Programos

Susidūriau su problema, kad kai prireikia kokių nors programų, iš naujo tenka ieškoti, vietoje to, kad naudoti man patikusias jau išbandytas. Pasimiršta jų pavadinimai, ar funkcionalumas, užsimiršta, kad kompiuteris ar mobilusis gali daugiau. Taigi, nors tai ir nėra tiesiogiai susijusi tema su namo statybomis, namo šiltumu, bet tiesiogiai nukreipta į kompiuterinę techniką naudojamą namuose :). Gal bus naudinga ir jums. Šį sąrašą nuolatos koreguosiu ir papildysiu.

Neblogos programų parsisiuntimo svetainės surūšiavusios programas į kategorijas yra  TuCows, Major Geeks.com, bei kitos. Dažnai prireikus kokios programos vienkartiniam naudojimui užsuku į PortableApps.

Windows`inės programos

Kai perinstaliuoju Windows`us, pirmiausiai suinstaliuoju draiverius. Tinklo plokštės draiverius teisingiau būtų susirasti prieš perinstaliavimo darbus, o visus kitus draiverius bus galima susirasti ir vėliau. Nors paskutinė OS versija kaip ir suranda draiverius vos ne visai aparatiniai daliai, bet jei norit ramiau gyventi, nepatingėkit, čia vis tik ne Linux, kuriems tinklo plokščių draiverių nereikia ieškoti dar nuo dosinių windous`ų (95, 98) laikų. Kas liečia draiverius, tai ką suranda windows`ai, paprastai ir palieku kaip yra, tik vaizdo plokščių draiverius parsisiunčiu naujausius iš gamintojų tinklapių. Draiverių suinstaliavimo poreikis matosi “task manager“ lange. Pagal galimybes stengiuosi rinktis Portable programų versijas, nereikalaujančias instaliacijos, kurios neužteršia sistemos, ir kurias ištrynus, sistemoje nelieka jokių šiukšlių. Problema su Windows 10, kurioje nesugebėjau priskirti norimų failų plėtinių nesuinstaliuotoms programoms.

Vėliau einu prie ofisinių programų.

Ofisinės programos

Aišku, lygiuotis reikėtų į Microsoft Office programų rinkinį, bet jis mokamas ir gana brangus. Sau renkuosi Libre Ofice programų rinkinį.  Taip, jis ne tiksliai atidaro Microsoft`inio produkto sukurtus dokumentus, bet lygiai taip pat netiksliai juos atidaro ir to pačio Word skirtingos versijos, taip, kad norint neturėti problemų, reikia, kad ir sukūrusi dokumentą programa ir jį atvėrusi, būtų to paties gamintojo, tos pačios versijos. Kadangi Microsofto produktų kaina gana didelė, neturėtų būti sudėtinga ir darbdavį įtikinti šiek tiek sutaupyti, tuo labiau, kad net kai kurios valstybinės institucijos taupydamos mokesčių mokėtojų pinigus tai daro.

Pdf

„Pdf“ failų atidarymui gal vis tik teisingiausia naudotis Adobe Acrobat Reader, nors man ji nelabai patinka, dėl pakankamai didelio resursų vartojimo, bei visokio nereikalingo funkcionalumo, todėl paskutiniu metu dažniau naudoju alternatyvas, šiuo metu apsistojau ties Sumatra PDF, kuri mažesnė, greitesnė ir palaiko gerokai daugiau failų formatų (eBook (ePub, Mobi), XPS, DjVu, CHM, Comic Book (CBZ and CBR)). Vis tik, užkliuvo, kad kai kurios alternatyvos nekokybiškai atidaro failus su Lietuviškais rašmenimis, su Sumatra tokių problemų, kaip ir nepastebėjau.

 

System Tools

Archyvatoriai

Darbui su archyvais naudoju 7-Zip, nors man labiau patinka Portable versija, kurią ankščiau dažniausiai ir naudodavau, bet su Windows 10 problema automatiškai paleisti neįdiegtas programas :(.

Darbas su informacijos laikmenomis

Jei reikia tik susikurti particijas, ar jas suformatuoti į FAT ar NTFS, tai užtenka ir įdiegtos operacinėje sistemoje programos, bet mane domina programos, kurios gali dirbti (didinti/mažinti, stumdyti) su particijomis turinčiomis duomenis jų neprarasdamos, be to galinčios dirbti su EXT2/3/4 ir kt. Darbui su particijomis, ankščiau naudojau Partition Magic, programą ir dabar visas kitas vertinu, lygindamas jas su pastarąja. Problema, kad ji nevystoma toliau bei palaiko tik iki 300Gb particijas, todėl prireikus sutvarkyti particijas iš šio particijų tvarkymo programų palyginimo, išsirinkau MiniTool Partition Wizard Free, kurį parsisiųsti galima iš čia.

Prireikus particijas tvarkyti su live CD/USB pagalba, galima parsisiųsti Linux`inę GParted.

Kai prireikė iš vienos SD kortelės kelių particijų atvaizdą nukopijuoti į kitą SD kortelę, turint tik vieną kortelės skaitytuvą, aukščiau paminėtos programos negelbėjo. Ilgai pavargau, kol suradau „HDD Raw Copy Tool“, su kurio pagalba SD kortelėje esančių kelių particijų atvaizdą nusikopijavau į failą kietajame diske, o į kitą kortelę particijas perkėliau iš failo. Programėlė nedidelė, kaip ir „portable“ versija nereikalaujanti instaliacijos.

Virtualios mašinos

Norintiems išbandyti kitą operacinę sistemą, nebūtina ją instaliuoti į kompiuterį, galima ir emuliatorių pagalba suemuliuoti virtualią mašiną ir pavyzdžiui susiinstaliuoti Linuxus tarsi į eilinį Windows`ų langą. Tam naudojami emuliatoriai. Ankščiau teko bandyti VMWare, bet paskutiniu metu dažniausiai naudoju VirtualBox, manau kad kitos alternatyvos ieškoti neverta. Emuliatoriai geri tuo, kad naują operacinę sistemą galite išbandyti susiinstaliuodami ją greitai ir neskausmingai ją pašalindami, nes nebus problemų su MBR atkūrimu, paleidžiančio norimą operacinę sistemą, o blogai tuo, jog emuliuojama sistema dirbs lėčiau. Androdo emuliavimui naudoju BlueStacks, su kuriuo be žaidimų, „Mi Home“ galima paleisti Windows`iniame kompiuteryje.

Darbas su ISO failais

Win 7 ar naujesni, ISO failus atidaro, kaip ir Zip archyvus, panašiai kaip eilinę direktoriją. Norint ISO (disko kopijos) failą įrašyti į USB, galima pasinaudoti Rufus programėle. Jos instaliuoti nereikia. Norint ISO failą įrašyti į CD ar DVD diską, galima pasinaudoti tokio pat tipo instaliacijos nereikalaujančia Free ISO Burner programėle, nors šiam reikalui manyčiau teisingiau būtų turėti suinstaliuotą darbui su diskais skirtą programą ir pasinaudoti ja. Aš tam reikalui naudoju CDBurnerXP.

Visai neseniai sužinojau ir man labai patiko idėja vienam USB atmintuke turėti kelių sistemų instaliacijas ir iš vieno ir to pačio USB  instaliuoti tiek Windows, tiek ir Linux. Tai padaryti leidžia Easy2Boot. Be to ši priemonė dar gera ir tuo, kad vieną kartą ją įdiegus, visus kitus instaliacinius *.iso failus tiesiog nukopijuojate į direktoriją ir jau galite juos paleidinėti. Ta prasme nereikia jokių papildomų programų, tokių kaip aukščiau paminėtas Rufus, paprasčiausias Copy ir Paste. Daugiau apie šią sistemą galima pažiūrėti čia. Pasidariau vieną USB su šia programėle, negaliu atsidžiaugti, susimečiau visus turėtus Windowsų ir Linux`ų iso atvaizdus ir kai reikia ką instaliuoti sprendžiu vietoje ką pasirinkti.

 

Internetas

Nuotolinis kompiuterio valdymas

Gana dažnai tenka pasijungti prie nutolusio kompiuterio, ar tai tėvų kompiuteris, jiems iškilus problemų, ar prie savo namų kompiuterio ir tai padaryti paprasčiausia su TeamViewer. Jį galima suinstaliuoti ir į Windows`inį kompiuterį ir į kompiuterį su Linux, Mac, ChromeOS, Raspberry Pi operacinėmis sistemomis, bei į savo telefoną ar planšetę su Androidu ar iOS ir su jais jungtis prie kompiuterių. Labai patogi programinė įranga. Labai patrauklu, kad privačiam naudojimui ši programa nemokama. Vis tik, šios programos minusas, kad suinstaliavę ją, suteikiate prieigą TeamViewer administratoriams pasiekti visą jūsų įrangą. Labai maža tikimybė, kad ta prieiga bus pasinaudota, bet realiai ji yra ir ji manęs nežavi, todėl ieškau šios programos pakaitalų. Jei žinot variantų, būčiau dėkingas jei pasidalintumėt.

Prie kompiuterių su Linux os galima prisijungti PuTTY programos pagalba. Trūkumas, kad jungtis galima tiktai konsole (Windows 10 ir Linuxe, nors ir yra galimybė pasileisti PuTTy, patogiau jungtis iš CMD ar terminalo).

Norintiems prie Raspbbery jungtis grafiniu interfeisu, galima pasinaudoti RealVNC, prie windowsinio kompiuterio (home netinka, reikia Pro licensijos) galima jungtis naudojantis Remote Desktop. Šiose abejose programose man patiko, kad norint jungtis lokaliame tinkle, tai galima atlikti tiesiogiai, be jokių išorinių serverių pagalbos, nors yra ir išorinio pasijungimo galimybė per Cloud serverį, kaip su TeamViewer`iu.

Failų sinchronizacija, backupavimas, Cloud servisas

Failų sinchronizacija ir backupų darymas yra labai svarbus duomenų prieinamumo ir išsaugojimo procesas. Nors sinchronizacija ir backupų darymas pagal paskirtį šiek tiek skiriasi, bet žiūrint iš techninės pusės, tai labai panašiai veikiantis softas (tiek vienu tiek kitu atveju galimas identiškų duomenų kopijavimas į dvi skirtingas laikmenas. Nors backupų darymo atveju galima duomenis archyvuoti, o vėliau įrašinėti tik duomenų pasikeitimus, bet jei kur nors įsivelia klaida, apie tai sužinai tik kai prireikia tuos duomenis atstatyti ir tada paaiškėja, kad jokių backup neturi, tad su duomenų spaudimu ir vėlesniu tik pasikeitimų rašymu reikia būti atsargesniems). Debesų servisas iš esmės taipogi panašiai veikiantis softas, tik praplečiant duomenų sinchronizavima iš vieno kompiuterio ar lokalaus tinklo ribų. Taigi, paprasčiausiam duomenų sincronizavimui vieno kompiuterio ar lokalaus tinklo ribose užtenka pačių paprasčiausių programų, tokių kaip nemokama, mažai resursų reikalaujanti  @MAX SyncUp, ar Igno komentare nurodytoji, nors pastaroji man nepatiko dėl maždaug 30 kartų didesnės apimties, didelio reklamos kiekio, o naudos ne ką daugiau, vertinant mano poreikius. Vis tik, nemanau, kad teisinga apsistoti tik ties lokaliomis programomis. Mano supratimu, teisingiau lokaliame tinkle pasikurti Cloud servisą, kuris ir backupus darytų automatiškai, ne tik vieno kompiuterio ribose, bet ir iš telefonų (pav. nuotraukas), bei kitos nutolusios įrangos, bei leistų sinchronizuoti tam tikrus duomenis. Nuosavas servisas užtikrina, kad prie Jūsų nuotraukų, bei kitų duomenų neturės priėjimo tretieji asmenys. Aišku, to užtikrinimui reikės pasirūpinti ir tinklo apsauga nuo įsilaužimų iš išorės.

Kas liečia komercinius Cloud servisus, jei naudojatės Dropbox, ar Microsofto OneDrive paslaugomis suprasite ką turiu omenį. Vis tik išvardinti servisai nekelia pasitikėjimo. Karts nuo karto išlenda perliukai, kaip kad pavyzdžiui po vieno bugo, žmonės pradėjo savo Dropboxo akaunte rasti failus, kurie buvo ištrinti prieš kelis metus [pirmas googlo išmestas šaltinis]. Tokie bugai pademonstruoja, kad didžiosios kompanijos, failų netrina ir skrupulingai kaupia visą informaciją apie kiekvieną klientą, ir tik tokie bugai parodo, ką tokios kompanijos veikia su duomenimis iš tikrųjų [mano nuogastavimus patvirtinantis Snowdeno komentaras]. Galite tikėti oficialiomis versijomis, kad būtent bugas buvo failų kaupimo priežastimi, aš būčiau kompanijos atstovas irgi taip teigčiau, bet šiuo atveju aš prisilaikau aukščiau išsakytos nuomonės. Taigi, duomenų kaupimo Cloud servisai iš tikrųjų yra labai patogūs, bet nekreipiant dėmesio į saugumo niuansus, leidžia kaupti arba labai mažai duomenų arba už didesnės talpos paslaugas prašo pakankamai didelių įkainių.  Nekelia didelio pasitikėjimo ir Cloud servisas organizuojamas NAS gamintojų standartiniais sprendimais, bet tai visa galva aukštesnį duomenų saugumą užtikrinantis sprendimas. Šiuo metu dar neturiu variantų, bet planuose turiu idėją, savo „avietę“ paversti Cloud serveriu. Šiam tikslui ieškojau tinkamo sprendimo. Buvo rasti kitų blogerių siūlyti komercinis Resilio, bei atvirojo kodo Syncthing, OwnCloud, Nextcloud Hub projektai, o Vikipedija siūlo dar daugiau. Vis tik, pasigilinęs labiau, nelikau sužavėtas tokių Cloud sprendimų saugumo aspektu. Visi duomenys keliauja per kažkam priklausantį serverį, o ne tiesiai iš vieno prietaiso į kitą. Taip, jie būna užšifruoti, bet labai nesunkiai gali būti perimami transportavimo metu, toliau belieka tik backdors`ai šifravimo algoritme. Tikėkimės, kad atviras kodas palieka mažiau galimybių backdors`ams. Vis tik, kodėl negalima pačiam pakurti serverio, į kurį cloud klientai jungtųsi tiesiai, be jokių tarpinių serverių? Ir pasirodo, tokių yra, Syncthing galima sukonfiguruoti, kad būtų kreipiamasi tik į nuosavus kompiuterius. Iš kitos pusės OwnCloud ir Nextcloud projektai leidžia sinchronizuoti ne tik failus, bet ir kalendorius, adresus ir kt. Iš išvardintų Cloud programų teko išbandyti Syncthing, nepatiko, kad sinhronizuojamoje direktorijoje sukuriamas tuščias failas. Jis kaip ir nieko nemaišo, bet mano Anroidinis softas, karts nuo karto ištrina tuščius failus, kas sustabdo sinchronizacijos programos veikimą ir sukuria tam tikrus nepatogumus. Iš tikrųjų tai kaip ir Androidinio softo problema, bet vis tiek nepatogu.

Interneto naršyklės

Interneto naršymui naudoju pagrinde dvi naršykles – Google Chrome ir Firefox. Teko bandyti operą bei keletą kitų, bet kažkaip neprilipo. Internet explorerio vengiu gal labiau iš principo. Teko išbandyti saugaus naršymo naršyklę Tor, kuri nuolatos kaitalioja proxy serverių grandinę, taip labai stipriai apsunkindama naršytojo identifikavimą. Sklando gandai, kad ji buvo sukurta JAV žvalgybos saugiam komunikavimui, bei, kad šios naršyklės naudojimas neidentifikuotų žvalgybos dalyvių, naršyklė buvo paplatinta plačioms masėms. Vis tik specialistai nepasitiki ja, kaip užtikrinančia pilną anonomiškumą. Jei galvojate apie prekybą narkotikais ar ginklais, geriau atsisakykite tokių minčių, nes Toras jums nepagelbės ir jūs ankščiau ar vėliau vis tiek būsite pagauti. Taigi, Toras pilno anonomiškumo neužtikrina, be to vien jo parsisiuntimas gali patraukti žvalgybos dėmesį į jus. Taigi, Toro aš nenaudoju, naršau aukščiau paminėtomis dvejomis naršyklėmis, pirmenybę suteikdamas Firefox`ui, būtinai jį papildydamas pluginais: AdblockerPlus, kuri pašalina didžiąją dalį internetinės reklamos, net Youtube leidžia be reklamos žiūrėti. Nors ir naudoju Pi-Hole, bet ji tandeme su AdBlocker`iu veikia kokybiškiau. Taipogi, pasižiūrėjęs video, susiinstaliavau  NoScript Security Suite ir Canvas Defender. Jei manot, kad galioja konstitucijoje įtvirtinta žodžio laisvė (nepažeidžiant žmogaus garbės ir orumo bei kitų įstatymais saugomų vertybių), tai jūs klystat. Pasakysit ką nors, kas prieštarauja valdančiosios ar kitos įtakingos politinės jėgos planams, ir jūs galite atsidurti specialiųjų tarnybų akiratyje. Nesam mes laisva, demokratiška visuomenė, oi nesam, o teisėsauga yra tiesiogiai priklausoma nuo virš jos, valdžioje stovinčios, politinės jėgos valios.

Bendravimo programėlės

Internete nuo seno bendraujama elektroniniais laiškais, kadangi prisijungimui prie pašto dėžutės pagrinde naudoju WEB interfeisą, tai jokių papildomų programų instaliuoti nereikia. Teko naudoti The Bat, Thunderbird ir kitas pašto programas, bet negalėčiau išskirti nė vienos iš jų, kaip man labai patikusios. Web interfeisas labai patogus tuo, kad perinstaliavus kompiuterį, visi saugomi laiškai išlieka nepaliesti, nereikia žaisti su išsaugotų laiškų perkėlinėjimu į naujai įdiegtą kompiuterį.

Šiais laikais labai išpopuliarėjo pokalbių programėlės, tokios kaip Skype, Viber, Signal, Whatsup ir pan. Niekur nedingsi, nori bendrauti su kitais, privalai jas instaliuoti, tad šiuo momentu naudoju Skype ir Viber (abi turi Windows programėles). Vis tik, man labai nepatinka, kad bendraujant tokių chat programų pagalba, absoliučiai visas bendravimo metu išsakytas tekstas bei apsikeisti failai yra skanuojami ir gali būti skaitomi tokių programų kūrėjų. Vat, eilinė byla kai per Facebook Messenger`io programėlę uždaroje grupėje žmonės apsikeitinėjo eiliniais juokingais video failiukais. Kai į tą grupę papuolė video su Lietuvoje uždraustu turiniu, į siuntėjo duris pasibeldė policija. Nesakau, kad tokį turinį derėtų turėti ar tuo labiau juo keistis. Faktas kad ne, bet taipogi faktas, kad absoliučiai kiekvienas žodis, paveiksliukas ar video, net ir uždarame pokalbyje yra perskaitomas/peržiūrimas trečiųjų šalių, kurioms ta info nebuvo skirta. Beje, yra pokalbių programėlių, kuriose bendravimo informacija iš vis nešifruojama, ir ją kontroliuoti gali ne tik kad programos kūrėjei, bet absoliučiai bet kuris žmogus iš šalies, perėmęs interneto srautą, pavyzdžiui, jei naudojatės nemokamu WiFi tašku. Didžioji dalis tokių programų šifruoja siunčiamus duomenis ir kaip teigia, neatskleidžia jų net teisėsaugos institucijoms, kas pavyzdžiui Telegram atveju labai pasitarnavo suorganizuojant protestus Rusijoje, prieš valdžios savivalę. Po to Rusijos valdžia pasimokė, ir reikalavo visų bendravimo programų, veikiančių Rusijos teritorijoje,  paviešinti backdorus šifravimo algoritmams. Telegramas kaip teigiama, nepaviešino, nors kiti specialistai teigia, kad tiek reklamos dėl šios programos nenulaužiamumo, kad net nesitiki, kad teisėsaugos institucijos neturi prie jos prieigos.

Kam to reikia. Negerai, kai tokiomis programomis naudojamasi norint padaryti kriminalinius nusikaltimus, bet kai kontroliuojamas kiekvienas žmogaus susirašinėjimas, tam, kad tokiu būdu būtų apsaugoma valdžios tironija, tai jau atleiskite, bet daromas dar didesnis nusikaltimas, nes nuo jo nukenčia ne vienas asmuo, ar maža asmenų grupė, bet visa tauta. Taigi, mano supratimu, tam, kad šalis būtų demokratiška, joje turi būti užtikrinama žodžio laisvė, konstitucijoje įtvirtinta teisė į susirašinėjimo neliečiamybę ir išimtis teisėsaugos institucijoms neturėtų būti suteikiama politiniais motyvais per daug lengvai įvardijant teisėtą veiklą kriminaliniu nusikaltimu. O Lietuvoje kaip aš supratau iš Bako pasipiktinimo, būtent tokia situacija ir yra. Įtagingiems asmenims nepatiko koks žmogus, sugalvojam bet kokią iš piršto laužtą nusikalstamą veiklą, kad teisėjas sankcionuotų asmens pokalbių ir susirašinėjimo kontrolę, o po to jau klausom, žiūrim, gal ir koks prasilenkiantis su įstatymu veiksmas bus išgirstas, nesvarbu, kad dėl išgirsto mažareikšmio veiksmo, įstatymas teisės sankcionuoti pokalbių klausymo nesuteiktų, su žmogumi jau susidorota. O tą pagrindą, dėl kurio buvo sankcionuota, nurašysim, kaip nepasitvirtinusį. Bako paviešintu atveju, kaip aš situaciją supratau iš žiniasklaidos, žmonių kontrolė buvo vykdoma ne tik kad nesankcionavus teisėjams, ji net nebuvo įforminta raštiškai, tad bet kokio vėlesnio veiklos audito metu, net nebūtų išaiškėję, kad toks veiksmas iš vis buvo atliktas.

Dabar, naudojuosi viber (kuris iš esmės užtikrina gana aukštą saugumo lygį, nors nepakankamą) ir skype (sakyčiau, kad labai nesaugi), bet mielai naudočiau saugesnes alternatyvas. Populiarinkim tik saugias pokalbių programas. Gaila, nežinau, kokią programą galima būtų rekomenduoti. Gal dėmesio verta DeltaChat, kadangi programos kūrėjai iš vis neturi prieigos prie susirašinėjimo? Nors šiuo atveju reikėtų skirti  dėmesį naudojamų elektroninio pašto serverių bei jų naudojimo saugumui.

Specialistai rekomenduoja WhatsUp ir Signal bendravimo programas kaip saugiausias. Vis tik WhatsUp, visi duomenys keliauja per Serviso Cloud serverius, kur nesunkiai gali būti perimti ir iššifravus nuskaityti, tuo labiau, tai Facebooko produktas, o dėl turinio nuolatinės kontrolės masanger programėlėje (kuri tarp kitko teigiama taipogi šifruoja duomenis) jau minėjau. Taigi nežinau, gal Signal, gal ir Telegram.

Dar vienas niuansas. Patogu, kai bendravimo programėlė tik suinstaliavus iškart nuskaito visus turimus kontaktus, bet visi jūsų turimi kontaktai iškart tampa žinomi ir tretiesiems asmenims. Pasitaiko situacija, kai turit kelis telefono numerius ir nenorit kad būtų žinoma kam priklauso vienas iš numerių, sakykim žmonai Onutei, bet jei sakykim draugas Jonas abu tuos numerius pokalbių programoje sujungė vienam kontaktui, tai ir Onutė gali sužinoti kam priklauso abu numeriai.

Kitos gudrybės

Virtualūs desktopai

Win 10 jau turi įdiegtą virtualių desktopų palaikymą, kokį Linux sistemos turi jau dešimtmečius. Desktopai valdomi arba „Taskbare“ paspaudus „Task View“, su pelytės pagalba, arba greitųjų klavišų kombinacijų pagalba:

  • Win + Ctrl + D (Naujo virtualaus desktopo atidarymas)
  • Win + Ctrl + / (judėjimas tarp virtualių desktopų kairėn/dešinėn)
  • Win + Ctrl + F4 (Esančio virtualaus desktopo uždarymas)
  • Win + Tab (atidaro visus virtualius desktopus)

 

„Programs“ in „Start menu“ → „Toolbar“

Paskutinėje Windows versijoje iš „Start menu“  buvo pašalintas patogus priėjimas prie instaliuotų programų meniu. Jis buvo ženkliai patogesnis, nei dabar rodomas visų programų sąrašas, todėl norėdamas pasiekti programas senuoju būdu, nuorodą į jas įsivedžiau „Task bar`e“. Tai daroma paspaudžiant dešinį klavišą ant „Task bar`o“ ir pasirenkant „Toolbars“ → „New toolbar…“ ir suvedant nuorodą (pasirinkti vieną iš dviejų):

  • shell:common programs“. Ši nuoroda atitinka pilną adresą iki „C:\ProgramData\Microsoft\Windows\Start Menu\Programs“
  • „shell:programs“. Ši nuoroda atitinka pilną adresą iki „C:\Users\<username>\AppData\Roaming\Microsoft\Windows\Start Menu\Programs“

 

Startup folder

Ankščiau norint, kad programa automatiškai pasileistų startuojant Windowsams, užtekdavo į „startup“ direktoriją įmesti linką į tą programą. Naujuose windowsuose nors „stratup“ direktorija ir išliko, bet priėjimas prie jos apsunkintas. Nuo šiol „startup“ direktoriją galima rasti šiais adresais:

Visiems vartotojams automatiškai paleidžianti programas „startup“ direktorija randasi:

„C:\ProgramData\Microsoft\Windows\Start Menu\Programs\StartUp“
arba greičiau – (Windows Key + R), type „shell:common startup“

Šiuo metu pasijungusio vartotojo „startup“ direktorija:

„C:\Users\[User Name]\AppData\Roaming\Microsoft\Windows\Start Menu\Programs\Startup“
arba greičiau – (Windows Key + R), type „shell:startup“
Startuodami windowsai pirmiausiai paleidžia sisteminius procesus, vėliau „Task Manager’io„ „Startup“ tab`e ir tik po to paleidžiamos „startup“ direktorijose esančios programos.
 
Registrų įrašai apie kartu startuojančias programas randasi čia:
 
1) HKLM\Software\Microsoft\Windows\CurrentVersion\Run
2) HKCU\Software\Microsoft\Windows\CurrentVersion\Run
Dar prie „startup“ programų galima prieiti „Task Manager“ → „Startup“, arba „Start“ → „Settings“ → „Apps“ → „Startup“

 

„System Volume Information“ on USB

Jei nenorit, kad Įkištuose USB diskuose atsirastų „System Volume Information“ direktorija, „regedit“ adresu „HKEY_LOCAL_MACHINE\SOFTWARE\Policies\Microsoft\Windows“ užlipam ant kairėje pusėje esančios „Windows“ direktorijos, paspaudžiamas dešinys mygtukas ir pasirenkama „New Key“ sukuriama nauja sub-key direktorija „Windows Search“ ir jos dešiniam lange spaudžiam dešinį mygtuką, pasirenkam „New -> DWORD (32-bit) Value“ kurį pavadinam „DisableRemovableDriveIndexing“. Dvigubas paspaudimas ir laukelyje „Value data įrašom „1“.

Vis tik, tai ne viskas, be regedito, dar reikės nueiti į servisus („Run“ → „services.msc“) ir išjungti, bei disabl`inti, du servisus – „Windows Search“ bei „Storage Service

 

Failų šarinimas

Gal Windowsai šiai dienai ir pakankamai saugūs, bet kai atimamos tikrai naudingos funkcijos, tai jau nėra gerai. Pakeiskit jas saugesnėmis, bet ne visai atimkit. Šiam momentui, norint prieiti prie kitame kompiuteryje šarinamų failų, neradau kitos galimybės, kaip tik nueiti į „Control Panel“ → „Programs and features“ → „Turn Windows features on or off“ → ir čia uždėti paukštelį ant „SMB 1.0/CIFS File Sharing Support“ ir paspausti „Ok“.

SMB

Būtų įdomu išgirsti kitų būdų, kaip galima būtų pasiekti šarinamus failus?

 

Auto logon

Norint sukonfigūruoti, kad tik užsikrovęs kompiuteris iškart prisijungtų konkretaus vartotojo vardu naujausioje Windows 10 versijoje, reikės pažaisti su „Registry Editor“ (šio varianto atveju slaptažodį matys bet kas turintis priėjimą prie kompiuterio ir mokantis pasileisti Regedt32.exe) arba parsisiųsti Autologon programą ir sukonfigūruoti prisijungimą gerokai paprasčiau (šiuo atveju slaptažodis užšifruojamas).

Automatinio prisijungimo nustatymas sukuria didelę saugumo spragą, tad jį naudoti rekomenduotina išskirtiniais atvejais. Aš jį naudoju, kai konkretus  kompiuteris naudojamas tik vienai funkcijai atlikti, pavyzdžiui kaip NVR (tinklinis vaizdo stebėjimo kamerų įrašymo ir peržiūros įrenginys), NAS ar pan. Tokiu atveju, automatinis liginimasis būtinas, norint, kad įrenginys veiktų be priekaištų ir automatiškai užsikrautų po netikėto elektros tiekimo sutrikimo. Šiuo atveju, be autologinimosi dar reikėtų sukonfigūruoti ir BIOS`ą, nustatant, kad kompiuteris būtų fiziškai įjungiamas tik atsiradus elektros energijos tiekimui.

 

Linux`inės programos

Linux, tai UNIX tipo tuometinio studento Linus Torvalds sukurta ir savanorių tobulinama operacinė sistema. Iš tikrųjų linux tėra tik jos kernelis, kurį labiau reikėtų tapatinti su DOS`u. Windows grafinio interfeiso alternatyvų sukurta gerokai daugiau. Ankščiau žinomiausios buvo Gnome ir KDE,  dabar jų gerokai daugiau. Taigi, kai kalbama apie Linux operacinę sistemą, tai turima omenyje distributyvus, kurie be Linux kernelio, dar turi ir kokį nors vieną ar kelis grafinius interfeisus ir jau įdiegtų programų rinkinį. Populiariausią Linux distributyvą rasite čia. Aš asmeniškai esu išbandęs Ubuntu (kaip namų kompiuterio vienintelė operacinė sistema jis pas mane veikė kelis metus. Vis tik, kol buvo naudojamas Gnomas, ji man patiko, o Unity aplinka man taip ir „neprilipo“, todėl ieškojau kitų distributyvų), Lubuntu (patiko dėl labai mažo resursų naudojimo), Linux Mint (su Cinammon, MATE ir Xfce grafiniais interfeisais) taipogi visai patrauklūs distributyvai. Norintiems privatumo saugumo galima rekomenduoti Tails sukurtą taip, kad maksimaliai išlaikytų naudotojo anonimiškumą, o hakeriai mieliau renkasi Kali distributyvą, nes įprastų ofisiniam darbui skirtų programų nerasite, užtat visos programos tokios, kaip patikrinti WiFi slaptažodžio stiprumą ir pan. Tokių jau paruoštų programų rinkinių Windows sistemose nerasite ir čia jau reikėtų ilgus metus rinktis programų rinkinius patiems. Vis tik, kas liečia įdiegtų darbo vietų nuotolinį administravimą, kai vienas žmogus turi prižiūrėti daugelį ofisinių kompiuterių, teigiama, kad Linux sistemos stipriai atsilieka nuo Windows, todėl ofisuose tikėtina, jog Linux pasirodys ne greitai.

Dar reikėtų atkreipti dėmesį į repositorijas. Tai programų rinkiniai, kurie dėl skirtingai išdėliotų tarpusavio ryšių gali tarpusavyje pjautis, todėl tas pačias programas skirtingoms repositorijoms reikėtų diegtis iš savų repositorijų. Netgi terminale rašomos komandos gali šiek tiek skirtis tarp repositorijų. Iš repositorijų galima būtų išskirti stiprią RedHat (projektą vystanti kompanija su daugiau nei 13`000 darbuotojų turinti virš 400mln $ pelno per metus), iš kurios vėliau atsišakojo Fedora, Mandriva ir kt. Kitą kaip šakninę repositoriją išskirčiau Debian GNU/Linux distributyvą (kurį kuria ir prižiūri virš 1000 savanorių iš viso pasaulio šalių) iš kurio atsišakojo Kali, gana stiprus distributyvas Ubuntu, o jau iš Ubuntu dar naujų atšakų, tokių kaip Linux Mint ir kt. Taip pat, norėčiau atkreipti dėmesį, kad Raspbberi Pi firminė operacinė sistema Raspbian, taipogi naudojasi Debian Linux repositorija. Taigi, siūlau nesimaišyti, ir jei apsistojote ties viena repositorija, pav. Debian, tai ir kitas distribucijas ieškokit suderinamas. Bus mažiau painiavos, o visus grafinius interfeisus, bei programų rinkinius susirasite ir čia. Tiesa, dėl pačio Debiano, tai kažkada, prieš kokius 5-10 metų, kai daugumos Linux distributyvo dydis tilpdavo į paprastą CD, Debianui reikėjo ar tai 5 ar tai 6 DVD diskų, nemanau, kad tai visiems atvejams tinkamiausias variantas :).

Kas liečia linux`ines programas, tai man patinka grafinis interfeisas, nesu komandinės eilutės šalininkas, nors šioje operacinėje sistemoje, be komandinės eilutės neišsiversi. Vis tik, jei ką galima atlikti grafinio interfeiso pagalba, tai ir bus mano pasirinkimas.

Kas dėl programų, tai dažnai alternatyvų ieškoti nereikia, tokios programos, kaip Libre Ofice, VirtualBox, TeamViewer, RealVNC, Dropbox, Google Chrome, FirefoxViberSkype bei daugelis kitų, turi ir originalias Linuxines versijas, o visais kitais atvejais pilna analogų, kuriuos tereikia tik pasirinkti. Čia gal net didesnė problema ne surasti, analogą, bet atsirinkti labiausiai atitinkantį tavus poreikius iš daugybės siūlomų. Ateityje žadu ir čia išskirti sau labiausiai patikusius.

 

System Tools

Darbas su informacijos laikmenomis

GParted – Programa skaidanti, kopijuojanti, keičianti  diskų particijų dydžius, formatuojanti įvairiais formatais, padeda atkurti informaciją iš prarastų particijų. Buvo kažkuriame distributyve, man su ja darbas visai patiko, tenkino visus mano poreikius. Įdomu tai, kad turi LiveCD ar LiveUSB versijas, nors iš kitos pusės, užkraukite kokį nors mažesnės apimties Linux distributyvą (kuriame būna įdiegtas GParted), ir turėsite GParted live CD :).

 

Androidiniai apsai

Darbas su kita įranga

Darbui su Xiaomi Amazfit Pace laikrodžiu, be firminės programos, pranešimų patogesniam siuntimui susiinstaliavau AmazMod (4pda). Juokas ima iš youtuberių įvardijančių Xiaomi laikrodžius, išmaniosiomis apyrankėmis laikrodžių korpuse, nes jų OS uždaras ir  nėra galimybės į juos įdiegti programinės įrangos. Tai tikrai netiesa. Pirmiausiai juose veikia šiek tiek modifikuotas androidas (ankščiau 4,4, dabar 5,1), tik google plėjaus nėra, tad šiek tiek sudėtingesnis programų diegimas, bet Jūs man Windows XP ar ankstesniuose, parodykite Google play analogą. Tai kad programas diegiant reikia pavargti, tai dar nereiškia, kad OS nepilnavertė.

Įrašo “Programos” komentarai: 2

  1. Kas liečia Backup darymo softą, tai jis būtinas ir vienu metu jį naudojau. Jis labai gerai atlieka savo darbą fone, o tu to net nepastebi. Vis tik, šiuo momentu kompiuteryje naudojuosi Linux`ais, ir nepamenu, kokį softą backupų darymui naudojau :(. Dabar naudojamame Linux distributyve backupų softas įdiegtas automatiškai.

    Kas dėl video grotuvo, tai pirmoje eilėje įrašau VLC player, nors mano Linux distributyve sukomplektuotas „Celluloid“ man taipogi patinka. Iš kitos pusės, ir originalus Windows grotuvas visai neblogas, bet kaip minėjau, man pirmu numeriu eina VLC, nes jis visus failus paleidinėja naudodamas programoje įdiegtus kodekus, ir nereikia užteršinėti sistemos įrašant visokius kodeck packus.

    Radijo klausymui naudoju tą patį VLC. Esu susikūręs lietuviškų radijo stočių playlistą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s