Vėdinimo įvedimas Nr. 2

Negaliu pasakyti, kad pilnai užbaigiau su vėdinimu, bet pagaliau įrengta didžioji vėdinimo dalis, liko galima sakyti “plintusai“ :).

Taigi, papasakosiu šiek tiek daugiau ir apie tai, ko nepapasakojau pirmoje vėdinimo dalyje.

Vėdinimo projektą man parengė Oro centras. Reikalavimas buvo 120m³/h oro srautas ir kad prie šio oro srauto, nebūtų viršytas 25Db triukšmas ties difuzoriais. Man buvo atsakyta, kad tokio mažo oro srauto projekto man nerengs, nes jis netenkina jokių tuo metu Lietuvoje galiojusių normų, tad buvo priimtas kompromisas – man rengiamas projektas dvigubai didesniam oro srautui – 240m³/h, bet apskaičiuoti triukšmo neviršijimo reikalavimai turi būti prie mane dominančių 120m³/h oro srauto, nes vis tiek vėdinimo sistemą planavau eksploatuoti ties šiuo dydžiu.

Dabar galiu pasakyti, kad PN reikalavimus atitinkantis oro srautas yra mažas, tikrai projektus darykit, kad oro srautai padengtų bent 0,5 namo tūrio per valandą ir kad tai būtų projektinis oro srautas, o maksimalus leistų pakeisti visą namo tūrį per valandą. Daugiau irgi nereikia. Bent jau 0,5 karto/h reikalavimą tenkins ir jau bus ± gerai.

Aišku buvo išsakytas reikalavimas ir kaip galima ekonomiškesnio sprendimo, bet kas gi to neprašo :).

Man buvo parengtas toks projektas:

Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šiame projekte nėra nei vieno triukšmo slopintuvo, nors ir pilna SD ženklu pažymėtų sonodec – sonoduct ar panašaus tipo ortakių, kurie atlieka triukšmo slopinimo funkciją ir realiai slopina triukšmą, vos ne kaip triukšmo slopintuvai. Tai buvo padaryta siekiant patenkinti mano “kaip galima ekonomiškiau“ variantą, bet buvo užtikrinta, kad mano visi triukšmo reikalavimai įgyvendinti. Na ką gi. Dabar jau visa tai įrengta ir užtikrinu, prie 120m³/h ir gerokai didesnių oro srautų siekiančių net 170m³/h-180m³/h, jokio garso iš difuzorių negirdžiu, tik didinant srautą dar labiau, nakties metu, kai aplink tyliausia, pradedi iš aplinkinio fono išskirti oro šniokštimo garsą, kuris miegoti netrukdo, o vėdinant namą mano srautai apsiriboja 150m³/h-160m³/h dydžiais, tad paprastai iš vis jokio garso nesigirdi. Sprendimas tikrai vykęs.

Namą pradėjau įrenginėti nuo antro aukšto, todėl ir ortakiai pirmiausiai buvo įrengti ten. Įsirengus 2 aukšto ortakyną (šiek tiek aprašyta antrojo aukšto lubų įrengimo įraše) buvo pajungtas rekuperatorius ir paleistas 2 aukšto vėdinimas. Vėdinimas paleistas pajungus lanksčius sonodec-sonoduct tipo ortakius tiesiai nuo rekuperatoriaus prie 2 aukšto įvadų, kas puikiausiai matosi pirmoje vėdinimo dalyje.

Vėliau įsirengiau 1 aukštą, kaip buvo vedami 1 aukšto ortakiai šiek tiek matosi čia. Bet viskas baigėsi ties katiline. Realiai aš šiek tiek nukrypau nuo projekto, nusipirkau ne projekte numatytą palubinį „Komfovent Domekt Rego 250 PE EC“ rekuperatorių, bet vertikaliai montuojamą „Komfovent Domekt Rego 400 VE EC“, kurio techniniai parametrai buvo geresni. Dėl šio pakeitimo nė kiek nesigailiu, bet problema ta, kad keitėsi absoliučiai visa projekto dalis, kur buvo numatytas rekuperatoriaus pajungimas, bei ir visi atsišakojimai, taigi realiai reikėjo susiprojektuoti absoliučiai naują rekuperatoriaus pajungimo schemą.

Taigi, nors kaip ir viskas buvo įrengta, tereikėjo pajungti tik dar vieną aukštą prie rekuperatoriaus, bet kūrybinis darbas reikalauja įkvėpimo ir ilgą laiką šis darbas nebuvo baigtas.

Eksploatuodamas namą su pajungtu tik 2 aukšto vėdinimu, pastebėjau vieną dalyką. Net ir be pajungto 1 aukšto vėdinimo, šis aukštas puikiausiai prasivėdindavo, nes abu aukštus jungianti laiptinė pas mane atvira ir į antrą aukštą paduotas šviežias vėsesnis oras per laiptinę leisdavosi žemyn, o šiltesnis iš 1 aukšto kildavo aukštyn į antrą aukštą, kas neleisdavo užsistovėti 1 aukšto orui. Taigi, nors 1 aukšto vėdinimas ir nebuvo paleistas, bet ventiliacijos poreikio realiai ir nesijautė. Užsistovėjęs oras buvo juntamas tiktai uždarose patalpose, t.y. pirmo aukšto WC patalpoje bei katilinėje.

Dabar paleidus jau ir pirmojo aukšto vėdinimą, įsirengiau padavimo į pirmą aukštą uždarymo sklendę, bet net uždarius oro padavimą į pirmą aukštą, oro ištraukimas nepakinta, o turint omenyje, kad oras pirmame aukšte ištraukiamas 61,2% intensyviau  nei antrajame, tai net nepaduodant oro į pirmąjį, pirmojo aukšto ventiliacija vis tiek išlieka priverstinė (tik dabar jau iš oro padavimo zonos tampa tranzitine zona), taip pat oras ištraukiamas iš visų uždarų patalpų (WC ir katilinės), tad niekur neliko užsistovėjusio oro.

Ką gi, po kiek laiko atėjo įkvėpimas, sugalvojau, kaip man reikėtų pajungti pirmą aukštą prie rekuperatoriaus ir viską sujungiau. Nuotraukose matosi išsišakojančios ventiliacijos detalės:

 

Toliau iš dar nepadarytų darbų buvo likę ortakių subalansavimas, bei lauko ortakių apšiltinimas kaip kad ankščiau buvau suplanavęs, bent jau 10cm, nors norėčiau 30cm  apšiltinimo sluoksniu. Tai vat, apšiltinimo sluoksnis, ant lauko ortakių ir liko neįrengtieji “plintusai“, o apie srautų balansavimą ir oro srautų matavimus pakalbėsiu žemiau. Kas dėl apšiltinimo sluoksnio, tai vis neskubu su juo, nes esu nusivylęs dabar esančiais skardiniais ortakiais, kuriuos vargiai kada nors pavyks apšiltinti idealiai, kaip kad aš norėčiau. Panašu, kad čia reikia surasti absoliučiai naują sprendimą. Variantas naudoti ortakius išlietus iš putplasčio, bet tai gana brangus sprendimas, ir tuos ortakius vėliau vis tiek reikės papildomai apšiltinti, tad realiai dar neapsisprendęs.

Galimybė susibalansuoti oro srautus išpuolė netikėtai, todėl nespėjau jai tinkamai pasiruošti. Tuo metu rekuperatoriuje sumontuoti oro filtrai buvo pakeisti 2017-07-17, matavimai atlikti 2018-02-24, tad filtrai po keitimo jau buvo pratarnavę 7 mėn. ir 7 dienas, juos prieš atliekant matavimus jau reikėjo keisti, bet kaip minėjau, nespėjau tam pasiruošti ir filtrai liko nepakeisti. Rekuperatoriuje buvo sumontuoti gamintojo numatyti F7 filtrai tiek ištraukimui, tiek padavimui.

Pradžiai susiradau prie kokių variklio apsukų oro srautai labiausiai atitinka projektinį oro srautą 240m³/h. Suradęs šį galingumą, pabandžiau pakoreguoti oro srautus. Atkreipiu dėmesį į tai, kad miegamuosiuose 4 ir 6 yra neatitinkantys projektiniams dydžiai. Taip padaryta todėl, kadangi planuojama abiejuose kambariuose apnakvindinti po du žmones. Akivaizdu, kad pagal projektą miegamasis 4 buvo suprojektuotas tik vienam žmogui, bet aš eigoje nusprendžiau pakoreguoti šį dydį, iš čia ir nesutapimas su projektiniais dydžiais.

istraukimaspadavimasvarikli; efektyvumasuždarius 1a padavimą

Dar norėčiau parašyti apie tiekiamo į patalpas oro dydžius. Kai patalpoje būni trumpai, ir neuždarai kambario durų, net esant mažam oro srautui nesijaučia šviežio oro trūkumo. Vis tik, kai patalpa nedidelė, kambario durys uždarytos, namas sandarus ir tame kambaryje būnama gana ilgą laiką, oro trūkumas pradedamas jausti labai greitai. Tai ką pasakiau aktualiausia yra miegamajam. Kažkas pamenu minėjo, kad kai oro trūkumą pradeda jausti, kai vienam žmogui tenka mažiau nei 20m³/h šviežio oro. Tokį dydį patvirtinu, prie mažesnių oro srautų neišsimiegosi, nors man artimesnis dydis yra 25m³/h oro srautas vienam žmogui.

Prie ko lenkiu? Ogi prie PN vėdinimo normų. Taip, ten numatytas oro srautas vienam žmogui yra 30m³/h, tai kaip ir turėtų užtekti, bet atkreipkit dėmesį į tai, kad toks oro srautas turėtų būti tiekiamas visam namui, nepriklausomai kur tuo metu randasi žmonės. Mano namui, kuris planuotas 4 žmonėms, maksimalus oro srautas turėtų būti 120m³/h, ko aš ir prašiau projektuotojo. Kaip minėjau su projektuotoju sutarėme dėl dvigubai didesnio oro srauto, kad man nesunku būtų jį sumažinus per pus turėti PN rekomenduojamos oro dydžius. Taigi, projekte oro srautai tikrai išmėtyti pakankamai protingai, bet pabandžius juos sumažinti dvigubai, miegamajame gauname tik 35m³/h oro srautą. Dviems žmonėms prie uždarytų durų gerai išsimiegoti prie jo nepavyktų. Man kai trūksta šviežio oro prabundu vidurį nakties. Kur galima sumažinti oro srautus? Realiai tai vienintelė svetainė turėtų 50m³/h, kurių naktį ten kaip ir nereikėtų, tad jei uždarinėti paduodamo oro į sklendę į svetainę, realiai galima būtų išsiversti ir su 120m³/h oro srautu, mano namui, bet be jokios motorizuotos sklendės, kuri oro srautus paskirstytų automatiškai, mano supratimu, PN rekomenduojami oro srautai yra toli gražu nekomfortiški.

Taigi, kokie galimi šios problemos sprendimai? Aš žinau du. Arba statyti labai aukšto NVK rekuperatorių (ar prastesnio NVK, bet su ŽŠ) ir vaikyti gerokai aukštesnius oro srautus, nei rekomenduojami, arba, turint prastesnio NVK rekuperatorių kaip pav. aš (nors manojo NVK ir atitinka pasyviam namui keliamus reikalavimus), darytis motorizuotas oro sklendes ir uždarinėti oro srautus į patalpas, kuriose tuo metu nėra žmonių. Aš pasirinkau antrąjį variantą.

Galimas ir trečias variantas, nusipirkus prastesnio NVK rekuperatorių, jį vaikyti ant gerokai didesnių dydžių, nei rekomenduoja PHI, bet tuomet šildymo sąnaudos gerokai išaugs. Abejoju, kad tokiu atveju būtų galima kalbėti apie EE namą.

Disbalanso matavimai

Kaip jau tapo madinga, Egyras pagelbėjo išmatuoti slėgių skirtumus ir man. Matavimams atlikti Egyras atsivežė surinktą mobilų daviklį su valdikliu ir LCD ekranu bei pajungtu akumuliatoriumi. Man kaip ir kitų matavimų atveju, išėmė durų spynos šerdį, bei per atsivėrusią skylę išmetė vamzdelį matuojantį lauko oro slėgį, bei tarpus apklijavo lipnia juosta.

 

Durų rankenos ir spynelės apvadas buvo nuimtas išiminėjant spynos šerdį, tad taip durų spyna pas mane atrodė tik matavimų metu :).

Nelabai gerai, kad matavimo metu oras lauke buvo vėjuotas, prietaisas iš tikrųjų buvo labai tikslus, reagavo į mažiausius krustelėjimus netoli jo, tad tikslumo matavimams vėjas tikrai nepridavė, bet tikėkimės, kad matavimai gavosi pakankamai tikslūs.

Prieš matuojant, kadangi filtrai pas mane buvo stipriai ir nevienodai užsiteršę, nusprendėm juos išimti. Sudėjus naujus, vienodo pasipriešinimo filtrus, rezultatas turėtų išlikti panašus, o jei naujų filtrų pasipriešinimas išpultų skirtingas, tai laimės dalykas, į kurią pusę jie bus įstatyti, taigi, bet kokiu atveju, be filtrų matavimai turėtų būti tikslesni.

Egyras atkreipė dėmesį, kad daviklio rodmenys mano atveju šokinėjo labiau nei pas Mindaugą, kurio rekuperatoriuje yra sumontuotas panašus daviklis ir bando koreguoti slėgių skirtumą.

Gauti matavimų rezultatai:

Iškart noriu atkreipti dėmesį į tai, kad disbalansą įtakoja ne tik rekuperatorius, bet visa vėdinimo sistema, kurią sudaro ortakynas, su skirtingais pasipriešinimais, difuzoriai, oro filtrai ir pan. Vis tik rekuperatoriaus įtaka taipogi jaučiasi. Mane nustebino, kad prie mažesnių oro srautų, namuose yra sukeliamas slėgis. To nesitikėjau, nes išmetimo ortakyno pasipriešinimas yra mažesnis. Darytina išvada, kad ventiliatoriai tiekia ne vienodą oro srautą ir kol prie mažų srautų, ortakyno pasipriešinimo įtaka beveik nejuntama, tai ir matosi iš slėgių skirtumo matavimo, o didėjant srautams, ortakyno pasipriešinimo įtaka didėja ir atitinkamai matome rezultatus. Jei padavimo ir išmetimo ortakyno pasipriešinimas būtų vienodas, įtariu prie visų oro srautų būtų palaikomas pliusinis balansas.

Žiūrint į slėgių skirtumą vėl buvo patvirtinti niuansai, kurie buvo pastebėti matuojant oro srautus. Mano ortakynas pakankamai gerai veikia iki projektinių oro srautų 240m³/h (prie ~80%). Tai akivaizdžiai parodo ir minimalus slėgių skirtumas prie oro srautų iki šio dydžio. Realiai rezervo šiek tiek yra, net prie 90% oro srauto (297,1m³/h – 277,5 m³/h) slėgių skirtumas pakankamai nedidelis, o didinant srautą toliau, slėgių skirtumas padidėja daugiau nei dvigubai. Akivaizdu, kad mano ortakynas jau prie 90% rekuperatoriaus greičio pasiekia savo pralaidumo ribas.

Dar atkreiptinas dėmesys į oro slėgių skirtumo dydžius. Šiai dienai jų negalima laikyti labai tiksliais, nes Egyras perspėjo, kad turi įtarimą, kad gali būti įsivėlusi klaidelė  pajunginėjant daviklį prie valdiklio. Ta prasme balanso ir disbalanso buvimą į vieną ar kitą pusę jis parodo gerai. Netikslumų gali būti tik su slėgio dydžiais, kurie jei įtarimai pasitvirtintų galėtų padidėti iki dviejų kartų, taigi ir sandarumo testą savo rekuperatoriaus pagalba beveik galėčiau atlikti :). Testuojant maksimalų galimą disbalansą, duris atidaryti tikrai buvo problematiška.

Įrašo “Vėdinimo įvedimas Nr. 2” komentarų: 17

    • Pasijungiau sklendę pastačiau motoriuką, bet neturiu valdiklio, tad taip ir stovi. Kai pajungiau, jis pas mane buvo atidarytas, kai dariau matavimus, padariau ir su uždaryta sklende (uždariau rankomis), kad žinoti kokius srautus pučia, kai pajungsiu valdymo automatika ir uždarinėsiu padavimą į svetainę naktimis. Taip ta sklendė ir liko uždaryta po matavimų. Vakar sklendė vis dar buvo uždaryta.

  1. Ir tu Mintai sveikas sugrįžęs! Jei dalį energijos iš forumų perkelsi čia manau visiems geriau bus! Lauksim naujų įrašų!

    • Tai kad ten dabar bardakas, sunku ten ką atsekti :). Šeip tai pagrindinius dalykus manau kad įmečiau. Na dar yra keli niuansai, bet vėl, laukiu įkvėpimo, be to forume reikėtų tą nesąmonę greičiau baigti.

  2. pacio rekuperatoriaus taip ir neapsildei? serksnu turejo pasidengti per salcius.

    As savo rego laikau visada ant vasaros rezimo. Tai sia kaip ir praeita karta suveike apsauga, del per zemos tiekiamos temperaturos putimas issijunge 🙂 O raso, kad ROTACINIAI neuzsala, panasu, kad melas jei jau gamintojas apsauga padares yra.

    • Džiaugiuosi, kad radau laiko pirmo aukšto ortakyno pajungimui, rekupo apšiltinimo darbai nusikelia tolimesniam laikui, beje kaip ir lauko ortakyno. Turiu įtarimą, kad šiuos darbus atliksiu kartu, o pakolkas tenka naudotis tuo, kaip sukurta gamykloje.

      Serksnu nepasidengė, o gal nepastebėjau, nors jei realiai, tai ir kondensato ant rekupo galima sakyti nebuvo. Rakto vietos užrakinimui, tos buvo nuolat šlapios, o korpusas, tai užkliuvo, kad buvo sausas. Vis tik disbalansuodamas oro srautus buvau stipriai numušęs drėgmės lygį, ir tai gelbėjo ne tik dėl kondensato ant langų nebuvimo.

      Kas dėl žiemos režimo, tai šią žiemą ketinau jį jungti, bet žiūriu, kad tiekiamos temperatūros artimos tai, kurią būčiau norėjęs palaikyti, o pavyzdžiui po dušo, net ir užkildavo daugiau. Tad žiemos režimo jungti negalėjau. Jei būčiau įjungęs, būtų pradėjęs suveikinėti ByPas`as.

      Kas dėl apsauginių mažiausių temperatūrų, tai sunkiai įsivaizduojama situacija, kaip ji galėjo būti pasiekta normaliomis eksploatacinėmis sąlygomis. Realiai tai gali būti pasiekta arba pajungus gartraukį prie rekupo, arba stipriai disbalansuojant sistemą, kai išmetamas mažesnis oro kiekis, nei paduodamas. Ne, tokio disbalanso kategoriškai nereikia daryti, disbalansas turi būti, kai išmetamas didesnis oro kiekis, nei tiekiamas.

  3. 2019-11-25 pakeičiau Filtrus į „EkoFiltrai“ MPL F7, 25,83€
    2019-07-03 Amalvos ePM2,5 65/F7 filtrai
    2018-08-13 Amalvos ePM2,5 65/F7 filtrai
    2018-04-14 pakeičiau Filtrus „EkoFiltrai“ vienas F7, kitas F7 su anglies filtru.
    2017-07-17 pakeičiau Filtrus „EkoFiltrai“ vienas F7, kitas F7 su anglies filtru.
    Ankščiau 2 ar 3 kartus keičiau filtrus iš Amalvos F7
    2015-03-30 Garantinis remontas, brokuotų rotoriaus guoliukų partija.
    2015-01-05 maždaug šią datą paleistas Rekupas

  4. Tad ar tikrai verta investuoti į rekuperacinę sistemą? Ar ne naujai statomame, o jau gyvename senos statybos name (apšiltintas tikrai neblogai) apsimoka įsirenginėti? Nes investicija tikrai nemaža, ar ji atsipirks ar daugiau vargo nei naudos bus? Nes kiek skaitau tai neatrodo taip paprasta, kad atvažiavo, įrengė ir pamiršai

    • Naujai statomame name be rekuperatoriaus jau greičiausiai neišsiversi, bet renovuojamame didelio sandarumo greičiausiai jau nepavyks pasiekti, tad rekuperatorius tokiu atveju praranda prasmę. Rekuperatoriaus poreikį apsprendžia ne namo šiltumas, bet namo sandarumas. Geriausiai į apsimokėjimo klausimą atsako sandarumo testas.

      O metinė rekuperatoriaus išlaikymo kaina labai priklauso nuo vėdinimo intensyvumo, tai atsispindės sunaudotos elektros energijos kainoje, plius filtrai grubiai du komplektai per metus. Mano rekuperatoriaus elektros energijos sąnaudos matosi mano šiame įraše.

  5. Mūsų rekuperatorius rego 300 per nepilnus metus sutaupė 370 EUR šiluminės energijos (nuo 2017 m spalio 30 d. iki dabar). Plius buvo pakeisti filtrai. Tai galima sakyti, kad atsipirkimas ( jei nesuges) įmanomas po 8-9 metų….smile

    • Kai šildaisi elektra, tai taip, bet jei šildytumeis šilumos siurbliu, tai atsiperkamumas pailgėja ~4 kartus. Ar atlaikytų tavo rekuperatorius 40 metų, kad galėtų atsipirkti, kaip šilumą taupantis prietaisas :)?

      Vis tik, tokie trumparegiški skaičiavimai neteisingi :).

      Rekuperatorius leidžia sutaupyti ant šildymo sistemos. Vat kanaliniai šilumos siurbliai, tavo namui per akis 4kW galios, kaina ~1250€. Jei nebūtų rekuperatoriaus, 8kW jau būtų kaip ir minimumas. Neįsivaizduoju kiek toks kainuos, bet sakykim 1000€ brangiau. Taigi jau ~1000€ susitaupo ant šildymo sistemos įrengimo. Išlaidos rekupui nuo ~3500€ nukrenta iki 2500€, Toliau. Didesnio galingumo kanaliniam ŠS, jau reikalingi ir didesnio diametro ortakiai plius dar viso ko. Taigi, montavimas su medžiagomis vėl brangesnis, taigi, nu 500€ gal nepavyks sutaupyti, bet ±sakykim, taigi, rekupas atpirkti turi jau ne ~3500€, bet ~2000€. Taigi, šildantis su ŠS ir jo galingumą parenkant atsižvelgiant į namo šiltumą, rekupas atsipirktų jau per ~20 metų, net šildymosi su ŠS atveju.

      Vis tik daug. Gal ir teisingas pavyzdys, kap pas ruselį https://www.youtube.com/watch?v=xUKjk4qrqZs , kuris nestatė rekuperatoriaus, o tik teną ant tiekiamo oro, kad tiekiamą orą tenas pašildytų. Rezultatas tas pats. Abejais atvejais į patalpas tiekiamas šiltas oras, bet įdiegimo kainos skirtumas milžiniškas. Didelis klausimas, koks variantas ekonomiškai vertingesnis, reikėtų skaičiuoti. Aišku, labai daug įtakos turės ir palaikomi oro srautai. Vis tik aš statyčiau už berekuperatorinį variantą.

      Sakykit ką norit, bet net PN siela – Wolfgang Feist pasakė, kad šaldytuvas ar skalbimo mašina yra daug sudėtingesni prietaisai nei rekuperatorius, bet rekuperatorių kaina daug kartų didesnė. Taip neturėtų būti, bet ką padarysi. Per mažai gamintojų rekuperatorius gamina.

      • Aš labai už. Pats planavau pasigaminti, bet galiausiai pabijojau. Turint daugiau laiko, tai turbūt pats geriausias variantas. Vis tik, variantas su folga turėtų būti atmestas. Šilumokaičiui turi būti naudojamos tiktai tvirtos medžiagos. Aš planavau su skardele. Rinkčiausi pačią ploniausią, kad būtų lengva su ja dirbti, bet tai vis tiek turėtų būti skarda, Ir gaminčiau ne kvadratus, bet priešpriešinių srautų šilumokaičius, manau kad karkasą ir per vidurį stiprindamas.
        Variantas su polikarbonatu tikrai vykes, bet kaip minėjau, aš vis tik ne kvadratą o rombą daryčiau,
        Yra dar vienas variantas. Pirkti jau pagamintą šilumokaitį. Būtent tokiu keliu pasuko, tikrai geras EE namų specialistas Bangų namo blogo autorius Jonas. Tai irgi vertas dėmesio variantas, bet šilumokaičių kaina mano akimis žiūrint yra užkelta per stipriai.
        Taigi, jei laukėt pritarimo, tai turint darbščias rankas, mano pritarimą turit :).
        Pasidalinkit patirtimi, jei vis tik ryšitės.

        Ir dar vienas dalykas. Kadangi ant rekuperatoriaus tokiu atveju, mano supratimu, sutaupysit labai stipriai, nepatingėkit pasidaryti ir atviro tipo žemės šilumokaičio. Tokiu atveju gausit:
        – drėgmės kontrolę žiemos metu (būtent todėl reikalingas atviro tipo ŽŠ). Norint garantuotos drėgmės kontrolės, galima ten ir šlangą prasivesti, dėl visa ko, kaip tai padarė VVnamas blogo autorius;
        – rekuperatoriaus apsaugą nuo užšalimo, kurios eksploatacija nieko nekainuoja (išskyrus didesnius ventiliatorių nuostolius, dėl ŽŠ pasipriešinimo), be to, tai būtų labai didelis bonusas savadarbiam rekuperatoriui, kuriam sumontuoti vykusią kitokio tipo priešužšaliminę apsaugą būtų iššūkis net ir labai stipriai pasikausčiusiam šios srities specialistui (taigi, vien dėl šio punkto ŽŠ savadarbiam rekupui – privalomas);
        – patį aukščiausią įmanomą bendrą vėdinimo sistemos NVK, “perspjaudami“ visus Paul ar kitus analogiškus, laikomus geriausiais rekuperatorius, nors aš tai Paul firmos rekuperatoriaus nesiūlyčiau niekam;
        – vėsinimą vasaros metu.

  6. Na dėl skardelių , tai pritariu, iš folijos tai galima kaip bandomąjį variantą darytis.
    Dėl žemės šilumokaičio jau nelabai gausis, nes namas pastatytas ir jame jau gyvenu, tiesiog tik dabar atėjo laikas pasidaryti rekuperacija.
    Man dar buvo kilusi idėja įkišti į savadarbį rekupą teną negalingą, kuris kartu su varikliais įsijungtu.
    Dar dėl variklių, ar vertą statytis 2 variklius ant padavimo ir ištraukimo ?
    Gal pakaks vieno, ant ištraukimo,o name susidarant vakuumui iš lauko automatiškai pritekės oro, tačiau bijau, kad gaivus oras paimtas iš lauko, praeidamas per filtrą ir per visus ortakius nebūtų jo per mažai.

    Tada dar žiūrėkite kokį gėrį atradau, dar sutaupyti, ir tikrai nesudėtinga tai padaryti:
    http://irnamas.blogspot.com/2016/07/vedinimas-kolektoriu-ir-difuzoriaus.html
    Labiau domina kolektoriai.

    • Dar dėl skardelių, jos turi būti iš nerūdijančių metalų, tad man patraukliausiai žiūrisi aliuminio skardelės. Nerudijančio plieno skardų kaina įtariu būtų neadekvati. Arba kaip variantas būtų plastmasės, tad polikarbonatas irgi visai tikęs variantas, tik rinktis reikėtų iš pačių ploniausių ir kaip bonusas, pačių pigiausių :). Tik čia dar reikėtų išsiaiškinti dėl skleidžiamų nuodingų medžiagų, nes pavyzdžiui ŽŠ iš kanalizacijos vamzdžių nerekomenduojama daryti, dėl to, kad iš PVC į tiekiamą į patalpas orą gali patekti žmogui kenksmingų medžiagų, tad ir dėl poliokarbonato reikėtų pasitikslinti.

      Dėl vieno variklio, tai variantas, bet viskas priklauso nuo namo sandarumas. Pasieksit mano namo sandarumą, turėsit panašų rezultatą, kaip pas mane, kai buvo sugedęs vieno rekupo ventiliatoriaus kontaktas, ir vienas iš ventiletorių (išmetimo) nesisuko. Tada į patalpas tiekiamo oro temperatūra nukrito nuo ~22°C iki ~16°C prie lauko ~0°C ir vidaus virš 24°C. Taipogi uždarinėjant ar nepilnai uždarius langus ir duris girdėdavosi gana garsus ir įkyrus šniokštimas per plyšį. Langai atsidarinėdavo sunkiai.

      Bet, bandymo tikslais palikus menkai pravertą langą, rekupas greitai išsijungė dėl į patalpas tiekiamo per šalto oro. Taigi, jei namas bus mažiau sandaru, tai oras lauk eis per nesandarumus, o ne per didesnį pasipriešinimą turintį ortakyną ir iš šilumokaičio neturėsite absoliučiai jokios naudos. Manyčiau, kad du varikliai būtini bet kokiu atveju. Ir balansą tarp jų sugaudyti būtų galima su pavyzdžiui mano sugalvotu būdu, kai padavimo ir ištraukimo ortakiai sujungiami vamzdeliu nuvestu žemyn ir apačioje besibaigiančiu gerokai didesnio diametro permatomos medžiagos sifonu (kad ten užpiltas skystis turėtų didesnę masę ir sunkiau būtų išpučiamas į vieną ar kitą pusę dėl net mažo disbalanso). Ta prasme vamzdeliai iš ortakių turėtų būti labai mažo diametro. Sifoną užpildai skysčiu, sifono galus galima bandyti uždengti elastingomis, pav. iš oro balionėlių memranomis, kad skystis mažiau garuotų ir realiu laiku, jei variklių intensyvumą reguliuosi pasukamų rankenėlių pagalbą galingumą reguliuojančiais variatoriais, su tokio sifono pagalba balansą turėtum labai nesunkiai sugaudyti.

      Dėl priešužšaliminės apsaugos, tai tenų jungti su varikliais gal nereikėtų, gal jau geriau tuomet pasidaryti automatizuotą tiekiamo oro pašildymo sistemą, kaip pas ruselį , tik tiekiamo oro temperatūrą nustatyti, kad šildytų iki ~0°C. Gal apsaugos. Vis tik, nemanau, kad ŽŠ negalima pasistatyti jau įrengtame name. Taip, kiemas bus išnaujo išrausinėtas, taip sienos gali būti pragrežiotos naujoje vietoje ortakio iš ŽŠ pajungimo, bet tai gali būti padaroma bet kada vėliau. Dėl glikolinio ŽŠ tokiu atveju aš turbūt neprasidėčiau, gal tuomet jau geriau elektra :). Apie glikolinį ŽŠ galima galvoti tik statybų eigoje ar prieš jas, be to uždari ir glikoliniai ŽŠ neužtikrina drėgmės kontrolės namuose, ko aš tikėčiausi iš atviro tipo ŽŠ.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s