Energiškai efektyvių namų istorija

Kinija
Jau nuo seno žmonės statė namus, kurių nereikia nei aktyviomis priemonėmis šildyti, nei vėsinti. Tokie namai iš principo atitinka pasyvaus namo filosofijos ideologiją. Tokių namų daugiau pristatyta šiltesnėse klimato juostose, kuriose pastatus reikia labiau vėsinti nei šildyti. Juos nuo seno statė ir iki šiol galima sutikti Pietų Kinijoje, kai kuriose Irano dalyse, Portugalijoje ir kitur. Kadangi šie namai nei aktyviai šildomi nei vėsinami, vos ne pilnai atitinka pasyvaus namo dvasią.

pirkia

Lietuvoje baudžiauninkų statomos pirkios buvo statomos taip pat, stengiantis išlaikyti šilumą. Jų sienos storos, langai maži, taigi, kiek leido tų dienų žinios, naudojamos medžiagos bei statymo patirtis, buvo stengiamasi taupyti šilumą, statant maksimaliai apšiltintus pastatus.

IslandijaIslandija2
17/18 amžiuje, vakarų šalyse buvo iškirsta daugybė miškų, pradėjo trūkti medienos kurui. Vietoje medienos buvo pradėta intensyviai deginti anglis. Islandai neturėdami galimybės importuoti kuro, buvo priversti pradėti statytis namus, su minimaliu šildymo poreikiu. Tam tikslui langai ir vėdinimas buvo minimalizuoti.

fram

Pirmasis iš tikrųjų “Pasyvus“, buvo ne namas, o laivas “Fram“ (1883), su kuriuo Fritjof Nansen 19 amžiuje tyrinėjo Arktiką. Laivas buvo pritaikytas atšiauriam klimatui, galėjo ilgai dreifuoti užšalęs tarp ledų (kaip tik tokia situacija pavaizduota nuotraukoje). Jis buvo apšiltintas 40 cm apšiltinimo sluoksniu, langai buvo iš 3 stiklų, šildymo sistema – “ką prikvėpuoji“ ir tik atsargoje pečiukas, jei lauko temperatūra nukrenta žemiau -30°C (iš Nanseno užrašų “Farthest North”, 1897).

Pasyvaus namo Istorija

Pasyvus namas (toliau – PN) yra ekonomiškai šildymo energiją eikvojantis namas. Tai šiai dienai ekonomiško namo etalonas.

Adamson,Feist

20 amžiaus 8 dešimtmečio viduryje, Danijoje ir Švedijoje buvo priimti reikalavimai, privalomi visiems naujai statantiems namams, kuriuose buvo nurodyta mažinti šiluminės energijos nuostolius. Tokių namų šiluminės energijos nuostoliai buvo apie 100 kWh/m². Tuo metu atsirado žmonių, kurie ieškojo būdų, kaip būtų galima dar labiau sumažinti pastatų patiriamus šilumos nuostolius. Jie gilinosi į tokius niuansus, kaip pastatų apšiltinimas, sandarumas, termotechninės įstiklinimo savybės, langų profiliai, durys, kontroliuojama ventiliacija, bei būdus, kaip statybos metu, galima būtų išvengti šilumos tiltelių (tai tokie namo apšiltinimo mazgai, per kuriuos šiluma greičiau išeina, nei per visą likusią namo konstrukciją). PN koncepcija buvo išvystyta 1988m. Wolfgang Feist’o (tuometinis gyvenamo ploto ir aplinkos instituto daktaras, Darmstadt, Vokietija) ir Bo Adamsono (Lundo Universiteto profesorius, Švedija). Nuotraukoje darytoje 1998 m. 2-ojoje PN konferencijoje, pirmame plane matome abu aktyvistus. Bo Adamsonas aktyviai dalyvavo PN koncepcijos tobulinime iki išėjimo į pensiją.

PN koncepcijoje PN buvo suprantamas kaip namas, kuriam esant vidutinėje Europos klimato zonoje nereikalingas aktyvus šildymas ir vėsinimas. Tokie namai, gali išlikti “pasyviai“ šilti tik “vidinių“ ir saulės, patenkančios per langus pritekėjimų dėka.

1993m. Wolfgang Feist’as parašė disertaciją apie tokių namų statymo galimybę – “Pasyvųs namai vidurio Europoje“ pagrystą kompiuteriniu energetinio balanso modeliavimu.

Pirmų PN statymui buvo suburta darbo grupė, kurią finansavo ekonomikos ir technikos ministerija (HMWT- Hessischen Ministerium für Wirtschaft und Technik). Tuometinis ekonomikos ministras Alfredas Šmitas parodė didelį susidomėjimą šiai statybų krypčiai. Darbo grupė vykdė aštuonis mokslinius projektus, kurių rezultatai buvo panaudoti pirmo PN statyboje Darmstadt mieste. Buvo išnagrinėta:

– alternatyvūs architektūriniai projektai,
– patobulintas ventiliacijos sistemos šlumokaičio NVK (naudingo veikimo koeficientas),
– ventiliacijos valdymo sistema, kontroliuojanti paduodamo oro kokybę,
– nauji specialiai apšiltinti langų rėmai ir jų montavimo specifika,
– konstruktyviniai įvairių statybinių sujungimų sprendimai,
– saulės šilumos panaudojimo metodikos,
– nuotekų vandens šilumos rekuperacijos koncepcija.
Pirmo PN statybai buvo suburta keturių statybos bendrovių komanda. Žinomiems architektams buvo pavesta suprojektuoti 4 butų, po 156 m² naudingo ploto kiekvienam, kotedžą. Šio namo statyboje buvo panaudota daugybė patobulintų įprastoje statyboje naudojamų mazgų. Dėl tokių patobulintų vienetinių statyboje naudotų mazgų, ši eksperimentinė statyba buvo brangi, neekonomiška. Tačiau šis projektas įrodė, kad pagal PN koncepciją pastatyto namo šildymo galingumas gali neviršyti 10W/m² gyvenamo ploto. Pirmasis taip vadinamas PN pastatytas 1991 m. Vokietijoje, Darmstadt mieste.

Pietus_Fruehling_2006
Pietinė pusė

Siaure_Fruehling_2006
Šiaurinė pusė

PN Lietuvoje

Nors privaičiai PN koncepcija besivadovaujant namas Lietuvoje buvo pastatytas jau 2002 m, pirmąjį PN Lietuvoje oficialiai pastatė UAB “Veikmė“. 2009m. kovo mėn. 2 d. pradėta, o lapkričio mėn. 17 d. namo statyba buvo pilnai baigta ir namas pripažintas tinkamu naudoti. Sunku pasakyti kiek sėkmingas buvo šis projektas, bet namas buvo gana greitai parduotas, o Veikmė pradėjo antrą etapą su dar dviem Pasyviais namais. Vis tik, nors šie namai ir buvos statyti prisilaikant PN koncepcijos, kaip Pasyvūs namai, jie kaip tokie nebuvo sertifikuoti Pasyvių namų institute Vokietijoje, ką derėtų padaryti, norint teigti, kad šie namai pilnai atitinka PN keliamus reikalavimus.

veikmesPN
Pirmas UAB “Veikmė“ pastatytas PN LietuvojeTaip pat, Klaipėdos rajone, formuojama pasyvių namų gyvenvietė “Žalieji Leliai“. Gyvenvietę suprojektavo sertifikuota (Darius Baitis) pasyvių namų projektavimo bendrovė Namai A+. Projektas “Žalieji Leliai“ buvo pristatytas parodoje “Individuali statyba 2011″ ir pelnė parodos organizatorių apdovanojimą. Gyvenvietės idėją vysto VšĮ „Ecovizija“ į pagalbą pasitelkusi 8 partnerius. Buvo planuojama, jog pasyvių namų gyvenvietė Lietuvoje bus pastatyta 2011 metais.

PN tema labai aktuali apšiltinimo medžiagas gaminančioms bendrovėms, tad vos ne visos stengiasi prisidėti prie PN propagavimo. UAB “Kauno šilas” teigia parengęs ir įgyvendinantis pasyviojo namo projektą, tik tai kad jau keli metai informacija neatnaujinama kelia šiokį tokį įtarimą. Informacijai apie PN tapus labiau žinomai, namus pagal PN koncepciją pradėjo statytis ir privatūs asmenys. Prie tokių reikėtų paminėti Viliaus ir Vestinos statybas, kurios jau eina į pabaigą.

Taip pat paminėtinas ir architekto Simono Klezio statomas pasyvus namas.Taip pat vertas dėmesio pirmasis, 589,0 m2 gyvenamų patalpų ploto, viešosios paskirties pastatas, sertifikuotas Vokietijos „Passivhaus Institut“. Šis pastatas pradėtas statyti 2011 m. liepos 1 d. Atrodo to pačio pasyvių namų projektuotojo šiuo metu statomas dar vienas Pasyvus namas – Medeinos 31.

A++ namai

Pasyviems namams išpopuliarėjus Europoje ir visame pasaulyje, Europos Sąjungoje buvo priimta direktyva, įpareigojanti šalis nares pamžu pereiti tik prie ekonomiškai efektyvių namų statybos. Atsižvelgus į šį reikalavimą, buvo pakoreguota iki tol naudota namų energinio efektyvumo klasės jas papildant A+ ir A++ klasėmis ir priimtas grafikas, iki kada bus privaloma pereiti tik prie A++ pastatų statybos. Taigi, kas tas A++ energinio efektyvumo klasę atitinkantis namas?

A++, tai yra labai aukšto energinio naudingumo pastatai, kuriuose energijos sunaudojimas beveik lygus nuliui arba energijos sunaudojimas labai mažas; didžiąją sunaudojamos energijos dalį sudaro atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją. Šios klasės pastatai vadinami energijos beveik nevartojančiais pastatais .

A++ energinio naudingumo klasės pastatas turi atitikti šiuos reikalavimus

1. Pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklio C1 (pirminės neatsinaujinančios energijos vartojimo efektyvumas šildymui, vėdinimui, vėsinimui ir apšvietimui) ir C2 (pirminės neatsinaujinančios energijos vartojimo efektyvumą karštam buitiniam vandeniui ruošti) vertės turi tenkinti šiuos reikalavimus, C1  0,25 ir C2 ≤ 0,70

2. Pastato atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai, turi būti ne didesni už

     – Stogai U=0,08 R=12.5
     – grindys kontaktuojančios su gruntu U=0,1 R=10
      – Sienos U=0,1 R=10
     – Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros ir durys U=0,7 R=1.43

3. Pastato sandarumas. Esant 50 Pa slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, oro apykaita turi neviršyti 0,6 karto per valandą.

4. Mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,90, o rekuperatoriaus ventiliatoriaus naudojamas elektros energijos kiekis turi būti ne didesnis už 0,45 Wh/m³

5. Didžiąją pastate sunaudojamos energijos dalį turi sudaryti energija iš atsinaujinančių išteklių.

Taigi, A++ namui keliami tikrai labai aukšti reikalavimai. Pasyviam namui svarbu ne kaip pasiekiamas, bet pats rezultatas 15kW/m2 šilumos poreiks per metus. A++ namo atveju rezultatas mažiau svarbus, svarbesnės atitvarų varžos (kurios iš tikrūjų yra didesnės, nei rekomenduojamos pasyviam namui, pavyzdžiui langai ne U=0,8, o net U=0,7) ir tai, kad namo energijos poreikis pagrinde būtų tenkinamas iš atsinaujinančių šaltinių. Sandarumo reikalavimas tas pats. A++ neturi apribojimo visai suvartojamai energijai, kokį turi pasyvus namas.

Žemesnė klasė A+, kaip ir B, A, vadinami mažai energijos naudojančiais pastatais.

“Pasyvus namas“ Lietuvoje nesertifikuojamas. Šis sertifikatas išduodamas privačios bendrovės Vokietijoje ir yra labiau prestižo reikalas. Net ir turėdami “Pasyvaus namo“ sertifikatą turėsite namą sertifikuoti Lietuvoje, kad gautumėt A+ ar A++ sertifikatą.

ir dar:
Nuo 2006 m. sausio 4 d. naujai statomo namo energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip C.
Nuo 2014 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip B.
Nuo 2016 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A.
Nuo 2018 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A+.
Nuo 2021 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A++.

Literatūros sąrašas:

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s