Namo statybos 2012 metai

2012 metų statybos darbų planas

Nesijaučiu spaudžiamas statybas baigti kaip galima greičiau, todėl jų tikrai neforsuosiu. Šiems metams pagrindinė užduotis iškelti dėžutę, sumūriti sienas ir uždėti abi perdangas.

Sumūrijus dėžutę reikės išlieti grindis pirmame aukšte, bet prieš liejant grindis, dar reikės sukasti visas po žemėmis turinčias būti komunikacijas.

Taip pat planuoju įsistatyti ir langus bei duris.

Dėl pastato apšiltinimo nežinau, kaip ir norėtūsi prieš žiemą apšiltinti konstrukciją, bet taip toli pakolkas neplanuoju. Gal spėsiu pasidaryti ir daug daugiau.

Jei spėsiu apšiltinti konstrukciją, būtinai reikės įsirengti ir priverstinę ventiliaciją su rekuperatoriumi. Reikia leisti sienoms išdžiūti, o apšiltintame labai sandariam name, stovinčiame be ventiliacijos, ten garantuotai viskas supūtų.

Realūs veiksmai

Pamatams žiemojant pradėjau ieškoti, kas man galės iškelti dėžutę. Nors kartais pamąstydavau apie dėžutės mūrijimą savomis rankomis, bet greitai šią mintį nuvydavau į šoną. Šį kartą neapsiribojau viena brigada, kontaktavau su visomis man parekomenduotomis. Vienas svarbiausių parametrų buvo dėžutės iškėlimo kaina. Nors minėjau, kad prioritetu laikau “Fibo“ blokelius, bet buvau atviras statybininkų pasiūlymams. Kelios brigados pasiūlė mūryti iš keraminių plytų. Mane šis pasiūlymas sudomino. Buvo teigiama, kad nors darbas bus brangesnis, bet statybinių medžiagų kaina kompensuos darbų kainą su kaupu. Truputį pasigilinęs į šios statybinės medžiagos savybęs, nusprendžiau, kad ji pilnai tenkina mano poreikius. Nors statybininkai buvo skirtingi, bet visų pasiūlymai buvo labai panašūs, pabendravęs su visais, pasiderėjas dėl kainos išsirinkau labiausiai patikusius, sukirtom rankom, pasirašėm sutartį ir 2012-03-03 nuvažiavom apžiūrėti vietos gyvai įvertinti jau pastatytų pamatų. Atvažęves į vietą, su lazeriniu matuokliu išmatavęs pamatus, specialistas pasakė, kad pagal vidinį pamatų perimetrą, galutinis variantas neatitinka per porą centimetrų suprojektuoto dydžio, bet tai didesnės įtakos statyboms neturės.

Užkliuvo pastaba, jog ankstesnės brigados į pamatų vidų suverstos žemės trukdys statyboms, be to, prieš liejant grindis, jas vis tiek reikės išvežti. Tai man dabar kainuos papildomai, o argi ne pamatus įrengusi brigada tai turėjo padaryti? Argi ne ji turėjo dirbti tvarkingai? Kadangi už darbus su pamatus įrengusia brigada jau buvau atsiskaitęs, visą paliktą “gėrį“ dabar iškuopti turėsiu savo sąskaita. Nors galutinis rezultatas – pamatai, man, kaip neprofesionalui, atrodo visai geri, bet turiu pripažinti, kad ankstesnės brigados darbu vis tik nesu pilnai patenkintas :(.

Pamatai peržiemojo puikiai.

2012-03-09 buvo atvežtos plytos ir šiek tiek padirbėta su ekskavatorium, apie tai sužinojau tiktai sekančią dieną susitikęs su darbų vadovu. Žadėjo pirmadienį darbus pradėti jau rimtai. Taigi, 2012-03-12 užfiksavau šių metų statybų pradžią.

2012-03-13 dienos vaizdai.

2012-03-15 dienos vakaras.

Nuotraukose matosi, kad hidroizoliacija nepriklijuota prie pamato, ir lengvai su pirštu kilnojasi. Statybų vadovas pasakė, kad viskas tvarkoje, taip ir turi būti, tad nieko šiuo atžvilgiu daryta nebuvo, o kur nuotraukoje matomas hidroizoliacijos išsiskyrimas, buvo liepta nuardyti plytas ir sutvarkyti hidroizoliaciją kaip reikia.

2012-03-16 diena, tiek padaryta per savaitę.

2012-03-29 diena, mūro darbai baigti, iškeltas vainikas.

2012-04-12 diena, jau kuris laikas nelijo, žemė išsausėjo ir galima buvo išlyginti keliuką.

Iškėlus dėžutę statybos sulėtėjo, kaip ir apstojo. Iškilo poreikis hidroizoliuoti stogą, nes lietingų dienų išpuolė daug, o permirkusias sienas reikėtų išdžiovinti, prieš apšiltinant fasadą. Įrengus stogą bus galima lieti grindis, bet prieš liejant grindis dar reikės suvedžioti komunikacijas bei įsistatyti langus.

Taigi stogas. Priš jį hidroizoliuojant reikėtų apšiltinti. Šiltinti stogą nuo pat statybų pradžios norėjau su kietu uždarų porų poliuretanu. Apskambinau turbūt visas poliuretanu purškiančias įmones, su kai kuriom įmonėm pabendravau ir gyvai, deje poliuretano kainos tikrai kandžiojasi. Taigi šis klausimas nors ir judinamas, juda labai palengva. Prieš purškiant poliuretanu dar iškilo klausimas dėl lietaus nuvedimo. Nors ir kaip nenoriu jo nuvedinėti į pastato vidų, dėl šalčio tiltelių, mano pasitikėjimo nusipelnę statybinininkai įtikinėja nesirinkti lietaus nuvedimo į išorę. Tad šis klausimas dar neišspręstas. Taip pat klausimas yra su nuolydžio suformavimu. Šiam momentui labiausiai patikęs variantas, su stiažkės pagalba ant poliuretano, nes poliuretanas nėra supurškiamas labai lygiai. Poliuretano purškėjai taip pat siūlo hidroizoliacijai ant viršaus purkšti hidroizoliacinę medžiagą poliuretano pagrindu, poliurėja, bet ir ši gana brangi.

Dėl langų, tai šiai dienai labiausiai esu susižavėjas Rehau Geneo profiliu, todėl išsiuntėme užklausimus visoms firmoms gaminančioms langus iš šio profilio Lietuvoje. Taip pat išsiuntėme kelis užklausimus firmoms gaminančioms langus iš Kommerling 88 Plus profilio. Užfiksavom vieną dalyką, kad Geneo profilio langai juntamai brangesni. Kaina pakolkas neatbaidė, bet privertė rimčiau apmastyti pasirinkimą. Greičiausiai nereikėtų apsistoti, ties vienu nusižiūrėtu profiliu.

Ir galiausiai pasiruošimas grindų liejimui, komunikacijų įvedimas. Komunikacijos į namą, įtakojančios grindų liejimą, planuojamos tokios:

• Iš gręžinio vandens įvadas ir elektros kabelis gręžinio surbliui;
• Nuotekos į biologinio valymo įrenginį ir elektros kabelis orapūtei;
• Elektros įvadas
• Žemės šilumokaičio vamzdelis 100m po namo grindimis
• Geoterminio šildymo kolektorius ~200-400m
• elektros išvadas visiems kiemo elektros pajungimams

Kai šiuo momentu atvažiuoju prie namo, nors ir kaip norėčiau, kuo greičiau sutvarkyti stogą, pagrinde dirbu prie pasiruošimo komunikacijų įvedimui. Pirmiausiai sustumtos dvi didžiulės žemių ir molio krūvos, kurios užima vietą kolektoriaus klojimui. Reikėtų bent dalį tų kruvų užimamo ploto apmažinti, taip pat prie namo stovintis metalinis garažas irgi trukdo kolektoriaus pravedimui, tad reikia patraukti ir garažą. Buvo priimtas sprendimas, nukasti labiausiai trukdančią molio krūvą, nuvežant molį į atokiausią ir žemiausią sklypo vietą, pakeliant ją ir paruošiant pagrindą garažui.

Na, ir kelios nuotraukos vaizdžiau papasakot, kas padaryta.

Molio kalnas

Kalnas tirpsta

Kalnas tirpsta

Kyla pagrindas

Darbai po truputį judėjo tolyn.

2012-04-28, 29, 2012-05-01, 5 dienomis,bvo iškasta tranšėja, patiestas vandentiekio vamzdis ir elektros kabelis gręžinio siurbliui.

tranšėja

kasamės po pamatais

atkasėm gręžinį

2012-05-05 dieną pagaliau buvo perkeltas garažas į naujai paruoštą vietą.

garažas neteko stogo

ant naujų pamatų jau padėtos garažo sienos

Garažas stovi naujoje vietoje

Didesnis padarytas dabas po ilgesnės pertraukos mažiau pastebimų mažareikšmių darbelių – stogo užpurškimas PUR 2012-05-11 – 2012-06-30. Darbus atliko Likon pateikę geriausią pasiūlymą. Stogą nupurškė per vieną dieną. Kadangi sluoksnio storis labai didelis ~23cm, purškėjai užtruko labai ilgai. Darbus pradėjo apie 6 val. ryto, o baigė jau temstant.

toks stogas buvo tik iškėlus dėžutę

sudėtas putplastis suformuoti nuolydžiui

Stogas padengtas PUR

Apšiltinęs/užhidroizoliavęs poliuretanu stogą, pagaliau ramiau atsipūčiau ir vėl ėmiausi sklypo valymo darbų, ruošdamas jį geoterminio tiesimui. Iš sklypo vidurio reikėjo patraukti paskutinį likusį statinį, mano tėvo “bitininkų“ namelį. Jo visiškam pašalinimui iš sklypo prieštaravo mano tėvas, o ir iš tikrųjų, jis labai patogus persirengti, užkąsti namo statybų metu. Taigi, atostogos, o mes su tėvu vis po truputį bandom pajudinti namelį iš vietos. Tėvas mane pastoviai ramino, sakė, kur skubi, tuoj ramiai viską ir padarysim, o man statybos “dega“, noriu statybų imtis, o čia su tuo nameliu terliotis reikia. Galiausiai neiškenčiau, paskambinau draugui Žilvinui, turinčiam “galingą techniką“ ir su jo pagalba, per vieną dieną namelį nugabenom ten, kur jam ir buvo vieta :). Taip paruošėm sklypą tolimesniai statybų eigai :).

“sunkioji technika” darbo įkarštyje

“sunkioji technika” darbo įkarštyje

sklypas atlaisvintas namelis sklypo krašte

Kitas iš didesnių darbų – 2012-07-21/22 d. geoterminio šildymo žemės kolektoriaus vamzdžio paklojimas. Pirkau 300m vamzdžio pradžiai klojau 2m gylyje, bet vietomis (arčiau namo) klojau ir šiek tiek aukščiau, pakildamas iki 1.5m gylio, bet pagrinde galima sakyti, kad paklota 1.8 metro gylyje ir giliau. Liko nepaklota apie 20m plius 10m po namu įvadui, tad galima sakyti kad darbingi 270m.

Kaina viršijo pažįstamo minėtą 2000 Lt sumą. Pasamdytas “račiokas“ išdirbo 20.5 val.x90 Lt =1845 Lt, vamzdžio kaina apie 1500 Lt, smėlis -300 Lt, dar dvejose vietose vamzdis dėl pastovių žemių griūčių buvo užlenktas, tad teko atkasinėti, pjauti ir daryti sujungimus naudojant movas po ~100 Lt. Taigi mano geoterminio kaina gavos didesnė, apie 3845 Lt.

Tikrai dabar suprantu, kodėl geotermininkai nekloja vamzdžių giliai. Giliau klojant gaunasi, kad po žemių griūčių daugiau dirbi kastuvu nei eskavatorius. Darbas ženkliai pailgėja.

Po namu jau nesikasiu, nors iki šio momento grindų nebetonavau, galvodamas pravesti vamzdį glikoliniam ŽŠ. Pagal mano primestus skaičiavimus, mano pakloto vamzdžio turės užtekti tiek geoterminiam šildymui, tiek ŽŠ. Reikės dar sugalvoti, kaip apjungti abu įrenginius prie vieno vamzdžio, nors esu primetęs kelias schemas, vieną su dviem cirkuliaciniais siurbliais ir kitą su vienu cirkuliaciniu siurbliu ir dviem vožtuvais.

vaizdas iš daugiau nei 2m gylio

užpilamas pirmasis griovys

darbų eiga

neliko nei vieno žalio lopinėlio

2012-08-03 pasistačiau dar Restos metu nusipirktą August biologinio valymo įrenginį (toliau – BVĮ). Pasisamdžiau eskavatorių, kuris dirbo 6 val. Su vandeniniu gulsčiuku suradau kokiame gylyje turi būti pakastas BVĮ architekto suprojektuotoje vietoje, eskavatorius iškasė tranšėjąkanalizacijos vamzdžiams, duobę skirtą BVĮ, kitus 20 cm baigėme kasti rankomis, kad būtų nejudinamas gruntas. Tada eskavatorius nuleido betoninį 170cm dangtį, o vėliau ant jo BVĮ. Gruntą buvome išlyginę taip, kad po betoninės plokštės nuleidimo, bei po BVĮ pastatymo nieko daugiau daryti nereikėjo, BVĮ stovėjo lygiai. Tada iškasus dar vieną duobę buvo nuleistas 2m skersmens žiedas, jo dangtis su skyle, ant skylės dar buvo nuleistas 70 cm skersmens žiedas. BVĮ tada buvo iš išorės užpiltas smėliu, iš gręžinio tolygiai pilant vandenį į jį, o infiltracinis šulinys užpiltas žvyru. Tai dienai darbai buvo baigti.

Šeštadienį su lazeriniu gulsčiuku susižymėjau nuolydį kanalizacijos vamzdžiui, su iš rasto pasidarytu grunto tankintuvu sutankinau tranšėjos dugną, o sekmadienį paklojau vamzdžius nuo BVĮ iki namo, išlaikydamas 2 cm nuolydį vienam metrui. Kanalizacijos vamzdžius sukišinėjau patepdamas specialiu tepalu, bet trečią vamzdį turbūt buvau per mažai patepęs, nes lindo labai sunkiai ir nepastebėjau ar jį įkišau iki galo, veliau tepalo negailėjau, tai vamzdžiai labai lengvai praėjo pro gumytes ir juntamai užsifiksuodavo galinėje padėtyje. Dar įlipęs į šulinį su ~15 grąžtu prigręžiau ~ 20 skylių, kad pagerinti infiltracinio šulinio infiltracines savybes.

BVĮ pakastas žemiau grunto lygio, todėl dar reikės įsigyti prailginamąjį žiedą, bei dar vieną 70 cm žiedą infiltracijai, tada reikės samdyti eskavatorių užlyginti, dar nuo geoterminio vamzdžio pratiesimo suverstą žemę visame kieme.

Na ir kelios nuotraukos iš darbų:

BVĮ ir infiltracijos šulinys

BVĮ ”August ir Ko” AT8

klojamas vamzdis

vamzdis jau name

Vėliau pakalbėjęs su santechniku sužinojau, kad tą darbą, kurio nebaigiau per tris dienas, (reikia dar 40 cm BVĮ pagilinimo žiedo ir 70 cm diametro žiedo infiltracijai, bei baigti užvertinėti žemėm), santechnikai padaro greičiau nei per dieną. Ppasakojo ir metodus leidžiančius pagreitinti darbą, pavyzdžiui klodami vamzdį naudoja gulsčiuką vienam gale pakišdami pirštą. Taip dirbant iš tikrūjų būtų susitaupe begalė laiko, nes vien lygių suradimas užtruko nemažai, o vėliau nuolatinis pasitikrinimas, bet aš dabar žinau, kad mano nuolydis toks, koks reikalaujamas – 2 cm vienam metrui, o ne “per pirštą“.

Užsisakiau aš paaukštinimo žiedą, nes reikėjo minimum 40cm, bet pagamino ant 5 cm trumpesnį. Tiksliau ir pagamino 40 cm žiedą, bet 5 cm pas juos ant montavimo priklauso. Sakykit ką norit, bet kai kalba eina apie 40 cm paaukštinimo žiedą, aš ir tikiuosi gauti 40 cm paaukštinimą, o ne 35cm plius 5 cm montavimui. Toks jausmas, kad taip ir bando per visus galus apgauti. Taigi, 2012-08-10/12 su mažesnio diametro žiedu, nei pasiskaičiavom, paaukštinom Augustą, su eskavatoriau pagalba užvertėm duobę, prieš tai augustą apkasę smėliu, bei baigėm kanalizaciją tiesti name. Su kanalizacijos lauko įvadu baigta.

paaukštinimo žedas

kanalizacija sumontuota

Pabaigę su kanalizaciją, dar tą patį savaitgalį, tikėdamiesi apšiltinti, atkasėme viduje roostverką, bet pamatę kaip iš lauko veržiasi vanduo, supratom, kad pirmiau reikės pasirūpinti roostverko drenažu, apsaugant pamatus nuo drėgmės ir tik tuomet užsiimti šiltinimu. Mano pamatų šiltinimui pasirinktas EPS100 nėra labai atsparus drėgmei, tad geriau drėgmės iki jo neprileisti. Taigi skyriau šiek tiek laiko pagilinimui žinių apie drenažą.

atkasėm rostverką iš vidaus

po lietaus matosi vanduo

Kadangi lietvamzdžius planavau darytis tiktai, kai bus daroma fasado apdaila, su jais neskubėjau, bet pastebėjęs, kad vanduo bėgantis iš įlajų taip sudrėkina namo sienas, kad šios niekaip nespėja išdžiūti, supratau, kad padariau klaidą ir metęs visus kitus darbus nusprendžiau pirmiausiai įrengti lietvamzdžius. Kadangi lietvamzdžius planavau paslėpti fasado apšiltinimo sluoksnyje, jų išvaizdai skyriau mažiausiai dėmesio ir išsiaiškinęs, kad tam reikalui pigiau naudoti kanalizacijos vamzdžius įsigijau juos. 2012-08-13 pasiėmęs 75mm diametro kanalizacijos vamzdžius nuvažiavau darytis lietvamzdžius, deja, iki sutemų tespėjau padaryti tik vieną, po darbo nedaug telieka laiko :(. Antrą sumontavau 2012-08-14 taip pat nulėkęs po darbo.

lietvamzdžiai

2012-08-15 žolinės, šventinė diena, tad visą dieną galima buvo dirbti. Išsikasėm elektros įvado laidą, dabar jau 4`tą kartą, tik šį kartą išsikasę tranšėją ne per du kastuvus, kaip ligšiol, o ~80 cm gylio ir pravedėm įvadą iki namo, kur jis greičiausiai jau bus nejudinamas. Taipogi nutiesėm kabelį ir į kitą sklypo kraštą, į bitininkų namelį, kuriame pakolkas bazuojamės dirbdami. Gylį taipogi bandėm palaikyti 80cm, užkasėm 80-100cm atstumu nuo sklypo ribos. Bandroje sumoje iškasėm apie 35m ilgio tranšėją ~80 cm gylio. Šie pakasti elektros kabeliai buvo paskutiniai iš į namą įvestų komunikacijų, taip kad galima pereiti prie sekančio etapo, pamažu judant link grindų betonavimo.

elektros įvadas

Kadangi atkasus pamatus iš vidaus buvo rasta kad lietaus vanduo maudo putplastį, 2012-08-18 pradėjau atkasinėti pamatus iš išorės. Bus apšiltinami pamatai ir įrengta hidroizoliacija bei drenažas, tada galima pradėti šiltinti roostverką iš vidaus bei pereiti prie grindų. 19d kai sutemo, jau matėsi pabaiga, bet taip ir nespėjom atkasti visų namo pamatų.

atkasėm rostverką iš išorės

Atkasus rostverką, 2012-08-24 su šepečiu buvo nušveisti visi nešvarumai, hidroizoliuoti pamatai iš išorės cementiniu (mineraliniu) hidroizoliaciniu mišiniu “mira 4600 aqua stop“, bei pradėta nupjaustyti nelygiai sudėtas, ir statybų mtu, statybininkų visai suniokota išlindusi putplasčio dalis iš po rostverko.

plaunamas rostverkas

plaunamas rostverkas

nupjaunamas išlindęs putplastis iš po rostverko

kiaurai putplastį išaugus žolė

putplaistis beveik nupjautas

Atlikus paruošiamuosius darbus 2012-09-02 pradedamas iš rostverko išorės klijuoti putplastis 1 m x 1 m x 0.2 m. Putplasčio priklijavimui prie mūro ir betono naudojami cementiniai klijai, o prie putplasčio – poliuretaniniai. Darbo pradžioje naudodamiesi paprastu 2 m ilgio gulsčiuku, kuris matosi nuotraukoje, šiek tiek nugrybavome su aukščiais (~1 cm per ~10 m atstumą, o pamato ilgis ~37 m, tad jei būtume nesiėme priemonių, iki pirmojo putplasčio lapo būtume priėje su iki~4 cm nesutapimu), todėl į pagalbą pasitelkėme lazerinį gulsčiuką, susižymėjome aukščius ir daugiau su šia problema neteko susidurti :).

klijuojamas putplaistis

putplaistis suklijuotas

Poliuretanu išpurkštą stogą ketinau išbetonuoti. Nepatiko, kad ant stogo laikosi, nors ir nedidelės balutės. Nors man buvo pasakyta, kad poliuretanui nieko nenutiks, bet nenorėjau savo kailiu tuo įsitikinti, be to, stogą planuojam naudoti saulės kolektoriams, gal ir saulės elementus ten laikysim elektros gamybai, be to, nuo stogo atsiveria visai gražus vaizdas, tad neatmetama galimybė, stogą eksploatuoti ir kaip terasą poilsiui. Šiems poreikiams taip pat būtų geriau, kad stogas būtų betonuotas. Stogo betonavimo darbus ketinau atlikti kartu su grindų betonavimu. Artėjant žiemai, darėsi aišku, kad paruošti grindų galiu ir nespėti, todėl su stogu nusprendžiau nerizikuoti ir betonavimo darbus atlikau 2012-09-11 atskirai, nelaukdamas grindų.

išpurškiamas betonas

betonas lyginamas

baigtas darbas

baigtas darbas

2012-09-12 baigėme armuoti iš rostverko išorės suklijuotą putplastį ir pradėjome daryti nuolydį nuo pamatų drenažui, kad patekęs vanduo neužsilaikytų ties pamatais. Prasidėjus lietui, leidom jam sušlapinti stogo betoną, nereikėjo laistyti 🙂 ir padengėme plėvele apsaugodami nuo tolimsnio lietaus.

putplastis nuarmuotas daromas nuolydis drenažui

stogo betonas uždengtas plėvele

2012-09-13 su nuolydžiu paklotas 50mm drenažinis vamzdis su kokoso plaušais ir užpiltas smėliu.

paklotas drenažinis vamzdis

užpiltas smėliu

2012-09-14 atlikti paruošiamieji darbai langų montavimui su išnešimu į apšiltinimo sluoksnį, buvo sumontuoti cinkuoti metaliniai kampai ant kurių vėliau buvo sumontuoti langai.

išgręžtos skylės

naudotos skystos vinys

prisukti kampai

2012-09-15 baigiami darbai su drenažo įrengimu. Prie rostverko putplasčio priglaudžiama drenažinė membrana, ant smėlio uždedama geotekstilė ir viskas užpilama vietiniu atkastuoju gruntu, kuris yra prastai drėgmę praleidžiantis priemolis.

drenažinė membrana ir geotekstilė

užkasama moliu

darbai baigti

2012-09-18 toliau apšiltinamas roostverkas iš vidaus, su lazerinio gulsčiuko pagalba nubrėžiama linij iki kurios reikės užpilti smėlio ir vežamas smėlis.

rostverko apšiltinimas
iš vidaus

 

Privežus reikiamą kiekį smėlio 2012-09-20 išsinuomojama vibroplokštė, jos pagalba trombuojamas smėlis frakcija 0-4mm, ir vežamas trūkstamas kiekis. Į pamato vidų teko rankomis privežti apie 40 tonų smėlio su viršum.

grunto tankinimas

darbas baigtas

Laikui bėgant į akis krenta vienas dalykas, sienos, kurios vasarą kaip greitai sušlapdavo taip ir išdžiūdavo, džiūsta ženkliai lėčiau, o tiksliau, tie vandens nubėgimai nuo stogo, dėl kurių statėm lietvamzdžius, taip sušlapino sienas, kad jos vis dar šlapios ties tomis vietomis. Pradėjau mąstyti, kaip priverstinai išdžiovinti tas vietas. Pabandžiau jas džiovinti su statybiniu fenu, bet su juo, bergždžias reikalas, labai greitai plytos paviršius įkaisdavo, bet ir labai greitai atvėsdavo nustojus plytą šildyti, per pusvalandį nepasijautė jokios pažangos. Pabandžiau džiovinti su halogeninėmis lempomis, jos reikalavo mažiau pastangų.

sienos džiovinimas

2012-09-24 pagaliau atvažiavo langai.

sudėti langai

lango tvirtinimas

stiklo paketas

Nepavykus išdžiovinti sienos ir su lempomis buvo nuspręsta kovoti ne su pasekmėmis, bet su priežastimi, todėl ant parapetų buvo sumontuota lengva konstrukcija-stogelis, kurią vėliau apdengėme plėvele. Deje, konstrukcija nebuvo labai tvirta, todėl stipresni rudeniniai vėjai jau kelis kartus buvo ją išdraskę, bet atvažiavus ją sutvarkydavom ir vėl jinai turėjo saugoti nuo lietaus. Žiūrėsim, gal sienos pačios dabar džius :).

2012-10-18 pagaliau atslinko anticiklonas, išstumdamas lietų ir atnešdamas kelias saulėtas dieneles. Pagaliau išpuolė galimybė susitvarkyti darbus, kurių vis negalėjau niekaip pradėti ir paruošti namo žiemai. Taigi, pirmas darbas. Pradėdamos apipurkšti namo sienos poliuretano putomis, putų tankis 35kg/m3, sluoksnio storis ~4-5cm. Sienas, poliuretano putomis apipurškė nuo stogo purškimo pažystami Likon. Sandarumą užtikrins, o storiau purkšti brangu. Vis tik stengiuosi visur taupyti.

2012-10-18 dienos darbas

2012-10-18 dienos darbas

2012-10-19 PUR purškimas baigtas

Tokiomis putomis purkšti aš norėjau pagrinde dėl to, kad jomis būtų užsandarinti langai, nes į šį pakankamai stipriai apkrautą mazgą purkšti poliuretano putų iš balionėlio nenorėjau. Buvau prisiklausęs nemažai pasakojimų, kokios tos balionėlinės putos yra trumpalaikės. Kadangi tik langus apipurkšti putomis nebūtų važiavusi jokia purškėjų komanda, arba kainą būtų užsiprašę kaip už viso namo apipurškimą, tai ir buvo priimtas sprendimas putomis apipurkšti visą namą. Po to, kai rudeniop pamačiau, kad mano namo plytos vis labiau permirksta ir vis mažiau džiūva, noras namą apipurkšti putomis dar labiau stiprėjo. Ir tikrai, po apipurškimo putomis, namas atlaikė žiemą sakyčiau labai gerai.

Vis tik, norėčiau atkreipti dėmesį į tuos dalykus, apie  kuriuos, tuo metu, kai PUR putomis namą purškiau aš, niekas atvirai nekalbėjo. Pirmiausiai tai PUR putų liambda ʎ kuri mano perkamoms putoms atsiustame putų sertifikate buvo nurodyta tiktai – 0,024W/m²K. Apie sumažėjusią putų šiluminę varžą po sendinimo sužinojau gerokai vėliau, o ir ta pati gamykla po kelių metų paprašius parašyti kokios mano putos šiluminės varžos po sendinimo, atsiuntė jau naujo pavyzdžio putų sertifikatą, kuriame buvo nurodytos liambdos reikšmės įvairiam apšiltinimo sluoksnio storiui. Jei sluoksnio storis mažesnis nei 4cm, tai putų ʎ  – 0,029W/m²K, putų sluoksnio storiui tarp 4cm ir 6cm putų ʎ – 0,028W/m²K, o storiui viršijus 6cm ʎ  – 0,027W/m²K. Stoge, kur putų sluoksnio storis gerokai viršija 6cm storį, manyčiau kad ir po sendinimo šiluminė varža bus gerokai didesnė. Vis tik atsižvelgus į tai, kaip atliekamas sendinimo testas, galima daryti prielaidą, kad ilgainiui visų storių poliuretano putų varža suprastės iki vėliau galutinio dydžio, bet ir vėl niuansas, putų sendinimas vyksta 175 dienas putas laikant ekstremalioje 70C laipsnių temperatūroje, kurios realiomis salygomis tikrai beveik nebūna, o jei ir pakyla iki tokios temperatūros tai būna labai trumpą laiką, bei iki tokios temperatūros įkais tik paviršinis putų sluoksnis. Darytina prielaida, kad realybėje putų senėjimas vyksta kelis ar net keliasdešimt metų, ypač kai kalba eina apie tokius putų storius, kaip mano stoge supurkšti ~23cm. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad sendinimo procesas sutrumpinamas iki 14 dienų jei testavimo metu naudojama temperatūra užkeliama iki 110C laipsnių. Tai rodo, kad putos labai stipriai “sensta“ jas veikiant aukštom temperatūrom, tad darytina prielaida, kad jei putas apsaugosim nuo aukštų temperatūrų, putų senėjimo procesą stipriai sulėtinsim.

Kas dėl mano namo pasirinkto užsandarinimo būdo, tai vėliau atlikto sandarumo testo metu mątosi, kad šių putų pagalba tikrai pasiekiamas labai aukštas namo sandarumo lygis, ir jei vertinti kitais atvejais naudojamų brangių “siga“ juostų metražą, didelis klausimas koks namo sandarumo pasiekimo būdas yra pigesnis. Aš drystu teigti kad PUR putų pagalba pasiekiamas sandarumas pigiau, o jei dar būtų sugalvojamas būdas, kaip būtų galima išvengti darbo poreikio putų paviršiaus lyginimui, tai mano nuomone PUR putos būtų privaloma namo sandarinimo medžiaga, nekreipiant dėmesio į jų netokią jau ir aukštą šiluminę varžą po sendinimo.

Bet kokiu atveju, PUR putas rinkausi ne dėl jų šiluminės varžos ir dėl mano pasirinkimo kriterijų: namo sandarumo, bei stogo atveju hidroizoliacijos, šios putos pasiteisino visu 100%.

Naudodamasis vis dar gerais orais, be prognozuojamo lietaus, hidroizoliacine danga padengiau stogo betoną. Nors stogo hidroizoliaciją atlieka ir poliuretano danga, tuo jau įsitikinau nuo 2012 m. birželio, bet purškimo nelygumus išlyginantis betonas reikalavo apsaugos nuo drėgmės, nes pagal betonuotojus, neapsaugotas betonas po žiemos šalčių suskilinės ir gali aptrupėti “nušlifuotas“ paviršius. Taigi, 2012-10-20 ištepiau iš Revidos anksčiau įsigytą poliuretaninę hidroizoliaciją “Mariseal 250“ 62 kg ir specialiai jai skirtą gruntą “Mariseal 750“ 10 kg. Deja, bet prognozuotas geras oras baigėsi šiek tiek anksčiau ir 2012-10-21 antras hidroizoliacijos sluoksnis buvo tepamas ne pačiomis geriausiomis sąlygomis :(.

Sandėliuojama hidroizoliacija

Darbo pradžia

Pirmas sluoksnis po paros

Sienas padengus poliuretano putomis, bei hidroizoliavus stogą pasijutau ramiau, nes namas buvo apsaugotas nuo išorės drėgmės, todėl jam neturėtų būti kenksmingos minusinės temperatūros.

Vis tik, patalpų viduje, be įrengtos priverstinės ventiliacijos, po ilgesnio laiko jaučiasi drėgno užsistovėjusio oro kvapas. Kai užvažiuoju, namą pravėdinu langų pagalba. Dėl šios problemos, dar reikės sugalvoti ką nors rimčiau. Buvo minčių, taip užsandarinus namą įvesti priverstinę ventiliaciją su rekuperatoriumi, bet rekuperatorius, pakankamai brangus įrenginys. Dabar kažkaip nedrąsu būtų jį pastačius palikti visai žiemai. Bent jau ortakyną manau prasivesti reikėtų ir ventiliacijos užtikrinimui, gal kokį ventiliatorių reikės pastatyti. Kompiuteriniai ir panašūs ventiliatoriai gal ir nėra pats geriausias sprendimas, bet jų kaina visai patraukli, 120x120x38mm 230V 190m3/h 46dBA galima įsigyti už 20-40 Lt. Gal dar ir kokį savadarbį šilumokaitį susimeistrausiu :). Na bet tam reikia laiko, o jo pakolkas nelabai turiu. Pažiūrėsim kaip gausis.

Kurį laiką rimtesnių darbų nesiėmiau, dariau mažiau reikšmingus. Vienas tokių, buvo BVĮ apšiltinimas. Nors gamintojo teigiama, kad apšiltinti jų nereikia, bet nereikia jų šiltinti, kai BVĮ yra veikiantis, tai yra, į jį pastoviai atiteka šiltos nuotėkos, vyksta biologinio valymo procesas, kuris taipogi išskiria šilumos, bei veikia orapūtė, kuri neleidžia vandeniui užsistovėti. Mano atveju, tai tik negiliai užkasta bačka pilna nesunkiai užšalti galinčio vandens. Kadangi neturiu jokio noro įsitikinti Augusto atsparumu ledo griaunančiai jėgai, BVĮ apšiltinau putplasčio atliekomis, perdengdamas politileno plėvele, taip pristabdant oro jdėjimą per putplasčio gabalų tarpus. Sudėjau tris sluoksnius 10 cm storio putplasčio gabalų, tai bendras apšiltinimo storis gavosi 30 cm. Tikiuosi neužšals :).

Augusto apšiltinimas

Lauko darbai šiems metams buvo baigti, atėjo laikas persiorientuoti į vidų. Laikas prisiminti, uždelstąjį pirmo aukšto grindų liejimą. Pradžiai 2012-10-28 sodo namelyje buvo sumontuotos rozetės ir 2012-11-10 į namą permesta laikinoji elektros įvado dėžutė. Tai leis elektra naudotis ir name, be jokių prailgintuvų pagalbos. 2012-11-11 išlyginom namo smėlį paprastų lentų “majakų“ pagalba. Idėją nusižiūrėjau nuo Raituzo blogo. Buvau matęs kažką panašaus ir anksčiau, bet to blogo nuotraukose užfiksuotos priemonės ir jų panaudojimo būdas man buvo priimtiniausi. Išlyginus iš namo išnešėm apie tris karučius smėlio perteklių. Aukščio gaudymui pasinaudojau lazeriniu gulsčiuku, kurį įsigijau prieš darydamas lauko kanalizaciją už nepilnus 300 Lt. Tikrai labai patogus dalykas, leidžantis ne tik pagreitinti darbus, bet ir pasiekti ženkliai didesnį tikslumą visur, kur tik reikalingas gulsčiukas. Tikrai labai apsimokėjęs pirkinys. Naudojau ir putplasčio klijavime ir langų kampų primontavime. Problema vasarą buvo su matomumu, bet dirbant lauke sulauki prietemos, su gulsčiuku viską susižymi ir toliau dirbi pagal sužymėjimą, patalpų viduje spindulys matosi ir dienos metu. Brangesnių įrankių statybvietėje nepalikinėju, vežiojuos su savimi. Dar nufotografavau kirmėlę, kurių pastoviai randu ant savo namo putplastinio apšiltinimo. Neramu, ar jos nekenkia putplasčiui. Vėliau išsiaiškinau, kad tai yra šimtakojai, mintantys pagrinde augalinės kilmės maistu, tai tikėtina, kad putplastyje ieško tik vietos pasislėpti :).

Darbo įrankiai

Pusė darbo padaryta

kirmėlė

gruntas išlygintas

gruntas išlygintas

gruntas išlygintas

Armatūrinio tinklelio rišimui žadu pasinaudoti bloge “žaidžiam statybas“ rasta informacija. Ten viskas labai vaizdžiai pavaizduota, tad nėra ką daugiau pridurti.

2012-11-17 baigęs lygintį smėlį, paklojau 200 mikronų plėvelę ir pradėjau kloti putplastį.

putplastis grindims

putplastis grindims

Grindys šiltinamos 30 cm, EPS 100. Jas jau sudėjau, dalis buvo 20cm dalis 10cm, 20 cm dalių neužteko visam plotui. Putplastį, pirkau kartu ir pamatų apšiltinimui, nenorėjau labai daug laiko gaišti skaičiuodamas tai 20 cm paėmiau truputį mažiau nei reikėjo, nes jei 20cm būtų buvę per daug, jie liktų nepanaudoti, o jei per daug 10cm, tai tik sluoksnių gautųsi daugiau. Taip ir buvo, tai pusė namo grindų sudėta dviem sluoksniais, 20cm ir 10 cm, kita namo grindų pusė sudėta trimis sluoksniais po 10cm.

putplastis

putplastis ties vamzdynu

putįlastis ties vamzdynu

liko 3-as sluoksnis

Užkliuvo vienas dalykas pastebėtas šiandien 2012-12-02 name. Girdėjau, kad montažinės putos iš balionėlių labai sugeria drėgmę, todėl žiemą tai drėgmei užšalus ledas suplėšo putas, ir taip putos sudyla. Šiandien pamačiau, kad palei duris pribėgę vandens. Pirma mintis buvo, kad tai kondensatas nubėgęs nuo langų, bet kai nuvaliau, vandenį, jis ir vėl prisirinko. Pradėjau žiūrėti iš kur tas vanduo renkasi, ir pastebėjau, kad jis bėga iš putų pripurkštų po namo durimis. Girdėjau kažką panašaus, tai langus apipurškiau profesionaliai uždarų porų poliuretanu, o iš balionėlių apipurškiau, tiktai durų apačią, nes tą vietą šiltinau pats bešiltindamas pamatus. Kur profesionaliai užpurkštas uždarų porų poliuretanas, nė minties apie drėgmę, o ten kur purkšta su balionėlių montažinių putų poliuretanu, ten vandens kaip kempinėje. Nieko keisto, kad langus tik užpurškus montažinėmis putomis, rekomenduojama apklijuoti garo nepraleidžiančiomis juostomis.

drėgmė po durim

drėgmė po durim

sandarinimo juosta

užsandarinta apačia

Pirmam aukšte pertvaras darysiu iš gipso, nes pamatukų kategoriškai atsisakiau, o be jų mūrininkai sakė pertvarų nemūrys.

Grindys pas mane dedamos ant smėlio, frakcija ?-4, frakcija mano manymu per maža, sekančiam namui daryčiau iš stambesnės, tada 200 mikronų juoda plėvelė, klijavau krupščiai, tada 30cm EPS100, tada plėvelė, tada armavimo tinklelis, betonuotojas rekomendavo 150mm*150mm*4mm, bet kai paskaičiau Raituzo atsiliepimą apie šildomas grindis paėmiau dalį 150mm*150mm*4mm ir dalį 200mm*20mm*4mm, pagal šildomų grindų projekte suprojektuotą šildymo vamzdelių atstumą, tada į šį sluoksnį įdėsiu vamzdžius per kuriuos bus galima prastumti elektros laidus pirmo aukšto razetėms, ir bus liejamas 7 cm -7.5 cm betono sluoksnis. Apšvietimo laidus tiesiu po pakabinamomis lubomis.

Vandentiekio vamzdžių grindyse nevedžiosiu, nes juos reikės apšiltinti, galvoju 2cm šiltinimo sluoksniu, tai su ~2cm vamzdžiu gausis, kad ties vamzdžio klojimo vietomis visai nebus betono,planuoju vesti techninėje patalpoje atvirai palei siena, virtuvėje paslėpsiu spintelėse, o į tualetą paslėpsiu gipskartonio pertvaroje, ten iš vis bus gerai papildomame akmens vatos sluoksnyje. Apšiltinsiu ne tik karšto vandens bet ir šalto vandens vamzdžius, nes šalto vandens vamzdžiai atims šilumą iš patalpų, Feisto knygose apie tai buvo užsimenama.

Iš pradžių irgi galvojau karšto vandens vamzdžius kišti į polistirolo sluoksnį, bet po to pradėjau mąstyti, kad 30cm polistirolo sluoksnis skirtas apsaugoti 20C temperatūros nuotėkiui į šaltesnius žemės sluoksnius, paklodamas karšto vandens vamzdžius putplasčio sluoksnyje, aš didesnės temperatūros šilumos šaltinį paklosiu mažesnio sluoksnio apšiltinime nuo šaltos žemės. Be to, patalpose esantis karšto vandens vamzdis net ir būdamas apšiltinimo sluoksnyje spinduliuos šilumą į patalpų vidų, tai yra šiluma nepradings, o šiluma nuleista į gruntą bus prarasta šiluma. Dar apsisprendimui nekloti vandentiekio vamzdžių apšiltinimo sluoksnyje turėjo įtakos tai, kad padaryti gražias išpjovas vamzdžiams putplastyje yra labai sudėtingas darbas, taigi papildomai dar būtų pridaryta skylių putplastyje.

Elektros kabelius nusprendžiau pravesti betono sluoksnyje, kad nereikėtų darkyti putplasčio. Betono sluoksnio per akis užteks laidams paslėpti.

Lauko kanalizacijos vamzdis grindis kerta tik vienoje vietoje stačiai, prie pat pirmojo aukšto tualeto ir kils aukštyn į antrą aukštą. taip pat stačiai grindis kerta geoterminio kolektoriaus vamzdžiai 2 vnt., elektros įvado vamzdis 1 vnt, Vandens įvado vamzdis 1 vnt, vamzdžiai su 1.5mm elektros laidais kanalizacijos orapūtei, 2.5mm vandentiekio siurbliui ir atsarginiu į kiemą, taip pat 5*10 aliumininiu kabeliu į sodo namelį. Dar atsargai pravesti 2 vnt 40mm storio vandentiekio vamzdžiai atlikę nuo geoterminio ir vienas 32mm vamzdis atlikęs nuo vandentiekio, kaip atsarga elektros laidų ar vandentiekio žarnų pravedimui, kad atsiradus poreikiui nereikėtų gręžti skylių kertančių namo apšiltinimo sluoksnį.

Vis tik viskas vyksta ne visai taip kaip planavau iš anksto. Paklojęs putplastį užtiesiau dar vieną 200 mikronų plėvelę, sudėjau armavimo tinklelį, pravedžiojau šildymo vamzdelius ir užliejau betoną. Daugiau nieko nedariau :). Grindys išbetonuotos buvo 2012-12-28.

Šildymo vamzdeliai

dėžutė kolektriui

betonavimo darbai

betonavimo darbai

išbetonuotos grindys

išbetonuotos grindys

 Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad praėjus kiek tai laiko, supratau, kad mano toks grindų sumuštinis nėra geras. Aš pilnai uždariau grindų putplastį tarp dviejų garo nepraleidžiančių plėvelių. Norint, kad pasišalintų drėgmė papuolusi į putplastį, reikėtų kad su šaltąja putplasčio puse besiribojanti plėvelė garą praleistų. Šiuo atveju tai būtų apatinė plėvelė esanti tarp grunto ir putplasčio. Mano atveju, viršutinė garo nepraleidžianti plėvelė, dedant armatūrą garantuotai buvo subadyta, tad garas laisvai ją kerta ir dabar renkasi kondensatas ties apatine garui nelaidžia plėvele.