekėtų ne per pus į N ir ir įžeminimą, o kad didžioji nuotėkio energija būtų nuvesta į įžeminimą. Taigi, jei planuojama įrengti rimtą įžeminimą, galima įvadui parinkti ir 4 gyslų įvadinį kabelį. Beje, tas pats elektrikas sakė, kad nederėtų elektros įžeminimo apjungti su žaibolaidžių įžeminimu. Šioje vietoje jo teiginys kertasi su girdėtu teiginiu iš kitų elektrikų, kurie teigė, jog įrenginėjant žaibolaidžio įžeminimą, jį reikėtų apjungti su elektros įžeminimu.

Jei žinote kaip reikia elgtis su žaibolaidžio ir elektros įžeminimais, pasidalinkite žiniomis ir Jūs. Taip pat įdomi elektrikų nuomonė kabelio metalo pasirinkimo atžvilgiu. Gal vis tik kiti parametrai daug svarbesni nei kabelio varža.

 

Propaganda

2022 m. vasario 24 d. Rusija užpuolė Ukrainą. Didžioji dauguma žmonių be Putino ir jo režimo pasmerkė ir Rusų tautą. Jie teigia, kad Putiną rinko rusų tauta, tad ji ir atsakinga už išrinkto diktatoriaus nusikaltimus. Šiuo atveju matyčiau dvi problemas, rinkimų skaidrumą ir propagandos pagalba praplautas žmonių smegenis.

Propagandą savais žodžiais trumpai apibūdinčiau  kaip dažniausiai (bet nebūtinai) klaidinančios informacijos pateikimo būdą, kai pagrindinis akcentas teikiamas ne pačios informacijos perdavimui, bet žmonių emocijų sukėlimui, per emocijas formuojant žmonių poziciją konkrečiais klausimais.

Svarbiausias akcentas, kad propagandos pagalba norima sukurti stiprias emocijas konkrečiu klausimu. Ar mes esame paveikti propagandos, siūlau pasitikrinti vertinant savo emocijas į tam tikrus klausimus. Pav. kaip aš reaguoju, kai kalba eina apie karą Ukrainoje, skiepus, LGBT bendruomenę ir t.t. ir t.t. Jei užsiminus apie kokią nors panašią temą pas jus „užverda kraujas“, o tikslių priežasčių įvardinti, kodėl taip yra negalite, pavyzdžiui į klausimą, kodėl nemėgstate LGBT bendruomenės tesugebata atsakyti, „nes jie tokie“, arba atvirkščiai, net patys nesuprantate, kodėl kai tik kalba pakrypsta šia tema iškart pradedate ginti jų teises, greičiausiai tai ne jūsų mintys, bet propagandos pagalba sukeltos neigiamos arba teigiamos emocijos konkrečiais klausimais. Tai labai gerai matosi aukščiau esančiame video, kai klausiama moteris nuo 3:33 min. Į klausimą, kaip manot kodėl Putinas įsakė pulti Ukrainą, ji atsakė, kad apsaugoti Rusiją, o kai buvo paklausta nuo ko, buvo akivaizdu, kad ji susidūrė su „akligatviu“, tai ne jos mintys, ji kalba jai primestais propagandiniais šablonais. Taip, propagandos pagalba gali būti sužadintos ir teigiamos emocijos. Pavyzdžiui meilė tėvynei. Pažiūrėkit, kaip Ukrainos karo metu iš ukrainiečių pusės daug vaizdų, video klipų, pakeliančių tautos dvasią – tai irgi propaganda. Mums juk nereikia, žinoti, kad  mes mylim tėvynę, mums reikia sustiprinti tą meilę. Sustiprinti taip, kad neišsigąstume net priešo.

Vat eilinė nuotrauka skelbiama žiniasklaidoje, be melo, bet turinti didžiulį emocinį užtaisą nukreipiantį kovai prieš okupantus.

Čia toks įdomesnis pavyzdys.

Ar propaganda pavojinga? Tikrai taip, net labai. Pasižiūrėkite kokia Ukrainos piliečių dvasia, kovoje su daug didesniu ir stipresniu priešu. Čia propagandos panaudojamo kilniais tikslais pavyzdys, bet kai ji naudojama piktam, pavyzdžiui tirono režimui sustiprinti, karo nusikaltimams paslėpti, ji taipogi tampa labai pavojinga nes pridaro labai daug blogo. Tai labai galingo užtaiso ginklas. Prisiminkime kaip buvo užgrobtas Krymas, ten vos ne „išskėstomis rankomis“ Rusijos karius sutiko, vos ne patys į priešo nelaisvę pasidavė ir vien dėl to, kad visą laiką į žmonių smegenis per ten veikusias medijos priemones buvo nuolatos skleidžiama Putino režimo propaganda. Situacija ženkliai pasikeitė, kai po Krymo aneksijos Ukrainoje susizgribo ir pradėjo intensyviai kovoti su Rusijos skleidžiama propaganda. 8 metų rezultatas akivaizdus.

• Norėčiau atkreipti dėmesį, kad propagandai dažnai būdingas etikečių (neonaciai, vatnikai, antivakseriai, dabar jau uždraustas žodis kuriuo ankščiau buvo įvardijami LGBT atstovai ir pan.) oponentų grupei priskyrimas. Jei tenka išgirsti, ar savo kalboje vartojate panašius epitetus – jūs susidūrėte su propaganda arba esate ne tik propagandos auka, bet ir skleidėjas.
• Dar pasitaiko, kai pateikiami iškreipti statistiniai duomenys, pav. kai LGBT atstovas padarys apklausą savo Feisbuko paskyroje, kurioje pagrinde bus tos pat žmonių grupės atstovai, nieko keisto, kad statistika bus stipriai iškreipta LGBT naudai. Tokia pateikta statistika yra stipri propaganda LGBT pusėn, nes neturintys pozicijos konkrečiais klausimais žmonės linkę pasirinkti daugumos pusę.
• Lygiai taip pat galima vertinti ir žinių laidose kokio nors dalyko vertinimui pasitelkiamus gatvėje sutiktus žmones, kai į TV eterį įkeliami pagrinde tik tie asmenys, kurie pasisako norima linkme, priešiškai pasisakiusių įkeliant vos vieną, kitą, ar iš vis neįkeliant. Tai įvairių žinių tarnybų labai pamėgtas propagandos būdas. Objektyvios žiniasklaidos atveju, nušviečiami įvykiai ir faktai (faktas – tai objektyvus reiškinys kurio buvimą galima patikrinti. Teisingiausia, kai faktai pateikiami su nuorodomis į šaltinius), jokiu būdu neperteikiant emocijų atskiriant faktus nuo nuomonių (nuomonė yra subjektyvi iš prigimties, jos teisingumo neįmanoma patikrinti). Šiuolaikinės žiniasklaidos dažnai sau prisiskiriama užduotis – „palengvinimas“ žmonėms, perteikiant „suvirškintą“ nuomonę, kaip reikia suprasti faktus ir įvykius, o tai yra konkretus nuomonės formavimo pavyzdys – propaganda. Įsijunkite bet kurią žinių laidą, kad ir Lietuvoje ir pažiūrėkite, kiek žinių laiko skiriama faktų ir įvykių perteikimui, o kiek įvairioms nuomonėms. Nesvarbu, kad didžioji dauguma tų nuomonių nesukelia rimtesnių pasekmių. Problema, kad mes esame prie to pripratinami ir net nepastebime, kaip net ir svarbiais klausimais mums pateikiama „suvirškinta“ nuomonė, kuri iš esmės nesutampa su mūsų esybe, nusistatymais. Jei patys nesuprantate, kaip reikėtų interpretuoti konkrečius faktus, pasirinkite asmenis, kuriais pasitikite. Neleiskite žiniasklaidos priemonėms nuspręsti kokią nuomonę reikia Jums suformuoti konkrečiais klausimais.

• Būtent todėl aš paskutiniu metu beveik nežiūriu žinių laidų per televiziją. Nors ir su internetu yra problemos. Kadangi žmonės taupo laiką, dažnai peržvelgia naujienas perskaitydami tiktai straipsnių pavadinimus. Žurnalistai norėdami pritraukti daugiau skaitytojų saviems straipsniams, jų pavadinimus sukuria tokius, kad jie šokiruotų skaitytojus, o tai reiškia – sukeltų skaitytojams emocijas, kas yra konkretus propagandos pavyzdys. Moderuojant vien straipsnių pavadinimus galima formuoti žmonių nuomonę. Beje, pakoreguojant matomų straipsnių konkrečia tema skaičių, galima iškreipti realybę aukščiau aptartu būdu, visuomenei nereikšmingą temą pavaizduojant kaip labai aktualią, nors svarbi ji tėra labai mažai žmonių grupei.
• Propagandai būdingas ir ne visos tiesos sakymas, nuslepiant neigiamas aplinkybes, ir paryškinant teigiamąsias. Kaip pavyzdį galima paminėti Tėvynės gynimo skatinimą, nutylint apie galimas pasekmes, tokias kaip galimas žūtis (kurios ir taip visiems yra suprantamos), taip emociškai iškeliant norą apginti tėvynę labiau už mirties baimę. Ukrainos karo metu dažnai tenka sutikti teiginius, jog „niekas nesitikėjo, kad mes taip ilgai atsilaikysim, mes jau nukovėm gerokai daugiau priešų, už jį, mes didvyriai, taigi nenuleiskim nosių, kovokim toliau“. Tokiuose pasisakymuose dažniausiai vengiama kalbėti apie sugriautus pastatus, infrastruktūrą, sugriautus žmonių gyvenimus ir kitus neigiamus niuansus, arba apie juos užsimenama, bet sumažinama jų reikšmė, teigiant kad mes viską atstatysim. Taigi, vertinant pagal šį požymį, tai propaganda. Domėdamasis propagandos pavyzdžiais iš Ukrainiečių gaudančių propagandos „perliukus“ sužinojau, kad Rusijoje, kai mokykloje mokomasi istorijos, yra vadovėlis „Rusijos pergalės“, šiame vadovėlyje išsamiai aptariamos visos per Rusijos istoriją vykusios pergalingos kovos. Šiame vadovėlyje nėra paminėta nei viena kova, kurią Rusija pralaimėjo. Na, vertinant pavadinimą, tai kaip ir teisingai, jis tik apie pergales, bet kokią nuomonę susidarysit skaitydami tokį vadovėlį? Kad Rusija niekada nepralaimi, vien tik laimi. Kokia bus suformuota vaiko nuomonė? Iš melagingų faktų negali būti suformuota teisinga nuomonė.

Grįžkime prie Rusijos tautos kaltės, kai kalbama apie Putino režimo nusikaltimus. Aukščiau įkeltame video matosi, kaip Rusijos piliečiai aklai tiki Putinu. Tai pasiekta stipria Putino komandos propagandine veikla prieš savo tautą, kurios pagalba galima sakyti „išplautos žmonių smegenys“ ir žmonės aklai garbina, tiki Putinu, patys nesuprasdami kodėl. Putino išrinkimą Rusijoje lėmė ne žmonių protas, žmonių viltys siejamos su konkrečiu politiku ir jo rinkimine programa, bet suderintas, kvalifikuotas ir masinis propagandinis darbas ir jo pagalba sukurtas Putino įvaizdis rinkėjų smegenyse. Taipogi alternatyvių informacijos šaltinių draudimas.

Taigi, ar galima kaltinti Rusų tautą už Putino ir jo režimo nusikaltimus? Manau – ne.  Karys, vykdantis Putino įsakymą ir žudantis civilius žmones, šaudantis į atominę elektrinę, taip asmeniškai kaltas už padarytus karo nusikaltimus, juk bijant nepaklusti vado įsakymui, galima bent jau nepataikyti ir šaudyti į laukus, bet eilinis Rusijos rinkėjas už karą – ne. Todėl nekaltinkim visų rusų už karo nusikaltimus. Nesakau, kad jiems nereikia taikyti sankcijų. Reikia, ir būtinai, nes jos stabdo karą prieš Ukrainą. Rusijos žmonės tampa netiesioginėmis karo aukomis, kaip kad aukomis yra tapę ir nekalti Ukrainos civiliai gyventojai. Tokia karo realybė. Bet skanduoti „Ruskij bojevoj karabl idi na%$#i“ mums nederėtų. Taip, Ukrainos tautai ši skanduotė labai reikalinga, nes jei reikia pakelti pasipriešinimo dvasią, bet Rusijos okupantų, kurie galėtų būti siunčiami lauk, mūsų šalyje šiuo metu nėra, propagandinį, agresiją keliantį šūkį naudoti prieš tautą, prieš kurią šiuo momentu mes nekovojam, nemanau kad etiška. Ne tik ne etiška, bet ir pavojinga. Kaip minėjau, propaganda yra labai stiprus „kovinis užtaisas“ galintis „sprogti“ bet kurią akimirką. Jam „sprogus“ gali pradėti reikštis agresija prieš kitos tautybės asmenis, panašiai kaip prieš žydus Vokietijoje prieš Antrąjį pasaulinį karą, o vėliau gana greitai susilauktume „nuskriaustųjų tėvynainių vaduotojos“ reakcijos. Norit kovoti, eikite savanoriu į Ukrainą ir skanduokit šį šūkį su nauda ir sau ir aplinkiniams, o Lietuvoje tokiu šūkiu tik skatinam tautinę nesantaiką ką beje ir konstitucija draudžia. Nesvarbu, kad kalbos pareigūnas mano, kitaip. Jis tik žmogus, pats nesuprato, kaip Ukrainos (skatinanti tautiškumą) propaganda paveikė ir jį, ir propagandos paveiktas padarė tai, ką sveiku protu vertindamas jis nebūtų padaręs. Išvis, karas labai daug emocijų keliantis procesas, reikia nemažų pastangų susivaldymui, kad neišsprūstų emocijos į išorę. [Šį tekstą parašiau prieš paviešinant Rusijos karių įvykdytas Bučios civilių gyventojų žudynes. Tai rodo, kad problema ne tik nusistatymas prieš Ukrainiečius ties kuriuo padirbėjo vietinė propaganda, bet ir šiaip bendras mentalitetas supuvęs, tad konkrečios tautos problematika dar gilesnė, nei maniau ankščiau, nors tai propagandos, kaip labai pavojingo ginklo reikšmės nemažina.]

Tiesa, noriu atkreipti dėmesį, kad teigdamas, jog ir Ukrainiečiai naudoja propagandą aš nesakau, kad jie daro kažką blogo, priešingai nei Putino režimas. Putino režimo propaganda iškraipo faktus, jos propaganda skirta karo nusikaltimams slėpti. Lygiai taip pat, kaip ir kitos priemonės, kaip kad pavyzdžiui vežiojamas krematoriumas, kurio pagrindinė paskirtis mano supratimu ne karių deginimas, kaip teigiama žiniasklaidoje, bet karo nusikaltimų slėpimas, slepiant nužudytų civilių kūnus. Nėra įrodymo, nėra nusikaltimo – nusikaltėlių „darbo“ principas. Aišku ir žuvusių karių skaičiaus mažinimas prisideda prie nusikaltėlio, įkaitais paėmusio visą tautą, tolimesnio autoriteto didinimo.

Ukrainiečių propaganda, kaip jau minėjau, skirta tautos kovinės dvasios pakėlimui, o tai sakyčiau kilniausias propagandos panaudojimo būdas. Jei žmonių tinkamai neparuoši, karas paprastai įneša baimę, sumaištį, neviltį, beviltiškumą, kas veda prie garantuoto pralaimėjimo. Žmonių tinkamas psichologinis nukreipimas leidžia neišsigąsti net gerokai didesnio priešo.  Taipogi, darau prielaidą, jog ukrainiečiai propagandą pasitelkę ir siekdami įgyvendinti tam tikrų kovinių veiksmų. Teko aptikti ukrainiečių „brukamą“ informaciją, jog prie Kadyrovo kareivių nužudymo prisidėjo Rusijoje dirbančio FSB pareigūno nutekinti duomenys. Nors užmuškit, netikiu. Bet toks, mano nuomone, karo metu leistinas melas, sukels nepasitikėjimą priešo viduje ir pagelbės kovoje su juo. Taip, kad propagandą vienareikšmiškai naudoja abi kovojančios pusės, tik Putino režimo atveju, propaganda tai įrankis nusikaltimų slėpimui bei nusikaltėlio autoriteto tolimesniam didinimui, o ukrainiečių atveju, tai tik dar vienas ginklas, kuris naudojamas nepažeidžiant kariaujančios šalies garbės.

Dar vienas klausimas, kurį norėčiau paliesti. Kaip kovoti su propaganda? Labai dažnai siūloma uždrausti nepalankias vykdomajai valdžiai propagandos priemones. Aš tai laikau pačiu blogiausiu sprendimu, koks tik gali būti. Drausti bet kokią kitą informaciją/propagandą, reiškia palikti tik vieną valdančiųjų palaikomą faktų interpretavimo versiją, tai reiškia kurti dar vieną naują Putino režimą pas save namuose. Negalima drausti jokių propagandų. JAV prezidentas Dž. Karteris yra pasakęs: „Nuostoliai, kuriuos patiria visuomenė dėl laisvos, tegul ir nelabai atsakingos spaudos, visada ir visur bus mažesni už tą žalą, kurią patirs visuomenė ribojant žodžio laisvę“. Geriausias kovos su propaganda būdas, mano nuomone yra tik vienas – propagandos demaskavimas bei žmonių mokymas atpažinti propagandą.

Daugiau literatūros:

• KARAS 2020. Rusijos informacinė agresija (video, siūlau pažiūrėti)
• Почему они ТАКИЕ? – labai geras video apie tai, kodėl mes imlūs propagandai, kai net paprasčiausios logikos užtenka suprasti, jog tai melas.
• Kas yra karo propaganda? Marijus Velička (video)
• Kaip nugalėti propagandą  (Pdf knyga. Čia kalbama apie Putino režimo propagandą (melo skleidimą). Kituose šaltiniuose teigiama jog pirminė šio termino prasmė buvo neutrali, ir buvo naudojama įvairiais atvejais, kurie buvo gerybiniai ar nežalingi, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros rekomendacijos – Vikipedija)
• Rusijos propaganda: analizė, įvertinimas, rekomendacijos (PDF knyga)
• Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir karo metui (KAM Pdf knygynėlis)
• Rusijos propaganda Lietuvoje
• Kaip kovoti propagandos kare?
• Žinių įtaka (Ru)
• КАК ПРОПАГАНДА НАС ОБМАНЫВАЕТ? КАК РОССИЙСКИЕ ВЛАСТИ ВРУТ ПРО БУЧУ, МАРИУПОЛЬ И ВОЙНУa
• Baltarusios opozicijos puslapis prieš propagandą
• stopfake.org – melagienų demaskavimo svetainė (melagienų „demaskavimu“ gali būti skleidžiama melagiena, todėl, to kas ten parašyta, nevertinkit kaip 100% patikrintą tiesą. Puslapis naudingas, nes pagal ten pateiktus melagienų tyrimo pavyzdžius galima mokintis melagienas tikrinti patiems)
• Проверено – melagienų demaskavimo svetainė (melagienų „demaskavimu“ gali būti skleidžiama melagiena, todėl, to kas ten parašyta, nevertinkit kaip 100% patikrintą tiesą. Puslapis naudingas, nes pagal ten pateiktus melagienų tyrimo pavyzdžius galima mokintis melagienas tikrinti patiems) 

Pavyzdžiai:

• Rusijoje gaminami bepiločiai, daugiau šio asmens video, kuriuose demaskuojama propaganda.
• Putino pasirodymas su stiuardesėmis
• ПропаганДичь. Baltarusijos opozicijos žinių laidos NEXTA Live, klipai skirti Rusijos propagandai demaskuoti:1, 2, 3, …
• Om TV. Rusijos opozicijos kanalas skirtas propagandai demaskuoti.

• Turbūt naujausias propagandos pavyzdys dėl pranešimo kurį paplatino CNN. Pranešime teigiama, jog 1300 Elonui Muskui priklausančios įmonės Starlink palydovinio interneto ryšio terminalų buvo išjungti. Būtent šis interneto ryšys stipriai pagelbėjo karo Ukrainoje pradžioje ir toliau labai stipriai gelbsti Ukrainos karinėms pajėgoms. Saugaus ir patikimo internetinio ryšio nutraukimas suduotų stiprų smūgį Ukrainos kariuomenės pajėgumams. Dėl šio pranešimo Feiginas užklausė Aleksėjaus Arestovičiaus (nuo 14:42 min.), į ką Arestovičius atsakė, kad jei net menkiausia problema nutinka fronte jis apie tai sužino labai greitai, o apie tokį svarbų dalyką, kaip interneto sutrikimai jis negavo dar nė vieno pranešimo. Šį kartą tikiu, jog dėl šios propagandos kaltas CNN, nors gali propagandą skleisti ir Arestovičius. Nepamirškim, kad Elonas Muskas palaiko Respublikonus, o CNN palaiko demokratus, o dabar rinkimai ant nosies, taip kad pilnai tikėtinas tyčinis propagandos skleidimas, bet surištas jis ne tiek su karu Ukrainoje, kiek su rinkimais JAV.
• Karo pradžioje man pažįstamas atsiuntė paveiksliuką, teigdamas, kad šiais laikais negalima tikėti niekuo, net CNN.

Žvilgtelėjęs į šį paveiksliuką, iškart atkreipiau dėmesį į „CNN“ ženkliukus. Pirma mintis, kad sufabrikuoti tokius vaizdus labai lengva. Su paprasčiausia grafikos apdorojimo programa, net pradedančiajam vartotojui nereikėtų daugiau nei pusvalandžio. Tada žvilgtelėkim į žinutės turinį ir atleiskit, bet save gerbianti kompanija, jei sugalvotų meluoti, nu tikrai nedarytų tokių nesąmonių, ant kurių taip lengvai ją galima būtų pagauti. Štai ir patvirtinimas – vienas, du.

Tai pakankamai paplitęs melo būdas. Jei perskaičius žinutę, jinai jus šokiravo, iškart suabejokite jos autentiškumu. Jai informacija jums kelia emocijas, daug šansų, kad tai propaganda, o propagandos paskirtis pastaruoju metu dažniausiai melas. Kaip minėjau, tokį paveiksliuką sukurti neužtruks daugiau nei 30 min. Kas tokios propagandinės melagienos autorius? Tereikia atsakyti į klausimą, kam gali būti naudinga sukompromituoti tokius naujienų šaltinius, kaip „CNN“, karo Ukrainoje metu. Mano įsitikinimu, tai gali būti naudinga tik Rusijos pusei. Kažkaip net nekeista, kad šią „melagieną demaskavo“ prorusiško turinio skleidėjai. Kai pats sukuri melagieną, labai nesunkiai gali ją ir paneigti, tuo labiau, kai paneigimo tekstą ruoši tuo pat metu, kaip ir pirminį tekstą :).

Taip pat noriu atkreipti dėmesį į tai, kad „melagienų demaskavimas“ realiai gali būti eilinė melagiena. Rusijos – Ukrainos kare tokių „melagienų demaskavimo“ atvejų mačiau ne vieną, kurios iš esmės buvo  melagienos, kaip ir aukščiau pacituotame pavyzdyje.

Prie to pačio melo skleidimo būdo norėčiau atkreipti dėmesį į ekranvaizdžių rodymą, be nuorodų į šaltinius. Jei pamatysite kur nors video patalpintą ekranvaizdį iš kokio žiniatinklio, dokumento, ar mokslinio tyrimo, suveskite „googlėje“ matomą ekranvaizdyje straipsnio pavadinimą, ir ieškokite tos žinutės patvirtinimo oficialiuose šaltiniuose. Konkrečią nuotrauką patalpinau tik pavaizdavimui į ką reikėtų atkreipti dėmesį:

Matome straipsnio pavadinimas – „Vytautui Landsbergiui įteiktas apdovanojimas „Už nuopelnus teisingumui““, Suvedam šį pavadinimą „Google“ paieškoje ir randam patvirtinimą „www.lrt.lt“ svetainėje, taipogi „www.15min.lt“ svetainėje. Iš ekranvaizdžio matosi, kad originalus vaizduojamas pranešimas buvo patalpintas „15min“ svetainėje. Taigi, faktas patvirtintas, juo tikėti galima. Aš taip pasitikrinu visus bent kiek įtarimų sukėlusius pranešimus. Kaip minėjau, tokius ekranvaizdžius padirbti nereikia net specialių įgūdžių, net mokinukas tokį ekranvaizdį gali padirbti per keliolika minučių.

Šiek tiek sudėtingiau su judančio vaizdo padirbinėjimu, bet šiais laikais net ir tai įmanoma. Apie už žmogaus esantį žalią ar kitą vienspalvį ekraną, kurį vėliau galima pakeisti bet kokiu vaizdu, pavyzdžiui stiuardesių draugija, tai jau pasenusi technologija. Daug pažangiau atrodo tokie veido pakeitimai, priverčiant žmogų „pasakyti“ tai, ko jis gyvenime nebūtų pasakęs.

Taigi, šiais laikais, kai per video išgirstat ką nors sakantį, ko iš to žmogaus nesitikite, iškart įtarkite jog tai feikas. Beje, Zelenskio feikinis video tikrai prastos kokybės. Žemesniame video feikai atrodo daug natūraliau, akivaizdu, kad programinė įranga „vakaruose“ tobulesnė  :).

 

Beje, tai naudojama ne tik su žinomais žmonėmis. Šiandien man kolega rodė ištrauką iš žinių laidos, kurioje kalbėjo eilinis gydytojas. Žinių laidos ištrauka truko gal 10 minučių, ir tos ilgos kalbos metu gydytojas „pasakė“ trumpą frazę – „visus į Ukrainos ligonines patekusius Rusijos belaisvius reikia kastruoti“. Pirmiausiai abejonių sukėlė tai, kaip žinių tarnybos tokius teiginius praleido į eterį. Šiais laikais net keiksmažodžius užtušuoja, o čia kurstymas atlikti karo nusikaltimą. Žiniasklaidos priemonės, jei praleidžia tokius kurstymus, yra skatinimo daryti karinį nusikaltimą bendrininkės. Antras dalykas, kas kliūna, kad tas trumpas teiginys sukelia labai, labai stiprias emocijas. To pakanka įtarti jog video – feikas. Pamačius tokio tipo video reikėtų suprasti, kad užtenka pakoreguoti to daktaro pokalbio vos kelias sekundes ir gaunam labai, labai stiprų propagandinį užtaisą. Nors vėliau žiniasklaidoje perskaičiau, kad konkretus atvejis gali būti tikras, kad tai tebuvo daktaro emocijų pasireiškimas matant karo žiaurumus, už ką jis nuoširdžiai atsiprašė (ir tokiu savo neatsakingu poelgiu Ukrainos autoritetui padarė didelę žalą), bet kadangi visi šaltiniai, kuriose pavyko rasti „fakto“ patvirtinimą, nekeliantys pasitikėjimo, taip ir liko neaišku faktas tikras ar falsifikuotas. Bet kokiu atveju, lygiai taip pat gali būti paviešinti „pakoreguoti“ bet kokie kiti vaizdai.  Taip, kad išgirdus/pamačius tokio turinio žinutes, būtinai nepasiduokit emocijoms, visuomet jas vertinkite kritiškai, tikrinkite jų autentiškumą kituose šaltiniuose.

Dar norėčiau atkreipti dėmesį į dažną propagandos būdą, kai per žinių laidas pateikia realius, tikrus faktus, bet juos interpretuoja savaip. Pavyzdžiui, rodo Rusijos kariuomenės subombarduotų miestų vaizdus, o žinių diktorius teigia, kad tai padarė „Ukrainos nacistai“. Čia užtenka įjungti logiką ir prisiminti, jog būtent tuose miestuose įsitvirtinę Ukrainos kariškiai, jei tikėti Rusijos žiniasklaida, gaunasi kad Ukrainiečiai naikina patys save, o ne Rusijos okupantus. Dar vienas niuansas, kuris pjaunasi su logika, tai kad iki Mariopolio Ukrainos oro pajėgoms priskristi yra labai pavojinga, dėl ten dislokuotų Rusijos pajėgų zenitinių sistemų, o miestai pagrinde bombarduojami iš lėktuvų mėtant iki 0,5 tonos svorio bombas, apšaudomi sunkiąja artilerija, kurią tenai naudoja Rusijos pusė, o ir fronto linija nutolusi gerokai per toli, kad ukrainiečiai galėtų paleisti į Mariopolį turimas raketas, be to ukrainiečių turimų raketų gerokai per mažai, kad galėtų taip sunaikinti miestą, koks jis yra dabar. Miestas akivaizdžiai sunaikintas ne tokiais pajėgumais, kuriuos turi miesto gynėjai, kas akivaizdžiai paneigia Rusijos propagandos teiginius.

Tas pats buvo ir su dramos teatro pastatu Mariopolio centre, prieš kurį iš abiejų pusių buvo gerai matomi užrašai „vaikai“. Prieš ataką, Rusijos žiniasklaidoje buvo pateikta informacija, jog ten slepiasi Ukrainos kovotojai. Po atakos, kai pastatas buvo sunaikintas iš lėktuvo numetus dvi 0,5 tonos bombas (kur Ukrainos lėktuvai priskristi neturi galimybės dėl Rusijos kariuomenės zenitinių sistemų), ir paaiškėjo jog ten slėpėsi motinos su vaikais, Rusijos žiniasklaida pateikė, jog tai padarė Ukrainos karinės pajėgos. Na čia realiai logikos užtenka suprasti, kur yra tiesa.

Iš Rusijos pusės 2022-04-05 buvo patalpintas video apie tai, kaip Mariopolyje pasidavinėja Ukrainos kovotojai, kaip vėliau paaiškėjo, būtent tie Ukrainos kovotojai buvo paimti į nelaisvę kitose vietose, o į Mariopolį buvo atvežti tiktai propagandiniam video sukurti (20:13 min).

Kas liečia Mariopolį, užkliuvo dar vienas Rusijos pusės video, kuriame nuolatos buvo brukama mintis, kad Mariopolio gynėjai nori pabėgti iš apgulties. To patvirtinimui net perukus rado (5:01 min., video tik stiprių nervų žiūrovams), kurie buvo švarut švarutėliai, kai aplinkui viskas buvo nuklota dulkių sluoksniu, kas rodo, kad mergina tuos perukus greičiausiai atsinešė su savimi, ir visas video tai tik propaganda paremta melu.

Video apie tai kaip Mariupolio gyventojai susirinko ir referendumu nubalsavo… Viskas atrodo gražiai, paimta iš žinių laidos, kaip ir galima būtų tikėti tuo kas skelbiama. Tame siužete matome grupelę iš ~50 žmonių. Akivaizdus šou, kuriuo norma pavaizduoti, jog ~50 žmonių referendumu nubalsavo dėl kažkokio tai svarbaus punkto už visus ~500`000 Mariupolio gyventojus. Eilinis pavyzdys, kaip per žinių laidas pateikiama propaganda gali būti demaskuojama vien tik logikos pagalba, bet tam reikia skirti dėmesio, o jei tokią info išgirdote per televizorių veikiantį fone pav. valgio darymo metu ji gali praeiti pro visus “logikos filtrus“ ir nusėsti pasąmonėje tarsi nenuginčijamas užfiksuotas faktas.

Geoterminis vėsinimas

Kai įsirenginėjau savo namo šildymo sistemą, apie geoterminį vėsinimą nieko nebuvau girdėjęs. Apie jį sužinojau iš Mindaugo Malinausko feisbuke turinčio A+ kanalą. Taigi, mano geoterminio šildymo sistema nebuvo pritaikyta geoterminiam vėsinimui. Vis tik, išgirstas būdas vėsintis mane sudomino. Bandžiau surasti internete tokio vėsinimo realizavimo schemų, deja nesu geras informacijos internete ieškotojas ir nieko panašaus surasti nepavyko, tad pradėjau pats mąstyti, kaip galima būtų savąją, jau įdiegtą geoterminio šildymo sistemą išmokyti ne tik šildyti, bet ir vėsinti.

Pagrindinė problema su kuria susidūriau, tai buvo vienas cirkuliacinis siurblys vidinėje , šildymo pusėje skirtas ir boilerio šildymui ir namo šildymui. Perjungimui pas mane sumontuotas trieigis vožtuvas, pasukantis srautą arba karšto vandens ruošimui, arba namo šildymui. Nors ir kaip galvojau, niekaip nesugavojau būdo, kaip su tokia schema galima būtų organizuoti namo vėsinimą, ir tuo pačiu ruošti karštą vandenį.

Vienintelis sugalvotas būdas, buvo antro cirkuliacinio siurblio pastatymas, taip, kad namo šildymui/vėsinimui būtų naudojamas vienas cirkuliacinis siurblys, o karšto vandens ruošimui kitas. Įvertrinau antro cirkuliacinio siurblio pajungimo galimybę ir supratau, kad tai atlikti bus pakankamai nesudėtinga. Įrengimo kainą sudarys aišku pats cirkuliacinis siurblys, vienas pigus filtriukas, kurį privaloma pastatyti norint gauti cirkuliaciniam siurbliui teikiamą garantiją, pora amerikankių ir ventilių. Aišku ir santechniko darbas, jei bus kreipiamasi jo pagalbos. Taigi, realiai kaina nedidelė, darbo apimtys taipogi, labai nedidelės.

Sekantis klausimas, buvo kaip pajungti lauko kolektorių prie vidaus grindinio šildymo. Apjungti juos galima su šilumokaičio pagalba, arba galima nestatyti šilumokaičio, o ir vidaus dalį užpildyti tuo pačiu glikoliu, kokiu užpildyta ir lauko dalis. Pamenu vieno specialisto perspėjimą, kad nepildyčiau glikoliu, vidinės dalies, nes tik prileidi ten glikolio ir prasideda problemos. Perspėjimas paremtas tuo, jog visokie antifrizai yra skvarbesni nei vanduo. Jei vandeniu užpildyta sistema yra sandari ir niekur nėra pratekėjimų, vandenį pakeitus glikoliu, ankščiau sandariais buvę sujungimai gali pradėti praleisti. Taigi, nerimauti yra dėl ko. Vertinant finansinę pusę, tai tiek šilumokaitis, tiek ir glikolis kainuoja pakankamai nemažai. Vis tik, pigesnių šilumokaičių mažesnis našumas, bet net ir su pačiu brangiausiu šilumokaičiu nepavyks pasiekti tokio našumo, kaip srautus maišant be jo. Dar vienas pliusas tas, kad su šilumokaičiu bus dvi atskiros sandarios sistemos, kurias abi reikėtų papildyti termofikatais atskirai, o kai jos sujungtos, užteks vieno pajungimo ir jos gali būti papildomos kartu. Na ir viena svarbesnių priežasčių, tai esant šilumokaičiui, lauko pusėje nepavyko sugalvoti patrauklaus varianto leidžiančio ir šildyti boilerį ir vėsinti grindis vienu metu be dar vieno cirkuliacinio siurblio. Kaip nukreipti srautus per šilumokaitį, kai vėsinamos grindys, arba jį apeiti, kai ruošiamas karštas buitinis vanduo.

Taigi, aš pasirinkau variantą, kai ir vidaus kontūras užpildomas glikoliu ir srautai tarpusavyje maišomi, kai yra vėsinamos grindys.

2018 m. atėjo eiliniai vasaros karščiai. Birželio 12d. iš Senukų su akcija nusipirkau cirkuliacinį vandens siurblį “Wilo“ Yonos Picon(N) 25/1-6 130 už 124,99 € ir greičiausiai tą patį mėnesį paleidau grindinį vėsinimą įrengtą pagal pateiktą principinę schemą. Teko išleisti vandenį iš grindinio šildymo sistemos. Tada buvo sumontuotas papildomas cirkuliacinis siurblys. Buvusio trieigio vožtuvo, kuris buvo sumontuotas aš neišėmiau, nors pagal dviejų cirkuliacinių siurblių pajungimo schemą jo kaip ir nereikia. Palikau tam, kad būtų sustabdyta savaiminė cirkuliacija termofikato esančio boileryje, taip greitai atvėsinanti boilerį. Vėliau padaryti du lauko kolektoriaus ir grindinio šildymo sistemos sujungimai, bei visa grindinio šildymo sistema užpildyta tuo pačiu glikoliu, kaip ir lauko buvusio kolektoriuje.

Dar vienas dalykas, apie kurį norėčiau užsiminti, yra tai, jog mano sistemoje nėra nei vieno elektrinio teno šildančio tiesiogiai glikolį. Nuo teno sumontuoto šilumos siurblyje atjungiau elektros laidus, o boileryje ruošiančiame karštą vandenį, kovai su legionelėmis, sumontavau atskirą teną, kuris šildo vandenį tiesiogiai. Taip apsaugojau glikolį nuo perkaitinimo, tad tikiuosi, jo tarnavimo laikas bus ilgesnis. Na bet čia tik mano nuomonė, neparemta jokiais faktais.

Įmetu principinę vėsinimo pajungimo schemą, kuri šiek tiek skiriasi nuo 2014m. parengtos pradinės principinės schemos. Ji šiek tiek supaprastinta.

1. šiuo numeriu schemoje yra pažymėtas lauko kolektoriaus cirkuliacinis siurblys;
2. vidaus kontūro cirkuliacinis siurblys skirtas karšto vandens ruošimui;
3. vidaus kontūro cirkuliacinis siurblys skirtas grindiniam šildymui/vėsinimui;
4. trieigis vožtuvas, kurio dabartinė paskirtis nutraukti savaiminę termofikato cirkuliaciją išnešančią šilumą iš boilerio;
5. ranka valdomi vožtuvai, kurie šildymo metu užsukami, o vėsinimui atsukami;
6. ranka valdomi vožtuvai, kurie vėsinimui užsukami, o šildymui atsukami.

Manau, kad reikėtų paaiškinti veikimą. Buvo minčių lauko kolektoriuje į tarpą tarp vamzdelių sujungiančių vidinį kontūrą su lauko įdėti atbulinį vožtuvą. Tuomet vėsinimui užtektų vienintelio grindinio šildymo cirkuliacinio siurblio. Vis tik atbulinio vožtuvo atsisakiau. Pirmiausiai tai visi atbuliniai vožtuvai sukelia pasipriešinimą srauto tekėjimui, ko aš tikrai norėčiau išvengti, o antras, pats svarbiausias niuansas, tuomet prarastume galimybę kontroliuoti į lauko kolektorių iš vidinio numetamos šilumos kiekius. Su atbuliniu vožtuvu ir vienu cirkuliaciniu siurbliu dirbanti sistema pasmerkta dirbti su nuolatiniu kondensatu, kas garantuotai privestų prie pelėsio. Man tokios perspektyvos tikrai nereikia. Pajungus taip, kaip pavaizduota schemoje, lauko cirkuliaciniam siurbliui esant išjungtam, srautas iš vieno vidaus kontūrą sujungiančio vamzdžio ištekėjęs keliaus į netoli esantį kitą vamzdį, taip kad jis nepakeitęs temperatūros koks ištekėjo, toks ir sugrįš. Jokių šilumos nuėmimų nevyks, namo vėsinimas nevyks. Paleidus lauko cirkuliacinį siurblį net ir mažiausiu greičiu, į vidaus kontūrą grįš  jau atvėsęs lauko kontūro glikolis ir vėsins grindis. Reguliuojant lauko cirkuliacinio greitį arba laiką galima gana tiksliai reguliuoti vėsinimo galią.

Iš pradžių automatikos nepajunginėjau. Buvo prasidėję karščiai ir norėjosi vėsinimo kaip galima greičiau, tad atjungiau lauko ir šildomų grindų cirkuliacinius siurblius nuo šilumos siurblio ir juos tiesiogiai pajungiau prie elektros. Toks pajungimas turėjo trūkumų. Galvojau, reguliuodamas lauko kolektoriaus cirkuliacinio siurblio darbo intensyvumą reguliuoti vėsinimo galią, tad jo galingumas buvo sumažintas iki minimumo. Tai reiškė, jog norint įjungti karšto vandens ruošimą, reikėdavo pradžiai padidinti lauko kolektoriaus cirkuliacinio siurblio galią, be to reikėjo nuolatos kontroliuoti ar nepradėjo kauptis kondensatas ant vamzdyno. Lauko kolektoriaus cirkuliacinio galią keisdavau, jo neperjungdamas prie šilumos siurblio.

Rankinis valdymas tikrai nebuvo patogus. Taip, patalpas pavyko atvėsinti ir pakankamai stipriai. Nors prie grindinio vėsinimo, dar naktimis vėsindavau ir atidarydamas langus. Vis tik per karščius naktį būna pakankamai šilta, tad langų atidarymas ne visuomet gelbėdavo.

Bandžiau sugalvoti, kaip automatizuoti vėsinimą. Pradinis vėsinimo automatizavimo įsivaizdavimas buvo pakankamai sudėtinga. Galvojau, jog reikia kontroliuoti vidaus kontūro temperatūras, pagal jas reikėtų reguliuoti lauko kolektoriaus cirkuliacinio siurblio galingumą, bet manasis cirkuliacinis tokios galimybės neturėjo (jame yra rankenėlė, kurią sukiojant rankomis galima labai tiksliai sureguliuoti cirkuliacinio siurblio galingumą, bet nėra galimybės šio galios reguliavimo valdymo pajungti prie automatikos), tad tiesa pasakius, nors ir įsivaizdavau, ką norėčiau padaryti, bet nelabai įsivaizdavau, kaip tai reikėtų pasiekti.

Didelis minties pasistūmėjimas į priekį buvo perskaičius Darau Blė įrašą apie cirkuliacinio siurblio valdymo automatizavimą. Tada supratau, jog visai buvau pamiršęs, kad galią galimą reguliuoti ne tik tolygiai keičiant galingumą, bet ir on/off principu junginėjant siurblį. Antras dalykas, net ir temperatūrų realiai nuolat kontroliuoti nereikia. Eksperimentų metu galima atsekti, kokiu intervalu įjungiant/išjungiant cirkuliacinį siurblį, bus palaikoma norima temperatūra vamzdyne. Aišku tai nebus labai tikslu, bet pats principas įmanomas. Iš kitos pusės, galią galima kontroliuoti ne tik pagal termofikato, bet ir pagal patalpų temperatūras. Greitai primečiau, kad tokiu principu grindinio vėsinimo automatizavimą galima organizuoti su vienintele, mažiau nei 20€ kainuojančia „Mi Home“ protinga rele valdančia du kontaktus, kurių vienas valdytų lauko kolektoriaus cirkuliacinį siurblį, o kitas valdytų grindinio šildymo/vėsinimo cirkuliacinį siurblį.

Konkrečiai šiam reikalui atsisiunčiau vieną relę iš AliEkspres, bet ir vėl pajungiau, kai prasidėjo karščiai ir buvau priverstas tai padaryti (thinking is not moving  🙂 ). Pajungdamas užtrukau gal pusvalandį. Pirmiausiai susiradau fazę, kurią mano trifazis šilumos siurblys naudoja maitindamas cirkuliacinius siurblius. Išsiaiškinau, kad visiems siurbliams ir valdymo elektronikai maitinti naudojama L1 fazė, tad ir „Mi Home“ relę pajungiau prie tos pačios L1 fazės. Dabar visi cirkuliaciniai siurbliai pajungti prie šilumos siurblio, bei grindinio šildymo bei lauko kolektoriaus cirkuliaciniai siurbliai taipogi pajungti ir prie šios relės. Tai leidžia, šios relės pagalbą maitinant lauko cirkuliacinį siurblį tuo pačiu metu naudoti ir karšto vandens ruošimui su Šilumos siurbliu, kuris taipogi užmaitina lauko kolektoriaus cirkuliacinį siurblį, bet kai tai viena ir ta pati fazė, nieko neatsitinka, tik sumažėja per vieną relę tekanti srovė, kas matosi stebint sunaudotos elektros energijos kreivę. Lauko cirkuliacinis tuo pačiu galingumu dirbdamas ir vandenį boileryje turi sušildyti, tad jo galingumas beveik maksimalus, o grindinio padariau ant maksimumo, kad kaip galima mažesnis temperatūrų skirtumas būtų tarp padavimo ir ištraukimo, siekiant išvengti per daug atvėsintų grindinio atkarpų ir atitolinti kondensato pavojų. 

Panašiai laiko sugaišau programuodamas relės veikimo automatiką. Padariau, kad vėsinimas įsijungtų prie lauko aukščiau +10°C ir miegamojo aukščiau +24°C (abi sąlygos turi būti tenkinamos) ir bent vienai iš temperatūrų nukritus žemiau, vėsinimas turi išsijungti. Grindinio cirkuliacinis prie tenkintų abiejų temperatūrų veikia nuolatos, o lauko cirkuliacinis prie tų pačių temperatūrų sąlygų vėsinimui įjungiamas ir išjungiamas kas valandą. Kadangi dažnai prie kompo užsisėdžiu, nuleidinėti temperatūros žemiau komfortabilios nenorėčiau. Ir žiemą palaikau 23°C, tai vasarą palaikyti žemesnę būtų nelogiška.

Kai tik buvo pajungtas vėsinimas, greitai paaiškėjo problema, kad viskas pritaikyta tik šildymui: pirmame aukšte plytelės, tad daug šilto oro iš pirmo aukšto per pakankamai plačią atvirą laiptinę pakyla į antrą ir antro aukšto šildymo galingumo užtenka ženkliai mažesnio, tad laminatas čia visai netrukdo šildymui.

Visai kita situacija su vėsinimu. Atvėsęs oras leidžiasi žemyn, bet kai pagrindinis vėsinimas nuo grindų su plytelėmis pirmame aukšte, tai vėsa pirmame aukšte ir lieka, o antras aukštas vėsinamas silpniau.  Taipogi skiriasi ir vėsinamas plotas aukštuose. Pirmame aukšte grindinio šildymo/vėsinimo vamzdeliai išvedžioti ir ties laiptais, kai antrame aukšte to padaryti neįmanoma, be to antrame aukšte yra vonia, kurioje grindinio kilpa pajungus vėsinimą yra atjungiama, kad nebūtų diskomforto. Akivaizdu, kad veikiant vėsinimui abiejuose aukštuose, pirmame aukšte būna vėsiau. Reikėjo grindinį įrenginėjant pasistatyti balansinius ventylius kiekvienam aukštui atskirai, nes balansuoti su kiekviena kilpa nesąmonė, pakankamai nemažai vargo paskui vėl šildymui subalansuoti. Minėjau santechnikui, kad gal gerai būtų balansinį ant viso aukšto pastatyti, tada mane nuramino, kad puikiausiai susibalansuosiu visą sistemą ir atskirai kilpas reguliuodamas. Šildymui tai viskas ok, o apie vėsinimą tada negalvojom. Dabar realiai su ventyliu tik pilnai aukštą atjungti galima, nes pastatyti paprasti ventyliai, kurie pasak santechnikų, tarpinių padėčių nemėgsta. Juos arba pilnai atidarai, arba pilnai uždarai. Jei nuolatos laikai pridaryta, per ventylį pradeda leisti.

Problemą su temperatūrų disbalansu tarp aukštų išsprendžiau visai atjungdamas pirmo aukšto vėsinimą. Temperatūros susivienodino, antro aukšto vėsinimo ploto galingumo kaip ir užtenka viso namo vėsinimui.

Grindinio vėsinimo automatiką pajungiau 2021 birželio 9d., nes naktį iš 8d į 9d temperatūra užkilo iki nekomfortabilios miegui. Per parą vėsinimui cirkuliaciniai siurbliai sunaudojo 1,8kWh elektros energijos, nes buvo numušinėjama užkilusi temperatūra patalpose. Vėliau temperatūrai stabilizavusis sąnaudos buvo ženkliai mažesnės, ar visą parą vėsinimas net neįsijungė. Situacija pasikeitė kai prasidėjo karščiai. Tuomet vėsinimas sunaudojo vis daugiau ir daugiau elektros energijos neleisdamas patalpose temperatūrai užkilti aukščiau 24°C. Kiek žiūrėjau kreives, tai t° nebuvo pakilusi iki 25°C net per didžiuosius karščius, taip, kad vėsinimas su iškelta užduotimi susidorojo, vėsinimo galios pakako, automatika dirbo gerai.

Bendros elektros energijos sąnaudos per dieną. Akivaizdžiai matosi kuri diena buvo karštesnė. Žemiau pateiksiu elektros momentinės galios kreivę.

Iš šių kreivių matosi, kad kol temperatūra nepakyla virš 24°C tol cirkuliaciniai nedirba, sąnaudos būna 0W. Kai temperatūra pakyla virš 24°C, pradeda dirbti vidaus cirkuliacinis siurblys ir sąnaudos pakyla iki maždaug 40W (paveikslėlyje matosi 39,36W). Tuomet kas valandą pradedamas įjuninėti ir išjunginėti lauko cirkuliacinis siurblys. Bendra sunaudojama elektros galia pakyla iki maždaug 120W (paveikslėlyje matosi 117.63°C), taigi lauko kolektoriaus cirkuliacinis siurblys dirba ~80W galingumu. Taipogi užfiksavau ir ~80W benrą galią. Tai reiškia, kad tuo metu veikė karšto vandens ruošimas ir lauko cirkuliacinis siurblys buvo maitinamas ir Šilumos siurblio automatikos kas sumažino šio cirkuliacinio siurblio apkrovą šiai galią matuojančiai relei per pus (tuo metu buvo fiksuojama pilna grindinio šildymo cirkuliacinio siurblio galia 40W ir pusė lauko kolektoriaus cirkuliacinio siurblio galios 80W/2=40W).

Per visą birželį, pradedant birželio 9d. buvo sunaudota 17,8kWh vėsinimui, bei užfiksuotos ir liepos pradžios sąnaudos.

Taipogi šiek tiek temperatūros kreivių.

Lauko temperatūrų kreivė. Užfiksuotas lauko temperatūros kilimas. Kreivėje matosi jog žemiausia temperatūra buvo birželio 18d naktį ir tesiekė 12°C, o birželio 23d net naktį temperatūra nenukrito žemiau 20,1°C. Aukščiausia to laikotarpio temperatūra buvo birželio 20d, dienos metu, siekė 34,8°C.

Vidaus temperatūros,

iš kurių matosi, kad prieš pajungiant vėsinimą, patalpų vidaus t° buvo sukilusi iki maždaug 26°C. Vėliau pajungus vėsinimą su automatika, temperatūros per karščius buvo palaikomos pagrinde 24°C-25°C ruože. Matosi ir iki 23,3°C nukritusi temperatūra, tai galėjo nutikti dėl naktį atidarytų langų. Vėliau matosi, kad temperatūra užkilo labiau, bet priverstinai numušinėjama buvo tik iki 24°C, nes ties šia riba tarsi su peiliu nupjautas temperatūros kritimas. Akivaizdu, kad automatika veikė.

Iš savijautos. 24°C yra pakankamai aukšta temperatūra. Grįžus iš lauko karščių natūraliai atvėstama gana ilgai, bet atvėsus prie tokios temperatūros sėdint ramiai prakaitas nemuša. Miegoti galima pakankamai normaliai, tai tikrai ne ta pirtelė, kai miegamajame buvo ~26°C, o pamenu, kai dar patalpos nebuvo priverstinai vėsinamos, temperatūra per karščius užkildavo ir iki 28°C, gal ir dar daugiau, bei laikydavosi tokia kelias savaites. Tuomet laukdavai kol atvės orai ir praėjus karščiams naktimis su atidarytais langais pavykdavo temperatūrą numušti, bet tai trukdavo gana ilgai, kelias savaites ir tikrai nebuvo galima to vadinti komfortabilia t°.

Ką gi, išvados – priverstinis vėsinimas su automatika pasiteisino. Pradžiai dar bandžiau naktimis ir langus atidarinėti, ne tik dėl vėsinimo, bet ir drėgmės lygio sumažinimo patalpose, vėliau to jau nedariau. Grindinis vėsinimas pakankamai neblogai susidorojo su jam iškeltais uždaviniais ir be papildomos pagalbos. Kas dėl vamzdžių rasojimo, tai jo išvengt nepavyko, bet kadangi vėsinama būdavo ne ilgiau kaip valandą, kondensatas ilgai neužsilaikydavo ir nemanau, kad sukėlė kokių nors rimtesnių problemų. Per karščius patalpos perkaitintos nebuvo.

Dаžnių keitiklis vandens siurbliui

2012m. liepos 30d. nusipirkau gręžinio siurblį „PEDROLLO (Italija) 4SR2M/13-F 1HP (0,75kW) 220V“ su „Franklin“ varikliu. Tuo metu gręžėjai minėjo, kad visuose gręžiniuose yra smėlio, o patikimai ir ilgai dirbančius siurblius tokioms sąlygoms tai dienai gamino tik „Franklin“ firma. Ką gi, šiai dienai – 2021m. gegužės 14 d. siurblys vis dar veikia, o tai jau netoli 10 m. nuolatinio darbo namų sąlygomis. Taigi, siurblys tikrai patikimas. Tiesa, vieną kartą eksploatacijos metu siurblys buvo sustojęs, bet kalta buvo paleidimo dėžutė, o tiksliau joje sumontuotas saugiklis, kuris dėl labai drėgnos aplinkos, kurioje sumontuota dėžutė buvo pilnai surūdijęs. Remontas baigėsi saugiklio išmetimu iš dėžutės, nes bet kokiu atveju, siurblį saugo atskiras automatukas, bei nuotėkio relė saugiklių skyde.

Jau tada norėjosi įsigyti ir inverterį (dažnių keitiklį), bet statybų pradžioje kiekvienas litas buvo brangus, tad neišlaidavau ir siurblį pajungiau su 80l hidroforu bei mechanine slėgio rele.

Laikas bėgo, pradėjome name gyventi ir vėl pradėjau mąstyti apie inverterį siurbliui. Siurblys tam laikui man atrodė pakankamai brangus pirkinys, o kiekvienas įjungimas/išjungimas yra stiprus hidraulinis smūgis visai siurblio mechanikai. Ir ne tik siurbliui. On/Off režimo sukuriami hidrauliniai smūgiai stipriai muša ir visai vandentiekio sistemai.

Vieną naktį, jo tuo metu rankomis neliečiant, sulūžo vienas iš ventylių (itališkas Bugati firmos) katilinėje ir užpylė visą pirmą aukštą. Užpylimą pastebėjome tik atsikėlę ryte. Savaime suprantama, kad detalė buvo brokuota, bet ji laikė kelis metus iki sulūžimo, o jos sulūžimą pagreitino hidrosmūgiai. Jei hidrosmūgių mano vandens tiekimo sistemoje nebūtų buvę, detalė sulūžus būtų gal ne po kelių, bet po kelių dešimčių metų ar gal iš vis nebūtų sulūžusi. O ir sulūžo ji kada? Greičiausiai, kai antrame aukšte prausėmės prieš einant miegot ir paleidžiant ar sustabdant vandens tiekimą hidrosmūgiai ją pribaigė galutinai. Arba gal naktį vandens filtrai buvo įsijungę prasiplovimui ir tuomet hidrosmūgiai ją pribaigė. Ji negalėjo sulūžti, mechaniškai jos niekam neveikiant, esant pastoviam vandens slėgiui sistemoje.

Tai buvo draudiminis įvykis, tad draudimas padengė didesnę dalį padarytos žalos, bet tikrai ne visą, daug užlietos smulkios technikos dėl nusidėvėjimo liko nekompensuota, be to niekas nekompensuos moralinės žalos.

Pažįstamas santechnikas minėjo, kad paskutiniu metu, tokie užliejimai, dėl brokuotų detalių, jo praktikoje labai padažnėjo. Tą patį minėjo ir iš draudimo kompanijos atsiųstas žmogus vertinęs padarytą žalą.

Taigi, apie 2015 metus vėl buvau pradėjęs svarstyti inverterio įsigijimą. Net nuolaidą buvau nusiderėjęs ir tokį inverterį pardavėjas žadėjo atiduoti už ~290€, bet ir tokia suma man pasirodė per didelė, tad inverterio įsigijimas nusikėlė vėlesniam laikui.

Pradėjus rimčiau mąstyti apie rezervinio maitinimo sistemą namui, vandens tiekimas yra viena iš tų sričių, kuriai reikia užtikrinti nepertraukiamą darbą. 0,75kW elektrinis siurblys, starto metu sunaudoją maždaug dvigubai ar net trigubai didesnę galią nei nominali. Inverteris turėtų sušvelninti paleidimo metu galios šuolį, kas turėtų teigiamai įtakoti rezervinio maitinimo darbą, bei sumažinti reikalavimus įrangai. Tai buvo dar vienas rimtas argumentas inverterio įsigijimui. Taipogi pradėjau mąstyti apie inverterio įsigijimą ir šilumos siurbliui, kai inverteris trifazį siurblį gali paversti vienfaziu, bet tai jau kita tema, tuo labiau, kai vėliau įsigijau saulės elektrinės inverterį, galintį atlikti rezervinio maitinimo funkciją kuris yra trifazis, ŠS paversti vienfaziu poreikio ir nebeliko.

Taigi, 2021 m pradžioje inverterių kaina pasikeitė bet į blogesniąją pusę, nors kažkaip nebuvau užfiksavęs šio gana pigaus kiniečio. Tad nusprendžiau inverterį įsigyti iš Aliekspreso. Pirkau šį 1,5kW 220V (vienos fazės) įėjimo ir 220v (vienos fazės) išėjimo. Kaina su pristatymu  132.93$, o po mokesčių 145,04€. Be to, šis inverteris parduodamas atskirai, tad dar reikėjo įsigyti ir slėgio daviklį. Pasižiūrėjau, kad Lietuvoje tokių kainos virš 100€, tad įsigijau iš to pačio pardavėjo, pardavusio inverterį. Nusprendžiau, kad manometras visai nereikalingas, nes pats inverteris rodo slėgį ir pasirodo padariau klaidą. Inverteris turi būti kalibruojamas, tad manometras nepamaišytų, o ir inverteris sukonfigūruotas 5V daviklio darbui, tad su davikliu sumontuotu manometre būtų užtekę sumontuoti inverterį ir jį įjungti, o su mano įsigytu 24V davikliu dar reikėjo porą parametrų inverteryje pakeisti, kad susidraugautų su davikliu.

Inverterį gavau penktadienį ir kadangi su inverteriais ankščiau neturėjau jokių reikalų, pasikviečiau draugą į pagalbą. Problema, pakuotėje buvo tiktai kinietiška instrukcija, tad paprašiau kiniečio, kad instrukciją atsiųstų epaštu, bet instrukciją gavau tik sekančią darbo dieną, o savaitgalį inverterį teko montuoti verčiant kinietišką instrukciją. Vat čia ir sugaišom daugiausiai laiko, o tereikėjo tik dviejų parametrų, kad siurblys pradėtų veikti – „P25“ (0→2) ir „P53“ (5→24), skirtų pakeisti 5V daviklio nustatymus į mano įsigytojo 24V.

Pagal draugo rekomendacijas siurblį pilnai pajungėm prie inverterio. Atjungėm paleidimo kondensatorių ir tą viją pajungėm prie specialiai tam skirtos inverterio „U“ jungties. Draugas minėjo, kad protingesni inverteriai per tuos pačius laidus, per kuriuos yra maitinami, gauna informaciją apie variklio būklę ir tokiu būdu gali labai tiksliai valdyti variklio darbą. Nors tiesa, kas liečia vienfazį variklį, tai jis į inverterį žiūrėjo labai pesimistiškai. Pagal jį, kokybiškas variklių darbo reguliavimas su dažnių keitikliais gali būti tik valdant trifazius variklius. Panašiai parašyta ir „Franklin patarimuose –  Dažnio keitiklio darbas kartu su panardinamu varikliu“. Beje, visai neblogas žinynas apie vandens tiekimą privačiam namui.

Taigi, po ilgų vargų bandant išversti kinišką instrukciją šeštadienį siurblys pradėjo dirbti kartu su inverteriu, o pirmadienį, kai iš pardavėjo gavau rusišką ir anglišką instrukciją pradėjau artimesnę pažintį. Nes palikti be derinimo nebuvo galima, siurblys nuolatos taktavo (įsijungdavo- išsijungdavo), užsukus vandenį dar labai ilgai dirbdavo. Tiesa, čia reikia paminėti, kad instrukcija, tai gana pigus vertinys su internetinių vertimo svetainių pagalba, su daugybę neaiškių frazių, tai toli gražu ne kokybiškas profesionalus vertimas. Vat ta instrukcija angliška bei forumiečių šiek tiek pakoreguota ir dar viena.

Neteisingai rodomas slėgis, reikia sukalibruoti daviklį. Tam iš vamzdžio prie kurio sumontuotas daviklis reikia pašalinti vandenį, kad būtų aiški daviklio išduodama 0 atmosferų reikšmė. Ją sužinome pagrindiniame ekrane „save“ mygtuką paspaudę 6 kartus ir pamatę 5 skaičių reikšmę, kurią nusirašome ir įvedame „P98“ parametre. Žinoma tai patogiau atlikti, kai daviklis dar nesumontuotas, na bet aš gi tada dar instrukcijos neturėjau. Vėliau vėl paleidžiam vandenį į sistemą ir kaitaliodami „P97“ parametrą pasiekiam, kad slėgis būtų rodomas teisingai. Po ko prasideda variklio taktavimas (nuolatinis įsijungimas išsijungimas). Šią problemą sprendžiu koreguodamas įvairių parametrų reikšmes, bet galiausiai internete susiradau forumą, kuriame buvo aptariamas šis inverteris ir susipažinęs su ten pasidalyta patirtimi geriau perpratau inverterį ir tik tada sugebėjau pakankamai kokybiškai paleisti įrenginį.

Taktavimo problema buvo didelis galvos skausmas suėdęs nemažai nervų ir reikalauja atskiro kompleksinio sprendimo, tad apie „kovą“ su taktavimu plačiau pakalbėsiu žemiau.

Kitas gana svarbus parametras yra „P007“ kuriuo nustatomas mažiausias darbinis dažnis paduodamas varikliui. Siurblių gamintojai rekomenduoja nedaryti jo mažesnio nei 30Hz (0030,0). Gamykliškai ateina su nustatytu 20Hz. Mažesnis dažnis nei 30Hz teigiama kad dėl prasto tepimo nesveikas siurblio guoliukams, arba jei inverteris valdo ne panardintą siurblį, tai nuo apsukų priklauso ir siurblio vėdinimą užtikrinančios sparnuotės sukimasis, tad sukantis mažesnėmis apsukom, variklis gali perkaisti. Beje, vėsinimas aktualus ir panardinamiems siurbliams. Pav. mano siurblio techninėse charakteristikose nurodyta, kad srautas turi būti ne mažesnis nei 8 cm/sek, siurblio vėsinimo užtikrinimui. Na mano siurblys, su mažesniais sūkiais naudoja ir mažiau galios (siurblys 750W galios, bet su inverteriu naudoja apie 400W-500W), tad ir srautas realiai gali būti mažesnis nei deklaruotas gamintojo, nes reikia išsklaidyti mažiau šilumos, bet per daug nukrypti nuo deklaruoto dydžio nederėtų. Vis tik tai gana svarbus parametras, nes jei jį nustatysite kiek žemesnį, tai nustojus naudoti vandenį, inverteris variklio neišjungs ir dar labai ilgai jį laikys įjungtą (degins variklio apvijas). Suradau, kad geriausia šį dažnį nustatyti taip: atsuki kraną mažiausia naudotina srovele ir žiūri, kokį dažnį išduoda inverteris. Jei tai pav. 34,2Hz, tai „P007“ parametrą nustatai 34,1Hz. Jei prie mažiausios srovės inverteris išduoda mažesnį nei 30Hz, pav. 25Hz, tuomet nustatai mažiausiai leistiną 30Hz. Gausis, kad mažiausio vandens poreikio metu variklis bus sustabdomas, bet su rele jis taipogi dažnai buvo stabdomas, o dabar ir stabdomas ir paleidinėjamas jis bus „minkštai“. Mažo išduodamo dažnio problemą galima spręsti keliant vandens spaudimą sistemoje, arba kitas būdas mažinant slėgį prie kurio įjungiamas variklis, apie ką punktas žemiau. Dar vienas labai svarbus niuansas. Jei bent vienu dydžiu pakeisite palaikomą vandens slėgį, iškart reikia keisti ir „P007“ reikšmę, kurią po kiekvieno slėgio pakeitimo reikėtų nustatinėti lygiai taip pat, kaip aprašiau. Taipogi, greitesniam siurblio išjungimui, kai vanduo nenaudojamas sumažinau „P112“ trukmę nuo „15“ sekundžių iki „2“.

Kadangi pas mane išliko gana talpus hidroforas, protinga būtų pasinaudoti jo talpa. Šiuo tikslu šiek tiek sumažinam variklio įjungimo slėgį. Kaip ir su mechanine rele, prieš įjungiant variklį, bus galima nuleisti šiek tiek vandens. Tai atliekama su „P110“ nurodant kokį slėgio kritimą nuo užduoto leisime, prieš įjungiant variklį. Aš nustačiau 0,9. Taip išsisprendžia problema, dėl dažno variklio junginėjimo, jei slėgį sistemoje laikote pakankamai mažą, ir prie silpnos vandens srovės, inverteris išduotų mažesnį nei 30Hz dažnį.

„P40“ parametrą nustačiau į „2“. (0- trifazis, 2- vienfazis trilaidis). Šeip tai taip ir nesupratau kuo šie parametrai skiriasi, bandžiau pakeisti ir į „0“ ir vis tiek viskas veikė, taip kad nežinau.

Jei nepatinka ventiliatorių triukšmas, juos atjungti, kad įsijungtų tik užkilus įrenginio temperatūrai galima „P124“ parametre „0“ pakeitus į pav. „30“ ar didesnį skaičių. Aš neatjungiau, nes tai gera indikacija, kad būtent dabar veikia siurblys.

Čia tokie iš svarbesnių parametrų kuriuos aš kaitaliojau. Ir ką, siurblys dirbo, viskas gražu išskyrus sunaudojamą amperažą. Mano siurblio didžiausia srovė nurodyta, kaip 5.9A. Bet inverteris pasileidžiant naudodavo ir virš 7A, o darbo metu, kada 0,75kW įrenginys turėtų naudoti ~3,5A, buvo naudojama apie 4A-5A. Nu žiauriai daug ir turint omenį, kad siekiant sumažinti naudojamą srovę aš net slėgį sumažinau iki 1,9 ATM. Tai beje akivaizdžiai matosi ir mano siurblio sunaudojamos energijos ataskaitoje. Pažiūrėkite kaip pasikeitė vandens siurblio sunaudojama elektros energija, vietoje mechaninės slėgio relės pastačius dažnių keitiklį po gegužės 2d.:

Draugas pasakė, kad tai gana dažna situacija, kai srovė paduodama per didelė, variklis pradeda leisti nebūdingus garsus, stipriai kaisti ir pan., bet amperažas visai lengvai apribojamas nustatymų pagalba. Nusiunčiau instrukciją. Perskaitęs tokio parametro nerado. Užklausiau pardavėjo dėl parametro lesiančio sumažinti varikliui tiekiamą srovę. Atrašė, kad tai „P39“ parametras. Deja, bet šis parametras ne sumažina srovę, bet apsaugo įrangą nuo ten nustatyto viršsrovio išmesdamas klaidą „6“ ir sustabdydamas inverterio darbą kol klaidos rankomis neišjungsi. Ne, tai visai kitas parametras, ką ir pasakiau pardavėjui, tuomet jis atrašė, kad mano pageidaujamas parametras šiame inverteryje nenustatinėjamas.

Pirmą mintį, kaip spręsti didesnės srovės vartojimo problemą man pasufleravo šis video:

Taipogi užkliuvo, kad forume vos ne visi tvirtino, kad siurblį prie inverterio pajungė per kondensatorių. Vienam poste buvo užsiminta, jog forumietis pabandė pajungti siurblį be kondensatoriaus, tai siurblys pradėjo labai stipriai vibruoti, panašiai, kaip apie per didelio amperažo simptomus buvo užsiminęs ir draugas. Manasis siurblys ~30m po žeme, tad saviškio vibracijos padidėjimą užfiksuoti negalėjau, vertinau tik suvartojamą srovę. Pajungiau savo siurblį per kondensatorių ir tikrai, srovės labai „žemiškos“, sumažėjo galima sakyti per pus, ten kur buvo ~3A, liko ~1,5A, ten kur buvo ~4A liko apie 2A ir tai prie gerokai aukštesnio vandens slėgio. Vis tik, variklio jungimas prie inverterio per kondensatorių – tai neteisingas sprendimas, tad labai apsidžiaugiau, kai šiame video radau, kad pakeitus nedokumentuotus parametrus „P41 – Fazės A nustatymas“ iš „16384“ į „16000“ ir „P42 – Fazės B nustatymas“ iš „49152“ į „31000“, galima siurblį prie inverterio jungti be kondensatoriaus ir variklis nebus deginamas didesnėmis srovėmis. Pakeičiau šiuos nustatymus ir labai džiaugiuosi, nes dabar siurblio eksploatacijos sąnaudos tapo labai panašios kaip ir relės valdymo atveju. Inverteris laukimo režime vartoja apie 3,5W, kas yra 0,08kWh per parą ir yra reikšmingas dydis vertinant bendrą vandens siurblio suvartojimą 0,2 kWh – 0.3 kWh per parą, bet net ir su nuolatinėmis inverterio sąnaudomis budėjimo režime, elektros sąnaudos tapo panašios, kaip ir relės valdymo atveju.

Ar leidžia dažnių keitiklis taupyti energiją? Neapdairiai pajungus ir tuo nesidomint energijos sąnaudos gali padidėti gana stipriai – tai faktas, ir dar variklio apvijas galima pasvilint. Na, o gerai suderinus dirbdamas su inverteriu – gali, tik ekonomija jausis suvartojant didesnius vandens kiekius, inverterio sąnaudas budėjimo režime padarant nereikšmingais :).

Taigi, su Kinišku inverteriu teko nemažai pasikankinti, bet galutiniu rezultatu esu patenkintas. Ar galėčiau šį inverterį rekomenduoti kitiems? Ne, nemanau. Per daug vargo. Taip, galutinis produktas neblogas, bet darbo reguliuojant nemažai (nors daugiausiai vargo surast informaciją). Norite sutaupyti, ir galimi vargai negąsdina, tai jau jūsų reikalas ;). Ar aš dar kartą pirkčiau būtent šį inverterį, o ne kokį kitą? Na kol derinau dažnai pagalvodavau, kad gal vertėjo pirkti brangesnį, bet kai jau žinau, kaip viską suderinti, vienareikšmiškai pirkčiau šį ir antrą kartą. Nors jei pirkti nuo nulio, tai siurblį reikėtų pirkti trifazį.

Tiesa, vandens sistemoms skirti inverteriai turi PID funkciją, kuri leidžia palaikyti vienodą užduotą slėgį kaitaliojant dažnį ir šis kinietis su vektoriniu valdymu, kuris yra geresnis, nei Lietuvoje parduodamo kiniečio kurio valdymas organizuotas skaliariniu būdu. Paprasti pigesni inverteriai skirti ne konkrečiai vandens sistemoms, paprastai neturi PID, o turi patogią rankenėlę kurios pagalba kaitaliojamas dažnis, automatiškai slėgio jie nepalaikytų, nebent žiūrėdami į manometrą patys sukinėsit rankenėlę :).

Dar norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad jei nuo inverterio į siurblį einančio laido ilgis patalpose yra didelis, dėl didelio dažnio tame laide jis pradeda skleisti elektromagnetinį spinduliavimą kurį labai greitai pradeda jausti LED apšvietimas, todėl inverterį reikėtų montuoti arčiau žemės, kad laidas patalpose būtų  trumpesnis. Taipogi aš ant to laido uždėjau feritinį žiedą, koks dažnai montuojamas ant kompiuterinės technikos maitinimo laidų.

TAKTAVIMAS

Taktavimas, tai kai siurblys labai dažnai įjunginėjamas/išjunginėjamas. Taktavimas gali prasidėti tiek startavimo metu, tiek išjungimo. Apie abu taktavimo variantus pakalbėkime atskirai. Lengviausiai panaikinamas taktavimas, kai inverteris pradeda taktuoti išsijungdamas, tad pradėkime nuo jo.

Taktavimas išjungiant variklį. Prasideda tada, kai išjungiant variklį sistemoje slėgis nukrenta labiau, nei leidote nustatydami „P110“ parametrą. Tada esant per mažam slėgiui variklis paleidžiamas nes taip yra užprogramuotas. Tokiu atveju, reikėtų padidinti histerizę, didinant leidžiamą slėgio kritimą. Didinti galima iki „0,4“ ar dar daugiau. Aš nustačiau „0,9“.

Dar pora parametrų, kurie mano supratimu turėtų sumažinti slėgio kritimą variklio išjungimo metu. Pirmas parametras tai „P007“. Po vandens tiekimo sustabdymo, pamažu pradedamos mažinti variklio apsukos iki šiame parametre nustatytos ribos ir po to variklis stabdomas. Kuo mažesnis šis parametras, tuo mažiau reikės stabdyti variklio apsukas, kad suveiktų atbulinis vožtuvas. Vis tik, negalima mažinti labiau nei iki „30“, kaip esu nurodęs aukščiau. Be to, per daug sumažinus šią reikšmę stipriai pailginamas siurblio darbas po vandens tiekimo nutraukimo, tad čia reikėtų ieškoti aukso viduriuko tarp „P110“ ir „P007“ parametrų.

Antras parametras mano supratimu mažinantis slėgio kritimą po variklio sustabdymo, yra variklio stabdymo greitis „P28“. Kuo greičiau bus stabdomas variklis, tuo greičiau suveiks atbulinis vožtuvas ir slėgio kritimas bus mažesnis. Aš šio parametro reikšmę padidinau iki „300“.

Taktavimas paleidžiant variklį. Šis taktavimas prasideda dėl neteisingo PID darbo (reguliuojama parametrais „P114“- PID- Proporcionalus koeficientas, „P115“ – PID- Integralus koeficientas ir „P116“ – PID- Diferencialus koeficientas). Vis tik pradėčiau ne nuo PID reguliavimo. Nusprendžiau, jog labai svarbu sumažinti variklio paleidimo greitį, kas leistų suspėti PID sureaguoti. Todėl parametrą „P27“ sumažinau iki „7“ ar net „5“. Taip variklis apsukas didina ženkliai lėčiau.

Sekantis parametras kurį būtina koreguoti, tai yra „P114“, kurio jautrumas pagal nutylėjimą, gamintojo yra nustatytas labai aukštas. „5000“ yra vienareikšmiškai per daug. Šį skaičių reikia mažinti bent jau iki „2000“-„1000“ ar net iki „800“. Pabandžiau šį parametrą sumažinti iki 0. Prietaisas irgi veikė, nors reakcijos stipriai sulėtėjo, tad šį parametrą vėl truputį pakėliau iki ~„800“-„2000“. Didinau tol kol dar neprasideda taktavimas.

Sekantis parametras kuriuo galima paeksperimentuoti yra „P116“. Gamintojo nustatymas pagal nutylėjimą – „0“. Didinant šį parametrą pasiekiamas panašus rezultatas kaip ir su variklio apsukų didinimo pagreičio keitimu („P27“). Kaip aš supratau, pavėlinama „P114“ parametro reakcija. Padidinam šį parametrą iki „800“ ar dar daugiau.

Parametro „P115“ aš neliečiau, koks buvo, tokį ir palikau – „500“.

Jei startuojant pradeda taktuoti išjungiant variklį tik pasiekus nustatytą palaikomą slėgį. Ne mažinamos variklio apsukos, o stabdomas variklio darbas greičiausiai parametre „P113“ nustatytas per mažas leistinas nustatyto slėgio viršijimas. Dirbant PID slėgis šiek tiek svyruoja, tiek į didesnę, tiek į mažesnę pusę, kai svyruodamas užkyla aukščiau nei nurodyta šiuo parametru, variklis iškart stabdomas, todėl nerekomenduočiau laikyti dokumentacijoje nurodytą kaip numatytą dydį „0,1“. Aš nustačiau „1,0“.

Užkliuvo, kad specialistai stebėjosi, kas per PID algoritmas, kad valdymas vyksta net kai vienas iš parametrų -„0“. Na bet nelabai ką padarysi, svarbiausia, kad prietaisas veikia, o taktavimo problemą galima išspręst.

Literatūra:

• Dažnių keitiklio gamintojo svetainė (En)
• Forumas kuriame diskutuojama apie šį dažnių keitiklį (Ru)
• Naudojimo instrukcija versta į anglų kalbą
• Naudojimo instrukcija versta į rusų kalbą

Kaip pačiam pasidaryti 4G ryšio anteną. Teorinė dalis

Kadangi antenų kainos gana didelės, internete paieškojau informacijos dėl galimybės tokią anteną pasigaminti pačiam.

Norėčiau priminti, kad 4G ryšio antenos, priešingai nei 3G ryšio ar dauguma kitų yra MIMO, t.y. dvigubos poliarizacijos, tad jei kaip variantą pasirinksite 3G atitinkamo dažnio anteną, tai reikės dviejų antenų kurių viena kitai turi būti statmena o ne lygiagreti.

Kas liečia antenų stiprinimą, tai mano įsigytų Elpos gamybos antenų stiprinimas iki 7dB-11dB, man  yra truputį per mažas, norėtųsi didesnio stiprinimo.

800Mhz dažnių juostos stiprinimas, diagrama iš gamintojo puslapio

1800Mhz ir 2600Mhz dažnių juostos stiprinimas, diagrama iš gamintojo puslapio

 

Nesakau, kad antenos blogos, ne, su jomis prisijungiu prie stulpų esančių daugiau, nei už 3,5 km-5km, ir jei jungiuosi 800MHz dažniu, tai signalo kokybė aukščiausio lygio.

Su prastesnėmis antenomis rezultatai būtų gerokai prastesni. Šių antenų pagalba suradau stulpus, kurie duoda gerokai didesnį interneto greitį, bet jų signalas labai silpnas, tad norint geresnio signalo būtent iš tų stulpų, reikia kaip tik mažo dažnių ruožo antenos, kad būtų mažiau triukšmų nuo siųstuvų dirbančių kitais dažniais, siauresnio kryptingumo, vėl kad sumažinti triukšmų lygį, nuo aplinkinių stulpų, bei didesnio stiprinimo. Nors ir vėl, interneto greitis labiau priklauso nuo signalo ir aplinkinių triukšmų stiprumo santykio, o ne nuo signalo stiprumo, tad su stiprinimu persistengt nereikia, nes didinant antenos stiprinimą, didinam jos kryptingumą ir siaurinam stiprinamo signalo kryptį ir pav. su 27dB stiprinančia antena nuo tikslo anteną nusukus tik per 2°-3° stiprinimas bus ne 27dB, o tik 3dB-5dB. Įsivaizduokit koks interneto ryšio stabilumas būtų, jei vėjas tokią anteną turėtų galimybę bent minimaliai pajudinti.

16 dB stiprinimo antena

27 dB stiprinimo antena

 

Čia gal reikėtų paaiškinti kaip suprasti antenos stiprinimą. Situacija ta, kad antena signalo nei stiprina, nei silpnina, ji dirba su tuo pačiu signalu, kokį duoda modeme sumontuotas siųstuvas. Jei anteną turime daugiakryptę, tai signalas siunčiamas aplink anteną į visas puses vienodai, signalą gaudysime, kad ir į kurią pusę nueitume nuo antenos vienodai, tik atstumas nueinamas nuo antenos bus nedidelis. Norėsime nueiti toliau, tada reikės sumažinti spinduliavimą į nenaudingas puses, permetant visą energiją į mus dominančią pusę. Taigi, didesnį stiprinimą turinčios antenos, tai ne labiau stiprinančios signalą, bet sugebančios didesnę gauto signalo dalį numesti konkrečiai ten, kur reikia, nešvaistant energijos į šalis. Kai kalba eina apie 27dB stiprinimą, realiai turim labai siaurą spindulį. Čia kaip to pačio galingumo lemputė šviečianti prožektoriuje ir lazeryje. Prožektorius apšviečia daug bet netoli, o su lazeriu mes apšviečiam net labai toli esančius objektus, problema tik tiksliai jį nutaikyti ten kur reikia.

Savadarbėmis alternatyvomis domiuosi, nes net turimos logoperiodinės gamyklinės antenos kainavo virš 40€ komplektas, o rimčiau stiprinančių kaina virš 100€ už vnt. (nors šiuo atveju galima iškart žiūrėti MIMO variantą). Iš kitos pusės, jei nesidomėsite stiprinimu, tai parduotuvėse ir 10dB stiprinimo neturinčias antenas parduos brangiau nei už 100€, beje tokio prasto stiprinimo antenų – dauguma. Nors, jei dar nesinaudojate mobiliuoju internetu ir nežinote su kokio dažnio antena galite pasiekti geriausią rezultatą norimoje teritorijoje, teisingiau būtų žiūrėti į platesnio dažnių ruožo antenas, aukojant maksimalų stiprinimą, nes interneto greičiai nebūtinai bus didžiausi iš to stulpo, prie kurio prisijungė jūsų telefonas. Aš savo namuose išbandžiau interneto greičius prisijungęs prie mažiausiai 20 mobilaus ryšio tiekėjų stulpų ir tik dabar tiksliai žinau, ko konkrečiai noriu. Beje, tai ne tas stulpas, kurį man rekomendavo mobilaus interneto teikėjas. Mano namuose dabartinis Telia ryšio stiprumo žemėlapis rodo -96 dBm (4G, 4G++) stiprumą, nors ten pat ankščiau rodydavo tik ~-114 dBm, o internetas mobiliam telefone dabar neveikia kaip ir ankščiau, telefonas namo antrame aukšte rodo tik ~-110dBm.

Su kinietiškomis antenomis problema, nes ten nors ir yra garantuotai aukštos kokybės gaminių, bet kad iki jų dasikapstytum, reikia praeiti per toną šlamšto, ir didesnė tikimybė, kad kaip gerą, nusipirksi būtent tą iš šlamšto srities, o ir kaina gerų kiniškų antenų didesnė, nei galima įsigyti Lietuvoje specializuotose parduotuvėse. Dėl deklaruojamų kosminių decibelų jau rašiau, kaip eksperimento vardan nusipirkau 28 Db anteną už 4€, kurios realus stiprinimas vargiai ir 3dB siekia. Beje, ieškodamas antenų tarp Lietuvos prekeivių, radau tas pačias kiniškas „daugiadecibeles“ kambarines antenas už gerokai didesnę kainą, atitinkančią net, matosi suprantančių ką parduoda, antenų kainas. Tad žiūrėkit neapsigaukit. Negali 28 dB antena būti kambarinė, atkreipkit dėmesį į aukščiau pateiktą kryptingumo reikalavimą, kai 2°-3° laipsniai į šoną ir antena nieko nemato. Ten tie decibelai greičiausiai skaičiuojami sudedant 3 dB vienam dažnių diapozonui, plius 2dB kitam ir t.t. ir rezultate tai dar prastesnė antena nei integruota maršrutizatoriuje. Norite rimtos antenos, pirkite tik besispecializuojančiose šioje srityje parduotuvėse, arba paskaitykit, kokie savadarbių antenų galimi variantai, ir anteną pasidarykit patys. Iš kitos pusės, primetę savadarbių antenų variantus, lengviau atsirinksit, kokią anteną norėtumėt nusipirkti.

 Dar vienas dalykas, kurį reikėtų žinoti, tai kad ryšio antenoms dažniausiai naudojamas 50Ω banginės varžos koaksialinis kabelis, kai TV antenoms naudojamas 75 Ω banginės varžos. Vis tik, kokį kabelį naudoti reikėtų vertinti skaičiuoklėse, apskaičiuojant antenų išmatavimus, kad dydžiai būtų suderinti konkrečiai kabelio banginei varžai. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dažniai aukšti, tad perkamas kabelis turi palaikyti apskaičiuojamą dažnį. Pav. H155 kabelis prie 2,4GHz signalą slopina -49.6dB, RG174U prie 2,4GHz -240dB, turbūt matote koks skirtumas, kai daugumos kabelių charakteristikos nurodomos tik iki 0,2GHz (200MHz) dažnio. Nors užkliuvo pigus 75Ω kabelis RG660, kurio deklaruojama varža tik iki 1GHz, bet ji tik -20.5dB, kas geriau net už H155 kabelio -30.9dB, o ir visi kiti deklaruoti slopinimai prie tų pačių dažnių RG660 kabelio geresni, tad realiai įdomu, koks gi šio kabelio slopinimas prie aukštesnių dažnių. Vis tik, atkreipus dėmesį į tai, kad Rusijoje mėgėjai dažnai šiam tikslui naudoja ir 75 omų kabelius, tikėtina, kad jie geba dirbti ir aukštesniuose dažniuose. Arba šis – KH/KK125-81 iš vis rekordininkas prie 1GHz tik -17,4dB. Ech, nekreipiau dėmesio į šias charakteristikas, tai dabar sienose įtinkuotais laidais TV signalas televizorių pasiekia tik sustiprintas stiprintuvo pagalba, kai tokio ilgio dauguma kabelių perduotų signalą be papildomo stiprinimo poreikio, o su KH/KK125-81, tai iš vis drąsiai ir didesniais atstumais, nei mano name. Taigi, signalo slopinimo kabelyje įtaka labai didelė. Pasirinkite tik kokybišką kabelį gaminamoms antenoms.

 

Antena Bi Kvadratas (Rus. „Харченко“, Angl.
„BiQuad“, „Trevor Marshall’s antenna“)

Šios antenos tipas – zigzaginė (Rus. – зигзагообразная). Tai turbūt pirma antena, kurią radijo mėgėjai siūlo pasigaminti. Iš tikrųjų, tai pakankamai nesudėtingai pagaminama antena, tik man jos stiprinimo koeficientas vis tik mažokas.

Kaip buvo daroma ši antena galite pažiūrėti čia: https://www.qrz.ru/schemes/contribute/antenns/wifi/bi-quad2.shtml

1961 m. Харченко К.П. pristatyta antena skirta metrini TV bangų diapozonui

 

Teorinis antenos stiprinimas su ekranu apskaičiuotas pagal programą – 10,5 dB, be reflektoriaus iki 2dB mažiau, užlenkiant reflektoriaus kraštus, kaip pavaizduota mėlynam paveikslėlyje, galima iki 6dB sumažinti triukšmus iš šonų ir galo, kas teigiamai atsiliepia signalo kokybei, bei šiek tiek padidina stiprinimą.

Pakankamai nesudėtinga gamyba. Galima gaminti be ekrano, tuomet bus dvikryptė ir stiprinimo koeficientas silpnesnis apie 2dB. Šios antenos poliarizacija priešinga, nei galima būtų tikėtis, ištempta vertikaliai gaudo horizontalios poliarizacijos bangas, o ištįsusi horizontaliai – vertikalios poliarizacijos. Ši antena skirta gana siauram dažnių diapazonui, nors kai ją 1961 m. pristatė Харченко К.П. metrinių TV bangų diapazonui, ji buvo plačiajuostė, bet atkreipkit dėmesį, kad tame variante ją sudarė realiai 3 skirtingo diametro antenos sumontuotos ant vieno rėmo, kurios kiekviena atskirai greičiausiai buvo suderintos skirtingiems dažniams. Ir dabar, vielos storis iš kurios gaminama antena įtakoja antenos gaudomų dažnių diapazoną. Mano supratimu, būtent iš to ir išplaukė jos plačiajuostiškumas, kai realiai ji pakankamai siauro dažnių ruožo. Užkliuvo teiginys, kad jei anteną lankstysim iš 1,2mm vielutės, tai šios antenos stiprinamų dažnių diapozonas bus per siauras ir neapims visų naudojamų tik Wi-Fi 2,4GHz ryšiui. Padidinus vielutės storį iki 1,6mm bus apimami visi 14 kanalų, bet antenos stiprinimas sumažės 1dB. 4G ryšiui anteną geriau lankstyti iš 2,3mm diametro vielutės (4mm²) arba 2,5mm (5mm²).

Antenos forma turi būti artimesnė taisyklingiems kvadratams, nors internete sutinkami ir rombai. Apskaičiuoto reflektoriaus dydis yra minimalus dydis, jis gali būti ir didesnis. Reflektorius gali būti ne skardos lakštas bet tinklelis, kurio akučių dydis ne didesnis, nei apskaičiuojamas pagal skaičiuokles, nors pilnaviduris reflektorius efektyvesnis. Su pagaminta antena pasijungus prie mobilaus ryšio tiekėjo „bokšto“ galima dar minimaliai pakaitalioti kvadratų formą bei atstumą iki reflektoriaus. Ši antena gana jautri matmenų netikslumams, tad yra galimybė taip ją paderinti.

Nors šia anteną ir neturėtų būti sunku pagaminti savom rankomis, turbūt labiau apsimokėtų gaminti taip vadinamą „praplėsti šikšnosparnio sparnai“.

• Antenos parametrų skaičiuoklė
• Dar viena antenos skaičiuoklė
• kaip buvo surinkta Wi-Fi antena esanti CD dėkliuke
• Bandymas padidinti šios antenos stiprinimą dedant ją Yagi antenos principu
• 4 antenų masyvas
• visakryptė BiKvadratas namų rauteriui

Antena „praplėsti šikšnosparnio sparnai“

Tai panelinės antenos tipas. Pavadinimas kilo iš antenos formos. Rekomanduojama ją mieliau gamintis, nei „BiQuad“. Pirmiausiai matmenų tikslumas čia gausis didesnis, o antras dalykas, prie to pačio stiprinimo, bus apimtas diapozonas nuo 1800 MHz iki 2,6GHz, t.y. beveik visas 4G diapozonas, bei 2,4GHz Wi-Fi. Pasigaminsit vieną anteną, o naudoti vos ne visiems gyvenimo atvejams :). MIMO atveju, tokių antenų reikėtų dviejų. Šie išmatavimai tinka visiems išvardintiems dažniams. Nors vat, kaip telefono ryšio sustiprinimo antena ji netiktų nei viduj, nei išorėj, nes ten kur signalas labai silpnas, greičiausiai 4G ryšiui bus naudojamas 800MHz dažnis, kurio kaip tik šita antena nepalaiko.

• Šaltinis

 

„Double/Triple BiQuad“ antena

Realiai tai ta pati „BiQuad“ antena su dalankstytais papildomais kvadratais. Atitinkamai ir stiprinimas šios antenos geresnis. Sutinkami teiginiai, kad ji turėtų stiprinti signalą apie – 12dB, o  6 kvadratų apie 14 Db. Teoriškai kiekviena papildoma kvadratų pora turėtų stiprinimo galingumą padidinti ~3dB, bet taip nėra, nes kvadratai per arti vienas kito, todėl prasideda slopinimai. Šią problemą pastebėjo ir išsprendė „Quados“ antenoje. Taip, kad nesiūlau kartoti šių antenų. Šios antenos poliarizacija, tokia pat, kaip ir mažesniojo varianto.

• Informatyvus video, kaip pasidaryti šią anteną, (užkliuvo tik pratesimo kilpos ne pagal technologiją, ko nederėtų kartoti)
• Double Bi-Quad skaičiuoklė, šios antenos apimamas diapozonas šiek tiek per siauras, kokybiškam 4G ryšio priėmimui
• antenos su trikampiais galuose skaičiuoklė, teigiama, kad labiau tinkamas variantas 4G ryšiui nei taisyklingi kvadratai

Antena „Quados“

Šiek tiek patobulintas „Double/Triple BiQuad“ antenos variantas padidinant antenos stiprinimą. Šiuo atveju kvadratukai atskirti vienas nuo kito λ/4 bangos ilgiu ir taip kvadratukų stiprinimas išnaudojamas maksimaliai. Šią anteną serbas Dragoslav Dobričić, sugalvojęs ir „Amos“ anteną, pristatė 2008 m. 8 kvadratukų antenos stiprinimas turėtų siekti 17.6 dB, (4xQuados – 14.7 dB, 6xQuados – 16.5 dB), o tai jau tikrai pakankamai rimtas dydis. Nors šios antenos atveju susiduriama su kita problema – didesnio stiprinimo, ji labai ištįsusi ir MIMO kombinaciją suderint jau gali būti problematiška. Nežinau, kaip tai būtų efektyvu, bet šio tipo antenas aš jau bandyčiau naudoti tos pačios poliarizacijos, taip pagerinant jos estetinį vaizdą, bei palengvinant geriausios pozicijos paiešką. Įdomu, kaip tai atsilieptų interneto greičiui.

• Antenos aprašymas
• Antenos skaičiuoklė
• Antenos autoriaus detalus šios antenos aprašymas

 

AMOS antena

Čia to pačio serbo Dragoslav Dobričić kūrinys. Realiai tai labai nesunkiai pagaminama ir gana geras charakteristikas turinti antena. Man ji netiks dėl gana plataus kryptingumo, ji labiau tiktų Wi-Fi signalo skleidimui, jei routeris stovėtų prie lauko sienos, bet čia ją pateikiu, bendram supratimui, kaip su atrodo paprasčiausia, minimaliai palankstyta  vielute galima pasiekti 12-14 dB stiprinimą.

• daugiau informacijos

 

 

„Dvigubas ar trigubas kvadratas“

Šios antenos tipas – rėminė.

trigubas kvadratas

Konkrečiai ši antena įpatinga tuo, jog išlankstyta iš vieno laido

trigubas kvadratas

Dvigubas kvadratas

Kuo daugiau kvadratų, tuo didesnis stiprinimas, trigubo kvadrato stiprinimas pagal programą apskaičiuotas 9,3dB. Ji labai jautri netikslumams, tad elementų didinimas, gali ne padidinti, bet netgi sumažinti stiprinimą, todėl retai gaminama daugiau nei trijų kvadratų, o tarp norinčių gamintis savarankiškai, ši antenas mažiau populiari. Vis tik „BiQuad“ tipo antenų gamyba paprastesnė, o stiprinimas labai panašus.

• TV antenos brėžiniai, bet pavaizduota kaip išlankstyti iš vieno vielos gabalo
• Dar viena iš vienos vielos išlankstyta TV antena
• rėminės antenos sujungtos į vieną 4 antenų masyvą

 

Yagi-Uda (Banginis kanalas, Rus. – Волновой канал) antena

Tai buvo turbūt labiausiai paplitusi antenų rūšis metrinių TV bangų priėmimui. Joje pagrindinis yra tik vienas strypas, prie kurio pajungtas kabelis – taip vadinamas aktyvusis vibratorius. Antena tik iš vieno vibratoriaus jau veikianti, ją nesudėtinga apskaičiuoti norimam dažniui, nes jos ilgis, tai pusė bangos ilgio. Norint antenai suteikti kryptingumo ir padidinti stiprinimą iš galo, iš kur norima sumažinti stiprinimą dedamas ilgesnis strypas – reflektorius, o iš tos pusės, iš kurios norima sustiprinti signalą dedami vis mažėjantys strypai – pasyvūs vibratoriai – direktoriai. Vibratorių tarpusavyje sujungti nereikia. Šių dydį ir atstumus, jau reikėtų apskaičiuoti norimam signalui, jis svarbus, nes nors pasyvūs vibratoriai ir nesujungti su aktyviuoju, bet jų pagalba sukuriamas rezonansas leidžiantis stipriai padidinti pradinio signalo stiprumą.

Ankščiau buvau pesimistiškai nusiteikęs šių antenų tipui, gal dėl nesėkmingo bandymo pasigaminti tokią TV anteną praeityje, bet tuomet neskyriau pakankamai dėmesio suderinimo kilpai ir laidą jungiau tiesiai prie antenos. Su programa sumodeliavęs anteną iš 22 vibratorių vienam pasirinktam dažniui, gavau gana įspūdingą 18 Db stiprinimą, tad jos nurašinėti, kaip prastai stiprinančios nederėtų. su 7 vibratoriais tokio tipo antena realu pasiekti 8dB-10dB stiprinimą. Dar kartą žvilgtelėjau į Aliexpres, ir ten pilna antenų ir apimančių visus 4G dažnių ruožus (kai Yagi antenos yra pakankamai siauro diapozono antenos, ir norint platesnio diapozono, teisingiau rinktis logoperiodines antenas) ir 17 vibratorių stiprinančių iki 25Db (kai 22 vibratorių gali stiprinti tik iki 18Db), tad čia perki katę maiše ir neaišku kokiam dažniui skirtą. Neradau nei vieno pasiūlymo su antenos charakteristikų kreive. Nesakau, kad Kiniečiai blogai gamina, ne, bet ten labai daug pardavėjų norinčių užsidirbti daug, ir net nesuprantančių, ką pardavinėja, kad tik pelną neštų. Apsiskaičiuoti tokių antenų matmenis galima su androidine programėle naudingų nuorodų saraše.

• daugiau info apie šias antenas

 

Logoperiodinės antenos

Jos labai panašios į Yagi tipo antenas, bet iš esmės skiriasi labai stipriai. Būtent tokio tipo aš esu nusipirkęs ir naudoju dabar. Jų skirtumas nuo yagi, kad naudojamas ne vienas kotas, kaip Yagi tipo antenose, bet du kotai, ir iš vieno koto vibratorius išlindęs tik į vieną pusę, į kitą pusę tokio pat ilgio vibratorius išlindęs iš kito koto. Man jos patinka, nes apima tikrai platų dažnių diapozoną, tad su viena antena gali priimti visus mobilaus ryšio naudojamus dažnius. Neblogi stiprinimo duomenys, maniškės stiprina iki 11,5 dB, o tai tikrai didelis stiprinimas. Aišku galima iškart nusipirkti 18 dB panelinę-sektorinę anteną ir tokio ryšio kokybe būt patenkintam daug ilgiau, bet palyginkit kainų skirtumą, kur ~40€ ir kur ~190€. Kaip minėjau, savo antenomis esu patenkintas, kaip pirmas pirkinys, tai labai geras pasirinkimas, tik kai konkrečiai žinai, ko toliau nori, tuomet gali rinktis konkrečiam dažniui pritaikytas bet didesnį stiprinimą turinčias. Vis tik, norint didesnio stiprinimo, manau, kad vertėtų rinktis kito tipo antenas.

Kas liečia savadarbes antenas, aš nemanau, kad tai geras pasirinkimas. Mano nuomone čia labai nesunku nukrypti nuo užduotų matmenų, tad kad pavyks pasigaminti kokybišką tokio tipo anteną savarankiškai, abejoju.

•  daugiau apie šio tipo antenas

 

Yagi antena iš diskų

Rusiškai turbūt bus vadinama blogerio „KREOSAN“ vardu, jo video žemiau, nors dar dažnai sutinkama pavadinimais „Wi-Fi пушка“, „Wi-Fi Gun“. Patiko dėl pakankamai nesudėtingo antenos surinkimo. Antena turėtų būti pakankamai didelio stiprinimo. Tolimesnis žiedų skaičiaus didinimas pakankamai nesudėtingas, nes jų dydžiai ir atstumai identiški, kas nesunkiai leidžia padidinti jų skaičių, tuo pačiu didinant stiprinimą ir kryptingumą. Gaminant, kas liečia matmenų atitikimą brėžiniams, sudėtingiausia turėtų būti iškirpti taisyklingus apskritimus, o atstumus tarp diskų išlaikyti tikslių matmenų turėtų būti nesudėtinga, kas leidžia tikėtis pagaminti savadarbę anteną su realiu stiprinimu artimu teoriniam. Šiai akimirkai tai mano akimis žiūrint, vienas patrauklesnių variantų.

Kas dėl stiprinimo, tai kai kalba eina apie tokias 7 plokštelių antenas, tai jų stiprinimas turėtų būti kažkas apie 11dB ir su tokio stiprinimo antena signalą gaudo geriau už panašaus stiprinimo kitas antenas, kas rodo galimybę namų sąlygomis pasigaminti gana tiksliai matmenis atitinkantį produktą iš čia ir panašu, kad ir stiprinimą artimą deklaruojamam galima pasiekti, kai kito tipo antenose nukrypstama nuo užduotų matmenų ir realus tų antenų stiprinimas gaunasi prastesnis. Kas dėl 11dB, tai stiprinimas gana nedidelis, mano poreikiams per mažas, bet plokštelių gana nesunkiai galima sudėti gerokai daugiau ir taip tikėtina neblogai padidinti tokių antenų stiprinimą. Yagi tipo antena su 22 vibratoriais gali pasiekti gana įspūdingą 18dB stiprinimą, norėtųsi tikėti, kad ir su šia antena galima pasiekti kažką panašaus, o tai jau būtų gana rimtas stiprinimas, todėl ši antena iš savadarbių šiai akimirkai viena iš rimtesnių kandidačių.

• skaičiuoklė
• video su šios antenos gamyba
• dar vienas video apie gamybą
• dar vienas video
• Tekstinis vadovas su schemomis
• video, kuriame lygina savadarbę panelinę MIMO su šio tipo antena. Patiko pajungimo būdas prie šios antenos, kai du kabeliai pajungiami prie to pačio vibratoriaus, bet 90° kampu, kas realiai turėtų leisti gaudyti skirtingos polerizacijos bangas. Nors kokybiškesniam MIMO realizavimui teisingiau būtų naudoti atskiras anntenas, bet mano nuomone toks sprendimas pateisinamas.
• tokios antenos pavyzdys su 17 vibratorių, kurių sekančių dydžių ir atstumų apskaičiuoti nereikia
• MiG LTE 3G 1.8-14 antena su 12 diskų, deklaruojamas stiprinimas 14 dB, kaina 27€
• MiGLink MIG LTE 3G 1.8-16, antenos su 15 diskų, deklaruotas stiprinimas 16 dB.
• MIG LTE 2.6-17 viso 22 diskų antena, deklaruojamas stiprinimas 17 dB, mano supratimu jau per didelė antena.

Cantennator (Rus. Спиральная антенна)

Dar vienas lengvai pagaminamos antenos variantas. Antena pagaminta ant storo vamzdžio užsukant kabelį. Kuo daugiau vijų suksi, tuo didesnis stiprinimas. 7 vijų užtenka, kad antenos stiprinimas siektų 10 dB, bet vėliau  decibelai kyla lėčiau. Su kalkuliatoriumi primečiau, kad pav. Tele 2, dažniui, prie kurio dabar esu pasijungęs – 1800MHz reikėtų 133mm diametro plastikinio vamzdžio, ant kurio būtų vyniojama vielutė. Gaminant svarbiausia surasti tinkamo diametro vamzdį ir išlaikyti vienodą atstumą tarp vyniojamų vielučių, bei nenukrypti nuo kitų matmenų. Radau parduodamas šias antenas Lietuvoje, vienos antenos kaina virš 60€, MIMO varianto susidedančio iš dviejų tokių antenų – virš 130€. Jei jau pirkti, tai jei nedidelio stiprinimo, aš mieliau rinkčiausi gerokai pigesnę logoperiodinę, o jei didesnio  – parabolę. Kaina skirsis neženkliai, bet stiprinimo charakteristikos garantuotos. Ne veltui profesionalūs montuotojai dažniau paraboles stato, rūpesčių vėliau mažiau. Panelinės irgi neblogos, bet tiek logoperiodinė, tiek parabolinė panašių charakteristikų greičiausiai bus pigesnis pasirinkimas. Bet kai kalba eina apie savadarbę anteną, tai mano nuomone, ši antena – vienas iš patraukliausių variantų.

• skaičiuoklė
• Aprašymas
• gamybos video, tik dėl matmenų pasitikslinkit skaičiuoklėj.

Antena iš „skarbonkės“

Seniau teko girdėti, jog labai populiari, nesudėtingai iš Pringles  dėžutės pagaminama visai neblogų charakteristikų Wi-Fi antena. Jos esmė, skarbonkės pagal skaičiuoklę apskaičiuotoje vietoje įkišamas konkrečiai radijo bangai apskaičiuotas strypelis. Strypas iš tikrųjų yra pati paprasčiausia visakryptė antena su neįpatingomis stiprinimo charakteristikomis iki 2.15 dB, bet kai jis įdedamas į skarbonkę, iš tokios antenos jau galima tikėtis 4-6 dB ar net 9 dB siekiančio stiprinimo, bet tai jau tokios antenos riba. Iš kitos pusės, prieš skarbonkę pastačius pleišto formos ruporių ar parabolę galima pasiekti labai didelio stiprinimo, bet tai jau kito tipo antena. Čia nėra būdo, kaip kad Yagi tipo antenose didinti vibratorių kiekį. Beje, yotube teko matyti eksperimentų, kai į metalizuotą skarbonkę įkiša Cantennator tipo anteną ir teigia, kad tokiu būdu pagerina pastarosios charakteristikas. Beje, akivaizdu kad ją labai nesunkiai galima padaryti tikra MIMO antena, tereikėtų antrą „adatą“ įsmeigti nutolusią 90° kampu nuo pirmosios. Lygiai taip pat, kaip ir Cantennator atveju. Ir konkrečiai šiuo atveju, būtų tikrai dvi atskiros antenos su vienu bendru reflektoriumi, kai Cantennator atveju antena būtų ta pati, tik signalo nuėmimo/skleidimo vietos kitos, ten nuėmimui  kaip ir įtakos neturėtų būti, bet siuntimas jau gali įtakoti kito modemo darbą, o šiuo atveju, antenos stovi statmenai viena kitai, tad net ir siuntimas kitą anteną įtakoti turėtų minimaliai.

dažna variacija :). pats USB modemas tvirtinamas skarbonkėje, taip išvengiama nuostolių laiduose

Pats USB modemas tvirtinamas skarbonkėje, taip išvengiama nuostolių laiduose

• daugiau apie šią anteną
• paskaičiuot išmatavimus galima android programėlėje

 

Ruporinė antena (Rus. Рупорная антенна, Angl. Horn antenna)

Tai dar vienas antenų porūšis. Iš esmės tai pleišto formos ruporius sukoncentruojantis signalą į centrą užsibaigiantį antena, kažkas panašaus į anteną skarbonkėje. Aš čia matau kažko bendro su parabolinėmis antenomis. Ten signalai irgi koncentruojami į vieną tašką, tik parabolinėse antenose koncentracija vyksta į prieš parabolę esantį tašką, o ruporiuje – už jo. O ir stiprinimo galima pasiekti gana panašaus, labai priklauso nuo to, kokio dydžio ruporių statysim. Būtent su tokio tipo antena 1964m buvo atrasta kosminių mikrobangų radiacija (antenos nuotrauką įmetu). Bet ir minusą matau panašų, kaip ir parabolės atveju, tai didelės vėjo apkrovos.

• skaičiuoklė
• daugiau pasiskaityti apie ją
• Wikipedia

Panelinės antenos

Pagal technines charakteristikas būna ir visai gerų parametrų antenų. Pavyzdžiui jūsų telefonuose sumontuotos būtent šio tipo antenos, ir būdamos labai mažos, jos pakankamai kokybiškai gaudo signalą. Vis tik, tokių antenų charakteristikų žvilgtelėjęs į anteną neįvertinsi. Tai ant tekstolito rūgštimi išdeginti antenos atvaizdai, kurių raštų begalė ir sunku suprasti, koks raštas kaip veikia, tuo labiau, kad jie paslėpti gražiame korpuse. Aš tokių antenų prisibijau, nes gali užsirauti ant kokio kiniečio, kur deklaruotas 28 dB stiprinimas, o realiai ir 3 dB nestiprins. Na jei pirksit rimtoje parduotuvėje tai viskas tvarkoje, bet čia straipsnis vis tik apie savadarbes antenas. Beje, kalbant apie panelines savadarbes, tai užkliuvo vienas youtuberis, kuris pasigamino visai neblogų parametrų panelinę anteną (kaip tik jo antena tarp paveiksliukų) ir vėliau panašių parametrų Yagi anteną iš diskų ir pastaroji užtikrino stabilesnį stiprinimą. Remiantis šia info, darau išvadą, kad gaminant panelinę anteną namų sąlygomis yra didesnė tikimybė nukrypti nuo užduotų matmenų, tad savadarbės panelinės antenos charakteristikos gali būti ir ženkliai prastesnės nei gamyklinės, nors androidinėje programoje mačiau pakankamai nesunkiai pagaminamos panelinės antenos variantą su visai neblogomis charakteristikomis. Aš šiai dienai nuo panelinių susilaikau, ateityje gal ką ir daugiau apie jas parašysiu. Jei vis tik pirkti, tai visai neblogos antenos, tik jas pirkite rimtose tuo besispecializuojančiose parduotuvėse. Tarp paveiksliukų įmečiau ir kelias panelines su standartiniu „4G“ užrašu būdingu kinietiškoms antenoms, kurių parametrais jokiu būdu nepasitikėčiau, ir jei parduotuvėje aptikote tokias, toje parduotuvėje nepirkit jokių, nes pardavėjai nesupranta ką parduoda, ir savo parduodamos produkcijos aprašyme atkartoja tuos pačius iš piršto laužtus, kad ir 88 dB.

Savadarbė panelinė. Akivaizdžiai matosi, jog tai MIMO variantas su dviem atskirais, 90° kampu pasuktais blokais.

Iš išorės pažiūrėjęs, pasakytum, kad ir 14dB galėtų stiprint, o techninėse charakteristikose tik 8 dB

Šiek tiek geresnė antena, gal net kokius 6 dB galinti stiprinti. Daugelis kiniečių ją pardavinėja kaip 88 dB stiprinimo anteną. Jei tai būtų realu, įdomu, kaip su tuo lazerio spinduliu galima būtų pataikyti į už keliolikos kilometrų stovinčią, kitą tokią pat anteną :).

Mano nusipirktas sh, nevertas nė menkiausio dėmesio, parduodama kaip MIMO, kai MIMO ten nė kvapo, dar modemą sugadinsit tokią pajungę

dar vienas nerimtas kinietis

išardyti tos pigios panelės viduriai

• video, kuriame lygina savadarbę panelinę MIMO su diskine Yagi tipo antena.
• video, kuriame išardoma 18 dB stiprinimo gamyklinė antena manau, kad atitinkanti savo charakteristikas, nes panelė gana didelė, priešingai nei žvilgtelėjus į mažąją delne telpančią „28dB stiprinimo“ kambarinę anteną, kurioje tokio stiprinimo nė su žiburiu nerasi.

Parabolinės antenos

Norintiems aukščiausio stiprinimo vis tik, teks rinktis tarp gamyklinių antenų ir konkrečiai – parabolinių. Realiai tik jas mačiau su stiprinimu siekiančiu 27 dB (nežiūrėkite į delną telpančias kinietiškas, ant kurių ir 88 dB gali būti užrašyti, kai realiai iš jų tikėčiausi 6dB-8dB stiprinimo 🙂). Bėda, kad jų kaina paprastai ne mažesnė nei 100€. Šio tipo antena gali būti dviejų poliarizacijų (MIMO), deja, bet MIMO antenų kaina dar mažiau draugiška. Mano nuomone, šio tipo antenos vienos pačių rimčiausių rinkoje, tad jei nesugebėsiu pasigaminti tinkamos, greičiausiai pirksiu parabolinę. Parabolinių būna įvairių, kad ir su palydovinei televizijai naudojamomis lėkštėmis, vis tik, palydovinės lėkštės variantas man nelabai patinka, nes didelio stiprinimo antena turi būti labai gerai pritvirtinta prie namo konstrukcijų, kad vėjas jos nepajudintų (2°-3° laipsniai į šoną ir antena „akla“), o kadangi ji vienalytė, vėjo apkrova bus labai didelė. Nebent lėkštė būtų sumontuota pastato viduje, kaip kad pateiktame paveikslėlyje žemiau. Aš prie namo konstrukcijų nieko tvirtinti nenoriu, tad mano pasirinkimas kristų į anteną su tinkleline parabole.

standartinė parabolinė antena

USB modemas su paraboline antena

Mikrotik LHG LTE6

Parabolinė antena komplekte su antena skarbonkėje kurioje gali būti įtaisytas USB modemas be jokių papildomų perdarymų

 

• daugiau apie šias antenas

 

Konsultacija su specialistu

Apsilankiau parduotuvėje „Erksa“ Vilniuje. Ten jau senokai dirba specialistas, kurio kompetencija šioje srityje neabejoju. Aišku, tai pirmoje eilėje pardavėjas, bet turintis daugiametę patirtį šioje srityje, ir pamenu kažkada, gal prieš 10 metų, draugas klausė patarimo TV antenos išsirinkime, tai kai nuėjome, nieko nenutuokiantį bandžiau primesti :), tai konsultavo teisingai, paliko labai gerą įspūdį, todėl šį kartą važiavau tiesei ten ir iškart ėjau prie reikalo. Išdėsčiau kokia situacija ir paklausiau, ką rekomenduotų. Pasiūlė iš esmės tik dviejų tipų antenas, man iki tol nežinomas sektorines antenas 18dB stiprinimo. Tai kažkoks panelinių antenų porūšis, kaip minėjo, būtent tokios, tik šiek tiek didesnės, statomos ryšio tiekėjų bokštuose. Kaina rodyto modelio netoli 190€. Ir antras antenų tipas, kurias rekomendavo, tai parabolinės, kaip minėjo tai pigesnis variantas, pasiūlė vieną ne MIMO standarto anteną mano pageidaujamam dažniui, 21dB stiprinimo už ~75€. Sakau, kad komplektas man tuomet kainuos ~150€, į tai atsakė, kad tai bet kokiu atveju pigiau nei pirmesnis sektorinės antenos variantas ir dar pigiau, nei  parabolinė MIMO standarto viename komplekte. Na ką, kaip už panelinę 75€, tai visai nebloga kaina, bet mokėti 150€ kaip tais vis dar nepasiruošęs :). Tai dar kartą motyvavo pabandyti kažką pasigaminti pačiam. Apsilankysiu kitą kartą, kai nieko nesigaus :). Taigi, šiuo momentu pasitvirtino, mano primestas stiprinimo poreikis. Aukštumų, su 27 dB siekti nereikia, realiai turėtų užtekti 18dB stiprinimo, atmeskim pardavėjo apsidraudimo „на всякие пожарные“ 2dB – 4dB ir turim 14dB-16dB stiprinimo antenos poreikį.

Paklausiau dėl MIMO, ar jo nuomone verta eksploatuoti modemą su viena antena. Atsakė kad jo nuomone ne, nes taip modemas netenka, neužfiksavau kokį skaičių sakė, lygtais apie 20%-40% greičio.

Paklausiau dėl kitų antenų tipų, nes pasirinkime turėjo jų nemažai. Atsakė, kad iš realiai veikiančių, mano poreikius atitinkančių kitų variantų siūlyti nenorėtų. Pavyzdžiui Yagi-Uda tipo antenos pagal charakteristikas kaip ir turėtų tenkinti, bet kiek teko jų bandyti gyvai, tai paprastai lūkesčių jos nepateisina. Šis patarimas turėtų būti naudingas mąstantiems kokio tipo anteną pasirinkti savarankiškai gamybai. Kiek aš turėjau patirties su Yagi-Udo tipo TV antenomis, tai kai pačiupinėjau logoperiodines, į Yagi net žiūrėt nenorėjau, todėl ir internetui pirmas antenas kai pirkau, rinkausi tik pasitvirtinusias logoperiodines. Vis tik, kai kalba eina apie didesnį stiprinimą, ir logoperidinės eina ant atsarginių suolelio :(.

Atkreipiau dėmesį, kad vitrinoje nebuvo tokių antenų, kaip Cantennator – spiralinės, ar Cantennator – Yagi antenos iš diskų. Nusivyliau, nes šiam momentui konkrečiai tokias nusižiūrėjau savadarbei gamybai, o būtų visai įdomu paklausyti atsiliepimų apie jas iš gerokai daugiau antenų rankose turėjusio žmogaus. Yootuberiai vieną anteną pasigaminę ir neturintys galimybės su kuo ją palyginti nekelia pasitikėjimo, jiems akivaizdu, kad savos gamybos pati geriausia :).

Vėliau paklausiau dėl poliarizacijos, ar teisingai dedu antenas, vieną vertikaliai, kitą horizontaliai. Atsakė kad ne, teisinga poliarizacija yra įstrižai, todėl net kelis komplektus taip jau sumontuotus siūlo. Į klausimą, kokio galima tikėtis stiprumo praradimo, dėl neteisingos poliarizacijos, atsakė kad nedidelio, gal 1 dB gal 2dB neturėtų būt daugiau.

Paklausiau dėl kabelių, tai patvirtino, kad ryšio antenoms naudojami tik 50Ω kabeliai, 75Ω kabeliai tik televizijai ar mėgėjams. Vis tik, jei pirkčiau anteną, tektų įsigyti ir ar tai 15€ ar tai 25€ kainuojantį 5m, 10m ar 15m kabelį. Sakau, kad man maksimum 3m reikėtų, gal teisingiau užsispausti tokio ilgio kokio reikia, juk kabeliai turi varžą ir prarandama antenų duodama nauda ir čia man atrodo vėl prabilo pardavėjas, aiškinantis, kad per tuos porą metrų nuostolių beveik nebus :). Vis tik, internete ne kartą teko sutikti variantus, kai modemus montuoja prie pat antenų, kad aukštadažnio kabelio būtų kuo mažiau, tolimesnį atstumą duomenis paleidžiant tinklo kabeliu. Nors čia gali būti, kad taupoma ant brangaus kabelio. Bet kokiu atveju, kabelis nuostolius neša, ir per youtube teko matyti video, kaip vienas žmogus skundėsi, jog anteną kėlė aukščiau, bet vietoje geresnio signalo, gavo prastesnį, nes ilgesnis kabelis „suvalgė“ daugiau, nei aukščiau iškelta antena davė. Tarp kitko, kabelis aišku ne ryšio, o televizinis buvo – 75Ω :). Na, dėl kabelio daugiau nesigilinau, nusprendžiau, kai prireiks, šiuo reikalu kreipsiuosi į „Lemoną“, turiu įtarimą bus pigiau :).

Dar užkliuvo teiginys, kad naujesnio tipo modemai dirbdami MIMO standartu sugeba net skirtingais dažniais dirbti kiekvienas modemas su savo MIMO antena atskirai pasirinkdamas tą dažnį, kuris tuo momentu yra mažiau apkrautas, tad šiuo atveju laimi plačiadažnių antenų turėtojai, ir aišku reikia palikti galimybę modemui pačiam parinkinėti dažnius, paliekant dažnių pasirinkimą ant „auto“, nes pasirinkus konkretų vieną dažnį, modemas jau nešokinės tarp dažnių. Išgirdęs šią info supratau, kodėl kai tik modemą nustatau ant fiksuoto dažnio, toks jausmas, kad internetas ilgainiui vaikšto lėčiau, nei ant auto režimo, nors modemo indikacijoje nieko nesimato. Taigi, tuo momentu man tai buvo naujiena, dabar jau tikrai žinau, kad CAT6 ir aukštesnės kategorijos modemai tai sugeba. Gebėjimas dirbti keliais dažniais vienu metu vadinasi „Agregacija“. Senesnės versijos Huawei maršrutizatoriuose rodomas tik vienas dažnis, o naujesnių modemų jau du, nors nieko išsamaus, jokiu gyvu nepalyginsi su tuo, ką galima pamatyti Mikrotik modemų meniu:

Huawei maršrutizatorius

Mikrotik maršrutizatorius

 

Papildyta – rezultatas

Pasidariau aš anteną, panašią, kaip rusų mėnuleigyje buvo :). Vis tik, toliau bandymų patalpų viduje nepajudėjau, pirkau gamyklinę anteną. Pirmiausiai, tai peržiūrėjęs šį video, supratau, kad realiai, tai čia ta pati Yagi antena, tik vibratoriai kitokios formos. Dar vienas dalykas, kurį sužinojau, kad iš savadarbės nereikėtų tikėtis didesnio, kaip 10dB stiprinimo. Galima didinti vibratorių skaičių, ir kaip ir turėtų didėti tokios antenos stiprinimas, bet norint judėti toliau už 10dB visus komponentus reikia derinti su derinimui skirta įranga. Vien bandymas tiksliai atkartoti matmenis, geresnių rezultatų neturėtų duoti. Dar vienas niuansas, mano gamintos antenos atstumas tarp vibratorių yra vienodas, o tokių Yagi antenų stiprinimas prastesnis, nei antenų kuriose visi matmenys yra individualūs, taip, kad realiai, mano savadarbės antenos stiprinimas teoriškai neturėjo būti geresnis, nei turėtų dviejų 10dB stiprinimo logoperiodinių antenų, turėtų iš ankščiau. Atlikti bandymai su savadarbe antena taipogi nepademonstravo nieko išskirtinesnio, taip kad eksperimentą su savadarbe antena baigiau (nors, kaip paaiškėjo vėliau, net gamyklinė 17dB stiprinimo antena neparodė akivaizdžiai išsiskiriančių rezultatų). Taigi, nusprendžiau, kad eksperimentas su savadarbe antena nepavyko, teko pirkti naują didesnio stiprinimo anteną, tad toliau papasakosiu apie savo naująjį pirkinį.

Pirmiausiai, tai mane labiausiai žavi parabolinės antenos dėl stiprinimo charakteristikų, todėl jei jau galvoti apie pirkimą, tai pirmiausiai varianto norėjau ieškoti tarp jų, nors ir sudomino sektorinės antenos variantas, bet kai paskui sužinojau, kad sektorinės antenos turi gana platų darbinį kampą, pagalvojau, kad mano atveju, kai labai didelis aplinkinio triukšmo lygis, kaip tik geriau kaip galima siauresnio kampo antena. Dar vienas niuansas yra tai, kad visose jungtyse ir laidų metraže prarandami antenos sustiprinto signalo decibelai, todėl svarsčiau variantus, kaip išnešti maršrutizatorių ant stogo, sumontuojant hermetiškoje dėžėje šalia antenų, kad sumažinti nuostolius laiduose. Mano paieškos baigėsi, kai aptikau Mikrotik LHG LTE6 anteną, kuri kainavo net pigiau, nei specializuotoje parduotuvėje buvo siūloma panašaus stiprinimo sektorinė antena, o Mikrotiko antena parduodama jau su įmontuotu modemu, taip kad realiai vieną dalyką, maršrutizatorių arba anteną gauni dovanų :). Taigi, tai yra parabolinė antena, nors su pakankamai nedideliu stiprinimo koeficientu, kaip parabolinėms antenoms – 17dB, bet kadangi nėra jokių antenos laidų, tai realiai modemas visą antenos signalą gauna be nuostolių, kas jai leidžia turėti panašų stiprinimą, kaip ir maždaug 21dB antena su neilgais laidais, o tai jau visai padorus stiprinimo dydis. Dar vienas niuansas, parabolės paprastai suderinamos tik vienam dažniui, kas neleidžia išnaudoti agregacijos, o Mikrotiko antena plataus dažnių ruožo. Taigi, įsigijau.

800MHz (B20) dažnių ruože galima tikėtis tik 4Db-5Db stiprinimo, bet tai gerai, nes neleidžia šiam dažniui užgožti greitesnių aukštesnių dažnių

1800MHZ (B3) ruože – 14,5Db, 2100MHz (B1) – 15,5Db, o 2600Mhz (B7) -17,5Db stiprinimas

Pirmiausiai užkliuvo, kad tai galima sakyti visa vos ne pilnai plastmasinė antena su mažu plonu metaliniu tinkliuku parabolėje pritvirtintu ant plastikinio parabolės „korio“. Antena labai lengva, pabandžiau ja pamojuoti, pažiūrėdamas kokį oro pasipriešinimą turi, nepajutau jokio. Kaip ir viskas su ja gerai. Užkliuvo tik SIM kortelės lizdas. Viena SIM kortelė įsistatė gana lengvai ir ją paspaudus gana lengvai buvo išstumta, deja, kai stačiau kitą SIM kortelę, ji stūmėsi sunkiai ir įstačius ją į vietą paspaudus stipriau jos neišmetė, realiai nežinau, kaip ją reikės dabar ištraukti, gal reikės patį korpusą ardyti, bet kadangi pastaroji kortelė, kaip tik ta, kuri tame modeme ir turėjo likti, tai ties šiuo punktu neužsiciklinau.

Dar vienas niuansas. Modemo derinimas. Patikėkit, interfeiso intuityviu nepavadinčiau. Taip, viskas ten aišku, bet nustatinėjamų parametrų tiek daug ir kad juos galėtum suprasti reikia jau gilintis į RTFM. Bet, defaultiniai nustatymai iš tikrųjų geri. Tik įstatei kortelę ir modemas gaudo ryšį. Bet jei nepatingi pasidomėti labiau, sužinai, kad šis modemas nustatymų pagalba gali būti pririštas prie konkrečios stoties, bei yra kitų detalesnio nustatymo subtilybių apie kokias su Huawejum gali tik pasvajoti.

Pereikim prie bandymų. Užlipau ant stogo, ir… Su defaultiniais antenos nustatymais nepasakyčiau, kad gavau nors kiek geresnius rezultatus nei su savo logoperiodinėmis antenomis. Tuomet programiškai prisirišau prie vieno stulpo ir anteną apsukau 360° ieškodamas kurioje vietoje tas stulpas stovi ir ką. Realiai vos ne į visas puses man antenos stiprinimas buvo daug maž vienodas! Vieno ir to pačio stulpo!  Vertinant antenos stiprinimo charakteristikas ši antena yra gana siaurakryptė, o realiai bandymų metu matau, kad kryptis beveik neturi reikšmės. Nu ne visai vienodas stiprinimas, plius minus galima pasakyti, kur bokštas, bet skirtumas nelabai ryškus. Išvada, aš esu duobėje, aplink mane miškai tad gaudau labai daug atspindžių, iš čia ir labai prastas SINR.

Pradėjus derinimo darbus vykdyt kruopščiau suradau gana daug stulpų ryšį palaikančių 2100 MHz dažniu, kai su logoperiodinėmis pamenu šio dažnio nebuvau pagavęs. Taip, kad stiprina akivaizdžiai geriau, tik sąlygos pas mane ne kokios.

Dar užkliuvo vienas dalykas, kad su defaultiniais nustatymais neužfiksavau nė vieno 2600MHz dažnio bokšto, man tai pasirodė keista, nes su logoperiodinėmis man buvo pavykę pasijungti prie vieno tokio bokšto, kuris leido pasiekti didesnį interneto greitį net signalo parametrams esant prastesniems. Vis tik, signalas buvo labai silpnas, tad su logoperiodinėmis antenomis, Huawei maršrutizatorių nustačius darbui tik su 2600MHz dažniu, ryšys būdavo labai nestabilus, dažnai būdavo prarandamas, tad su logoperiodinėmis antenomis teko tą stulpą pamiršti. Taigi, pradėjau aiškintis kodėl parabolė nemato B7 bokštų. Per terminalą pasižiūrėjau kokius bokštus modemas iš vis mato. Pastebėjau, kad su defaultiniais nustatymais modemas mato tiktai B1 (2100MHz) ir B20 (800MHz) bokštus. Modemo nustatyme atjungiau B1 dažnį, modemas pradėjo matyti tiktai B7 (2600MHz) ir B3 (1800MHz) dažnius. Visų dažnių atjunginėti nenorėjau, nes CAT6 modemai gali dirbti su keliais dažniais vienu metu (palaiko agregaciją), tad palikus tik vieną dažnį apkarpytume ryšio galimybes, vis tik padariau išvadą, kad mano modemas vienu metu dirba dviem dažniais, arba su B1 ir B20, arba su B3 ir B7, tad svarbiausia neatjungti porų. Kažkuriam video užkliuvo, kad Qualcomm modemas dirba našiau už mikrotiko, gal jis vienu metu agregacijos režimu gali dirbti su didesnių dažnių kiekiu. Taigi, su šia antena B7 stulpą, su kuriuo logoperiodinės nepalaikė stabilaus ryšio, ši antena užtikrina pakankamai stabilų ryšį, dirba agregacijos režime tuo pat metu prikabinusi ir B3 dažnį. Akivaizdu, kad charakteristikos geresnės, vis tik tikėtosi interneto greičio padidėjimo nesulaukiau. Taip ryšys geresnis, bet minimaliai :(. Kai iš visų pusių pilna vos ne visų aplinkui matomų stulpų atspindžių, triukšmo foninis lygis labai didelis ir siauro kampo kryptinė antena situacijos ženkliai nepakeičia.

Antenos nustatymų nuresetinimas:

• atjungiam maitinimą
• nuspaudžiam „reset“ mygtuką ir laikant jį nuspaustą pajungiam maitinimą, laukiam kol pradės mirksėti LED lemputės ir tuomet atleidžiam „reset“ mygtuką

Ir pabaigai šiek tiek komandų modemo terminale:

Norint pažiūrėti kokias celes modemas mato be tų, prie kurių pasijungęs, terminale suvedam (galima tik pradėti vesti ir paspausti TAB kuris pabaigs rašyti komandą automatiškai):

„interface“ spaudžiam ENTER, tada suvedam „lte“ toliau „cell-monitor“ ir iššokus užklausai įvedam „lte1“

Bus išmestas panašus sąrašas:

PHY-CELLID BAND PSC EAR.. RSRP RSRQ RSSI SINR
29 B3 1348 -111dBm -19.5dB
145 B3 1348 -108dBm -18dB

Norint prisijungti prie tame sąraše esančio bokšto, rašom tokią komandą:

/interface lte at-chat lte1 input="AT*Cell=2,3,,1348,29"

juodai paryškintus skaičius pakeičiant jūsų bokšto reikšmėmis.

pasižiūrėti prisijungimo parametrus galima su komanda:

„info“ ENTER „lte“

Norint nuimti prirakinimą prie vieno bokšto rašom:

/interface lte at-chat lte1 input="AT*Cell=0"

Modemo firmwaro atnaujinimas (kaip supratau atnaujinamas tik komandinės eilutės pagalba):

„interace“ ENTER „lte“ ENTER „firmware-upgrade“ ENTER „LTE 1“

Bus parodyta dabartinė ir naujausia galima firmware versijos. Esant naujesnei atnaujinama:

 interace>lte>firmware-upgrade >lte 1 → upgrade=yes

Kitų modemo dalių programos atnaujinamos per meniu:

„system → routerboard“  spaudžiam update arba einam į „setings“ ir uždedam paukščiuką ant „autupdate“

ir dar:

„system→ packages“ ir čia  patikrinam „updates“ ieškom ne „stable“ bet „long term“

Naudingos nuorodos

• Programa Androidams skirta pasiskaičiuoti įvairių antenų tipų išmatavimus
• Skaičiuoklė tinklinio reflektoriaus maksimalaus akučių dydžio apskaičiavimui (Ru)
• Video su teorija (Ru)
• Straipsnis apie antenos montavimą (Ru)
• Video, kaip pajungti USB modemą lauke prie antenos užmaitinant per UTP kabelį (Ru)
• Kaip USB modemas buvo pajungtas prie parabolinės antenos (Lt)
• Teorija apie antenas, bendram suvokimui (Ru)

Protingas namas

Kai pradėjau namo statybas, norėjau savo namą padaryti ir protingesniu, arba kitaip pasakius įdiegti „namo automatizavimo sistemą“. Tuo metu rinkoje siūlomų „Protingo namo“ išbaigtų sistemų kaina buvo neadekvati, pradiniai komplektai su minimaliomis valdymo galimybėmis buvo siūlomi už maždaug 10`000,00 Lt. Palyginimui, mano geoterminis šilumos siurblys kainavo maždaug dvigubai pigiau.

Statybas pradėjau su mažesniu biudžetu, nei kainavo tokio dydžio namo statyba, net ir įvertinus banko paskolą, tad daug ką stengiausi padaryti savom rankomis ir taip atpiginti statybas, bei kai reikėdavo rinktis medžiagas ar įrenginius, kaina užėmė vieną pagrindinių vaidmenų pasirinkime. Aišku, nesirinkau visko kas pigiausia, ką beje matote ir patys, skaitydami mano blogą, bet tikrai mano name nieko nerasite nepagrįstai brangaus. Taigi, ir „Protingo namo sistema“ su tuometinėmis jos kainomis pateko į per brangių sprendimų kategoriją.

Vis tik neketinau visko palikti be jokio automatizavimo. Jau tada planavau signalizaciją išnaudoti ir tam tikrų elektros linijų atjungimui, kai išeinant iš namų įjungi signalizaciją, o signalizaciją atjungus, elektros linijų įjungimui. Taigi, dėl palikto įjungto lygintuvo išvažiavus atostogauti pergyventi  nebūtų reikėję :). Beje, ELDES produkcija, vertinant atsinaujinusį prekių asortimentą šiuo metu irgi tapo patrauklesne, Tuo labiau, kad ji palaiko tiek laidinius tiek ir belaidžius įrangos valdymo variantus. Taipogi atkreiptinas dėmesys, kad valdymo serveriai randasi Lietuvoje, tad valdomos įrangos atsako laikas pakankamai geras ir kas svarbiausia, įranga pakankamai aukšto patikimumo lygio. Vis tik, specializuojasi apsaugos sistemose.

Atsižvelgdamas į tai, namuose visą elektros instaliaciją atlikau standartiškai, nepravedžiau nei vieno tinklo laido prie šviesos jungiklių. Nesant namuose, nereikalingų elektros linijų atjungimas būtų vykdomas  iš elektros automatukų esančios dėžės, ten sumontuotų relių pagalba valdomų signalizacijos.

Vis tik, progresas namo automatizavimo sistemų srityje, per šį gana trumpa laikotarpį, vyko labai intensyviai. Šios srities produktus pradėjo siūlyti ir masiškai produkciją gaminančios įmonės, tad šį prekė iš prabangos prekių segmento nusileido į kasdieninių prekių segmentą. Mano ankstesnės mintys apie namo automatizavimo patikėjimą signalizacijai pasikeitė. Nusprendžiau, kad laikas patobulinti savo viziją šiuo klausimu.

Pirma mintis buvo, pasitelkti „aviete“ (RASPBERRY PI), kaip rekomendavo Egyras, kurio namo automatizavimo „avietės“ pagalbą rezultatą galime pamatyti čia. Taigi, nusipirkau „avietę“, suinstaliavau „Openhab 2“, kaip buvau pamokytas padaryti ir… tuo viskas ir baigėsi. Supratau, kad norint pajudėti bent kiek toliau, privalau lysti į visokius manualus ir kokiam pusmečiui pamiršti visą kitą. Manęs tokia idėja nežavėjo, tuo labiau, kad kaip tik tuo momentu išgirdau apie „Mi Home“ Xiaomi firmos siūlomus protingo namo sprendimus.

Kurį laiką pasvarsčiau, ar nevertėtų užmesti avietės varianto ir pereiti prie „Mi Home“ varianto, bet kai aptikau, kad į avietę įstačius USB ZigBee modulį, avietė gali puikiausiai susidraugauti su visa, jau įdiegta „Mi Home“ protingo namo įranga, nusprendžiau nelaukti ir iškart užsisakiau išbaigto produkto elementų. Vėliau sužinojau, kad net paildomo USB modulio pirkti nereikia, nes Mi Home Gatawėjus leidžia prie jo prisijungti ir valdyti prie jo pajungtą įrangą tiesiogiai iš pavyzdžiui kompiuterio su įdiegtais Windowsais.

Norėčiau visus susidomėjusius „Mi Home“ produkcija perspėti, kad atkreiptų dėmesį į regionus, kuriems skirta produkcija. Kadangi jau galima įsigyti ir Lietuvai skirtos produkcijos. Lietuvos rinkai skirtų prietaisų kiekiui padidėjus iki tenkinančių vos ne visus poreikius, siūlyčiau neeksperimentuoti su įranga skirta tik Kinijos regionui. Tuomet išvengsite „darbščiųjų rankų“ poreikio, bei užblokavimo problemų, su kuriomis man teko susidurti, žemiau aprašytoje situacijoje eksploatuojant vaizdo kamerą. Lietuvos rinkai skirta produkcija bus su Lietuviškoms rozetėms tinkamais kištukais. Realų tokio gatawėjaus pavyzdį apžiūrėti galėsite pavyzdžiui Topo Centro, Kilobaito, senukų, bei kitose parduotuvėse. Dasipirkti trūkstamos įrangos galėsite ir iš AliEkspreso. Palaikomos įrangos sąrašą rasite „Mi Home“ aplikacijoje pasirinkę Lietuvos regioną.

Beje, čia norėčiau truputį stabtelėti ir pakalbėti apie tam tikrus su protingu namu susijusius dalykus. Į protingo namo įvairius standartus dabar nesigilinkim, nesu aš visų standartų žinovas, be to gana nemažai apie juos aprašė čia. Pereikim prie svarbiausio. Protingo namo sistemą turi sudaryti smegenys – pakankamai nedidelio galingumo kompiuteris kai kur vadinamas valdikliu, įvairūs davikliai ir relės (visokios protingos rozetės, šviesos jungikliai). Ryšys tarp kompiuterio, daviklių ir relių gali būti organizuojamas laidais arba radijo bangomis.

Radijo bangos bute, tai dar vienas radiacijos šaltinis, tad visai logiška būtų vengti dar vieno radiacijos šaltinio, be to, visuomet laidinis ryšys bus patikimesnis už belaidį. Bet jei viską darysite laidų pagalba, tai iki pagrindinio valdiklio reikia nutiesti begalę laidų ir jei tik pradėjote protingo namo įrengimą, neapsigaukite su mažu pradinių laidų skaičiumi, su laiku bus noras automatizuoti didesnį namo elementų kiekį ir laidų kiekis tik didės. Čia man labai patiko „Darau Blė“ pasidalinta patirtis apie laidų raizgalynes, kai pradžiai žinai kokio rezultato nori, bet dar nesugalvoji, kaip tai turi būti padaryta. Pradžiai viską susimetė į tam pasidarytas lentynėles, bet paskui pamatęs, kokia betvarkė gaunasi, viską pritvirtino be jokių lentynėlių ant sienos su DIN bėgeliais. Kai žiūri, tai tarsi elektros skydinė pritvirtinta ant sienos. Man patiko :).

 

 

Bet kokiu atveju, jei planuosite sau laidinę sistemą, tai kažkas panašaus bus ir Jūsų namuose. Elektros rozetėms tiekiamą srove, mano supratimu teisingiau nutraukinėti dar saugiklių dėžutėje, relių pagalba, nei protingomis rozetėmis galiniuose taškuose, tad kažkas panašaus „auginama“ ir mano skydinėje, nors aišku, pakolkas bent jau ne tokiais kiekiais. Be to, kadangi dalį ryšio perduodu belaidžiam „ZiBee“, tai patraukliau elektros tiekimą nutraukinėti ne saugiklių dėžutėje, o arčiau elektros vartotojų, tad mažėja saugiklių dėžutės apkrova.

Kas liečia „Mi Home“ sistemą, tai čia belaidis ryšys užtikrinamas tiek Wi-Fi pagalba, tiek ir ZigBee, tiek Bluetooth. Kas liečia Wi-Fi tai radiacijos padidėjimas patalpose bus vienareikšmiškai didelis. Bluetooth žiūrisi šiek tiek patraukliau, bet tai vis tiek mano supratimu pakankamai daug radiacijos skleidžiantis standartas, o vat ZigBee visai kas kita. ZigBee standartu dirbantis daviklis, su labai maža baterija sugeba išdirbti iki 2 metų, tai apie kokią spinduliuotę galima būtų kalbėti? Įtariu, spinduliuotė bus net mažesnė, nei gaunate iš kaimynų.

Dar vienas niuansas kalbant apie Wi-Fi ryšį, tai kad dauguma įprastų namų maršrutizatorių palaiko ne daugiau kaip 30 vienu metu prijungtų įrenginių. Taip yra ir daugiau palaikančių, pavyzdžiui žiūrėjau Xiaomi maršrutizatoriaus aprašymą, tai ten buvo nurodytas net 128 palaikomų Wi-Fi įrenginių skaičius, bet kalbėkime apie dažniausiai pasitaikančią situaciją. Taigi, kai kiekvienam davikliui naudosime po Wi-Fi ryšio adapterį, nesvarbu, kad komentaruose akcentuojamas mažas tokių prietaisų spinduliuojamas galingumas, labai greitai užpildysime maršrutizatoriaus palaikomų įrenginių kiekį ir teks įsigyti antrą ar jau ir trečią, daug spinduliuotės skleidžiantį Wi-Fi įrenginį – maršrutizatorių, taip, kad net ir tuo atveju, kai patys prie daviklių montuojami ryšio moduliai spinduliuoja nedidelį kiekį radiacijos, vis tiek tenka susidurti su spinduliuotės didinimu dėl bevielių ryšio taškų didinimo. ZigBee atveju, gatawėjus taip pat palaiko ribotą kiekį įrangos, lygtais iki 36 vnt., bet jis vienintelis bendrauja su maršrutizatoriumi naudodamas Wi-Fi ryšį, greičiausiai tokio pat galingumo, kaip ir Wi-Fi daviklių atveju, tad mano supratimu ZigBee bendra radiacija turėtų būti be konkurencijos mažesnė. Be to, kompiuterinis duomenų tinklas paliekamas kompiuteriams, o namų automatizavimui naudojamas specialiai tam sukurtas ryšys.

Kai toks mažas radijo ryšio galingumas, gali kilti abejonių dėl ryšio stabilumo, kad prietaisų veikimas bus nepatikimas. Kadangi šią sistemą naudoju jau keli mėnesiai, galiu pasakyti, kad ji dirba tikrai stabiliai. Gal kariniams tikslams ryšio patikimumas ir būtų per mažas, bet buitinėms reikmėms, sistemos patikimumas tikrai pakankamas.

Dar grįžtant prie aukščiau nuotraukose matomų laidų raizgalynės, tai kiek aš įžiūriu, didžiąją dalį sienos užima relės, o jos ir belaidės sistemos atveju turės būti. Su belaide sistema mes išvengsime tik laidų iki daviklių. Be to, vienoje vietoje koncentruoti reles patogu, kai relės su valdikliu jungiamos laidų pagalba, o kai jos jungiamos belaidžiu ryšiu, pakankamai patogu jas išmėtyti arčiau junginėjamų taškų, taip sumažinant laidyno poreikį.

„Mi Home“ pliusas tame, jog ši įranga gali būti įdiegta bet kuriame jau seniai pastatytame name, išskyrus šviesos jungikliams reikia kvadratinių montažinių dėžučių, kurias patogiausia įsirengti darant vidaus apdailą, bet ir tai mano nuomone ne problema.

Vis tik, „Mi Home“ nepavyks pajungti prie rekuperatoriaus ir šilumos siurblio per ModBus jungtį, tad šių prietaisų nustatymus iš vieningos sistemos valdyti nepavyks. Tam vis tik reikės pasitelkti avietę, tad jos neapleisiu, tik gilinimąsi į ją nukeliu vėlesniems laikams. Ir nurodytų prietaisų įjungimą ir išjungimą, galima patikėti „Mi Home“ sistemai, bet kaitalioti darbo režimų iš vienos programos nepavyks.

Štai kodėl taip svarbu, kad visa protingo namo sistema būtų pilnai suderinama tarpusavyje, kas šiai dienai reiškia, kad visi protingo namo elementai turi būti vieno gamintojo. Kai turi 10 skirtingų gamintojų ir standartų protingo namo sistemos dalių, tai visoms joms valdyti reikia ir 10 skirtingų programėlių, kas labai apsunkina tokios sistemos valdymą, be to, kai tos sistemos tarpusavyje nedera, gaunasi, kad kiekvieno įrenginio valdymui turi statyti su konkrečia sistema suderinamus daviklius, nesvarbu, kad abosoliučiai toks pats daviklis jau stovi šalimais, bet jis suderinamas su kita sistema. O dabar, pasistatei svetainėje termometrą, ir pagal jo temperatūrą gali būti reguliuojamas ir ŠS ir rekuperatorius ir žaliuzės ir bet kas, ką dar sugalvosit. Visam šiam valdymui užtenka vieno daviklio, ir nereikia atskirai termometro statyti pajungiamo prie ŠS, ar atskiro prie rekuperatoriaus.

Kaip minėjau, mano ŠS, signalizacija ir rekuperatorius valdomi per ModBus jungtį ir tiesiogiai prie mano diegiamos „Mi Home“ protingo namo sistemos neprijungiami ir pilnai valdyti jų negalima, bet tai nereiškia, kad jų negalima integruoti į „Mi Home“ sistemą. ŠS turi du jungiklius, kuriais galima valdyti šildymo ir karšto vandens ruošimo įjungimą, vat šiuos jungiklius valdant su „Mi Home“ razetėmis per reles, vadovaujantis bet kurioje patalpoje esančiu šios protingo namo sistemos termometru galima minimaliai valdyti ŠS jį įjungiant ir išjungiant. Taip, į ŠS nustatymus neįlysite, bet jo pajungimas prie „Mi Home“ nėra sudėtingas.

Lygiai taip pat ir mano rekuperatorius, nors jis ir neturi integracijos į „Mi Home“ sistemą galimybės, bet pajungus jo “OVERRIDE“ (OVR) su „Mi Home“ razete per relę, bus galima per rekuperatoriaus meniu nustatytam laikotarpiui ir intensyvumui įjungti rekuperatorių kokioje nors patalpoje termometrui užfiksavus nustatytą temperatūrą ar drėgmę.

Taigi, daug prirašiau teorijos apie „Mi Home“ su  ZigBee belaidžio ryšio sistemos pasirinkimą, o dabar pereikim prie praktinės mano protingo namo dalies.

Vieni pirmūjų mano pirkinių be gatawėjaus, buvo termometrai. Juos pasirinkau matuojančius tepmperatūrą, oro drėgnumą ir slėgį, tikėdamasis, kad vieną patalpinus patalpų viduje, o kitą lauke, matydamas slėgių skirtumą galėsiu subalansuoti rekuperatorių. Deje, teko nusivilti. Rekuperatoriaus sukuriamas slėgių skirtumas per mažas, kad būtų fiksuojamas šių prietaisų. Koks slėgis rodomas lauke, toks ir patalpų viduje, nepriklausomai nuo to, kaip nustatinėju rekuperatorių. Bet šeip, atmosferos slėgio kitimus fiksuoja, taip, kad prietaisas veikia, bet realiai dabar tuos termometrus naudoju, tik temperatūros ir oro drėgmės monitoringui.

 

 

O šiaip, pradedant protingo namo diegimą, pirmiausiai reikia įsigyti pagrindinį valdiklį, šioje sistemoje vadinama „Gatawey“. Šiai dienai yra kelios jų versijos, viena iš jų suderinama su Apple protingo namo apsu, bet aš kaip nesu Apple produkcijos gerbėjas, apsiribojau antrąja gatawėjaus versija.

Gatawey, kaip ir visi kiti į razetę kišami „Mi Home“ prietaisai yra su kiniško „AU“ standarto razetės kištuku. Konkrečiai gatwėjui pajungti įsigijau paviršinio montavimo razetę už ~4€.

 

 

 

Razetė kokybiška, bet vienu metu į ją gali būti įkišta tik du prietaisai. Tai sakyčiau visai neblogas sprendimas, bet vis tik brangus. Vizualiai įvertinus, razetės kontaktai atrodo pakankamai patikimai. Kitus razetės kištukus perdarinėjau atsižvelgdamas į šio žmogaus patarimus, tik kadangi 3D printerio neturiu, pirkau montuojamus kištukus ir juos perdarinėjau. Kas dėl kinietiškų perėjimų, tai jų kontaktai yra labai jau silpni, vienoje iš razečių kontaktas iš vis buvo nepatikimas, judinant razetę tai atsirasdavo tai dingdavo, taigi, kategoriškai rekomenduoju pagal galimybę jų vengti, o jungiant daugiau srovės naudojančius prietaisus kategoriškai jų nenaudoti.

 

 

 

 

 

 

Kaip matot, kontaktai visuose vos vos prisiliečia, taip kad apie didesnes sroves net nesvajokit.

Taigi, razetes perdarinėjau nurodyto youtube filmuko pagrindu:

 

 

Šiuo atveju elektrodai paimti iš vieno perėjimo razetės pilnaviduriai, o ant viršaus klijų pagalba pritvirtinau kito perėjimo plastmasine apsaugą. Įžeminimo kontaktą pradžioje galvojau nupjauti, bet vėliau pažiūrėjau, kad jis visai netrukdo įkišti kištuką į rozetę, o prietaiso viduje įžeminimo elektrodas neturi jokio kontakto su viduje esančia elektronika. Žemiau pamatysit išardyto prietaiso vaizdą.

 

 

Kitame variante prie pritaiso elektrodų tiesiogiai prilitavau elektros laidus, kuriuos vėliau su kitais laidais sujungiau kaladėlių pagalba. Įšėjimo L laidą prilitavau prie vieno iš perėjimo razečių tuščiavidurių elektrodų ir įkišau į prietaiso L skylę. N laido nejungiau, jį pasiskolinsim iš įėjimo kontakto, mums svarbu nutraukti tiktai L.

Čia tik keli razetės kontaktų perdarymo eksperimentai, bet esmę manau perduoda.

Taigi toliau šio jungiklio skerstuvės:

 

 

Šią razetę panaudojau apšvietimo junginėjimui. Pradžioje galvojau visas razetes taip perdarinėti, bet vargo išardant ją tikrai daug. Beardant, kaip vėliau pastebėjau, iš kontakto vietos išlaužiau diodą, nes jis išardžius razetę iškrito iš jos. Išlaužau, nes kaip matosi vienoje iš nuotraukų, diodas randasi prie pat krašto, ir užkišus peilį į plastmasių sujungimo vietą, bandant jas praskirti, buvo užkabintas ir išlaužtas. Diodui nieko nenutiko, įlitavus jį į tuščią vietą skirtą diodui, prietaisas veikė be priekaištų. Taigi, išlitavau visus elektrodus, vietoje jų prilitavau laidus, kuriuos vėliau jungiau kaladėlių pagalba. Išmontavau šoninį mygtuką, prie jų elektrodų prilitavau laidus, kuriuos planavau pajungti prie apšvietimo jungiklių (su spyruokle, kaip kad jungikliuose skirtuose skambučiams), bet viską sumontavus prietaisas veikė labai nestabiliai, kol galiausiai programa jį iš vis išmetė ir nepavyko jo pajungti prie sistemos. Kadangi prietaisas veikė gerai iki sumontuojant jį prie apšvietimo, supratau, kad tik jungiklio laidų prailginimas galėjo turėti įtakos. Taigi, atjungus trumpus laidelius prilituotus prie prietaiso jungiklio elektrodų prietaisas vėl pradėjo funkcionuoti teisingai. Taigi, priėmiau sprendimą laidelius užtrumpinti relės pagalba, o apšvietimo jungikliai valdo relę kuri ir perjunginėja prietaisą.

Taip pajungus apšvietimą, jis veikia be priekaištų. Po mygtuko nuspaudimo yra minimalus vėlavimas, kol šviesos įsijungs, trunkantis mažiau nei sekundę, tad naudotis netrukdantis, bet pastebimas. Taigi, šviesos veikia jungiklių pagalba standartiškai, bei galima jas valdyti protingo namo sistemos pagalba.

 

 

 

 

 

Kitoms lempoms, protingų razečių daugiau neardžiau, kaip sakiau, tai pakankamai daug vargo reikalaujanti procedūra, bei didelė rizika beardant išlaužyti detales. Vėliau užmačiau specialiai apšvietimui skirtą protingo namo relę, kurią manau tikslingiau būtų naudoti, pajungiant apšvietimą prie protingo namo sistemos. Tai gana naujas produktas, todėl ankščiau apie jį nebuvau girdėjęs. Su šiuo prietaisu daug paprasčiau pajungti apšvietimą ar kitus valdomus prietaisus, o jei jungiami du jungtukai, tai ir pigiau, be to, šį protingą jungiklį mato ir „Mi Home“ aps`sas nustatytas ant Lietuvos regiono. Vieną tokį pajungiau valdyti pirmojo aukšto padavimo ortakio elektrinį vožtuvą. Taigi, oro padavimas į pirmą aukštą pas mane automatizuotas ir valdomas per protingo namo sistemą. Užprogramuota, kad 23:30 val.  padavimas į pirmą aukštą nutraukiamas, o 7:00 vėl paleidžiamas, savaitgaliui laikus šiek tiek pavėlinant. Esant reikalui, programėlės pagalba ortakį valdau ir kitu laiku. Galite pažiūrėti išsamią šio prietaiso video apžvalgą rusų kalba.

Taip pat, noriu atkreipti dėmesį į tai, jog tas raudono laido kontaktų trumpiklis paduoda 220V į komutuojamą relių kontaktą. Jei mums reikia komutuoti kitas įtampas, tą laidelį paprasčiausiai reikia atjungti. Taigi, šį prietaisą su atjungtu trumpikliu, puikiausiai galima naudoti šilumos siurblio valdymui MiHome sistemos pagalba atjungiant/įjungiant šildymo ar karšto vandens boileryje ruošimą atsižvelgiant į MiHom temperatūros daviklių fiksuojamas temperatūras skirtinguose kambariuose ar kad ir į taimerį.

 

 

Nors šioje vietoje reikėtų stabtelėti, atkreipiant dėmesį, jog mano patirtis yra įdiegiant protingo namo produktus į jau įrengtas patalpas, kur yra įrengti jungikliai ir nėra noro jų keisti. Jei daromas pilnas remontas, arba įrenginėjamas naujai pastatytas butas ar namas, tai manyčiau daug teisingiau, jungikliams montuoti kiniškas montažines dėžutes ir į jas sumontuoti „Mi Home“ jungiklius. Relių pajungimo kontaktai matosi paveikslėlyje.

 

Originalūs „Mi Home“ jungikliai, be konkurencijos patrauklesni dėl to, kad tai ne vienas prietaisas, kaip kad mano atveju naudojami, tai ne tik relės nutraukiančios elektros grandinę, bet ir atskirai programiškai matomi jungikliai, kuriuos mano atveju reikia įsigyti atskirai. Šių razečių relės ir jungikliai yra du atskiri įrenginiai, kuriuos galima atskirti ir valdyti individualiai. Taigi, jei prie konkretaus „Mi Home“ jungiklio pajungėte svetainės lubų apšvietimą, atitinkamai jį sukonfiguravę appse, nuspaudę mygtuką jūs galite įjungti ne lubų apšvietimo, o pavyzdžiui koridoriaus ir/arba elektrinį virdulį pajungtą prie išmanios razetės, o svetainės lubų šviesą kontroliuosite su koridoriuje sumontuotu laidiniu ar belaidžiu jungikliu ar bet kuriuo kitu sistemoje esančiu mygtuku. Vieną ir tą pačią relę valdyti mes galime su neribotu kiekiu jungiklių. Taigi, originalus „Mi Home“ jungiklis, tai daug aukštesnio lygio įrenginys, nei mano aptarti ir naudojami. Mano atvejis tinka tik tuomet, kai nenorime keisti jungiklių, nors dabar galvoju, jog padariau klaidą. Jungiklius reikėjo keisti visus „Mi Home“ jungikliais, o ne žaisti su esančiais. Tam tereikėjo tik papildomai įsigyti kiniškų jungtukų montažinių dėžučių ir pačių jungiklių.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad galima įsigyti belaidžių jungiklių klijuojamų prie sienos, kurie visualiai atrodys identiškai įleidžiamiems į sieną laidais pajungtiems jungikliams.

Kalbant apie šiuos jungiklius reikėtų atkreipti dėmesį apie nulinio (angl. neutral, N) laido pajungimo galimybę. Jei iki jungiklio pravestų laido gyslų pakanka, visuomet rekomenduočiau įsigyti jungiklius su N kontaktu. Tuomet visa jungiklyje sumontuota elektronika bus maitinama neįtakojant grandinėje sumontuotos įrangos, nes jungiklis be N kontakto, maitindamas elektroniką praleis nedidelį elektros energijos kiekį per save, kaip beje ir standartiniai jungikliai su pašvietimu. Bet tai kelia tam tikrų problemų, pavyzdžiui šiuo metu parduodamos LED apšvietimo lemputės pradeda šviesti net esant labai nedideliai galiai, ir už elektrą minimaliu galingumu praleidžiančių jungiklių, tokių LED lempučių pilnai neišjungsite. Nors jos ir nešvies pilnu galingumu, bet prietemoje tikrai matysis, kad jos šviečia. Taigi, prie be N kontakto jungiklių galima jungti ne mažesnės galios nei 3W ir ne didesnės galios nei 800W įrangą, o prie jungiklių turinčių N kontaktą, galima prijungti ne didesnio, nei deklaruojamo 2500W galingumo prietaisus, neribojant galios minimumo, nors man čia man labiau panašu į 10A srovės ribą.

Kalbant apie didesnes sroves, tai buvau per protingą rozetę pajungęs ir gręžinio vandens siurblį. Siurblio galia 0,75kW, bet kaip ir kiekvienas variklis starto metu naudoja gerokai daugiau, tad pradėjau abejoti, ar srovė nesiekia maksimalaus rozetės palaikomo 10A dydžio, nes ji pradėjo nervinti, savarankišku siurblio atjunginėjimu. Daug aš ją keikiau, kol galiausiai atjungiau, kaip sugedusią, bet po kai kurio laiko buvo atnaujinta rozečių valdymo programinė dalis, padaugėjo nustatymų galimybių.

Taigi, su siurbliu, kuris be protingos rozetės buvo išjunginėjamas dar ir slėgio relės, buvo problemų, dėl ankščiau paslėpto funkcionalumo. Pastačiau tą pačią protingą rozetę, atjungęs raudonai apibrėžtą funkciją, ir mano siurblys vėl pajungtas prie „Mi Home“ sistemos, bei jau turimų „Mi Home“ vandens nuotėkio jutiklių. Išvykus kur nors tolėliau, ir pamiršus atjungti elektrą vandens tiekimui, aš tai galiu padaryti ir vėliau, iš bet kurios pasaulio vietos :). Kai tenka patirti užpylimo „malonumus“, imiesi priemonių jų pasikartojimo tikimybei sumažinti.

Kas dėl Lietuvos regiono, tai kol neįsigijau roboto dulkių siurblio, nemačiau jokios problemos naudotis aps`u nustatytu ant Kinijos regiono. Dauguma mano įsigytų protingo namo prietaisų ankščiau neveikė ant kitų regionų, kaip tik Kinijos, tad nusistačiau Kiniją, ir nemačiau tame jokios problemos. Įsigijus dulkių siurblį, jis reikalavo pasikeisti serverį į vietinį. Taigi, tuo pačiu akauntu regioną pakeiti į Lietuvą ir matai tik siurblį, bet gali valdyti jį pilnu funkcionalumu, o kai nori valdyti protingo namo sistemą, aps`e regioną pakeiti į Kinijos. Vis tik toks valdymas nesąmoningas, keliantis daug problemų, todėl atsisakiau Lietuvių regiono, Dulkių siurblį pajungiau prie Kinijos regiono ir jį valdau neišnaudodamas pilno jo funkcionalumo.

Taigi, manyčiau, kad teisingiau būtų naudoti Lietuvos regioną, siunčiantis tik Lietuvos regiono palaikančias protingo namo dalis, atkreipiant dėmesį, kad šiai dienai, Lietuvos regiono palaikomų prietaisų skaičius ženkliai prasiplėtė. Šiai dienai iš mano turimų prietaisų nepalaikomos tik protingos razetės su kinišku kištuku ir vaizdo kamera. Taigi, jei Jūs susidomėjote „Mi Home“ protingo namo sistema, tai siūlau atkreipti dėmesį į regionų palaikomus prietaisus. Man turint pakankamai daug LT regiono nepalaikomų razečių vis tik skausminga būtų atsisakyti Kinijos regiono. Lietuvoje siūlomų komplektų gatawėjai su gamykliniu lietuvišku razetės kištuku, tad siūlyčiau įsigyti jį, dasiperkant trūkstamas komplektuojančias iš Kinijos.

Konkrečiai mano protingo namo valdymo aps`as šiai dienai atrodo taip:

 

 

Turiu dar nepajungtų prietaisų.

Įterpsiu dar vieną mintį, kad visą valdymo intrefeisą galima suinstaliuoti į planšetę skirtą tik namo automatikos valdymui, kaip kad padaryta šiame video:

Įdomus skambučio funkcionalumas. Realiai skambutis man nekainavo nė 10€, nes papildomai reikėjo įsigyti tik „Mi Home“ belaidį jungtuką. Funkcionalumas jo ženkliai didesnis, nei kokiuose senukuose įsigyto standartinio varianto už ~20€. Kai kas nors paspaudžia skambučio mygtuką, aš tą pačią akimirką apie tai sužinau, kad ir kurioje pasaulio vietoje būčiau, aišku suskama ir Gatawėjus. Skambutis pakankamai garsus, net pritildytas puikiausiai girdisi visame name. Vėliau įsigijau vaizdo kamerą norėdamas ją apjungti su skambučiu, kad kam nors paskambinus iškarto gaučiau vaizdo įrašą apie tai, kas randasi prie lauko durų, bet deja, užprotestavus namiškiams, šios funkcijos pakolkas nenaudoju. Įdomu ir tai, kad skambučio jungiklis naudoja mažą plokščią batereiką, dirba nuo 2019-01-05, pradirbo visą žiemą lauke ir baterijos keisti vis dar nereikia.

Įdomus papildomas funkcionalumas. Pasiskaitęs apie tai, kaip Darau Blė panaudojo savo apšvietimą, norėdamas atkreipti savo žmonos dėmesį, kai negalėjo jai prisiskambinti ilgai „kabant ant telefono ragelio“, iškilus panašiai situacijai   „skambinu į duris“ :). Nors vėliau į skambučių sąrašą įsirašiau žinutę kažkas panašaus į šią: “Man labai reikia su tavimi pakalbėti, būk gera, atsiliepk į mano skambutį“ ir ją aktyvuoju iškilus panašiam poreikiui 🙂.

Dar apie kainą. Tai sakyčiau vienas svarbiausių niuansų, atkreipiantis dėmesį į šį variantą. Taip, šiai dienai tai labai platus įvairių daviklių, valdiklių ir prietaisų pasirinkimas, aukšta gaminių kokybė, bet kai visa tai dar už beveik nekonkurencingą kainą, tai daro šį pasirinkimą labai patraukliu. Net Gatawejų aš pirkau už mažesnę nei 22€ kainą, kas leidžia apsieiti be muitinės tarpininkų plešiančių nepagrįstai didelę pinigų sumą už savo paslaugąs, bei be PVM mokesčio. Pigesnė gal būtų  SonOff`o produkcija, bet šie prietaisai dirba WiFi ryšio pagalba, ir daviklių gama nėra tokia plati, kaip „Mi Home“ atveju, o kaip minėjau, vienu metu naudotis keliomis sistemomis iš tikrųjų yra nesąmonė. Reikia apsispręsti, ties kažkuria tai viena, arba jas apjungti pačiam prisėdus prie programavimo pasitelkiant kaip pavyzdžiui avietę.

Taigi, visi mano pirkiniai neviršijo 22€ dydžio, net kai vieną pirkinį sudarė keli prietaisai. Vat įkeliu visus savo pirkimus padarytus iki šio momento (2019-07-02):

 

 

 

Labai svarbus niuansas yra tas, kad šią sistema gali komplektuoti, kaip tik nori, pradžiai sakykim įsigyji gatawėjų ir skambučio mygtuką bendroje sumoje mažiau, nei už 30€ ir jau turi pilnavertį, pilnai funkcionuojantį variantą su daug platesnėmis funkcijomis, nei nusipirksi eilinėje parduotuvėje, o vėliau dasiperki tik tai, ko tau konkrečiai šiuo momentu reikia. Tai tikrai didelis šios sistemos privalumas.

Informacijos pildymas. Buvau nusipirkęs Xiaomi „XiaoFang“ vaizdo kamerą, kurią planavau suporuoti su skambučiu, kad kam nors paskambinus į duris būčiau ne tik informuotas apie skambutį, bet ir vizualiai galėčiau matyti skambinančiuosius. Užprotestavus namiškiams, aš jos nepajungiau, ir įjungdavau, tik ilgesniam laikui išvykdamas iš namų. Šiaip tai labai patogi kamerytė buvo, magnetinį paduką paprasta pritvirtinti prie bet kurio metalinio paviršiaus nors ir žemyn “kojom“ ar šonu, nekalbant apie paprastą pastatymą ant lygaus paviršiaus. Maitint gali nors nuo powerbanko, pigi, ir pakankamai kokybišką vaizdą fiksuojanti.

Taigi, 2019m. rugsėjį įjungęs ją pamačiau, kad yra atnaujinimas, parsisiunčiau jį ir… mano kamera nedirba. Pranešimas, kad ji skirta Kinijos rinkai. Taigi, dar kartą pasikartosiu, kad teisingiausia viską pirktis, kas tinka Lietuvos rinkai, kad vėliau išvengti tokių pranešimų. Vis tik, jos užblokavimas aptikus, kad ji eksploatuojama ne Kinijoje prasidėjo 2017 metais ir aš ją įsigijęs gerokai vėliau, nei prasidėjo blokavimai kurį laiką paeksploatavau Lietuvoje iki atnaujinau Firmware.

Bandžiau ją nulaužti ir paversti normalia IP kamera. Nepatiko man jų nestandartinis valdymas ir negalėjimas pajungti prie NVR. Deja, bet pirmi bandymai buvo nesėkmingi :(.

Taigi, dar karta atkreipiu dėmesį į regionų problemą.

 

Taigi, pradžiai tiek, tikiuosi kiek vėliau šį postą papildyti.

 

Patirtis diegiant protingo namo sistemas:

• Statau namą blogo įrašai apie protingą namą
• Egyro namo monitoringas pakurtas ant Raspberry Pi
• Pritrenkiančių galimybių protingo namo sistemos demonstracija. Tai MajorDoMo produkcija. (Ru)
• Lietuviškas filmukas apie protingo namo galimybes. Pavyzdys to, ką ankščiau buvo galima įsigyti už didelius pinigus, ir ką dabar galima įsirengti pasitelkus labai pigius „Mi Home“ prietaisus.
• Darau Blė blogerio irašai apie savadarbį protingą namą „Gudra Būda“
• A-namas. Statome patys blogerio yrašai apie protingą namą.
• Home of the Future : Season 1
• Turimų šviesos jungiklių perdarymas į belaides pasitelkus Mi Home langų atidarymo daviklius (nors seniau įdiegtus jungiklius paversti išmaniais teisingiau būtų pasitelkus šiuos prietaisus)
• Mi Home vienoje sistemoje gali veikti keliais pavadinimais vadinami prietaisai, Vieno iš jų aqara prietaisų aprašymas (prietaisų asortimentas didėja nepaprastai greitai, tad aprašomi tikrai tik maža dalis jų)
• Умный дом Xiaomi
• Как сделать умный домофон из гаджетов Xiaomi
• Обзор Xiaomi Smart Home Kit — дом будущего всего за $60
• „Mi Home“ panaudojimo pavyzdys. Drėgmės jutikliai reguliuoja vandens ventilius.
• Kaip į Gatawėjų įkelti rusiškas radijo stotis
• Gatawėjus kalba lietuviškai

 

• OpenHAB
• Home Assistant (diegimo video)
• „Mi Home“ įrangos valdymas iš vietiniame tinkle esančio kompiuterio, jei įranga nepajungta prie interneto
• „Mi Home“ įrangos pajungimas prie ant „avietės“ veikiančios MajorDoMo protingo namo sistemos

 

• Xiaomi įragos instrukcijos
• Knyga „Build you own smart home“
• AliEksprese MoesHouse įragos pardavėjas. Įranga turi ir ZigBee prietaisų, bet pagrinde veikia su WiFi.

 

 

Nukalkinimo filtro ROOS/AMK-10E programavimas

Iš efiltrai jau prieš kelis metus įsigijau ROOS_AMK_10E nukalkinimo filtrą. Viskas su juo buvo gerai, o ir su įmone, kiek reikalų turėjau, esu jais patenkintas, tiek parduodant buvo malonūs, tiek ir servisas geras, bet po ilgesnio elektros dingimo buvo nusimušęs laikrodis, nustatinėdamas jį įlindau į meniu ir numušiau visas programas. Taigi, kad jas atstatyti, reikėjo žinoti kokias reikšmes reikia nurodinėti, o šių parametrų niekur neradau. Teko kviesti servisą, kad atstatytų visus nustatymus, nors prireikus kelis kartus dėl nustatymų pakeitimo, buvau pakonsultuotas ir telefonu (montavau pats ir prie naujai įsigyto filtro, pajungiau ankščiau įsigyto nugeležinimo filtro orapūtės kompresorių).

Montavausi savom jėgomis, pajungiau taip, kad į virtuvę atbėgtų vanduo nepraėjęs minkštinimo filtro, kad gėrimui būtų naudojamas chemiškai neapdorotas vanduo. Teigiama, kad po minkštinimo filtro, vandenyje labai padaugėja natrio, kas nėra sveika.

Automatiniai valdymo vožtuvai CLACK WS1EI

ROOS/AMK-10E minkštinimo filtras

Mano filtras sukomplektuotas su Automatinių vožtuvų valdymo “galvute“ Clack WS1EI.

Vis tik, šie programavimo nustatymai gali būti individualūs, šiek tiek keičiasi reikšmės nuo esamo kalkių vandenyje kiekio, tad visi šie įrašai daugiau dėl savęs, kad rasčiau prireikus ir nereikėtų vėl kviesti serviso, bet gal ir daugiau kam pagelbės. Vis tik su šiais nustatymais vandenį minkštindavo silpnokai, druskų maišo gal pusmečiui užtekdavo, tad pasiskambinęs pakoregavau nustatymus, kad dažniau atsiplautų, intensyviau minkštintų. Nustatymų pakeitimus įrašysiu pastabose.

Laikrodis nustatomas ilgiau paspaudus trikampiuką su smaigaliu nukreiptu žemyn.

Įrenginio filtravimo režimas nustatomas vienu metu nuspaudus mygtuką “Next“ ir trikampiuką su smaigaliu nukreiptu žemyn.

Veiksmo Nr.	spaudžiamas mygtukas	reikšmės, kurios turi būti	pastabos
1.	Next ir trikampis žemyn	Softening	Kategoriškai negalima keisti nustatymų, nes pakeitus nusimuša visi nustatymai, bandydamas pažiūrėti reikšmes paspaudžiau trikampiuką ir numušiau visus žemiau išvardintus nustatymus. Todėl mano vėliau užfiksuotos reikšmės jau buvo neteisingos. Softening reiškia kad galvutė dirba su minkštinimo filtrais, dar kita reikšmė rodo, kad gali dirbti nugeležinimo režimu tad čia toliau nesigilinau.
2.	Next	dn	–
3.	Next	PoSr	–
4.	Next	1 back wash 3 min	– siekiant padidinti minkštinimo intensyvumą pasidomėjo ar čia mažasis filtras, atsakius, kad taip sakė nieko nekeisti
5.	Next	2 dn/35	–
6.	Next	3 1min	–
7.	Next	4 3min	– siekiant padidinti minkštinimo intensyvumą pasidomėjo ar 4 ir 2, atsakiau, kad 4 ir 3, sako viskas gerai.
8.	Next	5kg 1.20 fill	– siekiant padidinti minkštinimo intensyvumą pasiūlė pakeisti į „5kg 1.40 fill“
9.	Next	0,56	–
10.	Next	AUro	–
11.	Next	Regen/on l	pas mane ši galvutė paleidžia orapūtės kompresorių nugeležinimo filtrui, todėl “on“
12.	Next	200 l	Nugeležinimo oro kompresorius sudirba, kai per nukalkinimo filtrą prateka 200 l vandens.
13.	Next	1:00 min	tiek laiko dirba orapūtės kompresorius

Dar vieni nustatymai pasiekiami vienu metu nuspaudus mygtuką “Next“ ir trikampiuką su smaigaliu nukreiptu aukštyn.

Veiksmo Nr.	spaudžiamas mygtukas	reikšmės, kurios turi būti	pastabos
1.	Next ir trikampis aukštyn	320	čia sakė kad buitiniam vartojimui geriau nekaitalioti, aktualu kai filtrai stovi didesniuose objektuose. Siekant padidinti minkštinimo intensyvumą pasiūlė pakeisti į 350.
2.	Next	2:0	–
3.	Next	21	atsiplovimas kas 21 d po paskutinio praplovimo. Čia jeigu praėjo 21 diena, o nustatytas praplovimo litražas dar nesunaudotas.
4.	Next	2:30	prasiplovimo laikas. Reiškia bus praplaunama 2:30 val naktį.

Dėl prasiplovimo, minėjo, kad filtras prasiplauna nebūtinai, kada jau išnaudotas visas nustatytas vandens litražas, pagal kurį nustatyti praplovimai. Jei automatika mato, kad per dieną suvartojama daugiau, nei liko litražo iki prasiplovimo, tai prasiplaunama bus ir neišnaudojus viso nustatyto litražo, kad nebūtų taip, kad nuo pusdienio filtras jau nebefiltruoja.

Rekuperatoriaus filtrų keitimas

Kadangi šiandien pakeičiau savojo rekuperatoriaus oro filtrus, tai pasidalinsiu šviežiais įspūdžiais :).

Pirmiausiai gal prieš savaitę iki pranešime nurodytos datos, mano rekuperatorius pradėjo rodyti pranešimą “23-07-2015  14A: Aptarnavimo laikas“. Rekuperatoriaus laikas buvo nustatytas teisingai, tad supratau, kad čia perspėjimas kaip ir automobilių borto kompiuteriuose, apie artėjančią techninę priežiūrą, o kadangi rekuperatoriuose man žinoma tik vienintelė, supratau, kad greitai reikės keisti filtrus. Dėl visą ko, paskambinau į Komfovento aptarnavimo skyrių ir paklausiau, ką gali reikšti pranešimo kodas “A14“, jie ten kurį laiką užtruko tikrindamiesi kažkokias duomenų bazes ir pasitikrinę atsakė, kad tokio kodo savo duomenų bazėje nemato, tad pažadėjo išsiaiškinę perskambinti ir apie kodo reikšmę pranešti. Kadangi tai buvo kelios dienos prieš nurodytą 2015-07-23 datą, o dabar jau 2015-08-14, sakyčiau labai jau ilgai tikrinasi tie Komfovento techninio aptarnavimo specialistai, vis dar nesulaukiau jų skambučio :).

Na neesmė. Kadangi aš vis su kompresoriumi prapūtinėju filtrus, tai ir tuo metu išsitraukiau filtrus, apžiūrėjau, atrodė pakankamai švariai, tik iš lauko oro paėmimo filtras atrodė juodžiau ir smirdėjo dūmais (mano kaimynai nuolatos kūrena pečiuką, net ir vasarą nuolat rūksta pirtelės kaminas 🙂 ). Pabandžiau su kompresoriumi prapūsti, bet kaip ir atrodė mažai dulkių turintys, taip minimaliai ir prasipūtė, tad nusprendžiau, kad pakankamai švarūs ir su keitimu neskubėjau. Praėjus pranešime nurodytai datai, pranešimas dingo.

Vis tik, praėjus kuriam tai laikui, atkreipėme dėmesį, kad eksploatuojant rekuperatorių ant tų pačių galingumų, kaip ir ankščiau, pradėjo jaustis šviežio oro trūkumas. Pamaniau, kad tam įtakos turi vasaros kaitra (apie trejetą savaičių lauko temperatūrą termometrai dienos metu rodė iki 35C-38C, o ir naktį nenukrisdavo žemiau 20C-25C), tad bandžiau problemą spręsti didindamas rekuperatoriaus našumą, bet gaivos trūkumo nepašalinome, o ir rekuperatorius pradėjo garsiai dirbti, kad net girdėjosi miegamajame naktį, kas versdavo uždarinėti miegamojo duris. Rekuperatorius stovi techninėje patalpoje, kuri šiuo momentu vis dar be durų.

Taigi, supratau, kad klydau dėl oro filtrų švarumo ir panagrinėjęs kainas, suradau, kad Kaune dirbantis EkoFiltras, MPL 450*210*46 F7 filtrus siūlo pigiau, nei komfoventas – po 12,0 Eur/vnt. + PVM, bet problema ta, kad iki Vilniaus atsiuntimas kainuoja dar 5Eur, kas truputį sumažina kainų skirtumą, be to atsiranda nepatogumas susijęs su laukimu, tad apsisprendžiau, nors ir brangiau, filtrus pirkti iš Komfovento. Taigi, šiandien juos nusipirkau ir grįžęs namo sakau pasikeisiu, bet prisiminęs, kad supermamų forume “Pupcis“ paviešino savo rekuperatoriaus “kompakt rego 700“ darbo skirtumą su švariais ir užsiteršusiais filtrais, sakau, kad gal ir aš kažką panašaus padarysiu, vis dėl sportinio įdomumo, o ir rekuperatorius skiriasi :).

Taigi, pasiėmiau planšetę, paleidau “Suond Meter“ aplikaciją leidžiančią matuoti aplinkos triukšmą, padėjau per ~50cm nuo rekuperatoriaus ir padariau pirmąjį matavimą prie išjungto rekuperatoriaus. Dienos metu, mano labai netikslaus triukšmo matavimo įrenginio skalė sukosi ties 33 dB. Kol nepakeisti oro filtrai sakau pirmiausiai atliksiu bandymus su jais, tad pradėjau pirmuosius matavimus 🙂 :

• 1. rekuperatoriaus abiejų variklių galingumas procentais 2. Triukšmas per ~50cm nuo rekuperatoraus 3. Rekuperatoriaus naudojamas galingumas.
• 20% 40dB 40W
• 30% 45dB 61W
• 40% 50dB 92W
• 50% 52dB 105W

Pasiekus 50% rekuperatoriaus galingumą nusprendžiau pasiklausyti, koks triukšmas ties lauko grotelėmis. Prieėjau prie išmetimo lauko grotelių. Triukšmas girdimas, bet bendrame aplinkos dienos triukšmo lygyje neišsiskiriantis.

Tada prieinu prie lauko oro paėmimo grotelių. Triukšmo neišgirstu, bet nesuprantu vieno dalyko. Iš kur ten “medžiaginis filtras“ tarp grotelių. Jo tai tikrai nebuvo, kai stačiau tas groteles. Atsinešu kopėčias, pajudinu ta “medžiagą“ ir tada suprantu, kad tai ne medžiaga, o ant lauko grotelių nusėdusios dulkės. Tada iškart išjungiu rekuperatorių, atsinešu dulkių siurblį ir pradedu dulkes nusiurbinėti pavalydamas šepetėliu. Nuotraukoje matosi pravalytos vidurinės grotelės, bei dulkių sluoksnis viršuje ir apačioje.

Prasiurbus su dulkių siurbliu, visko išvalyti nepavyko, tad atsinešiau kompresorių ir su juo pabaigiau valymo darbus.

Baigus valymo darbus, kad kaip galima mažiau pravalytų dulkių patektų į ortakyna ir rekuperatorių, apkeičiau ortakius ir į paėmimo groteles, padaviau rekuperatoriaus oro išmetimo į lauką srautą. Gaila, kad tokia idėja kilo ne iškarto, tik pradėjus valyti groteles, bet visi protingi po laiko :). Rekuperatoriaus galingumą nustačiau ant 100%. Nuėjau pasižiūrėti kas ten darosi ir mane nustebino vienas dalykas. Net ant 100% dirbant rekuperatoriaus išmetimui, pro šias groteles beveik negirdėjau jokio triukšmo, tik trumpomis atkarpomis, kai aplinkiniai garsai aptildavo pasigirsdavo vos girdimas ošimas. Nusprendžiau su tuo pačiu “triukšmo matavimo prietaisu“ išmatuoti triukšmo lygį. Prietaisas užfiksavo 34dB triukšmą, tiksliau pasakius toks triukšmo lygis buvo lauke, kai tam momentui nesigirdėdavo jokių pašalinių garsų, taigi, mano turimas prietaisas iš vis nefiksavo triukšmo ties tomis grotelėmis. Prapūtus atstačiau išmetimą prie išmetimo grotelių ir išmatavau triukšmo lygį tenai. Triukšmas buvo vos didesnis nei prie 50%, nors jau buvo girdimas bendrame fone, bet tikrai nebuvo įkyrus. “Prietaisas“ rodė 40dB triukšmą. Esu įsitikinęs, kad triukšmavo plačios grotelių plokštelės. Prie to pačio 100% rekuperatoriaus galingumo ties rekuperatoriumi “prietaisas“ rodė 53dB triukšmą.

Taigi prie tų pačių sąlygų grotelių triukšmingumas:

• 34dB triukšmo lygis (prietaisas triukšmo nefiksavo, nes nebuvo viršytas lauko triukšmo fonas) paėmimo grotelės.
• 40dB triukšmo lygis išmetimo grotelių.
• 53dB rekuperatoriaus triukšmingumas.

Atstačius viską į savo vietas pradėjau iš naujo matuoti rekuperatoriaus parametrus esant nešvariems rekuperatoriaus filtrams, bet jau pravalytoms lauko įsiurbimo grotelėms. Galingumą didinau iki 100%, kad kaip galima daugiau dulkių būtų ištraukta iš ortakių ir nusėstų ir taip nešvariuose filtruose, kurie bet kokiu atveju keliaus į šiukšlyną. Duomenis nuiminėdavau rekuperatoriaus triukšmui nustojus kisti ir apsistojus ties tuo pačiu, tolygiu triukšmo lygiu, bei kitiems parametrams nusistovėjus ties vienu lygiu, o tai grubiai po minutės nuo galingumo pakeitimo.

Rekuperatoriaus parametrai prie pravalytų lauko grotelių ir nešvarių filtrų:

• 1. rekuperatoriaus abiejų variklių galingumas procentais 2. Triukšmas per ~50cm nuo rekuperatoraus 3. Rekuperatoriaus naudojamas galingumas.
• 20% 37dB 30W
• 30% 40dB 38W
• 40% 42dB 52W
• 50% 46dB 75W
• 60% 50dB 110W
• 70% 52dB 132W
• 80% 53dB 145W
• 90% 53dB 145W
• 100% 53dB 150W

Atkreiptinas dėmesys į didesnį nei deklaruotą rekuperatoriaus elektros vartojimo galingumą. Deklaruotas 2*70W, o tai yra 140W, o mano prietaisas (kuris negali būti laikomas tiksliu, kalibruotu prietaisu) rodė 150W galingumą. Šiaip tai tikėjausi to, net ir didesnio nuokrypio, po savo, prie  biologinio valymo įrenginio “August“ sukomplektuoto oro kompresoriaus vatojamo galingumo matavimų. Orapūtės kompresoriaus deklaruotas galingumas 60W, o po matavimo su tuo pačiu prietaisu, kaip ir matavau rekuperatoriaus galingumą, nustačiau dvigubai didesnį orapūtės vartojamą galingumą lygų 120W. Toks nedidelis nuokrypis nuo deklaruoto, vartojamo galingumo, esant užterštiems rekuperatoriaus filtrams sakyčiau visai toleruotinas, be to neatmetama ir matavimo prietaiso paklaida, kuris galėjo įtakoti tą nesutapimą. Dėl maksimalaus fiksuojamo triukšmo lygio, tai 53dB tikrai nebuvo riba, nes kai stovint šalia rekuperatoriaus bandėme susikalbėti, skalė viršijo ir 80dB triukšmo lygį.

Po šių matavimų pakeičiau filtrus į naujus, tik dabar jau galingumo daugiau 50% nedidinau. Paprastai rekuperatoriaus neeksploatuoju didesniu galingumu, o ir kam užteršinėti naujus filtrus :).

Taigi, rekuperatoriaus darbas su švariais filtrais:

• 1. rekuperatoriaus abiejų variklių galingumas procentais 2. Triukšmas per ~50cm nuo rekuperatoraus 3. Rekuperatoriaus naudojamas galingumas.
• 20% 35dB 26W
• 30% 37dB 33W
• 40% 40dB 40W
• 50% 42dB 51W

Jau buvau pradėjęs manyti, kad veltui pakeičiau filtrus, nes greičiausiai, dėl prastos ventiliacijos buvo kaltos tik grotelės, bet pažiūrėjęs į užfiksuotus dydžius, supratau, kad vis tik klydau. Filtrus keisti irgi jau reikėjo.

 

Palyginimui

A – matavimai, kai buvo užsiteršusios lauko grotelės ir rekuperatoriaus filtrai.

B – matavimai, kai buvo pravalytos lauko grotelės ir užsiteršę rekuperatoriaus filtrai.

C – matavimai, kai buvo švarios lauko grotelės ir nauji rekuperatoriaus filtrai.

Triukšmas:

Galingumas	A	B	C	A – C =
0%	33dB	33dB	33dB	–
20%	40dB	37dB	35dB	5dB
30%	45dB	40dB	37dB	8dB
40%	50dB	42dB	40dB	10dB
50%	52dB	46dB	42dB	10dB
60%	–	50dB	–	–
70%	–	52dB	–	–
80%	–	53dB	–	–
90%	–	53dB	–	–
100%	–	53dB	–	–

Rekuperatoriaus naudojama galia:

Galingumas	A	B	C	(A – C) * 24h * 30d =
20%	40W	30W	26W	10kWh
30%	61W	38W	33W	20kWh
40%	92W	52W	40W	37kWh
50%	105W	75W	51W	39kWh
60%	–	110W	–	–
70%	–	132W	–	–
80%	–	145W	–	–
90%	–	145W	–	–
100%	–	150W	–	–

Dar viena pastaba. Kadangi užsiteršus filtrams užtikrinamas prastesnis vėdinimo intensyvumas prie to pačio variklių galios nustatymo, siekiant palaikyti panašų vėdinimo lygį rekuperatorių nustatydavau dirbti ~20% didesniu našumu, nors realiai, tai ir 20% didesnio intensyvumo neužteko, tad realios mano patirtos elektros sąnaudos, dėl nešvarių filtrų ir neišvalytų grotelių turėtų lygiuotis taip:

A	=	C	kWh/mėn skirtumas
20%		40%	48kWh
30%		50%	52kWh

Grubiai 5 mėnesiai darbo su nešvariais filtrais ir užsiteršusiomis grotelėmis surija elektros energijos daugiau už sumą atitinkančią naujų filtrų komplektą.