Kaip pačiam pasidaryti 4G ryšio anteną. Teorinė dalis

Kadangi antenų kainos gana didelės, internete paieškojau informacijos dėl galimybės tokią anteną pasigaminti pačiam.

Norėčiau priminti, kad 4G ryšio antenos, priešingai nei 3G ryšio ar dauguma kitų yra MIMO, t.y. dvigubos poliarizacijos, tad jei kaip variantą pasirinksite 3G atitinkamo dažnio anteną, tai reikės dviejų antenų kurių viena kitai turi būti statmena o ne lygiagegreti.

Kas liečia antenų stiprinimą, tai mano įsigytų Elpos gamybos antenų stiprinimas iki 7dB-11dB, man  yra truputį per mažas, norėtųsi didesnio stiprinimo.

Nesakau, kad antenos blogos, ne, su jomis prisijungiu prie stulpų esančių daugiau, nei už 3,5 km-5km, ir jei jungiuosi 800MHz dažniu, tai signalo kokybė aukščiausio lygio.

atstum

Su prastesnėmis antenomis rezultatai būtų gerokai prastesni. Šių antenų pagalba suradau stulpus, kurie duoda gerokai didesnį interneto greitį, bet jų signalas labai silpnas, tad norint geresnio signalo būtent iš tų stulpų, reikia kaip tik mažo dažnių ruožo antenos, kad būtų mažiau triukšmų nuo siųstuvų dirbančių kitais dažniais, siauresnio kryptingumo, vėl kad sumažinti triukšmų lygį, nuo aplinkinių stulpų, bei didesnio stiprinimo. Nors ir vėl, interneto greitis labiau priklauso nuo signalo ir aplinkinių triukšmų stiprumo santykio, o ne nuo signalo stiprumo, tad su stiprinimu persistengt nereikia, nes didinant antenos stiprinimą, didinam jos kryptingumą ir siaurinam stiprinamo signalo kryptį ir pav. su 27dB stiprinančia antena nuo tikslo anteną nusukus tik per 2°-3° stiprinimas bus ne 27dB, o tik 3dB-5dB. Įsivaizduokit koks interneto ryšio stabilumas būtų, jei vėjas tokią anteną turėtų galimybę bent minimaliai pajudinti.

Čia gal reikėtų paaiškinti kaip suprasti antenos stiprinimą. Situacija ta, kad antena signalo nei stiprina, nei silpnina, ji dirba su tuo pačiu signalu, kokį duoda modeme sumontuotas siųstuvas. Jei anteną turime daugiakryptę, tai signalas siunčiamas aplink anteną į visas puses vienodai, signalą gaudysime, kad ir į kurią pusę nueitume nuo antenos vienodai, tik atstumas nueinamas nuo antenos bus nedidelis. Norėsime nueiti toliau, tada reikės sumažinti spinduliavimą į nenaudingas puses, permetant visą energiją į mus dominančią pusę. Taigi, didesnį stiprinimą turinčios antenos, tai ne labiau stiprinančios signalą, bet sugebančios didesnę gauto signalo dalį numesti konkrečiai ten, kur reikia, nešvaistant energijos į šalis. Kai kalba eina apie 27dB stiprinimą, realiai turim labai siaurą spindulį. Čia kaip to pačio galingumo lemputė šviečianti prožektoriuje ir lazeryje. Prožektorius apšviečia daug bet netoli, o su lazeriu mes apšviečiam net labai toli esančius objektus, problema tik tiksliai jį nutaikyti ten kur reikia.

Savadarbėmis alternatyvomis domiuosi, nes net turimos logoperiodinės gamyklinės antenos kainavo virš 40€ komplektas, o rimčiau stiprinančių kaina virš 100€ už vnt. (nors šiuo atveju galima iškart žiūrėti MIMO variantą). Iš kitos pusės, jei nesidomėsite stiprinimu, tai parduotuvėse ir 10dB stiprinimo neturinčias antenas parduos brangiau nei už 100€, beje tokio stiprinimo antenų – dauguma. Nors, jei dar nesinaudojate mobiliuoju internetu ir nežinote su kokio dažnio antena galite pasiekti geriausią rezultatą norimoje teritorijoje, teisingiau būtų žiūrėti į platesnio dažnių ruožo antenas, aukojant maksimalų stiprinimą, nes interneto greičiai nebūtinai bus didžiausi iš to stulpo, prie kurio prisijungė jūsų telefonas. Aš savo namuose išbandžiau interneto greičius prisijungęs prie mažiausiai 20 interneto stulpų ir tik dabar tiksliai žinau, ko konkrečiai noriu. Beje, tai ne tas stulpas, kurį man rekomendavo mobilaus interneto teikėjas. Mano namuose dabartinis Telia ryšio stiprumo žemėlapis rodo -96 dBm (4G, 4G++) stiprumą, nors ten pat ankščiau rodydavo tik ~-114 dBm, o internetas mobiliam telefone dabar neveikia kaip ir ankščiau, telefonas namo antrame aukšte rodo tik ~-110dBm.

Su kinietiškomis antenomis problema, nes ten nors ir yra garantuotai aukštos kokybės gaminių, bet kad iki jų dasikapstytum, reikia praeiti per toną šlamšto, ir didesnė tikimybė, kad kaip gerą, nusipirksi būtent tą iš šlamšto srities. Dėl deklaruojamų kosminių decibelų jau rašiau, kaip eksperimento vardan nusipirkau 28 Db anteną už 4€, kurios realus stiprinimas vargiai ir 3dB siekia. Beje, ieškodamas antenų tarp Lietuvos prekeivių, radau tas pačias kiniškas „daugiadecibeles“ kambarines antenas už gerokai didesnę kainą, atitinkančią net, matosi suprantančių ką parduoda, antenų kainas. Tad žiūrėkit neapsigaukit. Negali 28 dB antena būti kambarinė, atkreipkit dėmesį į aukščiau pateiktą kryptingumo reikalavimą, kai 2°-3° laipsniai į šoną ir antena nieko nemato. Ten tie decibelai greičiausiai skaičiuojami sudedant 3 dB vienam dažnių diapozonui, plius 2dB kitam ir t.t. ir rezultate tai dar prastesnė antena nei integruota maršrutizatoriuje. Norite rimtos antenos, pirkite tik besispecializuojančiose šioje srityje parduotuvėse, arba paskaitykit, kokie savadarbių antenų galimi variantai, ir anteną pasidarykit patys. Iš kitos pusės, primetę savadarbių antenų variantus, lengviau atsirinksit, kokią anteną norėtumėt nusipirkti.

 Dar vienas dalykas, kurį reikėtų žinoti, tai kad ryšio antenoms dažniausiai naudojamas 50Ω banginės varžos koaksialinis kabelis, kai TV antenoms naudojamas 75 Ω banginės varžos. Vis tik, kokį kabelį naudoti reikėtų vertinti skaičiuoklėse, apskaičiuojant antenų išmatavimus, kad dydžiai būtų subalansuoti konkrečiai kabelio banginei varžai. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dažniai aukšti, tad perkamas kabelis turi palaikyti apskaičiuojamą dažnį. Pav. H155 kabelis prie 2,4GHz signalą slopina -49.6dB, RG174U prie 2,4GHz -240dB, turbūt matote koks skirtumas, kai daugumos kabelių charakteristikos nurodomos tik iki 0,2GHz (200MHz) dažnio. Nors užkliuvo pigus 75Ω kabelis RG660, kurio deklaruojama varža tik iki 1GHz, bet ji tik -20.5dB, kas geriau net už H155 kabelio -30.9dB, o ir visi kiti deklaruoti slopinimai prie tų pačių dažnių RG660 kabelio geresni, tad realiai įdomu, koks gi šio kabelio slopinimas prie aukštesnių dažnių. Vis tik, atkreipus dėmesį į tai, kad Rusijoje mėgėjai dažnai šiam tikslui naudoja ir 75 omų kabelius, tikėtina, kad jie geba dirbti ir aukštesniuose dažniuose. Arba šis – KH/KK125-81 iš vis rekordininkas prie 1GHz tik -17,4dB. Ech, nekreipiau dėmesio į šias charakteristikas, tai dabar sienose įtinkuotais laidais TV signalas televizorių pasiekia tik sustiprintas stiprintuvo pagalba, kai tokio ilgio dauguma kabelių perduotų signalą be papildomo stiprinimo poreikio, o su KH/KK125-81, tai iš vis drąsiai ir didesniais atstumais, nei mano name. Taigi, signalo slopinimo kabelyje įtaka labai didelė. Pasirinkite tik kokybišką kabelį gaminamoms antenoms.

Antena Bi Kvadratas (Rus. „Харченко“, Angl.
„BiQuad“, „Trevor Marshall’s antenna“)

Šios antenos tipas – zigzaginė (Rus. – зигзагообразная). Tai turbūt pirma antena, kurią radijo mėgėjai siūlo pasigaminti. Iš tikrųjų, tai pakankamai nesudėtingai pagaminama antena, tik man jos stiprinimo koeficientas vis tik mažokas.

Teorinis antenos stiprinimas su ekranu apskaičiuotas pagal programą – 10,5 dB, be reflektoriaus iki 2dB mažiau, užlenkiant reflektoriaus kraštus, kaip pavaizduota mėlynam paveikslėlyje, galima iki 6dB sumažinti triukšmus iš šonų ir galo, kas teigiamai atsiliepia signalo kokybei, bei šiek tiek padidina stiprinimą.

Pakankamai nesudėtinga gamyba. Galima gaminti be ekrano, tuomet bus dvikryptė ir stiprinimo koeficientas silpnesnis apie 2dB. Šios antenos poliarizacija priešinga, nei galima būtų tikėtis, ištempta vertikaliai gaudo horizontalios poliarizacijos bangas, o ištįsusi horizontaliai – vertikalios poliarizacijos. Ši antena skirta gana siauram dažnių diapazonui, nors kai ją 1961 m. pristatė Харченко К.П. metrinių TV bangų diapazonui, ji buvo plačiajuostė, bet atkreipkit dėmesį, kad tame variante ją sudarė realiai 3 skirtingo diametro antenos sumontuotos ant vieno rėmo, kurios kiekviena atskirai greičiausiai buvo suderintos skirtingiems dažniams. Ir dabar, vielos storis iš kurios gaminama antena įtakoja antenos gaudomų dažnių diapazoną. Mano supratimu, būtent iš to ir išplaukė jos plačiajuostiškumas, kai realiai ji pakankamai siauro dažnių ruožo. Užkliuvo teiginys, kad jei anteną lankstysim iš 1,2mm vielutės, tai šios antenos stiprinamų dažnių diapozonas bus per siauras ir neapims visų naudojamų tik Wi-Fi 2,4GHz ryšiui. Padidinus vielutės storį iki 1,6mm bus apimami visi 14 kanalų, bet antenos stiprinimas sumažės 1dB. 4G ryšiui anteną geriau lankstyti iš 2,3mm diametro vielutės (4mm²) arba 2,5mm (5mm²).

Antenos forma turi būti artimesnė taisyklingiems kvadratams, nors internete sutinkami ir rombai. Apskaičiuoto reflektoriaus dydis yra minimalus dydis, jis gali būti ir didesnis. Reflektorius gali būti ne skardos lakštas bet tinklelis, kurio akučių dydis ne didesnis, nei apskaičiuojamas pagal skaičiuokles, nors pilnaviduris reflektorius efektyvesnis. Su pagaminta antena pasijungus prie mobilaus ryšio tiekėjo „bokšto“ galima dar minimaliai pakaitalioti kvadratų formą bei atstumą iki reflektoriaus. Ši antena gana jautri matmenų netikslumams, tad yra galimybė taip ją paderinti.

Nors šia anteną ir neturėtų būti sunku pagaminti savom rankomis, turbūt labiau apsimokėtų gaminti taip vadinamą „praplėsti šikšnosparnio sparnai“.

 

Antena „praplėsti šikšnosparnio sparnai“

Tai panelinės antenos tipas. Pavadinimas kilo iš antenos formos. Rekomanduojama ją mieliau gamintis, nei „BiQuad“. Pirmiausiai matmenų tikslumas čia gausis didesnis, o antras dalykas, prie to pačio stiprinimo, bus apimtas diapozonas nuo 1800 MHz iki 2,6GHz, t.y. beveik visas 4G diapozonas, bei 2,4GHz Wi-Fi. Pasigaminsit vieną anteną, o naudoti vos ne visiems gyvenimo atvejams :). MIMO atveju, tokių antenų reikėtų dviejų. Šie išmatavimai tinka visiems išvardintiems dažniams. Nors vat, kaip telefono ryšio sustiprinimo antena ji netiktų nei viduj, nei išorėj, nes ten kur signalas labai silpnas, greičiausiai 4G ryšiui bus naudojamas 800MHz dažnis, kurio kaip tik šita antena nepalaiko.

„Double/Triple BiQuad“ antena

Realiai tai ta pati „BiQuad“ antena su dalankstytais papildomais kvadratais. Atitinkamai ir stiprinimas šios antenos geresnis. Sutinkami teiginiai, kad ji turėtų stiprinti signalą apie – 12dB, o  6 kvadratų apie 14 Db. Teoriškai kiekviena papildoma kvadratų pora turėtų stiprinimo galingumą padidinti ~3dB, bet taip nėra, nes kvadratai per arti vienas kito, todėl prasideda slopinimai. Šią problemą pastebėjo ir išsprendė „Quados“ antenoje. Taip, kad nesiūlau kartoti šių antenų. Šios antenos poliarizacija, tokia pat, kaip ir mažesniojo varianto.

Antena „Quados“

Šiek tiek patobulintas „Double/Triple BiQuad“ antenos variantas padidinant antenos stiprinimą. Šiuo atveju kvadratukai atskirti vienas nuo kito λ/4 bangos ilgiu ir taip kvadratukų stiprinimas išnaudojamas maksimaliai. Šią anteną serbas Dragoslav Dobričić, sugalvojęs ir „Amos“ anteną, pristatė 2008 m. 8 kvadratukų antenos stiprinimas turėtų siekti 17.6 dB, (4xQuados – 14.7 dB, 6xQuados – 16.5 dB), o tai jau tikrai pakankamai rimtas dydis. Nors šios antenos atveju susiduriama su kita problema – didesnio stiprinimo, ji labai ištįsusi ir MIMO kombinaciją suderint jau gali būti problematiška. Nežinau, kaip tai būtų efektyvu, bet šio tipo antenas aš jau bandyčiau naudoti tos pačios poliarizacijos, taip pagerinant jos estetinį vaizdą, bei palengvinant geriausios pozicijos paiešką. Įdomu, kaip tai atsilieptų interneto greičiui.

AMOS antena

Čia to pačio serbo Dragoslav Dobričić kūrinys. Realiai tai labai nesunkiai pagaminama ir gana geras charakteristikas turinti antena. Man ji netiks dėl gana plataus kryptingumo, ji labiau tiktų Wi-Fi signalo skleidimui, jei routeris stovėtų prie lauko sienos, bet čia ją pateikiu, bendram supratimui, kaip su atrodo paprasčiausia, minimaliai palankstyta  vielute galima pasiekti 12-14 dB stiprinimą.

„Dvigubas ar trigubas kvadratas“

Šios antenos tipas – rėminė.

Kuo daugiau kvadratų, tuo didesnis stiprinimas, trigubo kvadrato stiprinimas pagal programą apskaičiuotas 9,3dB. Ji labai jautri netikslumams, tad elementų didinimas, gali ne padidinti, bet netgi sumažinti stiprinimą, todėl retai gaminama daugiau nei trijų kvadratų, o tarp norinčių gamintis savarankiškai, ši antenas mažiau populiari. Vis tik „BiQuad“ tipo antenų gamyba paprastesnė, o stiprinimas labai panašus.

Yagi-Uda (Banginis kanalas, Rus. – Волновой канал) antena

Tai buvo turbūt labiausiai paplitusi antenų rūšis metrinių TV bangų priėmimui. Joje pagrindinis yra tik vienas strypas, prie kurio pajungtas kabelis – taip vadinamas aktyvusis vibratorius. Antena tik iš vieno vibratoriaus jau veikianti, ją nesudėtinga apskaičiuoti norimam dažniui, nes jos ilgis, tai pusė bangos ilgio. Norint antenai suteikti kryptingumo ir padidinti stiprinimą iš galo, iš kur norima sumažinti stiprinimą dedamas ilgesnis strypas – reflektorius, o iš tos pusės, iš kurios norima sustiprinti signalą dedami vis mažėjantys strypai – pasyvūs vibratoriai – direktoriai. Vibratorių tarpusavyje sujungti nereikia. Šių dydį ir atstumus, jau reikėtų apskaičiuoti norimam signalui, jis svarbus, nes nors pasyvūs vibratoriai ir nesujungti su aktyviuoju, bet jų pagalba sukuriamas rezonansas leidžiantis stipriai padidinti pradinio signalo stiprumą.

Ankščiau buvau pesimistiškai nusiteikęs šių antenų tipui, gal dėl nesėkmingo bandymo pasigaminti tokią TV anteną praeityje, bet tuomet neskyriau pakankamai dėmesio suderinimo kilpai ir laidą jungiau tiesiai prie antenos. Su programa sumodeliavęs anteną iš 22 vibratorių vienam pasirinktam dažniui, gavau gana įspūdingą 18 Db stiprinimą, tad jos nurašinėti, kaip prastai stiprinančios nederėtų. su 7 vibratoriais tokio tipo antena realu pasiekti 8dB-10dB stiprinimą. Dar kartą žvilgtelėjau į Aliexpres, ir ten pilna antenų ir apimančių visus 4G dažnių ruožus (kai Yagi antenos yra pakankamai siauro diapozono antenos, ir norint platesnio diapozono, teisingiau rinktis logoperiodines antenas) ir 17 vibratorių stiprinančių iki 25Db (kai 22 vibratorių gali stiprinti tik iki 18Db), tad čia perki katę maiše ir neaišku kokiam dažniui skirtą. Neradau nei vieno pasiūlymo su antenos charakteristikų kreive. Nesakau, kad Kiniečiai blogai gamina, ne, bet ten labai daug pardavėjų norinčių užsidirbti daug, ir net nesuprantančių, ką pardavinėja, kad tik pelną neštų. Apsiskaičiuoti tokių antenų matmenis galima su androidine programėle naudingų nuorodų saraše.

Logoperiodinės antenos

Jos labai panašios į Yagi tipo antenas, bet iš esmės skiriasi labai stipriai. Būtent tokio tipo aš esu nusipirkęs ir naudoju dabar. Jų skirtumas nuo yagi, kad naudojamas ne vienas kotas, kaip Yagi tipo antenose, bet du kotai, ir iš vieno koto vibratorius išlindęs tik į vieną pusę, į kitą pusę tokio pat ilgio vibratorius išlindęs iš kito koto. Man jos patinka, nes apima tikrai platų dažnių diapozoną, tad su viena antena gali priimti visus mobilaus ryšio naudojamus dažnius. Neblogi stiprinimo duomenys, maniškės stiprina iki 11,5 dB, o tai tikrai didelis stiprinimas. Aišku galima iškart nusipirkti 18 dB panelinę-sektorinę anteną ir tokio ryšio kokybe būt patenkintam daug ilgiau, bet palyginkit kainų skirtumą, kur ~40€ ir kur ~190€. Kaip minėjau, savo antenomis esu patenkintas, kaip pirmas pirkinys, tai labai geras pasirinkimas, tik kai konkrečiai žinai, ko toliau nori, tuomet gali rinktis konkrečiam dažniui pritaikytas bet didesnį stiprinimą turinčias. Vis tik, norint didesnio stiprinimo, manau, kad vertėtų rinktis kito tipo antenas.

Kas liečia savadarbes antenas, aš nemanau, kad tai geras pasirinkimas. Mano nuomone čia labai nesunku nukrypti nuo užduotų matmenų, tad kad pavyks pasigaminti kokybišką tokio tipo anteną savarankiškai, abejoju.

Cantennator – Yagi antena iš diskų

Rusiškai turbūt bus vadinama blogerio „KREOSAN“ vardu, jo video žemiau, nors dar dažnai sutinkama pavadinimais „Wi-Fi пушка“, „Wi-Fi Gun“. Patiko dėl pakankamai nesudėtingo antenos surinkimo. Antena turėtų būti pakankamai didelio stiprinimo. Tolimesnis žiedų skaičiaus didinimas pakankamai nesudėtingas, nes jų dydžiai ir atstumai identiški, kas nesunkiai leidžia padidinti jų skaičių, tuo pačiu didinant stiprinimą ir kryptingumą. Gaminant, kas liečia matmenų atitikimą brėžiniams, sudėtingiausia turėtų būti iškirpti taisyklingus apskritimus, o atstumus tarp diskų išlaikyti tikslių matmenų turėtų būti nesudėtinga, kas leidžia tikėtis pagaminti savadarbę anteną su realiu stiprinimu artimu teoriniam. Šiai akimirkai tai mano akimis žiūrint, vienas patrauklesnių variantų.

Kas dėl stiprinimo, tai kai kalba eina apie tokias 7 plokštelių antenas, tai jų stiprinimas turėtų būti kažkas apie 11dB ir su tokio stiprinimo antena signalą gaudo geriau už panašaus stiprinimo kitas antenas, kas rodo galimybę namų sąlygomis pasigaminti gana tiksliai matmenis atitinkantį produktą iš čia ir panašu, kad ir stiprinimą artimą deklaruojamam galima pasiekti, kai kito tipo antenose nukrypstama nuo užduotų matmenų ir realus tų antenų stiprinimas gaunasi prastesnis. Kas dėl 11dB, tai stiprinimas gana nedidelis, mano poreikiams per mažas, bet plokštelių gana nesunkiai galima sudėti gerokai daugiau ir taip tikėtina neblogai padidinti tokių antenų stiprinimą. Yagi tipo antena su 22 vibratoriais gali pasiekti gana įspūdingą 18dB stiprinimą, norėtųsi tikėti, kad ir su šia antena galima pasiekti kažką panašaus, o tai jau būtų gana rimtas stiprinimas, todėl ši antena iš savadarbių šiai akimirkai viena iš rimtesnių kandidačių.

Cantennator (Rus. Спиральная антенна)

Dar vienas lengvai pagaminamos antenos variantas. Antena pagaminta ant storo vamzdžio užsukant kabelį. Kuo daugiau vijų suksi, tuo didesnis stiprinimas. 7 vijų užtenka, kad antenos stiprinimas siektų 10 dB, bet vėliau  decibelai kyla lėčiau. Su kalkuliatoriumi primečiau, kad pav. Tele 2, dažniui, prie kurio dabar esu pasijungęs – 1800MHz reikėtų 133mm diametro plastikinio vamzdžio, ant kurio būtų vyniojama vielutė. Gaminant svarbiausia surasti tinkamo diametro vamzdį ir išlaikyti vienodą atstumą tarp vyniojamų vielučių, bei nenukrypti nuo kitų matmenų. Radau parduodamas šias antenas Lietuvoje, vienos antenos kaina virš 60€, MIMO varianto susidedančio iš dviejų tokių antenų – virš 130€. Jei jau pirkti, tai jei nedidelio stiprinimo, aš mieliau rinkčiausi gerokai pigesnę logoperiodinę, o jei didesnio  – parabolę. Kaina skirsis neženkliai, bet stiprinimo charakteristikos garantuotos. Ne veltui profesionalūs montuotojai dažniau paraboles stato, rūpesčių vėliau mažiau. Panelinės irgi neblogos, bet tiek logoperiodinė, tiek parabolinė panašių charakteristikų greičiausiai bus pigesnis pasirinkimas. Bet kai kalba eina apie savadarbę anteną, tai mano nuomone, ši antena – vienas iš patraukliausių variantų.

Antena iš „skarbonkės“

Seniau teko girdėti, jog labai populiari, nesudėtingai iš Pringles  dėžutės pagaminama visai neblogų charakteristikų Wi-Fi antena. Jos esmė, skarbonkės pagal skaičiuoklę apskaičiuotoje vietoje įkišamas konkrečiai radijo bangai apskaičiuotas strypelis. Strypas iš tikrųjų yra pati paprasčiausia visakryptė antena su neįpatingomis stiprinimo charakteristikomis iki 2.15 dB, bet kai jis įdedamas į skarbonkę, iš tokios antenos jau galima tikėtis 4-6 dB ar net 9 dB siekiančio stiprinimo, bet tai jau tokios antenos riba. Iš kitos pusės, prieš skarbonkę pastačius pleišto formos ruporių galima pasiekti labai didelio stiprinimo, bet tai jau kito tipo antena. Čia nėra būdo, kaip kad Yagi tipo antenose didinti vibratorių kiekį. Beje, yotube teko matyti eksperimentų, kai į metalizuotą skarbonkę įkiša Cantennator tipo anteną ir teigia, kad tokiu būdu pagerina pastarosios charakteristikas. Beje, akivaizdu kad ją labai nesunkiai galima padaryti tikra MIMO antena, tereikėtų antrą „adatą“ įsmeigti nutolusią 90° kampu nuo pirmosios. Lygiai taip pat, kaip ir Cantennator atveju. Ir konkrečiai šiuo atveju, būtų tikrai dvi atskiros antenos su vienu bendru reflektoriumi, kai Cantennator atveju antena būtų ta pati, tik signalo nuėmimo/skleidimo vietos kitos, ten nuėmimui  kaip ir įtakos neturėtų būti, bet siuntimas jau gali įtakoti kito modemo darbą, o šiuo atveju, antenos stovi statmenai viena kitai, tad net ir siuntimas kitą anteną įtakoti turėtų minimaliai.

Ruporinė antena (Rus. Рупорная антенна, Angl. Horn antenna)

Tai dar vienas antenų porūšis. Iš esmės tai pleišto formos ruporius sukoncentruojantis signalą į centrą užsibaigiantį antena, kažkas panašaus į anteną skarbonkėje. Aš čia matau kažko bendro su parabolinėmis antenomis. Ten signalai irgi koncentruojami į vieną tašką, tik parabolinėse antenose koncentracija vyksta į prieš parabolę esantį tašką, o ruporiuje – už jo. O ir stiprinimo galima pasiekti gana panašaus, labai priklauso nuo to, kokio dydžio ruporių statysim. Būtent su tokio tipo antena 1964m buvo atrasta kosminių mikrobangų radiacija (antenos nuotrauką įmetu). Bet ir minusą matau panašų, kaip ir parabolės atveju, tai didelės vėjo apkrovos.

Panelinės antenos

Pagal technines charakteristikas būna ir visai gerų parametrų antenų. Pavyzdžiui jūsų telefonuose sumontuotos būtent šio tipo antenos, ir būdamos labai mažos, jos pakankamai kokybiškai gaudo signalą. Vis tik, tokių antenų charakteristikų žvilgtelėjęs į anteną neįvertinsi. Tai ant tekstolito rūgštimi išdeginti antenos atvaizdai, kurių raštų begalė ir sunku suprasti, koks raštas kaip veikia, tuo labiau, kad jie paslėpti gražiame korpuse. Aš tokių antenų prisibijau, nes gali užsirauti ant kokio kiniečio, kur deklaruotas 28 dB stiprinimas, o realiai ir 3 dB nestiprins. Na jei pirksit rimtoje parduotuvėje tai viskas tvarkoje, bet čia straipsnis vis tik apie savadarbes antenas. Beje, kalbant apie panelines savadarbes, tai užkliuvo vienas youtuberis, kuris pasigamino visai neblogų parametrų panelinę anteną (kaip tik jo antena tarp paveiksliukų) ir vėliau panašių parametrų Cantennator – Yagi anteną iš diskų ir pastaroji užtikrino stabilesnį stiprinimą. Aš pagal tai darau išvadą, kad gaminant panelinę anteną namų sąlygomis yra didesnė tikimybė nukrypti nuo užduotų matmenų, tad savadarbės panelinės antenos charakteristikos gali būti ir ženkliai prastesnės nei gamyklinės, nors androidinėje programoje mačiau pakankamai nesunkiai pagaminamos panelinės antenos variantą su visai neblogomis charakteristikomis. Aš šiai dienai nuo panelinių susilaikau, ateityje gal ką ir daugiau apie jas parašysiu. Jei vis tik pirkti, tai visai neblogos antenos, tik jas pirkite rimtose tuo besispecializuojančiose parduotuvėse. Tarp paveiksliukų įmečiau ir kelias panelines su standartiniu „4G“ užrašu būdingu kinietiškoms antenoms, kurių parametrais jokiu būdu nepasitikėčiau, ir jei parduotuvėje aptikote tokias, toje parduotuvėje nepirkit jokių, nes pardavėjai nesupranta ką parduoda, ir savo parduodamos produkcijos aprašyme atkartoja tuos pačius iš piršto laužtus, kad ir 88 dB.

Parabolinės antenos

Norintiems aukščiausio stiprinimo vis tik, teks rinktis tarp gamyklinių antenų ir konkrečiai – parabolinių. Realiai tik jas mačiau su stiprinimu siekiančiu 27 dB (nežiūrėkite į delną telpančias kinietiškas, ant kurių ir 88 dB gali būti užrašyti, kai realiai iš jų tikėčiausi 6dB-8dB stiprinimo 🙂). Bėda, kad jų kaina paprastai ne mažesnė nei 100€, nors šiuo atveju būna MIMO įdiegtas vienoje antenoje. Aš esu nusiteikęs, arba gaminti siaurakryptę anteną, siauradažnę maždaug 14dB-18dB stiprinimo, pagal vieną iš aukščiau nurodytų variantų, arba greičiausiai perku parabolinę. Parabolinių būna įvairių, kad ir su palydovinei televizijai naudojamomis lėkštėmis, vis tik, palydovinės lėkštės variantas man nelabai patinka, nes didelio stiprinimo antena turi būti labai gerai pritvirtinta prie namo konstrukcijų, kad vėjas jos nepajudintų (2°-3° laipsniai į šoną ir antena „akla“), o kadangi ji vienalytė, vėjo apkrova bus labai didelė. Aš prie namo konstrukcijų nieko tvirtinti nenoriu, tad mano pasirinkimas kristų į anteną su tinkleline parabole.

Konsultacija su specialistu

Apsilankiau parduotuvėje „Erksa“ Vilniuje. Ten jau senokai dirba specialistas, kurio kompetencija šioje srityje neabejoju. Aišku, tai pirmoje eilėje pardavėjas, bet turintis daugiametę patirtį šioje srityje, ir pamenu kažkada, gal prieš 10 metų, draugas klausė patarimo TV antenos išsirinkime, tai kai nuėjome, nieko nenutuokiantį bandžiau primesti :), tai konsultavo teisingai, paliko labai gerą įspūdį, todėl šį kartą važiavau tiesei ten ir iškart ėjau prie reikalo. Išdėsčiau kokia situacija ir paklausiau, ką rekomenduotų. Pasiūlė iš esmės tik dviejų tipų antenas, man iki tol nežinomas sektorines antenas 18dB stiprinimo. Tai kažkoks panelinių antenų porūšis, kaip minėjo, būtent tokios, tik šiek tiek didesnės, statomos ryšio tiekėjų bokštuose. Kaina rodyto modelio netoli 190€. Ir antras antenų tipas, kurias rekomendavo, tai parabolinės, kaip minėjo tai pigesnis variantas, pasiūlė vieną ne MIMO standarto anteną mano pageidaujamam dažniui, 21dB stiprinimo už ~75€. Sakau, kad komplektas man tuomet kainuos ~150€, į tai atsakė, kad tai bet kokiu atveju pigiau nei pirmesnis sektorinės antenos variantas ir dar pigiau, nei  parabolinė MIMO standarto viename komplekte. Na ką, kaip už panelinę 75€, tai visai nebloga kaina, bet mokėti 150€ kaip tais vis dar nepasiruošęs :). Tai dar kartą motyvavo pabandyti kažką pasigaminti pačiam. Apsilankysiu kitą kartą, kai nieko nesigaus :). Taigi, šiuo momentu pasitvirtino, mano primestas stiprinimo poreikis. Aukštumų, su 27 dB siekti nereikia, realiai turėtų užtekti 18dB stiprinimo, atmeskim pardavėjo apsidraudimo „на всякие пожарные“ 2dB – 4dB ir turim 14dB-16dB stiprinimo antenos poreikį.

Paklausiau dėl MIMO, ar jo nuomone verta eksploatuoti modemą su viena antena. Atsakė kad jo nuomone ne, nes taip modemas netenka, neužfiksavau kokį skaičių sakė, lygtais apie 20% greičio. Tuo jis patvirtino mano įsitikinimus :).

Paklausiau dėl kitų antenų tipų, nes pasirinkime turėjo jų nemažai. Atsakė, kad iš realiai veikiančių, mano poreikius atitinkančių kitų variantų siūlyti nenorėtų. Pavyzdžiui Yagi-Uda tipo antenos pagal charakteristikas kaip ir turėtų tenkinti, bet kiek teko jų bandyti gyvai, tai paprastai lūkesčių jos nepateisina. Šis patarimas turėtų būti naudingas mąstantiems kokio tipo anteną pasirinkti savarankiškai gamybai. Kiek aš turėjau patirties su Yagi-Udo tipo TV antenomis, tai kai pačiupinėjau logoperiodines, į Yagi net žiūrėt nenorėjau, todėl ir internetui pirmas antenas kai pirkau, rinkausi tik pasitvirtinusias logoperiodines. Vis tik, kai kalba eina apie didesnį stiprinimą, ir logoperidinės eina ant atsarginių suolelio :(.

Atkreipiau dėmesį, kad vitrinoje nebuvo tokių antenų, kaip Cantennator – spiralinės, ar Cantennator – Yagi antenos iš diskų. Nusivyliau, nes šiam momentui konkrečiai tokias nusižiūrėjau savadarbei gamybai, o būtų visai įdomu paklausyti atsiliepimų apie jas iš gerokai daugiau antenų rankose turėjusio žmogaus. Yootuberiai vieną anteną pasigaminę ir neturintys galimybės su kuo ją palyginti nekelia pasitikėjimo, jiems akivaizdu, kad savos gamybos pati geriausia :).

Vėliau paklausiau dėl poliarizacijos, ar teisingai dedu antenas, vieną vertikaliai, kitą horizontaliai. Atsakė kad ne, teisinga poliarizacija yra įstrižai, todėl net kelis komplektus taip jau sumontuotus siūlo. Į klausimą, kokio galima tikėtis stiprumo praradimo, dėl neteisingos poliarizacijos, atsakė kad nedidelio, gal 1 dB gal 2dB neturėtų būt daugiau.

Paklausiau dėl kabelių, tai patvirtino, kad ryšio antenoms naudojami tik 50Ω kabeliai, 75Ω kabeliai tik televizijai ar mėgėjams. Vis tik, jei pirkčiau anteną, tektų įsigyti ir ar tai 15€ ar tai 25€ kainuojantį 5m, 10m ar 15m kabelį. Sakau, kad man maksimum 3m reikėtų, gal teisingiau užsispausti tokio ilgio kokio reikia, juk kabeliai turi varžą ir prarandama antenų duodama nauda ir čia man atrodo vėl prabilo pardavėjas, aiškinantis, kad per tuos porą metrų nuostolių beveik nebus :). Vis tik, internete ne kartą teko sutikti variantus, kai modemus montuoja prie pat antenų, kad aukštadažnio kabelio būtų kuo mažiau, tolimesnį atstumą duomenis paleidžiant tinklo kabeliu. Nors čia gali būti, kad taupoma ant brangaus kabelio. Bet kokiu atveju, kabelis nuostolius neša, ir per youtube teko matyti video, kaip vienas žmogus skundėsi, jog anteną kėlė aukščiau, bet vietoje geresnio signalo, gavo prastesnį, nes ilgesnis kabelis „suvalgė“ daugiau, nei aukščiau iškelta antena davė. Tarp kitko, kabelis aišku ne ryšio, o televizinis buvo – 75Ω :). Na, dėl kabelio daugiau nesigilinau, nusprendžiau, kai prireiks, šiuo reikalu kreipsiuosi į Lemona, turiu įtarimą bus pigiau :).

Dar užkliuvo teiginys, kad naujesnio tipo modemai dirbdami MIMO standartu sugeba net skirtingais dažniais dirbti kiekvienas modemas su savo MIMO antena atskirai pasirinkdamas tą dažnį, kuris tuo momentu yra mažiau apkrautas, tad šiuo atveju laimi plačiadažnių antenų turėtojai, ir aišku reikia palikti galimybę modemui pačiam parinkinėti dažnius, paliekant dažnių pasirinkimą ant „auto“, nes pasirinkus konkretų vieną dažnį, modemas jau nešokinės tarp dažnių. Šiaip tai nors tai ir patvirtinimo iš kitų šaltinių reikalaujanti info, man nuojauta kažkaip linksta, jog gali būti ir tiesa, nes kaip tik modemą nustatau ant fiksuoto dažnio, toks jausmas, kad internetas ilgainiui vaikšto lėčiau, nei ant auto režimo, nors kiek kartų tikrinau, kokiu dažniu veikia, pagrinde rodo tą patį bokštą ir tą patį dažnį. Iš kitos pusės, jei kiekvienas modemas dirbantis su atskira antena gali kaitalioti dažnius, tai pilnai tikėtina, kad maršrutizatorius rodo tik vieno modemo informaciją. Na čia tai įdomi info, tikrai būtų įdomu šiuo klausimu išgirst daugiau informacijos.

Naudingos nuorodos

 

Protingas namas

Kai pradėjau namo statybas, norėjau savo namą padaryti ir protingesniu, arba kitaip pasakius įdiegti „namo automatizavimo sistemą“. Tuo metu rinkoje siūlomų „Protingo namo“ išbaigtų sistemų kaina buvo neadekvati, pradiniai komplektai su minimaliomis valdymo galimybėmis buvo siūlomi už maždaug 10`000,00 Lt. Palyginimui, mano geoterminis šilumos siurblys kainavo maždaug dvigubai pigiau.

Statybas pradėjau su mažesniu biudžetu, nei kainavo tokio dydžio namo statyba, net ir įvertinus banko paskolą, tad daug ką stengiausi padaryti savom rankomis ir taip atpiginti statybas, bei kai reikėdavo rinktis medžiagas ar įrenginius, kaina užėmė vieną pagrindinių vaidmenų pasirinkime. Aišku, nesirinkau visko kas pigiausia, ką beje matote ir patys, skaitydami mano blogą, bet tikrai mano name nieko nerasite nepagrįstai brangaus. Taigi, ir „Protingo namo sistema“ su tuometinėmis jos kainomis pateko į per brangių sprendimų kategoriją.

Vis tik neketinau visko palikti be jokio automatizavimo. Jau tada planavau signalizaciją išnaudoti ir tam tikrų elektros linijų atjungimui, kai išeinant iš namų įjungi signalizaciją, o signalizaciją atjungus, elektros linijų įjungimui. Taigi, dėl palikto įjungto lygintuvo išvažiavus atostogauti pergyventi  nebūtų reikėję :). Beje, ELDES produkcija, vertinant atsinaujinusį prekių asortimentą šiuo metu irgi tapo patrauklesne, Tuo labiau, kad ji palaiko tiek laidinius tiek ir belaidžius įrangos valdymo variantus. Taipogi atkreiptinas dėmesys, kad valdymo serveriai randasi Lietuvoje, tad valdomos įrangos atsako laikas pakankamai geras ir kas svarbiausia, įranga pakankamai aukšto patikimumo lygio. Vis tik, specializuojasi apsaugos sistemose.

Atsižvelgdamas į tai, namuose visą elektros instaliaciją atlikau standartiškai, nepravedžiau nei vieno tinklo laido prie šviesos jungiklių. Nesant namuose, nereikalingų elektros linijų atjungimas būtų vykdomas  iš elektros automatukų esančios dėžės, ten sumontuotų relių pagalba valdomų signalizacijos.

Vis tik, progresas namo automatizavimo sistemų srityje, per šį gana trumpa laikotarpį, vyko labai intensyviai. Šios srities produktus pradėjo siūlyti ir masiškai produkciją gaminančios įmonės, tad šį prekė iš prabangos prekių segmento nusileido į kasdieninių prekių segmentą. Mano ankstesnės mintys apie namo automatizavimo patikėjimą signalizacijai pasikeitė. Nusprendžiau, kad laikas patobulinti savo viziją šiuo klausimu.

Pirma mintis buvo, pasitelkti „aviete“ (RASPBERRY PI), kaip rekomendavo Egyras, kurio namo automatizavimo „avietės“ pagalbą rezultatą galime pamatyti čia. Taigi, nusipirkau „avietę“, suinstaliavau „Openhab 2“, kaip buvau pamokytas padaryti ir… tuo viskas ir baigėsi. Supratau, kad norint pajudėti bent kiek toliau, privalau lysti į visokius manualus ir kokiam pusmečiui pamiršti visą kitą. Manęs tokia idėja nežavėjo, tuo labiau, kad kaip tik tuo momentu išgirdau apie „Mi Home“ Xiaomi firmos siūlomus protingo namo sprendimus.

Kurį laiką pasvarsčiau, ar nevertėtų užmesti avietės varianto ir pereiti prie „Mi Home“ varianto, bet kai aptikau, kad į avietę įstačius USB ZigBee modulį, avietė gali puikiausiai susidraugauti su visa, jau įdiegta „Mi Home“ protingo namo įranga, nusprendžiau nelaukti ir iškart užsisakiau išbaigto produkto elementų. Vėliau sužinojau, kad net paildomo USB modulio pirkti nereikia, nes Mi Home Gatawėjus leidžia prie jo prisijungti ir valdyti prie jo pajungtą įrangą tiesiogiai iš pavyzdžiui kompiuterio su įdiegtais Windowsais.

Norėčiau visus susidomėjusius „Mi Home“ produkcija perspėti, kad atkreiptų dėmesį į regionus, kuriems skirta produkcija. Kadangi jau galima įsigyti ir Lietuvai skirtos produkcijos. Lietuvos rinkai skirtų prietaisų kiekiui padidėjus iki tenkinančių vos ne visus poreikius, siūlyčiau neeksperimentuoti su įranga skirta tik Kinijos regionui. Tuomet išvengsite „darbščiųjų rankų“ poreikio, bei užblokavimo problemų, su kuriomis man teko susidurti, žemiau aprašytoje situacijoje eksploatuojant vaizdo kamerą. Lietuvos rinkai skirta produkcija bus su Lietuviškoms rozetėms tinkamais kištukais. Realų tokio gatawėjaus pavyzdį apžiūrėti galėsite pavyzdžiui Topo Centro, Kilobaito, senukų, bei kitose parduotuvėse. Dasipirkti trūkstamos įrangos galėsite ir iš AliEkspreso. Palaikomos įrangos sąrašą rasite „Mi Home“ aplikacijoje pasirinkę Lietuvos regioną.

Beje, čia norėčiau truputį stabtelėti ir pakalbėti apie tam tikrus su protingu namu susijusius dalykus. Į protingo namo įvairius standartus dabar nesigilinkim, nesu aš visų standartų žinovas, be to gana nemažai apie juos aprašė čia. Pereikim prie svarbiausio. Protingo namo sistemą turi sudaryti smegenys – pakankamai nedidelio galingumo kompiuteris kai kur vadinamas valdikliu, įvairūs davikliai ir relės (visokios protingos rozetės, šviesos jungikliai). Ryšys tarp kompiuterio, daviklių ir relių gali būti organizuojamas laidais arba radijo bangomis.

Radijo bangos bute, tai dar vienas radiacijos šaltinis, tad visai logiška būtų vengti dar vieno radiacijos šaltinio, be to, visuomet laidinis ryšys bus patikimesnis už belaidį. Bet jei viską darysite laidų pagalba, tai iki pagrindinio valdiklio reikia nutiesti begalę laidų ir jei tik pradėjote protingo namo įrengimą, neapsigaukite su mažu pradinių laidų skaičiumi, su laiku bus noras automatizuoti didesnį namo elementų kiekį ir laidų kiekis tik didės. Čia man labai patiko „Darau Blė“ pasidalinta patirtis apie laidų raizgalynes, kai pradžiai žinai kokio rezultato nori, bet dar nesugalvoji, kaip tai turi būti padaryta. Pradžiai viską susimetė į tam pasidarytas lentynėles, bet paskui pamatęs, kokia betvarkė gaunasi, viską pritvirtino be jokių lentynėlių ant sienos su DIN bėgeliais. Kai žiūri, tai tarsi elektros skydinė pritvirtinta ant sienos. Man patiko :).

 

 

Bet kokiu atveju, jei planuosite sau laidinę sistemą, tai kažkas panašaus bus ir Jūsų namuose. Elektros rozetėms tiekiamą srove, mano supratimu teisingiau nutraukinėti dar saugiklių dėžutėje, relių pagalba, nei protingomis rozetėmis galiniuose taškuose, tad kažkas panašaus „auginama“ ir mano skydinėje, nors aišku, pakolkas bent jau ne tokiais kiekiais. Be to, kadangi dalį ryšio perduodu belaidžiam „ZiBee“, tai patraukliau elektros tiekimą nutraukinėti ne saugiklių dėžutėje, o arčiau elektros vartotojų, tad mažėja saugiklių dėžutės apkrova.

Kas liečia „Mi Home“ sistemą, tai čia belaidis ryšys užtikrinamas tiek Wi-Fi pagalba, tiek ir ZigBee, tiek Bluetooth. Kas liečia Wi-Fi tai radiacijos padidėjimas patalpose bus vienareikšmiškai didelis. Bluetooth žiūrisi šiek tiek patraukliau, bet tai vis tiek mano supratimu pakankamai daug radiacijos skleidžiantis standartas, o vat ZigBee visai kas kita. ZigBee standartu dirbantis daviklis, su labai maža baterija sugeba išdirbti iki 2 metų, tai apie kokią spinduliuotę galima būtų kalbėti? Įtariu, spinduliuotė bus net mažesnė, nei gaunate iš kaimynų.

Dar vienas niuansas kalbant apie Wi-Fi ryšį, tai kad dauguma įprastų namų maršrutizatorių palaiko ne daugiau kaip 30 vienu metu prijungtų įrenginių. Taip yra ir daugiau palaikančių, pavyzdžiui žiūrėjau Xiaomi maršrutizatoriaus aprašymą, tai ten buvo nurodytas net 128 palaikomų Wi-Fi įrenginių skaičius, bet kalbėkime apie dažniausiai pasitaikančią situaciją. Taigi, kai kiekvienam davikliui naudosime po Wi-Fi ryšio adapterį, nesvarbu, kad komentaruose akcentuojamas mažas tokių prietaisų spinduliuojamas galingumas, labai greitai užpildysime maršrutizatoriaus palaikomų įrenginių kiekį ir teks įsigyti antrą ar jau ir trečią, daug spinduliuotės skleidžiantį Wi-Fi įrenginį – maršrutizatorių, taip, kad net ir tuo atveju, kai patys prie daviklių montuojami ryšio moduliai spinduliuoja nedidelį kiekį radiacijos, vis tiek tenka susidurti su spinduliuotės didinimu dėl bevielių ryšio taškų didinimo. ZigBee atveju, gatawėjus taip pat palaiko ribotą kiekį įrangos, lygtais iki 36 vnt., bet jis vienintelis bendrauja su maršrutizatoriumi naudodamas Wi-Fi ryšį, greičiausiai tokio pat galingumo, kaip ir Wi-Fi daviklių atveju, tad mano supratimu ZigBee bendra radiacija turėtų būti be konkurencijos mažesnė. Be to, kompiuterinis duomenų tinklas paliekamas kompiuteriams, o namų automatizavimui naudojamas specialiai tam sukurtas ryšys.

Kai toks mažas radijo ryšio galingumas, gali kilti abejonių dėl ryšio stabilumo, kad prietaisų veikimas bus nepatikimas. Kadangi šią sistemą naudoju jau keli mėnesiai, galiu pasakyti, kad ji dirba tikrai stabiliai. Gal kariniams tikslams ryšio patikimumas ir būtų per mažas, bet buitinėms reikmėms, sistemos patikimumas tikrai pakankamas.

Dar grįžtant prie aukščiau nuotraukose matomų laidų raizgalynės, tai kiek aš įžiūriu, didžiąją dalį sienos užima relės, o jos ir belaidės sistemos atveju turės būti. Su belaide sistema mes išvengsime tik laidų iki daviklių. Be to, vienoje vietoje koncentruoti reles patogu, kai relės su valdikliu jungiamos laidų pagalba, o kai jos jungiamos belaidžiu ryšiu, pakankamai patogu jas išmėtyti arčiau junginėjamų taškų, taip sumažinant laidyno poreikį.

„Mi Home“ pliusas tame, jog ši įranga gali būti įdiegta bet kuriame jau seniai pastatytame name, išskyrus šviesos jungikliams reikia kvadratinių montažinių dėžučių, kurias patogiausia įsirengti darant vidaus apdailą, bet ir tai mano nuomone ne problema.

Vis tik, „Mi Home“ nepavyks pajungti prie rekuperatoriaus ir šilumos siurblio per ModBus jungtį, tad šių prietaisų nustatymus iš vieningos sistemos valdyti nepavyks. Tam vis tik reikės pasitelkti avietę, tad jos neapleisiu, tik gilinimąsi į ją nukeliu vėlesniems laikams. Ir nurodytų prietaisų įjungimą ir išjungimą, galima patikėti „Mi Home“ sistemai, bet kaitalioti darbo režimų iš vienos programos nepavyks.

Štai kodėl taip svarbu, kad visa protingo namo sistema būtų pilnai suderinama tarpusavyje, kas šiai dienai reiškia, kad visi protingo namo elementai turi būti vieno gamintojo. Kai turi 10 skirtingų gamintojų ir standartų protingo namo sistemos dalių, tai visoms joms valdyti reikia ir 10 skirtingų programėlių, kas labai apsunkina tokios sistemos valdymą, be to, kai tos sistemos tarpusavyje nedera, gaunasi, kad kiekvieno įrenginio valdymui turi statyti su konkrečia sistema suderinamus daviklius, nesvarbu, kad abosoliučiai toks pats daviklis jau stovi šalimais, bet jis suderinamas su kita sistema. O dabar, pasistatei svetainėje termometrą, ir pagal jo temperatūrą gali būti reguliuojamas ir ŠS ir rekuperatorius ir žaliuzės ir bet kas, ką dar sugalvosit. Visam šiam valdymui užtenka vieno daviklio, ir nereikia atskirai termometro statyti pajungiamo prie ŠS, ar atskiro prie rekuperatoriaus.

Kaip minėjau, mano ŠS, signalizacija ir rekuperatorius valdomi per ModBus jungtį ir tiesiogiai prie mano diegiamos „Mi Home“ protingo namo sistemos neprijungiami ir pilnai valdyti jų negalima, bet tai nereiškia, kad jų negalima integruoti į „Mi Home“ sistemą. ŠS turi du jungiklius, kuriais galima valdyti šildymo ir karšto vandens ruošimo įjungimą, vat šiuos jungiklius valdant su „Mi Home“ razetėmis per reles, vadovaujantis bet kurioje patalpoje esančiu šios protingo namo sistemos termometru galima minimaliai valdyti ŠS jį įjungiant ir išjungiant. Taip, į ŠS nustatymus neįlysite, bet jo pajungimas prie „Mi Home“ nėra sudėtingas.

Lygiai taip pat ir mano rekuperatorius, nors jis ir neturi integracijos į „Mi Home“ sistemą galimybės, bet pajungus jo “OVERRIDE“ (OVR) su „Mi Home“ razete per relę, bus galima per rekuperatoriaus meniu nustatytam laikotarpiui ir intensyvumui įjungti rekuperatorių kokioje nors patalpoje termometrui užfiksavus nustatytą temperatūrą ar drėgmę.

Taigi, daug prirašiau teorijos apie „Mi Home“ su  ZigBee belaidžio ryšio sistemos pasirinkimą, o dabar pereikim prie praktinės mano protingo namo dalies.

Vieni pirmūjų mano pirkinių be gatawėjaus, buvo termometrai. Juos pasirinkau matuojančius tepmperatūrą, oro drėgnumą ir slėgį, tikėdamasis, kad vieną patalpinus patalpų viduje, o kitą lauke, matydamas slėgių skirtumą galėsiu subalansuoti rekuperatorių. Deje, teko nusivilti. Rekuperatoriaus sukuriamas slėgių skirtumas per mažas, kad būtų fiksuojamas šių prietaisų. Koks slėgis rodomas lauke, toks ir patalpų viduje, nepriklausomai nuo to, kaip nustatinėju rekuperatorių. Bet šeip, atmosferos slėgio kitimus fiksuoja, taip, kad prietaisas veikia, bet realiai dabar tuos termometrus naudoju, tik temperatūros ir oro drėgmės monitoringui.

 

 

O šiaip, pradedant protingo namo diegimą, pirmiausiai reikia įsigyti pagrindinį valdiklį, šioje sistemoje vadinama „Gatawey“. Šiai dienai yra kelios jų versijos, viena iš jų suderinama su Apple protingo namo apsu, bet aš kaip nesu Apple produkcijos gerbėjas, apsiribojau antrąja gatawėjaus versija.

gatawey

Gatawey, kaip ir visi kiti į razetę kišami „Mi Home“ prietaisai yra su kiniško „AU“ standarto razetės kištuku. Konkrečiai gatwėjui pajungti įsigijau paviršinio montavimo razetę už ~4€.

 

 

 

Razetė kokybiška, bet vienu metu į ją gali būti įkišta tik du prietaisai. Tai sakyčiau visai neblogas sprendimas, bet vis tik brangus. Vizualiai įvertinus, razetės kontaktai atrodo pakankamai patikimai. Kitus razetės kištukus perdarinėjau atsižvelgdamas į šio žmogaus patarimus, tik kadangi 3D printerio neturiu, pirkau montuojamus kištukus ir juos perdarinėjau. Kas dėl kinietiškų perėjimų, tai jų kontaktai yra labai jau silpni, vienoje iš razečių kontaktas iš vis buvo nepatikimas, judinant razetę tai atsirasdavo tai dingdavo, taigi, kategoriškai rekomenduoju pagal galimybę jų vengti, o jungiant daugiau srovės naudojančius prietaisus kategoriškai jų nenaudoti.

 

 

 

 

 

 

Kaip matot, kontaktai visuose vos vos prisiliečia, taip kad apie didesnes sroves net nesvajokit.

Taigi, razetes perdarinėjau nurodyto youtube filmuko pagrindu:

 

 

Šiuo atveju elektrodai paimti iš vieno perėjimo razetės pilnaviduriai, o ant viršaus klijų pagalba pritvirtinau kito perėjimo plastmasine apsaugą. Įžeminimo kontaktą pradžioje galvojau nupjauti, bet vėliau pažiūrėjau, kad jis visai netrukdo įkišti kištuką į rozetę, o prietaiso viduje įžeminimo elektrodas neturi jokio kontakto su viduje esančia elektronika. Žemiau pamatysit išardyto prietaiso vaizdą.

 

 

Kitame variante prie pritaiso elektrodų tiesiogiai prilitavau elektros laidus, kuriuos vėliau su kitais laidais sujungiau kaladėlių pagalba. Įšėjimo L laidą prilitavau prie vieno iš perėjimo razečių tuščiavidurių elektrodų ir įkišau į prietaiso L skylę. N laido nejungiau, jį pasiskolinsim iš įėjimo kontakto, mums svarbu nutraukti tiktai L.

Čia tik keli razetės kontaktų perdarymo eksperimentai, bet esmę manau perduoda.

Taigi toliau šio jungiklio skerstuvės:

 

 

Šią razetę panaudojau apšvietimo junginėjimui. Pradžioje galvojau visas razetes taip perdarinėti, bet vargo išardant ją tikrai daug. Beardant, kaip vėliau pastebėjau, iš kontakto vietos išlaužiau diodą, nes jis išardžius razetę iškrito iš jos. Išlaužau, nes kaip matosi vienoje iš nuotraukų, diodas randasi prie pat krašto, ir užkišus peilį į plastmasių sujungimo vietą, bandant jas praskirti, buvo užkabintas ir išlaužtas. Diodui nieko nenutiko, įlitavus jį į tuščią vietą skirtą diodui, prietaisas veikė be priekaištų. Taigi, išlitavau visus elektrodus, vietoje jų prilitavau laidus, kuriuos vėliau jungiau kaladėlių pagalba. Išmontavau šoninį mygtuką, prie jų elektrodų prilitavau laidus, kuriuos planavau pajungti prie apšvietimo jungiklių (su spyruokle, kaip kad jungikliuose skirtuose skambučiams), bet viską sumontavus prietaisas veikė labai nestabiliai, kol galiausiai programa jį iš vis išmetė ir nepavyko jo pajungti prie sistemos. Kadangi prietaisas veikė gerai iki sumontuojant jį prie apšvietimo, supratau, kad tik jungiklio laidų prailginimas galėjo turėti įtakos. Taigi, atjungus trumpus laidelius prilituotus prie prietaiso jungiklio elektrodų prietaisas vėl pradėjo funkcionuoti teisingai. Taigi, priėmiau sprendimą laidelius užtrumpinti relės pagalba, o apšvietimo jungikliai valdo relę kuri ir perjunginėja prietaisą.

Taip pajungus apšvietimą, jis veikia be priekaištų. Po mygtuko nuspaudimo yra minimalus vėlavimas, kol šviesos įsijungs, trunkantis mažiau nei sekundę, tad naudotis netrukdantis, bet pastebimas. Taigi, šviesos veikia jungiklių pagalba standartiškai, bei galima jas valdyti protingo namo sistemos pagalba.

 

 

 

 

 

Kitoms lempoms, protingų razečių daugiau neardžiau, kaip sakiau, tai pakankamai daug vargo reikalaujanti procedūra, bei didelė rizika beardant išlaužyti detales. Vėliau užmačiau specialiai apšvietimui skirtą protingo namo relę, kurią manau tikslingiau būtų naudoti, pajungiant apšvietimą prie protingo namo sistemos. Tai gana naujas produktas, todėl ankščiau apie jį nebuvau girdėjęs. Su šiuo prietaisu daug paprasčiau pajungti apšvietimą ar kitus valdomus prietaisus, o jei jungiami du jungtukai, tai ir pigiau, be to, šį protingą jungiklį mato ir „Mi Home“ aps`sas nustatytas ant Lietuvos regiono. Vieną tokį pajungiau valdyti pirmojo aukšto padavimo ortakio elektrinį vožtuvą. Taigi, oro padavimas į pirmą aukštą pas mane automatizuotas ir valdomas per protingo namo sistemą. Užprogramuota, kad 23:30 val.  padavimas į pirmą aukštą nutraukiamas, o 7:00 vėl paleidžiamas, savaitgaliui laikus šiek tiek pavėlinant. Esant reikalui, programėlės pagalba ortakį valdau ir kitu laiku. Galite pažiūrėti išsamią šio prietaiso video apžvalgą rusų kalba.

Taip pat, noriu atkreipti dėmesį į tai, jog tas raudono laido kontaktų trumpiklis paduoda 220V į komutuojamą relių kontaktą. Jei mums reikia komutuoti kitas įtampas, tą laidelį paprasčiausiai reikia atjungti. Taigi, šį prietaisą su atjungtu trumpikliu, puikiausiai galima naudoti šilumos siurblio valdymui MiHome sistemos pagalba atjungiant/įjungiant šildymo ar karšto vandens boileryje ruošimą atsižvelgiant į MiHom temperatūros daviklių fiksuojamas temperatūras skirtinguose kambariuose ar kad ir į taimerį.

 

 

Nors šioje vietoje reikėtų stabtelėti, atkreipiant dėmesį, jog mano patirtis yra įdiegiant protingo namo produktus į jau įrengtas patalpas, kur yra įrengti jungikliai ir nėra noro jų keisti. Jei daromas pilnas remontas, arba įrenginėjamas naujai pastatytas butas ar namas, tai manyčiau daug teisingiau, jungikliams montuoti kiniškas montažines dėžutes ir į jas sumontuoti „Mi Home“ jungiklius. Relių pajungimo kontaktai matosi paveikslėlyje.

 

Originalūs „Mi Home“ jungikliai, be konkurencijos patrauklesni dėl to, kad tai ne vienas prietaisas, kaip kad mano atveju naudojami, tai ne tik relės nutraukiančios elektros grandinę, bet ir atskirai programiškai matomi jungikliai, kuriuos mano atveju reikia įsigyti atskirai. Šių razečių relės ir jungikliai yra du atskiri įrenginiai, kuriuos galima atskirti ir valdyti individualiai. Taigi, jei prie konkretaus „Mi Home“ jungiklio pajungėte svetainės lubų apšvietimą, atitinkamai jį sukonfiguravę appse, nuspaudę mygtuką jūs galite įjungti ne lubų apšvietimo, o pavyzdžiui koridoriaus ir/arba elektrinį virdulį pajungtą prie išmanios razetės, o svetainės lubų šviesą kontroliuosite su koridoriuje sumontuotu laidiniu ar belaidžiu jungikliu ar bet kuriuo kitu sistemoje esančiu mygtuku. Vieną ir tą pačią relę valdyti mes galime su neribotu kiekiu jungiklių. Taigi, originalus „Mi Home“ jungiklis, tai daug aukštesnio lygio įrenginys, nei mano aptarti ir naudojami. Mano atvejis tinka tik tuomet, kai nenorime keisti jungiklių, nors dabar galvoju, jog padariau klaidą. Jungiklius reikėjo keisti visus „Mi Home“ jungikliais, o ne žaisti su esančiais. Tam tereikėjo tik papildomai įsigyti kiniškų jungtukų montažinių dėžučių ir pačių jungiklių.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad galima įsigyti belaidžių jungiklių klijuojamų prie sienos, kurie visualiai atrodys identiškai įleidžiamiems į sieną laidais pajungtiems jungikliams.

Kalbant apie šiuos jungiklius reikėtų atkreipti dėmesį apie nulinio (angl. neutral, N) laido pajungimo galimybę. Jei iki jungiklio pravestų laido gyslų pakanka, visuomet rekomenduočiau įsigyti jungiklius su N kontaktu. Tuomet visa jungiklyje sumontuota elektronika bus maitinama neįtakojant grandinėje sumontuotos įrangos, nes jungiklis be N kontakto, maitindamas elektroniką praleis nedidelį elektros energijos kiekį per save, kaip beje ir standartiniai jungikliai su pašvietimu. Bet tai kelia tam tikrų problemų, pavyzdžiui šiuo metu parduodamos LED apšvietimo lemputės pradeda šviesti net esant labai nedideliai galiai, ir už elektrą minimaliu galingumu praleidžiančių jungiklių, tokių LED lempučių pilnai neišjungsite. Nors jos ir nešvies pilnu galingumu, bet prietemoje tikrai matysis, kad jos šviečia. Taigi, prie be N kontakto jungiklių galima jungti ne mažesnės galios nei 3W ir ne didesnės galios nei 800W įrangą, o prie jungiklių turinčių N kontaktą, galima prijungti ne didesnio, nei deklaruojamo 2500W galingumo prietaisus, neribojant galios minimumo, nors man čia man labiau panašu į 10A srovės ribą.

Kalbant apie didesnes sroves, tai buvau per protingą rozetę pajungęs ir gręžinio vandens siurblį. Siurblio galia 0,75kW, bet kaip ir kiekvienas variklis starto metu naudoja gerokai daugiau, tad pradėjau abejoti, ar srovė nesiekia maksimalaus rozetės palaikomo 10A dydžio, nes ji pradėjo nervinti, savarankišku siurblio atjunginėjimu. Daug aš ją keikiau, kol galiausiai atjungiau, kaip sugedusią, bet po kai kurio laiko buvo atnaujinta rozečių valdymo programinė dalis, padaugėjo nustatymų galimybių.

razetes_atnaujinimas

Taigi, su siurbliu, kuris be protingos rozetės buvo išjunginėjamas dar ir slėgio relės, buvo problemų, dėl ankščiau paslėpto funkcionalumo. Pastačiau tą pačią protingą rozetę, atjungęs raudonai apibrėžtą funkciją, ir mano siurblys vėl pajungtas prie „Mi Home“ sistemos, bei jau turimų „Mi Home“ vandens nuotėkio jutiklių. Išvykus kur nors tolėliau, ir pamiršus atjungti elektrą vandens tiekimui, aš tai galiu padaryti ir vėliau, iš bet kurios pasaulio vietos :). Kai tenka patirti užpylimo „malonumus“, imiesi priemonių jų pasikartojimo tikimybei sumažinti.

Kas dėl Lietuvos regiono, tai kol neįsigijau roboto dulkių siurblio, nemačiau jokios problemos naudotis aps`u nustatytu ant Kinijos regiono. Dauguma mano įsigytų protingo namo prietaisų ankščiau neveikė ant kitų regionų, kaip tik Kinijos, tad nusistačiau Kiniją, ir nemačiau tame jokios problemos. Įsigijus dulkių siurblį, jis reikalavo pasikeisti serverį į vietinį. Taigi, tuo pačiu akauntu regioną pakeiti į Lietuvą ir matai tik siurblį, bet gali valdyti jį pilnu funkcionalumu, o kai nori valdyti protingo namo sistemą, aps`e regioną pakeiti į Kinijos. Vis tik toks valdymas nesąmoningas, keliantis daug problemų, todėl atsisakiau Lietuvių regiono, Dulkių siurblį pajungiau prie Kinijos regiono ir jį valdau neišnaudodamas pilno jo funkcionalumo.

Taigi, manyčiau, kad teisingiau būtų naudoti Lietuvos regioną, siunčiantis tik Lietuvos regiono palaikančias protingo namo dalis, atkreipiant dėmesį, kad šiai dienai, Lietuvos regiono palaikomų prietaisų skaičius ženkliai prasiplėtė. Šiai dienai iš mano turimų prietaisų nepalaikomos tik protingos razetės su kinišku kištuku ir vaizdo kamera. Taigi, jei Jūs susidomėjote „Mi Home“ protingo namo sistema, tai siūlau atkreipti dėmesį į regionų palaikomus prietaisus. Man turint pakankamai daug LT regiono nepalaikomų razečių vis tik skausminga būtų atsisakyti Kinijos regiono. Lietuvoje siūlomų komplektų gatawėjai su gamykliniu lietuvišku razetės kištuku, tad siūlyčiau įsigyti jį, dasiperkant trūkstamas komplektuojančias iš Kinijos.

Konkrečiai mano protingo namo valdymo aps`as šiai dienai atrodo taip:

 

 

Turiu dar nepajungtų prietaisų.

Įterpsiu dar vieną mintį, kad visą valdymo intrefeisą galima suinstaliuoti į planšetę skirtą tik namo automatikos valdymui, kaip kad padaryta šiame video:

Įdomus skambučio funkcionalumas. Realiai skambutis man nekainavo nė 10€, nes papildomai reikėjo įsigyti tik „Mi Home“ belaidį jungtuką. Funkcionalumas jo ženkliai didesnis, nei kokiuose senukuose įsigyto standartinio varianto už ~20€. Kai kas nors paspaudžia skambučio mygtuką, aš tą pačią akimirką apie tai sužinau, kad ir kurioje pasaulio vietoje būčiau, aišku suskama ir Gatawėjus. Skambutis pakankamai garsus, net pritildytas puikiausiai girdisi visame name. Vėliau įsigijau vaizdo kamerą norėdamas ją apjungti su skambučiu, kad kam nors paskambinus iškarto gaučiau vaizdo įrašą apie tai, kas randasi prie lauko durų, bet deja, užprotestavus namiškiams, šios funkcijos pakolkas nenaudoju. Įdomu ir tai, kad skambučio jungiklis naudoja mažą plokščią batereiką, dirba nuo 2019-01-05, pradirbo visą žiemą lauke ir baterijos keisti vis dar nereikia.

Įdomus papildomas funkcionalumas. Pasiskaitęs apie tai, kaip Darau Blė panaudojo savo apšvietimą, norėdamas atkreipti savo žmonos dėmesį, kai negalėjo jai prisiskambinti ilgai „kabant ant telefono ragelio“, iškilus panašiai situacijai   „skambinu į duris“ :). Nors vėliau į skambučių sąrašą įsirašiau žinutę kažkas panašaus į šią: “Man labai reikia su tavimi pakalbėti, būk gera, atsiliepk į mano skambutį“ ir ją aktyvuoju iškilus panašiam poreikiui 🙂.

Dar apie kainą. Tai sakyčiau vienas svarbiausių niuansų, atkreipiantis dėmesį į šį variantą. Taip, šiai dienai tai labai platus įvairių daviklių, valdiklių ir prietaisų pasirinkimas, aukšta gaminių kokybė, bet kai visa tai dar už beveik nekonkurencingą kainą, tai daro šį pasirinkimą labai patraukliu. Net Gatawejų aš pirkau už mažesnę nei 22€ kainą, kas leidžia apsieiti be muitinės tarpininkų plešiančių nepagrįstai didelę pinigų sumą už savo paslaugąs, bei be PVM mokesčio. Pigesnė gal būtų  SonOff`o produkcija, bet šie prietaisai dirba WiFi ryšio pagalba, ir daviklių gama nėra tokia plati, kaip „Mi Home“ atveju, o kaip minėjau, vienu metu naudotis keliomis sistemomis iš tikrųjų yra nesąmonė. Reikia apsispręsti, ties kažkuria tai viena, arba jas apjungti pačiam prisėdus prie programavimo pasitelkiant kaip pavyzdžiui avietę.

Taigi, visi mano pirkiniai neviršijo 22€ dydžio, net kai vieną pirkinį sudarė keli prietaisai. Vat įkeliu visus savo pirkimus padarytus iki šio momento (2019-07-02):

 

 

 

Labai svarbus niuansas yra tas, kad šią sistema gali komplektuoti, kaip tik nori, pradžiai sakykim įsigyji gatawėjų ir skambučio mygtuką bendroje sumoje mažiau, nei už 30€ ir jau turi pilnavertį, pilnai funkcionuojantį variantą su daug platesnėmis funkcijomis, nei nusipirksi eilinėje parduotuvėje, o vėliau dasiperki tik tai, ko tau konkrečiai šiuo momentu reikia. Tai tikrai didelis šios sistemos privalumas.

Informacijos pildymas. Buvau nusipirkęs Xiaomi „XiaoFang“ vaizdo kamerą, kurią planavau suporuoti su skambučiu, kad kam nors paskambinus į duris būčiau ne tik informuotas apie skambutį, bet ir vizualiai galėčiau matyti skambinančiuosius. Užprotestavus namiškiams, aš jos nepajungiau, ir įjungdavau, tik ilgesniam laikui išvykdamas iš namų. Šiaip tai labai patogi kamerytė buvo, magnetinį paduką paprasta pritvirtinti prie bet kurio metalinio paviršiaus nors ir žemyn “kojom“ ar šonu, nekalbant apie paprastą pastatymą ant lygaus paviršiaus. Maitint gali nors nuo powerbanko, pigi, ir pakankamai kokybišką vaizdą fiksuojanti.

xiaofang1

Taigi, 2019m. rugsėjį įjungęs ją pamačiau, kad yra atnaujinimas, parsisiunčiau jį ir… mano kamera nedirba. Pranešimas, kad ji skirta Kinijos rinkai. Taigi, dar kartą pasikartosiu, kad teisingiausia viską pirktis, kas tinka Lietuvos rinkai, kad vėliau išvengti tokių pranešimų. Vis tik, jos užblokavimas aptikus, kad ji eksploatuojama ne Kinijoje prasidėjo 2017 metais ir aš ją įsigijęs gerokai vėliau, nei prasidėjo blokavimai kurį laiką paeksploatavau Lietuvoje iki atnaujinau Firmware.

Bandžiau ją nulaužti ir paversti normalia IP kamera. Nepatiko man jų nestandartinis valdymas ir negalėjimas pajungti prie NVR. Deja, bet pirmi bandymai buvo nesėkmingi :(.

Taigi, dar karta atkreipiu dėmesį į regionų problemą.

 

Taigi, pradžiai tiek, tikiuosi kiek vėliau šį postą papildyti.

 

Patirtis diegiant protingo namo sistemas:

 

 

 

 

Nukalkinimo filtro ROOS/AMK-10E programavimas

efiltrai jau prieš kelis metus įsigijau ROOS_AMK_10E nukalkinimo filtrą. Viskas su juo buvo gerai, o ir su įmone, kiek reikalų turėjau, esu jais patenkintas, tiek parduodant buvo malonūs, tiek ir servisas geras, bet po ilgesnio elektros dingimo buvo nusimušęs laikrodis, nustatinėdamas jį įlindau į meniu ir numušiau visas programas. Taigi, kad jas atstatyti, reikėjo žinoti kokias reikšmes reikia nurodinėti, o šių parametrų niekur neradau. Teko kviesti servisą, kad atstatytų visus nustatymus, nors prireikus kelis kartus dėl nustatymų pakeitimo, buvau pakonsultuotas ir telefonu (montavau pats ir prie naujai įsigyto filtro, pajungiau ankščiau įsigyto nugeležinimo filtro orapūtės kompresorių).

Montavausi savom jėgomis, pajungiau taip, kad į virtuvę atbėgtų vanduo nepraėjęs minkštinimo filtro, kad gėrimui būtų naudojamas chemiškai neapdorotas vanduo. Teigiama, kad po minkštinimo filtro, vandenyje labai padaugėja natrio, kas nėra sveika.

Mano filtras sukomplektuotas su Automatinių vožtuvų valdymo “galvute“ Clack WS1EI.

Vis tik, šie programavimo nustatymai gali būti individualūs, šiek tiek keičiasi reikšmės nuo esamo kalkių vandenyje kiekio, tad visi šie įrašai daugiau dėl savęs, kad rasčiau prireikus ir nereikėtų vėl kviesti serviso, bet gal ir daugiau kam pagelbės. Vis tik su šiais nustatymais vandenį minkštindavo silpnokai, druskų maišo gal pusmečiui užtekdavo, tad pasiskambinęs pakoregavau nustatymus, kad dažniau atsiplautų, intensyviau minkštintų. Nustatymų pakeitimus įrašysiu pastabose.

Laikrodis nustatomas ilgiau paspaudus trikampiuką su smaigaliu nukreiptu žemyn.

Įrenginio filtravimo režimas nustatomas vienu metu nuspaudus mygtuką “Next“ ir trikampiuką su smaigaliu nukreiptu žemyn.

Veiksmo Nr. spaudžiamas mygtukas reikšmės, kurios turi būti pastabos
1. Next ir trikampis žemyn Softening Kategoriškai negalima keisti nustatymų, nes pakeitus nusimuša visi nustatymai, bandydamas pažiūrėti reikšmes paspaudžiau trikampiuką ir numušiau visus žemiau išvardintus nustatymus. Todėl mano vėliau užfiksuotos reikšmės jau buvo neteisingos. Softening reiškia kad galvutė dirba su minkštinimo filtrais, dar kita reikšmė rodo, kad gali dirbti nugeležinimo režimu tad čia toliau nesigilinau.
2. Next dn
3. Next PoSr
4. Next 1 back wash 3 min – siekiant padidinti minkštinimo intensyvumą pasidomėjo ar čia mažasis filtras, atsakius, kad taip sakė nieko nekeisti
5. Next 2 dn/35
6. Next 3 1min
7. Next 4 3min – siekiant padidinti minkštinimo intensyvumą pasidomėjo ar 4 ir 2, atsakiau, kad 4 ir 3, sako viskas gerai.
8. Next 5kg 1.20 fill – siekiant padidinti minkštinimo intensyvumą pasiūlė pakeisti į „5kg 1.40 fill
9. Next 0,56
10. Next AUro
11. Next Regen/on l pas mane ši galvutė paleidžia orapūtės kompresorių nugeležinimo filtrui, todėl “on“
12. Next 200 l Nugeležinimo oro kompresorius sudirba, kai per nukalkinimo filtrą prateka 200 l vandens.
13. Next 1:00 min tiek laiko dirba orapūtės kompresorius

Dar vieni nustatymai pasiekiami vienu metu nuspaudus mygtuką “Next“ ir trikampiuką su smaigaliu nukreiptu aukštyn.

Veiksmo Nr. spaudžiamas mygtukas reikšmės, kurios turi būti pastabos
1. Next ir trikampis aukštyn 320 čia sakė kad buitiniam vartojimui geriau nekaitalioti, aktualu kai filtrai stovi didesniuose objektuose.

Siekant padidinti minkštinimo intensyvumą pasiūlė pakeisti į 350.

2. Next 2:0
3. Next 21 atsiplovimas kas 21 d po paskutinio praplovimo. Čia jeigu praėjo 21 diena, o nustatytas praplovimo litražas dar nesunaudotas.
4. Next 2:30 prasiplovimo laikas. Reiškia bus praplaunama 2:30 val naktį.

Dėl prasiplovimo, minėjo, kad filtras prasiplauna nebūtinai, kada jau išnaudotas visas nustatytas vandens litražas, pagal kurį nustatyti praplovimai. Jei automatika mato, kad per dieną suvartojama daugiau, nei liko litražo iki prasiplovimo, tai prasiplaunama bus ir neišnaudojus viso nustatyto litražo, kad nebūtų taip, kad nuo pusdienio filtras jau nebefiltruoja.

Rekuperatoriaus filtrų keitimas

Kadangi šiandien pakeičiau savojo rekuperatoriaus oro filtrus, tai pasidalinsiu šviežiais įspūdžiais :).

Pirmiausiai gal prieš savaitę iki pranešime nurodytos datos, mano rekuperatorius pradėjo rodyti pranešimą “23-07-2015  14A: Aptarnavimo laikas“. Rekuperatoriaus laikas buvo nustatytas teisingai, tad supratau, kad čia perspėjimas kaip ir automobilių borto kompiuteriuose, apie artėjančią techninę priežiūrą, o kadangi rekuperatoriuose man žinoma tik vienintelė, supratau, kad greitai reikės keisti filtrus. Dėl visą ko, paskambinau į Komfovento aptarnavimo skyrių ir paklausiau, ką gali reikšti pranešimo kodas “A14“, jie ten kurį laiką užtruko tikrindamiesi kažkokias duomenų bazes ir pasitikrinę atsakė, kad tokio kodo savo duomenų bazėje nemato, tad pažadėjo išsiaiškinę perskambinti ir apie kodo reikšmę pranešti. Kadangi tai buvo kelios dienos prieš nurodytą 2015-07-23 datą, o dabar jau 2015-08-14, sakyčiau labai jau ilgai tikrinasi tie Komfovento techninio aptarnavimo specialistai, vis dar nesulaukiau jų skambučio :).

Na neesmė. Kadangi aš vis su kompresoriumi prapūtinėju filtrus, tai ir tuo metu išsitraukiau filtrus, apžiūrėjau, atrodė pakankamai švariai, tik iš lauko oro paėmimo filtras atrodė juodžiau ir smirdėjo dūmais (mano kaimynai nuolatos kūrena pečiuką, net ir vasarą nuolat rūksta pirtelės kaminas 🙂 ). Pabandžiau su kompresoriumi prapūsti, bet kaip ir atrodė mažai dulkių turintys, taip minimaliai ir prasipūtė, tad nusprendžiau, kad pakankamai švarūs ir su keitimu neskubėjau. Praėjus pranešime nurodytai datai, pranešimas dingo.

Vis tik, praėjus kuriam tai laikui, atkreipėme dėmesį, kad eksploatuojant rekuperatorių ant tų pačių galingumų, kaip ir ankščiau, pradėjo jaustis šviežio oro trūkumas. Pamaniau, kad tam įtakos turi vasaros kaitra (apie trejetą savaičių lauko temperatūrą termometrai dienos metu rodė iki 35C-38C, o ir naktį nenukrisdavo žemiau 20C-25C), tad bandžiau problemą spręsti didindamas rekuperatoriaus našumą, bet gaivos trūkumo nepašalinome, o ir rekuperatorius pradėjo garsiai dirbti, kad net girdėjosi miegamajame naktį, kas versdavo uždarinėti miegamojo duris. Rekuperatorius stovi techninėje patalpoje, kuri šiuo momentu vis dar be durų.

Taigi, supratau, kad klydau dėl oro filtrų švarumo ir panagrinėjęs kainas, suradau, kad Kaune dirbantis EkoFiltras, MPL 450*210*46 F7 filtrus siūlo pigiau, nei komfoventas – po 12,0 Eur/vnt. + PVM, bet problema ta, kad iki Vilniaus atsiuntimas kainuoja dar 5Eur, kas truputį sumažina kainų skirtumą, be to atsiranda nepatogumas susijęs su laukimu, tad apsisprendžiau, nors ir brangiau, filtrus pirkti iš Komfovento. Taigi, šiandien juos nusipirkau ir grįžęs namo sakau pasikeisiu, bet prisiminęs, kad supermamų forume “Pupcis“ paviešino savo rekuperatoriaus “kompakt rego 700“ darbo skirtumą su švariais ir užsiteršusiais filtrais, sakau, kad gal ir aš kažką panašaus padarysiu, vis dėl sportinio įdomumo, o ir rekuperatorius skiriasi :).

Taigi, pasiėmiau planšetę, paleidau “Suond Meter“ aplikaciją leidžiančią matuoti aplinkos triukšmą, padėjau per ~50cm nuo rekuperatoriaus ir padariau pirmąjį matavimą prie išjungto rekuperatoriaus. Dienos metu, mano labai netikslaus triukšmo matavimo įrenginio skalė sukosi ties 33 dB. Kol nepakeisti oro filtrai sakau pirmiausiai atliksiu bandymus su jais, tad pradėjau pirmuosius matavimus 🙂 :

  • 1. rekuperatoriaus abiejų variklių galingumas procentais 2. Triukšmas per ~50cm nuo rekuperatoraus 3. Rekuperatoriaus naudojamas galingumas.
  • 20% 40dB 40W
  • 30% 45dB 61W
  • 40% 50dB 92W
  • 50% 52dB 105W

Pasiekus 50% rekuperatoriaus galingumą nusprendžiau pasiklausyti, koks triukšmas ties lauko grotelėmis. Prieėjau prie išmetimo lauko grotelių. Triukšmas girdimas, bet bendrame aplinkos dienos triukšmo lygyje neišsiskiriantis.

20141114_155944

Tada prieinu prie lauko oro paėmimo grotelių. Triukšmo neišgirstu, bet nesuprantu vieno dalyko. Iš kur ten “medžiaginis filtras“ tarp grotelių. Jo tai tikrai nebuvo, kai stačiau tas groteles. Atsinešu kopėčias, pajudinu ta “medžiagą“ ir tada suprantu, kad tai ne medžiaga, o ant lauko grotelių nusėdusios dulkės. Tada iškart išjungiu rekuperatorių, atsinešu dulkių siurblį ir pradedu dulkes nusiurbinėti pavalydamas šepetėliu. Nuotraukoje matosi pravalytos vidurinės grotelės, bei dulkių sluoksnis viršuje ir apačioje.

20150814_191644

Prasiurbus su dulkių siurbliu, visko išvalyti nepavyko, tad atsinešiau kompresorių ir su juo pabaigiau valymo darbus.

20150814_192002

Baigus valymo darbus, kad kaip galima mažiau pravalytų dulkių patektų į ortakyna ir rekuperatorių, apkeičiau ortakius ir į paėmimo groteles, padaviau rekuperatoriaus oro išmetimo į lauką srautą. Gaila, kad tokia idėja kilo ne iškarto, tik pradėjus valyti groteles, bet visi protingi po laiko :). Rekuperatoriaus galingumą nustačiau ant 100%. Nuėjau pasižiūrėti kas ten darosi ir mane nustebino vienas dalykas. Net ant 100% dirbant rekuperatoriaus išmetimui, pro šias groteles beveik negirdėjau jokio triukšmo, tik trumpomis atkarpomis, kai aplinkiniai garsai aptildavo pasigirsdavo vos girdimas ošimas. Nusprendžiau su tuo pačiu “triukšmo matavimo prietaisu“ išmatuoti triukšmo lygį. Prietaisas užfiksavo 34dB triukšmą, tiksliau pasakius toks triukšmo lygis buvo lauke, kai tam momentui nesigirdėdavo jokių pašalinių garsų, taigi, mano turimas prietaisas iš vis nefiksavo triukšmo ties tomis grotelėmis. Prapūtus atstačiau išmetimą prie išmetimo grotelių ir išmatavau triukšmo lygį tenai. Triukšmas buvo vos didesnis nei prie 50%, nors jau buvo girdimas bendrame fone, bet tikrai nebuvo įkyrus. “Prietaisas“ rodė 40dB triukšmą. Esu įsitikinęs, kad triukšmavo plačios grotelių plokštelės. Prie to pačio 100% rekuperatoriaus galingumo ties rekuperatoriumi “prietaisas“ rodė 53dB triukšmą.

Taigi prie tų pačių sąlygų grotelių triukšmingumas:

  • 34dB triukšmo lygis (prietaisas triukšmo nefiksavo, nes nebuvo viršytas lauko triukšmo fonas) paėmimo grotelės.
  • 40dB triukšmo lygis išmetimo grotelių.
  • 53dB rekuperatoriaus triukšmingumas.

Atstačius viską į savo vietas pradėjau iš naujo matuoti rekuperatoriaus parametrus esant nešvariems rekuperatoriaus filtrams, bet jau pravalytoms lauko įsiurbimo grotelėms. Galingumą didinau iki 100%, kad kaip galima daugiau dulkių būtų ištraukta iš ortakių ir nusėstų ir taip nešvariuose filtruose, kurie bet kokiu atveju keliaus į šiukšlyną. Duomenis nuiminėdavau rekuperatoriaus triukšmui nustojus kisti ir apsistojus ties tuo pačiu, tolygiu triukšmo lygiu, bei kitiems parametrams nusistovėjus ties vienu lygiu, o tai grubiai po minutės nuo galingumo pakeitimo.

Rekuperatoriaus parametrai prie pravalytų lauko grotelių ir nešvarių filtrų:

  • 1. rekuperatoriaus abiejų variklių galingumas procentais 2. Triukšmas per ~50cm nuo rekuperatoraus 3. Rekuperatoriaus naudojamas galingumas.
  • 20% 37dB 30W
  • 30% 40dB 38W
  • 40% 42dB 52W
  • 50% 46dB 75W
  • 60% 50dB 110W
  • 70% 52dB 132W
  • 80% 53dB 145W
  • 90% 53dB 145W
  • 100% 53dB 150W

Atkreiptinas dėmesys į didesnį nei deklaruotą rekuperatoriaus elektros vartojimo galingumą. Deklaruotas 2*70W, o tai yra 140W, o mano prietaisas (kuris negali būti laikomas tiksliu, kalibruotu prietaisu) rodė 150W galingumą. Šiaip tai tikėjausi to, net ir didesnio nuokrypio, po savo, prie  biologinio valymo įrenginio “August“ sukomplektuoto oro kompresoriaus vatojamo galingumo matavimų. Orapūtės kompresoriaus deklaruotas galingumas 60W, o po matavimo su tuo pačiu prietaisu, kaip ir matavau rekuperatoriaus galingumą, nustačiau dvigubai didesnį orapūtės vartojamą galingumą lygų 120W. Toks nedidelis nuokrypis nuo deklaruoto, vartojamo galingumo, esant užterštiems rekuperatoriaus filtrams sakyčiau visai toleruotinas, be to neatmetama ir matavimo prietaiso paklaida, kuris galėjo įtakoti tą nesutapimą. Dėl maksimalaus fiksuojamo triukšmo lygio, tai 53dB tikrai nebuvo riba, nes kai stovint šalia rekuperatoriaus bandėme susikalbėti, skalė viršijo ir 80dB triukšmo lygį.

Po šių matavimų pakeičiau filtrus į naujus, tik dabar jau galingumo daugiau 50% nedidinau. Paprastai rekuperatoriaus neeksploatuoju didesniu galingumu, o ir kam užteršinėti naujus filtrus :).

Taigi, rekuperatoriaus darbas su švariais filtrais:

  • 1. rekuperatoriaus abiejų variklių galingumas procentais 2. Triukšmas per ~50cm nuo rekuperatoraus 3. Rekuperatoriaus naudojamas galingumas.
  • 20% 35dB 26W
  • 30% 37dB 33W
  • 40% 40dB 40W
  • 50% 42dB 51W

Jau buvau pradėjęs manyti, kad veltui pakeičiau filtrus, nes greičiausiai, dėl prastos ventiliacijos buvo kaltos tik grotelės, bet pažiūrėjęs į užfiksuotus dydžius, supratau, kad vis tik klydau. Filtrus keisti irgi jau reikėjo.

 

Palyginimui

A – matavimai, kai buvo užsiteršusios lauko grotelės ir rekuperatoriaus filtrai.

B – matavimai, kai buvo pravalytos lauko grotelės ir užsiteršę rekuperatoriaus filtrai.

C – matavimai, kai buvo švarios lauko grotelės ir nauji rekuperatoriaus filtrai.

Triukšmas:

Galingumas A B C A – C =
0% 33dB 33dB 33dB
20% 40dB 37dB 35dB 5dB
30% 45dB 40dB 37dB 8dB
40% 50dB 42dB 40dB 10dB
50% 52dB 46dB 42dB 10dB
60% 50dB
70% 52dB
80% 53dB
90% 53dB
100% 53dB

Rekuperatoriaus naudojama galia:

Galingumas A B C (A – C) * 24h * 30d =
20% 40W 30W 26W 10kWh
30% 61W 38W 33W 20kWh
40% 92W 52W 40W 37kWh
50% 105W 75W 51W 39kWh
60% 110W
70% 132W
80% 145W
90% 145W
100% 150W

Dar viena pastaba. Kadangi užsiteršus filtrams užtikrinamas prastesnis vėdinimo intensyvumas prie to pačio variklių galios nustatymo, siekiant palaikyti panašų vėdinimo lygį rekuperatorių nustatydavau dirbti ~20% didesniu našumu, nors realiai, tai ir 20% didesnio intensyvumo neužteko, tad realios mano patirtos elektros sąnaudos, dėl nešvarių filtrų ir neišvalytų grotelių turėtų lygiuotis taip:

A = C kWh/mėn skirtumas
20% 40% 48kWh
30% 50% 52kWh

Grubiai 5 mėnesiai darbo su nešvariais filtrais ir užsiteršusiomis grotelėmis surija elektros energijos daugiau už sumą atitinkančią naujų filtrų komplektą.