Vargau kol pasileidau savo šilumos siurblį (toliau – ŠS), dėl nesandarumo lauko kolektoriuje, tad kaip apsidžiaugiau, kai pagaliau viską sutvarkius jį pavyko paleisti. Tik paleidęs iškart pasikviečiau šaldymo sistemos meistrą, kad atliktų ŠS diagnostiką, įvertintų būklę, papildytų freonu jei jo trūksta. Apie visą tai aprašiau poste – Geoterminis šildymas paleistas.
Paleistu ŠS džiaugiausi neilgai. Jis veikė, šildė namą ir ruošė karštą vandenį, visą tai darė pigiau, nei jei tai būčiau daręs tiesiogiai elektra, bet apie deklaruotą šilumos siurblio COP`ą galėjau tik pasvajoti. Nebūčiau namo šildęs elektra, būčiau stipriai nusivylęs savo namo šiluminėmis savybėmis, bet kadangi namą iki tol kelis metus šildžiau tiesiogiai elektra, ir tiksliai žinojau jo šilumos poreikį, nesunkiai galėjau įvertinti šilumos siurblio efektyvumą, o efektyvumas buvo toks, kad paleidus šilumos siurblį bendras elektros suvartojimas beveik nepakito. Namuose palaikiau aukštesnę temperatūrą, tad ŠS tikrai šildė ekonomiškiau nei tiesiogiai elektra, na bet COP – 3 net nekvepėjo.
Namo šilumos poreikis nebuvo didelis, idėjų ką dar galima padaryti neturėjau, juk ką tik net meistrą buvau išsikvietęs, kuris turėjo sureguliuoti ŠS maksimaliai efektyviam darbui, prastu efektyvumu mintyse apkaltinau kilmės šalį Kiniją ir kuriam laikui problemos nejudinau.
Tuo metu buvau pasiruošęs nurašyti visus ŠS, kaip neefektyvius, realybėje nepasiekiančius deklaruotų savybių, kas dar labiau sustiprino mano simpatijas tiesioginiam šildymui elektra, bet kolegų pasistačiusių panašių šiluminių savybių namus, ŠS ekspluatacinių rodiklių viešinimas vis tik sulaikė mane nuo visiško šilumos siurblių nurašymo, kaip išreklamuoto, bet visai neveikiančio produkto.
Situacija pasikeitė, kai įsirengiau saulės elektrinę apie kurią žadu parašyti neužilgo, bei kartu su elektrine buvo įrengtas papildomas visos namo elektros energijos skaitliukas, kurį nesunkiai pavyko pajungti prie protingo namo sistemos „Home Assistent“ apie kurią žadu taipogi parašyti. Per protingo namo interfeisą stebint elektros energijos suvartojimo duomenis, dar kartą susidomėjau ŠS darbu ir nusipirkau dar vieną elektros energijos matuoklį, suderinamą su „Home Assistent“ programa, kurį pajungiau matuoti tiktai ŠS elektros sąnaudas, bei stebėti ŠS darbo kreives.
Žinodamas tikslias savo namo ekspluatacines savybes jį šildant ir ruošiant karštą vandenį tiesiogiai elektra grubiai primečiau savo ŠS COP kuris šildymui gavosi apie 2,6, o karšto vandens ruošimui apie 1,6, ir tai su visokiais galimais paklaidų pridėjimais didesnio COP`o naudai. Realus COP`as turėtų būti mažesnis.
Analizuodamas kreives pastebėjau dar vieną problemą, kad mano ŠS deklaruota galia šildymui 2,2kW, o karšto vandens ruošimui iki ~3kW, bet pas mane namo šildymui ŠS dirbo ~3kW galingumu, o karšto vandens ruošimui dar didesniu. Norėdamas sumažinti vartojamą galią, pradžiai nusipirkau dažnių keitiklį, kurio pagalba sumažinau kompresoriaus galingumą ~20%, nes forumuose teko skaityti, kad tai minimalus saugus dydis kompresoriui nepritaikytam dirbti su inverteriais. Dažnių keitiklis ŠS COP`ui įtakos arba neturėjo, arba ji pakankamai nereikšminga. ŠS galia sumažėjo, tad jis dabar dirba ilgiau ir bendras suvartojamas elektros energijos kiekis išliko labai panašus, koks ir buvo iki tol.
Pirma mintis, kad gal per 5 metų laikotarpį vėl išėjo dalis freono iš sistemos ir vėl reikia jį papildyti. Pradėjau ieškoti meistrų galinčių tai padaryti. Bendraujant su meistrais užkliuvo, kad net keli perspėjo, jog su manometru tiksliai nenustatysi, kiek dabar freono sistemoje yra ir atitinkamai papildysi nelabai tiksliai. Vienintelis būdas papildyti tiksliai, tai išsiurbti visą kiekį iš ŠS jį pasverti kad sužinoti kiek buvo ir paskui supilti atgal gamintojo nustatytą freono kiekį pagal svorį. Tai atliekama svarstyklių pagalba, maždaug taip:
Antras niuansas tas, jog vienas meistras pasiteiravo, o kodėl noriu papildyti, nes jei sistema sandari, tai papildyti nereikia, o jei nesandari, tai pradžiai reikia nesandarumo ieškoti ir jį taisyti, o tik po to papildyti. Čia šeip tai labai svarbus niuansas, sustiprinantis abejones dėl poreikio pildyti freoną ir pirmojo meistro apsilankymo metu.
Trečias niuansas – per mažas ar didesnis freono kiekis mažina Cop’ą. Jei vartoja daugiau elektros, nei deklaruota – freono perdaug, patvirtina spėjimą dėl per didelio freono kiekio sistemoje.
Sužinojęs tiek naujos informacijos padariau prielaidą, jog tik pradėjęs eksploatuoti ŠS pasikviečiau meistrą, kuris papildė mano ŠS didesniu freono kiekiu nei reikia, nes pildė vadovaudamasis tiktai monometro rodmenimis, tuo apsunkino kompresoriaus darbą, dėl ko jis dirbdamas eikvojo didesnę elektros galią, greičiau išdirbinėjo resursą, dirbo prastesniu COP`u ir švaistė elektros energiją. Dėl to mano elektros sąnaudos per metus buvo gerokai didesnės nei tikėtasi.
Po tokių minčių, toliau ieškojau meistro, kuris pildo freoną vadovaudamasis ne tik monometro parodymais, bet ir svarstyklėmis. Rodos vieną suradau už priimtiną kainą, bet kai atvažiavo ir pasakė kad jis puikiausiai viską papildys su monometru, teko su juo atsisveikinti. Rodos ieškojau pildančio tik su svarstyklėmis, ir tai tikrai turėjau aptarti su meistru derinant sąlygas telefonu, bet vis tiek iki galo nepavyko suderinti. Greičiausiai tikėjosi įtikinti nepatyrusį vartotoją, kad jis savo darbą išmano geriau ir vartotojai jam neturėtų nurodinėti, kaip jam dirbti, bet kai gyvai pasakiau, jog dėl blogo ŠS darbo įtariu būtent meistrą freoną papildžiusį monometro pagalba, tas meistras nesiginčijo ir atsisveikino.
Sekantis meistras jau atvažiavo su svarstyklėmis.
Mano ŠS gamintojo deklaruotas freono kiekis yra 1,6 Kg.
Meistras pajungė prie ŠS monometrą, kompresorių ir talpą freonui, kurią pastatė ant svarstyklių:
Svarstyklėse rodmenis nunulino, tada įjungė kompresorių ir taip paliko jį dirbti apie pusvalandį. Išleidus visą freoną iš mano ŠS, svarstyklės rodė:
2,185 kg, kai turi būti tik 1,6 kg. Akivaizdu, kad mano spėjimas, dėl pirmojo meistro per didelio freono kiekio užpylimo pasitvirtino.
Tada meistras vėl nunulino svarstykles ir užpildė freono būtent tiek kiek ir nurodė ŠS gamintojas.
Praėjo jau maždaug mėnuo po šios operacijos atlikimo. Meistras buvo apsilankęs 2023-04-26. Neskubėjau rašyti, nes norėjau įsitikinti, kad viskas pasisekė ir ŠS COP`as tapo panašus, kokį deklaravo gamintojas. Sunku vis tik paskyti užtikrintai, nes tiksliems matavimas reikia ir tikslių matavimo prietaisų, matuojančių ne tik elektros sąnaudas, bet ir pagamintos šilumos kiekį, bet pirmi įspūdžiai, kad operacija buvo sėkminga ir ŠS dirba efektyviau. Dėl šilumos kiekio tiksliai pasakyti negaliu, nes vanduo boileryje dabar užkaitinamas vos ne dvigubai greičiau, bet šildomas jis dabar pora laipsniu mažesne temperatūra. Ankščiau šildė iki 47,8°C, o dabar teko t° sumažinti iki 46°C, nes kitaip suveikia ŠS apsaugos ir išmeta klaidą dėl per aukštų dujų temperatūrų. Kaip supratau, dėl padidėjusio ŠS galingumo, dabartiniai cirkuliaciniai siurbliai nespėja nunešti šilumos iki boilerio. Vertinant visus požymius COP`as padidėjo, nes pagaminamos šilumos kiekis padidėjo, o ŠS naudojama elektros galia sumažėjo. Po metų tikiuosi papildyti šį įrašą ŠS eksploatavimo gausesniais rezultatais.
Po šio nutikimo, aš kategoriškai nerekomenduoju samdyti meistrus kurie montuoja ŠS ir užpildo juos vadovaudamiesi tik monometrų rodmenimis. Nors ir po to teko susidurti su žmonėmis, kurie man bandė įrodyti, jog ir su monometru galima pakankamai tiksliai atlikti ŠS serviso darbus, na bet mano skaudi patirtis verčia abejoti tokiomis galimybėmis. Na netikiu aš, ir nesiūlau kitiems tikėti tokių meistrų pakankama kvalifikacija.
Seniai norėjau persėsti ant dviratės transporto priemonės, bet pirmiausiai neturiu A kategorijos, antras dalykas, esu įsitikinęs, jog atsisėdus ant galingo “žirgo“ tikrai kils pagunda prasilėkti didesniu greičiu, nei derėtų ir šis nuogąstavimas bei papildomos išlaidos mokslams, egzaminams, bei poreikis visam tam skirti nemažai laiko sulaikė mane nuo šio žingsnio žengimo. Situacija pasikeitė, kai 2021 m. įstatymai buvo pakeisti, ir turintiems B kategoriją ilgiau nei 2 metus, atsirado galimybė sėsti už 125 cm³ motociklo vairo tik praėjus 6 val. praktinio vairavimo kursus. Mano nuomone, visai nesėdėjus už motociklo vairo, minimalų apmokymą praeiti būtina. Susimoki tik už pamokas, kurių tikrai reikia ir gali važiuoti. Jokių papildomų egzaminų, jokių papildomų išlaidų, laiko gaišaties, nervų. Idealu, ir mano vairuotojo pažymėjime atidaryta nauja kategorija „B 100“ (atitinka A1 kategoriją, bet važinėti galima tik Lietuvos teritorijoje).
Gavęs naują vairuotojo pažymėjimą pradėjau ieškoti, motociklo. Pagrindinis reikalavimas buvo 11kW, na ir metai, kad naujesni. Vertesnių dėmesio dėvėtų motociklų kainos prasidėjo nuo ~2500€. Tada vienas kolega pasiūlė pirkti naują. Pasirodo jų kainos irgi panašios, galima įsigyti grubiai nuo 3000€, tiesa, šiek tiek mažesnio galingumo. Vis tik, tai jau būtų naujas produktas, su visom garantijomis, nesudėvėtas, be paslėptų defektų, atitinkantis kaip taisyklė Euro 5 ekologiškumo standartą, kas žiūrint į perspektyvą, manau taipogi svarbu. Įvertinus tai, mano simpatijos pasisuko naujų, nors ir mažiau galingų motociklų pusėn.
Kol žiūrinėjau, kokį motociklą nusipirkti, tas pats kolega manęs paklausė, o kodėl nori būtent motociklo, kur tu su juo žadi važinėti? Jei mieste, tai geresnis pasirinkimas motoroleris, jei užmiestyje motociklas. Iš pradžių motorolerių variantų net nenorėjau svarstyti, motoroleris gi ne man 🙂
bet kuo toliau galvojau, tuo jie man darėsi vis patrauklesni.
Pagrindiniai skirtumai tarp motociklo ir motorolerio:
Motociklas
Motoroleris
mechaninė greičių dėžė (važiuos ekonomiškiau, greičiausiai galės važiuoti didesniu greičiu, bet bėgių perjunginėjimas neleis važinėti po miestą taip komfortiškai, kaip leidžia variatorius, kol išmoksite greitai perjunginėti, dar ir startavimo greitis bus mažesnis)
Variatorius (veikia panašiai, kaip automatinė greičių dėžė, labai patogi opcija važinėjant mieste)
Bagažinės nėra(tenka važinėti arba su kuprine, arba įsigyti papildomas daiktadėžes )
Yra rakinama bagažinė (po sėdyne, kur galima pasidėti šalmą, ar prekes iš parduotuvės, plius galima papildomai pasistatyti daiktadėžę gale)
Sėdynė maždaug per ratų vidurį (Daug komfortiškiau įveikiami kelio nelygumai)
Sėdėsena ant galinio rato (visi kelio nelygumai daug geriau jaučiami, todėl bekelę geriau pamiršti)
Dideli ratai (Leidžia turėti didesnę prošvaisą, kas teigiamai atsiliepia išvažiavus į bekelę)
Maži ratai (Leidžia pažeminti svorio centrą kas teigiamai atsiliepia manevravimui, važiuojant mažais greičiais, labai reikalinga savybė manevruojant tarp automobilių. Taipogi tai pagerina stabdymo dinamiką)
Važiuojant didesniais greičiais būtina įvaldyti kontra vairavimą (Važiuojant didesniais greičiais (važiuojant >100km/h motociklo nepavyks valdyti kaip dviračio)
Net ir didesniais greičiais važiuojant galima valdyti kūno svoriu (valdymo įgūdžiai panašūs kaip dviračio, nors valdosi ir kontra vairavimu, bet net ir važiuojant didesniais greičiais valdosi kūno svoriu)
Atvira grandinė (Kurią reikia prižiūrėti: įtempti, valyti, sutepti)
Ratą suka variatorius esantis uždaroje, sandarioje konstrukcijoje (Nuolatinės priežiūros nereikalauja)
Plius nusižiūrėtasis motoroleris dar ir visai padorios išvaizdos buvo :).
Taigi, 2022 m. vasarą nuvažiavau į saloną, paklausiau ar turi motociklų vietoje, atsakė, kad bus tik rudeniop, tai toliau nesvarstęs nusipirkau motorolerį :).
Grįžkime prie temos pavadinimo. Ekologija. Šis motoroleris atitinka „Euro 5“ ekologijos standartą. Tai pirmoji mano turima transporto priemonė atitinkantį šį standartą. Antras dalykas, kuris man užkliuvo, tai šios transporto priemonės degalų sąnaudos. Kol pravažiavau pirmus 1000 km. reikėjo važiuoti tausojant variklį. Rankenėlę rekomendavo sukti grubiai iki 80% jos eigos, važiuoti iki 70-80 km/h greičio. Tuomet kompiuteris kuro sąnaudas rodė 1,8 l/100 km. Vėliau pradėjau važinėti labiau intensyviai, kuro sąnaudos pakilo iki ~2,2-2,4 l/ 100 km (pagal rodmenis ekrane). Važiuojant vos ne visą laiką maksimaliom variklio apsukomis, kuro sąnaudos pakyla iki 3 l/ 100 km. Vis tik, maksimalios apsukos, tai greitis ~100km/h, ko mieste beveik nereikia, arba startavimas iš vietos gerokai greičiau nei automobilių srautas. Maksimaliai užsukta gazo rankenėlė leidžia pasiekti visai neblogą dinamiką iki ~50 km/h. Nuo 50 km/h iki ~70 km/h greitėja jau vangiau, o nuo šio greičio iki ~100 km/h greitėjimas jau toks lėtokas. Taigi, ramiai važinėjant miesto centre su automobilių srautu puikiausiai galima neišlipti iš deklaruotų 2,1 l/ 100 km kuro sąnaudų. Taigi, jei automobiliu važinėjate vienas, o jo kuro sąnaudos apie 8-10 l /100km, persėdus ant dviratės transporto priemonės, gamtą teršite gerokai mažiau. Tiesa, jei persėsite ant galingesnio žirgo, kuriam jau ir A kategorijos reikia, gali būti, kad kuro sąnaudos bus beveik tokios pat, kaip ir automobilio, tik maksimalūs greičiai kiti, na bet aš apie draugišką aplinkai transportą kalbu, tai ir nelyskim toliau 125 cm³ :). Su tokiomis kuro sąnaudomis, net nesinori pereiti prie elektros :).
O dabar pasidalinsiu pirmaisiais važiavimo įspūdžiais :).
Mane nervuojantys automobilių kamščiai išnyko :). Nors Lietuvoje kelių eismo taisyklės dar ne kaip Londono, kur kaip girdėjau, motociklams leidžiama važinėti tarp mašinų, bet motociklas/motoroleris bet kokiu atveju suteikia daugiau galimybių pralįsti ten, kur automobilių vairuotojai niekaip nepralįstų. Iš kitos pusės, kuo daugiau žmonių, iš automobilių persės ant motociklų, tuo ir kamščiai Vilniuje automatiškai sumažės. Jei kamščiai jus irgi nervina, drąsiai sėskit už motociklų/motorolerių vairo :).
Politikai, mes juk kopijuojam vakarus, laikas ir KET pakoreguot taip, kad motociklų vairavimas Lietuvoje, būtų reglamentuotas taip, kaip visuose vakaruose ;).
Antras dalykas, pirkdamas motorolerį su deklaruota 9,2kW galia, turėjau nuogąstavimų, jog galios bus per mažai. Na pravažiavau dar vos virš 2000 km., tad gal dar per anksti tarti galutinį žodį, bet šiai akimirkai, tai galios kaip ir pakanka. Na neaplenksi automobilio važiuojančio apie 60km/h greičiu, galios pritrūks (nes kyla pavojus papulti ant garbėtroškos – potencialaus žudiko, kuris neleis jo aplenkti didindamas greitį, taip sukeldamas pavojingą, ar net letalią baigtį), bet jos pritrūks ir 11kW galios motociklui. Taip, kad skirtumas šiuo atžvilgiu, tarp 9kW ir 11 kW neesminis. Skirtumas labiau jaučiasi, kai išvažiuoji į autostradą. Vat ten ~100km/h jau kaip ir mažokai. Su 11 kW greitis jau ~110km/h ar net 115km/h, kaip ir geresnis, bet vis tiek, autostradoje mažokai. Visai kita situacija, kai išvažiuoji į užmiesčio keliukus, su maksimaliai leistinu greičiu iki 90km/h. Čia ir vėl, 9 kW modelio irgi kaip ir pakanka. Tiesa, į ilgesnę, statesnę įkalnę maksimalus greitis nuo 100 km/h krenta iki ~90 km/h ar net ~80 km/h. 11kW šioje vietoje jau būtų privalumas. Taigi, jei yra galimybė įsigyti galingesnį modelį, aišku imkit jį, bet ir 9 kW, jei sukimo momentas pakankamai didelis, per daug nenuvils.
Kas užkliuvo užmiesčio pasivažinėjimuose, tai labai draugiškas visų motociklistų kolektyvas. Galima sakyti, kad gal net 90% prasilenkiančių motociklistų vieni kitiems rodo “V“ (Victory) ženklą – du ištiestus pirštus. Vieni kreipia žemyn, tarsi akcentuodami du ratus, kiti kelia aukštyn tarsi pranešdami apie pergalę prieš keturračius, bet kaip taisyklė tiesia beveik visi.
Į užmiestį važiuoju pasivažinėti su draugu, kuris įsigijo motociklą. Su motociklu duotis po miestą nėra tokio malonumo, kaip lėkti užmiesčio keliukais :). Vat čia dar vienas motyvas, renkantis tarp motociklo ar motorolerio. 125 cm³ motoroleriui, važinėti miesto centre per akis, daugiau ir nereikia. Motoroleris bus galingesnis, tai bus sunkesnis, bus didesnis, blogiau valdysis, sunkiau pravažiuos tarp automobilių, bus didesnės kuro sąnaudos, o greičiau vis tiek nevažiuos, nes mieste nelabai kur palakstysi. Kaip tik, lengviau valdomas, lengviau manevruojantis tarp automobilių mažesnis motoroleris greičiausiai net greičiau pasieks galutinį tikslą, o vat motociklui, su kuriuo mielesnis pasivažinėjimas užmiestyje, net ir 11kW mažoka. Na užmiesčio keliukais su greičio apribojimu iki 90 km/h važiuosi pakankamai komfortiškai, bet pavyzdžiui išvažiavus į autostradą galios trūkumas greitai pasijaus.
Tiesa, kas liečia greitį, tai važiuodamas motociklu didesniu greičiu susidūriau su tokiu netikėtu neigiamu pojūčiu – triukšmu. Nusipirkau belaides ausines į šalmą. Pabandymui pirkau pačias pigiausias už ~20€ iš Kinijos, be jokios radios ar „intercomo“, ir buvau nustebintas visai nebloga kokybe, tada jau drąsiai pirkau ir brangesnes, su „intercomu“, kad su draugu, važiuojančiu kitu motociklu, būtų galima kalbėtis tiesiogiai, bet taip visus metus ir nepakilo ranka išsiimti tas pigiąsias :). Na jos visai kokybiškai dirba. Muzikos ir per telefoną galima pasiklausyti, o su draugu, puikiausiai kalbiesi ir paskambinęs jam :). Grįžkim prie triukšmo. Važiuojant apie 90km/h ir didesniu greičiu, triukšmas būna toks, kad per telefoną jau sunku būna susikalbėti. Ne, ausinėms garso netrūksta, tiesiog triukšmas šalme labai didelis. Tai labai muša per važiavimo komfortą. Pažįstamas britvininkas sakė, kad jis visuomet važiuoja įsistatęs ausų kamščius, nes kitu atveju „smegenis išūžia“. Sakė, kad ir telefonu tuomet puikiausiai galima susikalbėti, na bet aš nebandžiau. Ausų kamščiai man kažkaip nesiasocijuoja su komfortu. Gal geriau lėčiau važiuoti :).
Konkrečiai mano įsigytame motoroleryje užkliuvo start/stop variklio stabdymo – paleidimo sistema. Visuose automobiliuose, su kuriais važinėju iškart šią sistemą išjungiu, nes ji mane nervina, pagrinde dėl delsos. Nori važiuoti, spaudi pedalą, tai dar 1-3 sekundes užsikūrinėja variklis, po to dar kaip taisyklė automatas vėluoja ir automobilis pradeda važiuoti tada, kai galimybė pajudėti iš vietos jau pradingo. Nervina mane tokie stabdžiai. Motoroleryje situacija visai kita. Sustojai, variklis standartiškai užgeso, bet pasukai gazo rankenėlę ir iškart važiuoji. Delsos visai nesijaučia. Na su chronometru gal ją ir pajausi, bet subjektyviai vertinant skirtumo beveik nėra. Čia kaip tik, su malonumu įjungi start/stop režimą ir prie šviesoforo lauki be jokios vibracijos :).
Vienas pažįstamas britvininkas pasiūlė atvažiuoti į Aukštadvario kartodromą ir pasitobulinti motorolerio valdymo technikos. Tik perspėjo, kad prieš tai būtinai nusipirkčiau apsaugas ant kelių.
2023-07-16 nuvažiavau, susimokėjau 20€ už važiavimą, buvau instruktuotas kaip reikia važiuoti trasoje: kad nereikia bandyti praleisti greičiau važiuojančių, kad nevažiuoti abejais ratais ant dažytų linijų nes nuslysiu ir t.t. ir pan.
Ten buvęs pažįstamas pakonsultavo, kad reikia parsisiųsti androdinį apsą „RaceChrono“. Šioje programėlėje reikia išsirinkti ir nusistatyti „Aukštadvario“ trasą ir paspaudus „start“ mygtuką ją paleisti, važiuojant ji fiksuos tavo rato įveikimo greitį, kiekvieno rato greičius įveikiant posūkius ir kitokią info.
Susiinstaliavau ir paleidau tą programą, užsidėjau plastikinius antkelius ir išvažiavau į trasą. Pirmą važiavimą apsukau 9 ratukus, geriausias įveikto rato greitis 1:25,57 (1 min. 25 sek. 57 milisekundės). Realiai jis rodo mano pradinius bendrus motorolerio valdymo įgūdžius. Vėliau dar porą kartą išvažiavau ir prasukau antrą kartą 22 ratus, o trečią 50 ratų ir pasiekiau 1:24,93 bei 1:22,56 rato įveikimo greičius atitinkamai. Pažįstamas, kuris mane suagitavo pasivažinėti, šią trasą įveikia per ~1:04, tad skirtumas akivaizdus, bet jis pirmiausiai labai didelę patirtį turintis motociklininkas, valdantis „britvą“, važinėjantis gal jau ne vieną dešimtį metų, antras dalykas jis ir šią trasą įveikinėjo daugelį kartų.
Po važiavimo labai užkliuvo tai, kad man rodės, jog su keliais asfalto nė karto nebuvau prilietęs, bet nuimtos plastikinės kelių apsaugos buvo pabraižytos. Jei nebūčiau jų užsidėjęs, po važiavimo būčiau priverstas pirkti naujus džinsus, nors jie ir su vidinėmis kelių apsaugomis, taip kad plastikinės kelių apsaugos labai pasiteisino.
Kas dėl važiavimų, tai pirmą kartą išvažiavęs važiavau vos ne kaip įprastai važiuoju gatvėmis. Vėlesniais bandymais bandžiau pasiekti vis geresnį rato įveikimo laiką. Tiesa, iš pradžių matydamas atlekiančius greitesnius motociklininkus dar bandžiau juos praleidinėti, kas atsiliepdavo ant juntamai padidėjusio rato įveikimo laiko, vėliau ir patys motociklininkai man dar kartą pakartojo rekomendaciją, nebandyti praleidinėti, nes taip trukdau jiems pasirinkti optimalią trajektoriją įvertinant kliūtį. Bandydamas ratą įveikti greičiau, ieškojau optimaliausių posūkių įveikimo trajektorijų, bei bandžiau vis labiau ir labiau guldyti motorolerį prie asfalto. Galiausiai baigėsi tuo, kad vis dažniau palenkdavau motorolerį taip, jog pradėdavau braukti motorolerio plastikus iš apačios.
Tada prisiminiau žiūrėtus video apie kontr pasvirimą, centruotą pasvirimą ar persisvėrimą į vidinę posūkio pusę.
Iki tol aš visuomet motorolerį valdydavau guldydamas jį, o pats išlaikydamas vertikalesnę padėtį. Toks motociklo pakreipimas labiau įprastas važiuojant mažesniais greičiais, taip galima greičiau pasukti motociklą iš vienos pusės į kitą važiuojant vingiuota trasa, taip pat dažnai naudojamas motociklų valdyme ant prasto grunto.
Kadangi su kontra pasvirimu aš jau pasiekiau maksimalų motorolerio guldymo kampą, norint didinti posūkių įveikimo greitį, pradėjau lankstytis į vidinę posūkio pusę. Aišku iki mane lenkiančių sportininkų man buvo toli. Pabandžiau ir aš, kaip jie, nukelti net užpakalį nuo sėdynės į vidinę posūkio pusę, bet tai pareikalavo labai daug pastangų ir akivaizdu, kad šio judesio atidirbimui reikia skirti gerokai daugiau laiko, nei aš buvau pasiryžęs skirti tam pasivažinėjimui. Antras dalykas, aš net 50 ratų padariau per vieną važiavimą, o sportininkai paprastai pravažiuoja kokius 7 ratukus ir eina pailsėti, nes toks intensyvus darbas atima daugybę jėgų.
Taigi, taip kaip sportininkai dar neišmokau, bet persilaužimas per savo ankstesnius įgūdžius ir pradėjimas lankstytis į priešingą – vidinę posūkio pusę leido man pasiekti geresnį rato įveikimo laiką, kas ir matėsi programėlės ataskaitose.
Ką galiu pasakyti. Na kaip matosi iš negalėjimo motorolerio guldyti panašiu kampu kaip motociklo, motoroleris negalės konkuruoti su motociklais maksimalaus rato įveikimo greityje. Antras dalykas, aš valdžiau tik 125cm³ variklio kubatūros transporto priemonę, o mano pažįstamas, kurio rato įveikimo greitis gerokai geresnis, motociklo variklio kubatūra ~600cm³ (ten specialiai sportui, po gatves važinėja su litriniu). Trečias dalykas, aš už savo motorolerio vairo pravažiavau vis dar tik ~4500km, todėl savo pasiektą rato įveikimo laiką laikau labai neblogu :).
Pasidalinkite, kokie jūsų rato įveikimo laikai, važiavimo patirtis ir transporto priemonė su kuria buvo važiuota :).
Nors investavimo tema nėra tiesiogiai susijusi su namo statybomis, bet pinigai yra sritis, kuri tiesiogiai susijusi su vos ne visomis sritimis mūsų gyvenime, o teisingas investavimas gali stipriai prisidėti prie svajonės pasistatyti EE namą įgyvendinimo.
Investuoti mus verčia ar skatina (greičiausiai ne be lobistų pagalbos) seimo nariai priimdami įstatymus. Pensijų kaupimo fondai yra ta investavimo forma, kurią valdžios atstovai mus kaip ir verčia pasirinkti. Kaupiamieji/investiciniai sveikatos draudimai tik skatinama investavimo forma. Aš vis dar naudojuosi dalies mokesčių susigrąžinimo galimybe už investicinį gyvybės draudimą.
Kaip teko skaityti vienoje knygoje, jeigu kažkas atėjo pas jus ir bando pasiūlyti labai gerą investavimo variantą, žinokite, kad šis investavimo būdas geras bus jam, bet ne jums. Jūs būsite tas, kuris ne džiaugsis investavimo atnešamais bonusais, bet tas kuris apmokės tokį džiaugsmą „gerą investavimo variantą“ pasiūliusiam asmeniui. Nieko kito iš pensijų kaupimo fondų ar investicinių/kaupiamųjų gyvybės draudimų aš ir nesitikiu. Tiesa, nesitikiu dabar, o kai pasirašinėjau kaupiamojo gyvybės draudimo sutartį, tikėjausi visai ko kito. Dabar, jau šioje srityje žinių ir patirties sukaupiau šiek tiek daugiau todėl, kai mano brangioji nusprendė sudaryti investicinio gyvybės draudimo sutartį išsakiau jei savo abejones.
Aš investuoti pradėjau įsigydamas akcijų. Akcijų patogiai galima įsigyti per bankus internetu prisijungus prie savitarnos. Akcijos visai nebloga investavimo priemonė. Padariau rinkos analizę, ieškojau patikimos, stiprinančios savo pozicijas vietos rinkoje įmonės akcijų, kurių kaina ateityje tikėtinai turėjo didėti. Nusprendžiau, kad tai turėtų būti „Snoro“ akcijos :). Daugiau į akcijas neinvestavau, nors ir toliau laikau, kad akcijos yra labai gera investavimo priemonė.
Sekanti mano investicija buvo kriptovaliutos. Tiesa, jų nepirkau, o įsigijau kelias vaizdo plokštes ir pabandžiau pakurti „kriptovaliutų fermą“. Tam išleidau nedidelę pinigų sumą, bet tai leido „savo kailiu“ patirti kas tai per investicija. Vienintelis dalykas, kurį supratau, kad tai iš tikrųjų buvo nelabai teisingas būdas įsigyti kriptovaliutos. Esmė ta, kad išleidus tam tikrą pinigų sumą „ferminimo“ įrangai, vėliau jai dirbant gauni kriptovaliutos. Apibendrinant, galima teigti kad tai tik dar vienas būdas įsigyti kriptovaliutos. Dabar, nesuprantu, kam vargti su „kripto fermomis“ kai nueini į bet kurią “kripto biržą“ ir už tą pačią pinigų sumą įsigyji gal net daugiau kriptovaliutos, nei primainini. Visa esmė yra tuometinė momentinė kriptovaliutos kaina biržoje. Jei norite įsigyti kriptovaliutos, neprasidėkite su „fermomis“. Tiesa, kai kalba eina apie EE namus, tai toks variantas, gali pasitarnauti namo šildymo sistemoje. Mano supratimu, tai teisingiausia būtų daryti, „maining rigą“ surenkant tokio tipo korpuse ir jį pajungiant prie namo ventiliacijos sistemos su recirkuliacija. Pagrindinė problema, kad tokia ferma galėtų veikti tiktai vasarą. Galvoti kažką rimčiau, manau jau neapsimoka, dėl per daug didelių investicijų, ir per mažos naudos. Kita problema būtų reikalingos šildymo galios reguliavimas konkrečiu momentu. Arba reikėtų daryti kažkokią automatiką, programiškai atjunginėjančią vaizdo plokštes kai šildymui užtenka mažesnės galios, arba pati ferma turi būti labai mažos šildymo galios, kad reguliavimas būtų vykdomas su pagrindine šildymo sistema. Bet, dar karta kartoju, mano nuomone, neverta prasidėti su „kriptovaliutų fermomis“, paprasčiau kriptovaliųtų įsigyti ją paprasčiausiai perkant.
Ar verta investuoti į kriptovaliutas? Mano supratimu, verta. 2017 metų pradžioje bitkoiną įsigijus už ~3000$, antroje tų pat metų pusėje galima jį buvo parduoti už 20`000$. Arba pav. 2020 m. pabaigoje įsigijus už ~10`000$, 2021 metų pradžioje buvo galima parduoti už ~60`000$. Taigi, akivaizdu, kad investicijos į kriptovaliutas gali būti pelningos. Bitkoinų įsigyti galima net ir per banko programėlę telefone. Pav. „Revoliut“ tikrai teikia tokias paslaugas. Vis tik, „Revoliut“ taiko 2% komisinius už operaciją, o tai yra, labai, labai daug. Įsigijus banko paslaugų krepšelį už ~80€ į metus, komisinių dydį už operaciją galima sumažinti iki 1,5%, kas vis tiek išlieka labai daug ir neapsimoka. Pinigus į kriptovaliutą pasikeisti labiausiai finansiškai apsimoka kriptovaliutų biržose. Čia pagrindinis minusas būna išsivedant pinigus iš biržos, todėl ieškokite biržų, iš kurių pinigus išsivesti galima už mažiausius įkainius. Beje, kas liečia kriptovaliutas, manau, kad jų šuolis į viršų turėtų prasidėti gana greitai, nors dabartinis kainų lygis artimoje ateityje gali net kristi. Dažnai taip būną prieš kilimą kad nusivylę kriptovaliutos laikytojai atsikratytų jos iš nevilties, sau nepalankiausiomis kainomis.
Noriu atkreipti dėmesį, kad nelabai svarbu, į ką investuosite, į akcijas, į kriptovaliutas, į auksą ar bet kokias kitas vertybes, svarbiausias dalykas yra tai, už kokią kainą įsigijote tas vertybes ir už kokią pardavėte. Tai iš pirmo žvilgsnio atrodo labai paprasta, vis tik, iš patirties galiu atsakyti, kad taip nėra. Kriptovalitas buvau įsigijęs ir 2017 metais, ir 2021 metais, įsigijęs už žemas kainas, bet kai reikia parduoti, vat čia ir prasideda problemos. Pavyzdžiui 2021 metais, bitkoino kaina pakilo iki maždaug 60k $ ir jau skaičiuoji savo pelną, kai staigiai kaina krenta iki ~30k $, tada parduodi bitkoinus norėdamas išsaugoti bent jau tokį pelną, bet bitkoino kaina pradeda augti. Žiūri, kad kaina jau vėl artėja prie 60k ribos, pagalvoji, kad gal ten buvo tik kainų „korekcija“ prieš augimą gal net iki 120k $, tai perki bitkoinus vėl, bet nespėji nusipirkti, o bitkoino kaina krenta dar kartą, tik dabar jau taip ir lieka žema. Visų šių pirkimo pardavimo operacijų pasekmė ne pelnas, o bendras nuostolis :(. Ir tas pats galioja ne tik kriptovaliutoms, bet ir akcijoms ar visoms kitoms vertybėms į kurias investuojat.
Ką aš noriu tuo pasakyti – visai nesvarbu į ką investuojat. Investavimo metu jūs perkat vertybes ir vėliau jas parduodat ir kad tai padaryti tinkamai, reikia žinoti, kada tai daryti. Mano patirtis rodo, kad tai užsiėmimas reikalaujantis prekybos biržoje žinių. Tik sekant vertybės kainų kreivę, bei vertinant įvairius kreivės niuansus (techninė analizė), bei naujienas pasaulyje, kurios gali įtakoti vertybės kainą, bei žinant, kaip konkreti žinia gali įtakoti rinką, galima daryti teisingus sprendimus perkant arba parduodant konkrečią vertybę.
Taigi, nuo ~2017 metų bandau mokytis prekybos biržose niuansų, ypatingą dėmesį teikdamas techninei analizei, vis tik, tik įlendu į biržą, taip ir nukenčiu finansiškai :(.
Kadangi pradedu suvokti, kad aš greičiausiai nesu sutvertas tokioms prekyboms, pradėjau ieškoti kitų investavimo būdų.
Taigi, tokia mano investavimo patirtis. Būčiau labai dėkingas, jei pasidalintumėte savo patirtimi, galimais, pasiteisinusiais variantais. Kaip dažnai teigiama investavimo vadovėliuose, investicijų diversifikavimas yra teisingas investavimo būdas, taip kad žinios apie įvairesnius investavimo variantus būtų labai naudingos.
Statant EE namą vadovaujamasi filosofija, jog reikia sumažinti namo išlaikymui reikalingos energijos poreikį, todėl tokio namo šilumos poreikis būna nedidelis ir jį galima patikėti elektriniams šildymo prietaisams. Taigi, elektros energijos poreikis gali būti pakankamai didelis, keliantis atitinkamus reikalavimus namo įvadui.
ESO nurodo, kad įvadui turi būti parenkamas 4 ar 5 gyslų varinis pagal galią ne mažiau kaip 4mm² ir ne daugiau 16mm² skerspjūvio ploto arba aliuminis ne mažiau 10 mm² ir ne daugiau 25mm² skerspjūvio ploto kabelis. Dėl gyslų skaičiaus, tai 4 gyslos parenkamos, jei kliento objekte yra įrengtas atskiras įžeminimo įrenginys, o 5 gyslų kabelis pasirenkamas, kai pasijungiama prie ESO dėžutės įrengto įžeminimo, todėl siekiant išvengti papildomo įžeminimo įrengimo darbų paprastai renkamasi 5 gyslų kabelį.
Pagrindinis klausimas – kokios medžiagos kabelį geriau pasirinkti, aliumininį ar varinį. Standartinis atsakymas, nori kokybės imk varį, taupai pinigus – aliuminį. Prisilaikydamas šios rekomendacijos aš savo namui pirkau varinį, bet kai perskaičiau vieno elektriko straipsnį, susimasčiau, ar tikrai tai teisingas pasirinkimas.
Sakykim namo įvadas – 14 kW galios su 25A trifaziu saugikliu. Tokio galingumo įvadui rekomenduojamas varinis CYKY 5x6mm² kabelis. Tokio kabelio kaina apie 4,9€ už metrą. Jei laido ilgis nuo ESO dėžutės iki automatukų dėžutės 25 metrai, tokio kabelio kaina 122,50€. Aliumininis analogas būtų pav. AXMK 5×10 1,54 €/m arba 38,50 € už 25 metrus. Taigi, kabelio kainos skirtumas juntamas.
Aliumininio 10mm² kabelio maksimalus pralaidumas (38A vieno trigyslio) kaip ir geresnis nei 6mm² varinio (34A). Pažiūrėkim koks tokių kabelių pasipriešinimas.
Taigi, varinio 25 m ilgio, 6 mm² skerspjūvio ploto laido varža – 0.072917 omai.
Aliumininio 25 m ilgio, 10 mm² skerspjūvio ploto laido varža – 0.0725 omai.
Jei įsirengsite dar ir 14 kW galios saulės elektrinę, vasarą gana dažnai ir gana ilgai laidai bus apkrauti ne mažesne kaip 12 kW galia. Vienos fazės kabelio gyslai teks 4 kW ir tekės 17,4A srovė.
Varinio 6mm² laido įtampos kritimas bus – 1,27V (0,072917 Ω x 17,4 A), 10mm² aliuminio – 1,26V (0,0725Ω x 17,4 A), tai sudarys energijos nuostolius varinei gyslai – 22,1W (1,27 V x 17,4 A), o aliuminio gyslai 21,9W (1,26 V x 17,4 A). Kadangi kabelyje po tris gyslas, tai varinio kabelio bendri energijos nuostoliai bus – 66,3W, o aliumininio – 65,7W.
Vertinant energijos nuostolius, vos ne identiška situacija. Tada pasirinkimą lemia tik kiti skirtumai tarp skirtingų metalų kabelių. Turint omenį, kad aliuminio šiluminė varža maždaug dvigubai prastesnė, aliumininis kabelis gali šiek tiek labiau kaisti, nors čia labiau aktualus kontaktinis paviršius, kuriam kabelis galės atiduoti sukauptą šilumą, o ne metalų šilumos laidumas.
Bet tame man užkliuvusiame elektriko straipsnyje buvo išsakyta mintis, kad aliuminį galima pirkti ir maksimalaus galimo skerspjūvio – AXMK 5×25, kurio kaina – 5,12€, arba 128€ už 25m, kas labai panašu į 6mm² skerspjūvio varinio kabelio kainą.
Dabar paskaičiuokim energijos nuostolius.
Aliumininio 25 m ilgio, 25 mm² skerspjūvio ploto laido varža – 0.029 omai. Įtampos kritimas tokiame laide būtų 0,5 V. Energijos nuostoliai tokiame laide būtų – 8,7 W, arba visame kabelyje – 26 W. Sulyginkime su varinio kabelio nuostoliais – 66,3W, kas yra 2,5x arba 40 W mažiau.
Kai aliumininio kabelio energijos sąnaudos 2,5x mažesnės, nublanksta varinio kabelio 2 kart geresnio šilumos perdavimo privalumas, nes šiuo atveju aliuminis žiūrisi net geriau.
Galima pabandyti paskaičiuoti koks tikėtinas elektros energijos sutaupymas su storesniu aliumininiu kabeliu, įsigytu už panašią kainą, kaip ir varinio, per metus. Kadangi pradinėje sąlygoje saulės elektrinę iškėlėm 14kW, vadinasi elektros sunaudojimas bus apie 14000kWh per metus. Tai pilnai įmanoma situacija, net EE name, jei kieme stovi du elektromobiliai. Taigi 14000kWh, tai 14kW galia per 1000 valandų (galima skaičiuoti ir kitomis kombinacijomis, bet galutinis rezultatas bus identiškas). Kai bendra galia 14kW, vienam kabeliui tenka 4,67kWh galia, kas prie 230V įtampos bus 20,3A.
Variniame 25 m ilgio 6mm² kabelyje įtampos kritimas bus 1,4 V (20,3 A x 0,072917 Ω), o aliumininiame 25mm² – 0,6 V (20,3 A x 0,029 Ω). Variniame kabelyje energijos nuostoliai bus – 85 W (1,4 V x 20,3 A x 3 fazės), aliumininiame – 36.5 W (0,6 V x 20.3 A x 3 fazės). Po 1000 valandų darbo tai sudarys 85 kWh ir 37 kWh atitinkamai, arba 48kWh skirtumą per metus. Jei vertinti 2022 m. rugpjūčio mėn. elektros įkainiu 0,72€/kWh, tai sudarytų 35€ dydžio skirtumą aliumininio kabelio naudai.
Skirtumas kaip ir nedidelis, bet jis yra nieko nedarant ir išleidus panašią pinigų sumą įrengiant elektros įvadinį kabelį. Prisilaikant EE namo filosofijos, esant net ir nedideliam skirtumui, pirmenybę reikėtų teikti mažiau energijos suvartojančiam kabeliui.
Vis tik reikėtų atkreipti dėmesį ir į kitus aliumininio kabelio trūkumus:
Varis lankstesnis ir atsparesnis korozijai. Aliuminis, po sąlyčio su oru, greitai oksiduojasi, susidaro plėvelė, kuri blogai praleidžią srovę, o tai silpnina kontaktą. Vieta, kur blogas kontaktas, kais, kibirkščiuos, daugiau oksiduosis ir tai gali būti gaisro priežastimi. Vis tik jei kontaktas užspaustas, į kontakto vietą oras kaip ir neturėtų patekti, be to teigiama, kad rinkoje yra tepaliukų skirtų užtepti kontaktų vietose. Aliuminį tvirtinant sraigtiniais laikikliais, pasireiškia dar viena jo savybė – aliuminio slydimas iš po laikiklio, todėl aliumininius laidus paskirstymo dėžėse reikia dažniau varžyti nei varinius. Jei aliuminis kontaktuoja su variu, aliuminį pradeda veikti elektros korozija, tai ir jis, ir kontaktai silpsta, todėl aliumininiai laidai su variniais jungiami per geležinius užspaudžiamus kontaktus ar kitais būdais.
Grįžkime prie įžeminimo klausimo. Vienas elektrikas man aiškino, kad įžeminimas turėtų būti atskirtas nuo N laido (ESO skydelyje N ir PE (įžeminimo) laidai dažnai būna sujungiami vienoje PEN šinoje), prie skydelio PE šinos turėtų būti pajungtas storesniu laidu, nei pajungti fazių ir N laidai, kad būtų mažesnis elektros tekėjimo pasipriešinimas, ir kad atsiradus nuolydžiui elektra tekėtų ne per pus į N ir ir įžeminimą, o kad didžioji nuotėkio energija būtų nuvesta į įžeminimą. Taigi, jei planuojama įrengti rimtą įžeminimą, galima įvadui parinkti ir 4 gyslų įvadinį kabelį. Beje, tas pats elektrikas sakė, kad nederėtų elektros įžeminimo apjungti su žaibolaidžių įžeminimu. Šioje vietoje jo teiginys kertasi su girdėtu teiginiu iš kitų elektrikų, kurie teigė, jog įrenginėjant žaibolaidžio įžeminimą, jį reikėtų apjungti su elektros įžeminimu.
Jei žinote kaip reikia elgtis su žaibolaidžio ir elektros įžeminimais, pasidalinkite žiniomis ir Jūs. Taip pat įdomi elektrikų nuomonė kabelio metalo pasirinkimo atžvilgiu. Gal vis tik kiti parametrai daug svarbesni nei kabelio varža.
2022 m. vasario 24 d. Rusija užpuolė Ukrainą. Didžioji dauguma žmonių be Putino ir jo režimo pasmerkė ir Rusų tautą. Jie teigia, kad Putiną rinko rusų tauta, tad ji ir atsakinga už išrinkto diktatoriaus nusikaltimus. Šiuo atveju matyčiau dvi problemas, rinkimų skaidrumą ir propagandos pagalba praplautas žmonių smegenis.
Propagandą savais žodžiais trumpai apibūdinčiau kaip dažniausiai (bet nebūtinai) klaidinančios informacijos pateikimo būdą, kai pagrindinis akcentas teikiamas ne pačios informacijos perdavimui, bet žmonių emocijų sukėlimui, per emocijas formuojant žmonių poziciją konkrečiais klausimais.
Svarbiausias akcentas, kad propagandos pagalba norima sukurti stiprias emocijas konkrečiu klausimu. Ar mes esame paveikti propagandos, siūlau pasitikrinti vertinant savo emocijas į tam tikrus klausimus. Pav. kaip aš reaguoju, kai kalba eina apie karą Ukrainoje, skiepus, LGBT bendruomenę ir t.t. ir t.t. Jei užsiminus apie kokią nors panašią temą pas jus „užverda kraujas“, o tikslių priežasčių įvardinti, kodėl taip yra negalite, pavyzdžiui į klausimą, kodėl nemėgstate LGBT bendruomenės tesugebata atsakyti, „nes jie tokie“, arba atvirkščiai, net patys nesuprantate, kodėl kai tik kalba pakrypsta šia tema iškart pradedate ginti jų teises, greičiausiai tai ne jūsų mintys, bet propagandos pagalba sukeltos neigiamos arba teigiamos emocijos konkrečiais klausimais. Tai labai gerai matosi aukščiau esančiame video, kai klausiama moteris nuo 3:33 min. Į klausimą, kaip manot kodėl Putinas įsakė pulti Ukrainą, ji atsakė, kad apsaugoti Rusiją, o kai buvo paklausta nuo ko, buvo akivaizdu, kad ji susidūrė su „akligatviu“, tai ne jos mintys, ji kalba jai primestais propagandiniais šablonais. Taip, propagandos pagalba gali būti sužadintos ir teigiamos emocijos. Pavyzdžiui meilė tėvynei. Pažiūrėkit, kaip Ukrainos karo metu iš ukrainiečių pusės daug vaizdų, video klipų, pakeliančių tautos dvasią – tai irgi propaganda. Mums juk nereikia, žinoti, kad mes mylim tėvynę, mums reikia sustiprinti tą meilę. Sustiprinti taip, kad neišsigąstume net priešo.
Vat eilinė nuotrauka skelbiama žiniasklaidoje, be melo, bet turinti didžiulį emocinį užtaisą nukreipiantį kovai prieš okupantus.
Čia toks įdomesnis pavyzdys.
Ar propaganda pavojinga? Tikrai taip, net labai. Pasižiūrėkite kokia Ukrainos piliečių dvasia, kovoje su daug didesniu ir stipresniu priešu. Čia propagandos panaudojamo kilniais tikslais pavyzdys, bet kai ji naudojama piktam, pavyzdžiui tirono režimui sustiprinti, karo nusikaltimams paslėpti, ji taipogi tampa labai pavojinga nes pridaro labai daug blogo. Tai labai galingo užtaiso ginklas. Prisiminkime kaip buvo užgrobtas Krymas, ten vos ne „išskėstomis rankomis“ Rusijos karius sutiko, vos ne patys į priešo nelaisvę pasidavė ir vien dėl to, kad visą laiką į žmonių smegenis per ten veikusias medijos priemones buvo nuolatos skleidžiama Putino režimo propaganda. Situacija ženkliai pasikeitė, kai po Krymo aneksijos Ukrainoje susizgribo ir pradėjo intensyviai kovoti su Rusijos skleidžiama propaganda. 8 metų rezultatas akivaizdus.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad propagandai dažnai būdingas:
Etikečių (neonaciai, vatnikai, antivakseriai, dabar jau uždraustas žodis kuriuo ankščiau buvo įvardijami LGBT atstovai ir pan.) oponentų grupei priskyrimas. Jei tenka išgirsti, ar savo kalboje vartojate panašius epitetus – jūs susidūrėte su propaganda arba esate ne tik propagandos auka, bet ir skleidėjas.
Dar pasitaiko, kai pateikiami iškreipti statistiniai duomenys, pav. kai LGBT atstovas padarys apklausą savo Feisbuko paskyroje, kurioje pagrinde bus tos pat žmonių grupės atstovai, nieko keisto, kad statistika bus stipriai iškreipta LGBT naudai. Tokia pateikta statistika yra stipri propaganda LGBT pusėn, nes neturintys pozicijos konkrečiais klausimais žmonės linkę pasirinkti daugumos pusę.
Lygiai taip pat galima vertinti ir žinių laidose kokio nors dalyko vertinimui pasitelkiamus gatvėje sutiktus žmones, kai į TV eterį įkeliami pagrinde tik tie asmenys, kurie pasisako norima linkme, priešiškai pasisakiusių įkeliant vos vieną, kitą, ar iš vis neįkeliant. Tai įvairių žinių tarnybų labai pamėgtas propagandos būdas. Objektyvios žiniasklaidos atveju, nušviečiami įvykiai ir faktai (faktas – tai objektyvus reiškinys kurio buvimą galima patikrinti. Teisingiausia, kai faktai pateikiami su nuorodomis į šaltinius), jokiu būdu neperteikiant emocijų atskiriant faktus nuo nuomonių (nuomonė yra subjektyvi iš prigimties, jos teisingumo neįmanoma patikrinti). Šiuolaikinės žiniasklaidos dažnai sau prisiskiriama užduotis – „palengvinimas“ žmonėms, perteikiant „suvirškintą“ nuomonę, kaip reikia suprasti faktus ir įvykius, o tai yra konkretus nuomonės formavimo pavyzdys – propaganda. Įsijunkite bet kurią žinių laidą, kad ir Lietuvoje ir pažiūrėkite, kiek žinių laiko skiriama faktų ir įvykių perteikimui, o kiek įvairioms nuomonėms. Nesvarbu, kad didžioji dauguma tų nuomonių nesukelia rimtesnių pasekmių. Problema, kad mes esame prie to pripratinami ir net nepastebime, kaip net ir svarbiais klausimais mums pateikiama „suvirškinta“ nuomonė, kuri iš esmės nesutampa su mūsų esybe, nusistatymais. Jei patys nesuprantate, kaip reikėtų interpretuoti konkrečius faktus, pasirinkite asmenis, kuriais pasitikite. Neleiskite žiniasklaidos priemonėms nuspręsti kokią nuomonę reikia Jums suformuoti konkrečiais klausimais.
Būtent todėl aš paskutiniu metu beveik nežiūriu žinių laidų per televiziją. Nors ir su internetu yra problemos. Kadangi žmonės taupo laiką, dažnai peržvelgia naujienas perskaitydami tiktai straipsnių pavadinimus. Žurnalistai norėdami pritraukti daugiau skaitytojų saviems straipsniams, jų pavadinimus sukuria tokius, kad jie šokiruotų skaitytojus, o tai reiškia – sukeltų skaitytojams emocijas, kas yra konkretus propagandos pavyzdys. Moderuojant vien straipsnių pavadinimus galima formuoti žmonių nuomonę. Beje, pakoreguojant matomų straipsnių konkrečia tema skaičių, galima iškreipti realybę aukščiau aptartu būdu, visuomenei nereikšmingą temą pavaizduojant kaip labai aktualią, nors svarbi ji tėra labai mažai žmonių grupei.
Propagandai būdingas ir ne visos tiesos sakymas, nuslepiant neigiamas aplinkybes, ir paryškinant teigiamąsias. Kaip pavyzdį galima paminėti Tėvynės gynimo skatinimą, nutylint apie galimas pasekmes, tokias kaip galimas žūtis (kurios ir taip visiems yra suprantamos), taip emociškai iškeliant norą apginti tėvynę labiau už mirties baimę. Ukrainos karo metu dažnai tenka sutikti teiginius, jog „niekas nesitikėjo, kad mes taip ilgai atsilaikysim, mes jau nukovėm gerokai daugiau priešų, už jį, mes didvyriai, taigi nenuleiskim nosių, kovokim toliau“. Tokiuose pasisakymuose dažniausiai vengiama kalbėti apie sugriautus pastatus, infrastruktūrą, sugriautus žmonių gyvenimus ir kitus neigiamus niuansus, arba apie juos užsimenama, bet sumažinama jų reikšmė, teigiant kad mes viską atstatysim. Taigi, vertinant pagal šį požymį, tai propaganda. Domėdamasis propagandos pavyzdžiais iš Ukrainiečių gaudančių propagandos „perliukus“ sužinojau, kad Rusijoje, kai mokykloje mokomasi istorijos, yra vadovėlis „Rusijos pergalės“, šiame vadovėlyje išsamiai aptariamos visos per Rusijos istoriją vykusios pergalingos kovos. Šiame vadovėlyje nėra paminėta nei viena kova, kurią Rusija pralaimėjo. Na, vertinant pavadinimą, tai kaip ir teisingai, jis tik apie pergales, bet kokią nuomonę susidarysit skaitydami tokį vadovėlį? Kad Rusija niekada nepralaimi, vien tik laimi. Kokia bus suformuota vaiko nuomonė? Iš melagingų faktų negali būti suformuota teisinga nuomonė.
Grįžkime prie Rusijos tautos kaltės, kai kalbama apie Putino režimo nusikaltimus. Aukščiau įkeltame video matosi, kaip Rusijos piliečiai aklai tiki Putinu. Tai pasiekta stipria Putino komandos propagandine veikla prieš savo tautą, kurios pagalba galima sakyti „išplautos žmonių smegenys“ ir žmonės aklai garbina, tiki Putinu, patys nesuprasdami kodėl. Putino išrinkimą Rusijoje lėmė ne žmonių protas, žmonių viltys siejamos su konkrečiu politiku ir jo rinkimine programa, bet suderintas, kvalifikuotas ir masinis propagandinis darbas ir jo pagalba sukurtas Putino įvaizdis rinkėjų smegenyse. Taipogi alternatyvių informacijos šaltinių draudimas.
Taigi, ar galima kaltinti Rusų tautą už Putino ir jo režimo nusikaltimus? Manau – ne. Karys, vykdantis Putino įsakymą ir žudantis civilius žmones, šaudantis į atominę elektrinę, taip asmeniškai kaltas už padarytus karo nusikaltimus, juk bijant nepaklusti vado įsakymui, galima bent jau nepataikyti ir šaudyti į laukus, bet eilinis Rusijos rinkėjas už karą – ne. Todėl nekaltinkim visų rusų už karo nusikaltimus. Nesakau, kad jiems nereikia taikyti sankcijų. Reikia, ir būtinai, nes jos stabdo karą prieš Ukrainą. Rusijos žmonės tampa netiesioginėmis karo aukomis, kaip kad aukomis yra tapę ir nekalti Ukrainos civiliai gyventojai. Tokia karo realybė. Bet skanduoti „Ruskij bojevoj karabl idi na%$#i“ mums nederėtų. Taip, Ukrainos tautai ši skanduotė labai reikalinga, nes jei reikia pakelti pasipriešinimo dvasią, bet Rusijos okupantų, kurie galėtų būti siunčiami lauk, mūsų šalyje šiuo metu nėra, propagandinį, agresiją keliantį šūkį naudoti prieš tautą, prieš kurią šiuo momentu mes nekovojam, nemanau kad etiška. Ne tik ne etiška, bet ir pavojinga. Kaip minėjau, propaganda yra labai stiprus „kovinis užtaisas“ galintis „sprogti“ bet kurią akimirką. Jam „sprogus“ gali pradėti reikštis agresija prieš kitos tautybės asmenis, panašiai kaip prieš žydus Vokietijoje prieš Antrąjį pasaulinį karą, o vėliau gana greitai susilauktume „nuskriaustųjų tėvynainių vaduotojos“ reakcijos. Norit kovoti, eikite savanoriu į Ukrainą ir skanduokit šį šūkį su nauda ir sau ir aplinkiniams, o Lietuvoje tokiu šūkiu tik skatinam tautinę nesantaiką ką beje ir konstitucija draudžia. Nesvarbu, kad kalbos pareigūnas mano, kitaip. Jis tik žmogus, pats nesuprato, kaip Ukrainos (skatinanti tautiškumą) propaganda paveikė ir jį, ir propagandos paveiktas padarė tai, ką sveiku protu vertindamas jis nebūtų padaręs. Išvis, karas labai daug emocijų keliantis procesas, reikia nemažų pastangų susivaldymui, kad neišsprūstų emocijos į išorę. [Šį tekstą parašiau prieš paviešinant Rusijos karių įvykdytas Bučios civilių gyventojų žudynes. Tai rodo, kad problema ne tik nusistatymas prieš Ukrainiečius ties kuriuo padirbėjo vietinė propaganda, bet ir šiaip bendras mentalitetas supuvęs, tad konkrečios tautos problematika dar gilesnė, nei maniau ankščiau, nors tai propagandos, kaip labai pavojingo ginklo reikšmės nemažina.]
Tiesa, noriu atkreipti dėmesį, kad teigdamas, jog ir Ukrainiečiai naudoja propagandą aš nesakau, kad jie daro kažką blogo, priešingai nei Putino režimas. Putino režimo propaganda iškraipo faktus, jos propaganda skirta karo nusikaltimams slėpti. Lygiai taip pat, kaip ir kitos priemonės, kaip kad pavyzdžiui vežiojamas krematoriumas, kurio pagrindinė paskirtis mano supratimu ne karių deginimas, kaip teigiama žiniasklaidoje, bet karo nusikaltimų slėpimas, slepiant nužudytų civilių kūnus. Nėra įrodymo, nėra nusikaltimo – nusikaltėlių „darbo“ principas. Aišku ir žuvusių karių skaičiaus mažinimas prisideda prie nusikaltėlio, įkaitais paėmusio visą tautą, tolimesnio autoriteto didinimo.
Ukrainiečių propaganda, kaip jau minėjau, skirta tautos kovinės dvasios pakėlimui, o tai sakyčiau kilniausias propagandos panaudojimo būdas. Jei žmonių tinkamai neparuoši, karas paprastai įneša baimę, sumaištį, neviltį, beviltiškumą, kas veda prie garantuoto pralaimėjimo. Žmonių tinkamas psichologinis nukreipimas leidžia neišsigąsti net gerokai didesnio priešo. Taipogi, darau prielaidą, jog ukrainiečiai propagandą pasitelkę ir siekdami įgyvendinti tam tikrų kovinių veiksmų. Teko aptikti ukrainiečių „brukamą“ informaciją, jog prie Kadyrovo kareivių nužudymo prisidėjo Rusijoje dirbančio FSB pareigūno nutekinti duomenys. Nors užmuškit, netikiu. Bet toks, mano nuomone, karo metu leistinas melas, sukels nepasitikėjimą priešo viduje ir pagelbės kovoje su juo. Taip, kad propagandą vienareikšmiškai naudoja abi kovojančios pusės, tik Putino režimo atveju, propaganda tai įrankis nusikaltimų slėpimui bei nusikaltėlio autoriteto tolimesniam didinimui, o ukrainiečių atveju, tai tik dar vienas ginklas, kuris naudojamas nepažeidžiant kariaujančios šalies garbės.
Dar vienas klausimas, kurį norėčiau paliesti. Kaip kovoti su propaganda? Labai dažnai siūloma uždrausti nepalankias vykdomajai valdžiai propagandos priemones. Aš tai laikau pačiu blogiausiu sprendimu, koks tik gali būti. Drausti bet kokią kitą informaciją/propagandą, reiškia palikti tik vieną valdančiųjų palaikomą faktų interpretavimo versiją, tai reiškia kurti dar vieną naują Putino režimą pas save namuose. Negalima drausti jokių propagandų. JAV prezidentas Dž. Karteris yra pasakęs: „Nuostoliai, kuriuos patiria visuomenė dėl laisvos, tegul ir nelabai atsakingos spaudos, visada ir visur bus mažesni už tą žalą, kurią patirs visuomenė ribojant žodžio laisvę“. Geriausias kovos su propaganda būdas, mano nuomone yra tik vienas – propagandos demaskavimas bei žmonių mokymas atpažinti propagandą.
Kaip nugalėti propagandą (Pdf knyga. Čia kalbama apie Putino režimo propagandą (melo skleidimą). Kituose šaltiniuose teigiama jog pirminė šio termino prasmė buvo neutrali, ir buvo naudojama įvairiais atvejais, kurie buvo gerybiniai ar nežalingi, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros rekomendacijos – Vikipedija)
stopfake.org – melagienų demaskavimo svetainė (melagienų „demaskavimu“ gali būti skleidžiama melagiena, todėl, to kas ten parašyta, nevertinkit kaip 100% patikrintą tiesą. Puslapis naudingas, nes pagal ten pateiktus melagienų tyrimo pavyzdžius galima mokintis melagienas tikrinti patiems)
Проверено – melagienų demaskavimo svetainė (melagienų „demaskavimu“ gali būti skleidžiama melagiena, todėl, to kas ten parašyta, nevertinkit kaip 100% patikrintą tiesą. Puslapis naudingas, nes pagal ten pateiktus melagienų tyrimo pavyzdžius galima mokintis melagienas tikrinti patiems)
ПропаганДичь. Baltarusijos opozicijos žinių laidos NEXTA Live, klipai skirti Rusijos propagandai demaskuoti:1, 2, 3, …
Om TV. Rusijos opozicijos kanalas skirtas propagandai demaskuoti.
Turbūt naujausias propagandos pavyzdys dėl pranešimo kurį paplatino CNN. Pranešime teigiama, jog 1300 Elonui Muskui priklausančios įmonės Starlink palydovinio interneto ryšio terminalų buvo išjungti. Būtent šis interneto ryšys stipriai pagelbėjo karo Ukrainoje pradžioje ir toliau labai stipriai gelbsti Ukrainos karinėms pajėgoms. Saugaus ir patikimo internetinio ryšio nutraukimas suduotų stiprų smūgį Ukrainos kariuomenės pajėgumams. Dėl šio pranešimo Feiginas užklausė Aleksėjaus Arestovičiaus (nuo 14:42 min.), į ką Arestovičius atsakė, kad jei net menkiausia problema nutinka fronte jis apie tai sužino labai greitai, o apie tokį svarbų dalyką, kaip interneto sutrikimai jis negavo dar nė vieno pranešimo. Šį kartą tikiu, jog dėl šios propagandos kaltas CNN, nors gali propagandą skleisti ir Arestovičius. Nepamirškim, kad Elonas Muskas palaiko Respublikonus, o CNN palaiko demokratus, o dabar rinkimai ant nosies, taip kad pilnai tikėtinas tyčinis propagandos skleidimas, bet surištas jis ne tiek su karu Ukrainoje, kiek su rinkimais JAV.
Karo pradžioje man pažįstamas atsiuntė paveiksliuką, teigdamas, kad šiais laikais negalima tikėti niekuo, net CNN.
Žvilgtelėjęs į šį paveiksliuką, iškart atkreipiau dėmesį į „CNN“ ženkliukus. Pirma mintis, kad sufabrikuoti tokius vaizdus labai lengva. Su paprasčiausia grafikos apdorojimo programa, net pradedančiajam vartotojui nereikėtų daugiau nei pusvalandžio. Tada žvilgtelėkim į žinutės turinį ir atleiskit, bet save gerbianti kompanija, jei sugalvotų meluoti, nu tikrai nedarytų tokių nesąmonių, ant kurių taip lengvai ją galima būtų pagauti. Štai ir patvirtinimas – vienas, du.
Tai pakankamai paplitęs melo būdas. Jei perskaičius žinutę, jinai jus šokiravo, iškart suabejokite jos autentiškumu. Jai informacija jums kelia emocijas, daug šansų, kad tai propaganda, o propagandos paskirtis pastaruoju metu dažniausiai melas. Kaip minėjau, tokį paveiksliuką sukurti neužtruks daugiau nei 30 min. Kas tokios propagandinės melagienos autorius? Tereikia atsakyti į klausimą, kam gali būti naudinga sukompromituoti tokius naujienų šaltinius, kaip „CNN“, karo Ukrainoje metu. Mano įsitikinimu, tai gali būti naudinga tik Rusijos pusei. Kažkaip net nekeista, kad šią „melagieną demaskavo“ prorusiško turinio skleidėjai. Kai pats sukuri melagieną, labai nesunkiai gali ją ir paneigti, tuo labiau, kai paneigimo tekstą ruoši tuo pat metu, kaip ir pirminį tekstą :).
Taip pat noriu atkreipti dėmesį į tai, kad „melagienų demaskavimas“ realiai gali būti eilinė melagiena. Rusijos – Ukrainos kare tokių „melagienų demaskavimo“ atvejų mačiau ne vieną, kurios iš esmės buvo melagienos, kaip ir aukščiau pacituotame pavyzdyje.
Prie to pačio melo skleidimo būdo norėčiau atkreipti dėmesį į ekranvaizdžių rodymą, be nuorodų į šaltinius. Jei pamatysite kur nors video patalpintą ekranvaizdį iš kokio žiniatinklio, dokumento, ar mokslinio tyrimo, suveskite „googlėje“ matomą ekranvaizdyje straipsnio pavadinimą, ir ieškokite tos žinutės patvirtinimo oficialiuose šaltiniuose. Konkrečią nuotrauką patalpinau tik pavaizdavimui į ką reikėtų atkreipti dėmesį:
Matome straipsnio pavadinimas – „Vytautui Landsbergiui įteiktas apdovanojimas „Už nuopelnus teisingumui““, Suvedam šį pavadinimą „Google“ paieškoje ir randam patvirtinimą „www.lrt.lt“ svetainėje, taipogi „www.15min.lt“ svetainėje. Iš ekranvaizdžio matosi, kad originalus vaizduojamas pranešimas buvo patalpintas „15min“ svetainėje. Taigi, faktas patvirtintas, juo tikėti galima. Aš taip pasitikrinu visus bent kiek įtarimų sukėlusius pranešimus. Kaip minėjau, tokius ekranvaizdžius padirbti nereikia net specialių įgūdžių, net mokinukas tokį ekranvaizdį gali padirbti per keliolika minučių.
Šiek tiek sudėtingiau su judančio vaizdo padirbinėjimu, bet šiais laikais net ir tai įmanoma. Apie už žmogaus esantį žalią ar kitą vienspalvį ekraną, kurį vėliau galima pakeisti bet kokiu vaizdu, pavyzdžiui stiuardesių draugija, tai jau pasenusi technologija. Daug pažangiau atrodo tokie veido pakeitimai, priverčiant žmogų „pasakyti“ tai, ko jis gyvenime nebūtų pasakęs.
Taigi, šiais laikais, kai per video išgirstat ką nors sakantį, ko iš to žmogaus nesitikite, iškart įtarkite jog tai feikas. Beje, Zelenskio feikinis video tikrai prastos kokybės. Žemesniame video feikai atrodo daug natūraliau, akivaizdu, kad programinė įranga „vakaruose“ tobulesnė :).
Beje, tai naudojama ne tik su žinomais žmonėmis. Šiandien man kolega rodė ištrauką iš žinių laidos, kurioje kalbėjo eilinis gydytojas. Žinių laidos ištrauka truko gal 10 minučių, ir tos ilgos kalbos metu gydytojas „pasakė“ trumpą frazę – „visus į Ukrainos ligonines patekusius Rusijos belaisvius reikia kastruoti“. Pirmiausiai abejonių sukėlė tai, kaip žinių tarnybos tokius teiginius praleido į eterį. Šiais laikais net keiksmažodžius užtušuoja, o čia kurstymas atlikti karo nusikaltimą. Žiniasklaidos priemonės, jei praleidžia tokius kurstymus, yra skatinimo daryti karinį nusikaltimą bendrininkės. Antras dalykas, kas kliūna, kad tas trumpas teiginys sukelia labai, labai stiprias emocijas. To pakanka įtarti jog video – feikas. Pamačius tokio tipo video reikėtų suprasti, kad užtenka pakoreguoti to daktaro pokalbio vos kelias sekundes ir gaunam labai, labai stiprų propagandinį užtaisą. Nors vėliau žiniasklaidoje perskaičiau, kad konkretus atvejis gali būti tikras, kad tai tebuvo daktaro emocijų pasireiškimas matant karo žiaurumus, už ką jis nuoširdžiai atsiprašė (ir tokiu savo neatsakingu poelgiu Ukrainos autoritetui padarė didelę žalą), bet kadangi visi šaltiniai, kuriose pavyko rasti „fakto“ patvirtinimą, nekeliantys pasitikėjimo, taip ir liko neaišku faktas tikras ar falsifikuotas. Bet kokiu atveju, lygiai taip pat gali būti paviešinti „pakoreguoti“ bet kokie kiti vaizdai. Taip, kad išgirdus/pamačius tokio turinio žinutes, būtinai nepasiduokit emocijoms, visuomet jas vertinkite kritiškai, tikrinkite jų autentiškumą kituose šaltiniuose.
Dar norėčiau atkreipti dėmesį į dažną propagandos būdą, kai per žinių laidas pateikia realius, tikrus faktus, bet juos interpretuoja savaip. Pavyzdžiui, rodo Rusijos kariuomenės subombarduotų miestų vaizdus, o žinių diktorius teigia, kad tai padarė „Ukrainos nacistai“. Čia užtenka įjungti logiką ir prisiminti, jog būtent tuose miestuose įsitvirtinę Ukrainos kariškiai, jei tikėti Rusijos žiniasklaida, gaunasi kad Ukrainiečiai naikina patys save, o ne Rusijos okupantus. Dar vienas niuansas, kuris pjaunasi su logika, tai kad iki Mariopolio Ukrainos oro pajėgoms priskristi yra labai pavojinga, dėl ten dislokuotų Rusijos pajėgų zenitinių sistemų, o miestai pagrinde bombarduojami iš lėktuvų mėtant iki 0,5 tonos svorio bombas, apšaudomi sunkiąja artilerija, kurią tenai naudoja Rusijos pusė, o ir fronto linija nutolusi gerokai per toli, kad ukrainiečiai galėtų paleisti į Mariopolį turimas raketas, be to ukrainiečių turimų raketų gerokai per mažai, kad galėtų taip sunaikinti miestą, koks jis yra dabar. Miestas akivaizdžiai sunaikintas ne tokiais pajėgumais, kuriuos turi miesto gynėjai, kas akivaizdžiai paneigia Rusijos propagandos teiginius.
Tas pats buvo ir su dramos teatro pastatu Mariopolio centre, prieš kurį iš abiejų pusių buvo gerai matomi užrašai „vaikai“. Prieš ataką, Rusijos žiniasklaidoje buvo pateikta informacija, jog ten slepiasi Ukrainos kovotojai. Po atakos, kai pastatas buvo sunaikintas iš lėktuvo numetus dvi 0,5 tonos bombas (kur Ukrainos lėktuvai priskristi neturi galimybės dėl Rusijos kariuomenės zenitinių sistemų), ir paaiškėjo jog ten slėpėsi motinos su vaikais, Rusijos žiniasklaida pateikė, jog tai padarė Ukrainos karinės pajėgos. Na čia realiai logikos užtenka suprasti, kur yra tiesa.
Iš Rusijos pusės 2022-04-05 buvo patalpintas video apie tai, kaip Mariopolyje pasidavinėja Ukrainos kovotojai, kaip vėliau paaiškėjo, būtent tie Ukrainos kovotojai buvo paimti į nelaisvę kitose vietose, o į Mariopolį buvo atvežti tiktai propagandiniam video sukurti (20:13 min).
Kas liečia Mariopolį, užkliuvo dar vienas Rusijos pusės video, kuriame nuolatos buvo brukama mintis, kad Mariopolio gynėjai nori pabėgti iš apgulties. To patvirtinimui net perukus rado (5:01 min., video tik stiprių nervų žiūrovams), kurie buvo švarut švarutėliai, kai aplinkui viskas buvo nuklota dulkių sluoksniu, kas rodo, kad mergina tuos perukus greičiausiai atsinešė su savimi, ir visas video tai tik propaganda paremta melu.
Video apie tai kaip Mariupolio gyventojai susirinko ir referendumu nubalsavo… Viskas atrodo gražiai, paimta iš žinių laidos, kaip ir galima būtų tikėti tuo kas skelbiama. Tame siužete matome grupelę iš ~50 žmonių. Akivaizdus šou, kuriuo norma pavaizduoti, jog ~50 žmonių referendumu nubalsavo dėl kažkokio tai svarbaus punkto už visus ~500`000 Mariupolio gyventojus. Eilinis pavyzdys, kaip per žinių laidas pateikiama propaganda gali būti demaskuojama vien tik logikos pagalba, bet tam reikia skirti dėmesio, o jei tokią info išgirdote per televizorių veikiantį fone pav. valgio darymo metu ji gali praeiti pro visus “logikos filtrus“ ir nusėsti pasąmonėje tarsi nenuginčijamas užfiksuotas faktas.
Kai įsirenginėjau savo namo šildymo sistemą, apie geoterminį vėsinimą nieko nebuvau girdėjęs. Apie jį sužinojau iš Mindaugo Malinausko feisbuke turinčio A+ kanalą. Taigi, mano geoterminio šildymo sistema nebuvo pritaikyta geoterminiam vėsinimui. Vis tik, išgirstas būdas vėsintis mane sudomino. Bandžiau surasti internete tokio vėsinimo realizavimo schemų, deja nesu geras informacijos internete ieškotojas ir nieko panašaus surasti nepavyko, tad pradėjau pats mąstyti, kaip galima būtų savąją, jau įdiegtą geoterminio šildymo sistemą išmokyti ne tik šildyti, bet ir vėsinti.
Pagrindinė problema su kuria susidūriau, tai buvo vienas cirkuliacinis siurblys vidinėje , šildymo pusėje skirtas ir boilerio šildymui ir namo šildymui. Perjungimui pas mane sumontuotas trieigis vožtuvas, pasukantis srautą arba karšto vandens ruošimui, arba namo šildymui. Nors ir kaip galvojau, niekaip nesugavojau būdo, kaip su tokia schema galima būtų organizuoti namo vėsinimą, ir tuo pačiu ruošti karštą vandenį.
Vienintelis sugalvotas būdas, buvo antro cirkuliacinio siurblio pastatymas, taip, kad namo šildymui/vėsinimui būtų naudojamas vienas cirkuliacinis siurblys, o karšto vandens ruošimui kitas. Įvertrinau antro cirkuliacinio siurblio pajungimo galimybę ir supratau, kad tai atlikti bus pakankamai nesudėtinga. Įrengimo kainą sudarys aišku pats cirkuliacinis siurblys, vienas pigus filtriukas, kurį privaloma pastatyti norint gauti cirkuliaciniam siurbliui teikiamą garantiją, pora amerikankių ir ventilių. Aišku ir santechniko darbas, jei bus kreipiamasi jo pagalbos. Taigi, realiai kaina nedidelė, darbo apimtys taipogi, labai nedidelės.
Sekantis klausimas, buvo kaip pajungti lauko kolektorių prie vidaus grindinio šildymo. Apjungti juos galima su šilumokaičio pagalba, arba galima nestatyti šilumokaičio, o ir vidaus dalį užpildyti tuo pačiu glikoliu, kokiu užpildyta ir lauko dalis. Pamenu vieno specialisto perspėjimą, kad nepildyčiau glikoliu, vidinės dalies, nes tik prileidi ten glikolio ir prasideda problemos. Perspėjimas paremtas tuo, jog visokie antifrizai yra skvarbesni nei vanduo. Jei vandeniu užpildyta sistema yra sandari ir niekur nėra pratekėjimų, vandenį pakeitus glikoliu, ankščiau sandariais buvę sujungimai gali pradėti praleisti. Taigi, nerimauti yra dėl ko. Vertinant finansinę pusę, tai tiek šilumokaitis, tiek ir glikolis kainuoja pakankamai nemažai. Vis tik, pigesnių šilumokaičių mažesnis našumas, bet net ir su pačiu brangiausiu šilumokaičiu nepavyks pasiekti tokio našumo, kaip srautus maišant be jo. Dar vienas pliusas tas, kad su šilumokaičiu bus dvi atskiros sandarios sistemos, kurias abi reikėtų papildyti termofikatais atskirai, o kai jos sujungtos, užteks vieno pajungimo ir jos gali būti papildomos kartu. Na ir viena svarbesnių priežasčių, tai esant šilumokaičiui, lauko pusėje nepavyko sugalvoti patrauklaus varianto leidžiančio ir šildyti boilerį ir vėsinti grindis vienu metu be dar vieno cirkuliacinio siurblio. Kaip nukreipti srautus per šilumokaitį, kai vėsinamos grindys, arba jį apeiti, kai ruošiamas karštas buitinis vanduo.
Taigi, aš pasirinkau variantą, kai ir vidaus kontūras užpildomas glikoliu ir srautai tarpusavyje maišomi, kai yra vėsinamos grindys.
2018 m. atėjo eiliniai vasaros karščiai. Birželio 12d. iš Senukų su akcija nusipirkau cirkuliacinį vandens siurblį “Wilo“ Yonos Picon(N) 25/1-6 130 už 124,99 € ir greičiausiai tą patį mėnesį paleidau grindinį vėsinimą įrengtą pagal pateiktą principinę schemą. Teko išleisti vandenį iš grindinio šildymo sistemos. Tada buvo sumontuotas papildomas cirkuliacinis siurblys. Buvusio trieigio vožtuvo, kuris buvo sumontuotas aš neišėmiau, nors pagal dviejų cirkuliacinių siurblių pajungimo schemą jo kaip ir nereikia. Palikau tam, kad būtų sustabdyta savaiminė cirkuliacija termofikato esančio boileryje, taip greitai atvėsinanti boilerį. Vėliau padaryti du lauko kolektoriaus ir grindinio šildymo sistemos sujungimai, bei visa grindinio šildymo sistema užpildyta tuo pačiu glikoliu, kaip ir lauko buvusio kolektoriuje.
Dar vienas dalykas, apie kurį norėčiau užsiminti, yra tai, jog mano sistemoje nėra nei vieno elektrinio teno šildančio tiesiogiai glikolį. Nuo teno sumontuoto šilumos siurblyje atjungiau elektros laidus, o boileryje ruošiančiame karštą vandenį, kovai su legionelėmis, sumontavau atskirą teną, kuris šildo vandenį tiesiogiai. Taip apsaugojau glikolį nuo perkaitinimo, tad tikiuosi, jo tarnavimo laikas bus ilgesnis. Na bet čia tik mano nuomonė, neparemta jokiais faktais.
Įmetu principinę vėsinimo pajungimo schemą, kuri šiek tiek skiriasi nuo 2014m. parengtos pradinės principinės schemos. Ji šiek tiek supaprastinta.
šiuo numeriu schemoje yra pažymėtas lauko kolektoriaus cirkuliacinis siurblys;
vidaus kontūro cirkuliacinis siurblys skirtas karšto vandens ruošimui;
vidaus kontūro cirkuliacinis siurblys skirtas grindiniam šildymui/vėsinimui;
trieigis vožtuvas, kurio dabartinė paskirtis nutraukti savaiminę termofikato cirkuliaciją išnešančią šilumą iš boilerio;
ranka valdomi vožtuvai, kurie šildymo metu užsukami, o vėsinimui atsukami;
ranka valdomi vožtuvai, kurie vėsinimui užsukami, o šildymui atsukami.
Manau, kad reikėtų paaiškinti veikimą. Buvo minčių lauko kolektoriuje į tarpą tarp vamzdelių sujungiančių vidinį kontūrą su lauko įdėti atbulinį vožtuvą. Tuomet vėsinimui užtektų vienintelio grindinio šildymo cirkuliacinio siurblio. Vis tik atbulinio vožtuvo atsisakiau. Pirmiausiai tai visi atbuliniai vožtuvai sukelia pasipriešinimą srauto tekėjimui, ko aš tikrai norėčiau išvengti, o antras, pats svarbiausias niuansas, tuomet prarastume galimybę kontroliuoti į lauko kolektorių iš vidinio numetamos šilumos kiekius. Su atbuliniu vožtuvu ir vienu cirkuliaciniu siurbliu dirbanti sistema pasmerkta dirbti su nuolatiniu kondensatu, kas garantuotai privestų prie pelėsio. Man tokios perspektyvos tikrai nereikia. Pajungus taip, kaip pavaizduota schemoje, lauko cirkuliaciniam siurbliui esant išjungtam, srautas iš vieno vidaus kontūrą sujungiančio vamzdžio ištekėjęs keliaus į netoli esantį kitą vamzdį, taip kad jis nepakeitęs temperatūros koks ištekėjo, toks ir sugrįš. Jokių šilumos nuėmimų nevyks, namo vėsinimas nevyks. Paleidus lauko cirkuliacinį siurblį net ir mažiausiu greičiu, į vidaus kontūrą grįš jau atvėsęs lauko kontūro glikolis ir vėsins grindis. Reguliuojant lauko cirkuliacinio greitį arba laiką galima gana tiksliai reguliuoti vėsinimo galią.
Iš pradžių automatikos nepajunginėjau. Buvo prasidėję karščiai ir norėjosi vėsinimo kaip galima greičiau, tad atjungiau lauko ir šildomų grindų cirkuliacinius siurblius nuo šilumos siurblio ir juos tiesiogiai pajungiau prie elektros. Toks pajungimas turėjo trūkumų. Galvojau, reguliuodamas lauko kolektoriaus cirkuliacinio siurblio darbo intensyvumą reguliuoti vėsinimo galią, tad jo galingumas buvo sumažintas iki minimumo. Tai reiškė, jog norint įjungti karšto vandens ruošimą, reikėdavo pradžiai padidinti lauko kolektoriaus cirkuliacinio siurblio galią, be to reikėjo nuolatos kontroliuoti ar nepradėjo kauptis kondensatas ant vamzdyno. Lauko kolektoriaus cirkuliacinio galią keisdavau, jo neperjungdamas prie šilumos siurblio.
Rankinis valdymas tikrai nebuvo patogus. Taip, patalpas pavyko atvėsinti ir pakankamai stipriai. Nors prie grindinio vėsinimo, dar naktimis vėsindavau ir atidarydamas langus. Vis tik per karščius naktį būna pakankamai šilta, tad langų atidarymas ne visuomet gelbėdavo.
Bandžiau sugalvoti, kaip automatizuoti vėsinimą. Pradinis vėsinimo automatizavimo įsivaizdavimas buvo pakankamai sudėtinga. Galvojau, jog reikia kontroliuoti vidaus kontūro temperatūras, pagal jas reikėtų reguliuoti lauko kolektoriaus cirkuliacinio siurblio galingumą, bet manasis cirkuliacinis tokios galimybės neturėjo (jame yra rankenėlė, kurią sukiojant rankomis galima labai tiksliai sureguliuoti cirkuliacinio siurblio galingumą, bet nėra galimybės šio galios reguliavimo valdymo pajungti prie automatikos), tad tiesa pasakius, nors ir įsivaizdavau, ką norėčiau padaryti, bet nelabai įsivaizdavau, kaip tai reikėtų pasiekti.
Didelis minties pasistūmėjimas į priekį buvo perskaičius Darau Blė įrašą apie cirkuliacinio siurblio valdymo automatizavimą. Tada supratau, jog visai buvau pamiršęs, kad galią galimą reguliuoti ne tik tolygiai keičiant galingumą, bet ir on/off principu junginėjant siurblį. Antras dalykas, net ir temperatūrų realiai nuolat kontroliuoti nereikia. Eksperimentų metu galima atsekti, kokiu intervalu įjungiant/išjungiant cirkuliacinį siurblį, bus palaikoma norima temperatūra vamzdyne. Aišku tai nebus labai tikslu, bet pats principas įmanomas. Iš kitos pusės, galią galima kontroliuoti ne tik pagal termofikato, bet ir pagal patalpų temperatūras. Greitai primečiau, kad tokiu principu grindinio vėsinimo automatizavimą galima organizuoti su vienintele, mažiau nei 20€ kainuojančia „Mi Home“ protinga rele valdančia du kontaktus, kurių vienas valdytų lauko kolektoriaus cirkuliacinį siurblį, o kitas valdytų grindinio šildymo/vėsinimo cirkuliacinį siurblį.
Konkrečiai šiam reikalui atsisiunčiau vieną relę iš AliEkspres, bet ir vėl pajungiau, kai prasidėjo karščiai ir buvau priverstas tai padaryti (thinking is not moving 🙂 ). Pajungdamas užtrukau gal pusvalandį. Pirmiausiai susiradau fazę, kurią mano trifazis šilumos siurblys naudoja maitindamas cirkuliacinius siurblius. Išsiaiškinau, kad visiems siurbliams ir valdymo elektronikai maitinti naudojama L1 fazė, tad ir „Mi Home“ relę pajungiau prie tos pačios L1 fazės. Dabar visi cirkuliaciniai siurbliai pajungti prie šilumos siurblio, bei grindinio šildymo bei lauko kolektoriaus cirkuliaciniai siurbliai taipogi pajungti ir prie šios relės. Tai leidžia, šios relės pagalbą maitinant lauko cirkuliacinį siurblį tuo pačiu metu naudoti ir karšto vandens ruošimui su Šilumos siurbliu, kuris taipogi užmaitina lauko kolektoriaus cirkuliacinį siurblį, bet kai tai viena ir ta pati fazė, nieko neatsitinka, tik sumažėja per vieną relę tekanti srovė, kas matosi stebint sunaudotos elektros energijos kreivę. Lauko cirkuliacinis tuo pačiu galingumu dirbdamas ir vandenį boileryje turi sušildyti, tad jo galingumas beveik maksimalus, o grindinio padariau ant maksimumo, kad kaip galima mažesnis temperatūrų skirtumas būtų tarp padavimo ir ištraukimo, siekiant išvengti per daug atvėsintų grindinio atkarpų ir atitolinti kondensato pavojų.
Panašiai laiko sugaišau programuodamas relės veikimo automatiką. Padariau, kad vėsinimas įsijungtų prie lauko aukščiau +10°C ir miegamojo aukščiau +24°C (abi sąlygos turi būti tenkinamos) ir bent vienai iš temperatūrų nukritus žemiau, vėsinimas turi išsijungti. Grindinio cirkuliacinis prie tenkintų abiejų temperatūrų veikia nuolatos, o lauko cirkuliacinis prie tų pačių temperatūrų sąlygų vėsinimui įjungiamas ir išjungiamas kas valandą. Kadangi dažnai prie kompo užsisėdžiu, nuleidinėti temperatūros žemiau komfortabilios nenorėčiau. Ir žiemą palaikau 23°C, tai vasarą palaikyti žemesnę būtų nelogiška.
Kai tik buvo pajungtas vėsinimas, greitai paaiškėjo problema, kad viskas pritaikyta tik šildymui: pirmame aukšte plytelės, tad daug šilto oro iš pirmo aukšto per pakankamai plačią atvirą laiptinę pakyla į antrą ir antro aukšto šildymo galingumo užtenka ženkliai mažesnio, tad laminatas čia visai netrukdo šildymui.
Visai kita situacija su vėsinimu. Atvėsęs oras leidžiasi žemyn, bet kai pagrindinis vėsinimas nuo grindų su plytelėmis pirmame aukšte, tai vėsa pirmame aukšte ir lieka, o antras aukštas vėsinamas silpniau. Taipogi skiriasi ir vėsinamas plotas aukštuose. Pirmame aukšte grindinio šildymo/vėsinimo vamzdeliai išvedžioti ir ties laiptais, kai antrame aukšte to padaryti neįmanoma, be to antrame aukšte yra vonia, kurioje grindinio kilpa pajungus vėsinimą yra atjungiama, kad nebūtų diskomforto. Akivaizdu, kad veikiant vėsinimui abiejuose aukštuose, pirmame aukšte būna vėsiau. Reikėjo grindinį įrenginėjant pasistatyti balansinius ventylius kiekvienam aukštui atskirai, nes balansuoti su kiekviena kilpa nesąmonė, pakankamai nemažai vargo paskui vėl šildymui subalansuoti. Minėjau santechnikui, kad gal gerai būtų balansinį ant viso aukšto pastatyti, tada mane nuramino, kad puikiausiai susibalansuosiu visą sistemą ir atskirai kilpas reguliuodamas. Šildymui tai viskas ok, o apie vėsinimą tada negalvojom. Dabar realiai su ventyliu tik pilnai aukštą atjungti galima, nes pastatyti paprasti ventyliai, kurie pasak santechnikų, tarpinių padėčių nemėgsta. Juos arba pilnai atidarai, arba pilnai uždarai. Jei nuolatos laikai pridaryta, per ventylį pradeda leisti.
Problemą su temperatūrų disbalansu tarp aukštų išsprendžiau visai atjungdamas pirmo aukšto vėsinimą. Temperatūros susivienodino, antro aukšto vėsinimo ploto galingumo kaip ir užtenka viso namo vėsinimui.
Grindinio vėsinimo automatiką pajungiau 2021 birželio 9d., nes naktį iš 8d į 9d temperatūra užkilo iki nekomfortabilios miegui. Per parą vėsinimui cirkuliaciniai siurbliai sunaudojo 1,8kWh elektros energijos, nes buvo numušinėjama užkilusi temperatūra patalpose. Vėliau temperatūrai stabilizavusis sąnaudos buvo ženkliai mažesnės, ar visą parą vėsinimas net neįsijungė. Situacija pasikeitė kai prasidėjo karščiai. Tuomet vėsinimas sunaudojo vis daugiau ir daugiau elektros energijos neleisdamas patalpose temperatūrai užkilti aukščiau 24°C. Kiek žiūrėjau kreives, tai t° nebuvo pakilusi iki 25°C net per didžiuosius karščius, taip, kad vėsinimas su iškelta užduotimi susidorojo, vėsinimo galios pakako, automatika dirbo gerai.
Bendros elektros energijos sąnaudos per dieną. Akivaizdžiai matosi kuri diena buvo karštesnė. Žemiau pateiksiu elektros momentinės galios kreivę.
Iš šių kreivių matosi, kad kol temperatūra nepakyla virš 24°C tol cirkuliaciniai nedirba, sąnaudos būna 0W. Kai temperatūra pakyla virš 24°C, pradeda dirbti vidaus cirkuliacinis siurblys ir sąnaudos pakyla iki maždaug 40W (paveikslėlyje matosi 39,36W). Tuomet kas valandą pradedamas įjuninėti ir išjunginėti lauko cirkuliacinis siurblys. Bendra sunaudojama elektros galia pakyla iki maždaug 120W (paveikslėlyje matosi 117.63°C), taigi lauko kolektoriaus cirkuliacinis siurblys dirba ~80W galingumu. Taipogi užfiksavau ir ~80W benrą galią. Tai reiškia, kad tuo metu veikė karšto vandens ruošimas ir lauko cirkuliacinis siurblys buvo maitinamas ir Šilumos siurblio automatikos kas sumažino šio cirkuliacinio siurblio apkrovą šiai galią matuojančiai relei per pus (tuo metu buvo fiksuojama pilna grindinio šildymo cirkuliacinio siurblio galia 40W ir pusė lauko kolektoriaus cirkuliacinio siurblio galios 80W/2=40W).
Per visą birželį, pradedant birželio 9d. buvo sunaudota 17,8kWh vėsinimui, bei užfiksuotos ir liepos pradžios sąnaudos.
Taipogi šiek tiek temperatūros kreivių.
Lauko temperatūrų kreivė. Užfiksuotas lauko temperatūros kilimas. Kreivėje matosi jog žemiausia temperatūra buvo birželio 18d naktį ir tesiekė 12°C, o birželio 23d net naktį temperatūra nenukrito žemiau 20,1°C. Aukščiausia to laikotarpio temperatūra buvo birželio 20d, dienos metu, siekė 34,8°C.
Vidaus temperatūros,
iš kurių matosi, kad prieš pajungiant vėsinimą, patalpų vidaus t° buvo sukilusi iki maždaug 26°C. Vėliau pajungus vėsinimą su automatika, temperatūros per karščius buvo palaikomos pagrinde 24°C-25°C ruože. Matosi ir iki 23,3°C nukritusi temperatūra, tai galėjo nutikti dėl naktį atidarytų langų. Vėliau matosi, kad temperatūra užkilo labiau, bet priverstinai numušinėjama buvo tik iki 24°C, nes ties šia riba tarsi su peiliu nupjautas temperatūros kritimas. Akivaizdu, kad automatika veikė.
Iš savijautos. 24°C yra pakankamai aukšta temperatūra. Grįžus iš lauko karščių natūraliai atvėstama gana ilgai, bet atvėsus prie tokios temperatūros sėdint ramiai prakaitas nemuša. Miegoti galima pakankamai normaliai, tai tikrai ne ta pirtelė, kai miegamajame buvo ~26°C, o pamenu, kai dar patalpos nebuvo priverstinai vėsinamos, temperatūra per karščius užkildavo ir iki 28°C, gal ir dar daugiau, bei laikydavosi tokia kelias savaites. Tuomet laukdavai kol atvės orai ir praėjus karščiams naktimis su atidarytais langais pavykdavo temperatūrą numušti, bet tai trukdavo gana ilgai, kelias savaites ir tikrai nebuvo galima to vadinti komfortabilia t°.
Ką gi, išvados – priverstinis vėsinimas su automatika pasiteisino. Pradžiai dar bandžiau naktimis ir langus atidarinėti, ne tik dėl vėsinimo, bet ir drėgmės lygio sumažinimo patalpose, vėliau to jau nedariau. Grindinis vėsinimas pakankamai neblogai susidorojo su jam iškeltais uždaviniais ir be papildomos pagalbos. Kas dėl vamzdžių rasojimo, tai jo išvengt nepavyko, bet kadangi vėsinama būdavo ne ilgiau kaip valandą, kondensatas ilgai neužsilaikydavo ir nemanau, kad sukėlė kokių nors rimtesnių problemų. Per karščius patalpos perkaitintos nebuvo.
Pamato „sijonas“, tai ta dalis, dėl kurios įrengimo suabejoja dažnas šilto namo statytojas. Ilgai dvejojau ir aš, kol galiausiai nusprendžiau, jog įrengsiu ir tai nutiko kai jau gyvenau pastatytame name ir buvo atėjęs laikas trinkelių aplink namą klojimui.
Taigi, kas tai per pamato „sijonas“ (Angliškai – „Slab on Grade perimeter insulation“).
Kaip supratau iš aptiktos literatūros šia tema, tai aplink namą apšiltinimo sluoksnis pradėtas kloti tam, kad sumažinti įšalo gylį aplink namą, kas leidžia sumažinti pamato gylį, nes pamatai turį būti įkasti giliau už įšalo ribą. Apšiltindami gruntą aplink namą, mes sumažiname įšalo gylį ir taip galima sutaupyti ant kasimo darbų, bei betono kiekio.
1. Pav. Seno pavyzdžio „sijono“ pjūvis iš šono
2. Pav. Seno pavyzdžio „sijono“ vaizdas iš viršaus
Atkreipkit dėmesį į pirmą paveiksliuką, kuriame pavaizduotas tokio pamato su „sijonu“ pjūvis iš šono. Jame akivaizdžiai matosi, kad po namo grindimis nėra jokio apšiltinimo, apšiltinimo sluoksnis tik iš namo išorės, bei horizontalus sijonas. Tai padaryta tam, kad šiluma iš namo labiau sušildytų gruntą po namu ir įšalo priartėjimas prie pamato būtų dar labiau nutolintas. Įdomu tai, kad aprašant tokius pamatus, buvo kalbama, jog panašus namo šiltumas pasiekiamas, kaip ir apšiltinant tiktai namo grindis, panaudojus mažesnį apšiltinimo medžiagų kiekį.
Tik nemanykit, kad vadovaudamiesi tokiomis rekomendacijomis pastatysite šiltą namą. Be šansų. Tokio pamato apšiltinimo būdas pagal šiltumą gali konkuruoti tik su to laikotarpio energinio efektyvumo namais, kas šios dienos akimis žiūrint reikš, labai šaltus namus. Nepamirškim, tokio sijono paskirtis tais laikais buvo vis tik statybinių medžiagų ir darbo apimties taupymas, o ne namo šiltumo didinimas.
Taigi, kodėl mes apie juos kalbam dabar, kai kalba eina apie labai šiltus namus, kur apšiltinimą dėti po grindimis privaloma. Juk neverta tikėtis kad tas minimalus šilumos kiekis, kuris pasieks gruntą per 40cm storio apšiltinimo sluoksnį sugebės pakankamai sušildyti gruntą ties pamatais, kad būtų galima sumažinti pamatų gylį. Be to, retas dabar besistatantis renkasi juostinius pamatus, pagrinde renkamasi poliniai pamatai ar daug mieliau tokio tipo namams – plokštieji pamatai, kurie iš visų pusių apšiltinti.
Kai gaudoma kiekviena laipsnio dalis,tos patirties su pamato „sijonu“ pamiršti nevertėtų. Pirmiausiai to turėtų nepamiršti polinių pamatų savininkai, nes polių pilnai apšiltinti neįmanoma, kad neprarasti laikančiųjų savybių. Kažkada bandžiau skaičiuoti, kokie mano namo šilumos nuostoliai per polius, gavau apie 100W prarandamą šiluminę galią (beje, tuose skaičiavimuose vertinamas 20cm storio pamato apšiltinimas iš išorės, bet šis dydis, prieš apklijuojant pamatą apdailinėmis medžiagomis buvo dar padidintas 5cm storiu, tad dabar pamatas iš išorės apšiltintas 25cm storio putplasčiu). Tai kaip ir nedidelis dydis, bet kaip matot iš kitų SM forumo postų, yra niuansų kurie realius nuostolius gali šiek tiek padidinti. Taigi, protinga būtų šiuos nuostolius sumažinti ir apšiltinimo sluoksnio „sijonas“ aplink pamatą realiai leistų juos sumažinti. Akivaizdu, kad tolindami įšalo ribą nuo savo namo, mes leisim gruntui nuo namo sušilti labiau ir atitinkamai bus mažesnis temperatūrų skirtumas tarp namo ir grunto, kas taipogi mažins bendrus šilumos nuostolius. Dar vienas bonusas kurį gaunam sijono pagalba, tai įšalo po poliais sumažinimas, kas atitinkamai leidžia ne tik patirti mažesnius šilumos nuostolius, bet ir skaičiuoti didesnį poliaus laikančiųjų savybių gylį. Kai man projektavo pamatus, konstruktorius pasakė, kad polių laikančiosios savybės skaičiuojamos tik nuo 90cm poliaus gylio, nes tas gylis yra pasiekiamas įšalo. Taigi, pašalinę įšalą nuo polių mes padidinam polių laikančiąsias savybes. Dar vienas niuansas, kad jei įšalas palys po rostverku, o rostverkas nebus apšiltintas, tai gali būti iškilnoti pamatai, ką ankstesnės statybos namuose tekdavo sutikti. Vis tik, šiuo atveju, kai pamatai apšiltinti, iškilnojimo galima nebijoti, bet įšalo suspaustas putplastis gali neatsistatyti iki pradinio tūrio, tad laikui bėgant jis gali būti vis labiau ir labiau suspaudžiamas. Dar dėl įšalo. Įšalo šilumos laidumas yra gerokai didesnis nei neužšalusio grunto. Jei įšalas pasiektų polius, šilumos nuostoliai iškart stipriai padidėtų, todėl visais įmanomais būdais reikėtų siekti, kad įšalas polių nepasiektų.
Noriu pastebėti dar vieną niuansą. Aukščiau pateiktame paveikslėlyje buvo kalbama apie įšalo atitolinimą pasinaudojant šiluma iš namo, pro neapšiltintas grindis. Šios dienos vertinimu, tai labai dideli šilumos nuostoliai, todėl po grindimis būtina dėti apšiltinimo sluoksnį ir aš rekomenduočiau orientuotis į 40cm storio. Vis tik, nereikia manyti, kad negavus šilumos iš namo, bus sunku „kovoti“ su įšalu. Pirmiausiai, tai šilumos pakankamai yra žemėje ir taip, antras dalykas, po namu jos susikaupia irgi pakankamai nemažai, trečias dalykas, mes nekalbam apie statybinių medžiagų taupymą, tad ir „sijonas“ gali būti montuojamas šiek tiek giliau. Kad mano teiginiai turi pagrindo, galėsite žvilgtelėti į mano sijono įtaką sniego tirpimui aplink pamatus, padarytas pasibaigus žiemos šalčiams. Po mano namo grindimis 30cm EPS100 putplasčio, o šilumos užteko sniego nutirpdymui ir net pasibaigus žiemos šalčiams. Atkreipkit dėmesį į tai, kad prie pat namo sniegas nenutirpęs, tad žemė virš „sijono“ įšalusi, kaip ir visur kitur, o kur „sijonas“ baigiasi, šiluma iš gelmių tirpdo sniegą. Nemanau, kad ta šiluma iš namo, ne, manau, kad ji iš žemės gelmių.
3. Pav. 2019 m. vasario 3 d. Žiemos šalčiai pradeda trauktis
4. Pav. 2019 m. vasario 9d.
5. Pav. 2019 m. vasario 27 d. Sniegas beveik visur ištirpo, toliau už trinkelių matosi aptirpusio, žiemos metu nuo trinkelių nustumto sniego krūva, po nakties šaltuko vis dar matosi sijono įtaka grunto šalia pamato temperatūroms.
Taip pat siūlau atkreipti dėmesį į tai, kad šiluma skverbiasi labiau ties sienų viduriu, o ne ties kampais. Mūsų atveju kalbėti reikėtų ne apie iš namo ištekančią šilumą, bet apie po namu išsaugotą šilumą, kuri mano supratimu turėtų būti artimesnė ovalo formai.
Norint išsaugoti šilumą ir ties namo kampais, gal teisingiau, ne apšiltinimo plotį ten didinti, kaip kad darydavo ankščiau (žvilgtelėkite į 2. pav.), o atvirkščiai, ovalą didinti, kad išsaugotos šilumos ovalas apglėbtų ir kampus, tad gal teisingiau iš tikrųjų “sijono“ plotį didinti ties sienų viduriu, o ne kampais. Vis tiek šiluma norės laikytis artimesnei apskritimui formai, ir tie „sijono“ praplatinimai kampuose absoliučiai neprisideda, prie to apskritimo formavimo. Taip, ten šilumos kaip ir daugiau turėtų išsisaugoti, bet realiai, ties namo sienų viduriu įsiterpusios šaltesnės zonos mažina visą ovalą ir atitinkamai šilumos kiekį kampuose. Manau, kad putplastį dėliojant, prisilaikant ovalo formos, su tuo pačiu putplasčio kiekiu, galima pasiekti geresnių rezultatų.
Vis tik „Sijonas“ iš tikrųjų sulaiko velniškai mažai šilumos, kad jo įtaka galima būtų vadinti juntama namo šiltumo didinimui. Jo paskirtis labiau saugoti namo konstrukcijas apglėbusį putplastį nuo įšalo poveikio, bei apsaugoti nuo ekstremalių įšalų, galinčių pasiekti polius ir tokiu atveju nuo tikrai rimtų šilumos nuostolių. Tad nemanau, kad verta su juo persistengti. Mano supratimu, net ir 60cm pločio XPS sluoksnio panaudoto „sijonui“, per akis užtenka šiai paskirčiai. Nepamirškim, kad pavyzdžiui mano atveju, „sijonas“ priglaustas prie 25cm storio cokolio apšiltinimo, tad „sijono“ kraštas nuo cokolio su poliais nutolęs per 85cm, o įšalui reikėtų įveikti dar ir gylį kuris iki polių nuo žemės paviršiaus mano atveju bus apie 70 cm.
Akivaizdu, kad „sijonas“ labiausiai aktualus polinių pamatų atveju, bet jis rekomenduojamas ir kitų pamatų atveju. Pavyzdžiui, Finfoamo paruošto sprendimo plokščių pamatų gamybai numatytas „sijonas“ įvardintas kaip horizontali pamatų apsauga nuo įšalo. Nors teigiama, kad plokštiems pamatams nelabai baisus palindimas po pamatu, aš taip nemanau. Net jei pamatų ir neiškilnos, apšiltinimo sluoksnis ties namo kraštais bus suspaustas ir klausimas ar atšilus orams jis atsistatys į pradinį tūrį. Jei neatsistatys, tai po kelių metų ties pamato kraštu putplasčio gali visai nebelikti. Aš po plokščiaisiais pamatais sijoną dėčiau, kaip rekomenduojama Finfoam sistemoje:
6. Pav.
Kaip minėjau, pamatų „sijoną“ įsirengiau gerokai vėliau, nei pradėjau gyventi, tad pirmosios žiemos, kai namas buvo šildomas elektros pagalba tiesiogiai, buvo pragyventos be „sijonų“. Kadangi įšalui pasiekus polius šilumos nuostoliai mano atveju būtų padidėja juntamai, aš to neužfiksavau, ir esu kaip ir ramus, kad įšalas polių nepasiekia ir be „sijono“ pagalbos, bet jį įrengę mes turėsim daugiau garantijų, kad įšalas polių nepasieks ir užėjus didesniems ar ilgiau trunkantiems šalčiams, be to pakelsime grunto temperatūrą ties poliais ir visais namo pamatais, kas turėtų nors ir minimaliai sumažinti bendrus namo šilumos nuostolius.
Kalbant apie pamatų „sijoną“ reikėtų paminėti, kad šiai dienai pagrinde kalbama apie dviejų tipų variantus – horizontaliuosius ir vertikaliuosius. Vertikaliųjų pavyzdį teko matyti putplasčio gamintojų svetainėje, skyriuje apie polių apšiltinimą, bet kaip pavyzdį siūlau žvilgtelėti į A+ namo feisbuko paskyros autoriaus straipsnį, bei į PHPP 2007 versijos instrukcijoje pateiktą informacinį paveiksliuką:
Koks sijonas geresnis. PHPP 2007 instrukcijoje nurodyta, jog prie tokių pačių „sijono“ parametrų vertikalusis bus šiltesnis, bet įvertinus kasimo darbų apimtį, aš manyčiau, kad horizontalų įrengti paprasčiau, mažiau kasimo darbų šalia namo, mano atveju reikėtų judinti gruntą prie pat polių, ko aš visai nenorėjau, nes mano polių gylis pagal konstruktyvą tik 1,2m (konstruktorius įvertino gruntinių vandenų gylį ir suprojektavo pamatus taip, kad nereikėtų lysti iki vandens), todėl sau pasirinkau horizontaliuosius.
Instrukcijoje buvo nurodyta, kad galima įrengti abu „sijonų“ variantus, bet skaičiavimams būtų imamas tiktai vienas geresnius šiluminius parametrus turintis. Skaičiavimams imamas „sijono“ plotis ar gylis – „D“, priklausomai horizontalų ar vertikalų sijoną vertinsim ir apšiltinimo sluoksnio šiluminė varža.
Grįžkime prie mano patirties.
Kaip minėjau, „sijono“ ilgai neįrenginėjau, prie jo montavimo poreikio grįžau, kai jau prireikė kloti trinkeles, tad ir sijoną įrenginėjau, vos ne taip, kaip finfoamas rekomenduoja įrengti apšiltinimą po trinkelėmis važiuojamojoje dalyje. Smėlio sluoksnis virš XPS plokščių mano atveju tam, kad atitolinti jį nuo žemės paviršiaus ir sumažinti įšalo po juo palindimo gylį. XPS pas mane sudėtas be nuolydžių. Su nuolydžių aišku būtų geriau, bet montavimas sudėtingesnis, ypač kampuose, kur turi sueiti lakštai, o ir be nuolydžio sudėto „sijono“ įtaka akivaizdi aukščiau pateiktose nuotraukose.
Keli kadrai iš „sijono“ montavimo momentų:
Pirmiausiai papildomai apšiltinam cokolį. Buvo 20cm EPS, papildomai uždedam dar 5cm taip išorinį cokolio apšiltimą pastorindami iki 25cm.
Čia dar viena nuotrauka kur matosi papildomai uždėtas 5cm apšiltinimo sluoksnis
Apšiltinus papildomai cokolį, jis apklijuojamas akmens masės plytelėmis ir paruošiamas pagrindas „sijono“ montavimui
Klojamas „sijonas“ naudojamas 2cm storio 60cm pločio XPS klojamas dviem sluoksniais
Kai pradėjau namo statybas, norėjau savo namą padaryti ir protingesniu, arba kitaip pasakius įdiegti „namo automatizavimo sistemą“. Tuo metu rinkoje siūlomų „Protingo namo“ išbaigtų sistemų kaina buvo neadekvati, pradiniai komplektai su minimaliomis valdymo galimybėmis buvo siūlomi už maždaug 10`000,00 Lt. Palyginimui, mano geoterminis šilumos siurblys kainavo maždaug dvigubai pigiau.
Statybas pradėjau su mažesniu biudžetu, nei kainavo tokio dydžio namo statyba, net ir įvertinus banko paskolą, tad daug ką stengiausi padaryti savom rankomis ir taip atpiginti statybas, bei kai reikėdavo rinktis medžiagas ar įrenginius, kaina užėmė vieną pagrindinių vaidmenų pasirinkime. Aišku, nesirinkau visko kas pigiausia, ką beje matote ir patys, skaitydami mano blogą, bet tikrai mano name nieko nerasite nepagrįstai brangaus. Taigi, ir „Protingo namo sistema“ su tuometinėmis jos kainomis pateko į per brangių sprendimų kategoriją.
Vis tik neketinau visko palikti be jokio automatizavimo. Jau tada planavau signalizaciją išnaudoti ir tam tikrų elektros linijų atjungimui, kai išeinant iš namų įjungi signalizaciją, o signalizaciją atjungus, elektros linijų įjungimui. Taigi, dėl palikto įjungto lygintuvo išvažiavus atostogauti pergyventi nebūtų reikėję :). Beje, ELDES produkcija, vertinant atsinaujinusį prekių asortimentą šiuo metu irgi tapo patrauklesne, Tuo labiau, kad ji palaiko tiek laidinius tiek ir belaidžius įrangos valdymo variantus. Taipogi atkreiptinas dėmesys, kad valdymo serveriai randasi Lietuvoje, tad valdomos įrangos atsako laikas pakankamai geras ir kas svarbiausia, įranga pakankamai aukšto patikimumo lygio. Vis tik, specializuojasi apsaugos sistemose.
Atsižvelgdamas į tai, namuose visą elektros instaliaciją atlikau standartiškai, nepravedžiau nei vieno tinklo laido prie šviesos jungiklių. Nesant namuose, nereikalingų elektros linijų atjungimas būtų vykdomas iš elektros automatukų esančios dėžės, ten sumontuotų relių pagalba valdomų signalizacijos.
Vis tik, progresas namo automatizavimo sistemų srityje, per šį gana trumpa laikotarpį, vyko labai intensyviai. Šios srities produktus pradėjo siūlyti ir masiškai produkciją gaminančios įmonės, tad šį prekė iš prabangos prekių segmento nusileido į kasdieninių prekių segmentą. Mano ankstesnės mintys apie namo automatizavimo patikėjimą signalizacijai pasikeitė. Nusprendžiau, kad laikas patobulinti savo viziją šiuo klausimu.
Pirma mintis buvo, pasitelkti „aviete“ (RASPBERRY PI), kaip rekomendavo Egyras, kurio namo automatizavimo „avietės“ pagalbą rezultatą galime pamatyti čia. Taigi, nusipirkau „avietę“, suinstaliavau „Openhab 2“, kaip buvau pamokytas padaryti ir… tuo viskas ir baigėsi. Supratau, kad norint pajudėti bent kiek toliau, privalau lysti į visokius manualus ir kokiam pusmečiui pamiršti visą kitą. Manęs tokia idėja nežavėjo, tuo labiau, kad kaip tik tuo momentu išgirdau apie „Mi Home“ Xiaomi firmos siūlomus protingo namo sprendimus.
Kurį laiką pasvarsčiau, ar nevertėtų užmesti avietės varianto ir pereiti prie „Mi Home“ varianto, bet kai aptikau, kad į avietę įstačius USB ZigBee modulį, avietė gali puikiausiai susidraugauti su visa, jau įdiegta „Mi Home“ protingo namo įranga, nusprendžiau nelaukti ir iškart užsisakiau išbaigto produkto elementų. Vėliau sužinojau, kad net paildomo USB modulio pirkti nereikia, nes Mi Home Gatawėjus leidžia prie jo prisijungti ir valdyti prie jo pajungtą įrangą tiesiogiai iš pavyzdžiui kompiuterio su įdiegtais Windowsais.
Norėčiau visus susidomėjusius „Mi Home“ produkcija perspėti, kad atkreiptų dėmesį į regionus, kuriems skirta produkcija. Kadangi jau galima įsigyti ir Lietuvai skirtos produkcijos. Lietuvos rinkai skirtų prietaisų kiekiui padidėjus iki tenkinančių vos ne visus poreikius, siūlyčiau neeksperimentuoti su įranga skirta tik Kinijos regionui. Tuomet išvengsite „darbščiųjų rankų“ poreikio, bei užblokavimo problemų, su kuriomis man teko susidurti, žemiau aprašytoje situacijoje eksploatuojant vaizdo kamerą. Lietuvos rinkai skirta produkcija bus su Lietuviškoms rozetėms tinkamais kištukais. Realų tokio gatawėjaus pavyzdį apžiūrėti galėsite pavyzdžiui Topo Centro, Kilobaito, senukų, bei kitose parduotuvėse. Dasipirkti trūkstamos įrangos galėsite ir iš AliEkspreso. Palaikomos įrangos sąrašą rasite „Mi Home“ aplikacijoje pasirinkę Lietuvos regioną.
Beje, čia norėčiau truputį stabtelėti ir pakalbėti apie tam tikrus su protingu namu susijusius dalykus. Į protingo namo įvairius standartus dabar nesigilinkim, nesu aš visų standartų žinovas, be to gana nemažai apie juos aprašė čia. Pereikim prie svarbiausio. Protingo namo sistemą turi sudaryti smegenys – pakankamai nedidelio galingumo kompiuteris kai kur vadinamas valdikliu, įvairūs davikliai ir relės (visokios protingos rozetės, šviesos jungikliai). Ryšys tarp kompiuterio, daviklių ir relių gali būti organizuojamas laidais arba radijo bangomis.
Radijo bangos bute, tai dar vienas radiacijos šaltinis, tad visai logiška būtų vengti dar vieno radiacijos šaltinio, be to, visuomet laidinis ryšys bus patikimesnis už belaidį. Bet jei viską darysite laidų pagalba, tai iki pagrindinio valdiklio reikia nutiesti begalę laidų ir jei tik pradėjote protingo namo įrengimą, neapsigaukite su mažu pradinių laidų skaičiumi, su laiku bus noras automatizuoti didesnį namo elementų kiekį ir laidų kiekis tik didės. Čia man labai patiko „Darau Blė“ pasidalinta patirtis apie laidų raizgalynes, kai pradžiai žinai kokio rezultato nori, bet dar nesugalvoji, kaip tai turi būti padaryta. Pradžiai viską susimetė į tam pasidarytas lentynėles, bet paskui pamatęs, kokia betvarkė gaunasi, viską pritvirtino be jokių lentynėlių ant sienos su DIN bėgeliais. Kai žiūri, tai tarsi elektros skydinė pritvirtinta ant sienos. Man patiko :).
Bet kokiu atveju, jei planuosite sau laidinę sistemą, tai kažkas panašaus bus ir Jūsų namuose. Elektros rozetėms tiekiamą srove, mano supratimu teisingiau nutraukinėti dar saugiklių dėžutėje, relių pagalba, nei protingomis rozetėmis galiniuose taškuose, tad kažkas panašaus „auginama“ ir mano skydinėje, nors aišku, pakolkas bent jau ne tokiais kiekiais. Be to, kadangi dalį ryšio perduodu belaidžiam „ZiBee“, tai patraukliau elektros tiekimą nutraukinėti ne saugiklių dėžutėje, o arčiau elektros vartotojų, tad mažėja saugiklių dėžutės apkrova.
Kas liečia „Mi Home“ sistemą, tai čia belaidis ryšys užtikrinamas tiek Wi-Fi pagalba, tiek ir ZigBee, tiek Bluetooth. Kas liečia Wi-Fi tai radiacijos padidėjimas patalpose bus vienareikšmiškai didelis. Bluetooth žiūrisi šiek tiek patraukliau, bet tai vis tiek mano supratimu pakankamai daug radiacijos skleidžiantis standartas, o vat ZigBee visai kas kita. ZigBee standartu dirbantis daviklis, su labai maža baterija sugeba išdirbti iki 2 metų, tai apie kokią spinduliuotę galima būtų kalbėti? Įtariu, spinduliuotė bus net mažesnė, nei gaunate iš kaimynų.
Dar vienas niuansas kalbant apie Wi-Fi ryšį, tai kad dauguma įprastų namų maršrutizatorių palaiko ne daugiau kaip 30 vienu metu prijungtų įrenginių. Taip yra ir daugiau palaikančių, pavyzdžiui žiūrėjau Xiaomi maršrutizatoriaus aprašymą, tai ten buvo nurodytas net 128 palaikomų Wi-Fi įrenginių skaičius, bet kalbėkime apie dažniausiai pasitaikančią situaciją. Taigi, kai kiekvienam davikliui naudosime po Wi-Fi ryšio adapterį, nesvarbu, kad komentaruose akcentuojamas mažas tokių prietaisų spinduliuojamas galingumas, labai greitai užpildysime maršrutizatoriaus palaikomų įrenginių kiekį ir teks įsigyti antrą ar jau ir trečią, daug spinduliuotės skleidžiantį Wi-Fi įrenginį – maršrutizatorių, taip, kad net ir tuo atveju, kai patys prie daviklių montuojami ryšio moduliai spinduliuoja nedidelį kiekį radiacijos, vis tiek tenka susidurti su spinduliuotės didinimu dėl bevielių ryšio taškų didinimo. ZigBee atveju, gatawėjus taip pat palaiko ribotą kiekį įrangos, lygtais iki 36 vnt., bet jis vienintelis bendrauja su maršrutizatoriumi naudodamas Wi-Fi ryšį, greičiausiai tokio pat galingumo, kaip ir Wi-Fi daviklių atveju, tad mano supratimu ZigBee bendra radiacija turėtų būti be konkurencijos mažesnė. Be to, kompiuterinis duomenų tinklas paliekamas kompiuteriams, o namų automatizavimui naudojamas specialiai tam sukurtas ryšys.
Kai toks mažas radijo ryšio galingumas, gali kilti abejonių dėl ryšio stabilumo, kad prietaisų veikimas bus nepatikimas. Kadangi šią sistemą naudoju jau keli mėnesiai, galiu pasakyti, kad ji dirba tikrai stabiliai. Gal kariniams tikslams ryšio patikimumas ir būtų per mažas, bet buitinėms reikmėms, sistemos patikimumas tikrai pakankamas.
Dar grįžtant prie aukščiau nuotraukose matomų laidų raizgalynės, tai kiek aš įžiūriu, didžiąją dalį sienos užima relės, o jos ir belaidės sistemos atveju turės būti. Su belaide sistema mes išvengsime tik laidų iki daviklių. Be to, vienoje vietoje koncentruoti reles patogu, kai relės su valdikliu jungiamos laidų pagalba, o kai jos jungiamos belaidžiu ryšiu, pakankamai patogu jas išmėtyti arčiau junginėjamų taškų, taip sumažinant laidyno poreikį.
„Mi Home“ pliusas tame, jog ši įranga gali būti įdiegta bet kuriame jau seniai pastatytame name, išskyrus šviesos jungikliams reikia kvadratinių montažinių dėžučių, kurias patogiausia įsirengti darant vidaus apdailą, bet ir tai mano nuomone ne problema.
Vis tik, „Mi Home“ nepavyks pajungti prie rekuperatoriaus ir šilumos siurblio per ModBus jungtį, tad šių prietaisų nustatymus iš vieningos sistemos valdyti nepavyks. Tam vis tik reikės pasitelkti avietę, tad jos neapleisiu, tik gilinimąsi į ją nukeliu vėlesniems laikams. Ir nurodytų prietaisų įjungimą ir išjungimą, galima patikėti „Mi Home“ sistemai, bet kaitalioti darbo režimų iš vienos programos nepavyks.
Štai kodėl taip svarbu, kad visa protingo namo sistema būtų pilnai suderinama tarpusavyje, kas šiai dienai reiškia, kad visi protingo namo elementai turi būti vieno gamintojo. Kai turi 10 skirtingų gamintojų ir standartų protingo namo sistemos dalių, tai visoms joms valdyti reikia ir 10 skirtingų programėlių, kas labai apsunkina tokios sistemos valdymą, be to, kai tos sistemos tarpusavyje nedera, gaunasi, kad kiekvieno įrenginio valdymui turi statyti su konkrečia sistema suderinamus daviklius, nesvarbu, kad abosoliučiai toks pats daviklis jau stovi šalimais, bet jis suderinamas su kita sistema. O dabar, pasistatei svetainėje termometrą, ir pagal jo temperatūrą gali būti reguliuojamas ir ŠS ir rekuperatorius ir žaliuzės ir bet kas, ką dar sugalvosit. Visam šiam valdymui užtenka vieno daviklio, ir nereikia atskirai termometro statyti pajungiamo prie ŠS, ar atskiro prie rekuperatoriaus.
Kaip minėjau, mano ŠS, signalizacija ir rekuperatorius valdomi per ModBus jungtį ir tiesiogiai prie mano diegiamos „Mi Home“ protingo namo sistemos neprijungiami ir pilnai valdyti jų negalima, bet tai nereiškia, kad jų negalima integruoti į „Mi Home“ sistemą. ŠS turi du jungiklius, kuriais galima valdyti šildymo ir karšto vandens ruošimo įjungimą, vat šiuos jungiklius valdant su „Mi Home“ razetėmis per reles, vadovaujantis bet kurioje patalpoje esančiu šios protingo namo sistemos termometru galima minimaliai valdyti ŠS jį įjungiant ir išjungiant. Taip, į ŠS nustatymus neįlysite, bet jo pajungimas prie „Mi Home“ nėra sudėtingas.
Lygiai taip pat ir mano rekuperatorius, nors jis ir neturi integracijos į „Mi Home“ sistemą galimybės, bet pajungus jo “OVERRIDE“ (OVR) su „Mi Home“ razete per relę, bus galima per rekuperatoriaus meniu nustatytam laikotarpiui ir intensyvumui įjungti rekuperatorių kokioje nors patalpoje termometrui užfiksavus nustatytą temperatūrą ar drėgmę.
Taigi, daug prirašiau teorijos apie „Mi Home“ su ZigBee belaidžio ryšio sistemos pasirinkimą, o dabar pereikim prie praktinės mano protingo namo dalies.
Vieni pirmūjų mano pirkinių be gatawėjaus, buvo termometrai. Juos pasirinkau matuojančius tepmperatūrą, oro drėgnumą ir slėgį, tikėdamasis, kad vieną patalpinus patalpų viduje, o kitą lauke, matydamas slėgių skirtumą galėsiu subalansuoti rekuperatorių. Deje, teko nusivilti. Rekuperatoriaus sukuriamas slėgių skirtumas per mažas, kad būtų fiksuojamas šių prietaisų. Koks slėgis rodomas lauke, toks ir patalpų viduje, nepriklausomai nuo to, kaip nustatinėju rekuperatorių. Bet šeip, atmosferos slėgio kitimus fiksuoja, taip, kad prietaisas veikia, bet realiai dabar tuos termometrus naudoju, tik temperatūros ir oro drėgmės monitoringui.
O šiaip, pradedant protingo namo diegimą, pirmiausiai reikia įsigyti pagrindinį valdiklį, šioje sistemoje vadinama „Gatawey“. Šiai dienai yra kelios jų versijos, viena iš jų suderinama su Apple protingo namo apsu, bet aš kaip nesu Apple produkcijos gerbėjas, apsiribojau antrąja gatawėjaus versija.
Gatawey, kaip ir visi kiti į razetę kišami „Mi Home“ prietaisai yra su kiniško „AU“ standarto razetės kištuku. Konkrečiai gatwėjui pajungti įsigijau paviršinio montavimo razetę už ~4€.
Razetė kokybiška, bet vienu metu į ją gali būti įkišta tik du prietaisai. Tai sakyčiau visai neblogas sprendimas, bet vis tik brangus. Vizualiai įvertinus, razetės kontaktai atrodo pakankamai patikimai. Kitus razetės kištukus perdarinėjau atsižvelgdamas į šio žmogaus patarimus, tik kadangi 3D printerio neturiu, pirkau montuojamus kištukus ir juos perdarinėjau. Kas dėl kinietiškų perėjimų, tai jų kontaktai yra labai jau silpni, vienoje iš razečių kontaktas iš vis buvo nepatikimas, judinant razetę tai atsirasdavo tai dingdavo, taigi, kategoriškai rekomenduoju pagal galimybę jų vengti, o jungiant daugiau srovės naudojančius prietaisus kategoriškai jų nenaudoti.
Kaip matot, kontaktai visuose vos vos prisiliečia, taip kad apie didesnes sroves net nesvajokit.
Taigi, razetes perdarinėjau nurodyto youtube filmuko pagrindu:
Šiuo atveju elektrodai paimti iš vieno perėjimo razetės pilnaviduriai, o ant viršaus klijų pagalba pritvirtinau kito perėjimo plastmasine apsaugą. Įžeminimo kontaktą pradžioje galvojau nupjauti, bet vėliau pažiūrėjau, kad jis visai netrukdo įkišti kištuką į rozetę, o prietaiso viduje įžeminimo elektrodas neturi jokio kontakto su viduje esančia elektronika. Žemiau pamatysit išardyto prietaiso vaizdą.
Kitame variante prie pritaiso elektrodų tiesiogiai prilitavau elektros laidus, kuriuos vėliau su kitais laidais sujungiau kaladėlių pagalba. Įšėjimo L laidą prilitavau prie vieno iš perėjimo razečių tuščiavidurių elektrodų ir įkišau į prietaiso L skylę. N laido nejungiau, jį pasiskolinsim iš įėjimo kontakto, mums svarbu nutraukti tiktai L.
Čia tik keli razetės kontaktų perdarymo eksperimentai, bet esmę manau perduoda.
Taigi toliau šio jungiklio skerstuvės:
Šią razetę panaudojau apšvietimo junginėjimui. Pradžioje galvojau visas razetes taip perdarinėti, bet vargo išardant ją tikrai daug. Beardant, kaip vėliau pastebėjau, iš kontakto vietos išlaužiau diodą, nes jis išardžius razetę iškrito iš jos. Išlaužau, nes kaip matosi vienoje iš nuotraukų, diodas randasi prie pat krašto, ir užkišus peilį į plastmasių sujungimo vietą, bandant jas praskirti, buvo užkabintas ir išlaužtas. Diodui nieko nenutiko, įlitavus jį į tuščią vietą skirtą diodui, prietaisas veikė be priekaištų. Taigi, išlitavau visus elektrodus, vietoje jų prilitavau laidus, kuriuos vėliau jungiau kaladėlių pagalba. Išmontavau šoninį mygtuką, prie jų elektrodų prilitavau laidus, kuriuos planavau pajungti prie apšvietimo jungiklių (su spyruokle, kaip kad jungikliuose skirtuose skambučiams), bet viską sumontavus prietaisas veikė labai nestabiliai, kol galiausiai programa jį iš vis išmetė ir nepavyko jo pajungti prie sistemos. Kadangi prietaisas veikė gerai iki sumontuojant jį prie apšvietimo, supratau, kad tik jungiklio laidų prailginimas galėjo turėti įtakos. Taigi, atjungus trumpus laidelius prilituotus prie prietaiso jungiklio elektrodų prietaisas vėl pradėjo funkcionuoti teisingai. Taigi, priėmiau sprendimą laidelius užtrumpinti relės pagalba, o apšvietimo jungikliai valdo relę kuri ir perjunginėja prietaisą.
Taip pajungus apšvietimą, jis veikia be priekaištų. Po mygtuko nuspaudimo yra minimalus vėlavimas, kol šviesos įsijungs, trunkantis mažiau nei sekundę, tad naudotis netrukdantis, bet pastebimas. Taigi, šviesos veikia jungiklių pagalba standartiškai, bei galima jas valdyti protingo namo sistemos pagalba.
Kitoms lempoms, protingų razečių daugiau neardžiau, kaip sakiau, tai pakankamai daug vargo reikalaujanti procedūra, bei didelė rizika beardant išlaužyti detales. Vėliau užmačiau specialiai apšvietimui skirtą protingo namo relę, kurią manau tikslingiau būtų naudoti, pajungiant apšvietimą prie protingo namo sistemos. Tai gana naujas produktas, todėl ankščiau apie jį nebuvau girdėjęs. Su šiuo prietaisu daug paprasčiau pajungti apšvietimą ar kitus valdomus prietaisus, o jei jungiami du jungtukai, tai ir pigiau, be to, šį protingą jungiklį mato ir „Mi Home“ aps`sas nustatytas ant Lietuvos regiono. Vieną tokį pajungiau valdyti pirmojo aukšto padavimo ortakio elektrinį vožtuvą. Taigi, oro padavimas į pirmą aukštą pas mane automatizuotas ir valdomas per protingo namo sistemą. Užprogramuota, kad 23:30 val. padavimas į pirmą aukštą nutraukiamas, o 7:00 vėl paleidžiamas, savaitgaliui laikus šiek tiek pavėlinant. Esant reikalui, programėlės pagalba ortakį valdau ir kitu laiku. Galite pažiūrėti išsamią šio prietaiso video apžvalgą rusų kalba.
Taip pat, noriu atkreipti dėmesį į tai, jog tas raudono laido kontaktų trumpiklis paduoda 220V į komutuojamą relių kontaktą. Jei mums reikia komutuoti kitas įtampas, tą laidelį paprasčiausiai reikia atjungti. Taigi, šį prietaisą su atjungtu trumpikliu, puikiausiai galima naudoti šilumos siurblio valdymui MiHome sistemos pagalba atjungiant/įjungiant šildymo ar karšto vandens boileryje ruošimą atsižvelgiant į MiHom temperatūros daviklių fiksuojamas temperatūras skirtinguose kambariuose ar kad ir į taimerį.
Nors šioje vietoje reikėtų stabtelėti, atkreipiant dėmesį, jog mano patirtis yra įdiegiant protingo namo produktus į jau įrengtas patalpas, kur yra įrengti jungikliai ir nėra noro jų keisti. Jei daromas pilnas remontas, arba įrenginėjamas naujai pastatytas butas ar namas, tai manyčiau daug teisingiau, jungikliams montuoti kiniškas montažines dėžutes ir į jas sumontuoti „Mi Home“ jungiklius. Relių pajungimo kontaktai matosi paveikslėlyje.
Originalūs „Mi Home“ jungikliai, be konkurencijos patrauklesni dėl to, kad tai ne vienas prietaisas, kaip kad mano atveju naudojami, tai ne tik relės nutraukiančios elektros grandinę, bet ir atskirai programiškai matomi jungikliai, kuriuos mano atveju reikia įsigyti atskirai. Šių razečių relės ir jungikliai yra du atskiri įrenginiai, kuriuos galima atskirti ir valdyti individualiai. Taigi, jei prie konkretaus „Mi Home“ jungiklio pajungėte svetainės lubų apšvietimą, atitinkamai jį sukonfiguravę appse, nuspaudę mygtuką jūs galite įjungti ne lubų apšvietimo, o pavyzdžiui koridoriaus ir/arba elektrinį virdulį pajungtą prie išmanios razetės, o svetainės lubų šviesą kontroliuosite su koridoriuje sumontuotu laidiniu ar belaidžiu jungikliu ar bet kuriuo kitu sistemoje esančiu mygtuku. Vieną ir tą pačią relę valdyti mes galime su neribotu kiekiu jungiklių. Taigi, originalus „Mi Home“ jungiklis, tai daug aukštesnio lygio įrenginys, nei mano aptarti ir naudojami. Mano atvejis tinka tik tuomet, kai nenorime keisti jungiklių, nors dabar galvoju, jog padariau klaidą. Jungiklius reikėjo keisti visus „Mi Home“ jungikliais, o ne žaisti su esančiais. Tam tereikėjo tik papildomai įsigyti kiniškų jungtukų montažinių dėžučių ir pačių jungiklių.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad galima įsigyti belaidžių jungiklių klijuojamų prie sienos, kurie visualiai atrodys identiškai įleidžiamiems į sieną laidais pajungtiems jungikliams.
Kalbant apie šiuos jungiklius reikėtų atkreipti dėmesį apie nulinio (angl. neutral, N) laido pajungimo galimybę. Jei iki jungiklio pravestų laido gyslų pakanka, visuomet rekomenduočiau įsigyti jungiklius su N kontaktu. Tuomet visa jungiklyje sumontuota elektronika bus maitinama neįtakojant grandinėje sumontuotos įrangos, nes jungiklis be N kontakto, maitindamas elektroniką praleis nedidelį elektros energijos kiekį per save, kaip beje ir standartiniai jungikliai su pašvietimu. Bet tai kelia tam tikrų problemų, pavyzdžiui šiuo metu parduodamos LED apšvietimo lemputės pradeda šviesti net esant labai nedideliai galiai, ir už elektrą minimaliu galingumu praleidžiančių jungiklių, tokių LED lempučių pilnai neišjungsite. Nors jos ir nešvies pilnu galingumu, bet prietemoje tikrai matysis, kad jos šviečia. Taigi, prie be N kontakto jungiklių galima jungti ne mažesnės galios nei 3W ir ne didesnės galios nei 800W įrangą, o prie jungiklių turinčių N kontaktą, galima prijungti ne didesnio, nei deklaruojamo 2500W galingumo prietaisus, neribojant galios minimumo, nors man čia man labiau panašu į 10A srovės ribą.
Kalbant apie didesnes sroves, tai buvau per protingą rozetę pajungęs ir gręžinio vandens siurblį. Siurblio galia 0,75kW, bet kaip ir kiekvienas variklis starto metu naudoja gerokai daugiau, tad pradėjau abejoti, ar srovė nesiekia maksimalaus rozetės palaikomo 10A dydžio, nes ji pradėjo nervinti, savarankišku siurblio atjunginėjimu. Daug aš ją keikiau, kol galiausiai atjungiau, kaip sugedusią, bet po kai kurio laiko buvo atnaujinta rozečių valdymo programinė dalis, padaugėjo nustatymų galimybių.
Taigi, su siurbliu, kuris be protingos rozetės buvo išjunginėjamas dar ir slėgio relės, buvo problemų, dėl ankščiau paslėpto funkcionalumo. Pastačiau tą pačią protingą rozetę, atjungęs raudonai apibrėžtą funkciją, ir mano siurblys vėl pajungtas prie „Mi Home“ sistemos, bei jau turimų „Mi Home“ vandens nuotėkio jutiklių. Išvykus kur nors tolėliau, ir pamiršus atjungti elektrą vandens tiekimui, aš tai galiu padaryti ir vėliau, iš bet kurios pasaulio vietos :). Kai tenka patirti užpylimo „malonumus“, imiesi priemonių jų pasikartojimo tikimybei sumažinti.
Kas dėl Lietuvos regiono, tai kol neįsigijau roboto dulkių siurblio, nemačiau jokios problemos naudotis aps`u nustatytu ant Kinijos regiono. Dauguma mano įsigytų protingo namo prietaisų ankščiau neveikė ant kitų regionų, kaip tik Kinijos, tad nusistačiau Kiniją, ir nemačiau tame jokios problemos. Įsigijus dulkių siurblį, jis reikalavo pasikeisti serverį į vietinį. Taigi, tuo pačiu akauntu regioną pakeiti į Lietuvą ir matai tik siurblį, bet gali valdyti jį pilnu funkcionalumu, o kai nori valdyti protingo namo sistemą, aps`e regioną pakeiti į Kinijos. Vis tik toks valdymas nesąmoningas, keliantis daug problemų, todėl atsisakiau Lietuvių regiono, Dulkių siurblį pajungiau prie Kinijos regiono ir jį valdau neišnaudodamas pilno jo funkcionalumo.
Taigi, manyčiau, kad teisingiau būtų naudoti Lietuvos regioną, siunčiantis tik Lietuvos regiono palaikančias protingo namo dalis, atkreipiant dėmesį, kad šiai dienai, Lietuvos regiono palaikomų prietaisų skaičius ženkliai prasiplėtė. Šiai dienai iš mano turimų prietaisų nepalaikomos tik protingos razetės su kinišku kištuku ir vaizdo kamera. Taigi, jei Jūs susidomėjote „Mi Home“ protingo namo sistema, tai siūlau atkreipti dėmesį į regionų palaikomus prietaisus. Man turint pakankamai daug LT regiono nepalaikomų razečių vis tik skausminga būtų atsisakyti Kinijos regiono. Lietuvoje siūlomų komplektų gatawėjai su gamykliniu lietuvišku razetės kištuku, tad siūlyčiau įsigyti jį, dasiperkant trūkstamas komplektuojančias iš Kinijos.
Įterpsiu dar vieną mintį, kad visą valdymo intrefeisą galima suinstaliuoti į planšetę skirtą tik namo automatikos valdymui, kaip kad padaryta šiame video:
Įdomus skambučio funkcionalumas. Realiai skambutis man nekainavo nė 10€, nes papildomai reikėjo įsigyti tik „Mi Home“ belaidį jungtuką. Funkcionalumas jo ženkliai didesnis, nei kokiuose senukuose įsigyto standartinio varianto už ~20€. Kai kas nors paspaudžia skambučio mygtuką, aš tą pačią akimirką apie tai sužinau, kad ir kurioje pasaulio vietoje būčiau, aišku suskama ir Gatawėjus. Skambutis pakankamai garsus, net pritildytas puikiausiai girdisi visame name. Vėliau įsigijau vaizdo kamerą norėdamas ją apjungti su skambučiu, kad kam nors paskambinus iškarto gaučiau vaizdo įrašą apie tai, kas randasi prie lauko durų, bet deja, užprotestavus namiškiams, šios funkcijos pakolkas nenaudoju. Įdomu ir tai, kad skambučio jungiklis naudoja mažą plokščią batereiką, dirba nuo 2019-01-05, pradirbo visą žiemą lauke ir baterijos keisti vis dar nereikia.
Dar apie kainą. Tai sakyčiau vienas svarbiausių niuansų, atkreipiantis dėmesį į šį variantą. Taip, šiai dienai tai labai platus įvairių daviklių, valdiklių ir prietaisų pasirinkimas, aukšta gaminių kokybė, bet kai visa tai dar už beveik nekonkurencingą kainą, tai daro šį pasirinkimą labai patraukliu. Net Gatawejų aš pirkau už mažesnę nei 22€ kainą, kas leidžia apsieiti be muitinės tarpininkų plešiančių nepagrįstai didelę pinigų sumą už savo paslaugąs, bei be PVM mokesčio. Pigesnė gal būtų SonOff`o produkcija, bet šie prietaisai dirba WiFi ryšio pagalba, ir daviklių gama nėra tokia plati, kaip „Mi Home“ atveju, o kaip minėjau, vienu metu naudotis keliomis sistemomis iš tikrųjų yra nesąmonė. Reikia apsispręsti, ties kažkuria tai viena, arba jas apjungti pačiam prisėdus prie programavimo pasitelkiant kaip pavyzdžiui avietę.
Taigi, visi mano pirkiniai neviršijo 22€ dydžio, net kai vieną pirkinį sudarė keli prietaisai. Vat įkeliu visus savo pirkimus padarytus iki šio momento (2019-07-02):
Labai svarbus niuansas yra tas, kad šią sistema gali komplektuoti, kaip tik nori, pradžiai sakykim įsigyji gatawėjų ir skambučio mygtuką bendroje sumoje mažiau, nei už 30€ ir jau turi pilnavertį, pilnai funkcionuojantį variantą su daug platesnėmis funkcijomis, nei nusipirksi eilinėje parduotuvėje, o vėliau dasiperki tik tai, ko tau konkrečiai šiuo momentu reikia. Tai tikrai didelis šios sistemos privalumas.
Informacijos pildymas. Buvau nusipirkęs Xiaomi „XiaoFang“ vaizdo kamerą, kurią planavau suporuoti su skambučiu, kad kam nors paskambinus į duris būčiau ne tik informuotas apie skambutį, bet ir vizualiai galėčiau matyti skambinančiuosius. Užprotestavus namiškiams, aš jos nepajungiau, ir įjungdavau, tik ilgesniam laikui išvykdamas iš namų. Šiaip tai labai patogi kamerytė buvo, magnetinį paduką paprasta pritvirtinti prie bet kurio metalinio paviršiaus nors ir žemyn “kojom“ ar šonu, nekalbant apie paprastą pastatymą ant lygaus paviršiaus. Maitint gali nors nuo powerbanko, pigi, ir pakankamai kokybišką vaizdą fiksuojanti.
Taigi, 2019m. rugsėjį įjungęs ją pamačiau, kad yra atnaujinimas, parsisiunčiau jį ir… mano kamera nedirba. Pranešimas, kad ji skirta Kinijos rinkai. Taigi, dar kartą pasikartosiu, kad teisingiausia viską pirktis, kas tinka Lietuvos rinkai, kad vėliau išvengti tokių pranešimų. Vis tik, jos užblokavimas aptikus, kad ji eksploatuojama ne Kinijoje prasidėjo 2017 metais ir aš ją įsigijęs gerokai vėliau, nei prasidėjo blokavimai kurį laiką paeksploatavau Lietuvoje iki atnaujinau Firmware.
Bandžiau ją nulaužti ir paversti normalia IP kamera. Nepatiko man jų nestandartinis valdymas ir negalėjimas pajungti prie NVR. Deja, bet pirmi bandymai buvo nesėkmingi :(.
Taigi, dar karta atkreipiu dėmesį į regionų problemą.
Taigi, pradžiai tiek, tikiuosi kiek vėliau šį postą papildyti.
Mi Home vienoje sistemoje gali veikti keliais pavadinimais vadinami prietaisai, Vieno iš jų aqara prietaisų aprašymas (prietaisų asortimentas didėja nepaprastai greitai, tad aprašomi tikrai tik maža dalis jų)
Vėdinimo projektą man parengė Oro centras. Reikalavimas buvo 120m³/h oro srautas ir kad prie šio oro srauto, nebūtų viršytas 25Db triukšmas ties difuzoriais. Man buvo atsakyta, kad tokio mažo oro srauto projekto man nerengs, nes jis netenkina jokių tuo metu Lietuvoje galiojusių normų, tad buvo priimtas kompromisas – man rengiamas projektas dvigubai didesniam oro srautui – 240m³/h, bet apskaičiuoti triukšmo neviršijimo reikalavimai turi būti prie mane dominančių 120m³/h oro srauto, nes vis tiek vėdinimo sistemą planavau eksploatuoti ties šiuo dydžiu.
Dabar galiu pasakyti, kad PN reikalavimus atitinkantis oro srautas yra mažas, tikrai projektus darykit, kad oro srautai padengtų bent 0,5 namo tūrio per valandą ir kad tai būtų projektinis oro srautas, o maksimalus leistų pakeisti visą namo tūrį per valandą. Daugiau irgi nereikia. Bent jau 0,5 karto/h reikalavimą tenkins ir jau bus ± gerai.
Aišku buvo išsakytas reikalavimas ir kaip galima ekonomiškesnio sprendimo, bet kas gi to neprašo :).
Man buvo parengtas toks projektas:
Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šiame projekte nėra nei vieno triukšmo slopintuvo, nors ir pilna SD ženklu pažymėtų sonodec – sonoduct ar panašaus tipo ortakių, kurie atlieka triukšmo slopinimo funkciją ir realiai slopina triukšmą, vos ne kaip triukšmo slopintuvai. Tai buvo padaryta siekiant patenkinti mano “kaip galima ekonomiškiau“ variantą, bet buvo užtikrinta, kad mano visi triukšmo reikalavimai įgyvendinti. Na ką gi. Dabar jau visa tai įrengta ir užtikrinu, prie 120m³/h ir gerokai didesnių oro srautų siekiančių net 170m³/h-180m³/h, jokio garso iš difuzorių negirdžiu, tik didinant srautą dar labiau, nakties metu, kai aplink tyliausia, pradedi iš aplinkinio fono išskirti oro šniokštimo garsą, kuris miegoti netrukdo, o vėdinant namą mano srautai apsiriboja 150m³/h-160m³/h dydžiais, tad paprastai iš vis jokio garso nesigirdi. Sprendimas tikrai vykęs.
Namą pradėjau įrenginėti nuo antro aukšto, todėl ir ortakiai pirmiausiai buvo įrengti ten. Įsirengus 2 aukšto ortakyną (šiek tiek aprašyta antrojo aukšto lubų įrengimo įraše) buvo pajungtas rekuperatorius ir paleistas 2 aukšto vėdinimas. Vėdinimas paleistas pajungus lanksčius sonodec-sonoduct tipo ortakius tiesiai nuo rekuperatoriaus prie 2 aukšto įvadų, kas puikiausiai matosi pirmoje vėdinimo dalyje.
Vėliau įsirengiau 1 aukštą, kaip buvo vedami 1 aukšto ortakiai šiek tiek matosi čia. Bet viskas baigėsi ties katiline. Realiai aš šiek tiek nukrypau nuo projekto, nusipirkau ne projekte numatytą palubinį „Komfovent Domekt Rego 250 PE EC“ rekuperatorių, bet vertikaliai montuojamą „Komfovent Domekt Rego 400 VE EC“, kurio techniniai parametrai buvo geresni. Dėl šio pakeitimo nė kiek nesigailiu, bet problema ta, kad keitėsi absoliučiai visa projekto dalis, kur buvo numatytas rekuperatoriaus pajungimas, bei ir visi atsišakojimai, taigi realiai reikėjo susiprojektuoti absoliučiai naują rekuperatoriaus pajungimo schemą.
Taigi, nors kaip ir viskas buvo įrengta, tereikėjo pajungti tik dar vieną aukštą prie rekuperatoriaus, bet kūrybinis darbas reikalauja įkvėpimo ir ilgą laiką šis darbas nebuvo baigtas.
Eksploatuodamas namą su pajungtu tik 2 aukšto vėdinimu, pastebėjau vieną dalyką. Net ir be pajungto 1 aukšto vėdinimo, šis aukštas puikiausiai prasivėdindavo, nes abu aukštus jungianti laiptinė pas mane atvira ir į antrą aukštą paduotas šviežias vėsesnis oras per laiptinę leisdavosi žemyn, o šiltesnis iš 1 aukšto kildavo aukštyn į antrą aukštą, kas neleisdavo užsistovėti 1 aukšto orui. Taigi, nors 1 aukšto vėdinimas ir nebuvo paleistas, bet ventiliacijos poreikio realiai ir nesijautė. Užsistovėjęs oras buvo juntamas tiktai uždarose patalpose, t.y. pirmo aukšto WC patalpoje bei katilinėje.
Dabar paleidus jau ir pirmojo aukšto vėdinimą, įsirengiau padavimo į pirmą aukštą uždarymo sklendę, bet net uždarius oro padavimą į pirmą aukštą, oro ištraukimas nepakinta, o turint omenyje, kad oras pirmame aukšte ištraukiamas 61,2% intensyviau nei antrajame, tai net nepaduodant oro į pirmąjį, pirmojo aukšto ventiliacija vis tiek išlieka priverstinė (tik dabar jau iš oro padavimo zonos tampa tranzitine zona), taip pat oras ištraukiamas iš visų uždarų patalpų (WC ir katilinės), tad niekur neliko užsistovėjusio oro.
Ką gi, po kiek laiko atėjo įkvėpimas, sugalvojau, kaip man reikėtų pajungti pirmą aukštą prie rekuperatoriaus ir viską sujungiau. Nuotraukose matosi išsišakojančios ventiliacijos detalės:
Toliau iš dar nepadarytų darbų buvo likę ortakių subalansavimas, bei lauko ortakių apšiltinimas kaip kad ankščiau buvau suplanavęs, bent jau 10cm, nors norėčiau 30cm apšiltinimo sluoksniu. Tai vat, apšiltinimo sluoksnis, ant lauko ortakių ir liko neįrengtieji “plintusai“, o apie srautų balansavimą ir oro srautų matavimus pakalbėsiu žemiau. Kas dėl apšiltinimo sluoksnio, tai vis neskubu su juo, nes esu nusivylęs dabar esančiais skardiniais ortakiais, kuriuos vargiai kada nors pavyks apšiltinti idealiai, kaip kad aš norėčiau. Panašu, kad čia reikia surasti absoliučiai naują sprendimą. Variantas naudoti ortakius išlietus iš putplasčio, bet tai gana brangus sprendimas, ir tuos ortakius vėliau vis tiek reikės papildomai apšiltinti, tad realiai dar neapsisprendęs.
Galimybė susibalansuoti oro srautus išpuolė netikėtai, todėl nespėjau jai tinkamai pasiruošti. Tuo metu rekuperatoriuje sumontuoti oro filtrai buvo pakeisti 2017-07-17, matavimai atlikti 2018-02-24, tad filtrai po keitimo jau buvo pratarnavę 7 mėn. ir 7 dienas, juos prieš atliekant matavimus jau reikėjo keisti, bet kaip minėjau, nespėjau tam pasiruošti ir filtrai liko nepakeisti. Rekuperatoriuje buvo sumontuoti gamintojo numatyti F7 filtrai tiek ištraukimui, tiek padavimui.
Pradžiai susiradau prie kokių variklio apsukų oro srautai labiausiai atitinka projektinį oro srautą 240m³/h. Suradęs šį galingumą, pabandžiau pakoreguoti oro srautus. Atkreipiu dėmesį į tai, kad miegamuosiuose 4 ir 6 yra neatitinkantys projektiniams dydžiai. Taip padaryta todėl, kadangi planuojama abiejuose kambariuose apnakvindinti po du žmones. Akivaizdu, kad pagal projektą miegamasis 4 buvo suprojektuotas tik vienam žmogui, bet aš eigoje nusprendžiau pakoreguoti šį dydį, iš čia ir nesutapimas su projektiniais dydžiais.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad oro padavimo ortakynę, padavimo greitį didinant virš 90% prasideda turbulencija ir ortakyno pralaidumas stipriai sumažėja. Tai rodo, jog mano padavimo ortakyno pralaidumo riba yra ties ~277m³/h. Tolimesnis galios didinimas oro srauto nepadidina. Projektinis ortakyno pralaidumas 240m³/h tad projektinis ortakyno rezervas padavime ~115%.
Dar norėčiau parašyti apie tiekiamo į patalpas oro dydžius. Kai patalpoje būni trumpai, ir neuždarai kambario durų, net esant mažam oro srautui nesijaučia šviežio oro trūkumo. Vis tik, kai patalpa nedidelė, kambario durys uždarytos, namas sandarus ir tame kambaryje būnama gana ilgą laiką, oro trūkumas pradedamas jausti labai greitai. Tai ką pasakiau aktualiausia yra miegamajam. Kažkas pamenu minėjo, kad kai oro trūkumą pradeda jausti, kai vienam žmogui tenka mažiau nei 20m³/h šviežio oro. Tokį dydį patvirtinu, prie mažesnių oro srautų neišsimiegosi, nors man artimesnis dydis yra 25m³/h oro srautas vienam žmogui.
Prie ko lenkiu? Ogi prie PN vėdinimo normų. Taip, ten numatytas oro srautas vienam žmogui yra 30m³/h, tai kaip ir turėtų užtekti, bet atkreipkit dėmesį į tai, kad toks oro srautas turėtų būti tiekiamas visam namui, nepriklausomai kur tuo metu randasi žmonės. Mano namui, kuris planuotas 4 žmonėms, maksimalus oro srautas turėtų būti 120m³/h, ko aš ir prašiau projektuotojo. Kaip minėjau su projektuotoju sutarėme dėl dvigubai didesnio oro srauto, kad man nesunku būtų jį sumažinus per pus turėti PN rekomenduojamos oro dydžius. Taigi, projekte oro srautai tikrai išmėtyti pakankamai protingai, bet pabandžius juos sumažinti dvigubai, miegamajame gauname tik 35m³/h oro srautą. Dviems žmonėms prie uždarytų durų gerai išsimiegoti prie jo nepavyktų. Man kai trūksta šviežio oro prabundu vidurį nakties. Kur galima sumažinti oro srautus? Realiai tai vienintelė svetainė turėtų 50m³/h, kurių naktį ten kaip ir nereikėtų, tad jei uždarinėti paduodamo oro į sklendę į svetainę, realiai galima būtų išsiversti ir su 120m³/h oro srautu, mano namui, bet be jokios motorizuotos sklendės, kuri oro srautus paskirstytų automatiškai, mano supratimu, PN rekomenduojami oro srautai yra toli gražu nekomfortiški.
Taigi, kokie galimi šios problemos sprendimai? Aš žinau du. Arba statyti labai aukšto NVK rekuperatorių (ar prastesnio NVK, bet su ŽŠ) ir vaikyti gerokai aukštesnius oro srautus, nei rekomenduojami, arba, turint prastesnio NVK rekuperatorių kaip pav. aš (nors manojo NVK ir atitinka pasyviam namui keliamus reikalavimus), darytis motorizuotas oro sklendes ir uždarinėti oro srautus į patalpas, kuriose tuo metu nėra žmonių. Aš pasirinkau antrąjį variantą.
Galimas ir trečias variantas, nusipirkus prastesnio NVK rekuperatorių, jį vaikyti ant gerokai didesnių dydžių, nei rekomenduoja PHI, bet tuomet šildymo sąnaudos gerokai išaugs. Abejoju, kad tokiu atveju būtų galima kalbėti apie EE namą.
Disbalanso matavimai
Kaip jau tapo madinga, Egyras pagelbėjo išmatuoti slėgių skirtumus ir man. Matavimams atlikti Egyras atsivežė surinktą mobilų daviklį su valdikliu ir LCD ekranu bei pajungtu akumuliatoriumi. Man kaip ir kitų matavimų atveju, išėmė durų spynos šerdį, bei per atsivėrusią skylę išmetė vamzdelį matuojantį lauko oro slėgį, bei tarpus apklijavo lipnia juosta.
Durų rankenos ir spynelės apvadas buvo nuimtas išiminėjant spynos šerdį, tad taip durų spyna pas mane atrodė tik matavimų metu :).
Nelabai gerai, kad matavimo metu oras lauke buvo vėjuotas, prietaisas iš tikrųjų buvo labai tikslus, reagavo į mažiausius krustelėjimus netoli jo, tad tikslumo matavimams vėjas tikrai nepridavė, bet tikėkimės, kad matavimai gavosi pakankamai tikslūs.
Prieš matuojant, kadangi filtrai pas mane buvo stipriai ir nevienodai užsiteršę, nusprendėm juos išimti. Sudėjus naujus, vienodo pasipriešinimo filtrus, rezultatas turėtų išlikti panašus, o jei naujų filtrų pasipriešinimas išpultų skirtingas, tai laimės dalykas, į kurią pusę jie bus įstatyti, taigi, bet kokiu atveju, be filtrų matavimai turėtų būti tikslesni.
Egyras atkreipė dėmesį, kad daviklio rodmenys mano atveju šokinėjo labiau nei pas Mindaugą, kurio rekuperatoriuje yra sumontuotas panašus daviklis ir bando koreguoti slėgių skirtumą.
Gauti matavimų rezultatai:
Iškart noriu atkreipti dėmesį į tai, kad disbalansą įtakoja ne tik rekuperatorius, bet visa vėdinimo sistema, kurią sudaro ortakynas, su skirtingais pasipriešinimais, difuzoriai, oro filtrai ir pan. Vis tik rekuperatoriaus įtaka taipogi jaučiasi. Mane nustebino, kad prie mažesnių oro srautų, namuose yra sukeliamas slėgis. To nesitikėjau, nes išmetimo ortakyno pasipriešinimas yra mažesnis. Darytina išvada, kad ventiliatoriai tiekia ne vienodą oro srautą ir kol prie mažų srautų, ortakyno pasipriešinimo įtaka beveik nejuntama, tai ir matosi iš slėgių skirtumo matavimo, o didėjant srautams, ortakyno pasipriešinimo įtaka didėja ir atitinkamai matome rezultatus. Jei padavimo ir išmetimo ortakyno pasipriešinimas būtų vienodas, įtariu prie visų oro srautų būtų palaikomas pliusinis balansas.
Žiūrint į slėgių skirtumą vėl buvo patvirtinti niuansai, kurie buvo pastebėti matuojant oro srautus. Mano ortakynas pakankamai gerai veikia iki projektinių oro srautų 240m³/h (prie ~80%). Tai akivaizdžiai parodo ir minimalus slėgių skirtumas prie oro srautų iki šio dydžio. Realiai rezervo šiek tiek yra, net prie 90% oro srauto (297,1m³/h – 277,5 m³/h) slėgių skirtumas pakankamai nedidelis, o didinant srautą toliau, kai padavimo ortakyne prasideda turbulencija, slėgių skirtumas padidėja daugiau nei dvigubai. Akivaizdu, kad mano padavimo ortakynas jau prie 90% rekuperatoriaus greičio pasiekia savo pralaidumo ribas.
Dar atkreiptinas dėmesys į oro slėgių skirtumo dydžius. Šiai dienai jų negalima laikyti labai tiksliais, nes Egyras perspėjo, kad turi įtarimą, kad gali būti įsivėlusi klaidelė pajunginėjant daviklį prie valdiklio. Ta prasme balanso ir disbalanso buvimą į vieną ar kitą pusę jis parodo gerai. Netikslumų gali būti tik su slėgio dydžiais, kurie jei įtarimai pasitvirtintų galėtų padidėti iki dviejų kartų, taigi ir sandarumo testą savo rekuperatoriaus pagalba beveik galėčiau atlikti :). Testuojant maksimalų galimą disbalansą, duris atidaryti tikrai buvo problematiška.
Seniai norėjau į savo namą žvilgtelėti su termovizoriumi, tad labai apsidžiaugiau kai 2017-01-06 iš vieno medžiotojo pavyko pasiskolinti šį prietaisą. Vis tik, tai medžioklinis įrankis, tad nuotraukos ne spalvotos, kaip įprasta stebėti statybose, jo paskirtis pastebėti gyvūnus miškuose, ir spalvų gausybė tik trukdytų, tad nuotraukos juodai baltos, su galimybe, iš aprėpties lauke matomus šiltesnius objektus išskirti nudažant juos raudonai. Tad kai pradėjau daryti nuotraukas bandžiau naudotis ta funkcija, bet vėliau nusprendžiau, kad ir taip puikiai matosi, o raudonas plėmas uždengia detales, tad tą funkciją išjungiau. Tuo metu lauke laikėsi apie -16C laipsnių. Sekančią dieną buvo žemiau -20C bet vaizdas nebuvo pasikeitęs, tad nieko naujo nepastebėjau.
Taigi, pereikim prie nuotraukų:
Lauko durys
Lauko durys
Pradėjau nuo lauko durų. Nuotraukos darytos, kai buvo įjungtas šilčiausių zonų paryškinimas nudažant zonas raudonai. Tamsesnės zonos yra šaltesnės, baltesnės zonos yra šiltesnės ir pačios balčiausios matomame lauke prietaiso nudažytos raudonai. Akivaizdžiai matosi durų rankena su visu spynos mechanizmu. Tai konkretus šilumos tiltelis, apie kurį žinojau jau seniai. Užkliuvo vyriai. Na jie turi būti tvirti, pagaminti iš metalo, tad kaip ir nieko keisto. Durų rėmas akivaizdžiai šviesesnės už sienas, bet šviesiausios zonos yra stiklo paketo kraštai kur stiklo paketas sujungtas naudojant termorėmelius. Mano stiklo pakete naudotas pirmos kartos šiltas “Swispacer“ termo rėmelis, bet akivaizdu, kad jis neužtikrina kokybiško šilumos tiltelio nutraukimo. Naujesni “Swispacer V“ ar dar geriau “Swispacer Ultra“ termo rėmeliai vaizdą turėtų pagerinti.
Sienų apšiltinimo sluoksnio paviršius tolygiai šaltas. Vaizdas gražus. Apatinėje dalyje matosi baltesnė juosta, ten pamatų rostverkas apšiltintas tiktai 20cm storio EPS100 sluoksniu. Akivaizdžiai matosi, kad 20cm storio apšiltinimo sluoksnis prasčiau sulaiko šilumą, nei aukščiau esantis 30cm storio apšiltinimo sluoksnis.
Čia dar matosi sienos su pamatais. Kairėje pusėje esančioje nuotraukoje, kadangi pamatų apšiltinimo paviršius termovizoriaus aprėpties zonoje yra šilčiausias, tai matosi keliose vietose ir termovizoriaus uždėto raudono dažo, bet bendrai paėmus, tai ir pamatų vaizdas gana tolygus, kaip ir aukščiau esančių sienų. Iš kitos pusės, kiek žiūrėjau, tai visos namo sienos tikrai tolygios spalvos, nebuvo absoliučiai jokių kliurkų, tad realiai galima konstatuoti faktą, kad sienų apšiltinimo kokybė yra aukšto lygio. Dar norėčiau stabtelėti prie dešiniau įdėtos nuotraukos. Ten termovizoriaus raudonai nudažyti, tai šalia namo augantys medžiai. Niekad nebūčiau pagalvojęs, kad medžių paviršiaus temperatūra yra juntamai aukštesnė net už “tik“ 20 cm apšiltintų pamatų. Atkreipkit dėmesį, kai termovizorius pagavo šiltesnį medžių paviršių, pamatų jau nedažė raudonai.
ventiliacijos sistema
ventiliacijos sistema
Sekantis vaizdas, tai kairiau esantis mano ventiliacinės sistemos oro paėmimas ir dešiniau – oro išmetimas. Oro paėmimo difuzorius vos vos išsiskiria iš gana gerai apšiltinto apšiltinimo sluoksnio, o oro išmetimo difuzorius švietė konkrečiai, tad termovizorius net nudažė raudonai.
Toliau langai:
Čia šiaurinės pusės langai esantys virš lauko durų. Nuotraukos darytos su raudonos spalvos uždėjimu, tad pereikim prie kitų langų, kur jau nuėmiau raudonos spalvos uždėjimą ir detalės matosi ryškiau.
Kairė dalis nedarinėjama, dešinioji – varčia. Dešinėje varčios kraštinėje, maždaug per vidurį matosi pašviesėjimas. Ten lango nesandarumas.
Bei kelios langų nuotraukos iš vidaus:
Užkliuvo, kad iš lauko žiūrint atrodo, kad langų viršutinė dalis laidi šilumai labiau, nei apatinė, o iš vidinės pusės žiūrint atvirkščiai, kad apatinė dalis labiau laidi šilumai nei viršutinė. Iš esmės tai rėmas laidus šilumai vienodai, skiriasi tik rėmo paviršiaus temperatūra skirtingose vietose tiek iš išorės, tiek iš vidaus, o termovizorius fiksuoja ne šilumos tiltelius, bet paviršių temperatūras, tad šilumos tiltelis fiksuojamas tik stebint objektą iš šiltosios ir šaltosios pusių.
Viršutinėje dalyje rėmas šiltesnis, nes iš vidinės pusės jis neapšiltintas, tad gauna daug šilumos iš vidaus, o iš išorės stipriai apšiltintas, tad šilumos praranda mažai tad jis šiltas, ir ta dalis, kuri matosi iš lauko spinduliuoja IR spindulius intensyviau.
Apatinė dalis iš vidaus apšiltinta labiau, todėl gauna mažiau šilumos, o iš lauko pusės iš vis neapšiltinta, tad labai greitai tą mažą šilumos kiekį, kurį gauna iš vidaus, atiduoda laukui ir rėmo temperatūra stipriai krenta. Mažesnė apatinės rėmo dalies temperatūra – mažiau išsiskiria iš aplinkui esančių geriau apšiltintų paviršių temperatūrų ir atitinkamai mažiau krenta termovizoriaus nuotraukose į akis.
Iš vidinės pusės, kai žiūri, vaizdas atitinkamai skiriasi.
Viršuje, kur rėmas šiltesnis, jis mažiau išsiskiria iš šiltų vidinių paviršių, o apačioje, kur rėmas šaltesnis, jis labai kontrastuoja su kitais šiltais vidiniais paviršiais.
Pasikartosiu, labai svarbu suprasti, kad termovizorius fiksuoja ne šilumos nuostolių vietas, o matomų paviršių temperatūras. Tad, nors iš vienos pusės žiūrint temperatūrų skirtumo nesimato, nereiškia, kad šilumos tiltelio nėra. Šilumos tiltelio buvimą, su termovizoriumi galima užfiksuoti tik tą patį objektą stebint iš vidinės (šiltosios) ir išorinės (šaltosios) pusių. Rėmas yra vienos ir tos pačios šiluminės varžos ilginis šilumos tiltelis, tad ir šilumos nuostoliai per jį tolygūs visu jo plotu, tik dėl skirtingų rėmo temperatūrų viršuje ir apačioje, termovizinėje foto viršutinės dalies tiltelis matosi tik iš lauko, o apatinės dalies, tik iš vidaus.
Kai nuėjau su termovizoriumi į patalpų vidų, užkliuvo, kad name absoliučiai viskas vienodai pilka, matosi tik žmonės ir langai, jokių kitokių detalių, vien pilkuma, bet po kurio laiko įsijungė šilumos sirblys, pradėjo šildyti ir pradėjo ryškėti detalės. Iš šito užfiksuoto vaizdo, galima daryti išvadą, kad nevykstant šildymui, visame name nusistovi vienoda temperatūra, todėl termovizorius aklas, visur kur bežiūri jis mato vienos ir tos pačios temperatūros vaizdą.
Realiai daugiau name, kaip ir nieko įdomaus daugiau nesimatė. Kampai, kol neprasidėjo šildymas buvo tolygios spalvos, tad su kampais viskas tvarkoje. įdomesnių nuotraukų padariau tik katilinėje. Būtent ten, kur buvo detalių su didžiausiais temperatūrų skirtumais užfiksuotos ryškiausios nuotraukos.
Lauko oro paėmimo ortakis. Na čia mano nededaryta, taip jau antri metai kaip iš lauko oras paduodamas ir gražinamas tik per 3cm storiu apšiltintus sonodec lanksčius ortakius
Čia apšiltintoji ortakio dalis susijungia su siena. Akivaizdus apšiltinimo brokas. matosi kad dirbta paviršutiniškai.
Rekuperatoriaus vaizdas. Aapatinis dešinys kraštas – paduodamas lauko oras. Akivaizdu kad rekupo apšiltinimas prastas, nors tai matėsi ir iš nuolatinio kondensato ant rekupo sienelių būtent tose zonose
tas pats rekuperatoriaus vaizdas
Nugeležinimo vandens filtro galvutė
Nukalkinimo vandens filtro pajungimas
termoreguliacinis vožtuvas.
Nugeležinimo vandens filtro viršutinė dalis. Apšiltinau pats :).
eenamas.wordpress.com 