Geoterminis šildymas paleistas

Šiandien nenorėdamas pasimiršęs praleisti datos, darau pirmą įrašą apie paleistą geoterminį šildymą. Va jau virš valandos dirba Hisseris be sustojimo. Bandžiau pakurti vakar, bet kai pradėjau maigyti valdiklio nustatymus, sužinojau, jog vartotojui neleidžiama atlikti jokių rimtesnių nustatymų, tokių kaip šildymo kreivės įjungimas, paduodamo į lauko kolektorių temperatūros keitimas ir pan. Tad vakarykščiai mėginimai įjungti buvo nesėkmingi. Siurblys tik įsijungęs sustodavo nepradirbęs nė minutės išmesdamas AL04 klaidą, kas reiškia, kad pasiekta gamykloje nustatyta paduodamo į lauko kolektorių srauto temperatūra +5C laipsniai. Taigi, šiandien jau žinodamas ko reikia, pasiskambinau Vilprai iš kurios ŠS buvo įsigytas ir sužinojęs serviso slaptažodį, pakeičiau nustatymus ir siurblį paleidau. Kvaila būtų kviestis servisą mokant nemažus pinigus už paleidimą, kai garantija ŠS jau seniai pasibaigus, ŠS įsigytas 2013m spalį.

Toliau nuosekliai papasakosiu nuo ko gi viskas prasidėjo.

Nors prieš namo statybas ir atlikau begalę skaičiavimų, buvau įsitikinęs, jog namo šildymo sąnaudos bus nedidelės, tad puikiausiai galėčiau neinvestuoti į brangią šildymo sistemą ir namą šildyti tik elektra, vis tik, tokių namų Lietuvoje dar nebuvo, ar jei ir buvo, niekas apie juos nerašė, tad bijodamas, kad gal skaičiuodamas padariau klaidų, nusprendžiau apsidrausti ir įsirengti geoterminį šilumos siurblį. Taipogi maniau, kad greičiausiai šildymui pajungsiu ir saulės kolektorius, todėl namuose reikės įsirengti didelio našumo šildomas grindis, kas leis efektyviausiai išnaudoti žematemperatūrias šildymo sistemas.

Taigi, dar namo statybos pradžioje, prieš betonuojant grindis, nusprendžiau apsidraudimui prasivesti geoterminio pajungimui būtiną žemės kolektorių. Tam nusipirkau 300m ilgio, specialiai geoterminiam pritaikyto 40mm vandentiekio vamzdžio (atrodo PipeLife) ir  2012-07-21/22 d. pasisamdžiau ekskavatorių, bei jį paklojau žemėje. Pradžiai klojau 2m gylyje, bet vietomis (arčiau namo) klojau ir šiek tiek aukščiau, pakildamas iki 1.5m gylio, bet pagrinde galima sakyti, kad paklota 1.8 metro gylyje ir giliau. Liko nepaklota apie 20m plius 10m po namu įvadui, tad galima sakyti, kad darbingų buvau pasiklojęs 270m, bent jau tam kartui taip maniau.

Kaina viršijo pažįstamo minėtą 2000 Lt sumą. Pasamdytas “račiokas” išdirbo 20.5 val.x85 Lt ~1700,00 Lt, vamzdžio kaina apie 896,97 Lt, smėlis -320,00 Lt, dar dvejose vietose vamzdis dėl pastovių žemių griūčių buvo užlenktas, tad teko atkasinėti, pjauti ir daryti sujungimus naudojant bronzines movas po ~136,00 Lt. Taigi mano geoterminio kaina gavos didesnė, apie 3053,00 Lt.

Tikrai dabar suprantu, kodėl geotermininkai nekloja vamzdžių giliai. Giliau klojant gaunasi, kad po žemių griūčių daugiau dirbi kastuvu nei eskavatorius. Darbas ženkliai pailgėja.

Nors ankščiau buvau planavęs pasikloti vamzdžio ir  glikoliniam ŽŠ, bet primetęs, kad pagal mano namo šilumos poreikį, pakloto geoterminio vamzdžio turės užtekti tiek geoterminiam šildymui, tiek ŽŠ, nusprendžiau papildomai dar vieno vamzdžio nekloti, nors dar nebuvau apsisprendęs, kaip reikėtų apjungti abu įrenginius prie vieno vamzdžio. Nors buvau primetęs kelias schemas, vieną su dviem cirkuliaciniais siurbliais ir kitą su vienu cirkuliaciniu siurbliu ir dviem elektriniais vožtuvais.

Apie gerai žinomų firmų įrenginius net negalvojau. Juk žinojau, kad man net ir pigiausias šilumos siurblys vargiai kada beatsipirks, ką jau kalbėti apie brendinius. Bandžiau susisiekti su Lietuvoje šilumos siurblius gaminančia įmone “Sweo“, bet jų pasiūlymas pasirodė per brangus, tad paieškas tęsiau toliau. Kaip tik tuo momentu kiniško šilumos siurblio oras-vanduo Alibaba.com ieškojo ir Vilius, vvnamas blogo autorius. Sutarėm, kad kartu pažiūrės ir geoterminio ŠS varianto, nes kelis įrenginius užsisakant galima tikėtis didesnių nuolaidų, bei šiek tiek sutaupyti ant transportavimo jūrų keliais. Deja, bet tinkamo varianto nerado gana ilgai, bei pasakė, kad kuriam laikui sustabdys paieškas, tad tęsiau paieškas Lietuvoje. Vienas iš Kinijos siųstis brangų įrenginį pabijojau.

Kadangi patiko 2013 m. “Resto“ parodoje matyta, Lietuvoje ir privatiems asmenims šilumos siurblius pradėjusi gaminti įmonė “Freor“, nusprendžiau susisiekti ir su jais, pamenu, parodoje jų skelbtos kainos buvo visai patrauklios, bei patiko tai, kad siūlomi ir inverteriniai šilumos siurbliai. Susisiekus su jais, sužinojau, kad “Freor“ tiktai gamina įvairią šaldymo-šildymo techniką, o prekybą vykdo per UAB „Energera“. Susisiekiau su jais, gavau pasiūlymą, bet pasiūlyta įrengimo kaina man vis tik pasirodė per didelė. Už freor 7,3 kW  įrenginį, su nuolaida, buvo prašoma 10059,30Lt. Bendra pasiūlymo kaina, nepajungiant karšto vandens gamybos (mano pasiūlytas variantas, kaip galima labiau atpiginant įrengimo kainą) buvo 16866,55Lt. Su mano jau pravestu lauko kolektoriumi, bendra kaina būtų apie 20`000,00 Lt. Pasvarstęs, bei aptikęs Vilpros pasiūlymą, atsisakiau ir šio varianto.

2013 m spalį Vilproje užtikau Hisser 10kW šilumos siurblį, kuriam kaip tik buvo taikoma akcija ir jis tuo metu buvo pardavinėjamas už 6302,94Lt. Standartinė jų kaina buvo virš 10000Lt, tad ankščiau į juos net nežiūrėjau. Nors ir mieliau būčiau įsigijęs mažesnės galios šilumos siurblį, bet 8kW šilumos siurbliai jau buvo išpirkti, ir 10kW galingumo, buvo pats silpniausias, tad po neilgo svarstymo nusipirkau šį įrenginį.

Tai kad šilumos siurblys yra gerokai (apie 5 kartus) didesnės galios nei man reikia, buvo abejonių, jog nesuvaldysiu šildymo galingumo, ir temperatūra mano name šokinės kaip ir sename neapšiltintame name šildant malkomis. Vis tik mano dvejonės buvo be pagrindo. Pirmiausiai, mano namas turi daug termomasės, tad didžiąją dalį galimų temperatūros svyravimų “nugesina“ jinai, antras dalykas, geoterminis nors ir didelio galingumo, bet gali dirbti labai tiksliais intervalais, ir šildant šildomų grindų pagalba, galima sakyti, kad visus šildymo galingumo netolygumus “išlygina“ grindų betonas. Taigi, namą šildant net su 5x didesnio galingumo šildymo prietaisu, jei jis šilumos intensyvumą gali reguliuoti labai tiksliai, leis palaikyti temperatūrą labai tiksliai. Aišku, tai negaliotų karkasiniame, mažai termomasės turinčiame name, jei šildoma būtų radiatorių, arba šildomų grindų, tiesiamų be betono, o tik su metalinių, šilumą išsklaidančių plokštelių atveju. Tokiame name reikėtų tik inverterinio šilumos siurblio, arba bent jau buferinės talpos, kuri išlygintų energijos pliūpsnius.

Vis tik šis kinietis buvo sukomplektuotas ne pilnai, tad jam papildomai reikėjo įsigyti lauko 1640,00Lt ir vidaus 464,00Lt cirkuliacinius siurblius, tad realiai Hisser šilumos siurblys pabrango 2104,00Lt ir lyginant su konkurentų įrangą jo kainą reikėtų imti ne 6302,94Lt, bet 8406,94Lt. Net su akcija ji jau nesižiūri labai patraukliai, neįsivaizduoju, kas gali pirkti šiuos siurblius be akcijų.

Nusipirkus šilumos siurblį, pradėjau rūpintis jo aprišimu. Nors Artūras ir siūlė tą darbą atlikti pačiam, vis tik pasiprašiau ir draugo, santechniko pagalbos. Kadangi pasiskaičiavau, kad net už tokią mažą kainą įsigijus šilumos siurblį tik šildymui, man jis niekada neatsipirks, tad šį kartą jau komplektavau ir su karšto vandens gamybai skirta įranga. Papildomai šiam tikslui įsigijau 300l boilerį “TWL 300“ su 3,2m2 ploto šilumokaičiu ir trieigį perjungimo vožtuvą “Danfos“, kas man kainavo 3009,27Lt.

Dar reikėjo įsigyti etilenglikolio koncentratą (100l, 760,00Lt) kuriuo reikėjo užpildyti lauko kontūrą, bei vamzdelių, išsiplėtimo indų ir kitų aprišimui reikalingų medžiagų. Taip pat, parduotuvėje, automobilių skyriuje, nusipirkau distiliuoto vandens, kuriuo užpildžiau vidaus šildymo vamzdelius, bei kurį planavau naudoti skiedžiant glikolį lauko kontūrui viso apie 2330,00Lt, bei draugui santechnikui, už aprišimo darbus sumokėjau 200,00Lt.

Primetam kiek visa tai gavosi, taigi su vandens pašildymu turim – 17760,00Lt (5144,00€), geriau nei firmos pasiūlymas, be karšto vandens ruošimo, bet iš kitos pusės, ant darbų labai susitaupė, be to ir šilumos siurblys net ir su papildomai įsigytais cirkuliaciniais siurbliais buvo pakankamai pigus, nors ir brangesnis, nei tikėjausi.

Turint omenyje, kad tai kartu su karšto vandens ruošimo įranga, kaina pakankamai nedidelė, kaip už šilumos siurblį.

Vis tik prie šildymo sistemos aš norėčiau pridėti ir šildomų grindų be valdymo automatikos medžiagų (viskas “Uponor“) kainą – 5250,00Lt. Kadangi įrenginėjau pats, darbų kaina neįtraukta. Automatikos poreikio, nemačiau, o ir eksploatuojant šilumos siurblį, pasitvirtino mano spėjimas, kad automatikos poreikio EE namui  nėra.

Taigi, viską pajungus, glikolio iškarto į lauko kolektorių nepyliau, norėjau įsitikinti, kad lauko kolektorius yra sandarus, vis tik dvejose vietose užlaužus vamzdį buvo daryti sujungimai naudojant bronzines movas. Nesitikėjau, kad klojant vamzdį aš jį užlaušiu, tad nepasirūpinau suvirinamomis (nors ir nelabai žinojau kur jų gauti, bei nebūčiau mokėjęs jų užvirinti), ir žalvarines paėmiau tik apsidraudimui, maža kas. Taigi, užpučiam oro iki 2 atm. Jau po dienos, slėgis juntamai nukrito. Primetam, kad suspaudžiant įšilęs oras žemėje atvėso ir susitraukė, tad nekreipiam dėmesio ir laukiam toliau. Po savaitės manometras rodo 0 atmosferų slėgį. Su santechniku nusprendžiam pabandyti užpilti paprasto vandens. Maža kas, gal laikys, vanduo vis tik mažiau skvarbus nei oras. Slėgis laikosi ilgiau, bet irgi akivaizdžiai krenta. Akivaizdu, kad reikia atkasti lauko kolektorių ir pakeisti movas suvirinamomis. Kadangi buvo žiema, teko šilumos siurblio paleidimą nukelti kitiems metams. Taigi, tą žiemą namo šildymas buvo patikėtas elektriniam vėjeliui, kaloriferiui nusipirktam senukuose per akcijas už maždaug 50Lt. Šildant namą elektra, pasitvirtino nedidelės namo šildymo sąnaudos, tad sekančią vasarą neskyriau ypatingo dėmesio lauko kolektoriaus atkasimo darbams, vis atsirasdavo svarbesnių darbų namo statybose ir jo įrengime. Dėl movų atkasimo, kadangi neprisiminiau tiksliai jų užkasimo vietos, bandžiau ieškoti būdų, kaip būtų galima jas tiksliai surasti, kad movas galima būtų atsikasti rankomis ir pasikeisti, nesamdant ekskavatoriaus.

Pirma mintis buvo pasinaudoti metalo ieškikliais, vis tik movos bronzinės, bet kai pradėjau domėtis, sužinojau, kad su metalo ieškikliais aš jas surasčiau nebent iki ~50cm gylio. Deklaruojamas metalo aptikimas apie 2m gylyje būna, kai metalas yra tanko ar kombaino dydžio, tad metalo ieškikliai atkrito. Šioje vietoje dar noriu parašyti, kad visi specialistai vėliau sakė, kad neteisingai padariau, po žeme užkasdamas bronzines movas, nes po žemėmis paprastai sujungimai daromi su plastikinių movų pagalba. Panašu, kad plastikinės, labiau atsparios aplinkos poveikiui, ilgaamžiškesnės, nors aš dabar iš vis siūlyčiau, po žemėmis nežaisti su užsukamomis, naudokite tik suvirinamas, bus mažiau problemų ateityje. Ir čia tinka ne tik geoterminiam, o visiems vandentiekio vamzdžiams užkasamiems po žemėmis.

Antras variantas buvo surasti nuotėkio vietas pasinaudojant profesionalų pagalba. Pasirodo yra įranga skirta vandens nuotėkio vietų suradimui. Ji veikia akustiniu būdu, sklype subadant mikrofonus ir “klausantis“ nustatoma tiksli nuotėkio vieta, bet ir šis būdas man netinkamas, nes kad būtų surasta nuotėkio vieta, nuotėkis turi būti rimtas, kad būtų girdimas. Mano atveju, kai slėgis net per parą nenukrenta 1 atmosfera, nuotėkio vieta nebus triukšminga.

Dar vieną būdą pasiūlė draugas elektrotechnikos mėgėjas. Jo siūlomas variantas buvo į vamzdį per vandenį paduoti kokį nors elektroninio generatoriaus sugeneruotą triukšmą, kuris per metalines movas turėtų prasiskverbti į žemę, ir vaikštant su elektrinį triukšmą gaudančiu prietaisu surasti stipriausiai triukšmą skleidžiančias vietas žemės paviršiuje. Taigi, sukonstravo , su tuo prietaisu išvaikščiojom visą sklypą ir nieko neradom. Vis tik 2m žemės sluoksnisprietaisą pakankamai gerai nuslopina-išsklaido signalą. Bandėm patobulint prietaisą, bet ir tai jokios naudos neatnešė.

Taigi, po 3 metų nusprendžiau neieškoti kitų alternatyvių būdų, ir pasisamdžiau račioką. Movų buvimo vietų tikslumo pakako ir iš atminties. Atkasimas, vamzdžių suvirinimas ir užkasimas užtruko 8 val. Ekskavatoriaus darbas kainavo 240,00 €.

Šį kartą jau buvo paimtos suvirinamos movos, suvirinimo prietaisas buvo išsinuomotas iš “Goto“, darbus patikėjau santechnikui. Naujos movos, įrenginio nuoma man kainavo 63,85€. Tad galutinė šilumos siurblio pajungimo kaina gavosi 17760,00Lt (5144,00€) + 240€+ 64€ = 5448,00€ (18811,00Lt), o jei dar ir šildomų grindų įrengimą pridėti, tai gaunasi 6969,00€ (24061,00Lt)

Atkasant vamzdį, su ekskavatoriumi vienoje vietoje buvo užkabintas vamzdis, tad teko jį patrumpinti maždaug 10m ir bendras kolektoriaus ilgis sutrumpėjo nuo ~270m iki ~260m ir šiuo momentu žemėje vietoje dviejų movų jau pakastos trys movos, bet jau dabar visos suvirinamos.

Po lauko kolektoriaus broko šalinimo darbų lauko kolektorius pratestuotas, užpildytas glikoliu ir paleistas šilumos siurblys.

Paleidęs siurblį, pradėjau nerimauti dėl manometro parodymų. Ant mano šilumos siurblio korpuso, pastatytas monometras, kurio rodyklė, nuo įsigijimo momento stovėjo raudonoje zonoje. Pirmoje nuotraukoje matosi vaizdas, kuris buvo tik nusipirkus, antroje nuotraukoje vaizdas, kai dirba ŠS, ta prasme matuojamas slėgis krenta. Iš kitos pusės, per tris metus slėgis nukrito per dvi išorinės skalės padalas iki vidinėje pusėje esančio užrašo “10“.

Kadangi rodyklė buvo raudonoje zonoje, ilgai nedelsiau ir išsikviečiau meistrą dirbanti su šaldymo įrangą, sakydamas, kad reikia papildyti freono. Užkliuvo, kad meistras prieš atvažiuodamas klausė, prie kokio slėgio rato pajungtas manometras, atsakiau, kad nežinau, atvažiuos ir pasižiūrės, svarbu kad raudonoje zonoje, tad slėgis akivaizdu jog per mažas.

Nors 2016-12-19 atvažiavęs specialistas ir papildė sistemą, bet tikrai ne daug, tikrai ne tiek, kiek buvo galima tikėtis iš to daviklio. Tarp kitko slėgis ir po papildymo pagal tą daviklį beveik nepakito. Aukšto slėgio kontūre slėgis siekia 40 barų, o žemo slėgio grubiai iki 8-9 barų, vasarą gali siekti ir 10 barų. Bloga situacija, kai slėgis nukrenta iki 5 barų.

Esmė tame, kad manometre sužymėtos zonos atitinka aukšto slėgio kontūro reikšmes, o daviklis sumontuotas prie žemo slėgio kontūro. Štai ką reiškia kinietis.

Paminėjo, kad grubiai visiems šilumos siurbliams rekomenduotų papildyti freono lygį kas 5 metai, jei technika stovi patalpose, o jei lauke, tai ir kas metus.

Jei aplink vamzdelius pasimatys tarsi aptaškyta tepalu tai vadinasi išsisandarino sistema ir praleidžia freoną, nes tepalo yra įmaišyta pačiam freone, kad suteptų kompresorių, taigi tokiu atveju jau būtina kviesti meistrą.

Prigąsdino kas nutinka prakiurus aukšto slėgio šilumokaičiui, kad būna ir šildymo sistemos apsauginis vožtuvas neapsaugo. Plius problema, kai pro prakiurusį šilumokaitį prie freono patenka glikolio, nes jei patenka vanduo, tai užtenka pakeisti tik kompresorių, o jei gliukolis, tai reikia visą sistemą keisti, nes glikolį labai sunku išplauti.

Šilumokaitis gali trūkti dėl įvairių priežasčių. Labiausiai užkliuvo ta, kad būna, jog taupymo sumetimais statomi šilumokaičiai nuo žemesnių darbinių slėgių freono, o R410A freonas yra aukštesnių slėgių, tad kito freono šilumokaičiai būna neatlaiko aukštesnių slėgių ir išsisandarina.

Vienu žodžiu, daug įdomaus išgirdau.

Įrašo “Geoterminis šildymas paleistas” komentarai: 2

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s