Programos

Susidūriau su problema, kad kai prireikia kokių nors programų, iš naujo tenka ieškoti, vietoje to, kad naudoti man patikusias jau išbandytas. Pasimiršta jų pavadinimai, ar funkcionalumas, užsimiršta, kad kompiuteris ar mobilusis gali daugiau. Taigi, nors tai ir nėra tiesiogiai susijusi tema su namo statybomis, namo šiltumu, bet tiesiogiai nukreipta į kompiuterinę techniką naudojamą namuose :). Gal bus naudinga ir jums. Šį sąrašą nuolatos koreguosiu ir papildysiu.

Neblogos programų parsisiuntimo svetainės surūšiavusios programas į kategorijas yra  TuCows, Major Geeks.com, bei kitos. Dažnai prireikus kokios programos vienkartiniam naudojimui užsuku į PortableApps.

 

Windows`inės programos

Kai perinstaliuoju Windows`us, pirmiausiai suinstaliuoju draiverius. Tinklo plokštės draiverius teisingiau būtų susirasti prieš perinstaliavimo darbus, o visus kitus draiverius bus galima susirasti ir vėliau. Nors paskutinė OS versija kaip ir suranda draiverius vos ne visai aparatiniai daliai, bet jei norit ramiau gyventi, nepatingėkit, čia vis tik ne Linux, kuriems tinklo plokščių draiverių nereikia ieškoti dar nuo dosinių windous`ų (95, 98) laikų. Kas liečia draiverius, tai ką suranda windows`ai, paprastai ir palieku kaip yra, tik vaizdo plokščių draiverius parsisiunčiu naujausius iš gamintojų tinklapių. Draiverių suinstaliavimo poreikis matosi “task manager“ lange. Pagal galimybes stengiuosi rinktis Portable programų versijas, nereikalaujančias instaliacijos, kurios neužteršia sistemos, ir kurias ištrynus, sistemoje nelieka jokių šiukšlių. Problema su Windows 10, kurioje nesugebėjau priskirti norimų failų plėtinių nesuinstaliuotoms programoms.

Vėliau einu prie ofisinių programų.

 

Ofisinės programos

Aišku, lygiuotis reikėtų į Microsoft Office programų rinkinį, bet jis mokamas ir gana brangus. Sau renkuosi Libre Ofice programų rinkinį.  Taip, jis ne tiksliai atidaro Microsoft`inio produkto sukurtus dokumentus, bet lygiai taip pat netiksliai juos atidaro ir to pačio Word skirtingos versijos, taip, kad norint neturėti problemų, reikia, kad ir sukūrusi dokumentą programa ir jį atvėrusi, būtų to paties gamintojo, tos pačios versijos. Kadangi Microsofto produktų kaina gana didelė, neturėtų būti sudėtinga ir darbdavį įtikinti šiek tiek sutaupyti, tuo labiau, kad net kai kurios valstybinės institucijos taupydamos mokesčių mokėtojų pinigus tai daro.

 

Pdf

„Pdf“ failų atidarymui gal vis tik teisingiausia naudotis Adobe Acrobat Reader, nors man ji nelabai patinka, dėl pakankamai didelio resursų vartojimo, bei visokio nereikalingo funkcionalumo, todėl paskutiniu metu dažniau naudoju alternatyvas, šiuo metu apsistojau ties Sumatra PDF, kuri mažesnė, greitesnė ir palaiko gerokai daugiau failų formatų (eBook (ePub, Mobi), XPS, DjVu, CHM, Comic Book (CBZ and CBR)). Vis tik, užkliuvo, kad kai kurios alternatyvos nekokybiškai atidaro failus su Lietuviškais rašmenimis, su Sumatra tokių problemų, kaip ir nepastebėjau.

 

System Tools

Archyvatoriai

Darbui su archyvais naudoju 7-Zip, nors man labiau patinka Portable versija, kurią ankščiau dažniausiai ir naudodavau, bet su Windows 10 problema automatiškai paleisti neįdiegtas programas :(.

 

Darbas su informacijos laikmenomis

Jei reikia tik susikurti particijas, ar jas suformatuoti į FAT ar NTFS, tai užtenka ir įdiegtos operacinėje sistemoje programos, bet mane domina programos, kurios gali dirbti (didinti/mažinti, stumdyti) su particijomis turinčiomis duomenis jų neprarasdamos, be to galinčios dirbti su EXT2/3/4 ir kt. Darbui su particijomis, ankščiau naudojau Partition Magic, programą ir dabar visas kitas vertinu, lygindamas jas su pastarąja. Problema, kad ji nevystoma toliau bei palaiko tik iki 300Gb particijas, todėl prireikus sutvarkyti particijas iš šio particijų tvarkymo programų palyginimo, išsirinkau MiniTool Partition Wizard Free, kurį parsisiųsti galima iš čia.

Prireikus particijas tvarkyti su live CD/USB pagalba, galima parsisiųsti Linux`inę GParted.

Kai prireikė iš vienos SD kortelės kelių particijų atvaizdą nukopijuoti į kitą SD kortelę, turint tik vieną kortelės skaitytuvą, aukščiau paminėtos programos negelbėjo. Ilgai pavargau, kol suradau „HDD Raw Copy Tool“, su kurio pagalba SD kortelėje esančių kelių particijų atvaizdą nusikopijavau į failą kietajame diske, o į kitą kortelę particijas perkėliau iš failo. Programėlė nedidelė, kaip ir „portable“ versija nereikalaujanti instaliacijos.

 

Virtualios mašinos

Norintiems išbandyti kitą operacinę sistemą, nebūtina ją instaliuoti į kompiuterį, galima ir emuliatorių pagalba suemuliuoti virtualią mašiną ir pavyzdžiui susiinstaliuoti Linuxus tarsi į eilinį Windows`ų langą. Tam naudojami emuliatoriai. Ankščiau teko bandyti VMWare, bet paskutiniu metu dažniausiai naudoju VirtualBox, manau kad kitos alternatyvos ieškoti neverta. Emuliatoriai geri tuo, kad naują operacinę sistemą galite išbandyti susiinstaliuodami ją greitai ir neskausmingai ją pašalindami, nes nebus problemų su MBR atkūrimu, paleidžiančio norimą operacinę sistemą, o blogai tuo, jog emuliuojama sistema dirbs lėčiau. Androdo emuliavimui naudoju BlueStacks, su kuriuo be žaidimų, „Mi Home“ galima paleisti Windows`iniame kompiuteryje.

 

Darbas su ISO failais

Win 7 ar naujesni, ISO failus atidaro, kaip ir Zip archyvus, panašiai kaip eilinę direktoriją. Norint ISO (disko kopijos) failą įrašyti į USB, galima pasinaudoti Rufus programėle. Jos instaliuoti nereikia. Norint ISO failą įrašyti į CD ar DVD diską, galima pasinaudoti tokio pat tipo instaliacijos nereikalaujančia Free ISO Burner programėle, nors šiam reikalui manyčiau teisingiau būtų turėti suinstaliuotą darbui su diskais skirtą programą ir pasinaudoti ja. Aš tam reikalui naudoju CDBurnerXP.

Visai neseniai sužinojau ir man labai patiko idėja vienam USB atmintuke turėti kelių sistemų instaliacijas ir iš vieno ir to pačio USB  instaliuoti tiek Windows, tiek ir Linux. Tai padaryti leidžia Easy2Boot. Be to ši priemonė dar gera ir tuo, kad vieną kartą ją įdiegus, visus kitus instaliacinius *.iso failus tiesiog nukopijuojate į direktoriją ir jau galite juos paleidinėti. Ta prasme nereikia jokių papildomų programų, tokių kaip aukščiau paminėtas Rufus, paprasčiausias Copy ir Paste. Daugiau apie šią sistemą galima pažiūrėti čia. Pasidariau vieną USB su šia programėle, negaliu atsidžiaugti, susimečiau visus turėtus Windowsų ir Linux`ų iso atvaizdus ir kai reikia ką instaliuoti sprendžiu vietoje ką pasirinkti.

 

Nuotolinis kompiuterio valdymas

Gana dažnai tenka pasijungti prie nutolusio kompiuterio, ar tai tėvų kompiuteris, jiems iškilus problemų, ar prie savo namų kompiuterio ir tai padaryti paprasčiausia su TeamViewer. Jį galima suinstaliuoti ir į Windows`inį kompiuterį ir į kompiuterį su Linux, Mac, ChromeOS, Raspberry Pi operacinėmis sistemomis, bei į savo telefoną ar planšetę su Androidu ar iOS ir su jais jungtis prie kompiuterių. Labai patogi programinė įranga. Labai patrauklu, kad privačiam naudojimui ši programa nemokama. Vis tik, šios programos minusas, kad suinstaliavę ją, suteikiate prieigą TeamViewer administratoriams pasiekti visą jūsų įrangą. Labai maža tikimybė, kad ta prieiga bus pasinaudota, bet realiai ji yra ir ji manęs nežavi, todėl ieškau šios programos pakaitalų. Jei žinot variantų, būčiau dėkingas jei pasidalintumėt.

Prie kompiuterių su Linux os galima prisijungti PuTTY programos pagalba. Trūkumas, kad jungtis galima tiktai konsole (Windows 10 ir Linuxe, nors ir yra galimybė pasileisti PuTTy, patogiau jungtis iš CMD ar terminalo). Norintiems jungtis grafiniu interfeisu, galima pasinaudoti RealVNC (mokamas produktas, naudotinas tik su Raspbberi Pi), kurio viewer`y galima parsisiūsti ir Windows`ams ir Androidui ir kitiems OS`ams. Kas man patiko, tai jei norima jungtis lokaliame tinkle, tai galima atlikti tiesiogiai, be jokių išorinių serverių pagalbos, nors yra ir išorinio pasijungimo galimybė per Cloud serverį, kaip su TeamViewer`iu.

 

Cloud servisas

Jei naudojatės Dropbox, ar Microsofto OneDrive paslaugomis suprasite ką turiu omenį. Vis tik išvardinti servisai nekelia pasitikėjimo. Karts nuo karto išlenda perliukai, kaip kad pavyzdžiui po vieno bugo, žmonės pradėjo savo Dropboxo akaunte rasti failus, kurie buvo ištrinti prieš kelis metus [pirmas googlo išmestas šaltinis]. Tokie bugai pademonstruoja, kad didžiosios kompanijos, failų netrina ir skrupulingai kaupia visą informaciją apie kiekvieną klientą, ir tik tokie bugai parodo, ką tokios kompanijos veikia su duomenimis iš tikrųjų [mano nuogastavimus patvirtinantis Snowdeno komentaras]. Galite tikėti oficialiomis versijomis, kad būtent bugas buvo failų kaupimo priežastimi, aš būčiau kompanijos atstovas irgi taip teigčiau, bet šiuo atveju aš prisilaikau aukščiau išsakytos nuomonės. Taigi, duomenų kaupimo Cloud servisai iš tikrųjų yra labai patogūs, bet nekreipiant dėmesio į saugumo niuansus, leidžia kaupti arba labai mažai duomenų arba už didesnės talpos paslaugas prašo pakankamai didelių įkainių.  Šiuo metu dar neturiu variantų, bet planuose turiu idėją, savo „avietę“ paversti Cloud serveriu. Šiam tikslui ieškojau tinkamo sprendimo. Buvo rasti kitų blogerių siūlyti komercinis Resilio, bei atvirojo kodo Syncthing, OwnCloud, Nextcloud Hub projektai, o Vikipedija siūlo dar daugiau. Vis tik, pasigilinęs labiau, nelikau sužavėtas tokių Cloud sprendimų saugumo aspektu. Visi duomenys keliauja per kažkam priklausantį serverį, o ne tiesiai iš vieno prietaiso į kitą. Taip, jie būna užšifruoti, bet labai nesunkiai gali būti perimami transportavimo metu, toliau belieka tik backdors`ai šifravimo algoritme. Tikėkimės, kad atviras kodas palieka mažiau galimybių backdors`ams. Vis tik, kodėl negalima pačiam pakurti serverio, į kurį cloud klientai jungtųsi tiesiai, be jokių tarpinių serverių? Ir pasirodo, tokių yra, Syncthing galima sukonfiguruoti, kad būtų kreipiamasi tik į nuosavus kompiuterius. Iš kitos pusės OwnCloud ir Nextcloud projektai leidžia sinchronizuoti ne tik failus, bet ir kalendorius, adresus ir kt.

Interneto naršyklės

Interneto naršymui naudoju pagrinde dvi naršykles – Google Chrome ir Firefox. Teko bandyti operą bei keletą kitų, bet kažkaip neprilipo. Internet explorerio vengiu gal labiau iš principo. Teko išbandyti saugaus naršymo naršyklę Tor, kuri nuolatos kaitalioja proxy serverių grandinę, taip labai stipriai apsunkindama naršytojo identifikavimą. Sklando gandai, kad ji buvo sukurta JAV žvalgybos saugiam komunikavimui, bei, kad šios naršyklės naudojimas neidentifikuotų žvalgybos dalyvių, naršyklė buvo paplatinta plačioms masėms. Vis tik specialistai nepasitiki ja, kaip užtikrinančia pilną anonomiškumą. Jei galvojate apie prekybą narkotikais ar ginklais, geriau atsisakykite tokių minčių, nes Toras jums nepagelbės ir jūs ankščiau ar vėliau vis tiek būsite pagauti. Taigi, Toras pilno anonomiškumo neužtikrina, be to vien jo parsisiuntimas gali patraukti žvalgybos dėmesį į jus. Taigi, Toro aš nenaudoju, naršau aukščiau paminėtomis dvejomis naršyklėmis, pirmenybę suteikdamas Firefox`ui, būtinai jį papildydamas pluginais: AdblockerPlus, kuri pašalina didžiąją dalį internetinės reklamos, net Youtube leidžia be reklamos žiūrėti. Nors ir naudoju Pi-Hole, bet ji tandeme su AdBlocker`iu veikia kokybiškiau. Taipogi, pasižiūrėjęs video, susiinstaliavau  NoScript Security Suite ir Canvas Defender. Jei manot, kad galioja konstitucijoje įtvirtinta žodžio laisvė (nepažeidžiant žmogaus garbės ir orumo bei kitų įstatymais saugomų vertybių), tai jūs klystat. Pasakysit ką nors, kas prieštarauja valdančiosios ar kitos įtakingos politinės jėgos planams, ir jūs galite atsidurti specialiųjų tarnybų akiratyje. Nesam mes laisva, demokratiška visuomenė, oi nesam, o teisėsauga yra tiesiogiai priklausoma nuo virš jos, valdžioje stovinčios, politinės jėgos valios.

 

Kitos gudrybės

Virtualūs desktopai

Win 10 jau turi įdiegtą virtualių desktopų palaikymą, kokį Linux sistemos turi jau dešimtmečius. Desktopai valdomi arba „Taskbare“ paspaudus „Task View“, su pelytės pagalba, arba greitųjų klavišų kombinacijų pagalba:

  • Win + Ctrl + D (Naujo virtualaus desktopo atidarymas)
  • Win + Ctrl + / (judėjimas tarp virtualių desktopų kairėn/dešinėn)
  • Win + Ctrl + F4 (Esančio virtualaus desktopo uždarymas)
  • Win + Tab (atidaro visus virtualius desktopus)

„Programs“ in „Start menu“ → „Toolbar“

Paskutinėje Windows versijoje iš „Start menu“  buvo pašalintas patogus priėjimas prie instaliuotų programų meniu. Jis buvo ženkliai patogesnis, nei dabar rodomas visų programų sąrašas, todėl norėdamas pasiekti programas senuoju būdu, nuorodą į jas įsivedžiau „Task bar`e“. Tai daroma paspaudžiant dešinį klavišą ant „Task bar`o“ ir pasirenkant „Toolbars“ → „New toolbar…“ ir suvedant nuorodą (pasirinkti vieną iš dviejų):

  • shell:common programs“. Ši nuoroda atitinka pilną adresą iki „C:\ProgramData\Microsoft\Windows\Start Menu\Programs“
  • „shell:programs“. Ši nuoroda atitinka pilną adresą iki „C:\Users\<username>\AppData\Roaming\Microsoft\Windows\Start Menu\Programs“

Startup folder

Ankščiau norint, kad programa automatiškai pasileistų startuojant Windowsams, užtekdavo į „startup“ direktoriją įmesti linką į tą programą. Naujuose windowsuose nors „stratup“ direktorija ir išliko, bet priėjimas prie jos apsunkintas. Nuo šiol „startup“ direktoriją galima rasti šiais adresais:

Visiems vartotojams automatiškai paleidžianti programas „startup“ direktorija randasi:

„C:\ProgramData\Microsoft\Windows\Start Menu\Programs\StartUp“
arba greičiau – (Windows Key + R), type „shell:common startup“

Šiuo metu pasijungusio vartotojo „startup“ direktorija:

„C:\Users\[User Name]\AppData\Roaming\Microsoft\Windows\Start Menu\Programs\Startup“
arba greičiau – (Windows Key + R), type „shell:startup“
Startuodami windowsai pirmiausiai paleidžia sisteminius procesus, vėliau „Task Manager’io„ „Startup“ tab`e ir tik po to paleidžiamos „startup“ direktorijose esančios programos.
Registrų įrašai apie kartu startuojančias programas randasi čia:
1) HKLM\Software\Microsoft\Windows\CurrentVersion\Run
2) HKCU\Software\Microsoft\Windows\CurrentVersion\Run
Dar prie „startup“ programų galima prieiti „Task Manager“ → „Startup“, arba „Start“ → „Settings“ → „Apps“ → „Startup“

„System Volume Information“ on USB

Jei nenorit, kad Įkištuose USB diskuose atsirastų „System Volume Information“ direktorija, „regedit“ adresu „HKEY_LOCAL_MACHINE\SOFTWARE\Policies\Microsoft\Windows“ užlipam ant kairėje pusėje esančios „Windows“ direktorijos, paspaudžiamas dešinys mygtukas ir pasirenkama „New Key“ sukuriama nauja sub-key direktorija „Windows Search“ ir jos dešiniam lange spaudžiam dešinį mygtuką, pasirenkam „New -> DWORD (32-bit) Value“ kurį pavadinam „DisableRemovableDriveIndexing“. Dvigubas paspaudimas ir laukelyje „Value data įrašom „1“.

Vis tik, tai ne viskas, be regedito, dar reikės nueiti į servisus („Run“ → „services.msc“) ir išjungti, bei disabl`inti, du servisus – „Windows Search“ bei „Storage Service

Failų šarinimas

Gal Windowsai šiai dienai ir pakankamai saugūs, bet kai atimamos tikrai naudingos funkcijos, tai jau nėra gerai. Pakeiskit jas saugesnėmis, bet ne visai atimkit. Šiam momentui, norint prieiti prie kitame kompiuteryje šarinamų failų, neradau kitos galimybės, kaip tik nueiti į „Control Panel“ → „Programs and features“ → „Turn Windows features on or off“ → ir čia uždėti paukštelį ant „SNB 1.0/CIFS File Sharing Support“ ir paspausti „Ok“.

SMB

Būtų įdomu išgirsti kitų būdų, kaip galima būtų pasiekti šarinamus failus?

 

Linux`inės programos

Linux, tai UNIX tipo tuometinio studento Linus Torvalds sukurta ir savanorių tobulinama operacinė sistema. Iš tikrųjų linux tėra tik jos kernelis, kurį labiau reikėtų tapatinti su DOS`u. Windows grafinio interfeiso alternatyvų sukurta gerokai daugiau. Ankščiau žinomiausios buvo Gnome ir KDE,  dabar jų gerokai daugiau. Taigi, kai kalbama apie Linux operacinę sistemą, tai turima omenyje distributyvus, kurie be Linux kernelio, dar turi ir kokį nors vieną ar kelis grafinius interfeisus ir jau įdiegtų programų rinkinį. Populiariausią Linux distributyvą rasite čia. Aš asmeniškai esu išbandęs Ubuntu (kaip namų kompiuterio vienintelė operacinė sistema jis pas mane veikė kelis metus. Vis tik, kol buvo naudojamas Gnomas, ji man patiko, o Unity aplinka man taip ir „neprilipo“, todėl ieškojau kitų distributyvų), Lubuntu (patiko dėl labai mažo resursų naudojimo), Linux Mint (su Cinammon, MATE ir Xfce grafiniais interfeisais) taipogi visai patrauklūs distributyvai. Norintiems privatumo saugumo galima rekomenduoti Tails sukurtą taip, kad maksimaliai išlaikytų naudotojo anonimiškumą, o hakeriai mieliau renkasi Kali distributyvą, nes įprastų ofisiniam darbui skirtų programų nerasite, užtat visos programos tokios, kaip patikrinti WiFi slaptažodžio stiprumą ir pan. Tokių jau paruoštų programų rinkinių Windows sistemose nerasite ir čia jau reikėtų ilgus metus rinktis programų rinkinius patiems. Vis tik, kas liečia įdiegtų darbo vietų nuotolinį administravimą, kai vienas žmogus turi prižiūrėti daugelį ofisinių kompiuterių, teigiama, kad Linux sistemos stipriai atsilieka nuo Windows, todėl ofisuose tikėtina, jog Linux pasirodys ne greitai.

Dar reikėtų atkreipti dėmesį į repositorijas. Tai programų rinkiniai, kurie dėl skirtingai išdėliotų tarpusavio ryšių gali tarpusavyje pjautis, todėl tas pačias programas skirtingoms repositorijoms reikėtų diegtis iš savų repositorijų. Netgi terminale rašomos komandos gali šiek tiek skirtis tarp repositorijų. Iš repositorijų galima būtų išskirti stiprią RedHat (projektą vystanti kompanija su daugiau nei 13`000 darbuotojų turinti virš 400mln $ pelno per metus), iš kurios vėliau atsišakojo Fedora, Mandriva ir kt. Kitą kaip šakninę repositoriją išskirčiau Debian GNU/Linux distributyvą (kurį kuria ir prižiūri virš 1000 savanorių iš viso pasaulio šalių) iš kurio atsišakojo Kali, gana stiprus distributyvas Ubuntu, o jau iš Ubuntu dar naujų atšakų, tokių kaip Linux Mint ir kt. Taip pat, norėčiau atkreipti dėmesį, kad Raspbberi Pi firminė operacinė sistema Raspbian, taipogi naudojasi Debian Linux repositorija. Taigi, siūlau nesimaišyti, ir jei apsistojote ties viena repositorija, pav. Debian, tai ir kitas distribucijas ieškokit suderinamas. Bus mažiau painiavos, o visus grafinius interfeisus, bei programų rinkinius susirasite ir čia. Tiesa, dėl pačio Debiano, tai kažkada, prieš kokius 5-10 metų, kai daugumos Linux distributyvo dydis tilpdavo į paprastą CD, Debianui reikėjo ar tai 5 ar tai 6 DVD diskų, nemanau, kad tai visiems atvejams tinkamiausias variantas :).

Kas liečia linux`ines programas, tai man patinka grafinis interfeisas, nesu komandinės eilutės šalininkas, nors šioje operacinėje sistemoje, be komandinės eilutės neišsiversi. Vis tik, jei ką galima atlikti grafinio interfeiso pagalba, tai ir bus mano pasirinkimas.

Kas dėl programų, tai dažnai alternatyvų ieškoti nereikia, tokios programos, kaip Libre Ofice, VirtualBox, TeamViewer, RealVNC, Dropbox, Google Chrome, FirefoxViberSkype bei daugelis kitų, turi ir originalias Linuxines versijas, o visais kitais atvejais pilna analogų, kuriuos tereikia tik pasirinkti. Čia gal net didesnė problema ne surasti, analogą, bet atsirinkti labiausiai atitinkantį tavus poreikius iš daugybės siūlomų. Ateityje žadu ir čia išskirti sau labiausiai patikusius.

System Tools

Darbas su informacijos laikmenomis

GParted – Programa skaidanti, kopijuojanti, keičianti  diskų particijų dydžius, formatuojanti įvairiais formatais, padeda atkurti informaciją iš prarastų particijų. Buvo kažkuriame distributyve, man su ja darbas visai patiko, tenkino visus mano poreikius. Įdomu tai, kad turi LiveCD ar LiveUSB versijas, nors iš kitos pusės, užkraukite kokį nors mažesnės apimties Linux distributyvą (kuriame būna įdiegtas GParted), ir turėsite GParted live CD :).

 

Androidiniai apsai

Darbas su kita įranga

Darbui su Xiaomi Amazfit Pace laikrodžiu, be firminės programos, pranešimų patogesniam siuntimui susiinstaliavau AmazMod (4pda). Juokas ima iš youtuberių įvardijančių Xiaomi laikrodžius, išmaniosiomis apyrankėmis laikrodžių korpuse, nes jų OS uždaras ir  nėra galimybės į juos įdiegti programinės įrangos. Tai tikrai netiesa. Pirmiausiai juose veikia šiek tiek modifikuotas androidas (ankščiau 4,4, dabar 5,1), tik google plėjaus nėra, tad šiek tiek sudėtingesnis programų diegimas, bet Jūs man Windows XP ar ankstesniuose, parodykite Google play analogą. Tai kad programas diegiant reikia pavargti, tai dar nereiškia, kad OS nepilnavertė.

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s