Šiandien nenorėdamas pasimiršęs praleisti datos, darau pirmą įrašą apie paleistą geoterminį šildymą. Va jau virš valandos dirba Hisseris be sustojimo. Bandžiau pakurti vakar, bet kai pradėjau maigyti valdiklio nustatymus, sužinojau, jog vartotojui neleidžiama atlikti jokių rimtesnių nustatymų, tokių kaip šildymo kreivės įjungimas, paduodamo į lauko kolektorių temperatūros keitimas ir pan. Tad vakarykščiai mėginimai įjungti buvo nesėkmingi. Siurblys tik įsijungęs sustodavo nepradirbęs nė minutės išmesdamas AL04 klaidą, kas reiškia, kad pasiekta gamykloje nustatyta paduodamo į lauko kolektorių srauto temperatūra +5C laipsniai. Taigi, šiandien jau žinodamas ko reikia, pasiskambinau Vilprai iš kurios ŠS buvo įsigytas ir sužinojęs serviso slaptažodį, pakeičiau nustatymus ir siurblį paleidau. Kvaila būtų kviestis servisą mokant nemažus pinigus už paleidimą, kai garantija ŠS jau seniai pasibaigus, ŠS įsigytas 2013m spalį.
Toliau nuosekliai papasakosiu nuo ko gi viskas prasidėjo.
Nors prieš namo statybas ir atlikau begalę skaičiavimų, buvau įsitikinęs, jog namo šildymo sąnaudos bus nedidelės, tad puikiausiai galėčiau neinvestuoti į brangią šildymo sistemą ir namą šildyti tik elektra, vis tik, tokių namų Lietuvoje dar nebuvo, ar jei ir buvo, niekas apie juos nerašė, tad bijodamas, kad gal skaičiuodamas padariau klaidų, nusprendžiau apsidrausti ir įsirengti geoterminį šilumos siurblį. Taipogi maniau, kad greičiausiai šildymui pajungsiu ir saulės kolektorius, todėl namuose reikės įsirengti didelio našumo šildomas grindis, kas leis efektyviausiai išnaudoti žematemperatūrias šildymo sistemas.
Taigi, dar namo statybos pradžioje, prieš betonuojant grindis, nusprendžiau apsidraudimui prasivesti geoterminio pajungimui būtiną žemės kolektorių. Tam nusipirkau 300m ilgio, specialiai geoterminiam pritaikyto 40mm vandentiekio vamzdžio (atrodo PipeLife) ir 2012-07-21/22 d. pasisamdžiau ekskavatorių, bei jį paklojau žemėje. Pradžiai klojau 2m gylyje, bet vietomis (arčiau namo) klojau ir šiek tiek aukščiau, pakildamas iki 1.5m gylio, bet pagrinde galima sakyti, kad paklota 1.8 metro gylyje ir giliau. Liko nepaklota apie 20m plius 10m po namu įvadui, tad galima sakyti, kad darbingų buvau pasiklojęs 270m, bent jau tam kartui taip maniau.
Kaina viršijo pažįstamo minėtą 2000 Lt sumą. Pasamdytas “račiokas” išdirbo 20.5 val.x85 Lt ~1700,00 Lt, vamzdžio kaina apie 896,97 Lt, smėlis -320,00 Lt, dar dvejose vietose vamzdis dėl pastovių žemių griūčių buvo užlenktas, tad teko atkasinėti, pjauti ir daryti sujungimus naudojant bronzines movas po ~136,00 Lt. Taigi mano geoterminio kaina gavos didesnė, apie 3053,00 Lt.
Tikrai dabar suprantu, kodėl geotermininkai nekloja vamzdžių giliai. Giliau klojant gaunasi, kad po žemių griūčių daugiau dirbi kastuvu nei eskavatorius. Darbas ženkliai pailgėja.
Nors ankščiau buvau planavęs pasikloti vamzdžio ir glikoliniam ŽŠ, bet primetęs, kad pagal mano namo šilumos poreikį, pakloto geoterminio vamzdžio turės užtekti tiek geoterminiam šildymui, tiek ŽŠ, nusprendžiau papildomai dar vieno vamzdžio nekloti, nors dar nebuvau apsisprendęs, kaip reikėtų apjungti abu įrenginius prie vieno vamzdžio. Nors buvau primetęs kelias schemas, vieną su dviem cirkuliaciniais siurbliais ir kitą su vienu cirkuliaciniu siurbliu ir dviem elektriniais vožtuvais.
-
- vaizdas iš daugiau nei 2m gylio
-
- užpilamas pirmasis griovys
-
- darbų eiga
-
- neliko nei vieno žalio lopinėlio
Apie gerai žinomų firmų įrenginius net negalvojau. Juk žinojau, kad man net ir pigiausias šilumos siurblys vargiai kada beatsipirks, ką jau kalbėti apie brendinius. Bandžiau susisiekti su Lietuvoje šilumos siurblius gaminančia įmone “Sweo“, bet jų pasiūlymas pasirodė per brangus, tad paieškas tęsiau toliau. Kaip tik tuo momentu kiniško šilumos siurblio oras-vanduo Alibaba.com ieškojo ir Vilius, vvnamas blogo autorius. Sutarėm, kad kartu pažiūrės ir geoterminio ŠS varianto, nes kelis įrenginius užsisakant galima tikėtis didesnių nuolaidų, bei šiek tiek sutaupyti ant transportavimo jūrų keliais. Deja, bet tinkamo varianto nerado gana ilgai, bei pasakė, kad kuriam laikui sustabdys paieškas, tad tęsiau paieškas Lietuvoje. Vienas iš Kinijos siųstis brangų įrenginį pabijojau.
Kadangi patiko 2013 m. “Resto“ parodoje matyta, Lietuvoje ir privatiems asmenims šilumos siurblius pradėjusi gaminti įmonė “Freor“, nusprendžiau susisiekti ir su jais, pamenu, parodoje jų skelbtos kainos buvo visai patrauklios, bei patiko tai, kad siūlomi ir inverteriniai šilumos siurbliai. Susisiekus su jais, sužinojau, kad “Freor“ tiktai gamina įvairią šaldymo-šildymo techniką, o prekybą vykdo per UAB „Energera“. Susisiekiau su jais, gavau pasiūlymą, bet pasiūlyta įrengimo kaina man vis tik pasirodė per didelė. Už freor 7,3 kW įrenginį, su nuolaida, buvo prašoma 10059,30Lt. Bendra pasiūlymo kaina, nepajungiant karšto vandens gamybos (mano pasiūlytas variantas, kaip galima labiau atpiginant įrengimo kainą) buvo 16866,55Lt. Su mano jau pravestu lauko kolektoriumi, bendra kaina būtų apie 20`000,00 Lt. Pasvarstęs, bei aptikęs Vilpros pasiūlymą, atsisakiau ir šio varianto.
2013 m spalį Vilproje užtikau Hisser 10kW šilumos siurblį, kuriam kaip tik buvo taikoma akcija ir jis tuo metu buvo pardavinėjamas už 6302,94Lt. Standartinė jų kaina buvo virš 10000Lt, tad ankščiau į juos net nežiūrėjau. Nors ir mieliau būčiau įsigijęs mažesnės galios šilumos siurblį, bet 8kW šilumos siurbliai jau buvo išpirkti, ir 10kW galingumo, buvo pats silpniausias, tad po neilgo svarstymo nusipirkau šį įrenginį.
Tai kad šilumos siurblys yra gerokai (apie 5 kartus) didesnės galios nei man reikia, buvo abejonių, jog nesuvaldysiu šildymo galingumo, ir temperatūra mano name šokinės kaip ir sename neapšiltintame name šildant malkomis. Vis tik mano dvejonės buvo be pagrindo. Pirmiausiai, mano namas turi daug termomasės, tad didžiąją dalį galimų temperatūros svyravimų “nugesina“ jinai, antras dalykas, geoterminis nors ir didelio galingumo, bet gali dirbti labai tiksliais intervalais, ir šildant šildomų grindų pagalba, galima sakyti, kad visus šildymo galingumo netolygumus “išlygina“ grindų betonas. Taigi, namą šildant net su 5x didesnio galingumo šildymo prietaisu, jei jis šilumos intensyvumą gali reguliuoti labai tiksliai, leis palaikyti temperatūrą labai tiksliai. Aišku, tai negaliotų karkasiniame, mažai termomasės turinčiame name, jei šildoma būtų radiatorių, arba šildomų grindų, tiesiamų be betono, o tik su metalinių, šilumą išsklaidančių plokštelių atveju. Tokiame name reikėtų tik inverterinio šilumos siurblio, arba bent jau buferinės talpos, kuri išlygintų energijos pliūpsnius.
Vis tik šis kinietis buvo sukomplektuotas ne pilnai, tad jam papildomai reikėjo įsigyti lauko 1640,00Lt ir vidaus 464,00Lt cirkuliacinius siurblius, tad realiai Hisser šilumos siurblys pabrango 2104,00Lt ir lyginant su konkurentų įrangą jo kainą reikėtų imti ne 6302,94Lt, bet 8406,94Lt. Net su akcija ji jau nesižiūri labai patraukliai, neįsivaizduoju, kas gali pirkti šiuos siurblius be akcijų.
Nusipirkus šilumos siurblį, pradėjau rūpintis jo aprišimu. Nors Artūras ir siūlė tą darbą atlikti pačiam, vis tik pasiprašiau ir draugo, santechniko pagalbos. Kadangi pasiskaičiavau, kad net už tokią mažą kainą įsigijus šilumos siurblį tik šildymui, man jis niekada neatsipirks, tad šį kartą jau komplektavau ir su karšto vandens gamybai skirta įranga. Papildomai šiam tikslui įsigijau 300l boilerį “TWL 300“ su 3,2m2 ploto šilumokaičiu ir trieigį perjungimo vožtuvą “Danfos“, kas man kainavo 3009,27Lt.
Dar reikėjo įsigyti etilenglikolio koncentratą (100l, 760,00Lt) kuriuo reikėjo užpildyti lauko kontūrą, bei vamzdelių, išsiplėtimo indų ir kitų aprišimui reikalingų medžiagų. Taip pat, parduotuvėje, automobilių skyriuje, nusipirkau distiliuoto vandens, kuriuo užpildžiau vidaus šildymo vamzdelius, bei kurį planavau naudoti skiedžiant glikolį lauko kontūrui viso apie 2330,00Lt, bei draugui santechnikui, už aprišimo darbus sumokėjau 200,00Lt.
Primetam kiek visa tai gavosi, taigi su vandens pašildymu turim – 17760,00Lt (5144,00€), geriau nei firmos pasiūlymas, be karšto vandens ruošimo, bet iš kitos pusės, ant darbų labai susitaupė, be to ir šilumos siurblys net ir su papildomai įsigytais cirkuliaciniais siurbliais buvo pakankamai pigus, nors ir brangesnis, nei tikėjausi.
Turint omenyje, kad tai kartu su karšto vandens ruošimo įranga, kaina pakankamai nedidelė, kaip už šilumos siurblį.
Vis tik prie šildymo sistemos aš norėčiau pridėti ir šildomų grindų be valdymo automatikos medžiagų (viskas “Uponor“) kainą – 5250,00Lt. Kadangi įrenginėjau pats, darbų kaina neįtraukta. Automatikos poreikio, nemačiau, o ir eksploatuojant šilumos siurblį, pasitvirtino mano spėjimas, kad automatikos poreikio EE namui nėra.
Taigi, viską pajungus, glikolio iškarto į lauko kolektorių nepyliau, norėjau įsitikinti, kad lauko kolektorius yra sandarus, vis tik dvejose vietose užlaužus vamzdį buvo daryti sujungimai naudojant bronzines movas. Nesitikėjau, kad klojant vamzdį aš jį užlaušiu, tad nepasirūpinau suvirinamomis (nors ir nelabai žinojau kur jų gauti, bei nebūčiau mokėjęs jų užvirinti), ir žalvarines paėmiau tik apsidraudimui, maža kas. Taigi, užpučiam oro iki 2 atm. Jau po dienos, slėgis juntamai nukrito. Primetam, kad suspaudžiant įšilęs oras žemėje atvėso ir susitraukė, tad nekreipiam dėmesio ir laukiam toliau. Po savaitės manometras rodo 0 atmosferų slėgį. Su santechniku nusprendžiam pabandyti užpilti paprasto vandens. Maža kas, gal laikys, vanduo vis tik mažiau skvarbus nei oras. Slėgis laikosi ilgiau, bet irgi akivaizdžiai krenta. Akivaizdu, kad reikia atkasti lauko kolektorių ir pakeisti movas suvirinamomis. Kadangi buvo žiema, teko šilumos siurblio paleidimą nukelti kitiems metams. Taigi, tą žiemą namo šildymas buvo patikėtas elektriniam vėjeliui, kaloriferiui nusipirktam senukuose per akcijas už maždaug 50Lt. Šildant namą elektra, pasitvirtino nedidelės namo šildymo sąnaudos, tad sekančią vasarą neskyriau ypatingo dėmesio lauko kolektoriaus atkasimo darbams, vis atsirasdavo svarbesnių darbų namo statybose ir jo įrengime. Dėl movų atkasimo, kadangi neprisiminiau tiksliai jų užkasimo vietos, bandžiau ieškoti būdų, kaip būtų galima jas tiksliai surasti, kad movas galima būtų atsikasti rankomis ir pasikeisti, nesamdant ekskavatoriaus.
Pirma mintis buvo pasinaudoti metalo ieškikliais, vis tik movos bronzinės, bet kai pradėjau domėtis, sužinojau, kad su metalo ieškikliais aš jas surasčiau nebent iki ~50cm gylio. Deklaruojamas metalo aptikimas apie 2m gylyje būna, kai metalas yra tanko ar kombaino dydžio, tad metalo ieškikliai atkrito. Šioje vietoje dar noriu parašyti, kad visi specialistai vėliau sakė, kad neteisingai padariau, po žeme užkasdamas bronzines movas, nes po žemėmis paprastai sujungimai daromi su plastikinių movų pagalba. Panašu, kad plastikinės, labiau atsparios aplinkos poveikiui, ilgaamžiškesnės, nors aš dabar iš vis siūlyčiau, po žemėmis nežaisti su užsukamomis, naudokite tik suvirinamas, bus mažiau problemų ateityje. Ir čia tinka ne tik geoterminiam, o visiems vandentiekio vamzdžiams užkasamiems po žemėmis.
Antras variantas buvo surasti nuotėkio vietas pasinaudojant profesionalų pagalba. Pasirodo yra įranga skirta vandens nuotėkio vietų suradimui. Ji veikia akustiniu būdu, sklype subadant mikrofonus ir “klausantis“ nustatoma tiksli nuotėkio vieta, bet ir šis būdas man netinkamas, nes kad būtų surasta nuotėkio vieta, nuotėkis turi būti rimtas, kad būtų girdimas. Mano atveju, kai slėgis net per parą nenukrenta 1 atmosfera, nuotėkio vieta nebus triukšminga.
Dar vieną būdą pasiūlė draugas elektrotechnikos mėgėjas. Jo siūlomas variantas buvo į vamzdį per vandenį paduoti kokį nors elektroninio generatoriaus sugeneruotą triukšmą, kuris per metalines movas turėtų prasiskverbti į žemę, ir vaikštant su elektrinį triukšmą gaudančiu prietaisu surasti stipriausiai triukšmą skleidžiančias vietas žemės paviršiuje. Taigi, sukonstravo , su tuo prietaisu išvaikščiojom visą sklypą ir nieko neradom. Vis tik 2m žemės sluoksnisprietaisą pakankamai gerai nuslopina-išsklaido signalą. Bandėm patobulint prietaisą, bet ir tai jokios naudos neatnešė.
Taigi, po 3 metų nusprendžiau neieškoti kitų alternatyvių būdų, ir pasisamdžiau račioką. Movų buvimo vietų tikslumo pakako ir iš atminties. Atkasimas, vamzdžių suvirinimas ir užkasimas užtruko 8 val. Ekskavatoriaus darbas kainavo 240,00 €.
Šį kartą jau buvo paimtos suvirinamos movos, suvirinimo prietaisas buvo išsinuomotas iš “Goto“, darbus patikėjau santechnikui. Naujos movos, įrenginio nuoma man kainavo 63,85€. Tad galutinė šilumos siurblio pajungimo kaina gavosi 17760,00Lt (5144,00€) + 240€+ 64€ = 5448,00€ (18811,00Lt), o jei dar ir šildomų grindų įrengimą pridėti, tai gaunasi 6969,00€ (24061,00Lt)
Atkasant vamzdį, su ekskavatoriumi vienoje vietoje buvo užkabintas vamzdis, tad teko jį patrumpinti maždaug 10m ir bendras kolektoriaus ilgis sutrumpėjo nuo ~270m iki ~260m ir šiuo momentu žemėje vietoje dviejų movų jau pakastos trys movos, bet jau dabar visos suvirinamos.
-
- Atkasta pirma mova. Jos buvimo vietą atsiminiau gana tiksliai
-
- Pakeista pirma mova. Buvo gera, neleido.
-
- Naujoji mova suvirinama
-
- pirma mova aušta, pradedami antros movos paieškos darbai
-
- Antrosios movos kilpa atrasta maždaug dviem metrais dešiniau, nei pradėjom kasti, deje atkastoje kilpos dalyje movos neradom
-
- Toliau atkasinėti negalėjom, nes ties ta vieta eina kanalizacijos vamzdis, todėl atkasinėjama buvo už jo
-
- Atkasus paaiškėjo, kad mova randasi tiesiai po kanalizacijos vamzdžiu, be to atkasant buvo užkabintas kolektoriaus vamzdis, todėl iš po kanalizacijos vamzdžio buvo ištraukta visa kilpa ~10m ją išpjovus ir sujungimas padarytas dviejose vietose, tad šioje kilpoje vietoje vienos bronzinės movos atsirado dvi suvirintos
-
- Pradedami užkasimo darbai
-
- Eskavatoriaus išlygintas kasinėtas plotas
-
- sutvarkyta išlyginta kasinėtas plotas rankomis
-
- Deje, po žiemos žemės įgriuvo, reikės dar kartą lyginti.
Po lauko kolektoriaus broko šalinimo darbų lauko kolektorius pratestuotas, užpildytas glikoliu ir paleistas šilumos siurblys.
Paleidęs siurblį, pradėjau nerimauti dėl manometro parodymų. Ant mano šilumos siurblio korpuso, pastatytas monometras, kurio rodyklė, nuo įsigijimo momento stovėjo raudonoje zonoje. Pirmoje nuotraukoje matosi vaizdas, kuris buvo tik nusipirkus, antroje nuotraukoje vaizdas, kai dirba ŠS, ta prasme matuojamas slėgis krenta. Iš kitos pusės, per tris metus slėgis nukrito per dvi išorinės skalės padalas iki vidinėje pusėje esančio užrašo “10“.
Kadangi rodyklė buvo raudonoje zonoje, ilgai nedelsiau ir išsikviečiau meistrą dirbanti su šaldymo įrangą, sakydamas, kad reikia papildyti freono. Užkliuvo, kad meistras prieš atvažiuodamas klausė, prie kokio slėgio rato pajungtas manometras, atsakiau, kad nežinau, atvažiuos ir pasižiūrės, svarbu kad raudonoje zonoje, tad slėgis akivaizdu jog per mažas.
Nors 2016-12-19 atvažiavęs specialistas ir papildė sistemą, bet tikrai ne daug, tikrai ne tiek, kiek buvo galima tikėtis iš to daviklio. Tarp kitko slėgis ir po papildymo pagal tą daviklį beveik nepakito. Aukšto slėgio kontūre slėgis siekia 40 barų, o žemo slėgio grubiai iki 8-9 barų, vasarą gali siekti ir 10 barų. Bloga situacija, kai slėgis nukrenta iki 5 barų.
Esmė tame, kad manometre sužymėtos zonos atitinka aukšto slėgio kontūro reikšmes, o daviklis sumontuotas prie žemo slėgio kontūro. Štai ką reiškia kinietis.
Paminėjo, kad grubiai visiems šilumos siurbliams rekomenduotų papildyti freono lygį kas 5 metai, jei technika stovi patalpose, o jei lauke, tai ir kas metus.
Jei aplink vamzdelius pasimatys tarsi aptaškyta tepalu tai vadinasi išsisandarino sistema ir praleidžia freoną, nes tepalo yra įmaišyta pačiam freone, kad suteptų kompresorių, taigi tokiu atveju jau būtina kviesti meistrą.
Prigąsdino kas nutinka prakiurus aukšto slėgio šilumokaičiui, kad būna ir šildymo sistemos apsauginis vožtuvas neapsaugo. Plius problema, kai pro prakiurusį šilumokaitį prie freono patenka glikolio, nes jei patenka vanduo, tai užtenka pakeisti tik kompresorių, o jei gliukolis, tai reikia visą sistemą keisti, nes glikolį labai sunku išplauti.
Šilumokaitis gali trūkti dėl įvairių priežasčių. Labiausiai užkliuvo ta, kad būna, jog taupymo sumetimais statomi šilumokaičiai nuo žemesnių darbinių slėgių freono, o R410A freonas yra aukštesnių slėgių, tad kito freono šilumokaičiai būna neatlaiko aukštesnių slėgių ir išsisandarina.
Vienu žodžiu, daug įdomaus išgirdau.
eenamas.wordpress.com 
Aš šiuo atveju irgi būčiau pasirinkęs geoterminį šildymą ir manau ilgalaikėje perspektyvoje šis sprendimas atsipirks.
Aš šildymo temoje parašiau, koks mano nuomone pats tinkamiausias šildymo būdas EE namui ir tai tikrai ne geoterminis.
Labas vakaras Tamsta. Noreciau Jusu pasiteirauti ar dabar po tiek metu pasiteisino geoterminis su kinieciu Hisser silumos siurbliu ar geriau su jais nesusideti. Busiu Jums labai dekingas uz issamu atsakyma ir didelis aciu uz Jusu bloga ir issame informacija statant nama.
Su Pagarba
Renatas Bernotas
Sveiki,
džiugu kad randate naudingo šiame bloge. Kas dėl Hisser ŠS. Na jis veikia. nusipirkau ir pajungiau ir veikia. Nebūčiau supanikavęs dėl manometro parodymų, nebūčiau kvietęs meistro dėl freono papildymo, galėčiau sakyti kad veikia be jokio įsikišomo iš šalies. Nors tas įsikišimas buvo nereikalingas.
Šio ŠS negalėčiau nei per daug peikti, nei per daug girti.
Kas man nepatiko, tai kad konkrečiai mano modelis atkeliavo be lauko ir vidaus cirkuliacinių siurblių, tai pakankamai juntamai papildomai kainavo, tad jei vertinti su kitais ŠS pagal kainą, cirkuliacinių siurblių buvimo aspektą būtinai reikia vertinti.
Dar taip kyla klausimų, dėl deklaruoto COP`o, bet neturiu su kuo jį išmatuoti, tad ir vėl dėl šio klausimo nieko pasakyti negaliu.
Na vienintelis dalykas, kurį galiu garantuoti – jis veikia ir jau 6 metai be jokių nesklandumų. Daugiau realiai negaliu pasakyti nieko.
Ar aš jį pirkčiau dar kartą? Na jei kaina būtų gera, tai gal ir vėl susiviliočiau :).
Sveiki ir aciu uz atsakyma. Jusu labai labai taupiam namui mano asmenine nuomone po to kai SS kinietis suklijuos lastus taip po metu 10-12 (numirs 😉 apsimokes prie sistemos prijungti nebrangu elektros katiliuka ir 5-7kW saules jegaine ir tuomet Jusu saskaitos uz e bus artimos 0. Tik va ka man darit su B klases 190 kv.m namu ir dar ganetinai dideles kubaturos. Gal Tamsta isgeneruos patarima mano variantui nes baigiu galva nusilauzt, nes visi kaip susitare persa oras vanduo SS bet jo realus sezoninis SCOP 2,4 ir cia duomenis is silto namo ir SS ‘elitinis’ Mitsubishi zubadan kurio kaina apie 9000 ewro.
Na mano namas nėra labai, labai taupus. Šiai dienai stato taupesnius namus nei mano.
Kas dėl apsimokėjimo statyti saulės elektrinę, tai ją apsimoka statyti bet kokiu atveju, jei naudojama elektros energija. Be ŠS vartojimas būtų didesnis ir skirtumas tik tas, kad reikėtų didesnės saulės elektrinės.
Kaip vartojantis elektros energiją, aš saulės elektrinę pasistačiau tik vis nepribrendu apie ją aprašyti, bet kaupiuos, kaupiuos ir tikiuos jau neužilgo parašysiu :).
Jo, kas liečia Zubodaną, aš ir buvau susižavėjęs Mitsubishi įrangos pardavėjų gebėjimu išgirti savo produkciją. Tikiu kad ji kokybiška, bet ta kaina, kai ją pamačiau, tai net be gerų nuolaidų geoterminį pigiau galima buvo įsigyti. Jei gerai pamenu, tada už Zubodan gal net 24000Lt prašė, o mano geoterminis kainavo ~5000Lt. Taip kad sakyčiau, kad oras-vanduo neblogas pasirinkimas, bet tik kai kaina adekvati.
Kas dėl šilumos šaltinio, tai pirmiausiai reikia žinoti namo šilumos poreikį. Jei jame jau gyvenat ir šildėt kokiu nors būdu, tai paprasčiausiai įvertinkit sezono šildymo eksploatacinių medžiagų poreikį. Turint jį, jau galima pradėti skaičiuoti ir vertinti įvairius variantus.
Kas dėl 190m³ namo šilumos šaltinio parinkimo, tai kai žinosit, kiek reikia kilovatų per metus, žinosite kiek kainuos šildymas su kiekvienu šildymo prietaisu. Jei planuosit elektra naudojantį šildymo prietaisą, tai aišku irgi reikėtų galvoti apie saulės elektrinę. O ką pasiūlyti, tai reikėtų daugiau informacijos ne tik apie namą, bet ir apie patį namo šeimininką, jo pomėgius, finansinį pajėgumą, galimybes “vergauti“ namui siekiant sutaupyti “kapeiką“ ir pan. Ta prasme, nueisit pas kietu kuru prekiaujantį, jie parinks tinkamiausią KKK jūsų namui, nueisit pas dujiniais katilais prekiaujantį, parinks idealiausią dujinuką jūsų namui, bet svarbiausiai parinkti katilą ne kad tiktų namui, o kad tiktų šeimininkui.
Atsiprasau uz ikiruma, Peckuriu buti nesinori o ir kietas kuras isbrango nes geras malkas isbogina i uzsieni kaip ir granules ir nieko pigaus neliko. O plika elektra Jus dar galetumet su SJ o mano namui siai dienai reike minimum oras vanduo SS 10kW o geotermika 7kW. Meginsiu investuot i sandaruma kaip ir Jus o kitu atveju busiu namo vergas. Gal kas ir gausis is B klases paturbinus stoga is vidaus su PIR iki A+/A++ nes daugiau nera galimybes tai lieka sandarumas ir stogas ir issirinkti tinkama sildymo sistema nors kaip minejau SS oras vanduo COP yra ganetinai zemas 2.4 jeigu saziningai itraukti visas elektros islaidas o geotermika gali turti svarius 4 bet jeigu pirkt brendinius swedu SS tai vien aparatas 10.000 ewro aprisimas su medziagom 2000 plius greziniai ir gaunasi sazininigi 16.000/17.000 plius kolektoriai ir 2 kilometrai vien grindu vamzdzio ; (, vienu zodziu Tamsta pasimetes.
o namas seniau pastatytas, jau matęs žiemų ar naujai statomas, dar negyventas?
Namas pastatytas sau 2010 metais, bet neirengtas o sienos 15cm putplascio stogas 20 paroc vatos typo kaip tada B klase. Tai kaip Jums ir minejau kai ka galiu dar tobulinti nes profai akcentuoja, kad kone svarbiausia namo sandarumas.
Tuomet aš sakysiu ne taip kaip sako specialistai :).
Kadangi name jau gyveni, kiek kilovatų sunaudoji namo šildymui? Kiek kokio kuro išeina sezonui? Kaip šildomas vanduo? Ar tie kilovatai šildymui, kartu su vandens ruošimu?
Kas liečia sandarumą, tai taip, jis svarbus, bet tikrai ne pats svarbiausias. Sandari palapinė nifiga nebus šilta, nes per plonytes sieneles visa šiluma išeis. Šiltas namas tai kombinacija daugelio dedamūjų, kurių visumą vertinama specialiai tam skirtoje programoje. Sandarumas tai tik viena lygiavertė dedamoji. Nei svarbiausia, nei mažiau svarbi nei kitos.
Dar vienas dalykas. Sandarumas is kart veda prie butinybės statyt rekuperacinę sistemą.
Jei namą užsandarinsi iki 0.6 kaitos per valandą prie 50 Pa skirtumo, be rekupo neišsiversi, tad atkreipk į tai dėmesį.
Vis tik nuraminsiu. A klasei po kiek laiko sumažino sandarumo reikalavimus. Taigi tikėtina kad ir tamstai nepavyks iki tokio lygio užsandarinti. Taip kad su sandarumu ne viskas taip paprasta 😉
Grazi diena. Namas pastatytas, bet dar negyvenamas nes visai neirengtas isskirus isvedziota elektra ir istinkuotas. Kazkodel rekuperacijos noreciau isvengti nes ne viskas ten gerai ir gyvenama vieta turetu but pusynas be kaimynu nes kokie ten filtrai bebutu kaimino nakti sukurenta tepalo atrabotke ar anksti ryte uzkurtas dizelinis golfas per vamzdzius atsidurs jusu plauciuose, bet cia tik taip ka girdejau is jau turinciu rekuperacija ir taip kaip pesimisto pasamprotavimai. O kas liestu sandaria palapine tai aukstai kalnuose kur labai salta ir pucia stiprus vejai alpinistai profesionaliuose palapinese siltai geria arbatele nors du priesingus vienas kitam klimatus skiria tik 3 mm. Asmeniskai skaitau, kad su siltinimo sluoksniais persistengta del musu korupcijos kai istatymu visi priversti pirkti perteklinias medziagas is vertelgu kuriu pelnai del sios makles patrigubejo ir kazkam nuo to nubirejo. Visur reike vadovautis sveiku protu nes perdeti siltalo sluoksniai nei atsipirks nei sutaupis ; ) O kas apie oras/vanduo geotermika tai SCOP labai jau kudas ir vargu ar per visa tarnavimo laika atsipirks tai reziumuojant nieko gero nera sildymo sistemose ir teks rinktis maziasne blogybe is dideliu ; ( ir ka Tamsta tikrai darisiu tai siltinsiu stoga is vidaus iki A++ nes siluma kila i virsu ir tai tikuosi bus tikslinga investicija.
Dėl rekuperatoriaus tai neįpatingos žinios ;). Vasaros metu niekas netrukdo laikyti atidarytus langus ir turint rekuperatorių. Nors dienos metus, kai lauke karšta o patalpų viduje normali, rekuperatorius neleidžia įsileisti šilumos iš lauko, o vakare atsidarai langus.
Žiemos metu, kad ir koks gražus pušynėlis bebūtų, langų nuolatos atidarytų vis tiek nelaikysi, o rekuperatorius leidžia vėdinti patalpas nuolatos su minimaliais šilumos nuostoliais. Taip, kad jei namas vis dar statomas, vienreikšmiškai, rekomendacijos tik dėl rekuperacinės vėdinimo sistemos įsivedimo.
Dėl kaimyno atrabotkės deginimo, tai arba pokalbis su kaimynu, arba jei beviltiškas su atitinkamom tarnybom.
Kas dėl kaimyno golfo, tai reikėtų proto turėti ir paėmimo ortakius nenuvedinėti į automobilių stovėjimo aikštelę, tuo labiau, kai pas tamstą aplink pušynai.
Dabar dėl alpinistų palapinių. Pabandykite įvertinti sunaudojamą šilumos kiekį toms palapinėms pašildyti, padauginkite iš savo namo kubatūros skirtumo ir tada nereikės niekam nieko daugiau įrodinėti. Vieną naktį, ar gal net ne naktį, o porą valandų palapinę pašildyti, kurios kubatūra labai nedidelė, galima ir neskaičiuojant šildymo kainos. Prie laužo sėdint ir atviram lauke šalta nebūna.
Su šiltinimo sluoksniais tikrai nepersistengta. Paimk skaičiuoklę ir pabandyk paskaičiuoti įvairius variantus, kurie kaip rodo praktika ± sutampa su realybe ir tuomet viskas atsistos į savo vietas. Taip kad dar kartą, apšiltinimo sluoksniai tikrai svarbūs.
Plius dėl palapinių šildymo, kiek laiko išsilaiko šiluma, nustojus jas šildyti? Tiesa, žmogaus kūnas išskiria apie 100W šilumos, kas taipogi yra palapinės šildymas, nes tokiam tūriui 100W yra gana didelis energijos kiekis.
Labas ir labai dziugu, kad islindai i eteri. Kas liece palapine tai PVZ kaip neturint praktiskai storo siltalo sluoksnio alpinistai nesusala i kaula prie -40c ir tai tik sandarumo efekto deka nes su pigia palapine po 10 minuciu butu dubakas, bet del to manau veltis i didelius gincus neverta nes mes gyvenam ne kalnuose 7km austyje o namuose. Griztant prie rekuperacijos su Tamsta kaip ir pilnai sutinku, bet apie rekupus ir ju nauda ar zala dar labai mazai zinom ir laikas atsakis i visus nezinomuosius nes tai gan nauja verslo saka tarp buitiniu aparatu i kuri gan neblogai isoko lietuviski gamintojai, bet dar iki galo savo produktu neistobulino ir tai girdim forumuose kaip dreksta,varva ir t.t o sumokejus tukstancius uz skardine deze nesinoretu ja savarankiskai apklijuoti putplasciu ar apkamsit akmens vata kas pateikta A klases namu seimininku bloguose. Dar skaiciau uzsienio forumuose,kad vaikai auginami namuose su rekupais turi problemu su alergijom ir yra maziau atsparus lygom, bet tai gali but ir netiesa o gali but ir tiesa tik dar mazai laiko prabego nuo masinio A klases namu bumo europoje ir skandinavijoje. Jeigu statyciau rekupa tai tik vienos firmos nors noreciau issivartit prie riboto sandarumo ir A++ klases stogo. Kas liece kaimynus kurie kurena anglis ar kitu kietu kuru jeigu tokie yra ju nepriversi kurent “zalia energija“ nes jie neturi pinigu net anglies nusipirkt o tokiu zmoniu LT labai daug nes LT 600.000 tautieciu gyvena uz skurdo ribos bet tai tik del bendros informacijos. Kas liece namo dislokacijos tai manau, kad gera vieta labai svarbu ir man aciu Dievui teko gan geros vietos mano akimis ir su puikia panarama ir puseliu ir berzeliu ir upe greta ir tikuosi isirengsiu abu namus is kuriu vienas verslui arba nuomai o kitas gyvenimui. Daug kas megsta tuos privacius kvartaliukus su sublokuotais namais ir vienodom tvorelem kuriom skirta tik 2 ar 4 arai sklypo, man netinka ir nepatinka ta typine amerikoniska urbanistika ir skaitau zmogus turi siekti didesnes erdves tiek vidines tiek isorines kas aisku nera pigu zinant kiek kainuoja siuo metu sublokuotas 100kv.m. su dvieju aru sklypu. Artejanti recesija ir ekonomine krize manau mus visus atvesins ir dar karta privers daug ka permastyt/pasvert, atsiprasau uz pesimistiskas nuotaikas mielas pasnekove. ; (
Kas del siltinimo sluoksnio tai pasiekus varza 5 jus gaunat 97% efektivuma ir visi kiti pertekekliniai siltalo kiekiai jums duos max 1% iki 98% o varza 10 ar 15 tik skaiciukai neduodantis realios naudos ir tai neracionalu ir laisvus pinigus galima nukreipti kita linkme PVZ zmonai nupirkti naujus kailinius(suba) aisku jeigu ji ne greenpeace aktiviste; ) Teko skaityt info, kad namo kainos ir silumos santykis geriausiai gaunamas statant B klases nama plius sandarumas ir rekuperacija, bet B namu statyt jau negalima ir jaunimui ar taip statantiems sau nauja busta priverstinai tenka isleist kur kas daugiau lesu. Kas del saules jegainiu tai gerai kol bus perteklines E pasaugojimo paslauga musu ignicio gudruciu o jeigu uzsirauks tai liks tai ka sunaudojam vasara o ziema jau lankstysim uz demokratiska elektra po 50 euro centu uz kW nes baltarusiu kaimynu atomines E po 6 eurocentus mums “netinka“ kaip ir ju benzinas po 70 eurocentu.
Grubiai 10 metų atgal, pirmą kartą perskaičiau tavo čia išsakytus teiginius. Buvau šiek tiek suglumintas, nes jau buvau pradėjęs domėtis pasyvaus namo rekomendacijomis. Kažkas panašaus, kaip dabar 21 amžiuje pradedama aiškinti apie plokščią žemę. Pradėjau iš naujo įvertinti abiejų teiginių pagrįstumą, daryti skaičiavimus su skaičiuoklėmis ir supratau, kad tie žmonės kurie “sandaraus šiltinimo – Gamo putos“ šūkį, kurį tamsta ir pacitavot, sudirbo į šuns dienas, buvo teisūs. Beje, Gamo putos vis dar gyvuoja? Atsiranda žmonių, kurie patiki jų marketinginiais šūkiais?
Mąstymas, kad ekonomiškai apsimoka šiltinti tik iki 20cm yra ribotas. Jį riboja skaičiavimai, kurie apsiriboja tik vieno parametro vertinimu. Jei vertini apšiltinimo medžiagos sluoksnį, tai tik jį ir vertini. Jis buvo būdingas būtent 2010 metams, kada aš pradėjau statybas ir visi kalbėjo, kad B energinė klasė yra viršūnių viršūnė.
Tai neteisingas vertinimas. Jei padidinsi apšiltinimo sluoksnį, sumažės šildymo poreikis, ir bus galima įsigyti mažesnio galingumo šildymo prietaisą kurio kaina taipogi mažesnė, ar net iš vis jo atsisakyti. Taip kad vertinant tik apšiltinimo sluoksnio kainą, mes stipriai apsigavom, neįvertinę ir šildymo prietaiso kainos. Ir vėl, čia įtraukėm tik antrą elementą ir pamatėm, kad vienų medžiagų savybės įtakoja ir kitas, o įtakoja visos medžiagos visas kitas. Daugiau, mažiau, bet įtakoja.
Nepastatysi EE namo, jei mastysi siaurai. Nori šilto namo, būtinas kompleksinis mąstymas, vienu metu vertinant absoliučiai visas namo įrangos savybes. Būtent tam ir reikalingos skaičiuoklės, stipriai palengvinančios gana sudėtingus skaičiavimus, nes vienu metu vertinti daugybę savybių yra gana sudėtingas reikalas.
Taip kad, jei užstrigai ties apšiltinimo sluoksnio 20cm, tai užstrigai ties riba, tik kurią peržengęs galėsi pasiekti EE namų statybos suvokimą. Tai pakankamai rimta riba, kaip savu laiku buvo garso greitis aviacijoje. Bet ji peržengiama, o ją peržengus, prasideda visai kitos taisyklės, kaip ir aviacijoje, aerodinamika skirta iki garsiniams greičiams, viršgarsiniuose greičiuose būdavo net priešingai pradėdavo veikti.
Būk geras, nebandyk manęs įtikinti 20cm apšiltinimo sluoksnio aukso viduriu, aš jau peržengiau šią ribą, grubiai prieš 10 metų ir ten grįžti atgal neturiu jokio noro ;). Net neįdomu ginčytis šia tema ;).
Sveikas. Namai is lenkisko putplascio blokeliu (tie kur i vidu pilasi betonas) yra labai silti nors ju siltalo sluoksnis ne toks jau didelis isore 15/20 cm o vidinis 5cm tai sumoje 20/25 cm ir tai uztikrinama sandarumo deka kaip sakant neprabezdamas, bet as tokio namo is putplascio nenoreciau. Pardavejai rekomenduoja pirkti 15/5cm storio blokelius kuriu pilnai uzteks ir toks namas virsta termosu, bet tokie namai turi savo pliusu kaip taupumas ir savo minusu apie kuriuos vertelgos linke nutilet. Sekmes.
Tai taip vadinami SIP namai. Prieš man statant savo namą, vieną tokių SIP namų buvo pasistatęs Vilius https://vvnamas.wordpress.com/ blogo autorius. Daug patirties sėmiausi iš jo, nemažai su juo bendravau gludindamas savo žinias.
Labai tiksliai dabar nepasakysiu, vis tik jau gana nemažai laiko praėjo, reikėtų pasitikslinti, bet aš kažkaip įsitikinęs, kad būtent jis, pasistatęs namą iš putplastinių blokelių, jį dar šiltino, kad bendras šiltalo sluoksnis atitiktų reikiamą, nes tik 20 cm, pakankamas B energinės klasės namui, bet ne A ar aukštesnės klasės namui.
Ką man bandai įrodyti? “Pakankamai šiltas“ – tai labai subjektyvu. Jei lyginti su alpinistų palapinėmis, taip, tai labai šiltas namas, nes jo tūrio norimos temperatūros palaikymui reikia kartais mažiau energijos, nei sandariai alpinistų palapinei. Vis tik, jei nori lyginti su A++ namo standartus atitinkančiu pastatu, tai toks SIP namas yra labai šaltas.
Taip, A++ namas bet kokiu atveju bus labai sandarus, bet jei pastatysi labai sandarų, bet prastai apšiltintą namą, turėsi sandarų bet ne mažų šildymo galių reikalaujantį namą.
O dabar dar vienas niuansas, kalbant jau ne apie šildymo pajėgumus. Prastai apšiltintas ar tuo labiau, sandarus, bet neapšiltintas namas yra nesveikas namas. Tokio namo orą sušildžius iki kokių 23°C laipsnių, lauke esant stipriam minusui, gali peršalti namo sienos, ant jų pradės kauptis kondensatas, sienos pradės drėkti ir ant jų pradeda augti pelėsis. Tai pakankamai dažna problema su kuria susiduria senų neapšiltintų pastatų gyventojai. Ten galima aišku gilintis daugiau, kalbėti apie vėdinimo trūkumą, nors pagrindinė problkema yra ne vėdinimas, o per šaltas atitvarų paviršius ant kurių, esant konkrečioms vidaus patalpų oro sąlygoms, pradeda kauptis kondensatas. Aišku, neteigiu, kad patalpų nereikia vėdinti, bet esmė ta, kad teigiama, jog kiaurus tarybinius langus pakeitus sandariais plastikiniais ten tampa per maža ventiliacija. Na ventiliacija gal ir per maža, bet ar bandėt matuoti tokių namų sandarumą? Tai kad jie kiauri kaip rėtis, lyginant su EE namais. Ne, ten pagrindinė problema ne sandarume, o prastame tokių patalpų apšiltinime, nors vėdint patalpas taipogi reikia.
Tiek to. Tiki savo pasakom apie 20 cm. tikėk toliau, tikrai neturiu intensijos tamstą įtikinti. Iki mąstymo lūžio tamsta turit prieiti pats, bet kaip minėjau, tai gana sudėtingas persilaužimas, nes mastyti reikia pradėti kitaip.
Pradžiai pasidomėk kas yra kompleksinis mąstymas. Vat girdėjau ir kariuomenės pereina prie kompleksinio mąstymo. Pav. Irako karinė operacija buvo turbūt pirmoji operacija, kur visos karinės pajėgos buvo valdomos kompleksiškai, kai vienos pajėgos įvykdydamos savo funkcijas dar ir kitų pajėgų veiksmų poveikį sustiprindavo.
Teko girdėti apie sinergiją? Sinergijos atveju 1+1=3 ar dar daugiau. Paaiškinimas būtų, kad jei vienas žmogus gali išmūryti 2 kvadratus sienos per valandą, tai logiška tikėtis, kad vienodu greičiu dirbantys du asmenys per valandą išmūrys 4 kvadratus sienos, bet jie išmūrija 6 kvadratus, nes teisingai pasiskirsčius darbus, darbo našumas pakyla.
Tiesa įmanoma ir priešinga reakcija, kai 1+1=0,8, nes vienas darbininkas mūrija, o kitas krapšto nosį, kalbina pirmąjį ir trukdo jam dirbti.
Tik kompleksiškai priėjus prie problemos galima pasiekti sinergijos efektą.
Taigi, EE namas yra sinergiją generuojantis produktas, kai apšiltinimo sluoksnis, sandarumas, šilti langa, rekuperacinė vėdinimo sistema, šilumos tiltelių eliminavimas ir pan. generuoja gerokai daugiau naudos, nei kiekvienas šių elementų vertinant atskirai.
Sveikas gyvas seni, pradesiu nuo karines operacijos Irake kur pirmo etapo sekme leme parsidave Irako kariuomenes generolai kuriems amerika dave milziniskus kisius ir tie parsidave bet butent sia nakti Irake zmones sturmavo jav ambasada o kompleksinis “mastymas“ atsiskleide Afganistane kai usa kariuomene pabruke uodegas bego is afganistano talibams palike naujos ginkluotes uz 80 milijardu doleriu. Griztu prie musu diskusijos apie siltalo sluoksnius ir iki kada ji generuoja apciuopiama nauda o kada tik bereikalingas islaidas. Galima siltint ir dvieju metru putplascio sluoksniu bet tai tik R skaiciukai ant popieriaus be jokios naudos nes jau senai rimtu kontoru atlikti skaiciavimai ties kokia varza jos tolesnis didinimas bevertis ir nuostolingas. Jusu kolega papildomai apsildes siltus putplascio blokelius maksimalistas ir vare sistema sviestas sviestuotas ir zmogus tam turi pilna teise bet tai nereiskia, kad tai turi bent kazkoki efekta. As pats visa laika buvau ir esu maksimalistas per gyvenima nuo nulio pastaciau 6 namus is kuriu kaip minejau pora pasilikau sau ir bandau ieskot subalansuotu sprendimu kur geriau investuot ar i perteklini siltalo sluoksni ar pvz saules jegaine ar i kokybiska sildimo sistema nes zmones perka labai brangia grindu danga o i sidomas grindis sukisa vamzdzius neaiskaus gamintojo po 49 euro centus. Jeigu patis putplascio blokeliu gamintojai negamina ju storesniu tai kokio velnio juos dar papildomai siltinti nejaugi didelis blokeliu gamintojas nemoka skaiciuot R vertes. Jeigu tureciau tumbacka is kurios galiu traukti kupiuras be apribojimu tai gal irgi tepciau sviesta ant sviesto, bet deja neturiu tai ir ieskau Tamstos bloge racionaliu sprendimu. Del paties paminetos sinergijos pilnai pritariu ir abiem rankom uz nes as ir ieskau musu diskusijos o ne ginco metu atsakymu be aklo fanatizmo siekdamas abipuses naudos. Iki.
vat skaitau “Galima siltint ir dvieju metru putplascio sluoksniu“ ir labai gerai prisimenu, kad konkrečius išmatavimus jau skaičiau vienam forume, kur žmogelis bandė įrodinėti 20cm apšiltinimo sluoksnio aukso vidurį.
Kad veltui neaušinti burnos – praktinė užduotis.
Grįžkime prie alpinistų palapinės.
1. Koks konkrečios palapinės tūris?
2. Kiek toje palapinėje būna žmonių, kada matuojama temperatūra?
3. Koks papildomas šildymo prietaisas, kokiu galingumu naudojamas temperatūros užkėlimui?
4. Iki kokios temperatūros užkyla temperatūra palapinės viduje?
5. Kokia temperatūra tuo metu lauke?
6. kaip greitai pradeda kristi temperatūra nustojus šildyti papildomu šildymo šaltiniu ir iki kokios temperatūros nukrenta?
Norite diskutuoti, ok, diskutuojam, tik diskusijos kurios metu remiamasi teiginiais iš lempos, niekur neveda. Pradžiai reikia prisirišti prie konkrečių “materialių“ dydžių, kad tolimesnė diskusija taptų prasminga.
tiesa, dar reikėtų papildyti klausimą dėl palapinės. Teigiai, kad palapinė labai sandari, o tai iš kur žmonės gauną deguonį kvėpavimui? Kažkaip sandariai iškiša šlangelę, per kurią kvėpuoja? Ar vis tik palapinė labai nesandari, nes oras kvėpavimui priteka per nesandarumus ar specialiai paliekamą plyšį?
Klausiu, nes norėjau parodyti skaičiavimus, primetant, kad palapinė labai sandari, kokie dideli nuostoliai per palapinės sieneles, bet panašu, kad neverta primetinėti, ne tai ne tik nešilta, bet ir nesandari erdvė. Vienintelis dalykas, nuo ko tokia palapinė saugo, tai tik vėjas, kas irgi yra pakankamai neblogas dalykas. O šilta tokioje palapinėja gali būti tik infraraudonojo šildymo prietaiso pagalba. Bet tai šilta žmonėms, o oras palapinėje taip ir išlieka labai žemos temperatūros. Tokiu atveju, nėra ką ir skaičiuoti.
Dar karta labas. Pradziai gerbiamasis reike ne putplascio storiu vadovautis o silumine varza nes yra ir plonesniu medziagu typo pir ar daugesluoksnes metalizuotos pleveles (Britanijoje gan populiarios) su siltalo intarpais kurios duoda ta pati efekta. Kas liece palapine tai manau neverta diskutuot sia tema tuo labiau, kad pats paklauset pats sau atsaket o as palpine paminejau kaip pavyzdi kuri neturi storu siltu sienu ir prie minus 40C puciant labai stipriam vejui kuris vercia nuo koju o zmones palapineje gan siltai leidzia laika. Noreciau musu diskusa pakreipti 180 laipsniu ir pasiteirauti ar jus po tiek metu patenkintas savo geotermine sildimo sistema ir ka daritumet dabar kitaip ar nieko nekeistumet ir skaitot, kad jusu sildimo pasirinkimas tobulas ? Busiu dekingas uz atsakyma, nes as dar neturiu sildymo sistemos ir kaip minejau esu pasimetes kokia sistema pasirinkti mano B klases namui su stogu A++.
Ne, nesutinku baigt dėl palapinės. Ant durniaus paieškojau variantų, kaip minimaliai pašildyti palapinę. Radau siūlymą, kurio kaip teigiama galia 1kW. Palapinės tūris nu sakykim 3m³ čia su labai didele atsarga užmesta ir jos šildymui reikia 1kW galios. Dabar paimkim mano namą grubiai 360m³. Jei aš namą šildyčiau kaip palapinę, tai man namo šildymui reikėtų 120kW. Dabartinis šilumos kiekis realus apie 2,15kW. padarykim palapinę idealiai sandarią, na tai gal 0,98kW palapinės šildymui užteks. Nu neįmanoma pasiekti EE parametrų be storų gerokai storesnių nei 20cm kailinių.
Taip kad būtinai reikia leistis ant žemės, o ne filosofuoti remiantis išgalvotais argumentais. Nori tęsti diskusijas, bet kokį argumentą tvirtinam skaičiavimais pavyzdžiais ar pan. Tik taip bus galimą kažką išsiaiškinti.
Dar ir dėl to kuo reikia vadovautis. Jei nėra kalbama apie konkrečia šiltinimo medžiaga, žinoma, reikia vadovautis norimos pasiekti šiluminės varžos dydžiais, bet kai kalbama apie konkrečią šiltinimo medžiagą, kalbama apie jos storius, kurie atitinka konkrečias R reikšmes. Kas dėl skirtingų šiltinimo medžiagų, taip yra ir geresnės liambda reikšmės nei putplastis. Vis tik su jomis reikėtų būti šiek tiek atsargesniems. Aš kai rinkausi šiltinimui PUR putas, reklaminėje medžiagoje mačiau tiktai liambda reikšmes. Vėliau, kai jau nusipurškiau, susidūriau su tokiu dydžiu kaip šiluminės varžos mažėjimas su amžiumi. Reikalas tame, kad PIR ir PUR putos, siekiant pasiekti geresnių parametrų nei putplastis, yra užpildomos ne oru, kaip kad putplastis, o inertinėmis dujomis. Panašiai daroma ir stiklų paketuose, orą tarpuose tarp stiklų pakeičiant argono ar kriptono dujomis. Galutinis rezultatas gaunasi geresnių parametrų nei galima pasiekti su šiltinimo medžiagomis užpildytomis oru. Vis tik, laikui bėgant inertinės dujos iš PUR ar PIR pasišalina ir jas medžiagoje pakeičia oras. Galutinis rezultatas gaunasi labai panašus į putplasčio rezultatą. Kad sumažinti dujų pasišalinimo iš apšiltinimo medžiagos greitį PIR paprastai būna padengiama metalo plėvele. Metalas beveik visai nepraleidžia dujų, tad kol nepažeidžiamas jo vientisumas, dujų pasišalinimas iš PIR beveik nevyksta, nors yra ir plėvele neužsandarintų vietų, bei dėl plėvelės plonumo ji pakankamai nesunkiai mechaniškai pažeidžiama. Maniau kad derėjo perspėti apie PIR ir PUR medžiagų senėjimą ;). Apie vakumines medžiagas greičiausiai nekalbėjai, nes jų kainos įtariu vis dar nenusileido iki “žemiškų“ dydžių. Beje, su vakuminėmis šiltinimo medžiagomis absoliučiai ta pati problema – išsisandarinimas ir oro pritekėjimas į vidų, taip medžiagą kurioje yra vakumas pakeičiant medžiaga užpildyta oru. Tai aišku nevyksta labai greitai, bet per greitai, kad nekeltų diskomforto gyventi name apšiltintame vakumine apšiltinimo medžiaga.
Kas dėl metalizuotų plėvelių, tai jos irgi labai reklamuojamos kaip NASA šiltinimo medžiagos ideliai veikiančios kosmose. Tai vat, kosmose jos veikia idealiai. Kodėl? Ogi todėl, kad aplink kosminį laivą vakumas. Taigi nuo kosminio laivo sienelių šiluma negali pasišalinti konvekciniu būdu – vakume nėra dujų, kurios konvekciniu būdu galėtų nunešti šilumą. Taip pat šiluma negali pasišalinti ir kondukciniu būdu. Vakumas pati geriausia šilumos nepraleidžianti medžiaga, ir kosmose ten tikras vakumas, o ne praretintos dujos, kaip kad „vakuminėse apšiltinimo medžiagose“. Taigi, kosminiame laive šiluma gali pasišalinti vieninteliu būdu – spinduliniu. Metalinės plėvelės labai gerai atspindi infraraudonąjį spinduliavimą, tai turbūt geriausia medžiaga plačiai naudojama žmonijos, spinduliniu būdu sklindančiai šilumai atspindėti.
Nusileiskime ant žemės. Žemėje, priešingai nei kosmose, aplinkui yra ne vakumas, o oras. Ant žemės didžiausi šilumos kiekiai iš patalpų pasišalina ne spinduliniu, bet būtent konvekciniu ir kondukciniu būdu. Taip spinduliniu irgi, bet procentaliai tai pakankamai nedidelis kiekis. Taigi, tie kurie patalpas šiltina atspindinčiomis izoliuojančiomis medžiagomis, saugo, kad iš jų namo šiluma nepasišalintų pačiu mažiausiai intensyviu būdu ir beveik visai nesaugo nuo liūto dalies šilumos nuostolių. Nori šilto namo, pirmiausiai reikia pasirūpinti kad iš jo šiluma nepasišalintų kondukciniu ir konvencijos būdu, o tai reiškia – pirmiausiai reikia storinti apšiltinimo medžiagų storį. Aišku, jei iš vidaus bus panaudotos ir metalizuotos plėvelės infraraudonojo spinduliavimo atspindėjimui, šiluminis laidumas bus sumažintas dar labiau. Aš pavyzdžiui savo pastato lubas „ištapetavau“ popieriumi padengtu folija. Vėliau visa tai paslėpiau po gipskartonio lubomis.
Kas liečia geoterminį ir ar esu juo patenkintas, tai taip, bet dabar jo greičiausiai jau nedaryčiau. Manau jog oras-oras kanalinis kondicionierius yra geresnis pasirinkimas, apie ką aš beje parašiau „Šildymo“ temoje.
Vakarelis, ka paraset su tuo pilnai sutinku tik noriu pabrezti, kad nebutu sviestas sviestuotas ir neislaidauti pertekliniams siltalo sluoksniams nes pasiekus tam tikra varza jos tolesnis didinimas bus lygus nuostoliui be jokios apciuopemos naudos. Nes dauguma projektuotoju didelius langus kompensuoja storesniu siltalo sluoksniu taip didindami bereikalinga bet nemanau ar verta tam isleisti pinigus jeigu rezultatas bus tas pats. Nukreipciau atlikusius pinigus i saules jegaine ar patogius baldus,kokybiska buitine technika ir t.t. O kas liecia ta “nasa“ daugiasluoksne plevele tai vienas fruktas gamino su ja skydinius namus ir typo visi buvo labai laimingi nors as ja naudociau kaip papildoma siltala prie akmens vatos o kartu kaip ir garo izoliacija.
Dėl nasa plėvelių skydiniame name, tai tas žmogelis patentavo tą sistemą, man rodos nuorodą į tą patentą esu kažkur savo tinklapyje įmetęs. Esmė tame, kad žemėje viena iš šilčiausių ir lengviausiai prieinamų medžiagų – oras. Problema, kad didinant oro tarpelį, prasideda konvekcija, ir visa oro šiluminė varža nueina per niek. Todėl kai pav. gamina stiklo paketus, tarpa tarp stiklų pildant oru, oro tarpelis negali būti didesnis nei 12mm. Taigi, sloksniuojant plėveles ne didesniu atstumu nei 12mm galima pasiekti neblogų termoizoliacinių savybių. Ir tam nereikia, kad visos plėvelės būtų iš aliuminio folgos. Aliuminio folga man rodos atspindi apie 98% IR spinduliavimo, tad maksimum antra folgos plėvelė dar duos juntamus, beveik 2% o iš trečios jau būtų trečias vanduo nuo kisieliaus.
Taigi, pagal patentą, ten jau kaip ir normali šiltinimo medžiaga gaunasi, su gerom ne tik atspindinčiom savybėm, bet ir gerą kondukcinę varžą turinti. Vis tik, plėvelės gali lengvai judėti, taip keičiant atstumus tarp plėvelių, kuo aš šitokio apšiltinimo nevertinčiau kaip rimto.
O kas dėl šiltalo storio, tai jei padvigubinsim šiltalo sluoksnį, tai gausim dvigubai geresnę šiluminę varža. Čia taisyklė. Taip, kad didinant bet kiek apšiltinimo sluoksnį, mes visuomet gausim naudos, bet teisingai pastebėta, kad yra ribos. Jei turim 5cm storio putplastį, padidinę jo storį iki 10cm mes gausim dvigubai didesnę šiluminę varža. Taip net 5 cm putplasčio atneš dvigubą naudą. Visai kita situacija, jei pas mus 30cm. Šiuo atveju papildomi 5cm bus lašas jūroje. Norint dvigubai padidinti sienos šiluminę varžą jau reikės 60cm apšiltinimo sluoksnio. Taip kad ribos yra.
Vis tik, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad ir kiek bestorintum apšiltinimo sluoksnį, tai duos didesnę šiluminę varžą nuolatos. Storio didinimą turi riboti tik ekonominis tokio sprendimo naudingumas, kurį vertinti galima TIKTAI, pabrėžiu TIKTAI su tam skirtomis programomis, tokiomis kaip pasyvaus namo apskaičiavimui skirtomis PHPP. Mėgėjiškas skaičiavimas rodo pievas. Aišku galima ir su paprastu ekseliu viską pasiskaičiuoti, bet tai daryti gali tik labai gerai suprantantis kiekvieno komponento įtaką viso kompleksinio sprendimo gavimui ir skaičiuoklėje vertinantis iškart visą kompleksą, o ne atskirą sistemą. Todėl kalbėti apie apšiltinimo storius ir tolimesnio jo didinimo naudingumą, galima tiktai vertinant kompleksinį sprendimą, suvedus visus duomenis į pav PHPP skaičiuoklę, ir jokiu būdu ne čia iš akies mėtant kažkokius skaičius. Ne, kiekvienu atveju, apšiltinimo sluoksnio ekonominio apsimokėjimo storis skaičiuojamas individualiai kiekvienam namui. Tai nėra standartinis dydis.
Pilnai sutinku su paties teiginiais, bet asmeniskai remciausi statant nama investicijos ir realios naudos i ja nauda nes kaip minejau pinigus visada galima nukreipti naudinga linkme o ne niekad neatsipirksincia investicija i perteklini siltalo sluoksni. Savo nama staciau 2008 ir norejau anuomet apsiltinti 20cm putplasciu bet ejot profiliai cokoliui buvo max 15cm ka ir padariau dejau 15cm. bet ir dabar daugiau 20cm i sienas nedeciau i stoga deciau daugiau bet nedaugiau 30cm butarbrodo pvz 20cm akmens vatos ir 10cm PIR su folga ir aisku maksimalus pastoges sandarumas. Technologas padorus vyras is firmos kur purskia skistas putas atvirai sake, kad daugiau nei 20cm yra pinigai i bala ir as juo linkes tiketi nes purskiant siltala isgaunamas puikus sandarumas ipatingai kai isores sienos ir stogas sujungiamas i viena istisini siltala ir gaunamas termosas be jokiu salcio tiltu bet man purskiamos putos kelia daug nezinomuju nes daug kas priklauso no tarpines saziningumo kokiu santikiu uzmaiso komponentus nes kaip sako amerikonas semas tai nieko asmenisko tai tik biznis. Dar kas mane nervuoja tai PIR ploksciu kosmines kainos o ta isreklamuota geltonai zalia tai isvis uzlanste iki negaliu tai radau lietuviska 10cm su folga 15ewro plius PVM bet typo su kazkokiom plastiko priemaisom bet lemda deklaruoja kaip ir brangininkai ir noras susimontuot saules jegaine matomai ir liks noru nes sunku gaut papildomus kW o juos gavus klausymas ar ESO tures laisvu galingumu prisijungti i abipusi tinkla vienzo kur truksta ten trumpa ir dar ta sildymo sistema neduoda ramybes ka begriebtum brangu arba labai brangu ar dar brangiau bl.. nx.. nervai nelaiko : (
Kliūna man tokie statybininkai, kurie išskyrus savo darbą, daugiau nieko statybų srityje neišmano. Kai aš stačiau namą, jei bent vieno jų būmiau paklausęs, šilto namo neturėčiau. Tais laikais nei vienas statybininkas nesuprato ką aš statau. Reikalas tas, kad kol neprisėsi prie normalių skaičiuoklių ir pats nepabandysi sumodeliuoti bent jau 3 namų, parinkinėdamas įvairių sprendimų kombinacijas, tol ir būsi tokio PUR purškėjo “eksperto“ lygio, kuris iš akies pasakys kiek tavo namas suvartos kilovatų šildymui :). Žinok, nematyčiau, kaip tos skaičiuoklės gana tiksliai pataiko su realiais rezultatais, dar turėčiau pagrindo jomis netikėti, o dabar, kai žinau, kad ką su tomis skaičiuoklėmis suskaičiuosi, ta ± ir turėsi, neturiu pagrindo jomis netikėti.
Kas dėl sandarumo, tai jo, statydamas namą aš jam suteikiau daug dėmesio, todėl ir mano namo sandarumas toks išskirtinis, bet pačio sandarumo aš tikrai nesureikšminu – tai tik vienas iš būtinų elementų norint turėti šiltą namą.
Dar man kliųna, kad taip kalbi apie investicijas, atsiperkamumą ir tuo pačiu apie 10 cm storio PIR plokštes. Nu sorry, mūsų nuomonės skiriasi, ir labai stipriai, tik mano pagrįstos skaičiavimais, o tamstos filosofija – „iš padebesų“.
Antras blynas ; ) Kas liecia geotermika tai linkstu surizikuot kaip ir jus nusipirkti kinieti “hiseer“ tik su kintamos galios kompresorium mitsubishi tik dar nezinau kokia kaina gausiu ir jeigu verslininkas ja uzlankstis tada svarstisiu siustis is Kinijos be tarpines tik va neturiu patirties su Kinija ir bijau gauti is ninzes nikeliuotus ragus kai gali palikt ir be siurblio ir be pinionzu. Nusipirkti zeme/vanduo tikra sweda kaip Nibe ar vokieti kaip Alpha Innotec neturi tiek $$$ o perkant geltona turi prisiimti visa rizika. Dar kalbejau su lietuviu gamintojais tai bekalbent kaina nuo 4k pasoko vos ne iki 6k ir jau tokia kaina vercia kasit pakausi nes normalus pradideda nuo 8k. Vienu zodziu esu pasimetes tarp triju puseliu ir dar Daikin orinukas pasiuto su kainomis ir uzlankste kaina vos ne kaip SS geotermika. Dar spangau statyt pigu elektrini katila Protherm o atlikusius kastonus merkti i saules jegaine bet geri zmones pasake, kad man bus ne batai o tapkes po sildymo sezono ir saules jegaine neisgelbes ; (
„spangau statyt pigu elektrini katila Protherm o atlikusius kastonus merkti i saules jegaine bet geri zmones pasake, kad man bus ne batai o tapkes po sildymo sezono ir saules jegaine neisgelbes ; (“
Aš kelis metus šildžiausi namą tiktai elektra. Palaikiau tuo metu apie 20°C temperatūrą ir šildymo kaina nebuvo iš kojų verčianti, mokėjau mažiau nei už dvigubai mažesnio buto mieste šildymą.
Jei paskaitinėsi mano bloge siūlymą šildymui, tai kaip idealiausias šildymo prietaisas EE namui aš kaip tik ir įvardiju elektrinį kilimėlį, kombinacijoje su kondicionieriumi.
Taip, elektros kainos šiai dienai kaip ir turėtų koreguoti pasiūlymą, vis tik, statai Saulės Elektrinę ir nematai vargų (šios dienos subsidijų vertinimu).
Vis tik, konkrečiai tau nesiūlau apsistoti ties tiesioginiu elektriniu šildymu ir dėl vienos paprastos priežasties – abejoji kad reikia šiltų kailinių, o jų reikia ir šiltų.
Beje, kas liečia elektrinį šildymą siūlau paskaitinėti „Dzūkiška pirkia“ blogą (http://dzukiskapirkia.blogspot.lt/?m=1).
Jam aš asmeniškai siūliau 40cm storio apšiltinimo sluoksnį.
Manau, kad tau ir toliau reikejo sildit nama plika elektra nes mazas energijos poreikis ir silumos siurblys zeme/vanduo tau perteklinis iskaitant, kad jau turi saules jegaine. Kas liecia Dzukiska troba tai bicas malacius ir pasirinko pigiausia siai dienai elektrinio sildimo sistema su Devi kabeliais ir gavo puiku rezultata, bet Devi turi tam tikru apribojimu reike zinot kur stoves baldai ir visa kitka kas remesi i grindis arba prasides kabelio perdegimai o remontas labai nemalonus.Kas liece Dzuko troba tai skidinis namas ir labai siltas ir poreikis silumai mazas tai manau paties siulomi 40cm lasiniai kaip ir butu pertekliniai nu nebent i stoga kur didziausi silumos nuostoliai. Kiek atsimenu jo namo sildymas elektra papigiaiskas kiek menu pora simtu ewro sezonui tai pabrangus elektrai jam max ko prireiks tai 5kW saules jegaines. Matai mano namo statyba 2008 ir ka galiu tai draugaudamas su galva datraukti stoga kaip minejau iki A++ bei dalinai sandaruma nes priverstines ventiliacijos atsisakau o tai plius 20% uz sildyma bet minus 4/5 k ewro uz kokybiska rekuperacija. Dar sendien Delfi straipsniuka imete kaip zmogus uzsikabines pradotuota silumos siurbli verkslena apie milzinskas saskaitas uz elektra ir ilgisi savo kieto kuro katiliuko : )
“Devi turi tam tikru apribojimu reike zinot kur stoves baldai ir visa kitka kas remesi i grindis arba prasides kabelio perdegimai“ – kas liečia kabelio perdegimus, viskas priklauso nuo energijos kiekio, kuris nespėjamas išsklaidyti. Kai kalba eina apie šaltą namą, kuriam reikia daug energijos, vienareikšmiškai reikia vertinti jūsų pastabą. Kas liečia šiltą mažos šiluminės akumuliacijos namą, kurio energijos poreikis nedidelis, tikimybė perkaitinti laidą gerokai mažesnė, nes kabelis dirbs gerokai trumpesnį laiką ir išskirs gerokai mažiau energijos, kurią išsklaidyti galės ir plytelės net po baldais. Mano grindys, kai namas šildomas – šaltos. Nepajausi šiltų grindų ant jų užlipęs, net kai vyksta namo šildymas, taip kad procesai vykstantys šaltame ir šiltame namuose skiriasi ir gana ženkliai.
“Dzuko troba tai skidinis namas ir labai siltas ir poreikis silumai mazas tai manau paties siulomi 40cm lasiniai kaip ir butu pertekliniai“ – svarbiausias žodis šiame teiginyje – “manau“. Savo teiginius paremti nuomone, kai kalbama apie techninius dalykus nederėtų. Išmokite savo teiginius paremti faktais, tiks ir skaičiavimai. Tuomet labai greitai bus galima parodyti pirštu, kurioje vietoje tamstos “manau“ prasilenkia su realybe.
“nu nebent i stoga kur didziausi silumos nuostoliai.“ – ir vėl, iš kur žinote, kad stogo šiluminiai nuostoliai didžiausi? Viena bobutė pasakė (vbs informacija) ? Jūs skaičiais paremkite šį teiginį. Aš nemanau, aš įsitikinęs, kad tamsto namo šilumos nuostoliai per stogą yra ar bus patys mažiausi, mažesni už nuostolius per sienas, per pamatus, gal net per langus.
“Dar sendien Delfi straipsniuka imete kaip zmogus uzsikabines pradotuota silumos siurbli verkslena apie milzinskas saskaitas uz elektra ir ilgisi savo kieto kuro katiliuko : )“ Eilinis pavyzdys, kai sprendimai priimami remiantis vbs informacija ar “manau“, o ne remiantis skaičiavimais.
Pasikartosiu gali sukisti nakum niekam nereikalingus siltalo sluoksnius ir mokesi uz sildima tiek pat kaip ir sandarus namas su protingo storio lasiniai. Tau niekaip nedaeina ir manau nedaeis, kad prie tam tikros varzos nieko nesutaupisi ir bus rezultatas tas pats arba 0,0001 naudos. Neturi kur kisti kastonu tai kisk nors i 2 metru storio putplasti o as skaitau reike draugauti bent kazkiek su galva ir bus geras pasvertas rezultatas ir dar turesi uz ka baronku nusipirkti o ne tik R 15 ar R 50 izkiuzmuaa..
Ok, tamsta, su jumis baigiau, o visiems kitiems skaitytojams pakartosiu. Teiginys, kad sandariam namui nereikia šiltų kailinių yra iš esmės klaidingas, jei norime pastatyti šiltą namą. Toks teiginys gali būti teisingas tik tuomet jei net bandymus atliksim vadovaudamiesi 20 amžiaus mentalitetu. Ta prasme, jei name kelsime vieno iš elementų kokybę (šiltumą, ar sandarumą) iki begalybės, tai to elemento šilumos nuostoliai bus labai maži, kitų elementų atžvilgiu ir tolimesnis kokybės gerinimas neatneš jokios naudos. Visai kita situacija, kai ir visi kiti atitinkami elementai bus patobulinti iki panašaus lygio. Tuomet ir tolimesnis vieno elemento patobulinimas bus juntamas. Dar kartą kartoju. Statant šiltą namą būtina mastyti kompleksiškai. Negalima vertinti tik vieno elemento. Nėra prasmės stogo šiltinti iki A++ klasės reikalavimų, kai pamatai, sienos prastai apšiltintos, kai langai pasirenkami pigiausi, o ne šilčiausi, kai vėdinimas planuojamas “natūralus“. Tokiu atveju, tas kas stogą šiltina iki A++ reikalavimų iš tikrųjų neskaičiuoja pinigų.
As kolega pagrinde kalbu is savo jau pastatyto 2008m namo poziciju ir ant isbaigto fasado klijuoti papildoma silumos sluoksni butu kaip minimum kvaila ( sien 25cm fibo+15 cm putplascio. O lupti gerus rehau langus del naudos 0,0001% kurie net per 50 metu neatsipirks mano atveju neverta. O va uzsandarinti stoga ir jo varza pakelti bent iki A klases MANAU verta. Kas del rekuperacijos tai kaip minejau turi savo nezinomuju ne jau atsiranda neigiamos informacijos del itakos vaikams isaugus ju neatsparumui alergijoms ir persalimo lygoms ir i situos iskilusius klausymus atsakis tik laikas kaip ir apie savo laiku siauros zmoniu grupes ispusta “sviesto ir kiausiniu zala“ kuri subliusko kaip kiauras balionas. Visur reike ieskot aukso viduriuko statant nama ir tada isvengsite pertekliniu islaidu. Norejau Jums pateikti silumos R varzu lentele kuria sudare rimta JAV (amerikos) iki kokios R varzos siltalo sluoksnis generuoja realia nauda o kada tik pinigu ismetima i vertelgu ispustas kisenes kurie prastume ubagu kraste sau naudingus priverstinius STR. kokiu nera net turtingoje Norvegijoje,Svedijoje ir t.t. Sunku vesti diskusija su oponentu kuris arsesnis uz taliba (konservatoriu : ). Dar islis yla is maiso del to juodo putplascio su grafito priemaisomis kuri daug kas lipdo sau ant sienu bet tiek tos as gi balvonas o Tamsta neklistantis guru.
Apšiltinti aišku verta, bet vieną parametrą kelti iki begalybės, nekeliant kitų ir taip labai stipriai sumažinant šilumos nuostolius tik per stogą, realios naudos gausi nedaug, todėl iki A++ lygio šiltint vien stogo tikrai neapsimoka. Vat čia jau bus išmesti pinigai, nes už tokius pinigus apšiltinus visus mazgus minmaliai, gausi daugiau naudos nei vien iš stogo. Jei sienos jau su apdaila ir nėra jokio noro viską pradėti nuo pradžių su sienomis, tai visai kitas reikalas, bet svaigti apie PIR stogui, na nežinau. Ir iš vis, gyvenime nepirkčiau 10cm storio PIR plokščių. Na gal kokių 2cm-3cm, dar dar, bet ne apšiltinimui, o labiau sandarumo užtikrinimui. Šiltinti PIR, kai yra gerokai pigesnių šiltinimo medžiagų, tai reiškia vėl, pinigų netaupyti.
Kas dėl rekuperatoriaus ligų, tai aš netikiu, nes rekuperatorius tiekia absoliučiai nepakeistą lauko orą. Vat kad su astma susiduria blogai vėdinamų patalpų gyventojai tai faktas. Ir iš vis, kuo paremti tokie teiginiai? Moksliniais tyrimais? Ar ten buvo vertinta maisto įtaka? Ar buvo vertinta užteršto aplinkos oro įtaka? Man užkliuvo Alvydo Unikausko knygoje „Klauskite daktaro“ 47 puslapį paminėtas faktas, kad „neseniai JAV paaiškėjo jog trys Harvardo universiteto mokslininkai dirbo apibendrindami daugybę cukraus ir riebalų žalos sveikatai tyrimus. Duomenys rodė, kad dėl širdies ligų kaltas cukrus, bet cukraus gamintojai sumokėjo šiems mokslininkams, kad cukrus būtų išteisintas. 1967 metais žurnale „New England Journal of Medicine“ paskelbtame straipsnyje jo žala sumenkinta ir apkaltinti sotieji riebalai. Visi pasaulio dietologai pradėjo siūlyti anglevandenius ir atsisakyti riebalų. Pagal 2006 metų kursą, tiems mokslininkams buvo sumokėta 48900 dolerių. Dabar visi trys mirę ir nėra kam atsakyti.“
Tai čia dėl tyrimų. Dar nereikia atmesti i to, jog turto vystytojai, nenorėdami didesnių išlaidų statant naujus namus stipriai menkina rekuperatorių naudą ir pučia miglą dėl jų kenksmingumo.
Aišku, visur reikėtų vadovautis savo galva, ir dėl rekuperatoriaus poreikio neagituosiu. Vis tik, noriu atkreipti dėmesį į tai, kad be priverstinio vėdinimo patalpose sunku užtikrinti tinkamą ventiliaciją. Kad astmos ir kitų kvėpavimo sistemos ligų priežastis yra prasta ventiliacija tai jau turbūt nė aiškinti neverta. Tikėsi ir toliau, kad grynas iš lauko patiektas oras, kuris pravalytas nuo žiedadulkių ir kitokio šlamšto, taipogi neigiamai veikiančio žmonių kvėpavimo takus yra blogis, tikėk ir toliau, nuodydamas visą šeimą prastai vėdinamose patalpose. Nebent langus kiaurus metus laikai atidarytus, Bet tada vėl, paaiškink man, kam leidi pinigus bandydamas užsandarinti namą? Tai vienareikšmiškai išmesti pinigai tavo atveju.
Pabaigai, Jus norit kalbet skaiciu kalba ka man pateiket kaip priekaista. Tai pabaigai turiu viena klausyma ar Jus per visa silumos siurblio gyvavimo name laika sugebejot suskaiciuot savo silumos siurblio naudinguma taip vadinama SCOP ar ne ???
Kad apskaičiuoti COP ar SCOP reikia statyti matavimo techniką ant šildymo prietaisų ir vertinti, kiek energijos pagaminta realiai. Elektros energiją išmatuoti pakankamai nesunku, o vat su pagamintos šilumos kiekio matavimu jau sudėtingiau. Kai kurie modeliai savo ekranėliuose rodo tokius parametrus, bet tokiais rodmenimis tikėti nederėtų, o maniškis net ir to nerodo.
Del rekupu zalos vaikams tai supratau, kad per daug typo steriliom salygom gyvena ir papuole i naturalia aplinka vaiku sveikata suslubuoja bet kur ta teisybe ar melas nezinau bet kiek atsimenu skaiciau vokieciu mokslininku straipsni. Del silumos oras vanduo siurblio SCOP tai tiesa ir daug gamintoju neitrauke cirkuliaciniu siurbliu zeme vanduo lauko konturo siurblio sanaudu ir taip “pagrazina“ SCOP. LRK namas blogo seimininkas suskaiciavo savo ZUBADAN MITSUBISHI SCOP tai gavo kiek menu 2.44 o ZUBADAN aukstos klases siurblys ir vienas brangiausiu rinkoje tai kiek bus naudos is neaiskaus kitaico % ir bendrai kiek laiko tarnaus oras vanduo ir finale gausis kai tik atsipirks teks pirkti nauja nes senas “numiro“ ir taip zalia TVARI zaraza bus eilinis globalus vertelgu biznis goju saskaita. Silumos siurbliu gamintojas tautietis atvirai sake, kad kompresorius po 8 metu darbo netenka 40% nasumo tai realiai puse COP prarandama o kompresorius toliau burzge kaip ir pirma diena nors puse naudos jau buna isburzges. Kai paziuri tai nieko nera verto demesio o viskas komersantu graziai iviniota i konfiti o kai isvinioji pamatai su.., dabar pasimetes tai domiuosi elektrodiniu katilu bet jis irgi ne uz aciu pulisosas su irengimu (2000ewro) ir vargu ar tas elektrodinis aplenks fizika ir is vieno kW el kazka pagamins daugiau nei 1/1. Gal teko paciam susiduti su tais elektrodiniais ar kas is draugu apturejo ? Del PIR plokstes tai 10cm dedu, kad uzdengti murlotus o vata pigiau aisku bet priaugink karkasa sumontuok garo izaliacija sumokek uz darbus meistreliams kurie be 200ewro dienai nelipa is lovos ir gausis dar brangiau nei tas isreklamuotas PIR.
Primetinėjau pagal karšto vandens gamybą. Turint omenį, kad šeima tik pagausėjo, tad vandens suvartojimas kaip ir turėtų būti didesnis, tad realus COP kaip ir turėtų būti didesnis nei paskaičiuotas tokiu metodu.
Pažiūrėjau elektros sąnaudas vandens pašildymui per mėnesį, kai vandenį šildžiau elektriniu boileriu, tai per mėnesį ± 180-190kWh. Dabar paskaičiavau, kad vidutiniu galingumu ~3,4kW ŠS dirba apie 45 min, tad suvartoti turėtų apie 2,6kWh per dieną. Per mėnesį tai būtų ~80kWh. Jei karšto vandens suvartojimas būtų įdentiškas, tai karšto vandens ruošimo COP būtų ~2,3. Taigi, po 6 metų nuolatinio darbo, mano kinietiškas ŠS karštą vandenį iki 48°C ruošia su COP ~2,3. Tenas ŠS viduriuose pas mane atjungtas fiziškai.
Elektrinis boileris karštą vandenį ruošdavo iki aukštesnių t°, bet kai vandenį vartoji, jį skiedi su didesniu kiekiu šalto vandens ir galutiniame rezultate naudojiesi ± tuo pačiu energijos kiekiu vandens pašildymui, tad manyčiau, kad aišku su labai didele paklaida, bet skaičiavimai ± parodo realią padėtį.
Dar užkliuvo teiginys “Silumos siurbliu gamintojas tautietis atvirai sake, kad kompresorius po 8 metu darbo netenka 40% nasumo tai realiai puse COP prarandama o kompresorius toliau burzge kaip ir pirma diena nors puse naudos jau buna isburzges.“ . Labai gerai pamenu vieną specialistą, kuris man aiškino, kad pirmas pagamintas ŠS dirba jau virš 40 metų ir jam nieko, nėra kam gesti. Kažkaip šis teiginys pjaunasi su tamstos teiginiais.
Pabandykim situaciją įvertinti vadovaudamiesi logika. Taigi, pradėkime vertinti galimybę kad kompresorius dirba, o dėl mechaninio kompresoriaus susidėvėjimo, naudos tik 40%. Na sorry, bet mano logika tokio teiginio teisingumo patvirtinti niekaip negali. Susidėvėjo detalės, išsitrynė, atsirado žvėriški nesandarumai, kurie numuša nvk? Nu nesąmonė, pirmiausiai freonai būna su tepalais, sutepančiais darbinius paviršius, antras dalykas, jei kas išsisandarintų, tai freono tą pačią akimirką neliktų. Elektromagnetinėje dalyje kas sugedo? Na ir nesąmonė, kompresoriaus variklio tuomet neprasuktų.
Vienintelis dalykas, kuris leistų pagrįsti tamstos teiginius – freonas. Kai buvau išsikvietęs meistrą, tai jis minėjo, kad “visiems šilumos siurbliams rekomenduotų papildyti freono lygį kas 5 metai, jei technika stovi patalpose, o jei lauke, tai ir kas metus“. Problema tame, kad kol freono kiekis mažėja iki tam tikros ribos, tai net ir pagal efektyvumą nelabai kas matosi, bet kai jo kiekis sumažėja labiau tos ribos, tai efektyvumas krenta ir būna net iki 40%, kaip tamsta ir paminėjot. Tada taip, pacituota situacija, kompresorius dirba kaip ir ankščiau o naudos minimumas. Bet freono papildymas tai eilinė aptarnavimo operacija, kurią kaip ir automobiliui keičiant tepalus, taip ir šilumos siurbliui reikia atlikti bent jau kas 5 metus, jei tai šiltoje aplinkoje stovintis geoterminis, ar kas metus, jei freonas stumdomas tarp lauko ir namų. Taip kad ŠS amžiaus trumpinti per daug nereikia. Tiesa, ŠS kurie dirba lauke, turi trumpesnį tarnavimo laiką dėl sudėtingesnių darbinių sąlygų.
“per daug typo steriliom salygom gyvena“ – su rekupu negyveni per daug steriliomis sąlygomis. Tuo labiau, jei gyveni nuosavame name.
Pasakiau ta ka perskaiciau nei daugiau nei maziau o sterilumas kiek as suprantu kai zmogus izoliuotas nuo naturaliu alergenu nu typo isfiltruotas oras nuo dulkiu,ziedadulkiu,virusu ir viso kito mikro slamsto o papuoles i kasdiene aplinka vaiko organizmas visa ta gauna ko nebuvo namie su rekuperacine sistema. Buvo anksciau posakis zmogus uzsigrudines o kitas jautrus kaip kambarine gele skersvejams. Nezinau gal as ir klistu bet laikas sustatis visus taskus nes rekuperacija zmonijai dar naujadaras.
Issiaiskinau su tais “kosminiais“ joniniais elektrodiniais ar kaip ten juos kailais tai jie eda elektros kaip ie teniniai katilai tik kone diasimt kart brangiau ju irengimas 2000 ewro pries 300ewro uz Protherm. Visas fintas juos naudoja povandeninuose laivuose nes yra saugus gaisro ir perkaitimo atveju nes nutrukus termofikato tiekimui jie tiesiog nedirba ir yra saugus. O ju naudingumas sildime toks pat kaip dvieju britvu prijungtu prie kabelio ir uzmerktu i stikline vandens. Realiai man lieka tik silumos pulisosas ir mano nanams rekomenduoja butent vanduo/gruntas bet irangos ir irengimo kaina kosmine ir lieka tik vienintelis variantas paciam is Kinijos siustis geoterminius silumos siurblius ; ( Gal galetum ka rekomenduot kas moka tikrai realiai pagal konkretu nama suskaiciuot realius silumos poreikius nes kai pats skaiciuoju tai nu nakum skaiciukai gaunausi 18000-20000kWh sildimo sezonui.
Iš tokių paprastų, su kuria galima pakankamai neblogai apskaičiuoti šilumos poreikį, tai Narvido skaičiuoklė http://www.supermama.lt/forumas/index.php?showtopic=742774&st=489# , ne ir su ja kad ką skaičiuoti reikia turėti papildomų žinių, kad žinoti ką suvesti. Vis tik jei sienų varžą, stogo varžą, langų varžą plius minus galima paskaičiuoti, tai vat su natūralia ventiliacija bus sudėtingiau, nes kokią oro kaitą nurodyt, labai jau didelis klausimas. Bandau dabar prisiminti, tai man rodos vidutinė žiemos sezono temperatūra yra 0°C laipsnių, sezono trukmė 6 mėn. Galiu ir klysti, nes jau daug laiko tuo neužsiimu, tai daug kas pasimiršo.
Sutinku, tiksliai paskaiciuot nera taip paprasta nes daug sudedamuju kaip langu kriptis,namas stovi viduri lauku ir pastoviai talzomas veju ir t.t. o su paklaida 10/20% realu butent mano atveju. Dar labai svarbu man issirinkti tinkama silumos siurblio galinguma nes vienas meistras siulo 6kW gruntas/vanduo o kitas 9kW ir abu turi nemaza patirti. Oras/vanduo vienas rekomenduoja 9kw o kitas imk su atsarga 12kW o tokio galingumo oras/vanduo jau labai isbrangsta vos ne zeme/vanduo rimtos firmos. Daug kam su namais A++ 100/120kv.m. sustate per galingus silumos siurblius 7,8kW ir jie per sezona virs tukstancio karto daro ON/OFF o dazni issijunginejimai kompresoriui yra nuosprendis ir jokiu deklaruojamu 10/15 tarnavimo metu jie neisdirbs o kai baigsis garantinis ar kiek veliau taip po metu 6/8 prasides ju keitimas. A++ 100/120kv.m. tokiems namams manau pilnai uztektu silumos siurblio 3/4kW bet gal ir vertetu pasirinkt negalinga ir pigu el. katila kurio kaina su montavimu 300ewro o ne siurbli uz 5000 ewro su 2,44 metiniu SCOP. Kalbejau su blogeriu ir nevienu kuriu pliusiniai namai bei sandarus tai visi pripazino, kad butu uzteke pilnai 50% nuo esamo siurblio galingumo. Montuotojai apsidraudzia, kad pirkejai neuzpjautu priekaistais, kad isijunge tenas o gal ir geriau jeigu kelis kart per kritines dienas kurio vos kelios per metus isijungtu tenas nei kompresorius padaritu per silimo sezono 1500 ON/OFF.
Nei į vieną iš šių teiginių nėra po vieną paprastą atsakymą.
Gal pradėsiu nuo oras-vanduo šilumos siurblių. Krentant aplinkos temperatūrai krenta jų galia, tai jei jo gale kokie 12kW, tai prie -20° gali tebūt likę 4kW. Na nesu šios srities geras žinovas, neaktualu, per daug nesigilinau, bet kažkas panašaus į pavaizduotą situaciją ir yra, o su 4 kW tavo namo nepašildysi.
Ką ten su 4kW nepašildysi. Tau siūlė 6kW ŠS, tai net geoterminio, tokio tavam namui bus per mažai. Senokai jau bandžiau žaisti su skaičiuoklėmis, o ir tavo namo šilumos nuostolių net nebandžiau primesti, bet net neskaičiavęs, aš nemanau, kad tamstos namo šilumos nuostoliai mažesni, nei 8kW. Taip kad 6kW ŠS manyčiau stipriai per mažai.
Dabar dėl dažno įsijunginėjimo, išsijunginėjimo. Pirmiausiai tai jei kalba eina apie oras-vanduo, labai didelė tikimybė kad kalbama apie inverterinį ŠS. Tai reiškia, kad jis sugeba moduliuoti kompresoriaus darbinį dažnį iki gerokai mažesnių apsukų, stipriai sumažindamas darbinį galingumą, kai to reikia. Taip ir 12kW tuo metu galintis išduoti ŠS, sumažinęs galingumą gali išduoti tik kokius 3kW, taip prisitaikydamas prie tuometinio tavo namo šilumos poreikio.
Antras didesnio galingumo ŠS niuansas, tas, kad jei tai inverterinis ŠS, tai pas jį yra “soft startas“, kuris ženkliai labiau tausoja variklį, ir su inverteriu įsijungimo išsijungimo ciklų galima net nebeskaičiuoti, jie beveik visai neįtakoja kompresoriaus tarnavimo laiko.
Trečias niuansas yra mano patirtis. Mano namo šilumos poreikis 2kW, o namą šildau su 10kW galios ŠS. Pagal tamstos teiginį, jis pas mane spragsėti kas kelias minutes turėtų, bet taip nėra. Taip nėra dėl labai paprasto dalyko. Namo termoakumuliacinės masės, temperatūros kitimo inertiškumo. Jei mano namas būtų karkasinis, su medinėmis apšiltintomis grindimis ir šildomas per radiatorius, tuomet taip, tamstos pastaba būtų atspindinti realybę, bet kai mano namo konstrukcijos iš sunkaus mūro ir betono, visa ši termoakumuliacinė masė labai gerai “amortizuoja“ galios pliūpsnius. Ankščiau, kai valdymą palikęs buvau ŠS automatikai, jis per parą pas mane per šalčius įsijungdavo gal 5-8 kartus, kas yra visai normalu net ir šaltam namui, o kai ŠS valdymą patikėjau protingo namo automatikai, padirbėjęs su valdymo algoritmais, jis per parą pas mane įsijungia/išsijungia tik vieną kartą. Na gal du, kai vandenį pašildyti reikia, bet ir tai nebūtinai, gali būti kad tik trieigis vožtuvas šildymo kryptį pakeičia, kompresorio net nesustabdžius. Ir dar kartą kartoju, mano namo šilumos poreikis 5 kartus mažesnis, nei ŠS galingumas.
Ketvirtas niuansas yra karšto vandens ruošimas. Kuo galingesnis ŠS, tuo greičiau bus pašildytas karštas vanduo. Tai taipogi gana svarbus parametras, neleidžiantis per daug sumažinti ŠS galingumo. Jei namo šilumos poreikis 8 kW, nusipirksi 8 kW ŠS, tai su kokiu galingumu tada paruoši karštą vandenį? Ta prasme, ŠS galingumas turi būti perteklinis, kad neaukojant komforto, būtų galima paruošti karštą vandenį.
Penktas niuansas. Jei namo šilumos poreikį skaičiuosi, prie namo +20°C, ir nusipirksi būtent tokios galios ŠS, o pradėjus name gyventi, tavo antroji pusė pareikš kad prie tokios temperatūros jei šalta, iki jai komfortiškos 23°C – 24°C temperatūros jau neturėsi galimybės užkelti.
Gerai, kas dėl galios gal ir užtenka, tik pasikartosiu, jei geoterminis, be tamstos namo šilumos nuostolių skaičiavimo, nestatyčiau mažesnio nei 9kW, o jei oras vanduo, tai ir dėl 12k abejočiau, kad ne per silpnas, nes labai jau daug laiko tamstos namo šildymą reikės patikėti tenams. Na tai ir iki temos apie tamstos namo šildymą tiesiogiai elektra priėjom.
Nuo pat savo namo pastatymo ir pirmos žiemos pragyvenimo jame momento teigiu, kad energiškai efektyviam namui turbūt pats ekonomiškai labiausiai pagrįstas šildymo būdas – tiesiogiai elektra. Bet čia reikia nubrėžti labai aiškią ribą. Mano siūlymas tiktai energiškai efektyviems namams. Energiškai efektyvus namas, kurio šilumos nuostoliai mažiausiai atitinka A+ namo reikalavimus, o planuojant grynai elekltrinį šildymą aš pavyzdžiui rekomenduočiau orientuotis tik į A++ namą. Tai reiškia, ne stogą, o visas namo konstrukcijas ir sienas, ir pamatus ir langus IR REKUPRACINĘ VĖDINIMO SISTEMĄ. Vien be rekuperacinės sistemos, neįmanoma pastatyti namo su aukštesniais nei B energinės klasės šilumos nuostoliais, ką jau kalbėti apie kitus mazgus, tokius kaip sienos apšiltinimo storis, pamatų apšiltinimo storį ir panašiai.
Jei namo šilumos nuostoliai atitinka B energinės klasės keliamus reikalavimus, aš kategoriškai nerekomenduoju net pagalvoti apie galimybę namą šildyti tiesiogiai elektra. Nesvaikit. Kai elektros kaina buvo 0,14€, jau tada B energinės klasės namą šildyti tiesiogiai elektra buvo per brangu. Kai dabartinė elektros kaina siekia net 0,66€ už kilovatvalandę, galvoti apie B energinės klasės namo šildymą tiesiogiai elektra yra tikra beprotystė. Ne nemokėjimas skaičiuoti pinigų, kuo tamsta mane dažnai kaltinat, o tikra beprotystė.
Grazi diena. Dar turiu laiko iki pavasario tai tikiuosi rast geriausia sprendima del sildimo budo tiek del papildomo apsildimo. Kaip minejau brendinio gamintojo zeme/vanduo SS su greziniais nepatemsiu o oras/vanduo iki 10kW dar dar 5000 ewro o kas galingiau Daikin oras/vanduo perlipa 8000 ewro o uz ‘kondicionieriaus’ deze tiek moket kazkaip nesinori. Meginsiu siusti uzklausa i Kinija del zemes/vanduo nes kainos pas juos ir pas musu vertelgas skiriasi daugiau nei dvigubai 4300/2000 ewro plius siuntimas ir jeigu issidursiu tai nurasisiu i nuostolius tuo labiau tau toks pat burzge kelis metus ir kaip suprantu nesi juo labai nusiviles. Aisku dar butu gerai saules jegaine 10/15kW bet nera dabar taip paprasta nes daug kur negalima prisijungti del perkrautu pastoociu ir tada eso isstatis saskaita su daug 000$$$. Staciau nama su kapitalisku kaminu tai nespjaunu ir i krosnele ar koki staciamalki kritinem dienom padeti elektra varomiems nes senu kainu 11 ewro centu jau matomai nebus o dar matant ka isdarineja “vakaru civilizacija“ vardan zmoniu geroves tai galim sugrizt i balanos gadynes laikus. Dar labai krito i aki toks kaptaliskas zidinys/kapsule su vandens konturu jungiamu i sildimo sistema, bet tau matomai viskas kas su malkomis neidomu. Viska ka tu isdestei savo atsakime yra tiesa o as turesiu suktis is savo namo poziciju nes koks yra toks yra o radus gerus sprendimus viskas turetu but O.K.
Nesuprantu, kodėl tarp išvardintų variantų nematau kokio granulinio katilo? Mano supratimu, tai pakankamai komfortiškas šildymo įrenginys puikiausiai tinkantis mažiau taupiam namui.
Granules labai brangus kuras siai dienai nes labai jau orentuotas i eksporta o ir pats vertas demesio granulinis taipogi brangus. O ten kur radau kapsule su vandens konturu tai kaina normali typo 1500 ewro ir toks nekudas apie 400 kg tai kaip pagalbinis gal ir butu nieko bet reiktu labai viska derint su grindininiu nes reikes papildomi akumuliacinio indo plius trieigis ir t.t. Kai nori viska gerai padarit labai isbrangsta sistema tai bijau, kad liksiu prie jotul malkinio kaip pagalbinio ir dar gime tokia fix ideja is pirmo auksto nuo jotul isvesti juoda dumtrauki i antra auksta isgrezus skile o dar galima uznerti samotinius akumuliacinius ziedus nes dumtraukio temperatura manau apie 400c ir nepaleisiu silumos tusciai i kamina o dumtraukio ilgis per du aukstus bus 6 metrai ir antram aukste per alkune sugrisiu i kamina. Gera mintis ?
Panaudoti išmetamų dujų šiluma idėja ne nauja. Dujiniuose kondensaciniuose katiluose, kaip supratau, būtent šios įdėjos įgyvendinimas ir leidžia pasiekti virš 100% nvk galutinį rezultatą (dėl klaidingo pradinio vertinimo). Nuiminėti šilumą nuo įkaitusio kamino, manau irgi nebloga idėja. Vis tik, kas liečia dujų nuvedimą, vat čia jau suabejočiau, nes taip didinamas dūmų pratekėjimo pasipriešinimas, gali būti pabloginama “trauka“, kas gali neigiamai atsiliepti galutiniam rezultatui. Beje, dujiniai kondensaciniai katilai susiduria su rūgščių problema išmetamosiose dujose, kurios atsiranda po išmetamų dujų atvėsinimo, todėl išmetamieji vamzdžiai ten privalo būti, jei neklystu iš nerudijančio plieno, kuris toms rūgštims yra atsparesnis.
Na nedraugauju aš su ugnimi, ne tuo adresu kreipiesi patarimo.
Kai elektra kainuos 5 ewro uz kW draugausi. Nes jau dabar nemazai elektra varomu cype o dar kaip matai “nevakaras“. As irgi zmonai sakiau jokiu burzuiku jokiu koklinuku o dabar jau netoks kategoriskas kaip pats ir sena lietuviska patarle -vasara molis o ziema brolis- vis dazniau aplanko mano makaule. Kas del kamino tai jis neturi jokiu zigzagu ir eina greta komino ir tik per alkune grizta i murini kamina tai problemu tikrai nebus nes bendras aukstis 8 metrai. Kas del duju kondensacinio kaitlo tai tas “cop“ vargu ar vertas, kad ji pirkti ir permoketi nei uz paprasta dujinuka kiek supratau. Kondensaciniuose labai svarbu kokybiskas degiklis nes sumontavus klijientui rimta kondensacini tas kuris juos paleidzia startui sake gerai, kad vokiskas degiklis nes naujesni jau eina su turkisku ir typo eina saibom nors isore tokia pati “vokiska“ , tai tiek.
Elektra šiai dienai biržoje – maks 4€ (+PVM ir kiti mokesčiai). Bet kadangi ši riba buvo pasiekta iškart buvo svarstoma galimybė pakelti maksimalią kainą iki 5€. Taip kad ir 5€ ne riba. Bus pasiekta ši riba iškart pradės svarstyti dėl sekančio padidinimo ir t.t. ir t.t.
Ta birza eiline energetiku spikuliantu kontora ir dar Lietuvos gojams ubagams tenka pirkti brangiausiai elektra, bet taip ir suplanuota nuo pat ES pradzios kai ilindom. Vienus balvonus isveze skinti braskes kitus i zuvies ir vistu fabrikus o vietiniams gojams veza savo produktus tik biski su maziau kakavos sudetije nei sau nes mums typo taip “skaniau“ ir triguba porcija trans riebalu vietoi saulegrazu aliejaus ar lavazza kava kurios neimanoma gerti nes skirta ost publikai ir tenka kava siustis is Vokietijos, bet cia taip gal ne i tema. O kas del sildimo tai linkstu link saules jegaines 10kW ir oras/vanduo SS tai mano atveju matomai bus geriausias sprendimas uz geros geotermikos kaina ir turetu is 10kW uztekti prikauptos elektros sildimo sezonui ir SE realus atsiperkamumas su tokiom elektros kainom manau kokie 5 metai aisku jeigu goju vel eilini karta neisdurs kaip elektromobiliu gerbejus kuriems jau baige nukarpit visas lengvatas . Ramios nakties.
Dalinuosi, ka tik perskaiciau delfije straipsni apie sauliu jegaines ir ju “sviesia“ ateiti tai galiu pasakit, kad uzrauks ta pigia saulutes elektra ir greita jegaines atsipirkima. O vakar dar velai vakare spangau ka ir kaip montuosiu vardan zalios ir tvarios Lietuvos. Greiciausiai bus primestas modelis kai per gamybos pika is goju supirks pigiai elektra o pirksit pagal sutarti ir birzos kainas tai manau santikis bus pardavimo1/3pirkimo. ir atsipirks SJ nemaziau kaip 10 metu o tada prades biret.