Seniai norėjau į savo namą žvilgtelėti su termovizoriumi, tad labai apsidžiaugiau kai 2017-01-06 iš vieno medžiotojo pavyko pasiskolinti šį prietaisą. Vis tik, tai medžioklinis įrankis, tad nuotraukos ne spalvotos, kaip įprasta stebėti statybose, jo paskirtis pastebėti gyvūnus miškuose, ir spalvų gausybė tik trukdytų, tad nuotraukos juodai baltos, su galimybe, iš aprėpties lauke matomus šiltesnius objektus išskirti nudažant juos raudonai. Tad kai pradėjau daryti nuotraukas bandžiau naudotis ta funkcija, bet vėliau nusprendžiau, kad ir taip puikiai matosi, o raudonas plėmas uždengia detales, tad tą funkciją išjungiau. Tuo metu lauke laikėsi apie -16C laipsnių. Sekančią dieną buvo žemiau -20C bet vaizdas nebuvo pasikeitęs, tad nieko naujo nepastebėjau.
Taigi, pereikim prie nuotraukų:
Pradėjau nuo lauko durų. Nuotraukos darytos, kai buvo įjungtas šilčiausių zonų paryškinimas nudažant zonas raudonai. Tamsesnės zonos yra šaltesnės, baltesnės zonos yra šiltesnės ir pačios balčiausios matomame lauke prietaiso nudažytos raudonai. Akivaizdžiai matosi durų rankena su visu spynos mechanizmu. Tai konkretus šilumos tiltelis, apie kurį žinojau jau seniai. Užkliuvo vyriai. Na jie turi būti tvirti, pagaminti iš metalo, tad kaip ir nieko keisto. Durų rėmas akivaizdžiai šviesesnės už sienas, bet šviesiausios zonos yra stiklo paketo kraštai kur stiklo paketas sujungtas naudojant termorėmelius. Mano stiklo pakete naudotas pirmos kartos šiltas “Swispacer“ termo rėmelis, bet akivaizdu, kad jis neužtikrina kokybiško šilumos tiltelio nutraukimo. Naujesni “Swispacer V“ ar dar geriau “Swispacer Ultra“ termo rėmeliai vaizdą turėtų pagerinti.
Sienų apšiltinimo sluoksnio paviršius tolygiai šaltas. Vaizdas gražus. Apatinėje dalyje matosi baltesnė juosta, ten pamatų rostverkas apšiltintas tiktai 20cm storio EPS100 sluoksniu. Akivaizdžiai matosi, kad 20cm storio apšiltinimo sluoksnis prasčiau sulaiko šilumą, nei aukščiau esantis 30cm storio apšiltinimo sluoksnis.
Čia dar matosi sienos su pamatais. Kairėje pusėje esančioje nuotraukoje, kadangi pamatų apšiltinimo paviršius termovizoriaus aprėpties zonoje yra šilčiausias, tai matosi keliose vietose ir termovizoriaus uždėto raudono dažo, bet bendrai paėmus, tai ir pamatų vaizdas gana tolygus, kaip ir aukščiau esančių sienų. Iš kitos pusės, kiek žiūrėjau, tai visos namo sienos tikrai tolygios spalvos, nebuvo absoliučiai jokių kliurkų, tad realiai galima konstatuoti faktą, kad sienų apšiltinimo kokybė yra aukšto lygio. Dar norėčiau stabtelėti prie dešiniau įdėtos nuotraukos. Ten termovizoriaus raudonai nudažyti, tai šalia namo augantys medžiai. Niekad nebūčiau pagalvojęs, kad medžių paviršiaus temperatūra yra juntamai aukštesnė net už “tik“ 20 cm apšiltintų pamatų. Atkreipkit dėmesį, kai termovizorius pagavo šiltesnį medžių paviršių, pamatų jau nedažė raudonai.
Sekantis vaizdas, tai kairiau esantis mano ventiliacinės sistemos oro paėmimas ir dešiniau – oro išmetimas. Oro paėmimo difuzorius vos vos išsiskiria iš gana gerai apšiltinto apšiltinimo sluoksnio, o oro išmetimo difuzorius švietė konkrečiai, tad termovizorius net nudažė raudonai.
Toliau langai:
Čia šiaurinės pusės langai esantys virš lauko durų. Nuotraukos darytos su raudonos spalvos uždėjimu, tad pereikim prie kitų langų, kur jau nuėmiau raudonos spalvos uždėjimą ir detalės matosi ryškiau.
-
- Kairė dalis nedarinėjama, dešinioji – varčia. Dešinėje varčios kraštinėje, maždaug per vidurį matosi pašviesėjimas. Ten lango nesandarumas.
Bei kelios langų nuotraukos iš vidaus:
Užkliuvo, kad iš lauko žiūrint atrodo, kad langų viršutinė dalis laidi šilumai labiau, nei apatinė, o iš vidinės pusės žiūrint atvirkščiai, kad apatinė dalis labiau laidi šilumai nei viršutinė. Iš esmės tai rėmas laidus šilumai vienodai, skiriasi tik rėmo paviršiaus temperatūra skirtingose vietose tiek iš išorės, tiek iš vidaus, o termovizorius fiksuoja ne šilumos tiltelius, bet paviršių temperatūras, tad šilumos tiltelis fiksuojamas tik stebint objektą iš šiltosios ir šaltosios pusių.
Viršutinėje dalyje rėmas šiltesnis, nes iš vidinės pusės jis neapšiltintas, tad gauna daug šilumos iš vidaus, o iš išorės stipriai apšiltintas, tad šilumos praranda mažai tad jis šiltas, ir ta dalis, kuri matosi iš lauko spinduliuoja IR spindulius intensyviau.
Apatinė dalis iš vidaus apšiltinta labiau, todėl gauna mažiau šilumos, o iš lauko pusės iš vis neapšiltinta, tad labai greitai tą mažą šilumos kiekį, kurį gauna iš vidaus, atiduoda laukui ir rėmo temperatūra stipriai krenta. Mažesnė apatinės rėmo dalies temperatūra – mažiau išsiskiria iš aplinkui esančių geriau apšiltintų paviršių temperatūrų ir atitinkamai mažiau krenta termovizoriaus nuotraukose į akis.
Iš vidinės pusės, kai žiūri, vaizdas atitinkamai skiriasi.
Viršuje, kur rėmas šiltesnis, jis mažiau išsiskiria iš šiltų vidinių paviršių, o apačioje, kur rėmas šaltesnis, jis labai kontrastuoja su kitais šiltais vidiniais paviršiais.
Pasikartosiu, labai svarbu suprasti, kad termovizorius fiksuoja ne šilumos nuostolių vietas, o matomų paviršių temperatūras. Tad, nors iš vienos pusės žiūrint temperatūrų skirtumo nesimato, nereiškia, kad šilumos tiltelio nėra. Šilumos tiltelio buvimą, su termovizoriumi galima užfiksuoti tik tą patį objektą stebint iš vidinės (šiltosios) ir išorinės (šaltosios) pusių. Rėmas yra vienos ir tos pačios šiluminės varžos ilginis šilumos tiltelis, tad ir šilumos nuostoliai per jį tolygūs visu jo plotu, tik dėl skirtingų rėmo temperatūrų viršuje ir apačioje, termovizinėje foto viršutinės dalies tiltelis matosi tik iš lauko, o apatinės dalies, tik iš vidaus.
Kai nuėjau su termovizoriumi į patalpų vidų, užkliuvo, kad name absoliučiai viskas vienodai pilka, matosi tik žmonės ir langai, jokių kitokių detalių, vien pilkuma, bet po kurio laiko įsijungė šilumos sirblys, pradėjo šildyti ir pradėjo ryškėti detalės. Iš šito užfiksuoto vaizdo, galima daryti išvadą, kad nevykstant šildymui, visame name nusistovi vienoda temperatūra, todėl termovizorius aklas, visur kur bežiūri jis mato vienos ir tos pačios temperatūros vaizdą.
Realiai daugiau name, kaip ir nieko įdomaus daugiau nesimatė. Kampai, kol neprasidėjo šildymas buvo tolygios spalvos, tad su kampais viskas tvarkoje. įdomesnių nuotraukų padariau tik katilinėje. Būtent ten, kur buvo detalių su didžiausiais temperatūrų skirtumais užfiksuotos ryškiausios nuotraukos.
eenamas.wordpress.com 
As kadangi turiu galimybe karts nuo karto pasinaudot tam skirtu termovizorium, tai vis pasitikrinu aktualias vietas. Kadangi termovizorius jautresnis, geriau atvaizduoja problemiskas vietas. Dabar pvz tau lango virsu visa piesia raudonai, nors jos problemine vieta yra butent paketo/stiklo mazgas 🙂
Pakomentuok placiau cokolio apsiltinimo nesandarumus, neiziuriu ar raudonai piesia po cokoliniu profiliu ar tiesiog viduryje sienos?
Mano namo siaures/rytu siena tiesiog verkia per atodrekius… is po cokolinio profilio ten kur susijungia sienos ir pamato apsiltinimas tiesiog bega vanduo (kondensatas?) Kai pasala, net varvekliai susidaro..
Ps. Kodel taves nera estatytojuose?
Tai dėl stiklo paketo termorėmelių šiluminio laidumo akivaizdžiai matosi ir mano pateiktose termonuotraukose. Taip, ties termorėmeliais praleidžiama daugiau šilumos nei per rėmą, todėl, jei dabar užsakinėčiau langus, termorėmelius imčiau pačius geriausius kokius tik žinau, o dabar reklama :), mano žiniomis, šiai dienai geriausi “Swispacer ultra“ termorėmeliai.
Dėl cokolio, tai viskas ten gerai. Skiriasi sienos ir cokolio apšiltinimo storiai. Siena apšiltinta 30cm storio apšiltinimo sluoksniu, o cokolis 20cm, štai ir perduoda daugiau šilumos cokolis nei sienos.
Pas tave, konkrečiai dėl cokolio ir sienų apšiltinimo sandūros, tai esu garantuotas, kad buvo dėtas metalinis profilis sienos apačioje, prieš pradedant klijuoti sienų apšiltinimo sluoksnį. Pirmiau buvo apšiltintos sienos, o po to apšiltintas cokolis. Aš tame metaliniame profilyje mačiau konkretų šilumos tiltelį, tad jo kategoriškai nedėjau. Pirmiau suklijavau cokolio apšiltinimą, o jau ant cokolio klijavau sienų apšiltinimą. Kadangi sienų apšiltinimas jau turėjo kur remtis, tad ir to metalinio profilio poreikio nebuvo.
Dėl estatytojų, aš nekontroliuoju to projekto tad komentuoti, kodėl manęs ten nėra negaliu.
Klysti del cokolinio profilio. Pas mane buvo analogiskai daryta ( pirma apsiltintas cokolis, tada siena, o tada tarp ju ispraustas plastikinis cokolinis profilis.
Būtų buvę viskas daug aiškiau, jei būtum nuorodą į savo puslapį įmetęs ;).
Įtarimas, kad drėgmė iš patalpų vidaus, išeina su oru garų pavidale ir kondensuojasi ant pirmo šaltesnio paviršiaus – plastikinio profilio, o nuo jo nubėga cokolio nuarmuotu paviršiumi. Jei šis spėjimas teisingas, tai iš lauko pusės sandarint manyčiau negalima, nes tada vanduo kaupsis apšiltinimo sluoksnyje, o iš vidaus spėju jau per vėlu?
Sunku ką ir pasakyti. Kažkaip nesitiki, kad taip gali oras skverbtis į lauką per pamatus.
Kas dėl gegnių, tai sakyk ką nori, bet man tas šiltas plėmas, konkretus oro nuotėkio iš patalpų vidaus užfiksavimas. Pas mane ties langu tą patį vaizdą termovizorius rodo, ties kuriuo žiemą akivaizdus šerkšno ruožas rodantis kaip eina pro tą lango varčios nesandarumą išeinantis šiltas ir daug drėgmės turintis oras.
Ir vėl, tokios vietos iš išorės manau nederėtų tvarkyti, reikėtų iš vidaus taisyti skyles garui nelaidžiame sluoksnyje ar čia man panašiau – sluoksnių sudūrimo vietose.
Dėl palubį esančio kampo tai nesitiki, kad tas plėmas atsirado dėl į patalpas patenkančio šalto oro, todėl darau prielaidą, kad išeinantis oras susikondensavęs apšiltinimo sluoksnyje sukūrė šilumos tiltelį, kas dar labiau padidino šilumos ištekėjimą toje vietoje ir atitinkamai sumažino tos vietos temperatūrą.
Jei apdaila jau padaryta, reikėtų klausti rimtesnių specialistų, bet jei jie patarinės, kad sandarintum šias vietas iš išorės, būtinai pasidomėk, kur keliaus drėgmė kuri ten susidarys uškimšus jos išėjimo į lauką skylę, nes kondensatas ten vis tiek rinksis, visos teorijos apie tai kalba.
Kas dėl putų užpūtinėjimo iš vidaus, manau, kad tai labai geras sprendimas, vis tik putos man neasocijuoja su nelaidžiu dujoms sluoksniu. Jau geriau koks hermetikas būtų ar kokia lipni juostelė. Nors iš bėdos ir putos turėtų sumažinti oro srautus.