Vėdinimo įvedimas Nr. 2

Negaliu pasakyti, kad pilnai užbaigiau su vėdinimu, bet pagaliau įrengta didžioji vėdinimo dalis, liko galima sakyti “plintusai“ :).

Taigi, papasakosiu šiek tiek daugiau ir apie tai, ko nepapasakojau pirmoje vėdinimo dalyje.

Vėdinimo projektą man parengė Oro centras. Reikalavimas buvo 120m³/h oro srautas ir kad prie šio oro srauto, nebūtų viršytas 25Db triukšmas ties difuzoriais. Man buvo atsakyta, kad tokio mažo oro srauto projekto man nerengs, nes jis netenkina jokių tuo metu Lietuvoje galiojusių normų, tad buvo priimtas kompromisas – man rengiamas projektas dvigubai didesniam oro srautui – 240m³/h, bet apskaičiuoti triukšmo neviršijimo reikalavimai turi būti prie mane dominančių 120m³/h oro srauto, nes vis tiek vėdinimo sistemą planavau eksploatuoti ties šiuo dydžiu.

Dabar galiu pasakyti, kad PN reikalavimus atitinkantis oro srautas yra mažas, tikrai projektus darykit, kad oro srautai padengtų bent 0,5 namo tūrio per valandą ir kad tai būtų projektinis oro srautas, o maksimalus leistų pakeisti visą namo tūrį per valandą. Daugiau irgi nereikia. Bent jau 0,5 karto/h reikalavimą tenkins ir jau bus ± gerai.

Aišku buvo išsakytas reikalavimas ir kaip galima ekonomiškesnio sprendimo, bet kas gi to neprašo :).

Man buvo parengtas toks projektas:

Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šiame projekte nėra nei vieno triukšmo slopintuvo, nors ir pilna SD ženklu pažymėtų sonodec – sonoduct ar panašaus tipo ortakių, kurie atlieka triukšmo slopinimo funkciją ir realiai slopina triukšmą, vos ne kaip triukšmo slopintuvai. Tai buvo padaryta siekiant patenkinti mano “kaip galima ekonomiškiau“ variantą, bet buvo užtikrinta, kad mano visi triukšmo reikalavimai įgyvendinti. Na ką gi. Dabar jau visa tai įrengta ir užtikrinu, prie 120m³/h ir gerokai didesnių oro srautų siekiančių net 170m³/h-180m³/h, jokio garso iš difuzorių negirdžiu, tik didinant srautą dar labiau, nakties metu, kai aplink tyliausia, pradedi iš aplinkinio fono išskirti oro šniokštimo garsą, kuris miegoti netrukdo, o vėdinant namą mano srautai apsiriboja 150m³/h-160m³/h dydžiais, tad paprastai iš vis jokio garso nesigirdi. Sprendimas tikrai vykęs.

Namą pradėjau įrenginėti nuo antro aukšto, todėl ir ortakiai pirmiausiai buvo įrengti ten. Įsirengus 2 aukšto ortakyną (šiek tiek aprašyta antrojo aukšto lubų įrengimo įraše) buvo pajungtas rekuperatorius ir paleistas 2 aukšto vėdinimas. Vėdinimas paleistas pajungus lanksčius sonodec-sonoduct tipo ortakius tiesiai nuo rekuperatoriaus prie 2 aukšto įvadų, kas puikiausiai matosi pirmoje vėdinimo dalyje.

Vėliau įsirengiau 1 aukštą, kaip buvo vedami 1 aukšto ortakiai šiek tiek matosi čia. Bet viskas baigėsi ties katiline. Realiai aš šiek tiek nukrypau nuo projekto, nusipirkau ne projekte numatytą palubinį „Komfovent Domekt Rego 250 PE EC“ rekuperatorių, bet vertikaliai montuojamą „Komfovent Domekt Rego 400 VE EC“, kurio techniniai parametrai buvo geresni. Dėl šio pakeitimo nė kiek nesigailiu, bet problema ta, kad keitėsi absoliučiai visa projekto dalis, kur buvo numatytas rekuperatoriaus pajungimas, bei ir visi atsišakojimai, taigi realiai reikėjo susiprojektuoti absoliučiai naują rekuperatoriaus pajungimo schemą.

Taigi, nors kaip ir viskas buvo įrengta, tereikėjo pajungti tik dar vieną aukštą prie rekuperatoriaus, bet kūrybinis darbas reikalauja įkvėpimo ir ilgą laiką šis darbas nebuvo baigtas.

Eksploatuodamas namą su pajungtu tik 2 aukšto vėdinimu, pastebėjau vieną dalyką. Net ir be pajungto 1 aukšto vėdinimo, šis aukštas puikiausiai prasivėdindavo, nes abu aukštus jungianti laiptinė pas mane atvira ir į antrą aukštą paduotas šviežias vėsesnis oras per laiptinę leisdavosi žemyn, o šiltesnis iš 1 aukšto kildavo aukštyn į antrą aukštą, kas neleisdavo užsistovėti 1 aukšto orui. Taigi, nors 1 aukšto vėdinimas ir nebuvo paleistas, bet ventiliacijos poreikio realiai ir nesijautė. Užsistovėjęs oras buvo juntamas tiktai uždarose patalpose, t.y. pirmo aukšto WC patalpoje bei katilinėje.

Dabar paleidus jau ir pirmojo aukšto vėdinimą, įsirengiau padavimo į pirmą aukštą uždarymo sklendę, bet net uždarius oro padavimą į pirmą aukštą, oro ištraukimas nepakinta, o turint omenyje, kad oras pirmame aukšte ištraukiamas 61,2% intensyviau  nei antrajame, tai net nepaduodant oro į pirmąjį, pirmojo aukšto ventiliacija vis tiek išlieka priverstinė (tik dabar jau iš oro padavimo zonos tampa tranzitine zona), taip pat oras ištraukiamas iš visų uždarų patalpų (WC ir katilinės), tad niekur neliko užsistovėjusio oro.

Ką gi, po kiek laiko atėjo įkvėpimas, sugalvojau, kaip man reikėtų pajungti pirmą aukštą prie rekuperatoriaus ir viską sujungiau. Nuotraukose matosi išsišakojančios ventiliacijos detalės:

Toliau iš dar nepadarytų darbų buvo likę ortakių subalansavimas, bei lauko ortakių apšiltinimas kaip kad ankščiau buvau suplanavęs, bent jau 10cm, nors norėčiau 30cm  apšiltinimo sluoksniu. Tai vat, apšiltinimo sluoksnis, ant lauko ortakių ir liko neįrengtieji “plintusai“, o apie srautų balansavimą ir oro srautų matavimus pakalbėsiu žemiau. Kas dėl apšiltinimo sluoksnio, tai vis neskubu su juo, nes esu nusivylęs dabar esančiais skardiniais ortakiais, kuriuos vargiai kada nors pavyks apšiltinti idealiai, kaip kad aš norėčiau. Panašu, kad čia reikia surasti absoliučiai naują sprendimą. Variantas naudoti ortakius išlietus iš putplasčio, bet tai gana brangus sprendimas, ir tuos ortakius vėliau vis tiek reikės papildomai apšiltinti, tad realiai dar neapsisprendęs.

Galimybė susibalansuoti oro srautus išpuolė netikėtai, todėl nespėjau jai tinkamai pasiruošti. Tuo metu rekuperatoriuje sumontuoti oro filtrai buvo pakeisti 2017-07-17, matavimai atlikti 2018-02-24, tad filtrai po keitimo jau buvo pratarnavę 7 mėn. ir 7 dienas, juos prieš atliekant matavimus jau reikėjo keisti, bet kaip minėjau, nespėjau tam pasiruošti ir filtrai liko nepakeisti. Rekuperatoriuje buvo sumontuoti gamintojo numatyti F7 filtrai tiek ištraukimui, tiek padavimui.

Pradžiai susiradau prie kokių variklio apsukų oro srautai labiausiai atitinka projektinį oro srautą 240m³/h. Suradęs šį galingumą, pabandžiau pakoreguoti oro srautus. Atkreipiu dėmesį į tai, kad miegamuosiuose 4 ir 6 yra neatitinkantys projektiniams dydžiai. Taip padaryta todėl, kadangi planuojama abiejuose kambariuose apnakvindinti po du žmones. Akivaizdu, kad pagal projektą miegamasis 4 buvo suprojektuotas tik vienam žmogui, bet aš eigoje nusprendžiau pakoreguoti šį dydį, iš čia ir nesutapimas su projektiniais dydžiais.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad oro padavimo ortakynę, padavimo greitį didinant virš 90% prasideda turbulencija ir ortakyno pralaidumas stipriai sumažėja. Tai rodo, jog mano padavimo ortakyno pralaidumo riba yra ties ~277m³/h. Tolimesnis galios didinimas oro srauto nepadidina. Projektinis ortakyno pralaidumas 240m³/h tad projektinis ortakyno rezervas padavime ~115%.

Dar norėčiau parašyti apie tiekiamo į patalpas oro dydžius. Kai patalpoje būni trumpai, ir neuždarai kambario durų, net esant mažam oro srautui nesijaučia šviežio oro trūkumo. Vis tik, kai patalpa nedidelė, kambario durys uždarytos, namas sandarus ir tame kambaryje būnama gana ilgą laiką, oro trūkumas pradedamas jausti labai greitai. Tai ką pasakiau aktualiausia yra miegamajam. Kažkas pamenu minėjo, kad kai oro trūkumą pradeda jausti, kai vienam žmogui tenka mažiau nei 20m³/h šviežio oro. Tokį dydį patvirtinu, prie mažesnių oro srautų neišsimiegosi, nors man artimesnis dydis yra 25m³/h oro srautas vienam žmogui.

Prie ko lenkiu? Ogi prie PN vėdinimo normų. Taip, ten numatytas oro srautas vienam žmogui yra 30m³/h, tai kaip ir turėtų užtekti, bet atkreipkit dėmesį į tai, kad toks oro srautas turėtų būti tiekiamas visam namui, nepriklausomai kur tuo metu randasi žmonės. Mano namui, kuris planuotas 4 žmonėms, maksimalus oro srautas turėtų būti 120m³/h, ko aš ir prašiau projektuotojo. Kaip minėjau su projektuotoju sutarėme dėl dvigubai didesnio oro srauto, kad man nesunku būtų jį sumažinus per pus turėti PN rekomenduojamos oro dydžius. Taigi, projekte oro srautai tikrai išmėtyti pakankamai protingai, bet pabandžius juos sumažinti dvigubai, miegamajame gauname tik 35m³/h oro srautą. Dviems žmonėms prie uždarytų durų gerai išsimiegoti prie jo nepavyktų. Man kai trūksta šviežio oro prabundu vidurį nakties. Kur galima sumažinti oro srautus? Realiai tai vienintelė svetainė turėtų 50m³/h, kurių naktį ten kaip ir nereikėtų, tad jei uždarinėti paduodamo oro į sklendę į svetainę, realiai galima būtų išsiversti ir su 120m³/h oro srautu, mano namui, bet be jokios motorizuotos sklendės, kuri oro srautus paskirstytų automatiškai, mano supratimu, PN rekomenduojami oro srautai yra toli gražu nekomfortiški.

Taigi, kokie galimi šios problemos sprendimai? Aš žinau du. Arba statyti labai aukšto NVK rekuperatorių (ar prastesnio NVK, bet su ŽŠ) ir vaikyti gerokai aukštesnius oro srautus, nei rekomenduojami, arba, turint prastesnio NVK rekuperatorių kaip pav. aš (nors manojo NVK ir atitinka pasyviam namui keliamus reikalavimus), darytis motorizuotas oro sklendes ir uždarinėti oro srautus į patalpas, kuriose tuo metu nėra žmonių. Aš pasirinkau antrąjį variantą.

Galimas ir trečias variantas, nusipirkus prastesnio NVK rekuperatorių, jį vaikyti ant gerokai didesnių dydžių, nei rekomenduoja PHI, bet tuomet šildymo sąnaudos gerokai išaugs. Abejoju, kad tokiu atveju būtų galima kalbėti apie EE namą.

Disbalanso matavimai

Kaip jau tapo madinga, Egyras pagelbėjo išmatuoti slėgių skirtumus ir man. Matavimams atlikti Egyras atsivežė surinktą mobilų daviklį su valdikliu ir LCD ekranu bei pajungtu akumuliatoriumi. Man kaip ir kitų matavimų atveju, išėmė durų spynos šerdį, bei per atsivėrusią skylę išmetė vamzdelį matuojantį lauko oro slėgį, bei tarpus apklijavo lipnia juosta.

Durų rankenos ir spynelės apvadas buvo nuimtas išiminėjant spynos šerdį, tad taip durų spyna pas mane atrodė tik matavimų metu :).

Nelabai gerai, kad matavimo metu oras lauke buvo vėjuotas, prietaisas iš tikrųjų buvo labai tikslus, reagavo į mažiausius krustelėjimus netoli jo, tad tikslumo matavimams vėjas tikrai nepridavė, bet tikėkimės, kad matavimai gavosi pakankamai tikslūs.

Prieš matuojant, kadangi filtrai pas mane buvo stipriai ir nevienodai užsiteršę, nusprendėm juos išimti. Sudėjus naujus, vienodo pasipriešinimo filtrus, rezultatas turėtų išlikti panašus, o jei naujų filtrų pasipriešinimas išpultų skirtingas, tai laimės dalykas, į kurią pusę jie bus įstatyti, taigi, bet kokiu atveju, be filtrų matavimai turėtų būti tikslesni.

Egyras atkreipė dėmesį, kad daviklio rodmenys mano atveju šokinėjo labiau nei pas Mindaugą, kurio rekuperatoriuje yra sumontuotas panašus daviklis ir bando koreguoti slėgių skirtumą.

Gauti matavimų rezultatai:

Iškart noriu atkreipti dėmesį į tai, kad disbalansą įtakoja ne tik rekuperatorius, bet visa vėdinimo sistema, kurią sudaro ortakynas, su skirtingais pasipriešinimais, difuzoriai, oro filtrai ir pan. Vis tik rekuperatoriaus įtaka taipogi jaučiasi. Mane nustebino, kad prie mažesnių oro srautų, namuose yra sukeliamas slėgis. To nesitikėjau, nes išmetimo ortakyno pasipriešinimas yra mažesnis. Darytina išvada, kad ventiliatoriai tiekia ne vienodą oro srautą ir kol prie mažų srautų, ortakyno pasipriešinimo įtaka beveik nejuntama, tai ir matosi iš slėgių skirtumo matavimo, o didėjant srautams, ortakyno pasipriešinimo įtaka didėja ir atitinkamai matome rezultatus. Jei padavimo ir išmetimo ortakyno pasipriešinimas būtų vienodas, įtariu prie visų oro srautų būtų palaikomas pliusinis balansas.

Žiūrint į slėgių skirtumą vėl buvo patvirtinti niuansai, kurie buvo pastebėti matuojant oro srautus. Mano ortakynas pakankamai gerai veikia iki projektinių oro srautų 240m³/h (prie ~80%). Tai akivaizdžiai parodo ir minimalus slėgių skirtumas prie oro srautų iki šio dydžio. Realiai rezervo šiek tiek yra, net prie 90% oro srauto (297,1m³/h – 277,5 m³/h) slėgių skirtumas pakankamai nedidelis, o didinant srautą toliau, kai padavimo ortakyne prasideda turbulencija, slėgių skirtumas padidėja daugiau nei dvigubai. Akivaizdu, kad mano padavimo ortakynas jau prie 90% rekuperatoriaus greičio pasiekia savo pralaidumo ribas.

Dar atkreiptinas dėmesys į oro slėgių skirtumo dydžius. Šiai dienai jų negalima laikyti labai tiksliais, nes Egyras perspėjo, kad turi įtarimą, kad gali būti įsivėlusi klaidelė  pajunginėjant daviklį prie valdiklio. Ta prasme balanso ir disbalanso buvimą į vieną ar kitą pusę jis parodo gerai. Netikslumų gali būti tik su slėgio dydžiais, kurie jei įtarimai pasitvirtintų galėtų padidėti iki dviejų kartų, taigi ir sandarumo testą savo rekuperatoriaus pagalba beveik galėčiau atlikti :). Testuojant maksimalų galimą disbalansą, duris atidaryti tikrai buvo problematiška.