Investavimas

Nors investavimo tema nėra tiesiogiai susijusi su namo statybomis, bet pinigai yra sritis, kuri tiesiogiai susijusi su vos ne visomis sritimis mūsų gyvenime, o teisingas investavimas gali stipriai prisidėti prie svajonės pasistatyti EE namą įgyvendinimo.

Investuoti mus verčia ar skatina (greičiausiai ne be lobistų pagalbos) seimo nariai priimdami įstatymus. Pensijų kaupimo fondai yra ta investavimo forma, kurią valdžios atstovai mus kaip ir verčia pasirinkti. Kaupiamieji/investiciniai sveikatos draudimai tik skatinama investavimo forma. Aš vis dar naudojuosi dalies mokesčių susigrąžinimo galimybe už investicinį gyvybės draudimą.

Kaip teko skaityti vienoje knygoje, jeigu kažkas atėjo pas jus ir bando pasiūlyti labai gerą investavimo variantą, žinokite, kad šis investavimo būdas geras bus jam, bet ne jums. Jūs būsite tas, kuris ne džiaugsis investavimo atnešamais bonusais, bet tas kuris apmokės tokį džiaugsmą „gerą investavimo variantą“ pasiūliusiam asmeniui. Nieko kito iš pensijų kaupimo fondų ar investicinių/kaupiamųjų gyvybės draudimų aš ir nesitikiu. Tiesa, nesitikiu dabar, o kai pasirašinėjau kaupiamojo gyvybės draudimo sutartį, tikėjausi visai ko kito. Dabar, jau šioje srityje žinių ir patirties sukaupiau šiek tiek daugiau todėl, kai mano brangioji nusprendė sudaryti investicinio gyvybės draudimo sutartį išsakiau jei savo abejones.

Aš investuoti pradėjau įsigydamas akcijų. Akcijų patogiai galima įsigyti per bankus internetu prisijungus prie savitarnos. Akcijos  visai nebloga investavimo priemonė. Padariau rinkos analizę, ieškojau patikimos, stiprinančios savo pozicijas vietos rinkoje įmonės akcijų, kurių kaina ateityje tikėtinai turėjo didėti. Nusprendžiau, kad tai turėtų būti „Snoro“ akcijos :). Daugiau į akcijas neinvestavau, nors ir toliau laikau, kad akcijos yra labai gera investavimo priemonė.

Sekanti mano investicija buvo kriptovaliutos. Tiesa, jų nepirkau, o įsigijau kelias vaizdo plokštes ir pabandžiau pakurti „kriptovaliutų fermą“. Tam išleidau nedidelę pinigų sumą, bet tai leido „savo kailiu“ patirti kas tai per investicija. Vienintelis dalykas, kurį supratau, kad tai iš tikrųjų buvo nelabai teisingas būdas įsigyti kriptovaliutos. Esmė ta, kad išleidus tam tikrą pinigų sumą „ferminimo“ įrangai, vėliau jai dirbant gauni kriptovaliutos. Apibendrinant, galima teigti kad tai tik dar vienas būdas įsigyti kriptovaliutos. Dabar, nesuprantu, kam vargti su „kripto fermomis“ kai nueini į bet kurią “kripto biržą“ ir už tą pačią pinigų sumą įsigyji gal net daugiau kriptovaliutos, nei primainini. Visa esmė yra tuometinė momentinė kriptovaliutos kaina biržoje. Jei norite įsigyti kriptovaliutos, neprasidėkite su „fermomis“. Tiesa, kai kalba eina apie EE namus, tai toks variantas, gali pasitarnauti namo šildymo sistemoje. Mano supratimu, tai teisingiausia būtų daryti, „maining rigą“ surenkant tokio tipo  korpuse ir jį pajungiant prie namo ventiliacijos sistemos su recirkuliacija. Pagrindinė problema, kad tokia ferma galėtų veikti tiktai vasarą. Galvoti kažką rimčiau, manau jau neapsimoka, dėl per daug didelių investicijų, ir per mažos naudos. Kita problema būtų reikalingos šildymo galios reguliavimas konkrečiu momentu. Arba reikėtų daryti kažkokią automatiką, programiškai atjunginėjančią vaizdo plokštes kai šildymui užtenka mažesnės galios, arba pati ferma turi būti labai mažos šildymo galios, kad reguliavimas būtų vykdomas su pagrindine šildymo sistema. Bet, dar karta kartoju, mano nuomone, neverta prasidėti su „kriptovaliutų fermomis“, paprasčiau kriptovaliųtų įsigyti ją paprasčiausiai perkant.

Ar verta investuoti į kriptovaliutas? Mano supratimu, verta. 2017 metų pradžioje  bitkoiną įsigijus už ~3000$, antroje tų pat metų pusėje galima jį buvo parduoti už 20`000$. Arba pav. 2020 m. pabaigoje įsigijus už ~10`000$,  2021 metų pradžioje buvo galima parduoti už ~60`000$. Taigi, akivaizdu, kad investicijos į kriptovaliutas gali būti pelningos. Bitkoinų įsigyti galima net ir per banko programėlę telefone. Pav. „Revoliut“ tikrai teikia tokias paslaugas. Vis tik, „Revoliut“ taiko 2% komisinius už operaciją, o tai yra, labai, labai daug. Įsigijus banko paslaugų krepšelį už ~80€ į metus, komisinių dydį už operaciją galima sumažinti iki 1,5%, kas vis tiek išlieka labai daug ir neapsimoka. Pinigus į kriptovaliutą pasikeisti labiausiai finansiškai apsimoka kriptovaliutų biržose. Čia pagrindinis minusas būna išsivedant pinigus iš biržos, todėl ieškokite biržų, iš kurių pinigus išsivesti galima už mažiausius įkainius. Beje, kas liečia kriptovaliutas, manau, kad jų šuolis į viršų turėtų prasidėti gana greitai, nors dabartinis kainų lygis artimoje ateityje gali net kristi. Dažnai taip būną prieš kilimą kad nusivylę kriptovaliutos laikytojai atsikratytų jos iš nevilties,  sau nepalankiausiomis kainomis.

Noriu atkreipti dėmesį, kad nelabai svarbu, į ką investuosite, į akcijas, į kriptovaliutas, į auksą ar bet kokias kitas vertybes, svarbiausias dalykas yra tai, už kokią kainą įsigijote tas vertybes ir už kokią pardavėte. Tai iš pirmo žvilgsnio atrodo labai paprasta, vis tik, iš patirties galiu atsakyti, kad taip nėra. Kriptovalitas buvau įsigijęs ir 2017 metais, ir 2021 metais, įsigijęs už žemas kainas, bet kai reikia parduoti, vat čia ir prasideda problemos. Pavyzdžiui 2021 metais, bitkoino kaina pakilo iki maždaug 60k $ ir jau skaičiuoji savo pelną, kai staigiai kaina krenta iki ~30k $,  tada parduodi bitkoinus norėdamas išsaugoti bent jau tokį pelną, bet bitkoino kaina pradeda augti. Žiūri, kad kaina jau vėl artėja prie 60k ribos, pagalvoji, kad gal ten buvo tik kainų „korekcija“ prieš augimą gal net iki 120k $, tai perki bitkoinus vėl, bet nespėji nusipirkti, o bitkoino kaina krenta dar kartą, tik dabar jau taip ir lieka žema. Visų šių pirkimo pardavimo operacijų pasekmė ne pelnas, o bendras nuostolis :(. Ir tas pats galioja ne tik kriptovaliutoms, bet ir akcijoms ar visoms kitoms vertybėms į kurias investuojat.

Ką aš noriu tuo pasakyti – visai nesvarbu į ką investuojat. Investavimo metu jūs perkat vertybes ir vėliau jas parduodat ir kad tai padaryti tinkamai, reikia žinoti, kada tai daryti. Mano patirtis rodo, kad tai užsiėmimas reikalaujantis prekybos biržoje žinių. Tik sekant vertybės kainų kreivę, bei vertinant įvairius kreivės niuansus (techninė analizė), bei naujienas pasaulyje, kurios gali įtakoti vertybės kainą, bei žinant, kaip konkreti žinia gali įtakoti rinką, galima daryti teisingus sprendimus perkant arba parduodant konkrečią vertybę. 

Taigi, nuo ~2017 metų bandau mokytis prekybos biržose niuansų, ypatingą dėmesį teikdamas techninei analizei, vis tik, tik įlendu į biržą, taip ir nukenčiu finansiškai :(.

Kadangi pradedu suvokti, kad aš greičiausiai nesu sutvertas tokioms prekyboms, pradėjau ieškoti kitų investavimo būdų.

Taigi, tokia mano investavimo patirtis. Būčiau labai dėkingas, jei pasidalintumėte savo patirtimi, galimais, pasiteisinusiais variantais. Kaip dažnai teigiama investavimo vadovėliuose, investicijų diversifikavimas yra teisingas investavimo būdas, taip kad žinios apie įvairesnius investavimo variantus būtų labai naudingos.

 

Advertisement

Įrašo “Investavimas” komentarų: 11

  1. Hmm. Jei treideris ima tik pelną bet neatsako už nuostolius tai VISAD yra sėkmingas. Net atsitiktinių skaičių generatorius (atsitiktinis treideris) duos pelną visad 😉 O kas nuostolius apmokės? .. investuotojas …
    Kiek stebiu dabar, pradinukams geriausia investuoti į obligacijas. Yra kurios duoda nedidelį bet daug maž garantuotą pelną.
    Bitkoinas? ne ne.. Amorali tai investicija, spekuliacinė.

  2. Nežinau nepavyko man pirmą kartą parašyti komentaro.

    Su akcijom/indeksais jaunystėj ir daug bandžiau ir su techninėm analizėm žaisti ir su fundemantaliomis analizėmis, bet supratau, kad prekiaujant trumpu laikotarpiu nenoriu skirti tiek daug laiko. Kažkiek dar bandžiau ir automatizuoti skalpavimą su forexu, bet ir šnipštas gavosi. Tai jau ilgą laiką – virš 10 metų, geriausiai pasiteisino ant rinkos ar konkrečių įmonių sukrėtimų žaisti. Pvz Covidas, karai, Boeing MAX istorija ir t.t. Tada gaunasi didelis pelnas per trumpą laiką, bet minusas, kad reikia išlaukti, ir kad tuo metu reikia turėti laisvą pinigų sumą kurią galima investuoti. Aš daugiausia į automobilių pramonės ir IT kompanijas einu, nes daugiausiai domiuosi tuo. Per Covid gerai paėjo indeksai susiję su naftos gavyba ir perdirbimu ir Teslos faktorius.

    O kasdieniniam investavimui man labiausiai kažkaip pasiteisino P2P skolinimo platformos, nes ir nedaug priežiūros reikia, užtenka nustatymas atidirbt automatinio investavimo ir viskas. Kas kelis mėnesius įmetu laisvų pinigų. Dalyvauju galima sakyt nuo tada kai savy platforma atsirado Lietuvoj.

    Čia matau neigiamo požiūrio apie bitcoinus yra. Bet mano nuomone, galima ant bet ko spekuliuoti jei sugebi numatyti trend’ą tai prekiavimo instrumentas nėra labai svarbus. Su bitcoinais tik tiek, kad “hype“ atslūgo ir neaiškus reguliavimas vis dar.

    Fun fact, kad fizikai kurie neblogai išmano signalų filtravimą, sugeba neblogai ir treidint.

  3. Aš ir bandžiau pats žaisti, bet man kaip tais į vienus vartus gaunas :(. Todėl ir ieškau varianto, kad galima uždirbti nejudinant nė pirštelio. Tiesiogine to žodžio prasme, investavimas, o ne bet koks darbas.

    Matau irgi domiesi, šia sritimi. Užkliuvo variantas su “savy“. Nulėkiau pasižiūrėti uždarbio galimybių, tai maks ~21% per metus žiūrisi ir visai neblogai, jei lyginti su bankinėmis paskolomis, bet lyginant su mano kopijuojamu vokiečiu, tai vokietis per mėnesį tokį procentą padaro :). Dar užkliuvo kalba apie “Mažą neveiksnių paskolų rodiklį, tik 5,0 %“, kaip jį kalkuliuoti? Kokiomis sąlygomis? Nors bendrai paėmus visai neblogas investavimo variantas investicijų diversifikavimui.

    Taip pat mintis apie signalų filtravimą sudomino, sakau reiks pasidomėti, gal pravers :).

  4. Iš kur pinigai Forex biržoje. Įprasta teigti, kad patyrę spekuliantai atima pinigus iš naujokų. Tai sakyčiau labai primityvus teiginys, nes nemanau, kad spekuliantai vieninteliai gaunantys pelną iš prekybos biržoje.
    Sakykim prispauzdino JAV nepadengtų dolerių, žiūrim, dolerio trendas juda žemyn. Nereikia net skelbti statistinių naujienų, pasižiūri į kursą ir iškart matai, kokia šalis daugiau pinigų prispauzdino. Taigi, kainą įtakoja ne tik spekuliantai, bet daugybė išorinių faktorių.
    O dabar dėl pelno. Paėmiau aš paskolą banke eurais namo statybai, o atsiskaityti su su visais man reikėjo litais. Dėkingas esu banko darbuotojai, kuri tokią sumą į litus iškeisti pasiūlė ne banke, bet paskambinti to pačio banko treideriams. Sutaupiau kelis šimtus litų, eurus į litus keisdamas per jį, o ne per banko keityklą. Taigi, tada biržoje pinigus gavo spekuliantai ne iš kitų spekuliantų, bet iš manęs, ir aš labai dėkingas jiems buvau, už gerokai geresnį santykį, nei bankuose. O dabar prisiminkim, kad prekybos nafta atsiskaitymai vyksta pagrinde tik doleriais, vėl reikia keisti pinigus ir t.t. ir panašiai. Beje, čia dar vienas akmuo į bankus, kurie kokias milžiniškas sumas uždirba keisdami pinigus savo nustatytais kursais. Žvėriškais kursais.
    Apie sėkmingus treiderius, dabar galvoju, kad ką tik parašiau žinutę, vokietį treiderį sulygindamas su W. Buffetu. Ne, jis investuotojas, o vokietis treideris. Bet pilna ir sėkmingų treiderių pavyzdžių. Vat viena pirmų nuorodų iš googlo. https://marketsfactor.lt/zaliavos-valiutos/5-legendiniai-forex-rinkos-treideriai , ten vienas eilinis pavyzdys, kai treideris treidinti pradėjo su 3000 USD, o dabar valdo milijardinį turtą. Nesunkiai galima pasiskaičiuoti, kokį pelno procentą darė tie treideriai. Arba Sorrosas, kuris iš vienos spekuliacijos uždirbo apie vieną milijardą dolerių. Na ten tai mano nuomone, jis darė nusikaltimą piktnaudžiaudamas turima dominuojančia finansine padėtimi.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s