Kadangi antro aukšto – stogo perdangos plokštes iš apačios buvau apklijavęs aliuminio plėvele, kurios funkcija turėjo būti garo barjeras, labai nenorėjau jos badyti. Nors visai nesubadyti jos nepavyko, bet dedant lubas iš gipskartonio plokščių naudojant standartinį sprendimą, plėvelė būtų subadyta kaip rėtis. Taigi, ilgai delsiau su lobomis, kol galiausiai Supermamų forume “kristinka_2010“ paviešino, kaip tokios lubos buvo susuktos jos name.
Buvo pasinaudota Knauf specialistų rekomendacijomis, karkasui naudojant pertvarinių profilių sistemą.
Pabandymui pradėjau nuo mažos drabužinės patalpos, esančios prie miegamojo.
Prieš prisukant lubų profilius, pirmiausiai su lazeriniu gulsčiuku apsibrėžiau horizontalią liniją, palei kurią vėliau buvo sukami profiliai. Profiliai buvo sukami panašiai, kaip ir pertvaroms, su skirtumais nurodytais Knauf rekomendacijose.
Sukau vieno sluoksnio gipskartonio plokštes. Matosi, kaip pajungiau ištraukiamo ortakį prie difuzoriaus korpuso prakišto iš už gipso apačios. Difuzoriaus apdailos neužsukinėjau, o skylę užkimšau, kad į ortakį nepatektų dulkės, kurių glaistant būna pilna. Taip pat matosi padarytos skylutės halogeninių lempučių lizdams, su išlindusiais lizdais lempučių pajungimui. Žinoma, ten dabar pajungtos ne halogeninės, bet analogiškos formos LED lemputės.
Pavykus susukti gipsą mažojoje patalpoje, pradėjau sukti gipsą koridoriuje ir laiptinėje.
Pirmas niuansas buvo tas, kad lubos buvo “L“ formos, todėl nusprendžiau padalinti erdves karkasui, su medinės lentos (5cmx10cm) pagalba. Šį spendimą buvau nusižiūrėjęs iš jau minėtų “kristinka_2010“ paviešintų savo statybų nuotraukų. Antras niuansas buvo tai, kad buvo nuspręsta virš laiptinės pakabinti liustrą. Kadangi liustros svoris mano nuomone buvo per didelis tik kraštuose besilaikančiai konstrukcijai, ties liustros tvirtinimo vieta, virš gipskartonio pritvirtinau tos pačios medinės lentos atraižą, kurią su montažine juosta pritvirtinau prie perdangos plokščių. Liustrą tvirtinau per gipsą prie tos lentos. Dar matosi pasigamintas “lieptelis“ kurio pagalba buvo tvirtinamos gipskartonio lubos virš laiptų aikštelės. Šis tiltelis buvo nuimtas tik nuglaisčius ir nudažius lubas ir sienas, bei pritvirtinus lempą. Nelabai įsivaizduoju, kaip vėliau reikės prie jos prieiti, jei kokia lemputė perdegs. Pakabinamą šviestuvą pirkau Lietuvių firmos “Elmo“ gamybos su akcija.
Po koridoriaus atėjo miegamojo eilė.
Iš esmės viskas kartojosi, galima sakyti nieko naujo, išskyrus tai, kad remiantis Knauf rekomendacijomis, miegamojo plotas buvo per didelis 50mm diametro profiliams, todėl buvo naudoti 75mm profiliai. Profiliai buvo nukirpti truputį trumpesni, paliekant po kelis milimetrus iš kraštų laisvumo judėjimui, bet vėliau pagalvojau, kad toks laisvumas perteklinis, o konstrukcijos tvirtumas mažėja, tad ties kraštais pritvirtinau profilio atliekų, kurių pagalba sumažinau tarpelį iki maždaug 1mm iš kraštų. Taip pat pro arkas matosi pirmoji patalpa, kurioje tvirtinau gipskartonio lubas, jau išdažyta ir grindys išklijuotos plytelėmis. Ortakį kai tvirtinau, pabandžiau kraštų neapklijuoti silikonu, primečiau, kad ir taip tvirtai įsispraudė į gipskartonyje išpjautą skyle, bet vėliau dėl šio sprendimo pasigailėjau, nes tvirtumo neužteko, ir kai dabar prisuktas difuzorius, matosi nedidelis plyšiukas tarp difuzoriaus ir lubų vienoje pusėje. Sakančius visus ortakių difuzorius klijavau silikonu prie gipskartonio, kaip ir pirmojo ortakio atveju.
Po miegamojo pradėjome lubas montuoti vonioje. Skirtumas nuo kitų montuotų lubų buvo tik tas, kad buvo naudojamas žalias gipskartonis, daugiau ten nieko išskirtinio.
Tiesa, kadangi po vonios lubomis pasislėpė oro sklendė, kuri nuotraukose matosi su mėlyna reguliavimo rankenėle, pasižymėjau vietą po ja, ir ateitį prieš pilnai sureguliuojant vėdinimo sistemą, įstatysiu ten revizines dureles.
Sekantis buvo darbo kambarys, ten absoliučiai nieko naujo, nuotraukas padariau jau darbams beveik pasibaigus. Ir vėl skylės gipse tai vėdinimo sistemos difuzorius ir standartinio halogeninio apšvietimo, tik su LED`inėmis lemputėmis.
Ir liko paskutinis kambarys, techniniu požiūriu nieko naujo, tad užfiksaves esu tik susukto karkaso nuotraukas, bet gipsas sukosi absoliučiai taip pat, kaip ir kituose kambariuose :).
Taigi, visame antrame aukšte lubos susukiotos. Darbas judėjo lėtai, nes visus statybų darbus darėme dviese su brangiausiaja, tik po darbo ir savaigaliais. Po lubų sumontavimo kambaryje, pirmiausiai jis būdavo nuglaistomas ir nudažomas ir tik po to judama prie kito kambario. Tad šis darbas užtruko pakankamai ilgai. Difuzoriai buvo jungiami nuo kietų skardinių ortakių su lanksčiais “sonodec“ ortakiais, kambariuose ~2 m ilgio, vonioje ~1.5 m ilgio. Sonodec ortakiai malšina triukšmą, todėl juos specialiai darėme ilgesnius.
eenamas.wordpress.com 
nelabai suprantu kam dar garo barjeras, jei stogas užpūstas putom, jos gi drėgmės nebijo
Reikalas tas, kad virš gelžbetoninės perdangos pas mane pirmiausiai eina putplastis nuolydžio suformavimui ir tik po to PUR putos, o tokiame sumuštinyje tarp EPS ir PUR galimas rasos taškas. Taigi, mano stogo sumuštinis nėra labai sveikas, vat su plėvele ir bandžiau gydyti. Kai šiltinau fasadą, daugiau tokios klaidos nekartojau, todėl pirmiau PUR putos ir tik paskui EPS.
Tam kad rasos taske kondensuotusi dregme i ji turi patekti dregnas oras. Putplastis kaip zinia nera laidus nei orui nei dregmei todel paprastai jam nereikalinga nei papildoma garo, nei vejo izoliacija. Nezinant visos situacijos galima itarti perteklines pastangas ir islaidas.
Rasos taškui oras visai nereikalingas, reikia tik kad garas “vaikščiotų“ per konstrukcijoje naudojamas medžiagas. Jūsų žinios apie putplastį yra klaidingos. Mano stoge naudoto EPS100 laidumas garui žymimas raide “mu“ gamintojo deklaruotas kaip “40“ ir šis dydis reiškia, kad šios medžiagos laidumas garui yra pakankamai didelis. Trečias dalykas, putplastis pas mane ne išlietas kaip vienalytė medžiaga, o sudėtas lakštais, kas reiškia, kad pro tarpus tarp putplaščio lakštų su garų laidumo koeficientu tokiu pačiu, kaip ir oro – lygiu 1, garai skverbiasi be jokių problemų.
Kad nesigilinti į šiuos niuansus, rasos taško paieškai geriausia pasitelkti specializuotus tinklapius (pav. http://www.u-wert.net), kuriuose suvedus “sumuštinio“ sudedamąsias dalis, parodoma prognozuojama situacija, taip kad mano stogo “sumuštinyje“ rasos taško atsiradimo tikimybė ir buvo nurodyta. Taip, kad plėvelė tikrai ne maišys ir tuo labiau nebus perteklinė. Sakyčiau net atvirkščiai, jos apsaugos nuo garo lygis yra kaip tik per mažas.
Na nevaikscios garas sau, o oras sau. Vyks tik vienokio ar kitokio dregnumi oro prasiskverbimas dar praputimu vadinamas. Kad kazkoks prasiskverbimas vyks tai tikrai taip, bet ar jis reiksmingas siluminei iziliacijai jei skaiciuojamas atskiromis molekulemis. O tai kad tarpu tarp putplascio lakstu nesandarinot montazinem putom tai jau juntama klaidele nors jei is virsaus uzpusta kiek supratau dar putomis uzdaranciomis tuos tarpelius tai reiksmingos bedos kaip ir ner.
Vienareikšmiškai jūsų įsitikinimai nesutampa su fizikos dėsniais, o ir praktikos statybų srityje ne per daugiausiai. Arba tik pradedate rinkti informaciją prieš statybas, tuomet oi dar kiek daug info Jums surinkti, arba statybos darbus patikite kažkam.
Gal žinote kas yra oras? Oras yra dujų mišinys. Garai irgi yra dujų pavidale esantis vanduo ir tik viena iš orą sudarančio dujų mišinio sudedamoji dalis. Tam kad vienos dujos keliautų iš didesnės tų dujų koncentracijos vietos į mažesnės koncentracijos vietą, visai nebūtina, kad visos dujos sudarančios orą judėtų. Tam ir matuojamas garų prasiskverbimo koeficientas, o ne medžiagos sandarumas. “Prapūtimu“ apie kurį jūs čia rašėte matuojamas būtent medžiagos ar pastato sandarumas. Kitais žodžiais gebėjimas išlaikyti slėgių skirtumą skirtingose pertvaros pusėse. Pastatas gali būti absoliučiai sandarus, bet jei jis pastatytas iš medžiagų, laidžių garui, tai garas pro sienas skverbsis kiaurai, nepriklausomai nuo to, ar yra sienoje plyšių, ar nėra. Garo nepraleidžia labai nedaug medžiagų, pagrinde metalai ir jų folijos, dar bitumai nelaidūs garui. Net politileno plėvelė, jei ji neturi nei vieno plyšiuko, laikoma, kad kol neviršija 200 mikronų storio yra laidi garui. Tik kai plėvelės storis viršija 200 mikronų, garo skverbtis kiaurai plėvelę yra ant tiek maža, kad laikoma, jog tokio laidumo užtenka garo barjerui sudaryti.
Ar oro prasiskverbimas reikšmingas izoliacijai, tai neteisingas klausimas. Reikšmingas ne oro, o garo prasiskverbimas, ir reikšmingas todėl, kad pasiekus rasos taško susidarymo fazę garas kondensuosis į vandenį ir bus drėkinama termoizoliacinė medžiaga. Ar tai svarbu? Taip, pasidomėk, kokia įtaką termoizoliacinių medžiagų termovaržai daro įmirkis.
Tai, kad putplasščio lakštų kraštų neapipurškiau poliuretaninėmis putomis, tai ne mano klaida, o tamstos nesusidūrimas su tokiu dalyku, kaip putplaščio kraštų suklijavimas tarpusavyje termoputų pagalba. Jūs įsitikinęs, kad taip putomis suklijavus lakštus, pro ten nebus įmanoma oro cirkuliacija? Taip, čia jau aš klausiu apie oro “prapūtimą“ o ne garo prasiskverbima. Nebus gyvenime sandarios putplaščio lakštų sujungimo vietos jas užpurškus poliuretano putomis. Atvirkščiai, užpurškus poliuretaninių putų, jos plečiasi ir tik didina plyšius tarp putplaščio lakštų. Nebent putplastis įspraustas tarp tvirtos konstrukcijos, bet ir tai, ne su putomis, o su izoliacija reikėtų sandarumą užtikrinti. Putplastis ten tik tvirtumo konstrukcijai įduos.
Matydamas ne visai tinkamai irengta elektros instaliacija matau didele tikimybe gyventi fazeje :). Tai kai pazeidus izoliacija faze pateks i visas metalines konstrukcijas ir , o siaube, i folga.
Siaube nebus, pirmiausiai todėl, kad folga nekontaktuoja su lubų konstrukcijai naudotais profiliais. Kitas dalykas, antro aukšto įvadas yra su nuotėkio rele, taip, kad atsiradus bet kokiam nuotėkiui bus nutrauktas elektros energijos tiekimas, bet kad taip atsitiktų, turi būti pažeista dviguba laidų izoliacija. Turint omenyje, kad laidai nekontaktuoja su aštriais kampais, termoapkrova 1,5m diametro laidams naudojamiems tik LED apšvietimui su bendru galingumu neviršijančiu 20W irgi bus minimali, jūsų prielaida abejotina.
Beje, į gofrą neįvilkti laidai yra tik iki lempučių, kuriuose fazė atjungiama šviesos jungikliu. Į kambarius laidai atvesti prieš tai juos įvilkus ne į gofrą, o į techninį vamzdį, kuriuos galima pamatyti koridoriaus nuotraukose.
Dar norėčiau atkreipti dėmesį, kad mano stogo konstrukcijoje absoliučiai nėra medienos ar kitų degių konstrukcinių medžiagų. Mano žiniomis, į gofrą reikia įvilkti elektros laidus tik juos vedant pro medines konstrukcijas. Negi jūs ir po tinku laidus vedžiojote prieš tai juos įvilkęs į gofrą?
Bus grazu kai po kokiu 10m folga rasi gulincia ant profiliu ir laidu. Na ne visur, bet kai kur tai tikriausiai. Tas uztikrintumas kad nekontaktuoja su astriomis briaunimis labai nepatikimas nes matosi kad laidai ne pravesti, o permetyti kaip papuola. Profiliai buna labai astrus. I gofra veriama apsaugai nuo mechaniniu pazeidimu. Grieztai laikantis taisykliu ant degiu pavirsiu gofra netinkama pas mus naudojama tik del to kad inspektoriai ziuri pro pirstus. Po tinku ir betone taip pat turetu buti gofra nes taisykles reikalauja uztikrinti galimybe pakeisti laida, bet cia jau tiek to. Niekas taip nedaro. Nuotekio rele yra gerai kol viskas gerai. Gyvybe ir tam tikrais atvejais nuo gaisro apsaugos. Taciau 30ma gauti yra laaabai smagu :). O tikras idomumas bus kai teks surasti kodel ta prakeikta nuoteki meto. Logiskas ir dazniausiai pasitaikantis liaudiskas sprendimas ismesti ta rele jei be jos viskas veikia kam ji reikalinga.
Kaip minėjau, ant profilių guli tik į lemputes nutiesti laidai, į kuriuos įtampa paduodama tiktai įjungus šviesos mygtuką. Be to, ar žinote ką reiškia 12V? Dėl profilių aštrumo, tai siūlyčiau pasidomėti CW profilio kampais, ant kiek jie aštrūs. Su tikrai aštriais, neužapvalintais UW profiliais laidai neturi fizinės galimybės susiliesti.
Kas dėl žiūrėjimo pro pirštus, tai nei vienas specialistas nedės savo parašo, jei tai neatitiks normų reikalavimų, o normos kuriamos ne “iš lempos“, o po rimtų tyrimų.
Dėl nuotėkio relės “mėtymo“ tai labai nesunkiai surandama priežastis, kai kiekvienas laidas turi atskirą saugiklį ir ne viso proto reikia būti, kad nusispjauti ir visai nuotėkio relę atjungti.
Patiko jūsų pirmame poste paminėtas žodis “perteklinis“. Aš sakyčiau tai labai geras žodis, tik matau, mūsų supratimas, kas yra “perteklinis“ stipriai skiriasi.
Kaip cia tas pats komentaras vis keiciasi. Putos kaip ir tech vamzdis yra degus. Gofra ir laidu izoliacija ivardijamos kaip nepalaikantys degimo t. y. patraukus pasaline ugni gesta. Jei jau tikrai gerai daryti tai deretu ten kur reikia atatinkamo tvirtumo mech. apsauga ir ten kur degus pavirsiai salyginai nedegus kabelis. Bet kaip sakiau nezinau ar kas nors taip daro.
Perziurejau dabar ant kompo nuotraukas. Del elektros verdiktas vienareiksmiskas – eksploatuoti draudziama. Sako tai si bei ta ismanantais ir nemazai praktikos turintis zmogus. Be to ka isvardinau yra dar keletas svarbiu dalyku. Tik nezinau ar verta detalizuoti nes matosi, kad autorius nusiteikes atsikalbineti, o ne suprasti.
Ir is kur toks isitikinimas, kad tik pats vienas fizika moki? Gal mokykloj buvai vienintelis trejetui mokejes tarp dvejetukininku? Todel nebesileisiu i diskusija kas tai yra 12V, oras, garas, arba kokia molekule – azoto, deguonies, helio, anglies dvideginio ar vandens yra didesne ir kokia reiksme turi silumines izoliacijos imirkimas. Be sito zinojimo dar reikalingas ir gebejimas taikyti ir proceso suvokimas laike, arba veiksme. Pasakysiu tik, kad prasiskverbimas vyksta ne vien tik is vidaus i isore, bet ir atvirksciai, ir tame rasos taske nesustoja, o ir pati rasos tasko vieta kinta nuo salygu. Gal ir is isores dejai folga? Tuomet tai jau labai grubi klaida.
Po to ka dar papasakojai jau tikrai zinau, kad ne vienoje vietoje persistengei, o kai kur gal ir rimtu klaidu padarei taciau to negaliu tvirtinti nes tik gyvai pamates galeciau nuspresti. Is tikruju tai tavo namas ir kaip nori taip darai. Negerai tik jei kiti prisiskaite ne visada teisingu sprendimu ims kartoti negalvodami.
Prisistatykit specialiste. Parašykit ką baigęs, kur dirbat. Pagrįskit, kad esate šioje sritį nusimanantis, nes man asmeniškai susidaręs toks vaizdas, kad statybos reikalai jums toli gražu nėra artimi. Ir ne tik dėl medžiagų garo laidumo nežinojimo, bet ir mėtotės teiginiais, kad specialistai pasirašinėja žiūrėdami pro pirštus, kad niekas gerai laidų nemoka montuoti. Tai reikia suprasti , kad Jūs mokat? Ok, pagryskit tai. Beje, dar įdomu būtų ir teisės aktą, kuriuo riametės taip teigdamas, pamatyti. Būkit malonus, kad nekalbėti tuščiai, parašykit, kokiu konkrečiu punktu vadovaujatės taip teigdamas.
Pagryskit, kad nesat eilinis trolis.
Apie Elmo produkcija mano nuomone neigiama. Ziuresim kiek degs.
Laidus as irgi panasiu stiliumi vedziojau. Nieko cia dragisko nematau 🙂
Ar man gerai pasirode, kad du dušai vienoje patalpoje? 🙂
Aš ir Elmo produkcijos nelaikau aukščiausio lygio, bet kai ieškojome šviestuvo, tai buvo vienintelis variantas, kuris vizualiai mums abiems patiko. Buvau nusiteikęs bet kokį šviestuvą pirkti, vis tiek vėliau LED lemputes būčiau įsukęs, bet tai kad nebuvo tokio, kuris mums būtų patikęs, nors apsukę buvom ne tik senukus ir ermitažą, bet ir specializuotas šviestuvų parduotuves. Tada ir sugalvojau, dar ir į Elmo užsukti.
Jei degs trumpai, tai bus labai nemaloni staigmena, lemputes kad pakeisti, nežinau, kaip reikės iki lempos dasigauti :(.
Dėl laidų vedžiojimo, tai aš savo akimis ne vieną, tiek pramoninį, tiek nuosavą pastatą mačiau lygiai taip pat laidais pravedžiotais. Jei rimtai, tai net nematau prasmės vesti kitaip. ten gi ne magistraliniai laidai, išjungei šviesos jungiklį ir ten nėra elektros, plius svarbiausia, mano stogas be degių konstrukcijų. Ir dar, ten kur matosi daugiau laidų, tai ir TV, bei interneto laidai pratiesti, maitinimo laidus iki taškų atvedžiau įkišęs į techninį vamzdį.
Dėl dveijų dušų, tai taip, visiškai teisingai. Nors ten vienoje pusėje buvo suprojektuota bidė, bet dar prieš vonios įrengimą užkliuvo keli paveikslėliai, su taip sudvigubintomis dušinėmis ir man toks sprendimas labai patiko, suderinau bidė būtinumo klausima ir nusprendėme ją paaukoti antro dušo labui. Dabar šiuo sprendimu džiaugiamės abu. Labai patogu abiem, tuo pačiu metu atsikėlus palysti po dušu. Nereikia stovėti eilėje, o ir nugarą patrinti nereikia iš toli kviestis :).
Norėjau paklausti, kažin kiek sukainavo tokia perdanga 1m2? Pas mane pagal projektą reikėjo šiltinti stogą, dengėme su difuzine plėve, tačiau labai jau aukštos ypač centre gaunasi lubos-stogas, tad galvoju daryti medinę perdangą, nors medis su savo vaikščiojimais ir kirvarpomis man nelabai patinka.Na o kokį buterbrodą šiuo atveju reikės dėti taip pat nesugalvojau dar-šiltinti tą stogą ar tik perdengimą? Būsiu dėkingas už naudingas mintis ir informaciją.
Perdangos plokštės 1m2, kiek atmintis nepaveda, man kainavo apie 32Eur.
Jei jau stogas uždėtas su betoninėmis perdengimo plokštėmis jau per vėlu.
Kadangi mano namo konstrukcijoje absoliučiai nėra medžio, nesigilinau labai į medinių konstrukcijų subtilybes, tad šioje sritį iš manęs patarėjas nekoks. Sorry. Gal kas kiti iš žinovų patars?
Sveiki, ar laidai susukti “ant skrutkės“ ir apvynioti izoliacija? Manot laikys ilgai?
Ne, visi sujungimai su kaladėlėmis ant viršaus užvyniojant izoliaciją ir ties lempučių skylutėmis, kad esant reikalui būtų nesunkiai pasiekiami.
bet kas jus taip mokino gipsa deti ne is cd ir ud profiliu ir dar be apkabu per vidury??? o tam tikslui naudoti cw profilius kurie skirti pertvarom ir tam tos h raides ispjautos kad laidus prakisti cia taupumas ar naujos lt technologijos
Neapsišvietęs tamsta esat. Naudojau “Knauf“ profilius ir lubas sukau vadovaudamasis profilių gamintojo rekomendacijomis. Pasiskaitykit “Knauf“ rekomendacijas – “D131“.
Sveiki, ar pasiteisino jums toks lubų montavimo būdas, ar nesutrūkinėjo lubos kaip buvo gasdinama. Jei iš naujo darytumėte ar įsirenginėtumėte taip pat?
Antro aukšto lubos įrengtos metais ankščiau, nei pirmo aukšto. Pirmo aukšto lubų susidūrime su siena jau matoma skilimo siūlė. Tiesa, matoma tik žiūrint iš kokio pusmetrio, ne toliau, bet vis tiek matoma. Pamatęs tą skilimo siūlę pirmam aukšte užlipau į antrą aukštą pažiūrėti ar ir ten matosi skilimo siūlė, nes specialiai skilimo siūlei susidaryti ten taipogi buvo klijuojama speciali juosta. Nors antro aukšto lubos ir metais senesnės, ten jokio skilimo nepastebėjau.
Jei patalpose temperatūros svyravimai būtų didesni, gali būti, kad toks lubų montavimas gali nepasiteisinti, kai mano name temperatūros svyravimai labai nedideli (žiemą būna apie 20C-23C, vasarą būna 23C-26C, bet sakyčiau, kad dažniausiai temperatūros svyravimai neviršija 4C ribų), manau, kad antro aukšto montavimo būdas yra geras.
Kuom klijavai aliuminio folija prie lubu, ar lengvai lipo ar naudojai folija su popieriumi? pas mane taip pat gelzbetonio perdangos.
Klijavau su tapetų klijais ir klijavau grynai, kaip tapetus. Aliuminio plėvelė buvo ant popieriaus, tad lipo labai gerai, tarsi tapetai būtų klijuoti.
Tai kaip supratau klijavai neuzleizdamas vienas ant kito ir poto sanduras su aliuminio juosta.Gruntavai pavirsiu? Popierius su aliuminio folija klijavai armuota, ar tiesiog paprasta, neplysinejo istepus klijus?
beje o ka darei su kampais, uzleidinejai kazkiek ant tinko ir lipnia juosta priklijavai?
sienos dar buvo netinkuotos, tad plėvelę prileidau prie mūro, ant mūro neužeidinėjau, nes tinkas nebūtų lipęs. Vėliau kai sienos buvo tinkuojamos, su tinku užlipo ant plėvelių kraštų, bet kaip minėjau, plėvelę subraižė, tad apie sandarum palei sienas, kalbėti neverta. Vis tik, didesnė betono paviršiaus ploto dalis padengta tikrai nelaidžia garui folija, o per mažus plyšelius papuolęs drėgmės kiekis neturėtų būti didelis. Vis tik, už plyšiuko ne garui labai laidi vata, o ženkliai mažiau laidus betonas.
Pirmiausiai nugruntavau lateksiniu gruntu, kuris turėjo nepraleisti garų, bet nugruntavus jis man neatrodė, kaip pakankama apsauga nuo garų pralaidumo, todėl ir pirkau aliuminio plėvelę. Kadangi klijuojama ant betoninio paviršiaus, visokiems įplyšimams didelio dėmesio neskyriau, betonas ne vata, per mažą skylutę aliuminio plėvelėje didelių problemų nesitikėjau, beje, kai nutinkavo sienas, tai ir plėvelę palei sienas tiesiog sudraskė, bet tinkuotojai užtat tikrai sandariai užleido tinką, todėl jiems priekaištų neturiu, o tas apdaskymas palei sienas, nu negerai, bet nieko su juo nedariau.
Klijavau užleisdamas plėvelę vieną ant kitos ~ 5cm-10cm ribose, su lipia juosta niekur nepereidinėjau. Klijavau paprastą aliuminio plėvelę su popieriumi, ne armuotą.
Ka patartumete daryti, jei pagal plana turejo buti ileidziami, bet baigiant daryti, planas pasikeite ir turi buti (taip taip, moterims TURI BUTI, nes pamate nerealius) pakabinami sviestuvai nejau lupti ir sukti naujai?
jei šviestuvas nėra sunkus, tai gipskartonio luboms, tai nėra didelė problema. Jei tai pakabinamos lubos, pritvirtintos prie tvirtų konstrukcijų tai atlaikytų tokį svorį, kokį tik gali išlaikyti gipsas, o jei į gipso profilius pataikysi, tai vos ne bet kurį pakabinamą šviestuvą pritvirtinti galima.
O dėl reklamos kreipkitės asmeniškai.
Atgalinė nuoroda: Vėdinimo įvedimas Nr. 2