Kaip pačiam pasidaryti 4G ryšio anteną. Teorinė dalis

Kadangi antenų kainos gana didelės, internete paieškojau informacijos dėl galimybės tokią anteną pasigaminti pačiam.

Norėčiau priminti, kad 4G ryšio antenos, priešingai nei 3G ryšio ar dauguma kitų yra MIMO, t.y. dvigubos poliarizacijos, tad jei kaip variantą pasirinksite 3G atitinkamo dažnio anteną, tai reikės dviejų antenų kurių viena kitai turi būti statmena o ne lygiagreti.

Kas liečia antenų stiprinimą, tai mano įsigytų Elpos gamybos antenų stiprinimas iki 7dB-11dB, man  yra truputį per mažas, norėtųsi didesnio stiprinimo.

Nesakau, kad antenos blogos, ne, su jomis prisijungiu prie stulpų esančių daugiau, nei už 3,5 km-5km, ir jei jungiuosi 800MHz dažniu, tai signalo kokybė aukščiausio lygio.

atstum

Su prastesnėmis antenomis rezultatai būtų gerokai prastesni. Šių antenų pagalba suradau stulpus, kurie duoda gerokai didesnį interneto greitį, bet jų signalas labai silpnas, tad norint geresnio signalo būtent iš tų stulpų, reikia kaip tik mažo dažnių ruožo antenos, kad būtų mažiau triukšmų nuo siųstuvų dirbančių kitais dažniais, siauresnio kryptingumo, vėl kad sumažinti triukšmų lygį, nuo aplinkinių stulpų, bei didesnio stiprinimo. Nors ir vėl, interneto greitis labiau priklauso nuo signalo ir aplinkinių triukšmų stiprumo santykio, o ne nuo signalo stiprumo, tad su stiprinimu persistengt nereikia, nes didinant antenos stiprinimą, didinam jos kryptingumą ir siaurinam stiprinamo signalo kryptį ir pav. su 27dB stiprinančia antena nuo tikslo anteną nusukus tik per 2°-3° stiprinimas bus ne 27dB, o tik 3dB-5dB. Įsivaizduokit koks interneto ryšio stabilumas būtų, jei vėjas tokią anteną turėtų galimybę bent minimaliai pajudinti.

Čia gal reikėtų paaiškinti kaip suprasti antenos stiprinimą. Situacija ta, kad antena signalo nei stiprina, nei silpnina, ji dirba su tuo pačiu signalu, kokį duoda modeme sumontuotas siųstuvas. Jei anteną turime daugiakryptę, tai signalas siunčiamas aplink anteną į visas puses vienodai, signalą gaudysime, kad ir į kurią pusę nueitume nuo antenos vienodai, tik atstumas nueinamas nuo antenos bus nedidelis. Norėsime nueiti toliau, tada reikės sumažinti spinduliavimą į nenaudingas puses, permetant visą energiją į mus dominančią pusę. Taigi, didesnį stiprinimą turinčios antenos, tai ne labiau stiprinančios signalą, bet sugebančios didesnę gauto signalo dalį numesti konkrečiai ten, kur reikia, nešvaistant energijos į šalis. Kai kalba eina apie 27dB stiprinimą, realiai turim labai siaurą spindulį. Čia kaip to pačio galingumo lemputė šviečianti prožektoriuje ir lazeryje. Prožektorius apšviečia daug bet netoli, o su lazeriu mes apšviečiam net labai toli esančius objektus, problema tik tiksliai jį nutaikyti ten kur reikia.

Savadarbėmis alternatyvomis domiuosi, nes net turimos logoperiodinės gamyklinės antenos kainavo virš 40€ komplektas, o rimčiau stiprinančių kaina virš 100€ už vnt. (nors šiuo atveju galima iškart žiūrėti MIMO variantą). Iš kitos pusės, jei nesidomėsite stiprinimu, tai parduotuvėse ir 10dB stiprinimo neturinčias antenas parduos brangiau nei už 100€, beje tokio prasto stiprinimo antenų – dauguma. Nors, jei dar nesinaudojate mobiliuoju internetu ir nežinote su kokio dažnio antena galite pasiekti geriausią rezultatą norimoje teritorijoje, teisingiau būtų žiūrėti į platesnio dažnių ruožo antenas, aukojant maksimalų stiprinimą, nes interneto greičiai nebūtinai bus didžiausi iš to stulpo, prie kurio prisijungė jūsų telefonas. Aš savo namuose išbandžiau interneto greičius prisijungęs prie mažiausiai 20 mobilaus ryšio tiekėjų stulpų ir tik dabar tiksliai žinau, ko konkrečiai noriu. Beje, tai ne tas stulpas, kurį man rekomendavo mobilaus interneto teikėjas. Mano namuose dabartinis Telia ryšio stiprumo žemėlapis rodo -96 dBm (4G, 4G++) stiprumą, nors ten pat ankščiau rodydavo tik ~-114 dBm, o internetas mobiliam telefone dabar neveikia kaip ir ankščiau, telefonas namo antrame aukšte rodo tik ~-110dBm.

Su kinietiškomis antenomis problema, nes ten nors ir yra garantuotai aukštos kokybės gaminių, bet kad iki jų dasikapstytum, reikia praeiti per toną šlamšto, ir didesnė tikimybė, kad kaip gerą, nusipirksi būtent tą iš šlamšto srities, o ir kaina gerų kiniškų antenų didesnė, nei galima įsigyti Lietuvoje specializuotose parduotuvėse. Dėl deklaruojamų kosminių decibelų jau rašiau, kaip eksperimento vardan nusipirkau 28 Db anteną už 4€, kurios realus stiprinimas vargiai ir 3dB siekia. Beje, ieškodamas antenų tarp Lietuvos prekeivių, radau tas pačias kiniškas „daugiadecibeles“ kambarines antenas už gerokai didesnę kainą, atitinkančią net, matosi suprantančių ką parduoda, antenų kainas. Tad žiūrėkit neapsigaukit. Negali 28 dB antena būti kambarinė, atkreipkit dėmesį į aukščiau pateiktą kryptingumo reikalavimą, kai 2°-3° laipsniai į šoną ir antena nieko nemato. Ten tie decibelai greičiausiai skaičiuojami sudedant 3 dB vienam dažnių diapozonui, plius 2dB kitam ir t.t. ir rezultate tai dar prastesnė antena nei integruota maršrutizatoriuje. Norite rimtos antenos, pirkite tik besispecializuojančiose šioje srityje parduotuvėse, arba paskaitykit, kokie savadarbių antenų galimi variantai, ir anteną pasidarykit patys. Iš kitos pusės, primetę savadarbių antenų variantus, lengviau atsirinksit, kokią anteną norėtumėt nusipirkti.

 Dar vienas dalykas, kurį reikėtų žinoti, tai kad ryšio antenoms dažniausiai naudojamas 50Ω banginės varžos koaksialinis kabelis, kai TV antenoms naudojamas 75 Ω banginės varžos. Vis tik, kokį kabelį naudoti reikėtų vertinti skaičiuoklėse, apskaičiuojant antenų išmatavimus, kad dydžiai būtų suderinti konkrečiai kabelio banginei varžai. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dažniai aukšti, tad perkamas kabelis turi palaikyti apskaičiuojamą dažnį. Pav. H155 kabelis prie 2,4GHz signalą slopina -49.6dB, RG174U prie 2,4GHz -240dB, turbūt matote koks skirtumas, kai daugumos kabelių charakteristikos nurodomos tik iki 0,2GHz (200MHz) dažnio. Nors užkliuvo pigus 75Ω kabelis RG660, kurio deklaruojama varža tik iki 1GHz, bet ji tik -20.5dB, kas geriau net už H155 kabelio -30.9dB, o ir visi kiti deklaruoti slopinimai prie tų pačių dažnių RG660 kabelio geresni, tad realiai įdomu, koks gi šio kabelio slopinimas prie aukštesnių dažnių. Vis tik, atkreipus dėmesį į tai, kad Rusijoje mėgėjai dažnai šiam tikslui naudoja ir 75 omų kabelius, tikėtina, kad jie geba dirbti ir aukštesniuose dažniuose. Arba šis – KH/KK125-81 iš vis rekordininkas prie 1GHz tik -17,4dB. Ech, nekreipiau dėmesio į šias charakteristikas, tai dabar sienose įtinkuotais laidais TV signalas televizorių pasiekia tik sustiprintas stiprintuvo pagalba, kai tokio ilgio dauguma kabelių perduotų signalą be papildomo stiprinimo poreikio, o su KH/KK125-81, tai iš vis drąsiai ir didesniais atstumais, nei mano name. Taigi, signalo slopinimo kabelyje įtaka labai didelė. Pasirinkite tik kokybišką kabelį gaminamoms antenoms.

 

Antena Bi Kvadratas (Rus. „Харченко“, Angl.
„BiQuad“, „Trevor Marshall’s antenna“)

Šios antenos tipas – zigzaginė (Rus. – зигзагообразная). Tai turbūt pirma antena, kurią radijo mėgėjai siūlo pasigaminti. Iš tikrųjų, tai pakankamai nesudėtingai pagaminama antena, tik man jos stiprinimo koeficientas vis tik mažokas.

Teorinis antenos stiprinimas su ekranu apskaičiuotas pagal programą – 10,5 dB, be reflektoriaus iki 2dB mažiau, užlenkiant reflektoriaus kraštus, kaip pavaizduota mėlynam paveikslėlyje, galima iki 6dB sumažinti triukšmus iš šonų ir galo, kas teigiamai atsiliepia signalo kokybei, bei šiek tiek padidina stiprinimą.

Pakankamai nesudėtinga gamyba. Galima gaminti be ekrano, tuomet bus dvikryptė ir stiprinimo koeficientas silpnesnis apie 2dB. Šios antenos poliarizacija priešinga, nei galima būtų tikėtis, ištempta vertikaliai gaudo horizontalios poliarizacijos bangas, o ištįsusi horizontaliai – vertikalios poliarizacijos. Ši antena skirta gana siauram dažnių diapazonui, nors kai ją 1961 m. pristatė Харченко К.П. metrinių TV bangų diapazonui, ji buvo plačiajuostė, bet atkreipkit dėmesį, kad tame variante ją sudarė realiai 3 skirtingo diametro antenos sumontuotos ant vieno rėmo, kurios kiekviena atskirai greičiausiai buvo suderintos skirtingiems dažniams. Ir dabar, vielos storis iš kurios gaminama antena įtakoja antenos gaudomų dažnių diapazoną. Mano supratimu, būtent iš to ir išplaukė jos plačiajuostiškumas, kai realiai ji pakankamai siauro dažnių ruožo. Užkliuvo teiginys, kad jei anteną lankstysim iš 1,2mm vielutės, tai šios antenos stiprinamų dažnių diapozonas bus per siauras ir neapims visų naudojamų tik Wi-Fi 2,4GHz ryšiui. Padidinus vielutės storį iki 1,6mm bus apimami visi 14 kanalų, bet antenos stiprinimas sumažės 1dB. 4G ryšiui anteną geriau lankstyti iš 2,3mm diametro vielutės (4mm²) arba 2,5mm (5mm²).

Antenos forma turi būti artimesnė taisyklingiems kvadratams, nors internete sutinkami ir rombai. Apskaičiuoto reflektoriaus dydis yra minimalus dydis, jis gali būti ir didesnis. Reflektorius gali būti ne skardos lakštas bet tinklelis, kurio akučių dydis ne didesnis, nei apskaičiuojamas pagal skaičiuokles, nors pilnaviduris reflektorius efektyvesnis. Su pagaminta antena pasijungus prie mobilaus ryšio tiekėjo „bokšto“ galima dar minimaliai pakaitalioti kvadratų formą bei atstumą iki reflektoriaus. Ši antena gana jautri matmenų netikslumams, tad yra galimybė taip ją paderinti.

Nors šia anteną ir neturėtų būti sunku pagaminti savom rankomis, turbūt labiau apsimokėtų gaminti taip vadinamą „praplėsti šikšnosparnio sparnai“.

Antena „praplėsti šikšnosparnio sparnai“

Tai panelinės antenos tipas. Pavadinimas kilo iš antenos formos. Rekomanduojama ją mieliau gamintis, nei „BiQuad“. Pirmiausiai matmenų tikslumas čia gausis didesnis, o antras dalykas, prie to pačio stiprinimo, bus apimtas diapozonas nuo 1800 MHz iki 2,6GHz, t.y. beveik visas 4G diapozonas, bei 2,4GHz Wi-Fi. Pasigaminsit vieną anteną, o naudoti vos ne visiems gyvenimo atvejams :). MIMO atveju, tokių antenų reikėtų dviejų. Šie išmatavimai tinka visiems išvardintiems dažniams. Nors vat, kaip telefono ryšio sustiprinimo antena ji netiktų nei viduj, nei išorėj, nes ten kur signalas labai silpnas, greičiausiai 4G ryšiui bus naudojamas 800MHz dažnis, kurio kaip tik šita antena nepalaiko.

 

„Double/Triple BiQuad“ antena

Realiai tai ta pati „BiQuad“ antena su dalankstytais papildomais kvadratais. Atitinkamai ir stiprinimas šios antenos geresnis. Sutinkami teiginiai, kad ji turėtų stiprinti signalą apie – 12dB, o  6 kvadratų apie 14 Db. Teoriškai kiekviena papildoma kvadratų pora turėtų stiprinimo galingumą padidinti ~3dB, bet taip nėra, nes kvadratai per arti vienas kito, todėl prasideda slopinimai. Šią problemą pastebėjo ir išsprendė „Quados“ antenoje. Taip, kad nesiūlau kartoti šių antenų. Šios antenos poliarizacija, tokia pat, kaip ir mažesniojo varianto.

Antena „Quados“

Šiek tiek patobulintas „Double/Triple BiQuad“ antenos variantas padidinant antenos stiprinimą. Šiuo atveju kvadratukai atskirti vienas nuo kito λ/4 bangos ilgiu ir taip kvadratukų stiprinimas išnaudojamas maksimaliai. Šią anteną serbas Dragoslav Dobričić, sugalvojęs ir „Amos“ anteną, pristatė 2008 m. 8 kvadratukų antenos stiprinimas turėtų siekti 17.6 dB, (4xQuados – 14.7 dB, 6xQuados – 16.5 dB), o tai jau tikrai pakankamai rimtas dydis. Nors šios antenos atveju susiduriama su kita problema – didesnio stiprinimo, ji labai ištįsusi ir MIMO kombinaciją suderint jau gali būti problematiška. Nežinau, kaip tai būtų efektyvu, bet šio tipo antenas aš jau bandyčiau naudoti tos pačios poliarizacijos, taip pagerinant jos estetinį vaizdą, bei palengvinant geriausios pozicijos paiešką. Įdomu, kaip tai atsilieptų interneto greičiui.

 

AMOS antena

Čia to pačio serbo Dragoslav Dobričić kūrinys. Realiai tai labai nesunkiai pagaminama ir gana geras charakteristikas turinti antena. Man ji netiks dėl gana plataus kryptingumo, ji labiau tiktų Wi-Fi signalo skleidimui, jei routeris stovėtų prie lauko sienos, bet čia ją pateikiu, bendram supratimui, kaip su atrodo paprasčiausia, minimaliai palankstyta  vielute galima pasiekti 12-14 dB stiprinimą.

 

 

„Dvigubas ar trigubas kvadratas“

Šios antenos tipas – rėminė.

Kuo daugiau kvadratų, tuo didesnis stiprinimas, trigubo kvadrato stiprinimas pagal programą apskaičiuotas 9,3dB. Ji labai jautri netikslumams, tad elementų didinimas, gali ne padidinti, bet netgi sumažinti stiprinimą, todėl retai gaminama daugiau nei trijų kvadratų, o tarp norinčių gamintis savarankiškai, ši antenas mažiau populiari. Vis tik „BiQuad“ tipo antenų gamyba paprastesnė, o stiprinimas labai panašus.

 

Yagi-Uda (Banginis kanalas, Rus. – Волновой канал) antena

Tai buvo turbūt labiausiai paplitusi antenų rūšis metrinių TV bangų priėmimui. Joje pagrindinis yra tik vienas strypas, prie kurio pajungtas kabelis – taip vadinamas aktyvusis vibratorius. Antena tik iš vieno vibratoriaus jau veikianti, ją nesudėtinga apskaičiuoti norimam dažniui, nes jos ilgis, tai pusė bangos ilgio. Norint antenai suteikti kryptingumo ir padidinti stiprinimą iš galo, iš kur norima sumažinti stiprinimą dedamas ilgesnis strypas – reflektorius, o iš tos pusės, iš kurios norima sustiprinti signalą dedami vis mažėjantys strypai – pasyvūs vibratoriai – direktoriai. Vibratorių tarpusavyje sujungti nereikia. Šių dydį ir atstumus, jau reikėtų apskaičiuoti norimam signalui, jis svarbus, nes nors pasyvūs vibratoriai ir nesujungti su aktyviuoju, bet jų pagalba sukuriamas rezonansas leidžiantis stipriai padidinti pradinio signalo stiprumą.

Ankščiau buvau pesimistiškai nusiteikęs šių antenų tipui, gal dėl nesėkmingo bandymo pasigaminti tokią TV anteną praeityje, bet tuomet neskyriau pakankamai dėmesio suderinimo kilpai ir laidą jungiau tiesiai prie antenos. Su programa sumodeliavęs anteną iš 22 vibratorių vienam pasirinktam dažniui, gavau gana įspūdingą 18 Db stiprinimą, tad jos nurašinėti, kaip prastai stiprinančios nederėtų. su 7 vibratoriais tokio tipo antena realu pasiekti 8dB-10dB stiprinimą. Dar kartą žvilgtelėjau į Aliexpres, ir ten pilna antenų ir apimančių visus 4G dažnių ruožus (kai Yagi antenos yra pakankamai siauro diapozono antenos, ir norint platesnio diapozono, teisingiau rinktis logoperiodines antenas) ir 17 vibratorių stiprinančių iki 25Db (kai 22 vibratorių gali stiprinti tik iki 18Db), tad čia perki katę maiše ir neaišku kokiam dažniui skirtą. Neradau nei vieno pasiūlymo su antenos charakteristikų kreive. Nesakau, kad Kiniečiai blogai gamina, ne, bet ten labai daug pardavėjų norinčių užsidirbti daug, ir net nesuprantančių, ką pardavinėja, kad tik pelną neštų. Apsiskaičiuoti tokių antenų matmenis galima su androidine programėle naudingų nuorodų saraše.

 

Logoperiodinės antenos

Jos labai panašios į Yagi tipo antenas, bet iš esmės skiriasi labai stipriai. Būtent tokio tipo aš esu nusipirkęs ir naudoju dabar. Jų skirtumas nuo yagi, kad naudojamas ne vienas kotas, kaip Yagi tipo antenose, bet du kotai, ir iš vieno koto vibratorius išlindęs tik į vieną pusę, į kitą pusę tokio pat ilgio vibratorius išlindęs iš kito koto. Man jos patinka, nes apima tikrai platų dažnių diapozoną, tad su viena antena gali priimti visus mobilaus ryšio naudojamus dažnius. Neblogi stiprinimo duomenys, maniškės stiprina iki 11,5 dB, o tai tikrai didelis stiprinimas. Aišku galima iškart nusipirkti 18 dB panelinę-sektorinę anteną ir tokio ryšio kokybe būt patenkintam daug ilgiau, bet palyginkit kainų skirtumą, kur ~40€ ir kur ~190€. Kaip minėjau, savo antenomis esu patenkintas, kaip pirmas pirkinys, tai labai geras pasirinkimas, tik kai konkrečiai žinai, ko toliau nori, tuomet gali rinktis konkrečiam dažniui pritaikytas bet didesnį stiprinimą turinčias. Vis tik, norint didesnio stiprinimo, manau, kad vertėtų rinktis kito tipo antenas.

Kas liečia savadarbes antenas, aš nemanau, kad tai geras pasirinkimas. Mano nuomone čia labai nesunku nukrypti nuo užduotų matmenų, tad kad pavyks pasigaminti kokybišką tokio tipo anteną savarankiškai, abejoju.

 

Yagi antena iš diskų

Rusiškai turbūt bus vadinama blogerio „KREOSAN“ vardu, jo video žemiau, nors dar dažnai sutinkama pavadinimais „Wi-Fi пушка“, „Wi-Fi Gun“. Patiko dėl pakankamai nesudėtingo antenos surinkimo. Antena turėtų būti pakankamai didelio stiprinimo. Tolimesnis žiedų skaičiaus didinimas pakankamai nesudėtingas, nes jų dydžiai ir atstumai identiški, kas nesunkiai leidžia padidinti jų skaičių, tuo pačiu didinant stiprinimą ir kryptingumą. Gaminant, kas liečia matmenų atitikimą brėžiniams, sudėtingiausia turėtų būti iškirpti taisyklingus apskritimus, o atstumus tarp diskų išlaikyti tikslių matmenų turėtų būti nesudėtinga, kas leidžia tikėtis pagaminti savadarbę anteną su realiu stiprinimu artimu teoriniam. Šiai akimirkai tai mano akimis žiūrint, vienas patrauklesnių variantų.

Kas dėl stiprinimo, tai kai kalba eina apie tokias 7 plokštelių antenas, tai jų stiprinimas turėtų būti kažkas apie 11dB ir su tokio stiprinimo antena signalą gaudo geriau už panašaus stiprinimo kitas antenas, kas rodo galimybę namų sąlygomis pasigaminti gana tiksliai matmenis atitinkantį produktą iš čia ir panašu, kad ir stiprinimą artimą deklaruojamam galima pasiekti, kai kito tipo antenose nukrypstama nuo užduotų matmenų ir realus tų antenų stiprinimas gaunasi prastesnis. Kas dėl 11dB, tai stiprinimas gana nedidelis, mano poreikiams per mažas, bet plokštelių gana nesunkiai galima sudėti gerokai daugiau ir taip tikėtina neblogai padidinti tokių antenų stiprinimą. Yagi tipo antena su 22 vibratoriais gali pasiekti gana įspūdingą 18dB stiprinimą, norėtųsi tikėti, kad ir su šia antena galima pasiekti kažką panašaus, o tai jau būtų gana rimtas stiprinimas, todėl ši antena iš savadarbių šiai akimirkai viena iš rimtesnių kandidačių.

Cantennator (Rus. Спиральная антенна)

Dar vienas lengvai pagaminamos antenos variantas. Antena pagaminta ant storo vamzdžio užsukant kabelį. Kuo daugiau vijų suksi, tuo didesnis stiprinimas. 7 vijų užtenka, kad antenos stiprinimas siektų 10 dB, bet vėliau  decibelai kyla lėčiau. Su kalkuliatoriumi primečiau, kad pav. Tele 2, dažniui, prie kurio dabar esu pasijungęs – 1800MHz reikėtų 133mm diametro plastikinio vamzdžio, ant kurio būtų vyniojama vielutė. Gaminant svarbiausia surasti tinkamo diametro vamzdį ir išlaikyti vienodą atstumą tarp vyniojamų vielučių, bei nenukrypti nuo kitų matmenų. Radau parduodamas šias antenas Lietuvoje, vienos antenos kaina virš 60€, MIMO varianto susidedančio iš dviejų tokių antenų – virš 130€. Jei jau pirkti, tai jei nedidelio stiprinimo, aš mieliau rinkčiausi gerokai pigesnę logoperiodinę, o jei didesnio  – parabolę. Kaina skirsis neženkliai, bet stiprinimo charakteristikos garantuotos. Ne veltui profesionalūs montuotojai dažniau paraboles stato, rūpesčių vėliau mažiau. Panelinės irgi neblogos, bet tiek logoperiodinė, tiek parabolinė panašių charakteristikų greičiausiai bus pigesnis pasirinkimas. Bet kai kalba eina apie savadarbę anteną, tai mano nuomone, ši antena – vienas iš patraukliausių variantų.

Antena iš „skarbonkės“

Seniau teko girdėti, jog labai populiari, nesudėtingai iš Pringles  dėžutės pagaminama visai neblogų charakteristikų Wi-Fi antena. Jos esmė, skarbonkės pagal skaičiuoklę apskaičiuotoje vietoje įkišamas konkrečiai radijo bangai apskaičiuotas strypelis. Strypas iš tikrųjų yra pati paprasčiausia visakryptė antena su neįpatingomis stiprinimo charakteristikomis iki 2.15 dB, bet kai jis įdedamas į skarbonkę, iš tokios antenos jau galima tikėtis 4-6 dB ar net 9 dB siekiančio stiprinimo, bet tai jau tokios antenos riba. Iš kitos pusės, prieš skarbonkę pastačius pleišto formos ruporių ar parabolę galima pasiekti labai didelio stiprinimo, bet tai jau kito tipo antena. Čia nėra būdo, kaip kad Yagi tipo antenose didinti vibratorių kiekį. Beje, yotube teko matyti eksperimentų, kai į metalizuotą skarbonkę įkiša Cantennator tipo anteną ir teigia, kad tokiu būdu pagerina pastarosios charakteristikas. Beje, akivaizdu kad ją labai nesunkiai galima padaryti tikra MIMO antena, tereikėtų antrą „adatą“ įsmeigti nutolusią 90° kampu nuo pirmosios. Lygiai taip pat, kaip ir Cantennator atveju. Ir konkrečiai šiuo atveju, būtų tikrai dvi atskiros antenos su vienu bendru reflektoriumi, kai Cantennator atveju antena būtų ta pati, tik signalo nuėmimo/skleidimo vietos kitos, ten nuėmimui  kaip ir įtakos neturėtų būti, bet siuntimas jau gali įtakoti kito modemo darbą, o šiuo atveju, antenos stovi statmenai viena kitai, tad net ir siuntimas kitą anteną įtakoti turėtų minimaliai.

 

Ruporinė antena (Rus. Рупорная антенна, Angl. Horn antenna)

Tai dar vienas antenų porūšis. Iš esmės tai pleišto formos ruporius sukoncentruojantis signalą į centrą užsibaigiantį antena, kažkas panašaus į anteną skarbonkėje. Aš čia matau kažko bendro su parabolinėmis antenomis. Ten signalai irgi koncentruojami į vieną tašką, tik parabolinėse antenose koncentracija vyksta į prieš parabolę esantį tašką, o ruporiuje – už jo. O ir stiprinimo galima pasiekti gana panašaus, labai priklauso nuo to, kokio dydžio ruporių statysim. Būtent su tokio tipo antena 1964m buvo atrasta kosminių mikrobangų radiacija (antenos nuotrauką įmetu). Bet ir minusą matau panašų, kaip ir parabolės atveju, tai didelės vėjo apkrovos.

Panelinės antenos

Pagal technines charakteristikas būna ir visai gerų parametrų antenų. Pavyzdžiui jūsų telefonuose sumontuotos būtent šio tipo antenos, ir būdamos labai mažos, jos pakankamai kokybiškai gaudo signalą. Vis tik, tokių antenų charakteristikų žvilgtelėjęs į anteną neįvertinsi. Tai ant tekstolito rūgštimi išdeginti antenos atvaizdai, kurių raštų begalė ir sunku suprasti, koks raštas kaip veikia, tuo labiau, kad jie paslėpti gražiame korpuse. Aš tokių antenų prisibijau, nes gali užsirauti ant kokio kiniečio, kur deklaruotas 28 dB stiprinimas, o realiai ir 3 dB nestiprins. Na jei pirksit rimtoje parduotuvėje tai viskas tvarkoje, bet čia straipsnis vis tik apie savadarbes antenas. Beje, kalbant apie panelines savadarbes, tai užkliuvo vienas youtuberis, kuris pasigamino visai neblogų parametrų panelinę anteną (kaip tik jo antena tarp paveiksliukų) ir vėliau panašių parametrų Yagi anteną iš diskų ir pastaroji užtikrino stabilesnį stiprinimą. Remiantis šia info, darau išvadą, kad gaminant panelinę anteną namų sąlygomis yra didesnė tikimybė nukrypti nuo užduotų matmenų, tad savadarbės panelinės antenos charakteristikos gali būti ir ženkliai prastesnės nei gamyklinės, nors androidinėje programoje mačiau pakankamai nesunkiai pagaminamos panelinės antenos variantą su visai neblogomis charakteristikomis. Aš šiai dienai nuo panelinių susilaikau, ateityje gal ką ir daugiau apie jas parašysiu. Jei vis tik pirkti, tai visai neblogos antenos, tik jas pirkite rimtose tuo besispecializuojančiose parduotuvėse. Tarp paveiksliukų įmečiau ir kelias panelines su standartiniu „4G“ užrašu būdingu kinietiškoms antenoms, kurių parametrais jokiu būdu nepasitikėčiau, ir jei parduotuvėje aptikote tokias, toje parduotuvėje nepirkit jokių, nes pardavėjai nesupranta ką parduoda, ir savo parduodamos produkcijos aprašyme atkartoja tuos pačius iš piršto laužtus, kad ir 88 dB.

Parabolinės antenos

Norintiems aukščiausio stiprinimo vis tik, teks rinktis tarp gamyklinių antenų ir konkrečiai – parabolinių. Realiai tik jas mačiau su stiprinimu siekiančiu 27 dB (nežiūrėkite į delną telpančias kinietiškas, ant kurių ir 88 dB gali būti užrašyti, kai realiai iš jų tikėčiausi 6dB-8dB stiprinimo 🙂). Bėda, kad jų kaina paprastai ne mažesnė nei 100€. Šio tipo antena gali būti dviejų poliarizacijų (MIMO), deja, bet MIMO antenų kaina dar mažiau draugiška. Mano nuomone, šio tipo antenos vienos pačių rimčiausių rinkoje, tad jei nesugebėsiu pasigaminti tinkamos, greičiausiai pirksiu parabolinę. Parabolinių būna įvairių, kad ir su palydovinei televizijai naudojamomis lėkštėmis, vis tik, palydovinės lėkštės variantas man nelabai patinka, nes didelio stiprinimo antena turi būti labai gerai pritvirtinta prie namo konstrukcijų, kad vėjas jos nepajudintų (2°-3° laipsniai į šoną ir antena „akla“), o kadangi ji vienalytė, vėjo apkrova bus labai didelė. Nebent lėkštė būtų sumontuota pastato viduje, kaip kad pateiktame paveikslėlyje žemiau. Aš prie namo konstrukcijų nieko tvirtinti nenoriu, tad mano pasirinkimas kristų į anteną su tinkleline parabole.

 

Konsultacija su specialistu

Apsilankiau parduotuvėje „Erksa“ Vilniuje. Ten jau senokai dirba specialistas, kurio kompetencija šioje srityje neabejoju. Aišku, tai pirmoje eilėje pardavėjas, bet turintis daugiametę patirtį šioje srityje, ir pamenu kažkada, gal prieš 10 metų, draugas klausė patarimo TV antenos išsirinkime, tai kai nuėjome, nieko nenutuokiantį bandžiau primesti :), tai konsultavo teisingai, paliko labai gerą įspūdį, todėl šį kartą važiavau tiesei ten ir iškart ėjau prie reikalo. Išdėsčiau kokia situacija ir paklausiau, ką rekomenduotų. Pasiūlė iš esmės tik dviejų tipų antenas, man iki tol nežinomas sektorines antenas 18dB stiprinimo. Tai kažkoks panelinių antenų porūšis, kaip minėjo, būtent tokios, tik šiek tiek didesnės, statomos ryšio tiekėjų bokštuose. Kaina rodyto modelio netoli 190€. Ir antras antenų tipas, kurias rekomendavo, tai parabolinės, kaip minėjo tai pigesnis variantas, pasiūlė vieną ne MIMO standarto anteną mano pageidaujamam dažniui, 21dB stiprinimo už ~75€. Sakau, kad komplektas man tuomet kainuos ~150€, į tai atsakė, kad tai bet kokiu atveju pigiau nei pirmesnis sektorinės antenos variantas ir dar pigiau, nei  parabolinė MIMO standarto viename komplekte. Na ką, kaip už panelinę 75€, tai visai nebloga kaina, bet mokėti 150€ kaip tais vis dar nepasiruošęs :). Tai dar kartą motyvavo pabandyti kažką pasigaminti pačiam. Apsilankysiu kitą kartą, kai nieko nesigaus :). Taigi, šiuo momentu pasitvirtino, mano primestas stiprinimo poreikis. Aukštumų, su 27 dB siekti nereikia, realiai turėtų užtekti 18dB stiprinimo, atmeskim pardavėjo apsidraudimo „на всякие пожарные“ 2dB – 4dB ir turim 14dB-16dB stiprinimo antenos poreikį.

Paklausiau dėl MIMO, ar jo nuomone verta eksploatuoti modemą su viena antena. Atsakė kad jo nuomone ne, nes taip modemas netenka, neužfiksavau kokį skaičių sakė, lygtais apie 20%-40% greičio.

Paklausiau dėl kitų antenų tipų, nes pasirinkime turėjo jų nemažai. Atsakė, kad iš realiai veikiančių, mano poreikius atitinkančių kitų variantų siūlyti nenorėtų. Pavyzdžiui Yagi-Uda tipo antenos pagal charakteristikas kaip ir turėtų tenkinti, bet kiek teko jų bandyti gyvai, tai paprastai lūkesčių jos nepateisina. Šis patarimas turėtų būti naudingas mąstantiems kokio tipo anteną pasirinkti savarankiškai gamybai. Kiek aš turėjau patirties su Yagi-Udo tipo TV antenomis, tai kai pačiupinėjau logoperiodines, į Yagi net žiūrėt nenorėjau, todėl ir internetui pirmas antenas kai pirkau, rinkausi tik pasitvirtinusias logoperiodines. Vis tik, kai kalba eina apie didesnį stiprinimą, ir logoperidinės eina ant atsarginių suolelio :(.

Atkreipiau dėmesį, kad vitrinoje nebuvo tokių antenų, kaip Cantennator – spiralinės, ar Cantennator – Yagi antenos iš diskų. Nusivyliau, nes šiam momentui konkrečiai tokias nusižiūrėjau savadarbei gamybai, o būtų visai įdomu paklausyti atsiliepimų apie jas iš gerokai daugiau antenų rankose turėjusio žmogaus. Yootuberiai vieną anteną pasigaminę ir neturintys galimybės su kuo ją palyginti nekelia pasitikėjimo, jiems akivaizdu, kad savos gamybos pati geriausia :).

Vėliau paklausiau dėl poliarizacijos, ar teisingai dedu antenas, vieną vertikaliai, kitą horizontaliai. Atsakė kad ne, teisinga poliarizacija yra įstrižai, todėl net kelis komplektus taip jau sumontuotus siūlo. Į klausimą, kokio galima tikėtis stiprumo praradimo, dėl neteisingos poliarizacijos, atsakė kad nedidelio, gal 1 dB gal 2dB neturėtų būt daugiau.

Paklausiau dėl kabelių, tai patvirtino, kad ryšio antenoms naudojami tik 50Ω kabeliai, 75Ω kabeliai tik televizijai ar mėgėjams. Vis tik, jei pirkčiau anteną, tektų įsigyti ir ar tai 15€ ar tai 25€ kainuojantį 5m, 10m ar 15m kabelį. Sakau, kad man maksimum 3m reikėtų, gal teisingiau užsispausti tokio ilgio kokio reikia, juk kabeliai turi varžą ir prarandama antenų duodama nauda ir čia man atrodo vėl prabilo pardavėjas, aiškinantis, kad per tuos porą metrų nuostolių beveik nebus :). Vis tik, internete ne kartą teko sutikti variantus, kai modemus montuoja prie pat antenų, kad aukštadažnio kabelio būtų kuo mažiau, tolimesnį atstumą duomenis paleidžiant tinklo kabeliu. Nors čia gali būti, kad taupoma ant brangaus kabelio. Bet kokiu atveju, kabelis nuostolius neša, ir per youtube teko matyti video, kaip vienas žmogus skundėsi, jog anteną kėlė aukščiau, bet vietoje geresnio signalo, gavo prastesnį, nes ilgesnis kabelis „suvalgė“ daugiau, nei aukščiau iškelta antena davė. Tarp kitko, kabelis aišku ne ryšio, o televizinis buvo – 75Ω :). Na, dėl kabelio daugiau nesigilinau, nusprendžiau, kai prireiks, šiuo reikalu kreipsiuosi į „Lemoną“, turiu įtarimą bus pigiau :).

Dar užkliuvo teiginys, kad naujesnio tipo modemai dirbdami MIMO standartu sugeba net skirtingais dažniais dirbti kiekvienas modemas su savo MIMO antena atskirai pasirinkdamas tą dažnį, kuris tuo momentu yra mažiau apkrautas, tad šiuo atveju laimi plačiadažnių antenų turėtojai, ir aišku reikia palikti galimybę modemui pačiam parinkinėti dažnius, paliekant dažnių pasirinkimą ant „auto“, nes pasirinkus konkretų vieną dažnį, modemas jau nešokinės tarp dažnių. Išgirdęs šią info supratau, kodėl kai tik modemą nustatau ant fiksuoto dažnio, toks jausmas, kad internetas ilgainiui vaikšto lėčiau, nei ant auto režimo, nors modemo indikacijoje nieko nesimato. Taigi, tuo momentu man tai buvo naujiena, dabar jau tikrai žinau, kad CAT6 ir aukštesnės kategorijos modemai tai sugeba. Gebėjimas dirbti keliais dažniais vienu metu vadinasi „Agregacija“. Senesnės versijos Huawei maršrutizatoriuose rodomas tik vienas dažnis, o naujesnių modemų jau du, nors nieko išsamaus, jokiu gyvu nepalyginsi su tuo, ką galima pamatyti Mikrotik modemų meniu:

 

Papildyta – rezultatas

Pasidariau aš anteną, panašią, kaip rusų mėnuleigyje buvo :). Vis tik, toliau bandymų patalpų viduje nepajudėjau, pirkau gamyklinę anteną. Pirmiausiai, tai peržiūrėjęs šį video, supratau, kad realiai, tai čia ta pati Yagi antena, tik vibratoriai kitokios formos. Dar vienas dalykas, kurį sužinojau, kad iš savadarbės nereikėtų tikėtis didesnio, kaip 10dB stiprinimo. Galima didinti vibratorių skaičių, ir kaip ir turėtų didėti tokios antenos stiprinimas, bet norint judėti toliau už 10dB visus komponentus reikia derinti su derinimui skirta įranga. Vien bandymas tiksliai atkartoti matmenis, geresnių rezultatų neturėtų duoti. Dar vienas niuansas, mano gamintos antenos atstumas tarp vibratorių yra vienodas, o tokių Yagi antenų stiprinimas prastesnis, nei antenų kuriose visi matmenys yra individualūs, taip, kad realiai, mano savadarbės antenos stiprinimas teoriškai neturėjo būti geresnis, nei turėtų dviejų 10dB stiprinimo logoperiodinių antenų, turėtų iš ankščiau. Atlikti bandymai su savadarbe antena taipogi nepademonstravo nieko išskirtinesnio, taip kad eksperimentą su savadarbe antena baigiau (nors, kaip paaiškėjo vėliau, net gamyklinė 17dB stiprinimo antena neparodė akivaizdžiai išsiskiriančių rezultatų). Taigi, nusprendžiau, kad eksperimentas su savadarbe antena nepavyko, teko pirkti naują didesnio stiprinimo anteną, tad toliau papasakosiu apie savo naująjį pirkinį.

Pirmiausiai, tai mane labiausiai žavi parabolinės antenos dėl stiprinimo charakteristikų, todėl jei jau galvoti apie pirkimą, tai pirmiausiai varianto norėjau ieškoti tarp jų, nors ir sudomino sektorinės antenos variantas, bet kai paskui sužinojau, kad sektorinės antenos turi gana platų darbinį kampą, pagalvojau, kad mano atveju, kai labai didelis aplinkinio triukšmo lygis, kaip tik geriau kaip galima siauresnio kampo antena. Dar vienas niuansas yra tai, kad visose jungtyse ir laidų metraže prarandami antenos sustiprinto signalo decibelai, todėl svarsčiau variantus, kaip išnešti maršrutizatorių ant stogo, sumontuojant hermetiškoje dėžėje šalia antenų, kad sumažinti nuostolius laiduose. Mano paieškos baigėsi, kai aptikau Mikrotik LHG LTE6 anteną, kuri kainavo net pigiau, nei specializuotoje parduotuvėje buvo siūloma panašaus stiprinimo sektorinė antena, o Mikrotiko antena parduodama jau su įmontuotu modemu, taip kad realiai vieną dalyką, maršrutizatorių arba anteną gauni dovanų :). Taigi, tai yra parabolinė antena, nors su pakankamai nedideliu stiprinimo koeficientu, kaip parabolinėms antenoms – 17dB, bet kadangi nėra jokių antenos laidų, tai realiai modemas visą antenos signalą gauna be nuostolių, kas jai leidžia turėti panašų stiprinimą, kaip ir maždaug 21dB antena su neilgais laidais, o tai jau visai padorus stiprinimo dydis. Dar vienas niuansas, parabolės paprastai suderinamos tik vienam dažniui, kas neleidžia išnaudoti agregacijos, o Mikrotiko antena plataus dažnių ruožo. Taigi, įsigijau.

Pirmiausiai užkliuvo, kad tai galima sakyti visa vos ne pilnai plastmasinė antena su mažu plonu metaliniu tinkliuku parabolėje pritvirtintu ant plastikinio parabolės „korio“. Antena labai lengva, pabandžiau ja pamojuoti, pažiūrėdamas kokį oro pasipriešinimą turi, nepajutau jokio. Kaip ir viskas su ja gerai. Užkliuvo tik SIM kortelės lizdas. Viena SIM kortelė įsistatė gana lengvai ir ją paspaudus gana lengvai buvo išstumta, deja, kai stačiau kitą SIM kortelę, ji stūmėsi sunkiai ir įstačius ją į vietą paspaudus stipriau jos neišmetė, realiai nežinau, kaip ją reikės dabar ištraukti, gal reikės patį korpusą ardyti, bet kadangi pastaroji kortelė, kaip tik ta, kuri tame modeme ir turėjo likti, tai ties šiuo punktu neužsiciklinau.

Dar vienas niuansas. Modemo derinimas. Patikėkit, interfeiso intuityviu nepavadinčiau. Taip, viskas ten aišku, bet nustatinėjamų parametrų tiek daug ir kad juos galėtum suprasti reikia jau gilintis į RTFM. Bet, defaultiniai nustatymai iš tikrųjų geri. Tik įstatei kortelę ir modemas gaudo ryšį. Bet jei nepatingi pasidomėti labiau, sužinai, kad šis modemas nustatymų pagalba gali būti pririštas prie konkrečios stoties, bei yra kitų detalesnio nustatymo subtilybių apie kokias su Huawejum gali tik pasvajoti.

Pereikim prie bandymų. Užlipau ant stogo, ir… Su defaultiniais antenos nustatymais nepasakyčiau, kad gavau nors kiek geresnius rezultatus nei su savo logoperiodinėmis antenomis. Tuomet programiškai prisirišau prie vieno stulpo ir anteną apsukau 360° ieškodamas kurioje vietoje tas stulpas stovi ir ką. Realiai vos ne į visas puses man antenos stiprinimas buvo daug maž vienodas! Vieno ir to pačio stulpo!  Vertinant antenos stiprinimo charakteristikas ši antena yra gana siaurakryptė, o realiai bandymų metu matau, kad kryptis beveik neturi reikšmės. Nu ne visai vienodas stiprinimas, plius minus galima pasakyti, kur bokštas, bet skirtumas nelabai ryškus. Išvada, aš esu duobėje, aplink mane miškai tad gaudau labai daug atspindžių, iš čia ir labai prastas SINR.

Pradėjus derinimo darbus vykdyt kruopščiau suradau gana daug stulpų ryšį palaikančių 2100 MHz dažniu, kai su logoperiodinėmis pamenu šio dažnio nebuvau pagavęs. Taip, kad stiprina akivaizdžiai geriau, tik sąlygos pas mane ne kokios.

Dar užkliuvo vienas dalykas, kad su defaultiniais nustatymais neužfiksavau nė vieno 2600MHz dažnio bokšto, man tai pasirodė keista, nes su logoperiodinėmis man buvo pavykę pasijungti prie vieno tokio bokšto, kuris leido pasiekti didesnį interneto greitį net signalo parametrams esant prastesniems. Vis tik, signalas buvo labai silpnas, tad su logoperiodinėmis antenomis, Huawei maršrutizatorių nustačius darbui tik su 2600MHz dažniu, ryšys būdavo labai nestabilus, dažnai būdavo prarandamas, tad su logoperiodinėmis antenomis teko tą stulpą pamiršti. Taigi, pradėjau aiškintis kodėl parabolė nemato B7 bokštų. Per terminalą pasižiūrėjau kokius bokštus modemas iš vis mato. Pastebėjau, kad su defaultiniais nustatymais modemas mato tiktai B1 (2100MHz) ir B20 (800MHz) bokštus. Modemo nustatyme atjungiau B1 dažnį, modemas pradėjo matyti tiktai B7 (2600MHz) ir B3 (1800MHz) dažnius. Visų dažnių atjunginėti nenorėjau, nes CAT6 modemai gali dirbti su keliais dažniais vienu metu (palaiko agregaciją), tad palikus tik vieną dažnį apkarpytume ryšio galimybes, vis tik padariau išvadą, kad mano modemas vienu metu dirba dviem dažniais, arba su B1 ir B20, arba su B3 ir B7, tad svarbiausia neatjungti porų. Kažkuriam video užkliuvo, kad Qualcomm modemas dirba našiau už mikrotiko, gal jis vienu metu agregacijos režimu gali dirbti su didesnių dažnių kiekiu. Taigi, su šia antena B7 stulpą, su kuriuo logoperiodinės nepalaikė stabilaus ryšio, ši antena užtikrina pakankamai stabilų ryšį, dirba agregacijos režime tuo pat metu prikabinusi ir B3 dažnį. Akivaizdu, kad charakteristikos geresnės, vis tik tikėtosi interneto greičio padidėjimo nesulaukiau. Taip ryšys geresnis, bet minimaliai :(. Kai iš visų pusių pilna vos ne visų aplinkui matomų stulpų atspindžių, triukšmo foninis lygis labai didelis ir siauro kampo kryptinė antena situacijos ženkliai nepakeičia.

Antenos nustatymų nuresetinimas:

  • atjungiam maitinimą
  • nuspaudžiam „reset“ mygtuką ir laikant jį nuspaustą pajungiam maitinimą, laukiam kol pradės mirksėti LED lemputės ir tuomet atleidžiam „reset“ mygtuką

Ir pabaigai šiek tiek komandų modemo terminale:

Norint pažiūrėti kokias celes modemas mato be tų, prie kurių pasijungęs, terminale suvedam (galima tik pradėti vesti ir paspausti TAB kuris pabaigs rašyti komandą automatiškai):

„interface“ spaudžiam ENTER, tada suvedam „lte“ toliau „cell-monitor“ ir iššokus užklausai įvedam „lte1“

Bus išmestas panašus sąrašas:

PHY-CELLID BAND PSC EAR.. RSRP RSRQ RSSI SINR
29 B3 1348 -111dBm -19.5dB
145 B3 1348 -108dBm -18dB

Norint prisijungti prie tame sąraše esančio bokšto, rašom tokią komandą:

/interface lte at-chat lte1 input="AT*Cell=2,3,,1348,29"

juodai paryškintus skaičius pakeičiant jūsų bokšto reikšmėmis.

pasižiūrėti prisijungimo parametrus galima su komanda:

„info“ ENTER „lte“

Norint nuimti prirakinimą prie vieno bokšto rašom:

/interface lte at-chat lte1 input="AT*Cell=0"

Modemo firmwaro atnaujinimas (kaip supratau atnaujinamas tik komandinės eilutės pagalba):

„interace“ ENTER „lte“ ENTER „firmware-upgrade“ ENTER „LTE 1“

Bus parodyta dabartinė ir naujausia galima firmware versijos. Esant naujesnei atnaujinama:

 interace>lte>firmware-upgrade >lte 1 → upgrade=yes

Kitų modemo dalių programos atnaujinamos per meniu:

„system → routerboard“  spaudžiam update arba einam į „setings“ ir uždedam paukščiuką ant „autupdate“

ir dar:

„system→ packages“ ir čia  patikrinam „updates“ ieškom ne „stable“ bet „long term“

Naudingos nuorodos

Įrašo “Kaip pačiam pasidaryti 4G ryšio anteną. Teorinė dalis” komentarai: 24

  1. Kapitalinis straipsnis 🙂
    Viso dar neskaičiau, bet rodos nerašei kaip pagerinti mob ryšio kokybę, tiesiog telefono. Reikia prie antenos kažkokį stiprintuvą/kartotuvą jungti?
    Savo kaime turiu problem, kad mob ryšys labai blogas. Ant stogo užmečiau Yagi, nuvedžiau laidą, jo galą skambindamas pridedu prie telefono. Lyg padeda 😉

    • Ne, čia konkrečiai apie savo internetą rašiau, nors realiai skirtumas nedidelis. Tavo atveju reikėtų dviejų antenų, vienos kryptinės lauko antenos, kitos visakryptės vidinės statomos namie. Išorinė kryptinė laukia jungtųsi su bokštu (todėl ją vis tik gana tiksliai į bokštą nukreipti reikėtų) ir gautą signalą laidu perduoda vidinei antenai, kurį išspinduliuoja signalą visomis kryptimis namuose. Tai bent jau toje patalpoje signalo kokybę turėtų juntamai pagerinti. Norint rimtesnio sprendimo, į tarpą tarp antenų įterpiamas mobilaus ryšio stiprintuvas-retransliatorius. Tuomet užtikrintas ryšys bus visame name. Vis tik, tai ir brangus variantas būtų ir realiai jau su mobilaus ryšio tiekėju reikėtų derinti, nes tai kaip ir lindimas į jų dažnius, ir operatorius, tokių stiprintuvų buvimą labai gerai mato, tad pradžiai apsiriboti tik antenomis galima būtų.

      Jei su antenomis signalas nekoks, galima vidinės antenos gale išraizgyti vielutę ir ją prie telefono dėti pokalbio metu, tuomet signalas stiprus bus vos ne kaip su lauko antena prie telefono pajungta. Youtubeje yra daug pavyzdžių, kaip tai sprendžiama, nors bet kokiu atveju, norint komfortiškai gyventi, greičiausiai be papildomo stiprintuvo/retransliatoriaus neišsiversi :(.

  2. Idomu kokia kokybe laukui skirta antena panaudojus viduje? 🙂 Is kabeliu kaip pastebejau daug kas naudoja LMR240

    • Buvau nemaloniai nustebintas, kai iškėlęs anteną ant stogo, realiai negavau jokio interneto greitaveikos prieaugio. Su lauko antenomis namo viduje antenos signalą gaudė labai panašiai kaip ir lauke ant stogo, realiai būtų trečiame aukšte. Keraminių plytų mūras signalui įtakos galima sakyti nedarė. Aišku, tai ne armuotas betonas.

      • Pabandziau dviguba biquada greitai pasilankstyti, nera net normalaus ekrano, laidas prastas – tik gerai jog labai labai trumpas 🙂 Neturejau nieko po ranka, viena antena elementari “pagaliukas“, kita mano gaminta. Viskas namo viduje, nera noro kelti kazkur i lauka.
        Kaip bereguliuotum dvi orginalias “pagaliukus“ niekaip 5 “lazdu“ ant modemo nepavykdavo gauti. Reiks antra tokia ir pasukti 90 kampu jog butu MIMO

      • Zinok pernesiau pati modema i spintele ant kurios stovi televizorius, kadangi viskas arti lango – tai signalo kokybe net geresne su vidinem mano 4G modemo antenomis. Mano senas huawei B525s-23a neturi 3 dazniu agegacijos, o pats Telia bokstas kaip ir viska transliuoti sugeba 3 dazniais, todel teks pasikeisti modema i naujesni kuris moka agreguoti ir tureciau bent gauti didesni greiti.

      • Šeip tai vidinės antenos tikrai neblogos, bet kad gali būti geresnės nei dvigubas bikvadratas, tai nesitiki.

      • Jei jau žadi ieškoti naujo modemo, tai šiai dienai aš irgi nustojau žaisti, savadarbė vis tiek nepasieks gamyklinių stiprinimo parametrų, nes rankomis išgauti antenos matmenų tikslumą yra labai sudėtinga, be to dar ir antenos derinimo įrangą reikėtų naudoti norint išgauti maksimalius savadarbės antenos parametrus, tad nustojau žaisti, ir nusipirkau 17dB anteną su joje sumontuotu Cat6 modemu ir žadu signalą toliau gaudyti su ja. Skauda buvo atsisveikinti su gana nemaža pinigų suma, bet norisi didesnio interneto greičio :).

  3. Deja bet geriau nepavyko su antenomis, kiek bereguliavus tas pats kas su vidinemis. Gal del to jog pats bokstas pakankamai netoli, aisku ir mano antenos nevisai idealios 🙂

    • Vienareikšmiškai antenos prastos. Su savo logoperiodinėmis 10dB visomis sąlygomis gaunu geresnį stiprinimą nei su vidinėmis maršrutizatoriaus antenomis. Net testuojant toje pačioje vietoje, kaip ir modemas stovi, nekalbant apie antenų išnešimą ant stogo, kur ryšio neblokuoja namo sienos.
      Nereikėtų pamiršti, kad laidai surija apie 3dB signalo, tad jei savadarbės antenos stiprinimas tiktai kokie 6dB, tai po nuostolių antenos laiduose bei sujungimų mazguose gausima vos ne tą patį stiprinimą, kaip ir vidinių maršrutizatoriaus antenų. Aišku, kai modemo antena dar ir plačiadažnė, ir leidžia išnaudoti skirtingus dažnius tai kaip ir turėtų prisidėti prie didesnio vidinių antenų greičio.
      Vis tik, išorinės bent jau 10dB stiprinimo antenos tikrai užtikrina geresnę signalo kokybę bei didesnį duomenų perdavimo greitį. Aš kaip didelį pliusą išskirčiau išorinių antenų siaurą kryptingumą, kuris sumažina aplinkinių bokštų siunčiamų signalų įtaką stiprinant tik norimo bokšto signalus, kas turėtų stipriai pagerinti signalo/triukšmo santykį, kuris labiausiai įtakoja duomenų perdavimo greitį.
      Tame ir reikalas, kad kai kalba eina apie savadarbes antenas, labai sudėtinga išgauti matmenų tikslumą, kas labai įtakoja antenų stiprinimo savybes, ir sunku pasakyti, kokių parametrų anteną gauname. Kai galima sutikti literatūroje, kad be suderinimo įrangos neapsimoka didinti antenos stiprinimo virš ~10dB, nes vietoje stiprinimo mes net susilpninsime signalą, o pas patį mačiau dvigubas kvadratas, tai vat, ar nebus, kad iš to antro kvadrato ne didesnį signalo sustiprinimą gaunam, bet net ir mažesnį? Bikvadratai labai jautrūs matmenų netikslumams, todėl aš pasirinkau savadarbei gamybai „Cantennator“ tipo antenos modelį, kur tikslius matmenis atgaminti mano supratimu paprasčiau, bet įtariu irgi persistengiau su noru padidinti signalo stiprinimą. Nori didesnio stiprinimo, reikia ir derinimo įrangą įsigyti.

  4. Sveiki, kaip tik domiuosi stiprinimu savam pastate ir klausimas kaip patikrinti kuri iš aplink esančių bokštų-stočių duos geriausią rezultatą ? Ar galima rasti jų vietas ar kryptis laipsniais ? Kaip prie jų prisijungti ryšio matavimui atlikti ?

    • Dėl krypties laipsniais suradimo. Tai pradžiai aš susiradau bokštus interneto svetainėje, žemėlapiuose nubrėžiau tiesią liniją nuo bokšto iki savo namo ir tuos lapus atsispausdinau. Ant stogo lipau su tais atspauzdintais lapais, bet aišku, galima su matlankiu išsimatuoti laipsnius ir ant stogo lipti ne su lapais, bet su kompasu :).

      Vis tik, nemanau, kad dabar taip daryčiau, nes žemėlapiuose nėra visų stočių, o ir aš susiradau geriausią bokštą, kuris iš vis naujai buvo pastatytas, apie jo pastatymą ryšio tiekėjas informavo vėliau, nei aš jį buvau radęs. Taip, kad nežinau ar verta prasidėti su žemėlapiais.

      Geriausia paieška, tai lipi ant stogo su kryptinėmis antenomis ir gyvai ieškai. Pasistatai ir pradedi sukti aplink savo ašį strypą, prie kurio antenos pritvirtintos. Suki lėtai, pilnai apsuki gal per 10min-15min. Sukdamas fiksuoji prie kokių bokštų „CELL_ID“ maršrutizatorius pasijungė ir įsimeni kryptį. Suki toliau, ir taip užfiksuoji visas kryptis ir visas celes. Tada jau anteną taikai į tas puses, kuriose buvo užfiksuoti naujieji bokštai ir vertini maršrutizatoriuje signalo stiprumo (RSRP), signalo kokybės (RSRQ), šiuos parametrus apibendrinantį (RSSI) bei triukšmo (SINR) parametrus (apie tai smulkiau rašiau savo poste apie internetą). Aš prie maršrutizatoriaus prisijungiau telefonu ir sukinėdamas parametrus vertinau su telefono pagalba. Kai pavykdavo nukreipti antena geriausio signalo gaudymo kryptimi, pasileisdavai interneto greičio matuoklę, pratestuoji kelis kartus ir užsirašai gautus rezultatus. Aš užsirašydavau ir signalo parametrus. Tada suki anteną į kito užfiksuoto bokšto pusę ir vėl ieškai tiksliausios krypties vertindamas signalo parametrus, vėl testuoji interneto greitį ir taip, kol pratestuoji visus užfiksuotus bokštus.

      Tokiu būdu sugaudysi visus stipriausio signalo bokštus aplinkui ir įsivertinsi jų parametrus.

      Tada, jei turimas maršrutizatorius turi tokią galimybę, galima bandyti maršrutizatoriuje nustatyti fiksuotą dažnį (800MHz, 1800MHz, 2100MHz, 2600MHz) ir gali bandyti sukioti anteną iš naujo. Taip surasi ta pačia kryptimi, kaip ir stipresnį signalą turinčio bokšto, mažesnio signalo stiprumo bokštus, bet gali būti, kad būtent prie jų prisijungęs turėsi didžiausią interneto greitį. Jei ieškosi tik su automatiniu dažnių parinkimu, kaip pačioje pradžioje, gali pražiopsoti geriausią interneto greitį užtikrinantį bokštą. Kaip taisyklė, stipriausias signalas būna 800MHz, bet didžiausias interneto greitis didesnio dažnio bokštų.

      Realiai reikėtų pasiruošti kokioms porai valandų pasižaisti, jei nori geriausio įmanomo rezultato.

      • Labai dekui uz toki issamu komentara. Ar minimos kryptines antenos tinkamos 4g-lte-trans-data-lte-kyz-10/10-mimo kurias turiu dabar? Deja routeris senas ir nezinau kokio reiktu dairytis

      • Tai čia, kaip aš suprantu, tos pačios logoperiodinės antenos, kaip ir mano tik su plastikiniu apvalkalu. Žinoma kad tiktų.

      • Jei yra minčių keisti ir routerį, tai gal teisingiausias variantas ieškoti modemo įmontuoto gerą stiprinimą turinčioje antenoje. Tokiu atveju iškart išsaugom ~3dB (o tai yra maždaug 2X didesnis antenos signalo stiprinimas), kuriuos įprastu atveju prarastume antenos laide bei visokiuose lizduose, perėjimo jungtyse. Aš nors ir pasigaminau savadarbę „Cantennator“ tipo anteną, bet vis tiek šiai dienai nusižiūrėjau ir užsisakiau ~140€-150€ kainuojančią „Mikrotik LHG LTE6“ anteną su 17dB stiprinimu, bet kadangi modemas sumontuotas pačioje antenoje, tai pirmiausiai gaunam visą antenos stiprinimą be nuostolių ir realiai gaunam sustiprintą signalą panašų kaip su išorinėmis ~20dB stiprinimo antenomis, o antras dalykas, kadangi tai ir modemas ir antena viename komplekte, tai ir kaina tampa visai patrauklia, nes už panašią kainą siūlomos tiek panašaus stiprinimo antenos atskirai, tiek ir maršrutizatorius. Taip, kad man šis variantas patiko, nusipirkau, dabar keliauja iki manęs, išbandysiu ir galėsiu pasidalinti įspūdžiais.

  5. Perskaiciau visa jusu straipsni apie interneta. Situacija turiu analogiska jusu minetai tik dabar 2020 nebe 2016 🙂 kaip supratau pabaigoje minejote kad modemas kaip usb pirstelis ura netinkamas stiprinimui antenomis. Maniske sena iranga susideda is routerio TP-LINK TL-MR3420 ir modemo Huawei E5573 i kuri esu sujunges mineta MIMO antena per sma perejimus. Kuria iranga keisti reiketu pirmiausia ir i kokia ?

  6. Ne, neteisingai suprasta, arba aš netiksliai parašiau. Įmanomi visi variantai. Galima ir su USB modemu, jei į jį galima pajungti išorines antenas, o jei negalima pajungti, net ir tuo atveju, galima pritaikyti pav. parabolinę anteną signalo sustiprinimui. Visuomet galima išsiversti su turima įranga, reikia tik žiūrėti, kokie sprendimai racionalesni, gal ką pasidaryti pačiam, o gal ką nors naujo nusipirkti.

    • Taip pat klausimas kokiu atstumu turėtų būti sumontuotos antenos viena nuo kitos statant jas ant vertikalaus stovo. Ar būtina ir kada reiktų jas pasukti 45 laipsniu kampu viena kitos atzvilgiu ? Naudoju ZTE MF286D maršrutizatorių ir 4G/3G/GSM TRANS-DATA LTE KYZ 10/10 MIMO Antena su standartiniais 10m laido ilgiais (ar laidų ilgį reikėtų sutrumpinti? man realiai pakaktų 4 m pajungimui)

      • Jei kalbėti apie rekomendacijas, tai kažko tokio neprisimenu, pats antenas sumontavau apie 50cm atstumu vieną nuo kitos, jei žiūrėti į parduodamus variantus, tai vizualiai vertinant atstumas bus dar mažesnis. Pasikartosiu, tikslių dydžių kokiais reikia montuot, nežinau.
        Kas dėl antenų pasukimo 45° kampu vertikalios ašies atžvilgiu, tai ne, pasukti nebūtina, aš taip ir eksploatuoju, bet tada bus prastesnis interneto greitis.
        Tas pats ir su antenų pasukimu 90° kampu viena kitos atžvilgiu. Aš pasukęs.

      • Ir dėl laidų. Taip, kuo trumpesnis laidas, tuo mažesni signalo nuostoliai jame, bet kad galima būtų laidą sutrumpinti, reikia turėti antrą porą antgalių, reples jų užspaudimui ir mokėti naujus antgalius užspausti ant sutrumpintų laidų galų. Aš eksploatuoju nesutrumpintus laidus, nors ir man realiai užtektų 3m-4m.

    • Kai aprašinėjau savo įsigytą anteną parašiau „vis tik tikėtosi interneto greičio padidėjimo nesulaukiau. Taip ryšys geresnis, bet minimaliai :(.“ Situacija nepasikeitusi, dabar pakartočiau absoliučiai tuos pat žodžius. Jei lyginti su maršrutizatoriumi be antenų, tai skirtumas akivaizdus, bet jei lyginti su ~10dB logoperiodinėmis, tai skirtumas minimalus. Vis tik, dabar internetas stabilesnis, greičio kritimai retesni ir greitis krenta mažiau, taip kad ryšys tikrai geresnis, bet ryšio pagerėjimas nėra toks didelis, kokio buvo galima tikėtis iš ~3 kartus sustiprėjusio ryšio signalo (3dB didesnis stiprinimas yra maždaug 2 kart didesnis, o parabolė stiprina ~17dB, taip kad stiprina ~7dB stipriau). Nemanau, kad verta buvo :(. Realiai reikėtų ieškoti iš vis kitu būdu perduodamo interneto, norint geresnio rezultato.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s