Pamato „Sijonas“

Pamato „sijonas“, tai ta dalis, dėl kurios įrengimo suabejoja dažnas šilto namo statytojas. Ilgai dvejojau ir aš, kol galiausiai nusprendžiau, jog įrengsiu ir tai nutiko kai jau gyvenau pastatytame name ir buvo atėjęs laikas trinkelių aplink namą klojimui.

Taigi, kas tai per pamato „sijonas“ (Angliškai – „Slab on Grade perimeter insulation“).

Kaip supratau iš aptiktos literatūros šia tema, tai aplink namą apšiltinimo sluoksnis pradėtas kloti tam, kad sumažinti įšalo gylį aplink namą, kas leidžia sumažinti pamato gylį, nes pamatai turį būti įkasti giliau už įšalo ribą. Apšiltindami gruntą aplink namą, mes sumažiname įšalo gylį ir taip galima sutaupyti ant kasimo darbų, bei betono kiekio.

Atkreipkit dėmesį į pirmą paveiksliuką, kuriame pavaizduotas tokio pamato su „sijonu“ pjūvis iš šono. Jame akivaizdžiai matosi, kad po namo grindimis nėra jokio apšiltinimo, apšiltinimo sluoksnis tik iš namo išorės, bei horizontalus sijonas. Tai padaryta tam, kad šiluma iš namo labiau sušildytų gruntą po namu ir įšalo priartėjimas prie pamato būtų dar labiau nutolintas. Įdomu tai, kad aprašant tokius pamatus, buvo kalbama, jog panašus namo šiltumas pasiekiamas, kaip ir apšiltinant tiktai namo grindis, panaudojus mažesnį apšiltinimo medžiagų kiekį.

Tik nemanykit, kad vadovaudamiesi tokiomis rekomendacijomis pastatysite šiltą namą. Be šansų. Tokio pamato apšiltinimo būdas pagal šiltumą gali konkuruoti tik su to laikotarpio energinio efektyvumo namais, kas šios dienos akimis žiūrint reikš, labai šaltus namus. Nepamirškim, tokio sijono paskirtis tais laikais buvo vis tik statybinių medžiagų ir darbo apimties taupymas, o ne namo šiltumo didinimas.

Taigi, kodėl mes apie juos kalbam dabar, kai kalba eina apie labai šiltus namus, kur apšiltinimą dėti po grindimis privaloma. Juk neverta tikėtis kad tas minimalus šilumos kiekis, kuris pasieks gruntą per 40cm storio apšiltinimo sluoksnį sugebės pakankamai sušildyti gruntą ties pamatais, kad būtų galima sumažinti pamatų gylį. Be to, retas dabar besistatantis renkasi juostinius pamatus, pagrinde renkamasi poliniai pamatai ar daug mieliau tokio tipo namams – plokštieji pamatai, kurie iš visų pusių apšiltinti.

Kai gaudoma kiekviena laipsnio dalis,tos patirties su pamato „sijonu“ pamiršti nevertėtų. Pirmiausiai to turėtų nepamiršti polinių pamatų savininkai, nes polių pilnai apšiltinti neįmanoma, kad neprarasti laikančiųjų savybių. Kažkada bandžiau skaičiuoti, kokie mano namo šilumos nuostoliai per polius, gavau apie 100W prarandamą šiluminę galią (beje, tuose skaičiavimuose vertinamas 20cm storio pamato apšiltinimas iš išorės, bet šis dydis, prieš apklijuojant pamatą apdailinėmis medžiagomis buvo dar padidintas 5cm storiu, tad dabar pamatas iš išorės apšiltintas 25cm storio putplasčiu). Tai kaip ir nedidelis dydis, bet kaip matot iš kitų SM forumo postų, yra niuansų kurie realius nuostolius gali šiek tiek padidinti. Taigi, protinga būtų šiuos nuostolius sumažinti ir apšiltinimo sluoksnio „sijonas“ aplink pamatą realiai leistų juos sumažinti. Akivaizdu, kad tolindami įšalo ribą nuo savo namo, mes leisim gruntui nuo namo sušilti labiau ir atitinkamai bus mažesnis temperatūrų skirtumas tarp namo ir grunto, kas taipogi mažins bendrus šilumos nuostolius. Dar vienas bonusas kurį gaunam sijono pagalba, tai įšalo po poliais sumažinimas, kas atitinkamai leidžia ne tik patirti mažesnius šilumos nuostolius, bet ir skaičiuoti didesnį poliaus laikančiųjų savybių gylį. Kai man projektavo pamatus, konstruktorius pasakė, kad polių laikančiosios savybės skaičiuojamos tik nuo 90cm poliaus gylio, nes tas gylis yra pasiekiamas įšalo. Taigi, pašalinę įšalą nuo polių mes padidinam polių laikančiąsias savybes. Dar vienas niuansas, kad jei įšalas palys po rostverku, o rostverkas nebus apšiltintas, tai gali būti iškilnoti pamatai, ką ankstesnės statybos namuose tekdavo sutikti. Vis tik, šiuo atveju, kai pamatai apšiltinti, iškilnojimo galima nebijoti, bet įšalo suspaustas putplastis gali neatsistatyti iki pradinio tūrio, tad laikui bėgant jis gali būti vis labiau ir labiau suspaudžiamas. Dar dėl įšalo. Įšalo šilumos laidumas yra gerokai didesnis nei neužšalusio grunto. Jei įšalas pasiektų polius, šilumos nuostoliai iškart stipriai padidėtų, todėl visais įmanomais būdais reikėtų siekti, kad įšalas polių nepasiektų.

Noriu pastebėti dar vieną niuansą. Aukščiau pateiktame paveikslėlyje buvo kalbama apie įšalo atitolinimą pasinaudojant šiluma iš namo, pro neapšiltintas grindis. Šios dienos vertinimu, tai labai dideli šilumos nuostoliai, todėl po grindimis būtina dėti apšiltinimo sluoksnį ir aš rekomenduočiau orientuotis į 40cm storio. Vis tik, nereikia manyti, kad negavus šilumos iš namo, bus sunku „kovoti“ su įšalu. Pirmiausiai, tai šilumos pakankamai yra žemėje ir taip, antras dalykas, po namu jos susikaupia irgi pakankamai nemažai, trečias dalykas, mes nekalbam apie statybinių medžiagų taupymą, tad ir „sijonas“ gali būti montuojamas šiek tiek giliau. Kad mano teiginiai turi pagrindo, galėsite žvilgtelėti į mano sijono įtaką sniego tirpimui aplink pamatus, padarytas pasibaigus žiemos šalčiams. Po mano namo grindimis 30cm EPS100 putplasčio, o šilumos užteko sniego nutirpdymui ir net pasibaigus žiemos šalčiams. Atkreipkit dėmesį į tai, kad prie pat namo sniegas nenutirpęs, tad žemė virš „sijono“ įšalusi, kaip ir visur kitur, o kur „sijonas“ baigiasi, šiluma iš gelmių tirpdo sniegą. Nemanau, kad ta šiluma iš namo, ne, manau, kad ji iš žemės gelmių.

Taip pat siūlau atkreipti dėmesį į tai, kad šiluma skverbiasi labiau ties sienų viduriu, o ne ties kampais. Mūsų atveju kalbėti reikėtų ne apie iš namo ištekančią šilumą, bet apie po namu išsaugotą šilumą, kuri mano supratimu turėtų būti artimesnė ovalo formai.

2

Norint išsaugoti šilumą ir ties namo kampais, gal teisingiau, ne apšiltinimo plotį ten didinti, kaip kad darydavo ankščiau (žvilgtelėkite į 2. pav.), o atvirkščiai, ovalą didinti, kad išsaugotos šilumos ovalas apglėbtų ir kampus, tad gal teisingiau iš tikrųjų “sijono“ plotį didinti ties sienų viduriu, o ne kampais. Vis tiek šiluma norės laikytis artimesnei apskritimui formai, ir tie „sijono“ praplatinimai kampuose absoliučiai neprisideda, prie to apskritimo formavimo. Taip, ten šilumos kaip ir daugiau turėtų išsisaugoti, bet realiai, ties namo sienų viduriu įsiterpusios šaltesnės zonos mažina visą ovalą ir atitinkamai šilumos kiekį kampuose. Manau, kad putplastį dėliojant, prisilaikant ovalo formos, su tuo pačiu putplasčio kiekiu, galima pasiekti geresnių rezultatų.

Vis tik „Sijonas“ iš tikrųjų sulaiko velniškai mažai šilumos, kad jo įtaka galima būtų vadinti juntama namo šiltumo didinimui. Jo paskirtis labiau saugoti namo konstrukcijas apglėbusį putplastį nuo įšalo poveikio, bei apsaugoti nuo ekstremalių įšalų, galinčių pasiekti polius ir tokiu atveju nuo tikrai rimtų šilumos nuostolių. Tad nemanau, kad verta su juo persistengti. Mano supratimu, net ir 60cm pločio XPS sluoksnio panaudoto „sijonui“, per akis užtenka šiai paskirčiai. Nepamirškim, kad pavyzdžiui mano atveju, „sijonas“ priglaustas prie 25cm storio cokolio apšiltinimo, tad „sijono“ kraštas nuo cokolio su poliais nutolęs per 85cm, o įšalui reikėtų įveikti dar ir gylį kuris iki polių nuo žemės paviršiaus mano atveju bus apie 70 cm.

Akivaizdu, kad „sijonas“ labiausiai aktualus polinių pamatų atveju, bet jis rekomenduojamas ir kitų pamatų atveju. Pavyzdžiui, Finfoamo paruošto sprendimo plokščių pamatų gamybai numatytas „sijonas“ įvardintas kaip horizontali pamatų apsauga nuo įšalo. Nors teigiama, kad plokštiems pamatams nelabai baisus palindimas po pamatu, aš taip nemanau. Net jei pamatų ir neiškilnos, apšiltinimo sluoksnis ties namo kraštais bus suspaustas ir klausimas ar atšilus orams jis atsistatys į pradinį tūrį. Jei neatsistatys, tai po kelių metų ties pamato kraštu putplasčio gali visai nebelikti. Aš po plokščiaisiais pamatais sijoną dėčiau, kaip rekomenduojama Finfoam sistemoje:

Finfoam

6. Pav.

Kaip minėjau, pamatų „sijoną“ įsirengiau gerokai vėliau, nei pradėjau gyventi, tad pirmosios žiemos, kai namas buvo šildomas elektros pagalba tiesiogiai, buvo pragyventos be „sijonų“. Kadangi įšalui pasiekus polius šilumos nuostoliai mano atveju būtų padidėja juntamai, aš to neužfiksavau, ir esu kaip ir ramus, kad įšalas polių nepasiekia ir be „sijono“ pagalbos, bet jį įrengę mes turėsim daugiau garantijų, kad įšalas polių nepasieks ir užėjus didesniems ar ilgiau trunkantiems šalčiams, be to pakelsime grunto temperatūrą ties poliais ir visais namo pamatais, kas turėtų nors ir minimaliai sumažinti bendrus namo šilumos nuostolius.

Kalbant apie pamatų „sijoną“ reikėtų paminėti, kad šiai dienai pagrinde kalbama apie dviejų tipų variantus – horizontaliuosius ir vertikaliuosius. Vertikaliųjų pavyzdį teko matyti putplasčio gamintojų svetainėje, skyriuje apie polių apšiltinimą, bet kaip pavyzdį siūlau žvilgtelėti į A+ namo feisbuko paskyros autoriaus straipsnį, bei į PHPP 2007 versijos instrukcijoje pateiktą informacinį paveiksliuką:

tipai

Koks sijonas geresnis. PHPP 2007 instrukcijoje nurodyta, jog prie tokių pačių „sijono“ parametrų vertikalusis bus šiltesnis, bet įvertinus kasimo darbų apimtį, aš manyčiau, kad horizontalų įrengti paprasčiau, mažiau kasimo darbų šalia namo, mano atveju reikėtų judinti gruntą prie pat polių, ko aš visai nenorėjau, nes mano polių gylis pagal konstruktyvą tik 1,2m (konstruktorius įvertino gruntinių vandenų gylį ir suprojektavo pamatus taip, kad nereikėtų lysti iki vandens), todėl sau pasirinkau horizontaliuosius.

Instrukcijoje buvo nurodyta, kad galima įrengti abu „sijonų“ variantus, bet skaičiavimams būtų imamas tiktai vienas geresnius šiluminius parametrus turintis. Skaičiavimams imamas „sijono“ plotis ar gylis – „D“, priklausomai horizontalų ar vertikalų sijoną vertinsim ir apšiltinimo sluoksnio šiluminė varža.

Grįžkime prie mano patirties.

3723543ccd8288d78d6d04c018859e4a_f3207

Kaip minėjau, „sijono“ ilgai neįrenginėjau, prie jo montavimo poreikio grįžau, kai jau prireikė kloti trinkeles, tad ir sijoną įrenginėjau, vos ne taip, kaip finfoamas rekomenduoja įrengti apšiltinimą po trinkelėmis važiuojamojoje dalyje. Smėlio sluoksnis virš XPS plokščių mano atveju tam, kad atitolinti jį nuo žemės paviršiaus ir sumažinti įšalo po juo palindimo gylį. XPS pas mane sudėtas be nuolydžių. Su nuolydžių aišku būtų geriau, bet montavimas sudėtingesnis, ypač kampuose, kur turi sueiti lakštai, o ir be nuolydžio sudėto „sijono“ įtaka akivaizdi aukščiau pateiktose nuotraukose.

Keli kadrai iš „sijono“ montavimo momentų:

 

Daugiau nuorodų šia tema:

 

Protingas namas

Kai pradėjau namo statybas, norėjau savo namą padaryti ir protingesniu, arba kitaip pasakius įdiegti „namo automatizavimo sistemą“. Tuo metu rinkoje siūlomų „Protingo namo“ išbaigtų sistemų kaina buvo neadekvati, pradiniai komplektai su minimaliomis valdymo galimybėmis buvo siūlomi už maždaug 10`000,00 Lt. Palyginimui, mano geoterminis šilumos siurblys kainavo maždaug dvigubai pigiau.

Statybas pradėjau su mažesniu biudžetu, nei kainavo tokio dydžio namo statyba, net ir įvertinus banko paskolą, tad daug ką stengiausi padaryti savom rankomis ir taip atpiginti statybas, bei kai reikėdavo rinktis medžiagas ar įrenginius, kaina užėmė vieną pagrindinių vaidmenų pasirinkime. Aišku, nesirinkau visko kas pigiausia, ką beje matote ir patys, skaitydami mano blogą, bet tikrai mano name nieko nerasite nepagrįstai brangaus. Taigi, ir „Protingo namo sistema“ su tuometinėmis jos kainomis pateko į per brangių sprendimų kategoriją.

Vis tik neketinau visko palikti be jokio automatizavimo. Jau tada planavau signalizaciją išnaudoti ir tam tikrų elektros linijų atjungimui, kai išeinant iš namų įjungi signalizaciją, o signalizaciją atjungus, elektros linijų įjungimui. Taigi, dėl palikto įjungto lygintuvo išvažiavus atostogauti pergyventi  nebūtų reikėję :). Beje, ELDES produkcija, vertinant atsinaujinusį prekių asortimentą šiuo metu irgi tapo patrauklesne, Tuo labiau, kad ji palaiko tiek laidinius tiek ir belaidžius įrangos valdymo variantus. Taipogi atkreiptinas dėmesys, kad valdymo serveriai randasi Lietuvoje, tad valdomos įrangos atsako laikas pakankamai geras ir kas svarbiausia, įranga pakankamai aukšto patikimumo lygio. Vis tik, specializuojasi apsaugos sistemose.

Atsižvelgdamas į tai, namuose visą elektros instaliaciją atlikau standartiškai, nepravedžiau nei vieno tinklo laido prie šviesos jungiklių. Nesant namuose, nereikalingų elektros linijų atjungimas būtų vykdomas  iš elektros automatukų esančios dėžės, ten sumontuotų relių pagalba valdomų signalizacijos.

Vis tik, progresas namo automatizavimo sistemų srityje, per šį gana trumpa laikotarpį, vyko labai intensyviai. Šios srities produktus pradėjo siūlyti ir masiškai produkciją gaminančios įmonės, tad šį prekė iš prabangos prekių segmento nusileido į kasdieninių prekių segmentą. Mano ankstesnės mintys apie namo automatizavimo patikėjimą signalizacijai pasikeitė. Nusprendžiau, kad laikas patobulinti savo viziją šiuo klausimu.

Pirma mintis buvo, pasitelkti „aviete“ (RASPBERRY PI), kaip rekomendavo Egyras, kurio namo automatizavimo „avietės“ pagalbą rezultatą galime pamatyti čia. Taigi, nusipirkau „avietę“, suinstaliavau „Openhab 2“, kaip buvau pamokytas padaryti ir… tuo viskas ir baigėsi. Supratau, kad norint pajudėti bent kiek toliau, privalau lysti į visokius manualus ir kokiam pusmečiui pamiršti visą kitą. Manęs tokia idėja nežavėjo, tuo labiau, kad kaip tik tuo momentu išgirdau apie „Mi Home“ Xiaomi firmos siūlomus protingo namo sprendimus.

Kurį laiką pasvarsčiau, ar nevertėtų užmesti avietės varianto ir pereiti prie „Mi Home“ varianto, bet kai aptikau, kad į avietę įstačius USB ZigBee modulį, avietė gali puikiausiai susidraugauti su visa, jau įdiegta „Mi Home“ protingo namo įranga, nusprendžiau nelaukti ir iškart užsisakiau išbaigto produkto elementų. Vėliau sužinojau, kad net paildomo USB modulio pirkti nereikia, nes Mi Home Gatawėjus leidžia prie jo prisijungti ir valdyti prie jo pajungtą įrangą tiesiogiai iš pavyzdžiui kompiuterio su įdiegtais Windowsais.

Norėčiau visus susidomėjusius „Mi Home“ produkcija perspėti, kad atkreiptų dėmesį į regionus, kuriems skirta produkcija. Kadangi jau galima įsigyti ir Lietuvai skirtos produkcijos. Lietuvos rinkai skirtų prietaisų kiekiui padidėjus iki tenkinančių vos ne visus poreikius, siūlyčiau neeksperimentuoti su įranga skirta tik Kinijos regionui. Tuomet išvengsite „darbščiųjų rankų“ poreikio, bei užblokavimo problemų, su kuriomis man teko susidurti, žemiau aprašytoje situacijoje eksploatuojant vaizdo kamerą. Lietuvos rinkai skirta produkcija bus su Lietuviškoms rozetėms tinkamais kištukais. Realų tokio gatawėjaus pavyzdį apžiūrėti galėsite pavyzdžiui Topo Centro, Kilobaito, senukų, bei kitose parduotuvėse. Dasipirkti trūkstamos įrangos galėsite ir iš AliEkspreso. Palaikomos įrangos sąrašą rasite „Mi Home“ aplikacijoje pasirinkę Lietuvos regioną.

Beje, čia norėčiau truputį stabtelėti ir pakalbėti apie tam tikrus su protingu namu susijusius dalykus. Į protingo namo įvairius standartus dabar nesigilinkim, nesu aš visų standartų žinovas, be to gana nemažai apie juos aprašė čia. Pereikim prie svarbiausio. Protingo namo sistemą turi sudaryti smegenys – pakankamai nedidelio galingumo kompiuteris kai kur vadinamas valdikliu, įvairūs davikliai ir relės (visokios protingos rozetės, šviesos jungikliai). Ryšys tarp kompiuterio, daviklių ir relių gali būti organizuojamas laidais arba radijo bangomis.

Radijo bangos bute, tai dar vienas radiacijos šaltinis, tad visai logiška būtų vengti dar vieno radiacijos šaltinio, be to, visuomet laidinis ryšys bus patikimesnis už belaidį. Bet jei viską darysite laidų pagalba, tai iki pagrindinio valdiklio reikia nutiesti begalę laidų ir jei tik pradėjote protingo namo įrengimą, neapsigaukite su mažu pradinių laidų skaičiumi, su laiku bus noras automatizuoti didesnį namo elementų kiekį ir laidų kiekis tik didės. Čia man labai patiko „Darau Blė“ pasidalinta patirtis apie laidų raizgalynes, kai pradžiai žinai kokio rezultato nori, bet dar nesugalvoji, kaip tai turi būti padaryta. Pradžiai viską susimetė į tam pasidarytas lentynėles, bet paskui pamatęs, kokia betvarkė gaunasi, viską pritvirtino be jokių lentynėlių ant sienos su DIN bėgeliais. Kai žiūri, tai tarsi elektros skydinė pritvirtinta ant sienos. Man patiko :).

 

 

Bet kokiu atveju, jei planuosite sau laidinę sistemą, tai kažkas panašaus bus ir Jūsų namuose. Elektros rozetėms tiekiamą srove, mano supratimu teisingiau nutraukinėti dar saugiklių dėžutėje, relių pagalba, nei protingomis rozetėmis galiniuose taškuose, tad kažkas panašaus „auginama“ ir mano skydinėje, nors aišku, pakolkas bent jau ne tokiais kiekiais. Be to, kadangi dalį ryšio perduodu belaidžiam „ZiBee“, tai patraukliau elektros tiekimą nutraukinėti ne saugiklių dėžutėje, o arčiau elektros vartotojų, tad mažėja saugiklių dėžutės apkrova.

Kas liečia „Mi Home“ sistemą, tai čia belaidis ryšys užtikrinamas tiek Wi-Fi pagalba, tiek ir ZigBee, tiek Bluetooth. Kas liečia Wi-Fi tai radiacijos padidėjimas patalpose bus vienareikšmiškai didelis. Bluetooth žiūrisi šiek tiek patraukliau, bet tai vis tiek mano supratimu pakankamai daug radiacijos skleidžiantis standartas, o vat ZigBee visai kas kita. ZigBee standartu dirbantis daviklis, su labai maža baterija sugeba išdirbti iki 2 metų, tai apie kokią spinduliuotę galima būtų kalbėti? Įtariu, spinduliuotė bus net mažesnė, nei gaunate iš kaimynų.

Dar vienas niuansas kalbant apie Wi-Fi ryšį, tai kad dauguma įprastų namų maršrutizatorių palaiko ne daugiau kaip 30 vienu metu prijungtų įrenginių. Taip yra ir daugiau palaikančių, pavyzdžiui žiūrėjau Xiaomi maršrutizatoriaus aprašymą, tai ten buvo nurodytas net 128 palaikomų Wi-Fi įrenginių skaičius, bet kalbėkime apie dažniausiai pasitaikančią situaciją. Taigi, kai kiekvienam davikliui naudosime po Wi-Fi ryšio adapterį, nesvarbu, kad komentaruose akcentuojamas mažas tokių prietaisų spinduliuojamas galingumas, labai greitai užpildysime maršrutizatoriaus palaikomų įrenginių kiekį ir teks įsigyti antrą ar jau ir trečią, daug spinduliuotės skleidžiantį Wi-Fi įrenginį – maršrutizatorių, taip, kad net ir tuo atveju, kai patys prie daviklių montuojami ryšio moduliai spinduliuoja nedidelį kiekį radiacijos, vis tiek tenka susidurti su spinduliuotės didinimu dėl bevielių ryšio taškų didinimo. ZigBee atveju, gatawėjus taip pat palaiko ribotą kiekį įrangos, lygtais iki 36 vnt., bet jis vienintelis bendrauja su maršrutizatoriumi naudodamas Wi-Fi ryšį, greičiausiai tokio pat galingumo, kaip ir Wi-Fi daviklių atveju, tad mano supratimu ZigBee bendra radiacija turėtų būti be konkurencijos mažesnė. Be to, kompiuterinis duomenų tinklas paliekamas kompiuteriams, o namų automatizavimui naudojamas specialiai tam sukurtas ryšys.

Kai toks mažas radijo ryšio galingumas, gali kilti abejonių dėl ryšio stabilumo, kad prietaisų veikimas bus nepatikimas. Kadangi šią sistemą naudoju jau keli mėnesiai, galiu pasakyti, kad ji dirba tikrai stabiliai. Gal kariniams tikslams ryšio patikimumas ir būtų per mažas, bet buitinėms reikmėms, sistemos patikimumas tikrai pakankamas.

Dar grįžtant prie aukščiau nuotraukose matomų laidų raizgalynės, tai kiek aš įžiūriu, didžiąją dalį sienos užima relės, o jos ir belaidės sistemos atveju turės būti. Su belaide sistema mes išvengsime tik laidų iki daviklių. Be to, vienoje vietoje koncentruoti reles patogu, kai relės su valdikliu jungiamos laidų pagalba, o kai jos jungiamos belaidžiu ryšiu, pakankamai patogu jas išmėtyti arčiau junginėjamų taškų, taip sumažinant laidyno poreikį.

„Mi Home“ pliusas tame, jog ši įranga gali būti įdiegta bet kuriame jau seniai pastatytame name, išskyrus šviesos jungikliams reikia kvadratinių montažinių dėžučių, kurias patogiausia įsirengti darant vidaus apdailą, bet ir tai mano nuomone ne problema.

Vis tik, „Mi Home“ nepavyks pajungti prie rekuperatoriaus ir šilumos siurblio per ModBus jungtį, tad šių prietaisų nustatymus iš vieningos sistemos valdyti nepavyks. Tam vis tik reikės pasitelkti avietę, tad jos neapleisiu, tik gilinimąsi į ją nukeliu vėlesniems laikams. Ir nurodytų prietaisų įjungimą ir išjungimą, galima patikėti „Mi Home“ sistemai, bet kaitalioti darbo režimų iš vienos programos nepavyks.

Štai kodėl taip svarbu, kad visa protingo namo sistema būtų pilnai suderinama tarpusavyje, kas šiai dienai reiškia, kad visi protingo namo elementai turi būti vieno gamintojo. Kai turi 10 skirtingų gamintojų ir standartų protingo namo sistemos dalių, tai visoms joms valdyti reikia ir 10 skirtingų programėlių, kas labai apsunkina tokios sistemos valdymą, be to, kai tos sistemos tarpusavyje nedera, gaunasi, kad kiekvieno įrenginio valdymui turi statyti su konkrečia sistema suderinamus daviklius, nesvarbu, kad abosoliučiai toks pats daviklis jau stovi šalimais, bet jis suderinamas su kita sistema. O dabar, pasistatei svetainėje termometrą, ir pagal jo temperatūrą gali būti reguliuojamas ir ŠS ir rekuperatorius ir žaliuzės ir bet kas, ką dar sugalvosit. Visam šiam valdymui užtenka vieno daviklio, ir nereikia atskirai termometro statyti pajungiamo prie ŠS, ar atskiro prie rekuperatoriaus.

Kaip minėjau, mano ŠS, signalizacija ir rekuperatorius valdomi per ModBus jungtį ir tiesiogiai prie mano diegiamos „Mi Home“ protingo namo sistemos neprijungiami ir pilnai valdyti jų negalima, bet tai nereiškia, kad jų negalima integruoti į „Mi Home“ sistemą. ŠS turi du jungiklius, kuriais galima valdyti šildymo ir karšto vandens ruošimo įjungimą, vat šiuos jungiklius valdant su „Mi Home“ razetėmis per reles, vadovaujantis bet kurioje patalpoje esančiu šios protingo namo sistemos termometru galima minimaliai valdyti ŠS jį įjungiant ir išjungiant. Taip, į ŠS nustatymus neįlysite, bet jo pajungimas prie „Mi Home“ nėra sudėtingas.

Lygiai taip pat ir mano rekuperatorius, nors jis ir neturi integracijos į „Mi Home“ sistemą galimybės, bet pajungus jo “OVERRIDE“ (OVR) su „Mi Home“ razete per relę, bus galima per rekuperatoriaus meniu nustatytam laikotarpiui ir intensyvumui įjungti rekuperatorių kokioje nors patalpoje termometrui užfiksavus nustatytą temperatūrą ar drėgmę.

Taigi, daug prirašiau teorijos apie „Mi Home“ su  ZigBee belaidžio ryšio sistemos pasirinkimą, o dabar pereikim prie praktinės mano protingo namo dalies.

Vieni pirmūjų mano pirkinių be gatawėjaus, buvo termometrai. Juos pasirinkau matuojančius tepmperatūrą, oro drėgnumą ir slėgį, tikėdamasis, kad vieną patalpinus patalpų viduje, o kitą lauke, matydamas slėgių skirtumą galėsiu subalansuoti rekuperatorių. Deje, teko nusivilti. Rekuperatoriaus sukuriamas slėgių skirtumas per mažas, kad būtų fiksuojamas šių prietaisų. Koks slėgis rodomas lauke, toks ir patalpų viduje, nepriklausomai nuo to, kaip nustatinėju rekuperatorių. Bet šeip, atmosferos slėgio kitimus fiksuoja, taip, kad prietaisas veikia, bet realiai dabar tuos termometrus naudoju, tik temperatūros ir oro drėgmės monitoringui.

 

 

O šiaip, pradedant protingo namo diegimą, pirmiausiai reikia įsigyti pagrindinį valdiklį, šioje sistemoje vadinama „Gatawey“. Šiai dienai yra kelios jų versijos, viena iš jų suderinama su Apple protingo namo apsu, bet aš kaip nesu Apple produkcijos gerbėjas, apsiribojau antrąja gatawėjaus versija.

gatawey

Gatawey, kaip ir visi kiti į razetę kišami „Mi Home“ prietaisai yra su kiniško „AU“ standarto razetės kištuku. Konkrečiai gatwėjui pajungti įsigijau paviršinio montavimo razetę už ~4€.

 

 

 

Razetė kokybiška, bet vienu metu į ją gali būti įkišta tik du prietaisai. Tai sakyčiau visai neblogas sprendimas, bet vis tik brangus. Vizualiai įvertinus, razetės kontaktai atrodo pakankamai patikimai. Kitus razetės kištukus perdarinėjau atsižvelgdamas į šio žmogaus patarimus, tik kadangi 3D printerio neturiu, pirkau montuojamus kištukus ir juos perdarinėjau. Kas dėl kinietiškų perėjimų, tai jų kontaktai yra labai jau silpni, vienoje iš razečių kontaktas iš vis buvo nepatikimas, judinant razetę tai atsirasdavo tai dingdavo, taigi, kategoriškai rekomenduoju pagal galimybę jų vengti, o jungiant daugiau srovės naudojančius prietaisus kategoriškai jų nenaudoti.

 

 

 

 

 

 

Kaip matot, kontaktai visuose vos vos prisiliečia, taip kad apie didesnes sroves net nesvajokit.

Taigi, razetes perdarinėjau nurodyto youtube filmuko pagrindu:

 

 

Šiuo atveju elektrodai paimti iš vieno perėjimo razetės pilnaviduriai, o ant viršaus klijų pagalba pritvirtinau kito perėjimo plastmasine apsaugą. Įžeminimo kontaktą pradžioje galvojau nupjauti, bet vėliau pažiūrėjau, kad jis visai netrukdo įkišti kištuką į rozetę, o prietaiso viduje įžeminimo elektrodas neturi jokio kontakto su viduje esančia elektronika. Žemiau pamatysit išardyto prietaiso vaizdą.

 

 

Kitame variante prie pritaiso elektrodų tiesiogiai prilitavau elektros laidus, kuriuos vėliau su kitais laidais sujungiau kaladėlių pagalba. Įšėjimo L laidą prilitavau prie vieno iš perėjimo razečių tuščiavidurių elektrodų ir įkišau į prietaiso L skylę. N laido nejungiau, jį pasiskolinsim iš įėjimo kontakto, mums svarbu nutraukti tiktai L.

Čia tik keli razetės kontaktų perdarymo eksperimentai, bet esmę manau perduoda.

Taigi toliau šio jungiklio skerstuvės:

 

 

Šią razetę panaudojau apšvietimo junginėjimui. Pradžioje galvojau visas razetes taip perdarinėti, bet vargo išardant ją tikrai daug. Beardant, kaip vėliau pastebėjau, iš kontakto vietos išlaužiau diodą, nes jis išardžius razetę iškrito iš jos. Išlaužau, nes kaip matosi vienoje iš nuotraukų, diodas randasi prie pat krašto, ir užkišus peilį į plastmasių sujungimo vietą, bandant jas praskirti, buvo užkabintas ir išlaužtas. Diodui nieko nenutiko, įlitavus jį į tuščią vietą skirtą diodui, prietaisas veikė be priekaištų. Taigi, išlitavau visus elektrodus, vietoje jų prilitavau laidus, kuriuos vėliau jungiau kaladėlių pagalba. Išmontavau šoninį mygtuką, prie jų elektrodų prilitavau laidus, kuriuos planavau pajungti prie apšvietimo jungiklių (su spyruokle, kaip kad jungikliuose skirtuose skambučiams), bet viską sumontavus prietaisas veikė labai nestabiliai, kol galiausiai programa jį iš vis išmetė ir nepavyko jo pajungti prie sistemos. Kadangi prietaisas veikė gerai iki sumontuojant jį prie apšvietimo, supratau, kad tik jungiklio laidų prailginimas galėjo turėti įtakos. Taigi, atjungus trumpus laidelius prilituotus prie prietaiso jungiklio elektrodų prietaisas vėl pradėjo funkcionuoti teisingai. Taigi, priėmiau sprendimą laidelius užtrumpinti relės pagalba, o apšvietimo jungikliai valdo relę kuri ir perjunginėja prietaisą.

Taip pajungus apšvietimą, jis veikia be priekaištų. Po mygtuko nuspaudimo yra minimalus vėlavimas, kol šviesos įsijungs, trunkantis mažiau nei sekundę, tad naudotis netrukdantis, bet pastebimas. Taigi, šviesos veikia jungiklių pagalba standartiškai, bei galima jas valdyti protingo namo sistemos pagalba.

 

 

 

 

 

Kitoms lempoms, protingų razečių daugiau neardžiau, kaip sakiau, tai pakankamai daug vargo reikalaujanti procedūra, bei didelė rizika beardant išlaužyti detales. Vėliau užmačiau specialiai apšvietimui skirtą protingo namo relę, kurią manau tikslingiau būtų naudoti, pajungiant apšvietimą prie protingo namo sistemos. Tai gana naujas produktas, todėl ankščiau apie jį nebuvau girdėjęs. Su šiuo prietaisu daug paprasčiau pajungti apšvietimą ar kitus valdomus prietaisus, o jei jungiami du jungtukai, tai ir pigiau, be to, šį protingą jungiklį mato ir „Mi Home“ aps`sas nustatytas ant Lietuvos regiono. Vieną tokį pajungiau valdyti pirmojo aukšto padavimo ortakio elektrinį vožtuvą. Taigi, oro padavimas į pirmą aukštą pas mane automatizuotas ir valdomas per protingo namo sistemą. Užprogramuota, kad 23:30 val.  padavimas į pirmą aukštą nutraukiamas, o 7:00 vėl paleidžiamas, savaitgaliui laikus šiek tiek pavėlinant. Esant reikalui, programėlės pagalba ortakį valdau ir kitu laiku. Galite pažiūrėti išsamią šio prietaiso video apžvalgą rusų kalba.

Taip pat, noriu atkreipti dėmesį į tai, jog tas raudono laido kontaktų trumpiklis paduoda 220V į komutuojamą relių kontaktą. Jei mums reikia komutuoti kitas įtampas, tą laidelį paprasčiausiai reikia atjungti. Taigi, šį prietaisą su atjungtu trumpikliu, puikiausiai galima naudoti šilumos siurblio valdymui MiHome sistemos pagalba atjungiant/įjungiant šildymo ar karšto vandens boileryje ruošimą atsižvelgiant į MiHom temperatūros daviklių fiksuojamas temperatūras skirtinguose kambariuose ar kad ir į taimerį.

 

 

Nors šioje vietoje reikėtų stabtelėti, atkreipiant dėmesį, jog mano patirtis yra įdiegiant protingo namo produktus į jau įrengtas patalpas, kur yra įrengti jungikliai ir nėra noro jų keisti. Jei daromas pilnas remontas, arba įrenginėjamas naujai pastatytas butas ar namas, tai manyčiau daug teisingiau, jungikliams montuoti kiniškas montažines dėžutes ir į jas sumontuoti „Mi Home“ jungiklius. Relių pajungimo kontaktai matosi paveikslėlyje.

 

Originalūs „Mi Home“ jungikliai, be konkurencijos patrauklesni dėl to, kad tai ne vienas prietaisas, kaip kad mano atveju naudojami, tai ne tik relės nutraukiančios elektros grandinę, bet ir atskirai programiškai matomi jungikliai, kuriuos mano atveju reikia įsigyti atskirai. Šių razečių relės ir jungikliai yra du atskiri įrenginiai, kuriuos galima atskirti ir valdyti individualiai. Taigi, jei prie konkretaus „Mi Home“ jungiklio pajungėte svetainės lubų apšvietimą, atitinkamai jį sukonfiguravę appse, nuspaudę mygtuką jūs galite įjungti ne lubų apšvietimo, o pavyzdžiui koridoriaus ir/arba elektrinį virdulį pajungtą prie išmanios razetės, o svetainės lubų šviesą kontroliuosite su koridoriuje sumontuotu laidiniu ar belaidžiu jungikliu ar bet kuriuo kitu sistemoje esančiu mygtuku. Vieną ir tą pačią relę valdyti mes galime su neribotu kiekiu jungiklių. Taigi, originalus „Mi Home“ jungiklis, tai daug aukštesnio lygio įrenginys, nei mano aptarti ir naudojami. Mano atvejis tinka tik tuomet, kai nenorime keisti jungiklių, nors dabar galvoju, jog padariau klaidą. Jungiklius reikėjo keisti visus „Mi Home“ jungikliais, o ne žaisti su esančiais. Tam tereikėjo tik papildomai įsigyti kiniškų jungtukų montažinių dėžučių ir pačių jungiklių.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad galima įsigyti belaidžių jungiklių klijuojamų prie sienos, kurie visualiai atrodys identiškai įleidžiamiems į sieną laidais pajungtiems jungikliams.

Kalbant apie šiuos jungiklius reikėtų atkreipti dėmesį apie nulinio (angl. neutral, N) laido pajungimo galimybę. Jei iki jungiklio pravestų laido gyslų pakanka, visuomet rekomenduočiau įsigyti jungiklius su N kontaktu. Tuomet visa jungiklyje sumontuota elektronika bus maitinama neįtakojant grandinėje sumontuotos įrangos, nes jungiklis be N kontakto, maitindamas elektroniką praleis nedidelį elektros energijos kiekį per save, kaip beje ir standartiniai jungikliai su pašvietimu. Bet tai kelia tam tikrų problemų, pavyzdžiui šiuo metu parduodamos LED apšvietimo lemputės pradeda šviesti net esant labai nedideliai galiai, ir už elektrą minimaliu galingumu praleidžiančių jungiklių, tokių LED lempučių pilnai neišjungsite. Nors jos ir nešvies pilnu galingumu, bet prietemoje tikrai matysis, kad jos šviečia. Taigi, prie be N kontakto jungiklių galima jungti ne mažesnės galios nei 3W ir ne didesnės galios nei 800W įrangą, o prie jungiklių turinčių N kontaktą, galima prijungti ne didesnio, nei deklaruojamo 2500W galingumo prietaisus, neribojant galios minimumo, nors man čia man labiau panašu į 10A srovės ribą.

Kalbant apie didesnes sroves, tai buvau per protingą rozetę pajungęs ir gręžinio vandens siurblį. Siurblio galia 0,75kW, bet kaip ir kiekvienas variklis starto metu naudoja gerokai daugiau, tad pradėjau abejoti, ar srovė nesiekia maksimalaus rozetės palaikomo 10A dydžio, nes ji pradėjo nervinti, savarankišku siurblio atjunginėjimu. Daug aš ją keikiau, kol galiausiai atjungiau, kaip sugedusią, bet po kai kurio laiko buvo atnaujinta rozečių valdymo programinė dalis, padaugėjo nustatymų galimybių.

razetes_atnaujinimas

Taigi, su siurbliu, kuris be protingos rozetės buvo išjunginėjamas dar ir slėgio relės, buvo problemų, dėl ankščiau paslėpto funkcionalumo. Pastačiau tą pačią protingą rozetę, atjungęs raudonai apibrėžtą funkciją, ir mano siurblys vėl pajungtas prie „Mi Home“ sistemos, bei jau turimų „Mi Home“ vandens nuotėkio jutiklių. Išvykus kur nors tolėliau, ir pamiršus atjungti elektrą vandens tiekimui, aš tai galiu padaryti ir vėliau, iš bet kurios pasaulio vietos :). Kai tenka patirti užpylimo „malonumus“, imiesi priemonių jų pasikartojimo tikimybei sumažinti.

Kas dėl Lietuvos regiono, tai kol neįsigijau roboto dulkių siurblio, nemačiau jokios problemos naudotis aps`u nustatytu ant Kinijos regiono. Dauguma mano įsigytų protingo namo prietaisų ankščiau neveikė ant kitų regionų, kaip tik Kinijos, tad nusistačiau Kiniją, ir nemačiau tame jokios problemos. Įsigijus dulkių siurblį, jis reikalavo pasikeisti serverį į vietinį. Taigi, tuo pačiu akauntu regioną pakeiti į Lietuvą ir matai tik siurblį, bet gali valdyti jį pilnu funkcionalumu, o kai nori valdyti protingo namo sistemą, aps`e regioną pakeiti į Kinijos. Vis tik toks valdymas nesąmoningas, keliantis daug problemų, todėl atsisakiau Lietuvių regiono, Dulkių siurblį pajungiau prie Kinijos regiono ir jį valdau neišnaudodamas pilno jo funkcionalumo.

Taigi, manyčiau, kad teisingiau būtų naudoti Lietuvos regioną, siunčiantis tik Lietuvos regiono palaikančias protingo namo dalis, atkreipiant dėmesį, kad šiai dienai, Lietuvos regiono palaikomų prietaisų skaičius ženkliai prasiplėtė. Šiai dienai iš mano turimų prietaisų nepalaikomos tik protingos razetės su kinišku kištuku ir vaizdo kamera. Taigi, jei Jūs susidomėjote „Mi Home“ protingo namo sistema, tai siūlau atkreipti dėmesį į regionų palaikomus prietaisus. Man turint pakankamai daug LT regiono nepalaikomų razečių vis tik skausminga būtų atsisakyti Kinijos regiono. Lietuvoje siūlomų komplektų gatawėjai su gamykliniu lietuvišku razetės kištuku, tad siūlyčiau įsigyti jį, dasiperkant trūkstamas komplektuojančias iš Kinijos.

Konkrečiai mano protingo namo valdymo aps`as šiai dienai atrodo taip:

 

 

Turiu dar nepajungtų prietaisų.

Įterpsiu dar vieną mintį, kad visą valdymo intrefeisą galima suinstaliuoti į planšetę skirtą tik namo automatikos valdymui, kaip kad padaryta šiame video:

Įdomus skambučio funkcionalumas. Realiai skambutis man nekainavo nė 10€, nes papildomai reikėjo įsigyti tik „Mi Home“ belaidį jungtuką. Funkcionalumas jo ženkliai didesnis, nei kokiuose senukuose įsigyto standartinio varianto už ~20€. Kai kas nors paspaudžia skambučio mygtuką, aš tą pačią akimirką apie tai sužinau, kad ir kurioje pasaulio vietoje būčiau, aišku suskama ir Gatawėjus. Skambutis pakankamai garsus, net pritildytas puikiausiai girdisi visame name. Vėliau įsigijau vaizdo kamerą norėdamas ją apjungti su skambučiu, kad kam nors paskambinus iškarto gaučiau vaizdo įrašą apie tai, kas randasi prie lauko durų, bet deja, užprotestavus namiškiams, šios funkcijos pakolkas nenaudoju. Įdomu ir tai, kad skambučio jungiklis naudoja mažą plokščią batereiką, dirba nuo 2019-01-05, pradirbo visą žiemą lauke ir baterijos keisti vis dar nereikia.

Įdomus papildomas funkcionalumas. Pasiskaitęs apie tai, kaip Darau Blė panaudojo savo apšvietimą, norėdamas atkreipti savo žmonos dėmesį, kai negalėjo jai prisiskambinti ilgai „kabant ant telefono ragelio“, iškilus panašiai situacijai   „skambinu į duris“ :). Nors vėliau į skambučių sąrašą įsirašiau žinutę kažkas panašaus į šią: “Man labai reikia su tavimi pakalbėti, būk gera, atsiliepk į mano skambutį“ ir ją aktyvuoju iškilus panašiam poreikiui 🙂.

Dar apie kainą. Tai sakyčiau vienas svarbiausių niuansų, atkreipiantis dėmesį į šį variantą. Taip, šiai dienai tai labai platus įvairių daviklių, valdiklių ir prietaisų pasirinkimas, aukšta gaminių kokybė, bet kai visa tai dar už beveik nekonkurencingą kainą, tai daro šį pasirinkimą labai patraukliu. Net Gatawejų aš pirkau už mažesnę nei 22€ kainą, kas leidžia apsieiti be muitinės tarpininkų plešiančių nepagrįstai didelę pinigų sumą už savo paslaugąs, bei be PVM mokesčio. Pigesnė gal būtų  SonOff`o produkcija, bet šie prietaisai dirba WiFi ryšio pagalba, ir daviklių gama nėra tokia plati, kaip „Mi Home“ atveju, o kaip minėjau, vienu metu naudotis keliomis sistemomis iš tikrųjų yra nesąmonė. Reikia apsispręsti, ties kažkuria tai viena, arba jas apjungti pačiam prisėdus prie programavimo pasitelkiant kaip pavyzdžiui avietę.

Taigi, visi mano pirkiniai neviršijo 22€ dydžio, net kai vieną pirkinį sudarė keli prietaisai. Vat įkeliu visus savo pirkimus padarytus iki šio momento (2019-07-02):

 

 

 

Labai svarbus niuansas yra tas, kad šią sistema gali komplektuoti, kaip tik nori, pradžiai sakykim įsigyji gatawėjų ir skambučio mygtuką bendroje sumoje mažiau, nei už 30€ ir jau turi pilnavertį, pilnai funkcionuojantį variantą su daug platesnėmis funkcijomis, nei nusipirksi eilinėje parduotuvėje, o vėliau dasiperki tik tai, ko tau konkrečiai šiuo momentu reikia. Tai tikrai didelis šios sistemos privalumas.

Informacijos pildymas. Buvau nusipirkęs Xiaomi „XiaoFang“ vaizdo kamerą, kurią planavau suporuoti su skambučiu, kad kam nors paskambinus į duris būčiau ne tik informuotas apie skambutį, bet ir vizualiai galėčiau matyti skambinančiuosius. Užprotestavus namiškiams, aš jos nepajungiau, ir įjungdavau, tik ilgesniam laikui išvykdamas iš namų. Šiaip tai labai patogi kamerytė buvo, magnetinį paduką paprasta pritvirtinti prie bet kurio metalinio paviršiaus nors ir žemyn “kojom“ ar šonu, nekalbant apie paprastą pastatymą ant lygaus paviršiaus. Maitint gali nors nuo powerbanko, pigi, ir pakankamai kokybišką vaizdą fiksuojanti.

xiaofang1

Taigi, 2019m. rugsėjį įjungęs ją pamačiau, kad yra atnaujinimas, parsisiunčiau jį ir… mano kamera nedirba. Pranešimas, kad ji skirta Kinijos rinkai. Taigi, dar kartą pasikartosiu, kad teisingiausia viską pirktis, kas tinka Lietuvos rinkai, kad vėliau išvengti tokių pranešimų. Vis tik, jos užblokavimas aptikus, kad ji eksploatuojama ne Kinijoje prasidėjo 2017 metais ir aš ją įsigijęs gerokai vėliau, nei prasidėjo blokavimai kurį laiką paeksploatavau Lietuvoje iki atnaujinau Firmware.

Bandžiau ją nulaužti ir paversti normalia IP kamera. Nepatiko man jų nestandartinis valdymas ir negalėjimas pajungti prie NVR. Deja, bet pirmi bandymai buvo nesėkmingi :(.

Taigi, dar karta atkreipiu dėmesį į regionų problemą.

 

Taigi, pradžiai tiek, tikiuosi kiek vėliau šį postą papildyti.

 

Patirtis diegiant protingo namo sistemas:

 

 

 

 

Vėdinimo įvedimas Nr. 2

Negaliu pasakyti, kad pilnai užbaigiau su vėdinimu, bet pagaliau įrengta didžioji vėdinimo dalis, liko galima sakyti “plintusai“ :).

Taigi, papasakosiu šiek tiek daugiau ir apie tai, ko nepapasakojau pirmoje vėdinimo dalyje.

Vėdinimo projektą man parengė Oro centras. Reikalavimas buvo 120m³/h oro srautas ir kad prie šio oro srauto, nebūtų viršytas 25Db triukšmas ties difuzoriais. Man buvo atsakyta, kad tokio mažo oro srauto projekto man nerengs, nes jis netenkina jokių tuo metu Lietuvoje galiojusių normų, tad buvo priimtas kompromisas – man rengiamas projektas dvigubai didesniam oro srautui – 240m³/h, bet apskaičiuoti triukšmo neviršijimo reikalavimai turi būti prie mane dominančių 120m³/h oro srauto, nes vis tiek vėdinimo sistemą planavau eksploatuoti ties šiuo dydžiu.

Dabar galiu pasakyti, kad PN reikalavimus atitinkantis oro srautas yra mažas, tikrai projektus darykit, kad oro srautai padengtų bent 0,5 namo tūrio per valandą ir kad tai būtų projektinis oro srautas, o maksimalus leistų pakeisti visą namo tūrį per valandą. Daugiau irgi nereikia. Bent jau 0,5 karto/h reikalavimą tenkins ir jau bus ± gerai.

Aišku buvo išsakytas reikalavimas ir kaip galima ekonomiškesnio sprendimo, bet kas gi to neprašo :).

Man buvo parengtas toks projektas:

Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šiame projekte nėra nei vieno triukšmo slopintuvo, nors ir pilna SD ženklu pažymėtų sonodec – sonoduct ar panašaus tipo ortakių, kurie atlieka triukšmo slopinimo funkciją ir realiai slopina triukšmą, vos ne kaip triukšmo slopintuvai. Tai buvo padaryta siekiant patenkinti mano “kaip galima ekonomiškiau“ variantą, bet buvo užtikrinta, kad mano visi triukšmo reikalavimai įgyvendinti. Na ką gi. Dabar jau visa tai įrengta ir užtikrinu, prie 120m³/h ir gerokai didesnių oro srautų siekiančių net 170m³/h-180m³/h, jokio garso iš difuzorių negirdžiu, tik didinant srautą dar labiau, nakties metu, kai aplink tyliausia, pradedi iš aplinkinio fono išskirti oro šniokštimo garsą, kuris miegoti netrukdo, o vėdinant namą mano srautai apsiriboja 150m³/h-160m³/h dydžiais, tad paprastai iš vis jokio garso nesigirdi. Sprendimas tikrai vykęs.

Namą pradėjau įrenginėti nuo antro aukšto, todėl ir ortakiai pirmiausiai buvo įrengti ten. Įsirengus 2 aukšto ortakyną (šiek tiek aprašyta antrojo aukšto lubų įrengimo įraše) buvo pajungtas rekuperatorius ir paleistas 2 aukšto vėdinimas. Vėdinimas paleistas pajungus lanksčius sonodec-sonoduct tipo ortakius tiesiai nuo rekuperatoriaus prie 2 aukšto įvadų, kas puikiausiai matosi pirmoje vėdinimo dalyje.

Vėliau įsirengiau 1 aukštą, kaip buvo vedami 1 aukšto ortakiai šiek tiek matosi čia. Bet viskas baigėsi ties katiline. Realiai aš šiek tiek nukrypau nuo projekto, nusipirkau ne projekte numatytą palubinį „Komfovent Domekt Rego 250 PE EC“ rekuperatorių, bet vertikaliai montuojamą „Komfovent Domekt Rego 400 VE EC“, kurio techniniai parametrai buvo geresni. Dėl šio pakeitimo nė kiek nesigailiu, bet problema ta, kad keitėsi absoliučiai visa projekto dalis, kur buvo numatytas rekuperatoriaus pajungimas, bei ir visi atsišakojimai, taigi realiai reikėjo susiprojektuoti absoliučiai naują rekuperatoriaus pajungimo schemą.

Taigi, nors kaip ir viskas buvo įrengta, tereikėjo pajungti tik dar vieną aukštą prie rekuperatoriaus, bet kūrybinis darbas reikalauja įkvėpimo ir ilgą laiką šis darbas nebuvo baigtas.

Eksploatuodamas namą su pajungtu tik 2 aukšto vėdinimu, pastebėjau vieną dalyką. Net ir be pajungto 1 aukšto vėdinimo, šis aukštas puikiausiai prasivėdindavo, nes abu aukštus jungianti laiptinė pas mane atvira ir į antrą aukštą paduotas šviežias vėsesnis oras per laiptinę leisdavosi žemyn, o šiltesnis iš 1 aukšto kildavo aukštyn į antrą aukštą, kas neleisdavo užsistovėti 1 aukšto orui. Taigi, nors 1 aukšto vėdinimas ir nebuvo paleistas, bet ventiliacijos poreikio realiai ir nesijautė. Užsistovėjęs oras buvo juntamas tiktai uždarose patalpose, t.y. pirmo aukšto WC patalpoje bei katilinėje.

Dabar paleidus jau ir pirmojo aukšto vėdinimą, įsirengiau padavimo į pirmą aukštą uždarymo sklendę, bet net uždarius oro padavimą į pirmą aukštą, oro ištraukimas nepakinta, o turint omenyje, kad oras pirmame aukšte ištraukiamas 61,2% intensyviau  nei antrajame, tai net nepaduodant oro į pirmąjį, pirmojo aukšto ventiliacija vis tiek išlieka priverstinė (tik dabar jau iš oro padavimo zonos tampa tranzitine zona), taip pat oras ištraukiamas iš visų uždarų patalpų (WC ir katilinės), tad niekur neliko užsistovėjusio oro.

Ką gi, po kiek laiko atėjo įkvėpimas, sugalvojau, kaip man reikėtų pajungti pirmą aukštą prie rekuperatoriaus ir viską sujungiau. Nuotraukose matosi išsišakojančios ventiliacijos detalės:

 

Toliau iš dar nepadarytų darbų buvo likę ortakių subalansavimas, bei lauko ortakių apšiltinimas kaip kad ankščiau buvau suplanavęs, bent jau 10cm, nors norėčiau 30cm  apšiltinimo sluoksniu. Tai vat, apšiltinimo sluoksnis, ant lauko ortakių ir liko neįrengtieji “plintusai“, o apie srautų balansavimą ir oro srautų matavimus pakalbėsiu žemiau. Kas dėl apšiltinimo sluoksnio, tai vis neskubu su juo, nes esu nusivylęs dabar esančiais skardiniais ortakiais, kuriuos vargiai kada nors pavyks apšiltinti idealiai, kaip kad aš norėčiau. Panašu, kad čia reikia surasti absoliučiai naują sprendimą. Variantas naudoti ortakius išlietus iš putplasčio, bet tai gana brangus sprendimas, ir tuos ortakius vėliau vis tiek reikės papildomai apšiltinti, tad realiai dar neapsisprendęs.

Galimybė susibalansuoti oro srautus išpuolė netikėtai, todėl nespėjau jai tinkamai pasiruošti. Tuo metu rekuperatoriuje sumontuoti oro filtrai buvo pakeisti 2017-07-17, matavimai atlikti 2018-02-24, tad filtrai po keitimo jau buvo pratarnavę 7 mėn. ir 7 dienas, juos prieš atliekant matavimus jau reikėjo keisti, bet kaip minėjau, nespėjau tam pasiruošti ir filtrai liko nepakeisti. Rekuperatoriuje buvo sumontuoti gamintojo numatyti F7 filtrai tiek ištraukimui, tiek padavimui.

Pradžiai susiradau prie kokių variklio apsukų oro srautai labiausiai atitinka projektinį oro srautą 240m³/h. Suradęs šį galingumą, pabandžiau pakoreguoti oro srautus. Atkreipiu dėmesį į tai, kad miegamuosiuose 4 ir 6 yra neatitinkantys projektiniams dydžiai. Taip padaryta todėl, kadangi planuojama abiejuose kambariuose apnakvindinti po du žmones. Akivaizdu, kad pagal projektą miegamasis 4 buvo suprojektuotas tik vienam žmogui, bet aš eigoje nusprendžiau pakoreguoti šį dydį, iš čia ir nesutapimas su projektiniais dydžiais.

istraukimaspadavimasvarikli; efektyvumasuždarius 1a padavimą

Dar norėčiau parašyti apie tiekiamo į patalpas oro dydžius. Kai patalpoje būni trumpai, ir neuždarai kambario durų, net esant mažam oro srautui nesijaučia šviežio oro trūkumo. Vis tik, kai patalpa nedidelė, kambario durys uždarytos, namas sandarus ir tame kambaryje būnama gana ilgą laiką, oro trūkumas pradedamas jausti labai greitai. Tai ką pasakiau aktualiausia yra miegamajam. Kažkas pamenu minėjo, kad kai oro trūkumą pradeda jausti, kai vienam žmogui tenka mažiau nei 20m³/h šviežio oro. Tokį dydį patvirtinu, prie mažesnių oro srautų neišsimiegosi, nors man artimesnis dydis yra 25m³/h oro srautas vienam žmogui.

Prie ko lenkiu? Ogi prie PN vėdinimo normų. Taip, ten numatytas oro srautas vienam žmogui yra 30m³/h, tai kaip ir turėtų užtekti, bet atkreipkit dėmesį į tai, kad toks oro srautas turėtų būti tiekiamas visam namui, nepriklausomai kur tuo metu randasi žmonės. Mano namui, kuris planuotas 4 žmonėms, maksimalus oro srautas turėtų būti 120m³/h, ko aš ir prašiau projektuotojo. Kaip minėjau su projektuotoju sutarėme dėl dvigubai didesnio oro srauto, kad man nesunku būtų jį sumažinus per pus turėti PN rekomenduojamos oro dydžius. Taigi, projekte oro srautai tikrai išmėtyti pakankamai protingai, bet pabandžius juos sumažinti dvigubai, miegamajame gauname tik 35m³/h oro srautą. Dviems žmonėms prie uždarytų durų gerai išsimiegoti prie jo nepavyktų. Man kai trūksta šviežio oro prabundu vidurį nakties. Kur galima sumažinti oro srautus? Realiai tai vienintelė svetainė turėtų 50m³/h, kurių naktį ten kaip ir nereikėtų, tad jei uždarinėti paduodamo oro į sklendę į svetainę, realiai galima būtų išsiversti ir su 120m³/h oro srautu, mano namui, bet be jokios motorizuotos sklendės, kuri oro srautus paskirstytų automatiškai, mano supratimu, PN rekomenduojami oro srautai yra toli gražu nekomfortiški.

Taigi, kokie galimi šios problemos sprendimai? Aš žinau du. Arba statyti labai aukšto NVK rekuperatorių (ar prastesnio NVK, bet su ŽŠ) ir vaikyti gerokai aukštesnius oro srautus, nei rekomenduojami, arba, turint prastesnio NVK rekuperatorių kaip pav. aš (nors manojo NVK ir atitinka pasyviam namui keliamus reikalavimus), darytis motorizuotas oro sklendes ir uždarinėti oro srautus į patalpas, kuriose tuo metu nėra žmonių. Aš pasirinkau antrąjį variantą.

Galimas ir trečias variantas, nusipirkus prastesnio NVK rekuperatorių, jį vaikyti ant gerokai didesnių dydžių, nei rekomenduoja PHI, bet tuomet šildymo sąnaudos gerokai išaugs. Abejoju, kad tokiu atveju būtų galima kalbėti apie EE namą.

Disbalanso matavimai

Kaip jau tapo madinga, Egyras pagelbėjo išmatuoti slėgių skirtumus ir man. Matavimams atlikti Egyras atsivežė surinktą mobilų daviklį su valdikliu ir LCD ekranu bei pajungtu akumuliatoriumi. Man kaip ir kitų matavimų atveju, išėmė durų spynos šerdį, bei per atsivėrusią skylę išmetė vamzdelį matuojantį lauko oro slėgį, bei tarpus apklijavo lipnia juosta.

 

Durų rankenos ir spynelės apvadas buvo nuimtas išiminėjant spynos šerdį, tad taip durų spyna pas mane atrodė tik matavimų metu :).

Nelabai gerai, kad matavimo metu oras lauke buvo vėjuotas, prietaisas iš tikrųjų buvo labai tikslus, reagavo į mažiausius krustelėjimus netoli jo, tad tikslumo matavimams vėjas tikrai nepridavė, bet tikėkimės, kad matavimai gavosi pakankamai tikslūs.

Prieš matuojant, kadangi filtrai pas mane buvo stipriai ir nevienodai užsiteršę, nusprendėm juos išimti. Sudėjus naujus, vienodo pasipriešinimo filtrus, rezultatas turėtų išlikti panašus, o jei naujų filtrų pasipriešinimas išpultų skirtingas, tai laimės dalykas, į kurią pusę jie bus įstatyti, taigi, bet kokiu atveju, be filtrų matavimai turėtų būti tikslesni.

Egyras atkreipė dėmesį, kad daviklio rodmenys mano atveju šokinėjo labiau nei pas Mindaugą, kurio rekuperatoriuje yra sumontuotas panašus daviklis ir bando koreguoti slėgių skirtumą.

Gauti matavimų rezultatai:

Iškart noriu atkreipti dėmesį į tai, kad disbalansą įtakoja ne tik rekuperatorius, bet visa vėdinimo sistema, kurią sudaro ortakynas, su skirtingais pasipriešinimais, difuzoriai, oro filtrai ir pan. Vis tik rekuperatoriaus įtaka taipogi jaučiasi. Mane nustebino, kad prie mažesnių oro srautų, namuose yra sukeliamas slėgis. To nesitikėjau, nes išmetimo ortakyno pasipriešinimas yra mažesnis. Darytina išvada, kad ventiliatoriai tiekia ne vienodą oro srautą ir kol prie mažų srautų, ortakyno pasipriešinimo įtaka beveik nejuntama, tai ir matosi iš slėgių skirtumo matavimo, o didėjant srautams, ortakyno pasipriešinimo įtaka didėja ir atitinkamai matome rezultatus. Jei padavimo ir išmetimo ortakyno pasipriešinimas būtų vienodas, įtariu prie visų oro srautų būtų palaikomas pliusinis balansas.

Žiūrint į slėgių skirtumą vėl buvo patvirtinti niuansai, kurie buvo pastebėti matuojant oro srautus. Mano ortakynas pakankamai gerai veikia iki projektinių oro srautų 240m³/h (prie ~80%). Tai akivaizdžiai parodo ir minimalus slėgių skirtumas prie oro srautų iki šio dydžio. Realiai rezervo šiek tiek yra, net prie 90% oro srauto (297,1m³/h – 277,5 m³/h) slėgių skirtumas pakankamai nedidelis, o didinant srautą toliau, slėgių skirtumas padidėja daugiau nei dvigubai. Akivaizdu, kad mano ortakynas jau prie 90% rekuperatoriaus greičio pasiekia savo pralaidumo ribas.

Dar atkreiptinas dėmesys į oro slėgių skirtumo dydžius. Šiai dienai jų negalima laikyti labai tiksliais, nes Egyras perspėjo, kad turi įtarimą, kad gali būti įsivėlusi klaidelė  pajunginėjant daviklį prie valdiklio. Ta prasme balanso ir disbalanso buvimą į vieną ar kitą pusę jis parodo gerai. Netikslumų gali būti tik su slėgio dydžiais, kurie jei įtarimai pasitvirtintų galėtų padidėti iki dviejų kartų, taigi ir sandarumo testą savo rekuperatoriaus pagalba beveik galėčiau atlikti :). Testuojant maksimalų galimą disbalansą, duris atidaryti tikrai buvo problematiška.

Termovizija

Seniai norėjau į savo namą žvilgtelėti su termovizoriumi, tad labai apsidžiaugiau kai 2017-01-06 iš vieno medžiotojo pavyko pasiskolinti šį prietaisą. Vis tik, tai medžioklinis įrankis, tad nuotraukos ne spalvotos, kaip įprasta stebėti statybose, jo paskirtis pastebėti gyvūnus miškuose, ir spalvų gausybė tik trukdytų, tad nuotraukos juodai baltos, su galimybe, iš aprėpties lauke matomus šiltesnius objektus išskirti nudažant juos raudonai. Tad kai pradėjau daryti nuotraukas bandžiau naudotis ta funkcija, bet vėliau nusprendžiau, kad ir taip puikiai matosi, o raudonas plėmas uždengia detales, tad tą funkciją išjungiau. Tuo metu lauke laikėsi apie -16C laipsnių. Sekančią dieną buvo žemiau -20C bet vaizdas nebuvo pasikeitęs, tad nieko naujo nepastebėjau.

Taigi, pereikim prie nuotraukų:

Pradėjau nuo lauko durų. Nuotraukos darytos, kai buvo įjungtas šilčiausių zonų paryškinimas nudažant zonas raudonai. Tamsesnės zonos yra šaltesnės, baltesnės zonos yra šiltesnės ir pačios balčiausios matomame lauke prietaiso nudažytos raudonai. Akivaizdžiai matosi durų rankena su visu spynos mechanizmu. Tai konkretus šilumos tiltelis, apie kurį žinojau jau seniai. Užkliuvo vyriai. Na jie turi būti tvirti, pagaminti iš metalo, tad kaip ir nieko keisto. Durų rėmas akivaizdžiai šviesesnės už sienas, bet šviesiausios zonos yra stiklo paketo kraštai kur stiklo paketas sujungtas naudojant termorėmelius. Mano stiklo pakete naudotas pirmos kartos šiltas “Swispacer“ termo rėmelis, bet akivaizdu, kad jis neužtikrina kokybiško šilumos tiltelio nutraukimo. Naujesni “Swispacer V“ ar dar geriau “Swispacer Ultra“ termo rėmeliai vaizdą turėtų  pagerinti.

Sienų apšiltinimo sluoksnio paviršius tolygiai šaltas. Vaizdas gražus. Apatinėje dalyje matosi baltesnė juosta, ten pamatų rostverkas apšiltintas tiktai 20cm storio EPS100 sluoksniu. Akivaizdžiai matosi, kad 20cm storio apšiltinimo sluoksnis prasčiau sulaiko šilumą, nei aukščiau esantis 30cm storio apšiltinimo sluoksnis.

Čia dar matosi sienos su pamatais. Kairėje pusėje esančioje nuotraukoje, kadangi pamatų apšiltinimo paviršius termovizoriaus aprėpties zonoje yra šilčiausias, tai matosi keliose vietose ir termovizoriaus uždėto raudono dažo, bet bendrai paėmus, tai ir pamatų vaizdas gana tolygus, kaip ir aukščiau esančių sienų. Iš kitos pusės, kiek žiūrėjau, tai visos namo sienos tikrai tolygios spalvos, nebuvo absoliučiai jokių kliurkų, tad realiai galima konstatuoti faktą, kad sienų apšiltinimo kokybė yra aukšto lygio. Dar norėčiau stabtelėti prie dešiniau įdėtos nuotraukos. Ten termovizoriaus raudonai nudažyti, tai šalia namo augantys medžiai. Niekad nebūčiau pagalvojęs, kad medžių paviršiaus temperatūra yra juntamai aukštesnė net už “tik“ 20 cm apšiltintų pamatų. Atkreipkit dėmesį, kai termovizorius pagavo šiltesnį medžių paviršių, pamatų jau nedažė raudonai.

Sekantis vaizdas, tai kairiau esantis mano ventiliacinės sistemos oro paėmimas ir dešiniau – oro išmetimas. Oro paėmimo difuzorius vos vos išsiskiria iš gana gerai apšiltinto apšiltinimo sluoksnio, o oro išmetimo difuzorius švietė konkrečiai, tad termovizorius net nudažė raudonai.

Toliau langai:

Čia šiaurinės pusės langai esantys virš lauko durų. Nuotraukos darytos su raudonos spalvos uždėjimu, tad pereikim prie kitų langų, kur jau nuėmiau raudonos spalvos uždėjimą ir detalės matosi ryškiau.

Bei kelios langų nuotraukos iš vidaus:

Užkliuvo, kad iš lauko žiūrint atrodo, kad langų viršutinė dalis laidi šilumai labiau, nei apatinė, o iš vidinės pusės žiūrint atvirkščiai, kad apatinė dalis labiau laidi šilumai nei viršutinė. Iš esmės tai rėmas laidus šilumai vienodai, skiriasi tik rėmo paviršiaus temperatūra skirtingose vietose tiek iš išorės, tiek iš vidaus, o termovizorius fiksuoja ne šilumos tiltelius, bet paviršių temperatūras, tad šilumos tiltelis fiksuojamas tik stebint objektą iš šiltosios ir šaltosios pusių.

Viršutinėje dalyje rėmas šiltesnis, nes iš vidinės pusės jis neapšiltintas, tad gauna daug šilumos iš vidaus, o iš išorės stipriai apšiltintas, tad šilumos praranda mažai tad jis šiltas, ir ta dalis, kuri matosi iš lauko spinduliuoja IR spindulius intensyviau.

Apatinė dalis iš vidaus apšiltinta labiau, todėl gauna mažiau šilumos, o iš lauko pusės iš vis neapšiltinta, tad labai greitai tą mažą šilumos kiekį, kurį gauna iš vidaus, atiduoda laukui ir rėmo temperatūra stipriai krenta. Mažesnė apatinės rėmo dalies temperatūra – mažiau išsiskiria iš aplinkui esančių geriau apšiltintų paviršių temperatūrų ir atitinkamai mažiau krenta termovizoriaus nuotraukose į akis.

Iš vidinės pusės, kai žiūri, vaizdas atitinkamai skiriasi.

Viršuje, kur rėmas šiltesnis, jis mažiau išsiskiria iš šiltų vidinių paviršių, o apačioje, kur rėmas šaltesnis, jis labai kontrastuoja su kitais šiltais vidiniais paviršiais.

Pasikartosiu, labai svarbu suprasti, kad termovizorius fiksuoja ne šilumos nuostolių vietas, o matomų paviršių temperatūras. Tad, nors iš vienos pusės žiūrint temperatūrų skirtumo nesimato, nereiškia, kad šilumos tiltelio nėra. Šilumos tiltelio buvimą, su termovizoriumi galima užfiksuoti tik tą patį objektą stebint iš vidinės (šiltosios) ir išorinės (šaltosios) pusių. Rėmas yra vienos ir tos pačios šiluminės varžos ilginis šilumos tiltelis, tad ir šilumos nuostoliai per jį tolygūs visu jo plotu, tik dėl skirtingų rėmo temperatūrų viršuje ir apačioje, termovizinėje foto viršutinės dalies tiltelis matosi tik iš lauko, o apatinės dalies, tik iš vidaus.

Kai nuėjau su termovizoriumi į patalpų vidų, užkliuvo, kad name absoliučiai viskas vienodai pilka, matosi tik žmonės ir langai, jokių kitokių detalių, vien pilkuma, bet po kurio laiko įsijungė šilumos sirblys, pradėjo šildyti ir pradėjo ryškėti detalės. Iš šito užfiksuoto vaizdo, galima daryti išvadą, kad nevykstant šildymui, visame name nusistovi vienoda temperatūra, todėl termovizorius aklas, visur kur bežiūri jis mato vienos ir tos pačios temperatūros vaizdą.

Realiai daugiau name, kaip ir nieko įdomaus daugiau nesimatė. Kampai, kol neprasidėjo šildymas buvo tolygios spalvos, tad su kampais viskas tvarkoje. įdomesnių nuotraukų padariau tik katilinėje. Būtent ten, kur buvo detalių su didžiausiais temperatūrų skirtumais užfiksuotos ryškiausios nuotraukos.

Geoterminis šildymas paleistas

Šiandien nenorėdamas pasimiršęs praleisti datos, darau pirmą įrašą apie paleistą geoterminį šildymą. Va jau virš valandos dirba Hisseris be sustojimo. Bandžiau pakurti vakar, bet kai pradėjau maigyti valdiklio nustatymus, sužinojau, jog vartotojui neleidžiama atlikti jokių rimtesnių nustatymų, tokių kaip šildymo kreivės įjungimas, paduodamo į lauko kolektorių temperatūros keitimas ir pan. Tad vakarykščiai mėginimai įjungti buvo nesėkmingi. Siurblys tik įsijungęs sustodavo nepradirbęs nė minutės išmesdamas AL04 klaidą, kas reiškia, kad pasiekta gamykloje nustatyta paduodamo į lauko kolektorių srauto temperatūra +5C laipsniai. Taigi, šiandien jau žinodamas ko reikia, pasiskambinau Vilprai iš kurios ŠS buvo įsigytas ir sužinojęs serviso slaptažodį, pakeičiau nustatymus ir siurblį paleidau. Kvaila būtų kviestis servisą mokant nemažus pinigus už paleidimą, kai garantija ŠS jau seniai pasibaigus, ŠS įsigytas 2013m spalį.

Toliau nuosekliai papasakosiu nuo ko gi viskas prasidėjo.

Nors prieš namo statybas ir atlikau begalę skaičiavimų, buvau įsitikinęs, jog namo šildymo sąnaudos bus nedidelės, tad puikiausiai galėčiau neinvestuoti į brangią šildymo sistemą ir namą šildyti tik elektra, vis tik, tokių namų Lietuvoje dar nebuvo, ar jei ir buvo, niekas apie juos nerašė, tad bijodamas, kad gal skaičiuodamas padariau klaidų, nusprendžiau apsidrausti ir įsirengti geoterminį šilumos siurblį. Taipogi maniau, kad greičiausiai šildymui pajungsiu ir saulės kolektorius, todėl namuose reikės įsirengti didelio našumo šildomas grindis, kas leis efektyviausiai išnaudoti žematemperatūrias šildymo sistemas.

Taigi, dar namo statybos pradžioje, prieš betonuojant grindis, nusprendžiau apsidraudimui prasivesti geoterminio pajungimui būtiną žemės kolektorių. Tam nusipirkau 300m ilgio, specialiai geoterminiam pritaikyto 40mm vandentiekio vamzdžio (atrodo PipeLife) ir  2012-07-21/22 d. pasisamdžiau ekskavatorių, bei jį paklojau žemėje. Pradžiai klojau 2m gylyje, bet vietomis (arčiau namo) klojau ir šiek tiek aukščiau, pakildamas iki 1.5m gylio, bet pagrinde galima sakyti, kad paklota 1.8 metro gylyje ir giliau. Liko nepaklota apie 20m plius 10m po namu įvadui, tad galima sakyti, kad darbingų buvau pasiklojęs 270m, bent jau tam kartui taip maniau.

Kaina viršijo pažįstamo minėtą 2000 Lt sumą. Pasamdytas “račiokas” išdirbo 20.5 val.x85 Lt ~1700,00 Lt, vamzdžio kaina apie 896,97 Lt, smėlis -320,00 Lt, dar dvejose vietose vamzdis dėl pastovių žemių griūčių buvo užlenktas, tad teko atkasinėti, pjauti ir daryti sujungimus naudojant bronzines movas po ~136,00 Lt. Taigi mano geoterminio kaina gavos didesnė, apie 3053,00 Lt.

Tikrai dabar suprantu, kodėl geotermininkai nekloja vamzdžių giliai. Giliau klojant gaunasi, kad po žemių griūčių daugiau dirbi kastuvu nei eskavatorius. Darbas ženkliai pailgėja.

Nors ankščiau buvau planavęs pasikloti vamzdžio ir  glikoliniam ŽŠ, bet primetęs, kad pagal mano namo šilumos poreikį, pakloto geoterminio vamzdžio turės užtekti tiek geoterminiam šildymui, tiek ŽŠ, nusprendžiau papildomai dar vieno vamzdžio nekloti, nors dar nebuvau apsisprendęs, kaip reikėtų apjungti abu įrenginius prie vieno vamzdžio. Nors buvau primetęs kelias schemas, vieną su dviem cirkuliaciniais siurbliais ir kitą su vienu cirkuliaciniu siurbliu ir dviem elektriniais vožtuvais.

Apie gerai žinomų firmų įrenginius net negalvojau. Juk žinojau, kad man net ir pigiausias šilumos siurblys vargiai kada beatsipirks, ką jau kalbėti apie brendinius. Bandžiau susisiekti su Lietuvoje šilumos siurblius gaminančia įmone “Sweo“, bet jų pasiūlymas pasirodė per brangus, tad paieškas tęsiau toliau. Kaip tik tuo momentu kiniško šilumos siurblio oras-vanduo Alibaba.com ieškojo ir Vilius, vvnamas blogo autorius. Sutarėm, kad kartu pažiūrės ir geoterminio ŠS varianto, nes kelis įrenginius užsisakant galima tikėtis didesnių nuolaidų, bei šiek tiek sutaupyti ant transportavimo jūrų keliais. Deja, bet tinkamo varianto nerado gana ilgai, bei pasakė, kad kuriam laikui sustabdys paieškas, tad tęsiau paieškas Lietuvoje. Vienas iš Kinijos siųstis brangų įrenginį pabijojau.

Kadangi patiko 2013 m. “Resto“ parodoje matyta, Lietuvoje ir privatiems asmenims šilumos siurblius pradėjusi gaminti įmonė “Freor“, nusprendžiau susisiekti ir su jais, pamenu, parodoje jų skelbtos kainos buvo visai patrauklios, bei patiko tai, kad siūlomi ir inverteriniai šilumos siurbliai. Susisiekus su jais, sužinojau, kad “Freor“ tiktai gamina įvairią šaldymo-šildymo techniką, o prekybą vykdo per UAB „Energera“. Susisiekiau su jais, gavau pasiūlymą, bet pasiūlyta įrengimo kaina man vis tik pasirodė per didelė. Už freor 7,3 kW  įrenginį, su nuolaida, buvo prašoma 10059,30Lt. Bendra pasiūlymo kaina, nepajungiant karšto vandens gamybos (mano pasiūlytas variantas, kaip galima labiau atpiginant įrengimo kainą) buvo 16866,55Lt. Su mano jau pravestu lauko kolektoriumi, bendra kaina būtų apie 20`000,00 Lt. Pasvarstęs, bei aptikęs Vilpros pasiūlymą, atsisakiau ir šio varianto.

2013 m spalį Vilproje užtikau Hisser 10kW šilumos siurblį, kuriam kaip tik buvo taikoma akcija ir jis tuo metu buvo pardavinėjamas už 6302,94Lt. Standartinė jų kaina buvo virš 10000Lt, tad ankščiau į juos net nežiūrėjau. Nors ir mieliau būčiau įsigijęs mažesnės galios šilumos siurblį, bet 8kW šilumos siurbliai jau buvo išpirkti, ir 10kW galingumo, buvo pats silpniausias, tad po neilgo svarstymo nusipirkau šį įrenginį.

Tai kad šilumos siurblys yra gerokai (apie 5 kartus) didesnės galios nei man reikia, buvo abejonių, jog nesuvaldysiu šildymo galingumo, ir temperatūra mano name šokinės kaip ir sename neapšiltintame name šildant malkomis. Vis tik mano dvejonės buvo be pagrindo. Pirmiausiai, mano namas turi daug termomasės, tad didžiąją dalį galimų temperatūros svyravimų “nugesina“ jinai, antras dalykas, geoterminis nors ir didelio galingumo, bet gali dirbti labai tiksliais intervalais, ir šildant šildomų grindų pagalba, galima sakyti, kad visus šildymo galingumo netolygumus “išlygina“ grindų betonas. Taigi, namą šildant net su 5x didesnio galingumo šildymo prietaisu, jei jis šilumos intensyvumą gali reguliuoti labai tiksliai, leis palaikyti temperatūrą labai tiksliai. Aišku, tai negaliotų karkasiniame, mažai termomasės turinčiame name, jei šildoma būtų radiatorių, arba šildomų grindų, tiesiamų be betono, o tik su metalinių, šilumą išsklaidančių plokštelių atveju. Tokiame name reikėtų tik inverterinio šilumos siurblio, arba bent jau buferinės talpos, kuri išlygintų energijos pliūpsnius.

Vis tik šis kinietis buvo sukomplektuotas ne pilnai, tad jam papildomai reikėjo įsigyti lauko 1640,00Lt ir vidaus 464,00Lt cirkuliacinius siurblius, tad realiai Hisser šilumos siurblys pabrango 2104,00Lt ir lyginant su konkurentų įrangą jo kainą reikėtų imti ne 6302,94Lt, bet 8406,94Lt. Net su akcija ji jau nesižiūri labai patraukliai, neįsivaizduoju, kas gali pirkti šiuos siurblius be akcijų.

Nusipirkus šilumos siurblį, pradėjau rūpintis jo aprišimu. Nors Artūras ir siūlė tą darbą atlikti pačiam, vis tik pasiprašiau ir draugo, santechniko pagalbos. Kadangi pasiskaičiavau, kad net už tokią mažą kainą įsigijus šilumos siurblį tik šildymui, man jis niekada neatsipirks, tad šį kartą jau komplektavau ir su karšto vandens gamybai skirta įranga. Papildomai šiam tikslui įsigijau 300l boilerį “TWL 300“ su 3,2m2 ploto šilumokaičiu ir trieigį perjungimo vožtuvą “Danfos“, kas man kainavo 3009,27Lt.

Dar reikėjo įsigyti etilenglikolio koncentratą (100l, 760,00Lt) kuriuo reikėjo užpildyti lauko kontūrą, bei vamzdelių, išsiplėtimo indų ir kitų aprišimui reikalingų medžiagų. Taip pat, parduotuvėje, automobilių skyriuje, nusipirkau distiliuoto vandens, kuriuo užpildžiau vidaus šildymo vamzdelius, bei kurį planavau naudoti skiedžiant glikolį lauko kontūrui viso apie 2330,00Lt, bei draugui santechnikui, už aprišimo darbus sumokėjau 200,00Lt.

Primetam kiek visa tai gavosi, taigi su vandens pašildymu turim – 17760,00Lt (5144,00€), geriau nei firmos pasiūlymas, be karšto vandens ruošimo, bet iš kitos pusės, ant darbų labai susitaupė, be to ir šilumos siurblys net ir su papildomai įsigytais cirkuliaciniais siurbliais buvo pakankamai pigus, nors ir brangesnis, nei tikėjausi.

Turint omenyje, kad tai kartu su karšto vandens ruošimo įranga, kaina pakankamai nedidelė, kaip už šilumos siurblį.

Vis tik prie šildymo sistemos aš norėčiau pridėti ir šildomų grindų be valdymo automatikos medžiagų (viskas “Uponor“) kainą – 5250,00Lt. Kadangi įrenginėjau pats, darbų kaina neįtraukta. Automatikos poreikio, nemačiau, o ir eksploatuojant šilumos siurblį, pasitvirtino mano spėjimas, kad automatikos poreikio EE namui  nėra.

Taigi, viską pajungus, glikolio iškarto į lauko kolektorių nepyliau, norėjau įsitikinti, kad lauko kolektorius yra sandarus, vis tik dvejose vietose užlaužus vamzdį buvo daryti sujungimai naudojant bronzines movas. Nesitikėjau, kad klojant vamzdį aš jį užlaušiu, tad nepasirūpinau suvirinamomis (nors ir nelabai žinojau kur jų gauti, bei nebūčiau mokėjęs jų užvirinti), ir žalvarines paėmiau tik apsidraudimui, maža kas. Taigi, užpučiam oro iki 2 atm. Jau po dienos, slėgis juntamai nukrito. Primetam, kad suspaudžiant įšilęs oras žemėje atvėso ir susitraukė, tad nekreipiam dėmesio ir laukiam toliau. Po savaitės manometras rodo 0 atmosferų slėgį. Su santechniku nusprendžiam pabandyti užpilti paprasto vandens. Maža kas, gal laikys, vanduo vis tik mažiau skvarbus nei oras. Slėgis laikosi ilgiau, bet irgi akivaizdžiai krenta. Akivaizdu, kad reikia atkasti lauko kolektorių ir pakeisti movas suvirinamomis. Kadangi buvo žiema, teko šilumos siurblio paleidimą nukelti kitiems metams. Taigi, tą žiemą namo šildymas buvo patikėtas elektriniam vėjeliui, kaloriferiui nusipirktam senukuose per akcijas už maždaug 50Lt. Šildant namą elektra, pasitvirtino nedidelės namo šildymo sąnaudos, tad sekančią vasarą neskyriau ypatingo dėmesio lauko kolektoriaus atkasimo darbams, vis atsirasdavo svarbesnių darbų namo statybose ir jo įrengime. Dėl movų atkasimo, kadangi neprisiminiau tiksliai jų užkasimo vietos, bandžiau ieškoti būdų, kaip būtų galima jas tiksliai surasti, kad movas galima būtų atsikasti rankomis ir pasikeisti, nesamdant ekskavatoriaus.

Pirma mintis buvo pasinaudoti metalo ieškikliais, vis tik movos bronzinės, bet kai pradėjau domėtis, sužinojau, kad su metalo ieškikliais aš jas surasčiau nebent iki ~50cm gylio. Deklaruojamas metalo aptikimas apie 2m gylyje būna, kai metalas yra tanko ar kombaino dydžio, tad metalo ieškikliai atkrito. Šioje vietoje dar noriu parašyti, kad visi specialistai vėliau sakė, kad neteisingai padariau, po žeme užkasdamas bronzines movas, nes po žemėmis paprastai sujungimai daromi su plastikinių movų pagalba. Panašu, kad plastikinės, labiau atsparios aplinkos poveikiui, ilgaamžiškesnės, nors aš dabar iš vis siūlyčiau, po žemėmis nežaisti su užsukamomis, naudokite tik suvirinamas, bus mažiau problemų ateityje. Ir čia tinka ne tik geoterminiam, o visiems vandentiekio vamzdžiams užkasamiems po žemėmis.

Antras variantas buvo surasti nuotėkio vietas pasinaudojant profesionalų pagalba. Pasirodo yra įranga skirta vandens nuotėkio vietų suradimui. Ji veikia akustiniu būdu, sklype subadant mikrofonus ir “klausantis“ nustatoma tiksli nuotėkio vieta, bet ir šis būdas man netinkamas, nes kad būtų surasta nuotėkio vieta, nuotėkis turi būti rimtas, kad būtų girdimas. Mano atveju, kai slėgis net per parą nenukrenta 1 atmosfera, nuotėkio vieta nebus triukšminga.

Dar vieną būdą pasiūlė draugas elektrotechnikos mėgėjas. Jo siūlomas variantas buvo į vamzdį per vandenį paduoti kokį nors elektroninio generatoriaus sugeneruotą triukšmą, kuris per metalines movas turėtų prasiskverbti į žemę, ir vaikštant su elektrinį triukšmą gaudančiu prietaisu surasti stipriausiai triukšmą skleidžiančias vietas žemės paviršiuje. Taigi, sukonstravo , su tuo prietaisu išvaikščiojom visą sklypą ir nieko neradom. Vis tik 2m žemės sluoksnisprietaisą pakankamai gerai nuslopina-išsklaido signalą. Bandėm patobulint prietaisą, bet ir tai jokios naudos neatnešė.

Taigi, po 3 metų nusprendžiau neieškoti kitų alternatyvių būdų, ir pasisamdžiau račioką. Movų buvimo vietų tikslumo pakako ir iš atminties. Atkasimas, vamzdžių suvirinimas ir užkasimas užtruko 8 val. Ekskavatoriaus darbas kainavo 240,00 €.

Šį kartą jau buvo paimtos suvirinamos movos, suvirinimo prietaisas buvo išsinuomotas iš “Goto“, darbus patikėjau santechnikui. Naujos movos, įrenginio nuoma man kainavo 63,85€. Tad galutinė šilumos siurblio pajungimo kaina gavosi 17760,00Lt (5144,00€) + 240€+ 64€ = 5448,00€ (18811,00Lt), o jei dar ir šildomų grindų įrengimą pridėti, tai gaunasi 6969,00€ (24061,00Lt)

Atkasant vamzdį, su ekskavatoriumi vienoje vietoje buvo užkabintas vamzdis, tad teko jį patrumpinti maždaug 10m ir bendras kolektoriaus ilgis sutrumpėjo nuo ~270m iki ~260m ir šiuo momentu žemėje vietoje dviejų movų jau pakastos trys movos, bet jau dabar visos suvirinamos.

Po lauko kolektoriaus broko šalinimo darbų lauko kolektorius pratestuotas, užpildytas glikoliu ir paleistas šilumos siurblys.

Paleidęs siurblį, pradėjau nerimauti dėl manometro parodymų. Ant mano šilumos siurblio korpuso, pastatytas monometras, kurio rodyklė, nuo įsigijimo momento stovėjo raudonoje zonoje. Pirmoje nuotraukoje matosi vaizdas, kuris buvo tik nusipirkus, antroje nuotraukoje vaizdas, kai dirba ŠS, ta prasme matuojamas slėgis krenta. Iš kitos pusės, per tris metus slėgis nukrito per dvi išorinės skalės padalas iki vidinėje pusėje esančio užrašo “10“.

Kadangi rodyklė buvo raudonoje zonoje, ilgai nedelsiau ir išsikviečiau meistrą dirbanti su šaldymo įrangą, sakydamas, kad reikia papildyti freono. Užkliuvo, kad meistras prieš atvažiuodamas klausė, prie kokio slėgio rato pajungtas manometras, atsakiau, kad nežinau, atvažiuos ir pasižiūrės, svarbu kad raudonoje zonoje, tad slėgis akivaizdu jog per mažas.

Nors 2016-12-19 atvažiavęs specialistas ir papildė sistemą, bet tikrai ne daug, tikrai ne tiek, kiek buvo galima tikėtis iš to daviklio. Tarp kitko slėgis ir po papildymo pagal tą daviklį beveik nepakito. Aukšto slėgio kontūre slėgis siekia 40 barų, o žemo slėgio grubiai iki 8-9 barų, vasarą gali siekti ir 10 barų. Bloga situacija, kai slėgis nukrenta iki 5 barų.

Esmė tame, kad manometre sužymėtos zonos atitinka aukšto slėgio kontūro reikšmes, o daviklis sumontuotas prie žemo slėgio kontūro. Štai ką reiškia kinietis.

Paminėjo, kad grubiai visiems šilumos siurbliams rekomenduotų papildyti freono lygį kas 5 metai, jei technika stovi patalpose, o jei lauke, tai ir kas metus.

Jei aplink vamzdelius pasimatys tarsi aptaškyta tepalu tai vadinasi išsisandarino sistema ir praleidžia freoną, nes tepalo yra įmaišyta pačiam freone, kad suteptų kompresorių, taigi tokiu atveju jau būtina kviesti meistrą.

Prigąsdino kas nutinka prakiurus aukšto slėgio šilumokaičiui, kad būna ir šildymo sistemos apsauginis vožtuvas neapsaugo. Plius problema, kai pro prakiurusį šilumokaitį prie freono patenka glikolio, nes jei patenka vanduo, tai užtenka pakeisti tik kompresorių, o jei gliukolis, tai reikia visą sistemą keisti, nes glikolį labai sunku išplauti.

Šilumokaitis gali trūkti dėl įvairių priežasčių. Labiausiai užkliuvo ta, kad būna, jog taupymo sumetimais statomi šilumokaičiai nuo žemesnių darbinių slėgių freono, o R410A freonas yra aukštesnių slėgių, tad kito freono šilumokaičiai būna neatlaiko aukštesnių slėgių ir išsisandarina.

Vienu žodžiu, daug įdomaus išgirdau.

Gipskartonio lubos 1 aukšte

Nors ankščiau ir buvau nusiteikęs viską pasidaryti savom rankom, bet kai pribrendo laikas  1 aukšto lubom, noro tam jau visai neturėjau, tad pradėjau ieškoti galinčių tai padaryti. Pirmiausiai užkliuvo tai, kad ankščiau gipso sukimo kvadratinis metras, kiek pamenu, kainavo 20Lt, o po euro įvedimo ~10Eur, vos ne dvigubai brangiau. Ši žinia aišku nenudžiugino, bet tęsiau paieškas toliau. Kadangi turėjau karčios patirties permokėdamas tarpininkui ieškodamas fasado tinkuotojų per skelbimus internete, gipso sukėjų ieškojau tik per pažįstamus su rekomendacijomis.

Vienas surastas gipso sukėjas dirbo vienas, pažadėjo darbus atlikti maždaug per mėnesį, paklaustas apie galimybę per jį įsigyti medžiagas su nuolaidomis atsakė, kad jis medžiagomis nesirūpina, tai užsakovo reikalas. Primečiau, kad per mėnesį realu susisukti gipsą ir man pačiam, tad ieškojau toliau. Kiti rekomenduoti vaikinukai dirbo dviese, pažadėjo viską padaryti per 3-4 dienas, paklausus ar per juos perkant medžiagas, galima tikėtis nuolaidų atsakė, kad vienoje parduotuvėje turi nuolaidų, tad tokia galimybė yra. Paderinus kainą, pavyko suderėti nuolaidėlę lyginant su pirmuoju gipsininku, tad ilgai nelaukęs susitariau dėl darbų pradžios.

Kadangi sau jau buvau sukęs gipsą, maniau kad mano patirties užteks prakontroliuoti vykdomą darbų kokybę, tad pasiėmiau atostogas, per gipsininkus įsigijau medžiagas ir sutartu laiku pradėjo darbus.

Nors ir buvau sukęs gipsą savo name pats, bet dirbau tik su pertvariniais profiliais, tad sužinojau nemažai naujo apie lubinių profilių montavimą. Pirmiausiai sužinojau tai, kad lubinių profilių prie perdangos tvirtinimui dėl priešgaisrinių reikalavimų būtina naudoti vinis-ankerius (6×40 mm) su metaliniu kaiščiu. Metalinis reikalingas todėl, kad plastmasiniai esant karščiui išsilydo ir tuomet lubos nieko nelaikomos krenta žemyn.

Dar vienas dalykas, kas man visuomet kliūdavo stebint kitų statybų blogus, tai tvirtinimo elementas ant strypelio reguliuojantis pakabinamų lubų aukštį nuspaudus liežuvėlius. Man jie atrodė labai nepatikimai, tad išreiškiau savo nepasitikėjimą jais pageidaudamas, kad mano lubos būtų montuojamos su man atrodžiusiomis patikimesnėmis tvirtinimo priemonėmis fiksuojamomis standartiniais varžteliais. Bet toks mano nepasitikėjimas buvo nuramintas paaiškinimu, kad vienas tas slankiojantis laikiklis puikiausiai atlaikys visą mano svorį (~80kg), bei pąžadu, kad galėsiu asmeniškai tai išbandyti. Po demonstracijos, esu ramus, lubos laikomos tokių slankiojančių laikiklių yra tikrai labai tvirtos :). Prie tokio tvirtumo žinoma prisidėjo ir ankeris su metaliniu kaiščiu.

Na o dabar truputis vaizdų iš darbų eigos:

Darbai prasidėjo nuo aukštesnio lygio lubų aikštelės, bei užuolaidoms skirtų ertmių formavimo. Vėliau suformuotas karkasas.

ir pradėtas sukti gipsas.

Nors gipso sukėjai garantavo, kad gipso lubas susuks idealiai lygiai, bandžiau tuo įsitikinti žiūrėdamas palei kraštą. Kągi, galiu patvirtinti, kiek akis leidžia pastebėti, lubos tikrai žiūrisi lygiai. Aišku galutinai lygumu įsitikinsiu tik po jų glaistymo, bei ledinio apšvietimo pajungimo.

Prisipažinsiu, net neįsivaizdavau, kaip reikės “apsiūti“ gipsu po laiptais esančią erdvę skirtą drabužinei. Stumdomų durų arka buvo aukščiau už laiptų karkasą. Pasiūlytas variantas, dalį lubų montuoti įstrižai ir taip jį paslepiant man tikrai patiko. Visai įdomiai žiūrisi lygios ir įstrižos plokštumos susikirtimas.

Kągi, akivaizdu, kad vidaus darbus atliekantys statybininkai darbų kokybę įvaldę tikrai aukštą. Pats atlikdamas šiuos darbus esu garantuotas, kad tokio lubų lygumo nebūčiau pasiekęs. Darbų atlikimo greičio net lyginti neverta, kaip ir buvo žadėta, darbai buvo atlikti per 4 dienas. Apie kai kurių mazgų sprendimus iš vis patyliu, spėju ilgai būčiau galvojęs kaip “apsiūti“ erdvę po laiptine. Taigi darbais likau patenkintas. Darbus atlikusius gipso sukėjus galiu rekomenduoti drąsiai: Vytautas 8-687-81905 (Vilnius).

Langų montavimo mazgas

Nors langai jau seniai sumontuoti, pagalvojau, kad čia sukrausiu daugiau paveiksliukų iš jų montavimo, kad šis mazgas matytūsi vienoje vietoje.

Dabartinis vaizdas:

O viskas prasidėjo taip:

2012-09-14 atlikti paruošiamieji darbai langų montavimui su išnešimu į apšiltinimo sluoksnį, buvo sumontuoti cinkuoti metaliniai kampai ant kurių vėliau buvo sumontuoti langai.

2012-09-24 pagaliau atvažiavo langai.

Toks langų sumontavimas neatrodė labai patikimai, todėl, kai dar nespėjus užpurkšti putomis vieną naktį per miestą praūžė viesulas, pradėjau labai stipriai nerimauti ar langai liko savo vietose, todėl ryte nuvažiavau prie namo pasižiūrėti. Nors už kelių metrų nuo namo viesulas buvo nulaužęs medį gana storu kamienu, langams nebuvo nieko nutikę, taip, kad iš pažiūros ir nestipriai atrodantis toks langų tvirtinimas iš tikrųjų yra pakankamai tvirtas.

 

2012-10-18 pagaliau atslinko anticiklonas, išstumdamas lietų ir atnešdamas kelias saulėtas dieneles. Pagaliau išpuolė galimybė susitvarkyti darbus, kurių vis negalėjau niekaip pradėti ir paruošti namo žiemai. Taigi, pirmas darbas. Pradėdamos apipurkšti namo sienos poliuretano putomis, putų tankis 35kg/m3, sluoksnio storis ~4-5cm. Sienas, poliuretano putomis apipurškė nuo stogo purškimo pažystami Likon. Sandarumą užtikrins, o storiau purkšti brangu. Vis tik stengiuosi visur taupyti.

Užkliuvo vienas dalykas pastebėtas šiandien 2012-12-02 name. Girdėjau, kad montažinės putos iš balionėlių labai sugeria drėgmę, todėl žiemą tai drėgmei užšalus ledas suplėšo putas, ir taip putos sudyla. Šiandien pamačiau, kad palei duris pribėgę vandens. Pirma mintis buvo, kad tai kondensatas nubėgęs nuo langų, bet kai nuvaliau, vandenį, jis ir vėl prisirinko. Pradėjau žiūrėti iš kur tas vanduo renkasi, ir pastebėjau, kad jis bėga iš putų pripurkštų po namo durimis. Girdėjau kažką panašaus, tai langus apipurškiau profesionaliai uždarų porų poliuretanu, o iš balionėlių apipurškiau, tiktai durų apačią, nes tą vietą šiltinau pats bešiltindamas pamatus. Kur profesionaliai užpurkštas uždarų porų poliuretanas, nė minties apie drėgmę, o ten kur purkšta su balionėlių montažinių putų poliuretanu, ten vandens kaip kempinėje. Nieko keisto, kad langus tik užpurškus montažinėmis putomis, rekomenduojama apklijuoti garo nepraleidžiančiomis juostomis.

Langai pas mane užpurkšti iš išorės PUR putomis. Iš vidaus apipjausčiau nelygiai nupurkštas putas. Nekreipiau dėmesio į teiginį, kad putų negalima pjaustyti, jas reikia užpurkšti taip, kad nereikėtų pjaustyti, nes nupjautos putos labai greitai prikaupia vandens. Taip purškiant, nebus pilnai užpildytas tarpas, pas mane purkštos ne “balionėlinės“ putos, bei nuo drėgmės putas reikia saugoti ne putos “plėvele“, o specialia, tam pritaikyta, garui nelaidžia langų sandarinimo juosta. Taigi, nupjaustęs putas, kai kuriose vietose, kur dėl įvairių tvirtinimo elementų purškiant PUR susiformavo plyšiukai, juos užpurškiau “balionėlinėmis“ putomis ir jas vėl apipjausčiau.

Apipjausčius visas putas, kai neliko jokio plyšiuko, langus apklijavau garui nelaidžia lipnia bitumine juosta. Naudojau bituminę “Saudal“ firmos lipnią juostą padengtą aliuminio foliją, skirtą stogų sandarinimui. Tiek bitumas, tiek aliuminis yra labai geri garo izoliatoriai, tad tik pamačius šią juostą, nusprendžiau, kad langų sandarinimui naudosiu tik ją, o ne specialiai langų sandarinimui pardavinėjamas, kurios bent jau iš išvaizdos man nekelia pasitikėjimo. Jei leis stogas, greitai produkcija bus išbrokuota, o kad garą praleidžia langus sandarinanti plėvelė, pastebės toli gražu, ne visi. Vėliau arkas nutepiau lateksiniu, garų nepraleidžiančiu gruntu.

Apklijavęs langus plėvele, nuvažiavau į parduotuvę ieškoti XPS plokščių langų arkų apklijavimui iš vidaus. Putplastis turėtų apsaugoti garui nelaidžią plėvelę nuo pažeidimo, bei sumažinti ilginį langų montavimo termo tiltelį. Nors langai iš išorės ir bus apklijuoti putplasčiu, bet mano langai, prie mūro pritvirtinti metaliniais laikikliais, tad iš vidaus užklijuotas putplastis, turėtų sumažinti šių metaliukų poveikį. Šių metų “Resto“ parodoje mačiau 3 skirtingas langų montavimo apšiltinimo sluoksnyje sistemas, o jas siūlančių įmonių dar daugiau. Jei langus būčiau montavęs dabar, būčiau turėjęs didesnį pasirinkimą, o pernai metais “Resto“ parodoje tokias sistemas siūlusių nebuvo nei vieno. Langistai irgi kalbėdavo, kad gali sumontuoti į apšiltinimo sluoksnį, bet išnešimo rėmą reikėdavo pasidaryti pačiam, su visomis iš to išplaukiančiomis garantijos taikymo sąlygomis. Dažniausiai būdavo naudojamas medinis rėmas, bet dėl ties langais esančių labai prastų ekspluatacinių sąlygų (didelis temperatūrų skirtumas ir blogai apsaugojus langų montavimo vietas nuo garo, didelis drėgmės poveikis), pasirinkau metalinius tvirtinimo elementus.

Nuvažiavęs į parduotuves susidūriau su problema, kad sunku įsigyti patogaus dydžio plokštes. Jos parduodamos nepatogaus pjaustymui dydžio, nes liktų labai daug atliekų. Taip pat būtų reikėję spręsti transportavimo problemą. Mano antroji pusė, pradėjo priekaištauti, “kodėl mes norim nusipirkti tokio brangaus XPS, kai dar turim nemažai atlikusio nuo pamatų ir grindų EPS100“. Nors garo laidumas šiek tiek skiriasi, bet tikrai neženkliai, kad tai turėtų esminę įtaką. Kietumas irgi nelabai stipriai skiriasi. Būčiau pirkes 150 kPa atsparumo gniuždymui lapus, tad nuo EPS100 skiriasi tikrai ne ženkliai. Bandant paspaudinėti abiejų atsparumų pavyzdžius ženklaus skirtumo tikrai nepajutau, tad nusprendžiau nepirkti nieko naujo ir panaudoti likusį EPS100. EPS`ą susipjausčiau pasigamintomis įkaitintos vielos staklytėmis ir aplink arkas suklijavau poliuretaniniais “balionėliniais“ klijais.

Vitrinoje jau buvau nupjaustęs metalinius langus laikančius kampus, kai susizgribau, kad neturiu visai nuotraukų apie tai. Taigi, sekančiose nuotraukose matosi, nupjauti kampai su “bulgarke“, nes pasikankinus pusvalandį su rankiniu pjūkliuku ir pasistūmėjus tik kelis milimetrus į priekį, supratau kad ne viską išeina padaryti, taip kaip norisi. Su “bulgarke“ pjaunant, perkaitinamas metalas, todėl metalas labiau linkęs rūdyti. Be to, pjaunant “bulgarke“, metalas labai stipriai įkaista ir jei jis liestųsi su putplasčiu, jį aplydytų ir kyla gaisro pavojus. Mano atveju, kontaktas buvo tik su PUR, tad karščio baimės kaip ir nebuvo. Tiesa, perspėjimas, dirbant su “bulgarke“ apsaugojau visus paviršius išskyrus stiklą, tikėdamasis, kad stiklas iš pakankamai “tvirtos“ medžiagos, tad žinokit jog aš klydau. Apsaugoti nuo drožlių ir kibirkščių reikia ir stiklą. Grįžtam prie kampų. Nupjovus su “bulgarke“, juos nudažiau rūdis stabdančiais dažais prieš slepiant juos putplastyje.

Šioje nuotraukoje matosi, kaip prileidinėjau putplastį prie rėmo. Matosi, kad prie rėmo ir poliuretano putų pradžios klijuota su Poliuretaniniais klijais, o toliau – cementiniais. Poliuretaniniai klijai puikiai prisiklijavo tiek prie poliuretano, tiek prie lango PVC rėmo, kai reikėjo viena putplasčio plokštę atplėšti, plyšinėjo putplastis o ne atplyšo ties klijavimo vieta. Atkreipkit dėmesį. kad nors tarpas pas mane, tarp putplasčio ir klijuojamo paviršiaus (mano atveju PUR putos) buvo labai nelygus, ir prispaudus putplasčio plokštę klijai retai ištrykšdavo per viršų. Viršutinę siūlę aš visiems priklijuotiems putplasčio lakštams kruopščiai užkamšydavau. Tai mano supratimu būtina operacija, siekiant išvengti oro konvekcijos tarp putplasčio lakštų ir klijuojamo paviršiaus, kuri stipriai sumažina “kailinių“ šilumos saugojimo savybes. Situacija ta pati, kaip šaltą vėjuotą dieną tik su vilnoniu megztuku. Nors megztukas ir “šiltas“, bet vėjas nesunkiai šiluma “nupučia“.

DSC01333

Čia kelios nuotraukos iš tolimesnės darbų eigos. Matosi su įkaitinta vielute išpjautas didelis nuolydis palei langus. Šis nuolydis leidžia vizualiai “sumažinti“ apšiltinimo sluoksnio storį žiūrint iš patalpų vidaus, taip pat leidžia didesniu kampu pilnai išnaudoti saulės energiją žiemos metu. Už šią idėją ir jos realizavimą, išsakytus gyvo bendravimo metu, esu dėkingas Bangų Namo blogo autoriui. Langų arkas išpjausčiau labai panašiai, kaip pavaizduota šiame Youtube filmuke.

Kadangi esu klaustas apie palangių montavimą, pateikiu kelias nuotraukas ir iš to, kaip jas montavau aš. Jos sumontuotos ne pagal “gamintojo rekomendacijas“, tad jei sugalvosit kopijuoti mano sugalvotą montavimo metodiką, Jūs prisiimate visą su tuo susijusią riziką patys ;).

Antrojo aukšto lubos

Kadangi antro aukšto – stogo  perdangos plokštes iš apačios buvau apklijavęs aliuminio plėvele, kurios funkcija turėjo būti garo barjeras, labai nenorėjau jos badyti. Nors visai nesubadyti jos nepavyko, bet dedant lubas iš gipskartonio plokščių naudojant standartinį sprendimą, plėvelė būtų subadyta kaip rėtis. Taigi, ilgai delsiau su lobomis, kol galiausiai Supermamų forume “kristinka_2010“ paviešino, kaip tokios lubos buvo susuktos jos name.

Buvo pasinaudota Knauf specialistų rekomendacijomis, karkasui naudojant pertvarinių profilių sistemą.

Pabandymui pradėjau nuo mažos drabužinės patalpos, esančios prie miegamojo.

Prieš prisukant lubų profilius, pirmiausiai su lazeriniu gulsčiuku apsibrėžiau horizontalią liniją, palei kurią vėliau buvo sukami profiliai. Profiliai buvo sukami panašiai, kaip ir pertvaroms, su skirtumais nurodytais Knauf  rekomendacijose.

20150124_162837 20150124_162852 20150124_181540 20150124_195943

Sukau vieno sluoksnio gipskartonio plokštes. Matosi, kaip pajungiau ištraukiamo ortakį prie difuzoriaus korpuso prakišto iš už gipso apačios. Difuzoriaus apdailos neužsukinėjau, o skylę užkimšau, kad į ortakį nepatektų dulkės, kurių glaistant būna pilna. Taip pat matosi padarytos skylutės halogeninių lempučių lizdams, su išlindusiais lizdais lempučių pajungimui. Žinoma, ten dabar pajungtos ne halogeninės, bet analogiškos formos LED lemputės.

Pavykus susukti gipsą mažojoje patalpoje, pradėjau sukti gipsą koridoriuje ir laiptinėje.

20150131_160650 20150131_190547 20150201_000511 20150201_000526 20150221_191811 20150301_220913

Pirmas niuansas buvo tas, kad lubos buvo “L“ formos, todėl nusprendžiau padalinti erdves karkasui, su medinės lentos (5cmx10cm) pagalba. Šį spendimą buvau nusižiūrėjęs iš jau minėtų “kristinka_2010“ paviešintų savo statybų nuotraukų. Antras niuansas buvo tai, kad buvo nuspręsta virš laiptinės pakabinti liustrą. Kadangi liustros svoris mano nuomone buvo per didelis tik kraštuose besilaikančiai konstrukcijai, ties liustros tvirtinimo vieta, virš gipskartonio pritvirtinau tos pačios medinės lentos atraižą, kurią su montažine juosta pritvirtinau prie perdangos plokščių. Liustrą tvirtinau per gipsą prie tos lentos. Dar matosi pasigamintas “lieptelis“ kurio pagalba buvo tvirtinamos gipskartonio lubos virš laiptų aikštelės. Šis tiltelis buvo nuimtas tik nuglaisčius ir nudažius lubas ir sienas, bei pritvirtinus lempą. Nelabai įsivaizduoju, kaip vėliau reikės prie jos prieiti, jei kokia lemputė perdegs. Pakabinamą šviestuvą pirkau Lietuvių firmos “Elmo“ gamybos su akcija.

Po koridoriaus atėjo miegamojo eilė.

20150301_220926 20150301_221003 20150318_213553 20150318_213627 20150318_213631 20150318_213706 20150318_213715 20150321_155157 20150321_155201 20150321_155207 20150321_155218

Iš esmės viskas kartojosi, galima sakyti nieko naujo, išskyrus tai, kad remiantis Knauf  rekomendacijomis, miegamojo plotas buvo per didelis 50mm diametro profiliams, todėl buvo naudoti 75mm profiliai. Profiliai buvo nukirpti truputį trumpesni, paliekant po kelis milimetrus iš kraštų laisvumo judėjimui, bet vėliau pagalvojau, kad toks laisvumas perteklinis, o konstrukcijos tvirtumas mažėja, tad ties kraštais pritvirtinau profilio atliekų, kurių pagalba sumažinau tarpelį iki maždaug 1mm iš kraštų. Taip pat pro arkas matosi pirmoji patalpa, kurioje tvirtinau gipskartonio lubas, jau išdažyta ir grindys išklijuotos plytelėmis. Ortakį kai tvirtinau, pabandžiau kraštų neapklijuoti silikonu, primečiau, kad ir taip tvirtai įsispraudė į gipskartonyje išpjautą skyle, bet vėliau dėl šio sprendimo pasigailėjau, nes tvirtumo neužteko, ir kai dabar prisuktas difuzorius, matosi nedidelis plyšiukas tarp difuzoriaus ir lubų vienoje pusėje. Sakančius visus ortakių difuzorius klijavau silikonu prie gipskartonio, kaip ir pirmojo ortakio atveju.

Po miegamojo pradėjome lubas montuoti vonioje. Skirtumas nuo kitų montuotų lubų buvo tik tas, kad buvo naudojamas žalias gipskartonis, daugiau ten nieko išskirtinio.

20150329_135951 20150329_135929 20150329_135904 20150328_134213 20150328_134241 20150328_134235 20150329_135718 20150329_135745 20150329_135827 20150329_135840

Tiesa, kadangi po vonios lubomis pasislėpė oro sklendė, kuri nuotraukose matosi su mėlyna reguliavimo rankenėle, pasižymėjau vietą po ja, ir ateitį prieš pilnai sureguliuojant vėdinimo sistemą, įstatysiu ten revizines dureles.

Sekantis buvo darbo kambarys, ten absoliučiai nieko naujo, nuotraukas padariau jau darbams beveik pasibaigus. Ir vėl skylės gipse tai vėdinimo sistemos difuzorius ir standartinio halogeninio apšvietimo, tik su LED`inėmis lemputėmis.

20150523_200451 20150523_200458 20150523_200507 20150523_200515 20150523_200542 20150523_202122 20150523_202138

Ir liko paskutinis kambarys, techniniu požiūriu nieko naujo, tad užfiksaves esu tik susukto karkaso nuotraukas, bet gipsas sukosi absoliučiai taip pat, kaip ir kituose kambariuose :).

20150717_191106 20150717_191117 20150717_191124 20150717_191138 20150717_191142 20150717_191148 20150717_191150

Taigi, visame antrame aukšte lubos susukiotos. Darbas judėjo lėtai, nes visus statybų darbus darėme dviese su brangiausiaja, tik po darbo ir savaigaliais. Po lubų sumontavimo kambaryje, pirmiausiai jis būdavo nuglaistomas ir nudažomas ir tik po to judama prie kito kambario. Tad šis darbas užtruko pakankamai ilgai. Difuzoriai buvo jungiami nuo kietų skardinių ortakių su lanksčiais “sonodec“ ortakiais, kambariuose ~2 m ilgio, vonioje ~1.5 m ilgio. Sonodec ortakiai malšina triukšmą, todėl juos specialiai darėme ilgesnius.

Energinio naudingumo sertifikatas, bei realios namo eksploatacinės sąnaudos

Kadangi nesiekiau aukštos klasės popierėlio, nesamdžiau sertifikuotos firmos sandarumo testo atlikimui, tad aukštesnio nei B energinės klasės sertifikato ir nesitikėjau gauti. Vis tik, kai gavau namo energinį sertifikatą, mane nustebino viena eilutė “Šiluminės energijos sąnaudos pastatui šildyti kWh/(m2 * metai) – 14,40

Priminsiu, pasyviam namui keliamus reikalavimus:

  1. Sandarumas: ne daugiau n50 = 0,6/h (prie sudaryto 50 Pa viršslėgio, oras neturėtų pasikeisti daugiau kaip 0,6 vidaus tūrio per valandą)
  2. Energijos poreikis šildymui mažiau 15 kWh/m² per metus
  3. Bendras energijos suvartojimas: mažiau 120 kWh/m² per metus

Pagal realų sandarumą mano namas  viršiją pasyviam namui reikalaujamąjį net 7 kartus :), bet vien dėl gražesnės raidelės sertifikate, neturėjau noro išlaidauti sertifikuotiems sandarumo matuotojams. Iš kitos pusės, tie patys, kurie man atliko sandarumo testą vėliau tapo sertifikuotais, ir su ta pačia įranga išmatavę, dabar jau dalina sertifikuotas pažymas.

Džiugu, kad pagal energijos poreikį šildymui sertifikate atitinku pasyvaus namo reikalavimus, nors realiai šis rodiklis mano name prastesnis beveik du kartus. Aišku, jei vertinti šilumos siurblio COP`ą, tai elektros energijos šildymui sunaudoju dar mažiau, nei apskaičiuota sertifikate.

Kas dėl 3 punkto, tai aš jį visuomet ignoravau ir abejoju, kad jį galėčiau viršyti, jei nebūtų skaičiuojamos pirminės energijos koeficientai, kurie stipriai iškraipo realius kilovatus. Realiai tai visiems namo poreikiams per metus sunaudojau maždaug 7700kW elektros energijos, kai namą šildžiau tiesiogiai elektros energija, o ŠS stovėjo nepaleistas, kas reškia, kad mano name visos elektros energijos sunaudota tik 58.8kWh/m². Ir tai, nemaža dalis šios energijos buvo sunaudota lauke, tiekiant vandenį, pučiant orą biologinio valymo įrenginyje, pjaunant žolę bei atliekant kitus lauko darbus. Absoliučiai jokios kitos energijos mano name naudota nebuvo, nes namas tam nepritaikytas, be to ir kieme naudoju išskirtinai elektrinius prietaisus, nes man nepatinka sandėliuoti benziną, keisti variklių tepalus, žvakes ir pan. Pagal gautąjį sertifikatą, atsižvelgiant į pirminės energijos punktą į pasyvų namą nepretenduoju, nors realiai suvartotos energijos rodiklis mano name daugiau kaip du kartus geresnis, nei reikalaujamas pasyviam namui. Nieko, kai kada nors išsikelsiu saulės baterijas ant stogo, pritaikius saulės elektrinių koeficientą, viso namo elektros sąnaudos neviršys 0,6 kWh/m², nors realiai viskas išliks nepakitę :).

Taigi, pats sertifikatas (su paslėptomis asmeninę info turinčiomis eilutėmis):


eesertifikatas.jpg

Beje, klydau manydamas, kad sertifikato numeris neturi jokios identifikuojančios informacijos. Suvedus sertifikato numerį čia sužinosit visą pastatą individualizuojančią informaciją. Tai sužinojęs ištryniau ir ankščiau neužtušuotą sertifikato numerį. Būkit atidūs :).

Svečių laukiu tik tų, su kuriais susitariau dėl apsilankymo ;).

Į komentarus esančius po šiuo tekstu įkeliu realius namo eksploatacijos skaitliukų rodmenis.

Kadangi labai jau daug painiavos gavosi su komentaruose pateiktais duomenimis, įkeliu juos į lentelę.

Pastaba, dėl duomenų pateikimo pabaigos. 2016 m pabaigoje namą pradėjau šildyti ŠS. Mano supratimu, įdomiausi parametrai yra liečiantys elektros sąnaudas šildymui, bet ŠS pas mane trifazis, ir jo elektros sąnaudoms matuoti skaitiklio neturiu. Kadangi nėra galimybės pateikti tikslių elektros sąnaudų šildymui, nematau prasmės toliau pateikinėti ir kitų duomenų. Jei kam įdomu, visos energijos sąnaudos matosi iš ankstesnių metų pateiktų duomenų.

Metai Mėnuo Dieninis
tarifas kWh
Naktinis
tarifas kWh
Viso kWh
Suvartota
vandens m³
Boileris kWh
Rekup.kWh
Šildymas kWh
2017
Balandis
240
290
530
7
166,2
24.44
ŠS(~22°C-23°C)

(2017.05.01 19:20)

(10380,3)

(19535,2)

(273)

(6342,7)

(1913,47)

2017
Kovas
306,3
381,7
688,0
7
174,7
81,76
ŠS(~22°C-23°C)

(2017.04.02 13:04)

(10140,3)

(19245,2)

(266)

(6176.5)

(1889.03)

2017
Vasaris
398,8

451,9

850,7

7

169,5

53,82

ŠS(~21°C-22°C)

(2017.03.03 07:05)

(9834.0)

(18863.5)

(259)

(6001.8)

(1807.25)

2017
Sausis
442,9

478,3

921,2

6

168,3

77,63

ŠS(~21°C-22°C)

(2017.01.31 22:20)

(9435,2)

(18411,6)

(252)

(5832,3)

(1753.43)

Metai Mėnuo Dieninis
tarifas kWh
Naktinis
tarifas kWh
Viso kWh
Suvartota
vandens m³
Boileris kWh
Rekup.kWh
Šildymas kWh
2016
Gruodis
336,1

603,6

939,7

7

182,7

148,62

El/ŠS 13d.

(2017.01.02 07:13)

(8992,3)

(17933,3)

(246)

(5664)

(1675,8)

2016
Spalis
Lapkritis
539,1/2

1488,6/2

2027,7/2

15/2

416,7/2

318,9/2

El~10.15d.(~21°C-22°C)

(2016.12.03 14:20)

(8656.2)

(17329.7)

(239)

(5481.3)

(1527.18)

2016
Rugpjūtis
Rugsėjis
346,8/2

361,3/2

708,1/2

18/2

386,9/2

50,48/2

(2016.10.02 15:14)

(8117.1)

(15841.1)

(224)

(5064,6)

(1208,28)

2016
Liepa
137.0

193.4

330.4

8

198.4

24.9

(2016.08.01 19:24)

(7770.3)

(15479.8)

(206)

(4677.7)

(1157.8)

2016
Birželis
166.0

155.6

321.6

10

193.2

26.3

(2016.07.01 21:56)

(7633.3)

(15286.4)

(198)

(4479.3)

(1132.9)

2016
Gegužė
151.5

204.2

355,7

10

459.3/2

30.61

(2016.06.01 20:16)

(7467.3)

(15130.8)

(188)

(4286.1)

(1106.6)

2016
Balandis
222,1

350,2

572,3

8

140.89

38.8(El.)(~21°C)

(2016.05.05 7:23)

(7315.8)

(14926.6)

(178)

(-)

(1075.99)

3217.41+148.91+179.01

2016
Kovas
325,2

832,7

1157,9

9

254.1

190.98

545,62(El.)(~20°C)

(2016.04.02 22:00)

(7093.7)

(14576.4)

(170)

(3826.8)

(935.10)

3183.57+143.68

2016
Vasaris
240,0

828,7

1068,7

6

195.8

155.65

551.48(El.)(~20°C)

(2016.02.29 20:13)

(6768.5)

(13743.7)

(161)

(3572.7)

(744.12)

2647.52+134.11+179.01

2016
Sausis
526,00

1199,9

1725,9

7

189.5

230.54

1147.21(El.)(~20°C)

(2016.01.31 14:30)

(6528.5)

(12915.0)

(155)

(3376.9)

(588.47)

2647.52+134.11+179.01

Metai Mėnuo Dieninis
tarifas kWh
Naktinis
tarifas kWh
Viso kWh
Suvartota
vandens m³
Boileris kWh
Rekup.kWh
Šildymas kWh
2015
Gruodis
254,9

712,9

967,8

5

164,4

178,88

494,86(El.)(~20°C)

(2015.12.31 7:10)

(6002,5)

(11715,1)

(148)

(3187,4)

(357,93)

1252,48+9,47

2015
Lapkritis
200,3

748,2

948.5

7

181

111,59

508,04(El.)(~20°C)

(2015.12.01 7:28)

(5747.6)

(11002.2)

(143)

(3023)

(179,05)

767,09

2015
Spalis
146,3

465

611,3

67,46

259,05(El.)(~20°C)

(2015.11.01 17:40)

(5547,3)

(10254,0)

(136)

(2842)

(67,46)

259,05

2015
Rugsėjis
162,9

243,8

406,7

(2015-10-05)

(5401)

(9789)

(-)

(-)

(-)

2015
Rugpjūtis
209,1

47,2

256,3

(2015-08-28 18:47)

(5238.1)

(9545.2)

(128)

(2639)

(-)

2015
Liepa
196

425

621

(?)

(5029)

(9498)

(-)

2015
Birželis
8

143

151

(?)

(4833)

(9073)

(-)

2015
Gegužė

(?)

(4825)

(8930)

(-)

Rekuperatoriaus filtrų keitimas

Kadangi šiandien pakeičiau savojo rekuperatoriaus oro filtrus, tai pasidalinsiu šviežiais įspūdžiais :).

Pirmiausiai gal prieš savaitę iki pranešime nurodytos datos, mano rekuperatorius pradėjo rodyti pranešimą “23-07-2015  14A: Aptarnavimo laikas“. Rekuperatoriaus laikas buvo nustatytas teisingai, tad supratau, kad čia perspėjimas kaip ir automobilių borto kompiuteriuose, apie artėjančią techninę priežiūrą, o kadangi rekuperatoriuose man žinoma tik vienintelė, supratau, kad greitai reikės keisti filtrus. Dėl visą ko, paskambinau į Komfovento aptarnavimo skyrių ir paklausiau, ką gali reikšti pranešimo kodas “A14“, jie ten kurį laiką užtruko tikrindamiesi kažkokias duomenų bazes ir pasitikrinę atsakė, kad tokio kodo savo duomenų bazėje nemato, tad pažadėjo išsiaiškinę perskambinti ir apie kodo reikšmę pranešti. Kadangi tai buvo kelios dienos prieš nurodytą 2015-07-23 datą, o dabar jau 2015-08-14, sakyčiau labai jau ilgai tikrinasi tie Komfovento techninio aptarnavimo specialistai, vis dar nesulaukiau jų skambučio :).

Na neesmė. Kadangi aš vis su kompresoriumi prapūtinėju filtrus, tai ir tuo metu išsitraukiau filtrus, apžiūrėjau, atrodė pakankamai švariai, tik iš lauko oro paėmimo filtras atrodė juodžiau ir smirdėjo dūmais (mano kaimynai nuolatos kūrena pečiuką, net ir vasarą nuolat rūksta pirtelės kaminas 🙂 ). Pabandžiau su kompresoriumi prapūsti, bet kaip ir atrodė mažai dulkių turintys, taip minimaliai ir prasipūtė, tad nusprendžiau, kad pakankamai švarūs ir su keitimu neskubėjau. Praėjus pranešime nurodytai datai, pranešimas dingo.

Vis tik, praėjus kuriam tai laikui, atkreipėme dėmesį, kad eksploatuojant rekuperatorių ant tų pačių galingumų, kaip ir ankščiau, pradėjo jaustis šviežio oro trūkumas. Pamaniau, kad tam įtakos turi vasaros kaitra (apie trejetą savaičių lauko temperatūrą termometrai dienos metu rodė iki 35C-38C, o ir naktį nenukrisdavo žemiau 20C-25C), tad bandžiau problemą spręsti didindamas rekuperatoriaus našumą, bet gaivos trūkumo nepašalinome, o ir rekuperatorius pradėjo garsiai dirbti, kad net girdėjosi miegamajame naktį, kas versdavo uždarinėti miegamojo duris. Rekuperatorius stovi techninėje patalpoje, kuri šiuo momentu vis dar be durų.

Taigi, supratau, kad klydau dėl oro filtrų švarumo ir panagrinėjęs kainas, suradau, kad Kaune dirbantis EkoFiltras, MPL 450*210*46 F7 filtrus siūlo pigiau, nei komfoventas – po 12,0 Eur/vnt. + PVM, bet problema ta, kad iki Vilniaus atsiuntimas kainuoja dar 5Eur, kas truputį sumažina kainų skirtumą, be to atsiranda nepatogumas susijęs su laukimu, tad apsisprendžiau, nors ir brangiau, filtrus pirkti iš Komfovento. Taigi, šiandien juos nusipirkau ir grįžęs namo sakau pasikeisiu, bet prisiminęs, kad supermamų forume “Pupcis“ paviešino savo rekuperatoriaus “kompakt rego 700“ darbo skirtumą su švariais ir užsiteršusiais filtrais, sakau, kad gal ir aš kažką panašaus padarysiu, vis dėl sportinio įdomumo, o ir rekuperatorius skiriasi :).

Taigi, pasiėmiau planšetę, paleidau “Suond Meter“ aplikaciją leidžiančią matuoti aplinkos triukšmą, padėjau per ~50cm nuo rekuperatoriaus ir padariau pirmąjį matavimą prie išjungto rekuperatoriaus. Dienos metu, mano labai netikslaus triukšmo matavimo įrenginio skalė sukosi ties 33 dB. Kol nepakeisti oro filtrai sakau pirmiausiai atliksiu bandymus su jais, tad pradėjau pirmuosius matavimus 🙂 :

  • 1. rekuperatoriaus abiejų variklių galingumas procentais 2. Triukšmas per ~50cm nuo rekuperatoraus 3. Rekuperatoriaus naudojamas galingumas.
  • 20% 40dB 40W
  • 30% 45dB 61W
  • 40% 50dB 92W
  • 50% 52dB 105W

Pasiekus 50% rekuperatoriaus galingumą nusprendžiau pasiklausyti, koks triukšmas ties lauko grotelėmis. Prieėjau prie išmetimo lauko grotelių. Triukšmas girdimas, bet bendrame aplinkos dienos triukšmo lygyje neišsiskiriantis.

20141114_155944

Tada prieinu prie lauko oro paėmimo grotelių. Triukšmo neišgirstu, bet nesuprantu vieno dalyko. Iš kur ten “medžiaginis filtras“ tarp grotelių. Jo tai tikrai nebuvo, kai stačiau tas groteles. Atsinešu kopėčias, pajudinu ta “medžiagą“ ir tada suprantu, kad tai ne medžiaga, o ant lauko grotelių nusėdusios dulkės. Tada iškart išjungiu rekuperatorių, atsinešu dulkių siurblį ir pradedu dulkes nusiurbinėti pavalydamas šepetėliu. Nuotraukoje matosi pravalytos vidurinės grotelės, bei dulkių sluoksnis viršuje ir apačioje.

20150814_191644

Prasiurbus su dulkių siurbliu, visko išvalyti nepavyko, tad atsinešiau kompresorių ir su juo pabaigiau valymo darbus.

20150814_192002

Baigus valymo darbus, kad kaip galima mažiau pravalytų dulkių patektų į ortakyna ir rekuperatorių, apkeičiau ortakius ir į paėmimo groteles, padaviau rekuperatoriaus oro išmetimo į lauką srautą. Gaila, kad tokia idėja kilo ne iškarto, tik pradėjus valyti groteles, bet visi protingi po laiko :). Rekuperatoriaus galingumą nustačiau ant 100%. Nuėjau pasižiūrėti kas ten darosi ir mane nustebino vienas dalykas. Net ant 100% dirbant rekuperatoriaus išmetimui, pro šias groteles beveik negirdėjau jokio triukšmo, tik trumpomis atkarpomis, kai aplinkiniai garsai aptildavo pasigirsdavo vos girdimas ošimas. Nusprendžiau su tuo pačiu “triukšmo matavimo prietaisu“ išmatuoti triukšmo lygį. Prietaisas užfiksavo 34dB triukšmą, tiksliau pasakius toks triukšmo lygis buvo lauke, kai tam momentui nesigirdėdavo jokių pašalinių garsų, taigi, mano turimas prietaisas iš vis nefiksavo triukšmo ties tomis grotelėmis. Prapūtus atstačiau išmetimą prie išmetimo grotelių ir išmatavau triukšmo lygį tenai. Triukšmas buvo vos didesnis nei prie 50%, nors jau buvo girdimas bendrame fone, bet tikrai nebuvo įkyrus. “Prietaisas“ rodė 40dB triukšmą. Esu įsitikinęs, kad triukšmavo plačios grotelių plokštelės. Prie to pačio 100% rekuperatoriaus galingumo ties rekuperatoriumi “prietaisas“ rodė 53dB triukšmą.

Taigi prie tų pačių sąlygų grotelių triukšmingumas:

  • 34dB triukšmo lygis (prietaisas triukšmo nefiksavo, nes nebuvo viršytas lauko triukšmo fonas) paėmimo grotelės.
  • 40dB triukšmo lygis išmetimo grotelių.
  • 53dB rekuperatoriaus triukšmingumas.

Atstačius viską į savo vietas pradėjau iš naujo matuoti rekuperatoriaus parametrus esant nešvariems rekuperatoriaus filtrams, bet jau pravalytoms lauko įsiurbimo grotelėms. Galingumą didinau iki 100%, kad kaip galima daugiau dulkių būtų ištraukta iš ortakių ir nusėstų ir taip nešvariuose filtruose, kurie bet kokiu atveju keliaus į šiukšlyną. Duomenis nuiminėdavau rekuperatoriaus triukšmui nustojus kisti ir apsistojus ties tuo pačiu, tolygiu triukšmo lygiu, bei kitiems parametrams nusistovėjus ties vienu lygiu, o tai grubiai po minutės nuo galingumo pakeitimo.

Rekuperatoriaus parametrai prie pravalytų lauko grotelių ir nešvarių filtrų:

  • 1. rekuperatoriaus abiejų variklių galingumas procentais 2. Triukšmas per ~50cm nuo rekuperatoraus 3. Rekuperatoriaus naudojamas galingumas.
  • 20% 37dB 30W
  • 30% 40dB 38W
  • 40% 42dB 52W
  • 50% 46dB 75W
  • 60% 50dB 110W
  • 70% 52dB 132W
  • 80% 53dB 145W
  • 90% 53dB 145W
  • 100% 53dB 150W

Atkreiptinas dėmesys į didesnį nei deklaruotą rekuperatoriaus elektros vartojimo galingumą. Deklaruotas 2*70W, o tai yra 140W, o mano prietaisas (kuris negali būti laikomas tiksliu, kalibruotu prietaisu) rodė 150W galingumą. Šiaip tai tikėjausi to, net ir didesnio nuokrypio, po savo, prie  biologinio valymo įrenginio “August“ sukomplektuoto oro kompresoriaus vatojamo galingumo matavimų. Orapūtės kompresoriaus deklaruotas galingumas 60W, o po matavimo su tuo pačiu prietaisu, kaip ir matavau rekuperatoriaus galingumą, nustačiau dvigubai didesnį orapūtės vartojamą galingumą lygų 120W. Toks nedidelis nuokrypis nuo deklaruoto, vartojamo galingumo, esant užterštiems rekuperatoriaus filtrams sakyčiau visai toleruotinas, be to neatmetama ir matavimo prietaiso paklaida, kuris galėjo įtakoti tą nesutapimą. Dėl maksimalaus fiksuojamo triukšmo lygio, tai 53dB tikrai nebuvo riba, nes kai stovint šalia rekuperatoriaus bandėme susikalbėti, skalė viršijo ir 80dB triukšmo lygį.

Po šių matavimų pakeičiau filtrus į naujus, tik dabar jau galingumo daugiau 50% nedidinau. Paprastai rekuperatoriaus neeksploatuoju didesniu galingumu, o ir kam užteršinėti naujus filtrus :).

Taigi, rekuperatoriaus darbas su švariais filtrais:

  • 1. rekuperatoriaus abiejų variklių galingumas procentais 2. Triukšmas per ~50cm nuo rekuperatoraus 3. Rekuperatoriaus naudojamas galingumas.
  • 20% 35dB 26W
  • 30% 37dB 33W
  • 40% 40dB 40W
  • 50% 42dB 51W

Jau buvau pradėjęs manyti, kad veltui pakeičiau filtrus, nes greičiausiai, dėl prastos ventiliacijos buvo kaltos tik grotelės, bet pažiūrėjęs į užfiksuotus dydžius, supratau, kad vis tik klydau. Filtrus keisti irgi jau reikėjo.

 

Palyginimui

A – matavimai, kai buvo užsiteršusios lauko grotelės ir rekuperatoriaus filtrai.

B – matavimai, kai buvo pravalytos lauko grotelės ir užsiteršę rekuperatoriaus filtrai.

C – matavimai, kai buvo švarios lauko grotelės ir nauji rekuperatoriaus filtrai.

Triukšmas:

Galingumas A B C A – C =
0% 33dB 33dB 33dB
20% 40dB 37dB 35dB 5dB
30% 45dB 40dB 37dB 8dB
40% 50dB 42dB 40dB 10dB
50% 52dB 46dB 42dB 10dB
60% 50dB
70% 52dB
80% 53dB
90% 53dB
100% 53dB

Rekuperatoriaus naudojama galia:

Galingumas A B C (A – C) * 24h * 30d =
20% 40W 30W 26W 10kWh
30% 61W 38W 33W 20kWh
40% 92W 52W 40W 37kWh
50% 105W 75W 51W 39kWh
60% 110W
70% 132W
80% 145W
90% 145W
100% 150W

Dar viena pastaba. Kadangi užsiteršus filtrams užtikrinamas prastesnis vėdinimo intensyvumas prie to pačio variklių galios nustatymo, siekiant palaikyti panašų vėdinimo lygį rekuperatorių nustatydavau dirbti ~20% didesniu našumu, nors realiai, tai ir 20% didesnio intensyvumo neužteko, tad realios mano patirtos elektros sąnaudos, dėl nešvarių filtrų ir neišvalytų grotelių turėtų lygiuotis taip:

A = C kWh/mėn skirtumas
20% 40% 48kWh
30% 50% 52kWh

Grubiai 5 mėnesiai darbo su nešvariais filtrais ir užsiteršusiomis grotelėmis surija elektros energijos daugiau už sumą atitinkančią naujų filtrų komplektą.