Susivežęs putplastį išsinomavau pastolius ir pradėjau paruošiamuosius darbus putplasčio klijavimui. Kadangi mano sienos buvo ne lygus mūras, o pakankamai nelygiai (putplasčio klijavimui) užpurkštos PUR putos. Pradžiai nulyginau paviršių. Lyginimui naudojausi vieno pažystamo pasiūlymu įsigytu elektriniu obliumi. Nulygines nelygumus obliumi, paviršių papildomai nulygindavau “termoorganikos“ putplasčio klijų-armavimo mišiniu. Darbas ėjo ženkliai lėčiau nei tikėjausi. Mano atostogos, kurias žadėjau panaudoti putplasčio klijavimui baigėsi lyginant PUR sienas :(.
Belyginant sienas, ištaikėm ilgesnį laikotarpį be lietaus ir užsakyto eskavatoriaus pagalba išlyginau, dar nuo praeitais metais, klojant geoterminio šildymo lauko kolektorių, išartą kiemą, bei iškart jį apsėjome, kažkokia tai parduotuvėje įsigyta žolyte.
eenamas.wordpress.com 
Sveiki, o “tradicinis“ putų purškimas į medinio karkaso rėmo tarpus netiko?
Va taip https://www.youtube.com/watch?v=Goip8AsEn2o
Lygus paviršius gautųsi. Negi sandarumas labai nukenčia?
Man čia toks vaizdas, kad “Gamo“ produkciją bandote pareklamuoti ;). Tiek to, reklamuokitės, o aš šiek tiek antireklamos pateiksliu :).
Pirmiausiai apie “Gamo“ putas. Pirmas punktas putų tankis. “Gamo“ jis yra 8,3kg/m3. Teko girdėti, kad kažkurioje Skandinavijos šalyje draudžiama namų apšiltinimui naudoti šiltinimo medžiagas, kurių tankis mažesnis nei 20kg/m3 nes jos nepatvarios, neilgaamžės. Keistai skamba tame videoklipe pasakytas teiginys, apie tai, kad šios putos laiko net 50 metų. Būtų kalba apie poliuretanines ~40kg/m3 tankio putas, patikėčiau. Tiesa pasakius ir patikėjau, todėl ir poliuretaninėmis putomis purškiausi, bet girdint tai apie “Gamo“ putas, nesinori tikėti. Jei kalbėti apie kitas “Gamo“ putų savybes, tai kaip ir normaliai, bet jau vien dėl mažo šių putų tankio, aš į jas nežiūrėčiau.
O dabar atsakysiu į klausimą.
Kai domėjausi savo namo apšiltinimo sistemomis, man užkliuvo tai, kad kai pradeda eiti kalbos apie apšiltinimo medžiagos storius atitinkančius šilumine varžą R10 ir panašiai, tai net smeigių įtaka šiluminėms savybėms labai stipriai jaučiasi pamenu, kad smeigių naudojimas grubiai nuo R9 sumažina konstrukcijos šiluminę varžą iki R8. Todėl vienareikšmiškai, smeigės turi būti įgilintos ir ne 2cm, kaip kad standartiškai siūloma, o gerokai labiau. Aš smeiges įgilinau net 10cm. Taip tikiuosi nutraukiau smeigių šiluminį tiltelį.
Kalbant apie tokį karkasą, pirmas į akis krentantis dalykas yra medinės sijos. Pažiūrėkit, kaip jos gerai matosi darant termoviziją. Taip medis mažiau laidus šilumai, nei smeigių metalas, bet jūs palyginkit smeigės plotą, kur metalinė šerdis nė 0,5 cm storio nesiekia, su medinės sijos. Toks medinis karkasas yra konkretus šilumos tiltelis ir jis nesuderinamas su šiltų namų statybos idealogija, teigiančia, kad namas turi būti statomas be šilumos tiltelių. Mano namo apšiltinimo sluoksnio storis siekia 30cm. Manyčiau, kad šiltam namui jei norima jį šildyti tiesiogiai elektra, jis mažokas ir reikėtų didinti iki kokių 40cm storio šiltinant apšiltinimo medžiagomis, kurių šiluminės savybės ne prastesnės už neoporo. Kaip manot, kokio storio reikėtų apšiltinimo sluoksnio, norint namą apšiltinti iki panašių šiluminių savybių, naudojant karkasui tokias medines sijas? Spėju ir 60cm būtų per mažai.
Galima aišku karkasui bandyti pritaikyti dvitėjas sijas vidinę osb plokštę pragrežiojant ar dar geriau, supjaustant trikampiukais , kad būtų panaši į metalines konstrukcijas, tokias kaip Eifelio bokštas. Tada dar dar, bet tikrai ne taip, kaip pavaizduota tame videoklipe.
Ačiū už išsamų atsakymą. Nemaniau kad taip blogėja izoliacija, nes medis irgi izoliatorius, na matyt per prastas. O video idėjau kad parodyti savo idėja, koks pakliuvo 🙂
Medžio, pavyzdžiui medinėse konstrukcijose dažniausiai naudojamos pušies ar eglės λ=0,13, kai neoporo λ=0.032, t.y. medžio termoizoliacinės savybės 4 kartus prastesnės nei tikrų termoizoliacinių medžiagų. Plius nereikėtų pamiršti, kad konstrukcijose, kur susiduriama su dideliais temperatūrų skirtumais skirtingose pusėse, labai dažnas kondensacijos reiškinys, kuris medinėms konstrukcijoms turėtų užtikrinti puvimą.